Civilinė byla Nr. e2-122-490/2017

     Teisminio proceso Nr. 2-17-3-03004-2016-9

     Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

     2.3.2.4; 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 3.2.6.1.

JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 13 d.

Jonava

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Damulienė, 

sekretoriaujant Loretai Bražinskienei,

dalyvaujant ieškovui D. B., jo atstovui advokatui Vyteniui Gubavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei S. M. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo.

Teismas

n u s t a t ė :

              ieškovas D. B. kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą su ieškiniu, kuriame prašo nutraukti ieškovo ir atsakovės S. M. B. santuoką, 1989 m. rugsėjo 14 d. įregistruotą Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 3160, dėl atsakovės S. M. B. kaltės; palikti šalims santuokine pavardes – „B.“, „B.“; pripažinti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisine pasekmes sukėlė nuo 2003 m. kovo 1 d.; padalinti šalių santuokoje įgytą turtą, priteisiant ieškovui D. B. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniais pastatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), iš ieškovo D. B. priteisiant atsakovei S. M. B. 1 924,84 Eur piniginę kompensaciją; pripažinti automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo D. B. asmenine nuosavybe.

              Ieškinyje nurodė, kad šalys 1989 m. rugsėjo 14 d. sudarė santuoką, kurią įregistravo Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. Ieškovas ir atsakovė turi du vaikus – I. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. B., gim. (duomenys neskelbtini)., kurie šiuo metu yra pilnamečiai. Šalių bendru sutarimu 2003 m. kovo mėnesį atsakovė išvyko į Jungtinę Karalystę laikinai dirbti, šalys apie mėnesį laiko bendravo telefonu, o vėliau, nenurodydama jokių priežasčių, atsakovė ryšius su ieškovu nutraukė ir liko gyventi Jungtinėje Karalystėje. Maždaug po pusmečio kartu su savimi pasiėmė tuo metu nepilnamečiais buvusius šalių vaikus. Iki šiol šalys nebendrauja, šeima yra iširusi, o jų santuoka egzistuoja tik formaliai, todėl turėtų būti nutraukta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nuo 2003 m. kovo mėnesio paliko šeimą ir išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, šalių santuoka turėtų būti nutraukta dėl atsakovės kaltės. Šalys, gyvendamos santuokoje, 2003 m. vasario 7 d. įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini), Padalijant šią namų valdą, teismas turėtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes turtui įsigyti buvo panaudotos piniginės, iš kurių 67,58 proc. priklausė ieškovui asmeninės nuosavybės teise, o 32,42 proc. – abiem šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kadangi gyvena Jungtinėje Karalystėje, ieškovas prašo namų valdą natūra priteisti jam, iš jo priteisiant atsakovei piniginę kompensaciją – 1 924,84 Eur. Kadangi šalių santuoka faktiškai iširo, šalys bendrą ūkį nustojo vesti nuo tada, kai atsakovė išvyko į Jungtinę Karalystę, sutinkamai su CK 3.67 straipsnio 2 dalimi, pripažintina, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2003 m. kovo 1 d. Šalims jau ilgą laiką gyvenant skyrium, ieškovas įsigijo automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo įgijimui buvo panaudotos ieškovo asmeninės lėšos, todėl automobilis turėtų būti pripažintas ieškovo asmenine nuosavybe. Kadangi abi šalys yra darbingos, gauna pastovias pajamas, ieškovas nereikalauja iš atsakovės išlaikymo. Ieškovas kreditorių neturi. Ieškovui nėra žinoma, kad atsakovė turėtų kreditorių (el. b. l. 1–5).

Dalyvaudamas teismo posėdyje ieškovas iš esmės palaikė savo reikalavimus, keliamus ieškinyje, tačiau papildomai nurodė, kad sutinka, jog šalių santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Jis su atsakove susituokė 1989 m. rugsėjo 14 d., jis visuomet rūpinosi šeima, daug dirbo, šeimą išlaikė jis vienas, taip pat daug sportavo, buvo orientacinio sporto klubo narys, daug bėgiojo, dalyvaudavo orientacinio sporto varžybose, taip pat įvairiuose bėgimuose. Nesutinka su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis apie tai, kad jis daug ir dažnai vartodavo alkoholį. Galbūt jo klaida buvo ta, kad jis šeima skyrė per mažai dėmesio – savaitę dirbdavo, o savaitgaliais sportuodavo, dalyvaudavo įvairiose varžybose, išvykdavo. 2003 m. kovo mėnesį išvyko į Šiaurės Airiją, žadėjo grįžti po pusės metų. Tačiau praėjus trims mėnesiams po atsakovės išvykimo, jų ryšiai nutrūko, paaiškėjo, kad atsakovė neketina grįžti atgal į Lietuvą. Jis su atsakove buvo sutarę, kad vaikai bus pas senelį, jiems nuo senelio namų buvo arčiau mokykla. Vėliau atsakovė vaikus pasiėmė gyventi pas save. Santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini),, prašo priteisti ieškovui natūra, atsakovei išmokant kompensaciją. Minėtas turtas buvo įsigyta santuokos metu, tačiau jį įsigijo už lėšas, gautas pardavus ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą Kaune. Automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas įsigijo iš savo asmeninių lėšų, todėl prašo priteisti jį natūra ieškovui.

              Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad iš esmės palaiko ieškinyje keliamus reikalavimus. Tačiau ieškovas, susipažinęs su atsakovės teismui pateiktais paaiškinimais, pripažįsta, kad dėl to, jog nutrūko šalių santuoka, yra kalti abu sutuoktiniai, todėl prašo teismo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas į bylą neteikė ir neprašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų, kadangi iš esmės jis pripažįsta, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šis teisminis procesas yra tik formalumas, šalių santuoka faktiškai nutrūkusi, šalims nepavyko išsaugoti santuokos dėl abiejų nesugebėjimo susikalbėti. Teismo turėtas išlaidas įsipareigoja atlyginti vienas ieškovas. 

Atsakovė S. M. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo byloje nepateikė. Byloje gauti atsakovės paaiškinimai, kuriuose atsakovė nurodė, kad sutinka su ieškovo reikalavimu nutraukti šalių santuoką, tačiau nesutinka, jog šalių santuoka būtų nutraukiama dėl atsakovės kaltės. Atsakovės nuomone, dėl to, kad iširo šalių santuoka, yra kalti abu sutuoktiniai, kurie nesistengė išsaugoti santuokos. Atsakovė sutinka su ieškovo ieškinyje nurodomu turto padalijimu ir jai priteistina pinigine kompensacija už ieškovui atitenkantį turtą natūra. Atsakovė paaiškino, kad ji 2003 m. išvyko dirbti ir gyventi į Jungtinę Karalystę, kadangi Lietuvoje gyventi ir išlaikyti šeimą buvo sunku, šeimai trūko lėšų, atsakovas nuolat vartojo alkoholį, t. y. vartojo daug ir dažnai. Tiek atsakovė, tiek vaikai buvo psichologiškai išsekę. Atsakovei išvykus, vaikai liko gyventi kartu su tėvu, tačiau dėl tėvo nuolatinio girtavimo, vaikai negalėjo gyventi kartu su tėvu ir maždaug po dviejų savaičių persikėlė gyventi pas senelį, atsakovės tėvą V. R.. Atsakovė visuomet rūpinosi vaikais, jai teko palikti šeimą, išvykti gyventi ir dirbti į užsienį dėl ieškovo nuolatinio girtavimo, nesirūpinimo šeima ir jos gerove. Atsakovė, gyvendama užsienyje, nuolat siųsdavo pinigus ieškovui. Tačiau ieškovas atsakovės užsienyje uždirbtus pinigus leido ne vaikams, o savo reikmėms. Šalių vaikus išlaikė senelis. Atsakovė su vaikais bendravo telefonu, laiškais. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, pas atsakovę atvyko gyventi ir mokytis jų vaikai I. ir S.. Vaikus finansiškai išlaikė viena atsakovė, tėvas neteikė vaikams jokios paramos. Dėl iširusios santuokos atsakovė savęs kalta nelaiko, išvyko gyventi į užsienį iš nevilties. Užsienyje vaikai įgijo aukštuosius išsilavinimus, visi gyvena ramiai, be streso (el. b. l. 81–83).

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie kurį tinkamai ir laiku informuota, neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, kadangi atvykti į Lietuvą neturi galimybių. Byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

Liudytoja D. B. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovas D. B. yra buvęs jos sutuoktinis, jie kartu gyveno nuo 1978 m. iki 1989 m. Ji kartu su ieškovu santuokos metu gyveno bute (duomenys neskelbtini),. Butas po jų santuokos nutraukimo atiteko natūra ieškovui D. B., o jai buvo išmokėta kompensacija už butą (padalintas indėlis už butą).

Ieškinys tenkintinas.

Remiantis ieškovo ir jo atstovo paaiškinimais, liudytojos D. B. parodymais, nustatyta, kad ieškovas D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, ir atsakovė S. M. B., gimusi (duomenys neskelbtini), Kaune, susituokė 1989 m. rugsėjo 14 d., santuoka įregistruota Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 3160 (el. b. l. 6). Ieškovas ir atsakovė turi du vaikus: I. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. B., gim. (duomenys neskelbtini),., kurie šiuo metu yra pilnamečiai (el. b. l. 7, 8). Šalys, gyvendamos santuokoje, 2003 m. vasario 7 d. įgijo namų valdą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniais pastatais, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), (el. b. l. 11–16). Ieškovas 2012 m. gruodžio mėn. įsigijo automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 27). Šalių bendru sutarimu 2003 m. kovo mėnesį atsakovė išvyko dirbti ir gyventi į Jungtinę Karalystę, kur gyvena iki šiol.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Iš ieškinyje ir atsakovės paaiškinimuose nurodytų faktinių aplinkybių, ieškovo ir jo atstovo paaiškinimų nustatyta, kad šalys nuo 2003 m. kartu negyvena, nepalaiko jokių santykių, atsakovė išvykusi į užsienio valstybę, kur gyvena ir dirba, bei grįžti gyventi į Lietuvą neketina. Nei viena iš šalių nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytų kito sutuoktinio kaltės atvejų. Įvertinus ieškinyje ir atsiliepime išdėstytas aplinkybes, ieškovo atstovo paaiškinimus, į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovo ar atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo, laikytina, kad abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam, santuokoje nepateisino vienas kito lūkesčių, nesiekė išsaugoti šeimos, nedėjo tam maksimalių pastangų, todėl yra pagrindas pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Konstatavus abiejų šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nespręstinas.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Abi šalys sutiko nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konkrečios atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo nenurodė. Teismas nusprendė, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Nenustačius, kad viena atsakovė yra kalta dėl santuokos iširimo, nėra įstatyminio pagrindo drausti atsakovei po santuokos nutraukimo pasilikti santuokinę pavardę, jei ji pati to pageidauja. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, po santuokos nutraukimo atsakovei paliekama santuokinė pavardė – B, ieškovui prigimtinė pavardė – B.

Šalys nepilnamečių vaikų neturi.

Spręsdamas nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalys kreditorių neturi, tačiau santuokos metu įgijo dalintiną turtą.

Ieškovas prašo pripažinti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisine pasekmes sukėlė nuo 2003 m. kovo 1 d. Taip pat ieškovas prašo jam asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniais pastatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), iš ieškovo D. B. priteisiant atsakovei S. M. B. 1 924,84 Eur piniginę kompensaciją. Taip pat pripažinti automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo D. B. asmenine nuosavybe.

Savo reikalavimą ieškovas grindžia tuo, kad nors turtas buvo įgytas šalių santuokos metu, tačiau žemės sklypui su jame esančiais statiniais įsigyti buvo panaudotos piniginės, iš kurių 67,58 proc. priklausė ieškovui asmeninės nuosavybės teise, o 32,42 proc. – abiem šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Todėl, atsižvelgiant į tai, prašo teismo, dalinant sutuoktinių turtą, nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Kadangi šalių santuoka faktiškai iširusi, šalys bendrą ūkį nustojo vesti nuo tada, kai atsakovė išvyko į Jungtinę Karalystę, todėl, ieškovo nuomone, santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2003 m. kovo 1 d. Šalims jau ilgą laiką gyvenant skyrium, ieškovas 2012 m. gruodžio mėn. įsigijo automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliui įsigyti buvo panaudotos ieškovo asmeninės lėšos, todėl šis automobilis turėtų būti pripažintas ieškovo asmenine nuosavybe. Automobilio vertė – 2 430 Eur.

Atsakovė su ieškovo reikalavimais dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo ir jai mokėtino kompensacijos dydžio sutinka.

Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas tas turtas, kuris buvo įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.123 straipsnio 1 dalis numato atvejus, kada galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, prie tokių atveju priskirdamas kitas svarbias aplinkybes, dėl jų palikdamas spręsti teismui, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes.

Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet taip pat reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus (Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, Nr. AC-40-1). Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti nustačius tam realų poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009). Kasacinio teismo praktikoje kaip svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų ar santuokoje įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011).

Šalys, gyvendamos santuokoje, 2003 m. vasario 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi abiejų šalių vardu įgijo namų valdą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniais pastatais, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Ieškovo teigimu, šiam turtui įsigyti buvo panaudotos piniginės, iš kurių – 67,58 proc. priklausė ieškovui asmeninės nuosavybės teise, o 32,42 proc. – abiem šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Kaip nurodė ieškovas, šalys namų valdą įsigijo iš piniginių lėšų, gautų 2003 m. vasario 21 d. pardavus butą (duomenys neskelbtini), (el. b. l. 18–21). Butas buvo parduotas už 11 729,61 Eur (kas atitinka – 40 500 Lt), iš kurių 2 037,34 Eur (kas atitinka – 7 000 Lt) šalys 2003 m. sausio 29 d. gavo avansu (el. b. l. 22–24). 2003 m. vasario 7 d. namų valdos pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad namų valda įsigyta už 11 874,42 Eur (kas atitinka – 41 000 Lt), iš kurių 2 037,34 Eur (kas atitinka – 7 000 Lt) sumokėti panaudojus už butą gautą 2 037,34 Eur (kas atitinka – 7 000 Lt) avansą, o likę 9 832,27 Eur (kas atitinka – 34 000 Lt) sumokėti šalims gavus atsiskaitymą už parduotą butą (el. b. l. 25–26). Taigi, visi pinigai, gauti už parduotą butą (duomenys neskelbtini), buvo panaudoti, namų valdai įsigyti. Avansas už namų valdą sumokėtas, gavus avansą už parduodamą butą.

Kaip patvirtina buto registracijos pažymėjimas, butą šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 1995 m., sumokėjusios piniginius įnašus gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui, 1995 m. lapkričio 7 d. butą įregistravus ieškovo vardu (el. b. l. 17). Tačiau įnašai už šį butą buvo pradėti mokėti 1976 m., kurie yra buto statybos pradžios ir pabaigos metai, o baigti mokėti 1995 m. Kas rodo, kad piniginiai įnašai už butą buvo mokami 19 m., kai tuo tarpu šalys iki buto įgijimo santuokoje gyveno ir įnašus bendrai mokėjo 6 m. (nuo 1989 m. iki 1995 m.). Kaip patvirtina Kauno miesto Lenino rajono liaudies teismo 1989 m. kovo 21 d. sprendimas, nutraukiant ieškovo ir jo buvusios sutuoktinės (šioje byloje liudytojos) D. B. 1978 m. sudaryta santuoką, buvo padalintas jų santuokoje nuo 1978 iki 1989 metų, t. y. per 11 metų, už šį butą įmokėtas 6 686,26 rublių piniginis įnašas (indėlis) (el. b. l. 9–10). Iš to darytina išvada, kad buto kaina, kuri turėjo būti išmokėta gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui per 19 m., sudarė 11 548,99 rublių, iš kurių per 6 metus santuokoje su atsakove tenkanti mokėti suma proporcinga 3 647,05 rublių sumai, kas sudaro 31,58 proc. Todėl atitinkamai remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pripažintina, kad prie buto, kurį šalys 1995 m. įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, įgijimo ieškovas prisidėjo 68,42 proc., kas sudaro pagrindą pripažinti, kad 68,42 proc. arba 8 025,37 Eur (kas atitinka – 27 710 Lt) iš buto pardavimo gautų lėšų asmeninės nuosavybės teise priklausė ieškovui, o likę 31,58 proc. arba 3 704,24 Eur (kas atitinka – 12 790 Lt) priklausė šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atitinkamai tuo pagrindu pripažintina, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise už 11 874,42 Eur (kas atitinka – 41 000 Lt) įgyjant namų valdą, 8 025,37 Eur (kas atitinka – 27 710 Lt) arba 67,58 proc. apmokėti iš ieškovo asmeninių lėšų, o likę 3 849,05 Eur (kas atitinka – 13 290 Lt) arba 32,42 proc. apmokėti iš šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusių lėšų.

Kadangi atsakovė nuo 2003 m. kovo mėnesio gyvena Jungtinėje Karalystėje, kur yra jos interesų centras, ieškovas prašo padalinant šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią namų valdą natūra priteisti jam, iš jo priteisiant atsakovei piniginę kompensaciją, kuri sudarytų 1/2 dalį nuo 32,42 proc. namų valdos vertės (1 924,84 Eur).

Pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o šio straipsnio 2 dalis yra specialioji norma, įtvirtinanti to paties straipsnio 1 dalies išimtį. Šioje normoje įtvirtinta galimybė taikyti turtinius teisinius santuokos nutraukimo padarinius ne nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o dar anksčiau, t. y. nuo tada, kai santuokiniai pradėjo gyventi skyrium. Kadangi bendras sutuoktinių gyvenimas neretai baigiasi anksčiau, nei iškeliama santuokos nutraukimo byla, turtinių teisinių santuokos nutraukimo padarinių taikymas nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, reiškia, kad kaip bendroji jungtinė nuosavybė bus dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas iki gyvenimo skyrium pradžios, o dalijamo bendro turto vertė turės būti nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, kaip tą numato CK 3.119 straipsnio normos, atsižvelgiant į CK 3.67 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Kadangi šalių santuoka faktiškai iširo, šalys bendrą ūkį nustojo vesti nuo tada, kai atsakovei išvykus į Jungtinę Karalystę, šalys nustojo kartu gyventi, sutinkamai su CK 3.67 straipsnio 2 dalimi, pripažintina, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2003 m. kovo 1 d.

Atsižvelgiant į tai, kad šalys namų valdą įsigijo ir nustojo kartu gyventi tais pačiais metais (turtą įsigijo 2003 m. vasario 7 d., o nustojo kartu gyventi nuo 2003 m. kovo 1 d.), laikytina, kad santuokoje įgyto turto vertė sudarė 11 874,42 Eur (kas atitinka 41 000 Lt), t. y. tai, ką šalys už šį turtą sumokėjo.

Atsižvelgiant į tai, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteistinas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniais pastatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini),, iš ieškovo D. B. priteisiant atsakovei S. M. B. 1 924,84 Eur piniginę kompensaciją, sudarančią 1/2 dalį nuo 32,42 proc., skaičiuotina nuo 11 874,42 Eur, namų valdos vertės.

Teismui pripažinus, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2003 m. kovo 1 d., pagal CK 3.67 straipsnio 2 dalies nuostatas turtas, įgytas šalims gyvenant skyrium, laikomas turtą įgijusios šalies asmenine nuosavybe. Šalims jau ilgą laiką gyvenant skyrium, ieškovas įsigijo automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jam įsigyti panaudojo savo asmenines lėšas, todėl automobilis pripažįstamas ieškovo asmenine nuosavybe.

Nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovui nepareiškus prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Byloje susidarė 20,08 Eur pašto išlaidos, kurias įsipareigojo atlyginti ieškovas, todėl iš ieškovo priteistinos 20,08 Eur pašto išlaidos valstybei (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 1989 m. rugsėjo 14 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 3160, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti prigimtinę pavardę – B, atsakovei santuokinę pavardę – B.

Pripažinti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisine pasekmes sukėlė nuo 2003 m. kovo 1 d.

Pripažinti ieškovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (VIN) (duomenys neskelbtini),.

Priteisti ieškovui D. B., asmens kodas  (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniais pastatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini),

Priteisti atsakovei  M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo D. B., asmens kodas  (duomenys neskelbtini) 1 924,84 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų dvidešimt keturių eurų 84 ct) kompensaciją už jam asmeninės nuosavybės teise tenkantį nekilnojamąjį turtą.

Priteisti iš ieškovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei – 20,08 Eur (dvidešimties eurų 08 ct) pašto išlaidas (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per  Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                     Jolanta Damulienė