Baudžiamoji byla Nr. 1-3329-929/2019
Proceso Nr. 1-01-1-41371-2019-1
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.6.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 28 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė,
sekretoriaujant Daivai Paliokaitei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Burbuliui,
kaltinamajam V. V.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
V. V. 2019 m. rugsėjo 26 d., apie 16.45 val., Vilniuje, Eišiškių – Užusienio gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis blaivumą alkotesteriu, taip vengė neblaivumo patikrinimo.
Kaltinamasis V. V., apklaustas teismo posėdyje kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 26 d., apie 16.30 val. važiavo jam priklausančiu automobiliu „VW Passat“. Po darbo išgėrė degtinės ir važiavo namo. Gėrė būdamas automobilyje iš karto po darbo. Jį sustabdė policijos pareigūnai, pajuto alkoholio kvapą ir liepė pūsti į alkotesterį. Jo neblaivumą tikrino praėjus gal pusvalandžiui nuo alkoholio vartojimo. Pūsti nepavyko, nes turi problemų su plaučiais. Pas gydytojus nevaikšto, todėl jokia diagnozė jam nenustatyta. Vieną kartą papūtė į alkotesterį, jis nieko neparodė, dar kelis kartus bandė pūsti, bet nepavyko. Paskui atsisakė pasitikrinti neblaivumą. Negali paaiškinti kodėl taip pasielgė. Jis yra anksčiau pūtęs į alkotesterį. Kartais vartoja alkoholį kurį laiką, paskui ilgesnį laiką negeria. Apie pusę valandos bendravo su pareigūnais. Neatsimena, ar pareigūnai jam aiškino atsisakymo tikrintis neblaivumą pasekmes. Visų įvykio aplinkybių neatsimena dėl girtumo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Liudytojas A. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. rugsėjo 26 d., apie 16.30 val. dirbo kartu su kolega vyr. patruliu D. B.. Iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad Eišiškių plente, Vilniuje, link Vilniaus miesto pusės važiuoja automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Liudytojo teigimu, jie minėtą automobilį sustabdė apie 16.45 val. Eišiškių - Užusienio gatvių sankryžoje, Vilniuje. Priėję prie automobilio pamatė, kad jame sėdėjo vienas asmuo, o kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo V. V.. Nuo V. V. sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, o koordinacija surikusi. Paklausus, ar V. V. vartojo alkoholinius gėrimus, pastarasis atsakė, kad vartojo, tačiau ką tiksliai vartojo, neatsakė. Patikrinti V. V. alkoholio matuokliu nepavyko, nes jis tyčia nutraukdavo pūtimą. V. V. buvo ne kartą įspėtas dėl jam gręsiančios baudžiamosios atsakomybės, jei jis atsisakys tikrintis blaivumą. Pareikalavus, kad V. V. atsisėstų į jų tarnybinį automobilį, jis ėmė priešintis, vengė sulaikymo, stangrino rankas. Pasodinus jį į tarnybinį automobilį V. V. staiga abiem kojomis spyrė į tarnybinio automobilio galinį keleivio pusės durelių stiklą ir jį išdaužė, todėl jis buvo ištrauktas iš automobilio ir paguldytas ant žemės. V. V. vairuotas automobilis buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę. Minėtas asmuo jų akivaizdoje alkoholinių gėrimų nevartojo (b. l. 30-32).
Analogiškos aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. J. 2019 m. rugsėjo 26 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 8).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. V. vengė neblaivumo patikrinimo (b. l. 46).
2019 m. rugsėjo 30 d. vaizdo - garso įrašų apžiūrų protokoluose užfiksuota, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš vaizdo kameros, esančios policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje „Skoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš šių vaizdo įrašų matyti, kad policijos pareigūnai kelis kartus siūlo V. V. pasitikrinti blaivumą – pūsti į alkotesterį, tačiau V. V. kleis kartus nutraukia pūtimo ciklą, vėliau pakartotinai pūsti į alkotesterį atsisako. Policijos pareigūnai įspėja V. V., kad už atsisakymą tikrintis blaivumą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau kaltinamasis tikrintis blaivumą atsisako (b. l. 35-40).
VĮ "Regitra" duomenimis, automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra V. V. (b. l. 13).
VšĮ "Emprekis" duomenimis vidutinė automobilio „VW Passat“, 1995 m. gamybos, rinkos kaina Lietuvoje 2019 m. rugsėjo mėnesį buvo 538 Eurų be PVM, 650 Eur su PVM (b. l. 14).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, o 17 punkte nurodyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis partikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad V. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta. Kaltinamasis savo kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teismo posėdyje ir nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 26 d., apie 16.30 val. važiavo jam priklausančiu automobiliu „VW Passat“ būdamas neblaivus. Jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams pasiūlius pasitikrinti neblaivumą, jis kelis kartus pūtė į alkotesterį, tačiau pūtimo ciklo nebaigė, vėliau iš viso atsisakė pasitikrinti neblaivumą. Be V. V. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais: liudytojo A. J. parodymais, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, vaizdo įrašų apžiūros protokolų duomenimis. Šie įrodymai patvirtina, kad patikrinti V. V. alkoholio matuokliu nepavyko, nes jis tyčia nutraukdavo pūtimą. Iš vaizdo įrašų apžiūros protokolų matyti, kad policijos pareigūnai ne kartą įspėjo kaltinamąjį, kad už atsisakymą tikrintis neblaivumą yra numatyta baudžiamoji atsakomybę, tačiau pastarasis galiausiai atsisakė tikrintis neblaivumą, vengė sulaikymo. Aplinkybė, kad kaltinamasis V. V. atsisakė pasitikrinti neblaivumą užfiksuota ir 2019 m. rugsėjo 26 d. Neblaivumo nustatymo akte. Bylos duomenys neabejotinai patvirtina ir aplinkybę, kad sustabdžius automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti aiškūs jo vairuotojo V. V. neblaivumo požymiai – nuo jo sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus teismo posėdyje patvirtino ir pats V. V., kuris nurodė, kad dėl neblaivumo visų įvykio aplinkybių net neprisimena. Remiantis pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytų ir aptartų faktinių bylos aplinkybių visuma darytina išvada, kad kaltinamasis V. V., esant akivaizdiems jo apsvaigimo nuo alkoholio požymiais, policijos pareigūnų reikalavimu atsisakė pasitikrinti neblaivumą, todėl tokia jo veika kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
V. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį - padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę – V. V. šio nuosprendžio priėmimo metu nedirbo, yra išsituokęs, anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis, įtvirtinta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta V. V. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės rūšies minimumui.
Baudžiamoji bylą išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir V. V. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas V. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. (dvi dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas
BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Kaltinamasis V. V. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Vairuodamas transporto priemonę, jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus bei 17 punktą, kuriame numatyta pareiga policijos pareigūnams pareikalavus pasitikrinti neblaivumą. Tokiu būdu kaltinamasis padarė itin šiurkščius naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimus. Iki minėto įvykio, V. V. buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, kurios terminas nustatytinas dvejiems metams (mažesnis, nei vidutinis BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas). Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018). Nagrinėjamu atveju, V. V. 2019 m. rugsėjo 27 d. buvo paskirta kardomoji priemonė specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas, taip realiai atimant jam teisę vairuoti transporto priemones nuo šios kardomosios priemonės paskyrimo dienos. Taip pat kaltinamajam 2019 m. spalio 3 d. paskirta kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas, paimant jo vairuotojo pažymėjimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, V. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. rugsėjo 27 d., t. y. nuo tada, kai jam realiai buvo atimta galimybė vairuoti transporto priemones.
Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. BK 72 straipsnyje nustatyta, kad turi būti konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Nors, nagrinėjamu atveju, kaltinamojo neblaivumas nebuvo patikrintas, tačiau pats V. V. pripažino, kad vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, Kelių eismo taisyklės nustato ne tik draudimą vairuoti transporto priemones apsvaigusiems nuo alkoholio asmenims (KET 14 punktas), bet ir pareigą transporto priemones vairuojantiems asmenims policijos pareigūno reikalavimu pasitikrinti neblaivumą (KET 17 punktas). Iš to seka, kad abi BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytas alternatyvias veikas – tiek transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, tiek ir neblaivumo patikrinimo vengimą gali padaryti tik transporto priemonę vairuojantis asmuo. Be to, BK 2811 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė už minėtų veikų padarymą nėra diferencijuojama. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad V. V. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis yra laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Pagal byloje esančius duomenis iš VĮ „Regitra“, automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra V. V.
Įvertinęs bylos aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad šioje byloje automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės pasiekti prevencinius BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė skirtina, konfiskuojant kaltinamajam V. V. priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Kiti klausimai
Kadangi automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuojamas, prokuroro 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarimu (b. l. 16) paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui, pratęstinas iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.
Kaltinamajam V. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, paimant jo vairuotojo pažymėjimą, ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas (b. l. 68-73) – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), laikomas su baudžiamosios bylos medžiaga, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
V. V. pripažinti kaltu padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 2811 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. V. skirti bausmę – 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į V. V. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. (dvi dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad V. V. nubaustas 36 MGL (1800 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, V. V. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 27 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti kaltinamajam V. V. priklausantį automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini).
Prokuroro 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarimu V. V. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo, dienos.
Kaltinamajam V. V. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus paimtą dokumentą – V. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą su bylos medžiaga, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Du kompaktinius diskus su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.
Išaiškinti V. V., kad:
Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per 2 (dviejų) mėnesių terminą po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB „Šiaulių bankas“; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rasa Paužaitė