Pirmosios intancijos teismo teisėja              Civilinė byla Nr. 2A-230-227/2014

Vitalija Ragauskienė              Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00716-2012-9

              Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

              99.5; 121.14; 121.21

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 20 d.

Panevėžys

                  Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo M. K. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1013-786/2013 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui M. K., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, A. M. dėl servituto atlygintinumo, kompensacijos, nuostolių dydžio nustatymo klausimų išsprendimą bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

n u s t a t ė:

Ieškovas A. B. ieškiniu prašė nustatyti atsakovo M. K. žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kelio servitutą - teisę važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudotis pėsčiųjų taku, teisę varyti galvijus (tarnaujantis servitutas), plotas 0 0815 ha (servitutinio kelio : ilgis 181,15m, plotis – 4,5 m., plotis 815m/2), iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), privažiavimo pagal 2012-12-28 servitutinio kelio schemą, parengtą UAB „Asmija“ bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jam 2006-10-13 Utenos apskrities viršininko sprendimu  buvo atkurtos nuosavybės teises perduodant neatlygintinai nuosavybėn minėtą žemės sklypą, tačiau privažiavimo kelias iki sklypo per gretimą atsakovo žemės sklypą nebuvo pažymėtas. 2012 metais susipažinęs su  atsakovo žemės sklypui rengiamu projektu pamatė, jog jame nėra numatytas servitutinis kelias, kuris leistų jam privažiuoti prie savo žemės sklypo. Dėl to su prašymu kreipėsi į žemėtvarkos skyrių, tačiau buvo nustatyta, jog privažiuoti į jo žemės sklypą nuo Gabrėlų kaimo pusės ar per kitus sklypus nėra galimybės, nes yra didelis šlaitas ir užpelkėjęs miškas, o privažiavimo kelias iki jo žemės sklypo per atsakovo žemės sklypą nėra pažymėtas. Žemėtvarkos skyriuje jam ir atsakovui buvo siūlyta susitarti, tačiau susitarti nepavyko, todėl, parengęs servitutinio kelio schemą, kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašo pagal ją nustatyti kelio servitutą atsakovo žemės sklypui.

2013 m. kovo 14 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo patenkintas ieškovo ieškinys atsakovui M. K. ir M. K. žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) nustatytas neatlygintinas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku, teisė varyti galvijus, servituto plotas 0 0815 ha iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), privažiavimo, pagal 2012-12-28 UAB „Asmija“ parengtą Servitutinio kelio schemą. 2013 m. rugsėjo 4 d. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, nutarė panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-03-14 sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad atsakovo M. K. žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), pagal 2012-12-28 UAB „Asmija“ parengtą Servitutinio kelio schemą nustatytas kelio servitutas yra neatlygintinis ir perdavė servituto atlygintinumo, kompensacijos ir/ar nuostolių dydžio nustatymo klausimų išsprendimą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teisme.

Ieškovas nurodė, kad turėdamas orientacinį kriterijų ir įsivaizduodamas, kokio dydžio yra iš tikrųjų sumokamas žemės mokestis už visą atsakovo valdomą žemės sklypą ir atsižvelgdamas į tai, kad jo žemės sklypui servitutas sudaro apie 1 procentą atsakovo valdomo žemės sklypo, sutiko atsakovui kiekvienais metais periodinėmis išmokomis mokėti 1 procentą apskaičiuoto žemės mokesčio dydžio dalį. Taip pat sutiko kompensuoti 0,815 procentų kiekvienais metais patvirtintų tų metų tiesioginių išmokų dydžio kompensaciją už 1 ha. Ieškovas sutiko nereikalauti iš atsakovo bylinėjimo išlaidų priteisimo, jei ir atsakovas to atsisakys.

Anykščių rajono apylinkės teismas 2013-12-16 sprendimu ieškinį tenkino, įpareigojo A. B. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kiekvienais metais periodinėmis išmokomis mokėti atsakovui M. K. vieną procentą apskaičiuoto žemės mokesčio dalį už sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas servitutas ir 0,815 procentų kiekvienais metais patvirtintų tų metų tiesioginių išmokų bazinės kainos vienam hektarui žemės. Nurodė atlyginimą už servitutą M. K. sumokėti  per 30 dienų po duomenų apie mokėtiną sumą ir banko sąskaitą pateikimo.

Teismas nustatė, kad 2013 m. kovo 14 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo patenkintas ieškovo A. B. ieškinys atsakovui M. K. ir M. K. žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) nustatytas neatlygintinas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku, teisė varyti galvijus, servituto plotas 0 0815 ha iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), privažiavimo, pagal 2012-12-28 UAB „Asmija“ parengtą Servitutinio kelio schemą (t.1, b. l. 139-142). 2013 m. rugsėjo 4 d. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, nutarė panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-03-14 sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad atsakovo M. K. žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), pagal 2012-12-28 UAB „Asmija“ parengtą Servitutinio kelio schemą nustatytas kelio servitutas yra neatlygintinis ir perdavė servituto atlygintinumo, kompensacijos ir/ar nuostolių dydžio nustatymo klausimų išsprendimą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teisme (t.1, b. l. 175-181). Posėdžio metu šalys sutarė dėl kompensavimo tvarkos už kelio servituto nustatymą – ieškovas A. B. sutiko kiekvienais metais periodinėmis išmokomis mokėti atsakovui 1 procentą apskaičiuoto žemės mokesčio dydžio dalį ir išmokėti 0,815 procentų kiekvienais metais patvirtintų tų metų tiesioginių išmokų dydžio kompensaciją už 1 ha. Atsakovas sutiko su tokia ieškovo pasiūlyta kompensavimo tvarka. Teismas vadovavosi CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes dėl šio ginčo bei darė išvadą, jog nei ieškovas, nei atsakovas nėra kalti dėl patirtų išlaidų, nes pravažiavimo kelias nebuvo suformuotas nei dėl ieškovo, nei dėl atsakovo kaltės, dėl kompensavimo dydžio šalys sutarė bendru sutarimu, todėl bylinėjimosi išlaidų nei vienai iš šalių nepriteisė. 

Atsakovas M. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-12-16 sprendimą dalyje dėl atsisakymo priteisti atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovo atsakovo turėtas 2586 Lt bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl neatlygintinio servituto nustatymo, nors atsakovas su servituto nustatymu sutiko dar iki bylos iškėlimo teisme, tik su sąlyga, kad servituto nustatymo atveju jam, kaip pagrindinio daikto savininkui, įstatymo numatytais pagrindais turi būti nustatyta kompensacija, atlyginti nuostoliai dėl servituto nustatymo. Kadangi tokia sąlyga ieškovui netiko, jis kreipėsi į teismą. Panevėžio apygardos teismas 2013-09-04 nutartyje nurodė, kad „pagal bylos duomenis, ieškovas nesiūlė atsakovui jokio nuostolių atlyginimo ar kompensacijos dėl siekiamo nustatyti servituto ir būtent dėl to tarp šalių nebuvo sudarytas atitinkamas susitarimas iki teismo. Todėl teismo išvados dėl atsakovo negeranoriškumo, kaip vienos iš aplinkybių, dėl ko nustatomas neatlygintinis servitutas, bei ieškovo argumentai, kad siūlyti atlyginimą už servitutą buvo ne jo, o atsakovo reikalas, yra teisiškai nepagrįsti ir prieštarauja teismų praktikai šiuo klausimu. Iš bylos duomenų matyti, kad esminio ginčo tarp šalių dėl servituto poreikio ir vietos nustatymo nebuvo, tačiau atsakovas nuo pat bylos iškėlimo procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose kėlė servituto atlygintinumo klausim, prašė priteisti kompensaciją, teikė savo argumentus, samprotavimus, įrodymus nurodytu klausimu kompensacijos dydžiui pagrįsti (t.1, b.l. 27-29,83-85,128,131-138 )“. Sprendžiant ginčą dėl kompensacijos atsakovas pasinaudojo advokato paslaugomis. Kadangi teismas pripažino reikalavimą dėl atlygintinio servituto teisėtu bei pagrįstu ir priėmė sprendimą atsakovo naudai - ieškovą įpareigojo kiekvienais metais M. K. mokėti periodines išmokas, buvo privalu vadovautis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje yra pateikti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai, advokato padėjėjai L. Ž. sumokėta 1800 Lt. (t.l, b.l. 118,119,151), advokatui Arvydui Martinkevičiui - 500 Lt. Byloje teko teikti apeliacinį skundą dėl 2013 m. kovo 14 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimo, kuris apmokestintas 143 Lt. žyminiu mokesčiu (t.l, b.l. 155). Nagrinėjamo skundo pateikimui sumokėtas 143 Lt žyminis mokestis.

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apelianto skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog jis su servituto nustatymu sutiko dar iki bylos iškėlimo teisme, kadangi 2012-09-20 atsiliepime į ieškinį dėl servituto nustatymo atsakovas nepareiškė reikalavimo dėl atlygintinio servituto nustatymo, prašė teismo ieškinį atmesti, kelis kartus pažymėjo, jog ieškovas nesikreipė į jį dėl galimybės nustatyti kelio servitutą sutartimi, 2013-03-14 Anykščių rajono apylinkės teismo sprendime pažymėta, kad iškilus klausimui dėl servituto nustatyto šalys buvo kviečiamos į Anykščių žemėtvarkos skyrių susitarti dėl taikaus servituto nustatymo, tačiau, kaip nurodė Anykščių žemėtvarkos skyriaus atstovė, į skyrių atvyko ieškovas ir atsakovo tėvas, susitarimas nebuvo pasiektas, nes atsakovo tėvas nesutiko su servituto nustatymu ieškovo plane pažymėtoje vietoje, apeliantas pats sau prieštarauja nurodydamas, kad ginčo tarp šalių nebuvo, bei tuo pačiu, kad susitarimas dėl servituto nustatymo atsakovo žemės sklypui nebuvo pasiektas. Dėl minėto nesutarimo ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą. Ieškovas nėra kaltas, kad atsakovas nagrinėjant ieškinį dėl servituto nustatymo teisme tinkamai neišdėstė savo pozicijos dėl atlygintinumo, nenurodė kokius praradimus ar netektis sukels nustatytas servitutas, ko pasėkoje teismas sprendimu nenustatė atlygintinumo. Teismai nurodė, kad pravažiavimo kelias nebuvo suformuotas ne dėl šalių kaltės. Dėl Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų aplaidžių veiksmų ir kilo nagrinėjamas ginčas, dėl to šalys patyrė bylinėjimosi išlaidas. Pralaimėjusi ginčą šalis, kuri tiek materialiųjų, tiek ir procesinių ginčo santykių atžvilgiu elgėsi apdariai ir rūpestingai, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, t.y. jeigu jos negalima pripažinti kalta dėl bylą laimėjusios šalies išlaidų, neturėtų būti įpareigojama atlyginti bylą laimėjusios šalies išlaidų. Ieškovas nėra kaltas dėl nepalankaus 2013-03-14 pirmos instancijos teismo sprendimo atsakovui bei kad jam nebuvo nustatytas atlygintinis servitutas. 2013-03-14 Anykščių apylinkės teismo sprendimu ieškovo naudai buvo nustatytas servitutas ir šis sprendimas buvo paliktas galioti 2013-09-04 Panevėžio apygardos teismo nutartimi. Taigi, ieškovo reikalavimas dėl neatlygintinio servituto nustatymo buvo patenkintas iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti skaičiuojamos pagal CPK 93 str. 2 d. Kadangi abi šalys patyrė bylinėjimosi išlaidų bei abiejų šalių reikalavimai buvo iš dalies patenkinti, todėl esant priešpriešiniams reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, jos turėtų būti įskaitomos ir nepriteisiamos nei vienai šaliai (CK 1.1 str. 2 d., 6,130 str. 1 d.).

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad ieškovas A. B. ieškiniu prašė nustatyti atsakovo M. K. žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kelio servitutą - teisę važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudotis pėsčiųjų taku, teisę varyti galvijus (tarnaujantis servitutas), plotas 0 0815 ha (servitutinio kelio : ilgis 181,15m, plotis – 4,5 m., plotis 815m/2), iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), privažiavimo pagal 2012-12-28 servitutinio kelio schemą, parengtą UAB „Asmija“ bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2013 m. kovo 14 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo patenkintas ieškovo ieškinys atsakovui M. K. ir M. K. žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) nustatytas neatlygintinas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku, teisė varyti galvijus, servituto plotas 0 0815 ha iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) privažiavimo, pagal 2012-12-28 UAB „Asmija“ parengtą Servitutinio kelio schemą. 2013 m. rugsėjo 4 d. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, nutarė panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-03-14 sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad atsakovo M. K. žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), pagal 2012-12-28 UAB „Asmija“ parengtą Servitutinio kelio schemą nustatytas kelio servitutas yra neatlygintinis ir perdavė servituto atlygintinumo, kompensacijos ir/ar nuostolių dydžio nustatymo klausimų išsprendimą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teisme. Anykščių rajono apylinkės teismas 2013-12-16 sprendimu minėtus klausimus išsprendė, dėl ko nebėra ginčo. Apeliantas nesutinka tik su ta sprendimo dalimi, kuria jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nebuvo priteistos iš ieškovo.

CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išvardytos CPK 88 straipsnyje, ir vienos iš tokių išlaidų yra išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 6 punktas). Jų atlyginimo klausimai detaliau reglamentuojami CPK 98 straipsnyje, o jų paskirstymui yra taikomos ir CPK 93 straipsnyje nustatytos taisyklės. CPK 93 straipsnyje, kuriame nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, o 2 dalyje įtvirtintas jų proporcingo priteisimo principas, t. y. jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Jeigu byloje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovo veiksmų, tai iš ieškovo gali būti priteistos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos arba jų dalis. Atsakovui priteisiama bylinėjimosi išlaidų dalis tuo atveju, jeigu yra nustatytas atsakovo procesinis elgesys, dėl kurio atsirado ar padidėjo šalių bylinėjimosi išlaidos, arba nustatomos jų susidarymo priežastys, kurios siejamos su atsakovu.

Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Panevėžio apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pripažino, kad pagal bylos duomenis, ieškovas nesiūlė atsakovui jokio nuostolių atlyginimo ar kompensacijos dėl siekiamo nustatyti servituto ir būtent dėl to tarp šalių nebuvo sudarytas atitinkamas susitarimas iki teismo. Todėl 2013 m. kovo 14 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendime išdėstytas išvadas dėl atsakovo negeranoriškumo, kaip vienos iš aplinkybių, dėl ko nustatomas neatlygintinis servitutas,  bei ieškovo argumentus, kad siūlyti atlyginimą už servitutą buvo ne jo, o atsakovo reikalas, laikė teisiškai nepagrįstais ir prieštaraujančiais teismų praktikai šiuo klausimu. Panevėžio apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pripažino, kad esminio ginčo tarp šalių dėl servituto poreikio ir vietos nustatymo nebuvo, tačiau atsakovas nuo pat bylos iškėlimo procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose kėlė servituto atlygintinumo klausimą, prašė priteisti kompensaciją, teikė savo argumentus, samprotavimus, įrodymus nurodytu klausimu kompensacijos dydžiui pagrįsti (t.1, b.l. 27-29, 83-85, 128, 131-138). Šios Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pripažintos aplinkybės laikytinos reikšmingomis sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vertinant šalių procesinį elgesį.

Įvertintina, kad, nors atsakovas klausimą dėl kompensacijos už nustatytą servitutą iškėlė savo 2012-09-24 atsiliepime į ieškinį, tačiau ieškovas A. B. jokių savo pasiūlymų šiuo klausimu nepateikė, o atsakovui pateikus savo 2013-02-13 dienos siūlymą dėl kompensacijos už servitutą nustatytą, jį prašė atmesti kaip neįrodytą. Tik po to, kai apeliacinės instancijos teismas 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi servituto atlygintinumo, kompensacijos ir/ar nuostolių dydžio nustatymo klausimų išsprendimą perdavė nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, ieškovas pasiūlė kompensavimo, nustačius servitutą, tvarką, su kuria atsakovas sutiko. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškinys pirmosios instancijos teismui buvo paduotas su trūkumais- iki 2012-12-14 nebuvo pateiktas dalies žemės sklypo planas (schema), parengtas UAB „Asmija“, kuriuo remiantis būtų galima nustatyti servitutą (t.1, b.l.88). Dėl minėtos priežasties, kaip pagrįstai savo 2012-09-24 atsiliepime į ieškinį nurodė atsakovas, jis negalėjo žinoti, kurioje vietoje jo sklype bus nustatomas servitutas, kokio jis bus pločio (t.1, b.l.28). Nors minėtame atsiliepime atsakovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, tačiau iš jo nurodytų aplinkybių matyti, kad jis galimai būtų sutikęs dėl servituto nustatymo, jeigu ieškovas būtų pasiūlęs kompensaciją bei pateikęs aiškius duomenis dėl servituto vietos. 2012-11-13 parengiamojo posėdžio metu atsakovas, jo atstovė patvirtino, kad sutinka, jog ieškovui būtų suteikta teisė patekti į savo žemės sklypą, kad būtų suprojektuotas servitutas, tačiau pabrėžė, kad turi būti sprendžiami kompensacijos bei tikslios servituto vietos nustatymo klausimai (t.1, b.l. 83, 84). Iš trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovės G. V., ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad dėl servituto nustatymo buvo tariamasi dar iki civilinės bylos iškėlimo. Trečiojo asmens atstovė patvirtino, kad 2012-04-05 buvo paskirtas susitikimas, jame dalyvavo ieškovas ir atsakovą atstovavęs tėvas S. K., kuris nesutiko dėl servitutinio kelio įrengimo, atstovė negalėjo nurodyti, kokia buvo nesutikimo priežastis, kadangi pati minėtame susitikime nedalyvavo (t.1, b.l.134). Ieškovas patvirtino, kad su atsakovo tėvu bandė tartis, tačiau nesužinojo konkrečios sumos, kurią reikėtų mokėti dėl naudojimosi servitutiniu keliu (t.1, b.l.135). Akivaizdu, kad šalys iki kreipimosi į teismą nebuvo sutarę dėl kompensacijos tvarkos bei dydžio, pasiūlyti atlyginimą už servitutą turėjo ieškovas, tačiau to jis nepadarė, siekė, kad servitutas būtų nustatytas neatlygintinai ir pasiūlymas pateiktas tik 2013-11-26 teismo posėdžio metu, kuomet apeliacinė instancija  perdavė pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti servituto atlygintinumo, kompensacijos ir/ar nuostolių dydžio nustatymo klausimus. Tai rodo, kad ieškovas nebuvo išnaudojęs visų taikaus susitarimo galimybių dar iki kreipimosi į teismą dienos, todėl pripažintina, kad atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš dalies susidarė dėl ieškovo procesinio elgesio. Tačiau tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamu sprendimu buvo patvirtinta kitokia servituto kompensacijos tvarka negu siūlė atsakovas iki 2013 m. kovo 14 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo bei kreipimosi į apeliacinį teismą dėl šio sprendimo su apeliaciniu skundu metu, kas rodo, jog ir atsakovas nebuvo visiškai sąžiningas, reikšdamas nepagrįstą prašymą dėl kompensacijos priteisimo. 

Atsakovas nurodo, kad jis advokato padėjėjai L. Ž. sumokėjo 1800 Lt. (t.l, b.l. 118,119,151), advokatui Arvydui Martinkevičiui - 500 Lt, apeliacinis skundas dėl 2013 m. kovo 14 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimo, apmokėtas 143 Lt žyminiu mokesčiu (t.l, b.l. 155). Teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas tarp šalių vadovaujasi CPK 98 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio vadovaujamasi taikant CPK 98 str. 2 d., kartu su 93 str. 2d. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes. Advokato padėjėjai L. Ž. sumokėta už atsiliepimo į ieškinį, apeliacinio skundo surašymą, taip pat advokato padėjėja paruošė prašymą dėl kompensacijos už servituto nustatymą, atstovavo atsakovą pirmosios instancijos teisme, neviršija minėtose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) patvirtintų maksimalių dydžių, todėl 1800 Lt išlaidos laikytinos pagrįstomis. Advokatui Arvydui Martinkevičiui sumokėta 500 Lt už atstovavimą teisme, pasiruošimą bylos nagrinėjimui, tačiau, advokatas neruošė jokių procesinių dokumentų, atstovavo atsakovą tik 2013-11-26 teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 40 min., todėl byloje spręstas klausimas tik dėl kompensacijos priteisimo, tvarkos nustatymo, vadovaujantis minėtų rekomendacijų 8.18, 9 p., ir pagrįstomis pripažinta 300 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas, teikdamas apeliacinį skundą dėl 2013 m. kovo 14 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimo, prašė sprendimo dalį dėl neatlygintino servituto nustatymo panaikinti ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – nustatyti atlygintiną servitutą pagal jo pateiktą apskaičiavimą. Panevėžio apygardos teismas nutarė panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-03-14 sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad atsakovo M. K. žemės sklypui, esančiam Paežerių I k., Skiemonių sen., Anykščių r., pagal 2012-12-28 UAB „Asmija“ parengtą Servitutinio kelio schemą nustatytas kelio servitutas yra neatlygintinis ir perdavė servituto atlygintinumo, kompensacijos ir/ar nuostolių dydžio nustatymo klausimų išsprendimą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teisme, t.y. nepilnai patenkino apelianto prašymą.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Anykščių rajono apylinkės teismas 2013-12-16 sprendimu nepagrįstai atsisakė priteisti atsakovo naudai dalį jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, neatsižvelgė į šalių elgesį proceso metu, nesivadovavo CPK 93 str. 4 dalies nuostatomis, todėl sprendimas keistinas. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), CPK 93 str. 1, 2, 4 dalies nuostatomis, įvertinus šalių procesinį elgesį, iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos 700 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei 71,50 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-03-14 sprendimo dalies panaikinimo.

Atsakovas apeliacinį skundą apmokėjo 143 Lt žyminiu mokesčiu. Pripažintina, kad atsakovui neprašant kitaip išspręsti materialųjį reikalavimą ir pateikus skundą tik dėl bylinėjimosi išlaidų, kuruos laikytinos procesiniu dalyku, priteisimo, apeliacinis skundas žyminiu mokesčiu nagrinėjamoje byloje nėra apmokestinamas. Todėl atsakovui grąžintinas jo sumokėtas 143 Lt žyminis mokestis, žyminio mokesčio grąžinimą pavedant atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 3 d.)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiu punktu,

n u t a r i a :

Anykščių rajono apylinkės teismas 2013-12-16 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti:

Priteisti iš A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 71,50 Lt žyminio mokesčio M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

  Grąžinti M. K. 143 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2014-01-14 mokėjimo nurodymu Nr. 01141416 AB Šiaulių banke.

Mokesčio grąžinimą pavesti atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeista.

Teisėja              Margarita Dzelzienė