Administracinė byla Nr. eP-2-1188/2025

 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09129-2023-1

                Procesinio sprendimo kategorija 60.3.12

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

        teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo U. R. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1282-662/2024 pagal pareiškėjo U. R. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo U. R. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas U. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 23S184271 „Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir 2023 m. spalio 14 d. sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 23S185914 „Uždrausti atvykti į LR“, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. spalio 17 d. iki 2028 m. spalio 16 d. (toliau – ir 2023 m. spalio 17 d. sprendimas, kartu su 2023 m. spalio 14 d. sprendimu – ir Sprendimai).

2.       Pareiškėjas nurodė, kad studijas baigė (duomenys neskelbtini) metais ir įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę, norėjo dirbti pagal specialybę, tačiau (duomenys neskelbtini) darbo pasirinkimas buvo itin ribotas. Pareiškėjas, gavęs pasiūlymą dirbti (duomenys neskelbtini) gamykloje ( (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Gamykla), jį priėmė. Tuo metu (duomenys neskelbtini) santykiai su Europos Sąjungos valstybėmis, įskaitant Lietuvos Respubliką, vis dar buvo geri. Pareiškėjas Gamykloje dirbo pagal specialybę (duomenys neskelbtini), rengė (duomenys neskelbtini)). Gamykla gamino (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad nedalyvavo (duomenys neskelbtini), nežinojo ir nesprendė, kur jo suprojektuoti elementai bus dedami ar naudojami, neturėjo jokios prieigos prie slaptos informacijos, neužėmė vadovaujančių pareigų, neturėjo pavaldinių. Pareiškėjui dirbant Gamykloje, niekas iš jo nereikalavo būti pavaldžiu režimui ir jokio jo lojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai netikrino. Pareiškėjas jokiose (duomenys neskelbtini) valdžios palaikymo akcijose nedalyvavo, dirbo įprastą darbą, kaip eilinis (duomenys neskelbtini) pilietis. Pareiškėjas iš darbo Gamykloje išėjo savo noru (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini), ir iki Rusijos neteisėto karo Ukrainoje pradžios. Pareiškėjas iki atvykimo į Lietuvos Respubliką nepertraukiamai dirbo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini), darbdavys jį charakterizuoja teigiamai. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką dirbti atvyko kartu su savo šeima, Lietuvos Respublikoje neturi skolų, moka mokesčius. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nuolat bendrauja su (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo šeima integravosi Lietuvos Respublikoje ir neketina grįžti į (duomenys neskelbtini).

3.       Pareiškėjas paaiškino, kad Migracijos departamento klausimyne aiškiai nurodė, jog nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, kad Krymas priklauso Ukrainai. Migracijos departamento priimti Sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, o jais pareiškėjui pritaikyti apribojimai neatitinka proporcingumo principo. Migracijos departamento Sprendimuose padaryta išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, nemotyvuota, neobjektyvi, neatitinka tikrovės. Migracijos departamentas neatliko individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo, formaliai perkeldamas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. liepos 31 d. rašte Nr. 18-8393 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir VSD raštas) pateiktą išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, neįvertinęs visų duomenų, susijusių su pareiškėjo situacija, visumos, pvz., Migracijos departamentas neįvertino fakto, jog Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjo (duomenys neskelbtini).

4.       Pareiškėjo nuomone, sprendžiant dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui turėjo būti įvertinta: pareiškėjo įsidarbinimo ir darbo Gamykloje aplinkybės; jo atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybės; jo elgesys po darbo Gamykloje; aplinkybė, kad pareiškėjas atskleidė visus jam neigiamas pasekmes sukėlusius faktus apie savo darbą Gamykloje; aplinkybė, kad pareiškėjas netarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, nedirbo jokiose jėgos ar panašiose valstybės struktūrose; aplinkybė, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas palaiko kokius nors ryšius su (duomenys neskelbtini) režimais; pareiškėjo elgesys, jam dirbant ir gyvenant Lietuvos Respublikoje; pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika; pareiškėjo nuosekli pozicija dėl (duomenys neskelbtini) režimų vykdomos politikos ir karo Ukrainoje. Šios aplinkybės Migracijos departamentui buvo žinomos, priimant skundžiamus Sprendimus, o Migracijos departamentui suteikus pareiškėjui galimybę pateikti paaiškinimus, jis būtų pateikęs visą reikšmingą informaciją, kuri būtų paneigusi visas kilusias abejones dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui.

5.       Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas rėmėsi VSD rašte išdėstytomis klaidingomis ir niekuo nepagrįstomis prielaidomis, jog pareiškėjas, dirbdamas Gamykloje, neva privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui; kad pareiškėjas neva gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Pareiškėjo lojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai ar režimui niekas netikrino tiek jam dirbant Gamykloje, tiek nebedirbant šio darbo. Pareiškėjas neatliko jokių veiksmų nei (duomenys neskelbtini), nei Lietuvos Respublikoje, iš kurių būtų galima spręsti apie tariamą pareiškėjo lojalumą valdžiai ir tokių veiksmų nebuvo nustatyta. Vien tai, kad pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) priklausančioje įmonėje nieko nepasako apie jo požiūrį į (duomenys neskelbtini) valdžią;

6.       Pareiškėjas teigė, kad jam nesuprantama, kokiais duomenimis grindžiamas Migracijos departamento 2023 m. spalio 14 d. sprendimo teiginys, kad: „[pareiškėjui] leidimo laikinai gyventi panaikinimas laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes“. Nei VSD, nei Migracijos departamentas neturėjo ir negalėjo turėti jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų skleidęs informaciją, skatinančią nesantaiką ar pateisinančią vykdomus karo nusikaltimus.

7.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8.       Migracijos departamentas nurodė, kad priimdamas 2023 m. spalio 14 d. sprendimą, pagrįstai vadovavosi VSD, kaip kompetentingos institucijos, 2023 m. liepos 31 d. rašte padaryta išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui pagrįsta ne spėjimais ar įtarimais, o instituciniu darbu, vertinant visas aplinkybes, susijusias su pareiškėju. Turint įrodymų apie konkrečius pareiškėjo veiksmus, būtų sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo, o ne pareiškėjo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui reali ir akivaizdi. Migracijos departamento 2023 m. spalio 14 d. sprendimas grindžiamas pakankamai aiškiai aptartomis faktinėmis aplinkybėmis, jų vertinimu, susietas su taikomomis teisės aktų normomis, todėl atitinka VAĮ reikalavimus. Migracijos departamentas atliko pareiškėjo situacijos vertinimą, t. y. įvertino pareiškėjo socialinius, šeiminius, ekonominius ryšius, nustatė visas su tuo susijusias aktualias aplinkybes. Nuo pareiškėjo darbo Gamykloje pabaigos praėjęs laikotarpis, pareiškėjo darbas po to, išsakytas požiūris į Rusijos Federacijos vykdomus karinius veiksmus ir Krymo priklausymą, aplinkybė, kad pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini), netarnavo (duomenys neskelbtini), darbdavio charakteristika nepaneigia pareiškėjo galimo lojalumo (duomenys neskelbtini) ir nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui yra išnykusi. Pareiškėjo atsakymai Migracijos departamento klausimyne nepaneigia aplinkybės, kad jis (duomenys neskelbtini) dirbo Gamykloje (duomenys neskelbtini), o ši Gamykla priklauso (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo asmeninis siekis dirbti ir likti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas labiau reikšmingas ar prioritetinis nei Lietuvos Respublikos nacionalinis saugumas. Atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, pareiškėjas gali būti išnaudotas kaip lojalus ir patikimas asmuo. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų, paneigiančių VSD rašte nurodytas aplinkybes. Įvertinus tai, kad pareiškėjas baigė dirbti Gamykloje neseniai, t. y. prieš 4 metus, pirmą kartą dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje kreipėsi tik 2022 m. birželio 23 d., t. y. jau prasidėjus karui Ukrainoje, darytina išvada, kad Migracijos departamento priimti Sprendimai yra proporcingi.

9.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10.       VSD pakartojo VSD rašte išdėstytas aplinkybes ir argumentus ir nurodė, kad Migracijos departamento Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, atitinkantys Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją, jais nebuvo pažeisti jokie teisės aktų reikalavimai. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka nustatytus reikalavimus, tarp kurių – nekelti grėsmės valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos besąlygiškai leisti pareiškėjui atvykti, gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant uždraudimo atvykti, leidimo laikinai gyventi ar nacionalinės vizos neišdavimo klausimus. Neįvertinus aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika valstybės saugumo nenaudai. Vien faktas, jog pareiškėjas nebedirba Gamykloje savaime nereiškia, kad grėsmė dėl jo ryšių su (duomenys neskelbtini) tarnybomis yra išnykusi. Migracijos departamento Sprendimais pareiškėjo teisės ir laisvės nebuvo nepagrįstai suvaržytos, šie sprendimai proporcingi.

II.

11.       Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 16 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

12.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas priėmė 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimą (įteiktas 2022 m. spalio 18 d.), kuriuo išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760179970 (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 str. 1 d. 41 p.), galiojantį iki 2025 m. rugsėjo 7 d. Migracijos departamentas 2023 m. birželio 15 d. paprašė pareiškėjo užpildyti Migracijos departamento klausimyną. Pareiškėjas 2023 m. birželio 20 d. pateikė užpildytą klausimyną, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas į klausimą „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems karinimas veiksmams Ukrainos teritorijoje? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 10-tą klausimyno klausimą yra du: „Taip“ arba „Ne“, atsakė – ne; o į klausimą „Jūsų nuomone, kam <...> (teisėtai) priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 11-tą klausimą yra du: „Ukrainai“ arba „Rusijos Federacijai“; pareiškėjas atsakė – „Ukrainai“;

13.       Migracijos departamentas gavo VSD raštą, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjas, dirbdamas Gamykloje, priklausančiai (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui; (duomenys neskelbtini) institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD rašte prašoma neišduoti naujo ir panaikinti turimą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams.

14.       Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu ir, be kita ko, remdamasis VSD rašte nurodyta informacija, priėmė 2023 m. spalio 14 d. sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šiame sprendime nurodyta: pareiškėjas (duomenys neskelbtini); šie pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai; vertinant pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). VSD pripažino, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, nepaisant pareiškėjo atsakymų į Migracijos departamento klausimyno 10 ir 11 klausimus; pareiškėjo atsakymai nepaneigia aplinkybės, kad jis (duomenys neskelbtini) dirbo Gamykloje (duomenys neskelbtini), todėl jis yra potencialus verbavimo taikinys (duomenys neskelbtini) režimo jėgos struktūroms; pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis yra nustatyti ((duomenys neskelbtini)), tačiau jo esami socialiniai ir ekonominiai ryšiai vertintini kaip neilgalaikio pobūdžio; surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas; pareiškėjo leidimo laikinai gyventi panaikinimas laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes; grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo užsieniečiui laikinai gyventi, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse; valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei.

15.       Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis, be kita ko, Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi ir, be kita ko, remdamasis VSD rašte nurodyta informacija, priėmė 2023 m. spalio 17 d. sprendimą, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos, nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Be tapačių argumentų, kurie nurodyti Migracijos departamento 2023 m. spalio 14 d. sprendime, šiame sprendime papildomai nurodyta, kad: uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes; Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

16.       Teismas vadovavosi Įstatymo normomis (4 str. 1, 4, 5 ir 7 d., 50 str. 1 d. 14 p., 133 str. 5, 7 ir 8 d.), Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, Nacionalinio saugumo strategija, Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. vasario 24 d. rezoliucija Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“, Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos normomis (37 p., 38 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo, sąvokos „gali grėsti“ aiškinimo ir taikymo, potencialaus pavojaus, valstybės teisės kontroliuoti užsieniečių atvykimą, grėsmės nacionaliniam saugumui turinio, sąvokos „buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai“ aiškinimo ir taikymo, individualaus grėsmės valstybės saugumui nagrinėjimo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl valstybės teisės kontroliuoti užsieniečių atvykimą, grėsmės nacionaliniam saugumui turinio, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimu.

17.       Teismas nurodė, kad ne Migracijos departamentui, o VSD suteikti įgaliojimai atlikti užsieniečio (pareiškėjo) buvimo Lietuvos Respublikoje grėsmės valstybės saugumui vertinimą.

18.       Teismas pažymėjo, kad atliekamas perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje grėsmės valstybės saugumui vertinimas; aplinkybė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, konstatuota, įvertinus VSD nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo anksčiau atliktais veiksmais, jų pobūdžiu, t. y. pareiškėjo darbu Gamykloje, (duomenys neskelbtini); kadangi (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimas sudaro grėsmę, kad pareiškėjas bus išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos užduočių vykdymui, kas laikoma grėsme valstybės saugumui.

19.       Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju surinktų duomenų pakanka pagrįsti, jog pareiškėjo atlikti veiksmai (darbas (duomenys neskelbtini) metais Gamykloje, (duomenys neskelbtini)) dėl VSD rašte nurodytų aplinkybių gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

20.       Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su jo įsidarbinimu ir darbu Gamykloje, jo elgesiu po darbo Gamykloje, faktu, kad pareiškėjas pats sąžiningai Migracijos departamento klausimyne nurodė, jog dirbo Gamykloje ir kokias pareigas užėmė, atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybėmis, pareiškėjo elgesiu gyvenant Lietuvos Respublikoje, pareiškėjo Migracijos departamento klausimyne išdėstyta pozicija dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos režimų vykdomos politikos ir karo Ukrainoje, su tuo, kad pareiškėjas netarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje ir nedirbo jokiose jėgos ar panašiose struktūrose, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl pareiškėjo ryšių yra išnykusi.

21.       Teismo vertinimu, VSD surinkti įrodymai sudarė pagrindą padaryti išvadą apie pareiškėjo galimus ryšius su (duomenys neskelbtini) atitinkamomis tarnybomis, kurie nebuvo niekaip paneigti, o pareiga aptartas aplinkybes paneigti negali būti perkelta Migracijos departamentui.

22.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Gamykloje įsidarbino laisva valia, dirbo ilgą laiką ((duomenys neskelbtini)), darbą Gamykloje paliko pakankamai neseniai. Be to, pareiškėjas dirbo Gamykloje, kuri gamino (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad pareiškėjas prisidėjo prie (duomenys neskelbtini).

23.       Teismas padarė išvadą, kad nors iš Migracijos departamento Sprendimų turinio matyti, jog jie daugiausia grindžiami VSD rašte pateikta informacija, tačiau Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, taip individualiai įvertinęs pareiškėjo situaciją.

24.       Teismas padarė išvadą, kad aplinkybė, jog pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, savaime nėra labiau reikšminga nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą.

25.       Teismas pažymėjo, kad tai, jog pareiškėjui leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas teisėtai, nereiškia, kad jis turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jis nebus panaikintas. Todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl to, jog Sprendimai neproporcingi.

26.       Teismas nurodė, kad Įstatymas nenumato Migracijos departamento pareigos apklausti užsienietį (šiuo atveju – pareiškėją), prieš jam priimant jam nepalankų sprendimą. Šiuo atveju ypač reikšminga nekvestionuotina VSD išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.

27.       Teismas, įvertinęs aplinkybes, susijusias su (duomenys neskelbtini), pareiškėjo atsakymais į Migracijos departamento klausimyno 10 ir 11 klausimus, padarė išvadą, kad pareiškėją su Lietuvos Respublika iš esmės sieja tik ekonominiai ryšiai, kurie nenusveria jo keliamos grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad šiuo atveju siekiama apsisaugoti nuo pasikėsinimų į Lietuvos Respubliką, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką.

28.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė aplinkybių, susijusių su (duomenys neskelbtini). Tai, kad pareiškėjas nenori gyventi (duomenys neskelbtini), o nori gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra ir negali būti prioritetinė sąlyga suteikti pareiškėjui tokią teisę. Teismas pažymėjo, kad šiuo aspektu pareiškėjui neuždrausta gyventi kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Šiuo metu pareiškėjas su šeima gyvena (duomenys neskelbtini).

29.       Teismas, įvertinęs pareiškėjo (duomenys neskelbtini) (liudytojos) žodinius paaiškinimus, pateiktus teismo posėdyje, apie tai, kaip ji susipažino su pareiškėju, kad į pareiškėją nebuvo kreipiamasi, jog jis padėtų (duomenys neskelbtini) valdžiai, kad ji nepalaiko ryšių su (duomenys neskelbtini) valdžia, kad ji ir jos šeima integravosi į Lietuvos Respublikos visuomenę, (duomenys neskelbtini), apie tai, kad ji su šeima nenori gyventi (duomenys neskelbtini), padarė išvadą, kad jie nesudaro pagrindų naikinti Migracijos departamento Sprendimus.

30.       Teismo vertinimu, daugiau nei 4 metai, praėję nuo pareiškėjo darbo Gamykloje, (duomenys neskelbtini), nėra pakankamas ir saugus laiko tarpas, po kurio pareiškėjas galėtų gyventi Lietuvos Respublikoje, atsižvelgiant į bendrą kontekstą ir esamą padėtį.

31.       Teismas konstatavo, kad Migracijos departamento 2023 m. spalio 14 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka VAĮ 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

32.       Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pažeidžia pareiškėjo teises, kad nustatytas 5 metų uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcingas.

33.       Teismas, netenkinęs reikalavimo panaikinti Migracijos departamento 2023 m. spalio 14 d. sprendimą, atmetė reikalavimą panaikinti Migracijos departamento 2023 m. spalio 17 d. sprendimą. Teismas nevertino kitų proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, kurie niekaip nekeičia padarytų išvadų.

III.

34.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas tai pat prašė priimti naują įrodymą – (duomenys neskelbtini), bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytojais (duomenys neskelbtini), kurie galėtų paliudyti bylai reikšmingas aplinkybes apie pareiškėjo šeimos gyvenimą Lietuvos Respublikoje ir ryšius su Lietuvos Respublika.

35.       Pareiškėjas, kartodamas aplinkybes ir argumentus, nurodytus pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, klaidingai įvertinęs bylos aplinkybes, neteisingai išaiškinęs ir pritaikęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normas, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ignoravęs pareiškėjo pateiktus argumentus ir įrodymus (teismo posėdyje duotus pareiškėjo žodinius paaiškinimus, liudytojos parodymus), kurie paneigia VSD ir Migracijos departamento išvadas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo tai, jog Migracijos departamentas netinkamai atliko pareiškėjo situacijos vertinimą, neįvertino reikšmingų aplinkybių, nors tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti Sprendimus. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui nepagrįsta. Šios VSD vertinimu pagrįstos išvados nepagrindžia jokie į bylą pateikti įrodymai, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas palaiko kokius nors santykius su (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas neatliko jokios analizės, kokias užduotis pareiškėjas turėjo vykdyti, jam dirbant Gamykloje (duomenys neskelbtini), todėl vien tuo grindžiamas pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimas nepagrįstas. Tai, kad pareiškėjo nesieja jokie santykiai su (duomenys neskelbtini), patvirtina aplinkybė, kad pareiškėjas su šeima šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Be to, tuo metu, kai pareiškėjas dirbo Gamykloje, (duomenys neskelbtini) nevykdė agresyvios politikos, keliančios grėsmę valstybės saugumui. Vien tai, kad Lietuvos Respublika po (duomenys neskelbtini) pradėjo laikyti (duomenys neskelbtini) režimą priešišku, patvirtina, jog iki šių metų (duomenys neskelbtini) įstaigose ir įmonėse nedirbo vien tik lojalūs režimui asmenys. Tai, kad pareiškėjas neturi jokio (duomenys neskelbtini) režimo palaikymo, patvirtina (duomenys neskelbtini) viešai paskelbti ir kiti duomenys, kurie leidžia teigti, jog prieš tokius asmenis, kaip pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) režimas nusiteikęs priešiškai.

36.       Pareiškėjas teigė, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analogiškose bylose. Vien faktas apie asmens karinę tarnybą ar darbą (duomenys neskelbtini) institucijose, VSD bendro pobūdžio informacija apie agentų veikimo metodus nesudaro pagrindo konstatuoti asmens keliamos grėsmės egzistavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023; 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023; 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2136-822/2023; 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2304-822/2023). Be to, Migracijos departamentas negali tiesiog perkelti VSD išvados dėl grėsmės valstybės saugumui vertinimo, pateikti bendro pobūdžio informaciją apie pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023). Migracijos departamentas Sprendimus grindė išimtinai pareiškėjo darbu ir bendra informacija apie agentų veikimo metodus, kas nėra aktuali informacija, atliekant individualų asmens situacijos vertinimą.

37.       Pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo nesieja socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika, nepagrįsta. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės nebuvo nuginčytos, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, neturėjo klausimų dėl šių aplinkybių, todėl nebuvo pagrindo jų papildomai įrodinėti. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Toks teismo vertinimas siurprizinis. Dėl to pareiškėjui būtinybė pateikti naujus įrodymus, patvirtinančius aptartas aplinkybes, iškilo pirmosios instancijos teismui sprendime atmetus pareiškėjo argumentus.

38.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

39.       Migracijos departamento vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiškose bylose formuojamos praktikos, pagal kurią lojalumo valdžiai reikalavimas taikomas visiems (duomenys neskelbtini) valstybinėse institucijose dirbusiems asmenims, nepaisant užimamų pareigų, o pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje eA-2285-1047/2023; 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2136-822/2023, 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2304-822/2023) nėra aktuali. Pareiškėjas selektyviai pateikia informaciją apie (duomenys neskelbtini), o Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad jam nebuvo suteikta galimybė apsiginti dėl jo vertinimo, kaip keliančio grėsmę valstybės saugumui, nepagrįsti, nes pareiškėjas pasinaudojo teise į teisminę gynybą.

40.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

41.       VSD laikėsi pozicijos, išdėstytos bylą nagrinėjat pirmosios instancijos teisme. VSD vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, objektyviai ir visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje esančius įrodymus, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, įvertinto visas su pareiškėju susijusias aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir aktualią teismų praktiką. Teismo sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, formuojamą analogiškose bylose.

IV.

42.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1282-662/2024  (toliau – ir Nutartis) atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą, paliko nepakeistą Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 16 d. sprendimą.

43.       Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktą prašymą priimti naują įrodymą – (duomenys neskelbtini), nurodė, kad jau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartyje konstatuota, jog (duomenys neskelbtini) parodymai iš esmės nėra reikšmingi nagrinėjamai bylai, kurioje pagrindinis ginčo klausimas, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Teismas atsisakė priimti naują įrodymą, nenustatęs teisiškai reikšmingų priežasčių, pagrindžiančių būtinybę pareiškėjui šį įrodymą pateikti vėliau, o ne bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

44.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nustatyta, jog Migracijos departamentas gavo VSD raštą, kuriame nurodyta, kad VSD, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi ir atlikęs pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, padarė išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas 2023 m. spalio 14 d. sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes, be kita ko, remdamasis pareiškėjo atsakymais į Migracijos departamento klausimyną ir VSD rašte pateiktu pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimu, konstatavo, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui (Įstatymo 50 str. 1 d. 14 p.). Iš Migracijos departamento 2023 m. spalio 14 d. sprendimo turinio aišku, kad pareiškėjo atlikti veiksmai – (duomenys neskelbtini), pripažinti kaip įrodantys, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atitinkamai, Migracijos departamentui panaikinus pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento 2023 m. spalio 17 d. sprendimu buvo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo šio sprendimo.

45.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl išvados, jog pareiškėjo gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui, pagrįstumo, pažymėtina, kad, sprendžiant dėl išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu); kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2391-415/2023, 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2383-442/2023 ir kt.); sprendžiant dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1563-624/2023; 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023; 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2474-415/2023); Migracijos departamentas, gavęs VSD išvadą dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, turi pagrįsti priimamą atitinkamą administracinį sprendimą (pvz., dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo) objektyviais duomenimis, įvertinti visas nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgti į šių aplinkybių visumą bei laikytis proporcingumo principo, be kita ko, gero administravimo principo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023).

46.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju VSD rašte pateikta informacija, vertinant ją kartu su aplinkybe, jog (duomenys neskelbtini), pagrindžia išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kuri sudaro pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

47.       Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nepateikė argumentų ir objektyvių duomenų, sukeliančių pagrindą abejoti VSD, kaip kompetentingos institucijos, galinčios vertinti kylančią grėsmę valstybės saugumui, 2023 m. liepos 31 d. rašte pateikta informacija. Tai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) savo noru nebedirba Gamykloje, (duomenys neskelbtini), šioje gamykloje dirbo tik (duomenys neskelbtini), savaime nereiškia, kad grėsmė dėl pareiškėjo ryšių su šia Gamykla, (duomenys neskelbtini), išnykusi, neaktuali ir nereikšminga, sprendžiant keliamos grėsmės valstybės saugumui klausimą. Kaip minėta, sprendžiant šį klausimą, atliekamas iš esmės tik perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, kurio metu vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, siekiant nustatyti, ar pagrįsta manyti, jog užsieniečio darbas (duomenys neskelbtini) institucijose kelia grėsmę valstybės saugumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių išvadą, kad toks manymas pagrįstas ir pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.

48.       Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo socialinius, šeiminius bei ekonominius ryšius, nustatė, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikoje gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėją su Lietuvos Respubliką siejantys socialiniai ir ekonominiai ryšiai nėra ilgalaikiai. Taigi Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo socialinių, šeiminių bei ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika vertinimą. Tai, kad Migracijos departamentas nenustatė visų, pareiškėjo vertinimu, reikšmingų jo individualią situaciją apibūdinančių aplinkybių, savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad Migracijos departamento 2023 m. spalio 14 d. sprendimas, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teisėjų kolegija sprendė, kad nustatytų aplinkybių visuma šiuo konkrečiu atveju nepagrindžia pareiškėjo asmeninio intereso ir toliau laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje prioriteto prieš siekį užtikrinti valstybės saugumą.

49.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, Migracijos departamento Sprendimuose bei VSD rašte išdėstytas aplinkybes, remdamasi neįrodinėjamomis aplinkybėmis dėl (duomenys neskelbtini) keliamos grėsmės Lietuvos valstybingumui, Rusijos Federacijos vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2403-463/2023; 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2474-415/2023), konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.

50.       Apeliacinės instancijos teismui nekilo jokių abejonių dėl Migracijos departamento Sprendimų atitikimo proporcingumo principui.

51.       Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, formuojamos sprendžiant klausimą dėl užsieniečio tarnybos (darbo) (duomenys neskelbtini) institucijose, pažymėjo, kad ginčai dėl atitinkamų Migracijos departamento sprendimų, kurie priimti vertinant net ir panašias situacijas, yra individualūs, skiriasi tam tikros faktinės aplinkybės, kurias kiekvienu konkrečiu atveju būtina išsamiai įvertinti. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika suformuota bylose, kuriose nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje. Nors nagrinėjamu atveju Migracijos departamento Sprendimai iš esmės yra grindžiami VSD rašte pateikta informacija ir jame nurodytu pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimu, tačiau iš Sprendimų turinio matyti, kad, kaip nustatyta, Migracijos departamentas kiekvienu atveju atliko savarankišką kiekvienam sprendimui priimti aktualių ir reikšmingų faktinių aplinkybių vertinimą ir taikė atitinkamas teisės normas.

52.       Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nustatytas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

V.

53.       Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo priimtas nagrinėti pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-1282-662/2024 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu.

54.       Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu ir Nutartimi nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos analogiško pobūdžio bylose dėl užsieniečiams išduotų leidimų gyventi Lietuvoje panaikinimo dėl jų grėsmės valstybės saugumui. Teismai nevertino pareiškėjo individualios situacijos, faktinių aplinkybių, jo išreikštos politinės ir pilietinės pozicijos ir kitų reikšmingų aplinkybių, iš esmės pripažino, kad vien užsieniečio darbo Gamykloje, (duomenys neskelbtini), praeityje faktas pats savaime yra pakankamas konstatuojant grėsmę nacionaliniam saugumui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje skirtingai aiškinama, kam tenka įrodinėjimo pareiga tokio pobūdžio bylose ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis užsienietis turėtų (jeigu turi tokią pareigą) paneigti valstybės institucijų jo atžvilgiu padarytas išvadas dėl grėsmės nacionaliniam saugumui nustatymo, dėl ko būtina vieninga ir aiški Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicija šiuo klausimu.

55.       Pareiškėjas teigia, kad teismų praktika nagrinėjamu klausimu yra nevienoda ir ją būtina suvienodinti (ABTĮ 156 str. 2 d. 12 p.), o byla pagal pareiškėjo skundą buvo išspręsta neteisingai, dėl ko Nutartį būtina peržiūrėti iš naujo. Nutartimi faktiškai pripažinta, kad vien pareiškėjo buvusio darbo Gamykloje, (duomenys neskelbtini), faktas pats savaime yra pakankamas konstatuojant pareiškėjo keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui.

56.       Pareiškėjas pažymi, kad vadovaujamasi suformuota praktika dėl individualaus kiekvieno užsieniečio situacijos ir jo atliktų veiksmų vertinimo, proporcingumo ir byloje surinktų objektyvių įrodymų pakankamumo ir Migracijos departamento įpareigojimo tinkamai motyvuoti priimtus sprendimus. Pareiškėjas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje Migracijos departamento sprendimai dėl leidimų gyventi panaikinimo arba atsisakymo juos išduoti / pakeisti užsieniečiams buvo pripažinti nepagrįstais ir panaikinti (2024 m. birželio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1542-492/2024; 2024 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1693-525/2024; 2024 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-891-502/2024; 2023 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2334-463/2023; 2023 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023; 2023 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023). Pareiškėjo teigimu, šių bylų faktinės aplinkybės buvo panašios į šios bylos aplinkybes.

57.       Pareiškėjas akcentuoja, kad dėl jo priimti teismų sprendimai neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir tos kategorijos bylose, kuriose užsieniečio grėsmės valstybės saugumui buvo konstatuota. Nors šios kategorijos bylose pripažinta, kad, esant duomenų apie užsieniečio darbą (atliktą tarnybą) valstybės tarnyboje ir (arba) įmonėse / įstaigose, kurios pavaldžios Baltarusijos ir (arba) Rusijos valdžiai bei jos vykdomam režimui, jis gali būti pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, tačiau sprendimuose buvo akcentuojamos papildomos aplinkybės ir atliktas jų individualus vertinimas, kas šioje byloje atlikta nebuvo.  Pavyzdžiui: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2368-624/2023; 2023 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2429-821/2023; 2023 m. spalio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2361-415/2023).

58.       Pareiškėjas nurodo, kad aktualioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendžiant analogiškus ginčus dėl Migracijos departamento sprendimų, kuriais panaikinti užsieniečiams išduoti leidimai gyventi Lietuvoje dėl jų grėsmės nacionaliniam saugumui, teisėtumo, vertinamas ne tik pats darbo (tarnybos) faktas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, įskaitant, bet, neapsiribojant: darbo (tarnybos) pobūdis, funkcijos ir pareigos; laikotarpis, suėjęs po darbo (atliktos tarnybos) pabaigos; užsieniečio veiklos pobūdis, baigus darbą (tarnybą); ar nustatyti užsieniečio ryšiai su ankstesne darbo (tarnybos) vieta po jos pabaigos; tikslas, dėl ko užsienietis ėjo pareigas darbe (tarnyboje); priežastys, dėl kurių užsienietis nutraukė darbą (tarnybą); ar yra duomenų apie tolesnį užsieniečio darbą (atliktą tarnybą) kilmės šalies valdžios institucijose, ryšius su valdžios institucijomis ar jose tarnaujančiais asmenimis, kokia buvo geopolitinė situacija užsieniečio darbo (atliktos tarnybos) pradžios metu, darbo (tarnybos) nutraukimo metu; kokia yra užsieniečio šiuometinė pozicija dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje vertinimo; koks yra užsieniečio dabartinis ryšys su kilmės valstybe; kokie yra užsieniečio socialiniai – ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika ir pan.; ar leidimo panaikinimas ir (ar) uždraudimas atvykti į Lietuvą yra proporcinga priemonė. Pareiškėjo atveju šios aplinkybės buvo visiškai ignoruojamos, suabsoliutinus vien tik jo darbo Gamykloje, (duomenys neskelbtini), faktą ir nevertinant kitų reikšmingų faktinių aplinkybių: jo įsidarbinimo ir darbo Gamykloje aplinkybių (darbo vietų trūkumas, darbo laiku buvę geri santykiai tarp Lietuvos ir (duomenys neskelbtini)), specialybės ir darbo pobūdžio: (duomenys neskelbtini), ne valstybės tarnautojas, tiesiogiai nedalyvavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neturėjo jokios prieigos prie slaptos informacijos, neužėmė vadovaujančių pareigų, neturėjo pavaldinių, neturėjo įrodinėti lojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai, valdžios palaikymo akcijose nedalyvavo. Pareiškėjas iš Gamyklos išėjo savo noru (duomenys neskelbtini). Neatsižvelgta į pareiškėjo elgesį po darbo Gamykloje (duomenys neskelbtini). Po darbo Gamykloje pareiškėjas jokių santykių su Gamyklos darbuotojais nepalaiko. Pareiškėjas pats sąžiningai klausimyne nurodė, jog dirbo Gamykloje ir kokias pareigas užėmė, netarnavo kariuomenėje ir nedirbo jokiose jėgos ar panašiose valstybės struktūrose, nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad pareiškėjas palaikė ar šiuo metu palaiko (duomenys neskelbtini) ir (ar) (duomenys neskelbtini) režimą ar kokius nors ryšius su juo.

59.       Lietuvoje pareiškėjo šeima integravosi ir neketino grįžti į (duomenys neskelbtini), nes savo ateitį siejo su Lietuva. (duomenys neskelbtini). Nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas neapklausė (duomenys neskelbtini) liudytojais, todėl jis neturėjo galimybės įrodyti savo ryšių su Lietuva. Neįvertinta nuosekli pareiškėjo pozicija dėl Rusijos ir Baltarusijos režimų vykdomos politikos ir karo Ukrainoje. Be to, teismas privalėjo patikrinti, ar yra duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjo realią, o ne hipotetinę grėsmę valstybės saugumui. Tokių pagrįstų duomenų byloje nenustačius, o Migracijos departamentui bylos nagrinėjimo metu apskritai net nevykdant įrodinėjimo pareigos, pareiškėjo skundas buvo atmestas nepagrįstai, tai grindžiant iš esmės tik prielaidomis apie pareiškėjo neva keliamą grėsmę valstybės saugumui, kuri nėra niekaip pagrįsta ir įrodyta.

60.       Pareiškėjo teigimu, teismų praktikoje pripažinus, kad vien asmens darbas (duomenys neskelbtini) įmonėje yra pagrindas užsieniečio lojalumui ir ryšiams su kilmės valstybės institucijomis konstatuoti, Migracijos departamento sprendimų apskundimas teismui netektų prasmės, nes visi užsieniečiai būtų pripažinti keliančiais grėsmę valstybės saugumui nesant galimybių tokių išvadų nuginčyti.

61.       Pareiškėjo vertinimu, šiuo metu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra nevienoda ir tuo aspektu, jog skirtingai aiškinama, kokiam subjektui tenka įrodinėjimo pareiga tokio pobūdžio bylose ir kaip ta įrodinėjimo pareiga turi būti realiai įgyvendinama. Viena vertus, būtent sprendimus priėmusioms institucijoms tenka pareiga įrodyti priimtų sprendimų teisėtumą, kuri be kita ko, grindžiama gerojo administravimo principo įgyvendinimu, pagrįsti savo išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2329/2011, 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-408-968/2024). Pareiškėjo atveju Nutartyje padaryta priešinga išvada, kad būtent pats pareiškėjas turėjo pateikti duomenis, paneigiančius institucijų išvadas dėl jo grėsmės valstybės saugumui ir tokių motyvų pasitaiko ir kai kuriose kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023, 2023 m. birželio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023). Įrodinėjimo pareigos perkėlimas užsieniečiams tokio pobūdžio bylose reikštų esminį jų galimybių apsiginti nuo nepagrįstų kaltinimų apibojimą, paneigtų esminius viešojo administravimo procedūrų ir teisinės valstybės principus. Be to, pareiškėjas byloje teikė įrodymus, pagrindžiančius jo nelojalumą (duomenys neskelbtini) valdžiai ir režimui (jokiai partijai nepriklausė, neatliko karinės tarnybos, nedirbo jokiose jėgos struktūrose, valstybės tarnyboje, o dirbo Gamykloje (duomenys neskelbtini) pagal specialybę; po darbo minėtoje įmonėje dirbo tik (duomenys neskelbtini); tiek pareiškėjas, tiek liudytoja apklausta (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu patvirtino, kad jokių santykių su (duomenys neskelbtini) valdžios institucijomis nepalaiko, nuosekli jo pozicija dėl Rusijos ir Baltarusijos režimų vykdomos politikos ir karo Ukrainoje). Pareiškėjo nelojalumą (duomenys neskelbtini) valdžiai patvirtino faktai ir įrodymai, kurie atsakovo ir VSD niekaip nebuvo paneigti, tačiau teismai į tai neatsižvelgė. Susidarė situacija, jog užsienietis praktiškai neturi jokių galimybių įrodyti VSD ir Migracijos departamento sprendimuose dėl jo padarytų išvadų nepagrįstumo. Pareiškėjo įsitikinimu, įrodinėjimo pareiga tokio pobūdžio bylose priskirtina institucijoms, kurios priima atitinkamo turinio individualius teisės taikymo aktus. Dėl to, kam tenka įrodinėjimo pareiga tokio pobūdžio bylose, ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis užsienietis galėtų paneigti dėl jo institucijų padarytas išvadas dėl jo grėsmės valstybės saugumui nustatymo, būtina užtikrinti nuoseklios ir aiškios teismų praktikos formavimą.

62.       Pareiškėjo nuomone, Nutarties teiginiai, jog „pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) savo noru nebedirba (duomenys neskelbtini), šioje gamykloje dirbo tik (duomenys neskelbtini), savaime nereiškia, kad grėsmė dėl pareiškėjo ryšių su šia (duomenys neskelbtini) gamykla, kuri (duomenys neskelbtini), išnykusi, neaktuali ir nereikšminga, sprendžiant keliamos grėsmės valstybės saugumui klausimą“ nekoreliuoja su naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1542-492/2024 buvo sprendžiamas ginčas dėl asmens, kuris (duomenys neskelbtini), tačiau tai nesutrukdė teismui panaikinti Migracijos departamento sprendimus, daugiausiai remiantis tuo, kad Migracijos departamentas neįrodė užsieniečio keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui. Taigi, Nutartyje suformuluoti išaiškinimai neatitinka suformuotos administracinių teismų praktikos nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas, administracinių teismų praktika nagrinėjamu klausimu yra nevienoda ir formuojama netinkama linkme, todėl egzistuoja būtinybė atnaujinti šios administracinės bylos procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.

63.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašo jį atmesti.

64.       Atsakovas nurodo, kad tiek iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, tiek iš Nutarties akivaizdu, kad teismai išsamiai įvertino Migracijos departamento Sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, kilusio ginčo kontekste atliko ir savarankišką vertinimą pareiškėjo individualių savybių ir aplinkybių, kurias jis nurodo pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos skunduose. Pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinės bylos Nr. eA-1693-525/2024; eA-891-502/2024; eA-2334-463/2023; eA-2285-1047/2023; eA-1959-1188/2023; eA-2368- 624/2023; eA-2429- 821/2023; eA-2361- 415/2023 ir kt.) nėra analogiška šiai bylai. Teismai pripažino, kad pareiškėjas privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti jos valdžią, todėl pagrįsta išvada apie pareiškėjo galimus ryšius su atitinkamomis (duomenys neskelbtini) tarnybomis. Kadangi bylų aplinkybės skiriasi (skiriasi užimamos pareigos, darbo pradžios ir pasibaigimo priežastis, darbo laikas, institucija, kurioje dirbama ir pan.), pareiškėjų individualios aplinkybės nėra tapačios šiai bylai, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai ir nėra analogiški, kas negali būti vertinama kaip nevienoda praktika.

65.       Atsakovas teigia, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė dėl reikšmingų bylai aplinkybių. Kiti pareiškėjo nurodomi aspektai (sąžiningai užpildytas klausimynas, elgesys po darbo, atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybės, elgesys Lietuvoje ir kt.) yra pertekliniai kriterijai, kurie nedaro įtakos sprendimams ir nekeičia fakto, kad, šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjas dirbo Gamykloje, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Migracijos departamento ar VSD išvadas, todėl argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo nepagrįsti. Pareiškėjas savo prašymą grindžia iš esmės nesutikimu su Nutartimi, o ne teismų praktikos suvienodinimo būtinybe. Be to, pagal Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 28 ir 32 punktus, užsienietis turi teisę teikti motyvuotą prašymą (ir nurodyti svarbias aplinkybes) išbraukti jo duomenis iš sąrašo ar Šengeno informacinės sistemos. Pareiškėjas, siekdamas, kad jo teisinė padėtis būtų peržiūrėta, turėtų veikti pagal teisės aktuose įtvirtintas administracines procedūras, o ne siekti atnaujinti teisminį procesą.

66.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašo jį atmesti.

67.       VSD nuomone, pareiškėjas prašyme nepateikia svarių argumentų, patvirtinančių esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje atnaujinti procesą, vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu, buvimo. Nei vienoje iš pareiškėjo nurodomų bylų aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Pareiškėjas, pateikdamas teismų praktiką, kuriose užsieniečiai pripažinti keliančiais grėsmę valstybės saugumui, akcentuoja, kad įvardytose bylose (2023 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2368- 624/2023, 2023 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2429-821/2023, 2023 m. spalio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2361-415/2023) buvo atliktas užsieniečių individualus vertinimas ir nurodomos papildomos aplinkybės, tai, VSD nuomone, tik patvirtina, kad pareiškėjas siekia pakartotino bylos nagrinėjimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tik patvirtina, kad kiekvienoje byloje vertinamos individualios užsieniečio aplinkybės ir sprendimai priimami įvertinus jų visumą. Tai buvo padaryta bylą nagrinėjant tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinėje instancijoje. Užsieniečiui nėra perkeliama įrodinėjimo pareiga, tačiau asmenys turi pateikti argumentus ir objektyvius duomenis, sudarančius pagrindą abejoti VSD, kaip kompetentingos institucijos, galinčios vertinti kylančią grėsmę valstybės saugumui, pateiktos informacijos teisingumu ir pagrįstumu. Pareiškėjo prašymo argumentus paneigia ir naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose (pvz., administracinėse bylose Nr. eA-951-1188/2024, eA-1277-463/2024, eA-1387-968/2024, eA-1447-556/2024, eA-962-463/2024, Nr. eA-935-602/2024, Nr. eA-870-1188/2024 ir kt.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI.

68.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalies normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu procesiniu teismo sprendimu, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir numatytais pagrindais.

69.       Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tais atvejais, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Kot prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 20887/03). Aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Protsenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 13151/04). Be to, teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas, tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Shchurov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 40713/04).

70.       Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių, kurios įvardijamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018; ir kt.).

71.       Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; kt.).

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu

72.       Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Asmuo, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-19/2010; 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-97-502/2015). Atnaujinti procesą vadovaujantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. 

73.       Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas. Sprendžiant dėl to, ar suinteresuotas asmuo įrodė aptariamą pagrindą, pirmiausia vertintina, ar prašyme atnaujinti procesą nurodytos bylos su ta, kurioje siekiama proceso atnaujinimo, yra analogiškos, t. y. jų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) sutampa (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-149/2011; 2022 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-13-968/2022; kt.).

74.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi pareiškėjo argumentus dėl nukrypimo nuo suformuotos praktikos, praktikos formavimo netinkama linkme, įvertinusi prašyme atnaujinti procesą nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose nagrinėtas aplinkybes ir priimtų procesinių sprendimų motyvus, pažymi, kad nurodyta praktika patvirtina, jog sprendžiant dėl konkretaus užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, kiekvienas atvejis vertinamas individualiai ir priimamas atitinkamas motyvuotas sprendimas, atsižvelgus į konkrečioje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat įvertinus byloje surinktus įrodymus ir jų visumą.

75.       Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutarties motyvų matyti, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išvadą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui grindė ne vien pareiškėjo biografijos faktu, kad (duomenys neskelbtini), tačiau tokia išvada buvo padaryta atlikus individualų pareiškėjo situacijos vertinimą (t. y. įvertinus ne tik šį pareiškėjo biografijos faktą, tačiau taip pat atsižvelgus į geopolitinį kontekstą, pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika), atsižvelgus į suformuotą Lietuvos administracinio teismo praktiką, kad Migracijos departamentas, gavęs VSD išvadą dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, turi pagrįsti priimamą atitinkamą administracinį sprendimą objektyviais duomenimis, įvertinti visas nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgti į šių aplinkybių visumą bei laikytis proporcingumo principo, be kita ko, gero administravimo principo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023). Todėl Nutartimi nebuvo nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos šiuo aspektu.

76.       Pažymėtina, kad pareiškėjo nesutikimas su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nutartyje atliktu įrodymų vertinimu negali būti pagrindas atnaujinti procesą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad ABTĮ IV skyrius, reglamentuojantis proceso administracinėse bylose atnaujinimą, nesuteikia Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įgaliojimų, sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo, dar kartą vertinti faktines bylos aplinkybes ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir įrodymų vertinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-5-1047/2024; kt.). Proceso atnaujinimo paskirtis yra ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje išvardytų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas, kurių nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė. Įrodymai tiriami ir vertinami nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi įrodymų vertinimas yra procesas, kuris kiekvienoje konkrečioje byloje pagrįstas vidiniu bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimu.

77.       Teisėjų kolegija, įvertinusi Nutartyje ir pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytuose procesiniuose sprendimuose, kurių faktinės aplinkybės, pareiškėjo teigimu, yra panašios ir kuriuose Migracijos departamento sprendimai dėl leidimų gyventi panaikinimo arba atsisakymo juos išduoti / pakeisti užsieniečiams buvo pripažinti nepagrįstais ir panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1542-492/2024; 2024 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1693-525/2024; 2024 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-891-502/2024; 2023 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2334-463/2023; 2023 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023; 2023 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023) nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad šios bylos nėra tapačios (skiriasi individualios pareiškėjų aplinkybės, taip pat skiriasi bylose teismui pateikti įrodymai, jų reikšmė ir vertinimas). Nurodytose bylose priimtais procesiniais sprendimais nėra patvirtinamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nevienodumas. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nenurodė procesinio sprendimo kitoje analogiškoje administracinėje byloje, kurioje esant iš esmės tapačioms faktinėms aplinkybėms ir jas įvertinus, būtų priimtas priešingas teismo procesinis sprendimas.

78.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs gausią ir nuoseklią praktiką dėl įrodinėjimo naštos tarp bylos proceso šalių paskirstymo bylose, kuriose kilo ginčas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką būtent byloje dalyvaujantis užsienietis, nesutikdamas su grėsmės valstybės saugumui pagrindu priimtu Migracijos departamento sprendimu, privalo pateikti teismui įrodymus, paneigiančius VSD pateiktoje išvadoje ir Migracijos departamento sprendime nurodytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023; 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-984-415/2024; 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1157-552/2024; 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1300-525/2024; 2024 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1504-415/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1102-552/2024; kt.). Pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniai sprendimai, kuriuose suformuota praktika, kad būtent sprendimus priėmusioms institucijoms tenka pareiga įrodyti priimtų sprendimų teisėtumą, kuri be kita ko, grindžiama gerojo administravimo principo įgyvendinimu, pagrįsti savo išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2329/2011, 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-408-968/2024) nėra priimti nagrinėjant bylas dėl užsieniečių leidimų laikinai gyventi išdavimo / panaikinimo nustačius, kad jie kelia grėsmę valstybės saugumui.

79.       Šiuo atveju Nutartyje buvo remtasi ir nenukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos, kad sprendžiant, ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, vertinama ne vien VSD pateikta išvada ir joje nurodyti faktai, tačiau atliekamas kompleksinis pareiškėjus charakterizuojančių savybių vertinimas. Kaip minėta, Nutartyje buvo atliktas individualus pareiškėjo situacijos vertinimas, t. y. buvo įvertintas ne tik pareiškėjo darbas Gamykloje ir šio darbo laikotarpis, bet ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, taip pat vertinant įrodymus (jų visetą) atsižvelgta ir į geopolitinę situaciją, susiklosčiusią dėl Rusijos karinės agresijos, taip pat ir į Baltarusijos autokratinio režimo keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Dėl to aptariamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas Nutartį, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, t. y. nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu.

80.       Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodomus kitus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinius sprendimus, akcentuotina, kad užsieniečio galima kelti grėsmė valstybės saugumui yra teisės (vertinimo) klausimas, sprendžiamas pagal konkrečioje byloje nustatytus faktus ir surinktus įrodymus, kurie turi būti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai patikrinti ir ištirti teisminio nagrinėjimo metu, ypač darant išvadą, sukuriančią teisines prielaidas priimti atitinkamus administracinius sprendimus kaip ginčijami nagrinėjamoje byloje, t. y. jog asmens buvimas gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko ir įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1434-822/2024; kt.).

81.       Pažymėtina, kad pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodomuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniuose sprendimuose buvo nagrinėjama kiekvieno užsieniečio individuali situacija, vertinami įrodymai ir daromos išvados dėl jo keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.

82.       Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą netenkinamas, kadangi pareiškėjas iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, kad nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktu bylos faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimu ir priimtu procesiniu sprendimu, o administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių ir teisinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo (apeliacinio skundo pakartotinio išnagrinėjimo), nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui. Kaip minėta, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-80/2014; kt.).

83.       Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo nepagrįstas įstatymo nurodytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl jis atmetamas ir atsisakoma atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1282-662/2024.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 163 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo U. R. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1282-662/2024 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1282-662/2024 pagal pareiškėjo U. R. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo U. R. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Beata Martišienė

                Veslava Ruskan

                Egidijus Šileikis