Civilinė byla Nr. e2-29999-925/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24294-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.4.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 24 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ,,Swedbank P&C Insurance“ AS, veikiančio per ,,Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui UAB ,,Mano būstas“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 3221,62 Eur žalos, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, biuro administratorei S. Z. pasirašant įteikimo pažymoje (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad UAB „Mano būstas“ vykdė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovacijos darbus. Darbų metu buvo keičiamas namo stogas bei atliekami kaminų renovacijos darbai. Minėti darbai buvo atlikti netinkamai bei padaryta žala butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nukentėjęs butas). Nukentėjęs butas buvo apdraustas „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo. 2017-08-30 nukentėjusio buto savininkė pateikė ieškovui pranešimą apie tai, kad 2017-08-25 atsakovui atliekant remonto darbus buvo apgadintas nukentėjusiame bute sumontuotas židinys - remonto darbų metu į kaminą buvo sumestos senos plytos, kurios apgadino židinio kapsulę bei išdaužė durelių stiklą. Iš byloje esančio 2017-08-30 Sunaikinto, sugadinto turto apžiūros akto ir fotonuotraukų matyti, jog nukentėjusiame bute buvo rastas išdaužtos židinio stiklas, sulankstyta sandarinimo sklendė. 2018-02-15 Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktas patvirtina, kad nukentėjusiame bute rastos pajuodusios bei aprūkusios lubos ir reikalingi remonto darbai. 2018-03-01 Sunaikinti, apgadinto turto apžiūros aktu buvo nustatyta, kad nukentėjusiame bute buvo rastos dvi aprūkusios sienos. Įvertinęs surinktus duomenis ieškovas išmokėjo nukentėjusio buto savininkei viso 3221,62 Eur dydžio draudimo išmoką. Atsakovo kaltė dėl netinkamai atliktų gyvenamojo namo kaminų rekonstrukcijos darbų yra konstatuota 2017-12-13 defektiniu aktu.
CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas vykdė gyvenamojo namo, esančio V. Kudirkos g. 13, Radviliškyje, renovacijos darbus – keitė namo stogą bei atliko kaminų renovacijos darbus. Ieškovas atsakovo atsakomybę dėl žalos padarymo kildina iš atsakovo netinkamo pareigų atlikimo (nekokybiškai atliktų renovacijos darbų, sugadinant kamino sklendes bei dureles). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį bei kaltę.
Neteisėtais veiksmais civilinėje teisėje laikomas įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais - ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją - kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2017-02-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017; kt.).
Nagrinėjamu atveju byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas, atlikdamas renovacijos bei remonto darbus sumetęs senas plytas į kaminą, apgadino nukentėjusiame bute sumontuotą židinį. Atsakovui nekokybiškai atlikus remonto darbus, nukentėjęs butas buvo užpildytas dūmais ir taip apgadintos jo sienos, lubos bei bute buvę daiktai. Nurodytos aplinkybės vertintinos kaip atsakovo neteisėti veiksmai. Teismų jurisprudencijoje išaiškinta, kad civilinės atsakomybės kontekste asmuo yra laikomas kaltu, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes asmuo nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog žala nukentėjusio buto savininkei buvo padaryta dėl netinkamų atsakovo veiksmų, t. y. nesugebėjimo saugiai, tinkamai ir kokybiškai atlikti jam pavestus remonto darbus.
Žala, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga, reiškiasi vienu iš CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatytų būdų: asmens turto netekimu arba sužalojimu, jo turėtomis išlaidomis (tiesioginiais nuostoliai), taip pat negautomis pajamomis (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008). Atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydį įrodo kartu su šiuo ieškiniu pateiktas komercinis pasiūlymas bei sąmata, būtent šiuose dokumentuose nurodytas sumas ieškovas pervedė nukentėjusio buto savininkei.
Byloje nustatytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovo nerūpestingai atlikti renovacijos bei remonto darbai buvo tiesioginė ir vienintelė žalos nukentėjusiam butui padarymo priežastis, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.
Esant aukščiau paminėtam teisiniam reglamentavimui bei byloje nustatytoms aplinkybėms, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad atsakovas pažeidė savo prievolę, kadangi neatlygino ieškovui žalos (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinas 3221,62 Eur žalos atlyginimas.
Be to, tenkinant ieškovo ieškinį, iš atsakovo priteistinos 6 (penkių) procentų metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (3221,62 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020-08-25 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinas 72,00 Eur žyminis mokestis ieškovo naudai.
Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
priimti sprendimą už akių ir ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo UAB ,,Mano būstas“, juridinio asmens kodas 304894999, 3221,62 Eur (tris tūkstančius du šimtus dvidešimt vieną eurą 62 ct) žalos atlyginimui, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (3221,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-08-25), iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo ir 72,00 Eur (septyniasdešimt du eurus 00 ct) žyminio mokesčio ieškovo ,,Swedbank P&C Insurance“ AS, veikiančiam per ,,Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302649474, naudai.
Sprendimas už akių per dvidešimt dienų gali būti ieškovo skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas už akių negali būti atsakovo skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.
Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Teisėja Jorūnė Pukinskienė