Civilinė byla Nr. 2A-170-302/2015

                             Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18280-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija: 40.2.; 121.; 121.18.(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Surgailienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „SIM group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Dozhas“ ieškinį atsakovui UAB „SIM group“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų ERGO Insurance SE,

n u s t a t ė:

              I.              Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Dozhas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti niekiniu atsakovo UAB „SIM group“ atliktą įskaitymą, priteisti iš atsakovo 12 951,45 Lt skolos, 466,25 Lt delspinigių, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-09-07 ieškovas su atsakovu pasirašė sutartį-užsakymą Nr. SG-V-ŠS-1242, pagal kurią ieškovas pervežė krovinį – 21 toną šviesių vynuogių maršrutu Italija-Rusija ir 2012-09-17 išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą Nr. DOZH120692 12 775,36 Lt sumai. 2012-09-28 atsakovas pateikė ieškovui pretenziją, kurioje nurodė, kad transportuojant krovinį dėl pakuotės pažeidimo ir deformacijos buvo sugadintos prekės – 2 727 kg šviesių vynuogių, kurių vertė – 3 751 EUR, prašė užskaityti šią sumą, kaip dalinę užskaitą už transporto paslaugas. 2013-01-24 pranešimu ieškovas paprieštaravo atsakovo atliktam įskaitymui bei pareikalavo atsiskaityti su ieškovu už suteiktas pervežimo paslaugas. Pažymėjo, kad jis nėra atsakingas už atsakovui kilusią žalą ir nurodė, kad 2012-10-04 ADB „ERGO Lietuva“, vadovaudamasi nepriklausimų ekspertų „Survey Service“ išvada, pateikė sprendimą dėl 2012-09-14 įvykio Nr. 710-932-243234/006, kuriame nurodė, kad transportavimo metu apačioje esančios pakuotės suiro, nes buvo per silpnos ir neužtikrino saugaus krovinio pervežimo viso pervežimo metu arba ant paletės buvo sukrautas per didelis kiekis pakuočių, todėl apatinės pakuotės neatlaikė svorio. Vadovaudamasis šia išvada ADB „ERGO Lietuva“ nurodė, kad prekės buvo sugadintos dėl netinkamo krovinio paruošimo, todėl už sugadintas prekes yra atsakingas ne vežėjas, o krovinio siuntėjas. Ieškovas nurodė, kad net jeigu ir būtų pripažinta, kad jis yra galimai atsakingas už atsakovui kilusią žalą, atsakovas įskaitė reikalavimus, kylančius iš jo nuostolių, kurių nepripažino nei ieškovas, nei teismas, todėl atsakovo atliktas įskaitymas neatitinka būtinų įskaitymo sąlygų, taip pat neaiškus yra atsakovo galimai patirtų nuostolių dydis, nes atsakovas remiasi vien savo atliktais paskaičiavimais. Dublike ieškovas nurodė, kad byloje nėra jokio dokumento, pagrindžiančio, kad ieškovas yra atsakingas už žalą ir jis turi atlyginti žalą atsakovui, nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atliktas įskaitymas buvo teisėtas. Nurodė, kad savo nesutikimą su atsakovo atliktu įskaitymu ieškovas išreiškė praėjus 11 dienų nuo atsakovo pretenzijos surašymo dienos, kai ieškovas 2012-10-09 kreipėsi į teismą dėl 44 818 Lt priteisimo iš atsakovo. Nurodė, kad atsakovas yra atsakingas už tinkamą vežamų prekių įpakavimą, prekės buvo sugadintos dėl netinkamo krovinio paruošimo, netinkamų pakuočių. Ieškovo vairuotojas neturi reikiamų mechaninių-techninių žinių, kuriomis remdamasis galėtų apskaičiuoti pakuočių tvarumą, be to neturėjo pareigos tokias žinias turėti ar kitokiu būdu pasirūpinti gabenamų prekių pakuotėmis. Pažymėjo, kad atsakovo nuostolių dydis nėra įrodytas.

Atsakovas UAB „SIM group“ atsiliepime į pareikštą ieškinį bei triplike su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas su Rusijos bendrove „Diksi logistic“ sudarė susitarimą dėl krovinio pervežimo Nr. 41107, pagal kurį atsakovas įsipareigojo organizuoti krovinio – šviežių šviesių vynuogių pervežimą kelių transportu iš Italijos į Rusiją. Šios sutarties įvykdymui atsakovas pasitelkė vežėją UAB „Dozhas“, su kuriuo 2012-09-07 sudarė sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais pervežti krovinį maršrutu Italija-Rusija, o atsakovas įsipareigojo už tinkamai suteiktas pervežimo paslaugas sumokėti ieškovui 3 700 EUR. Ieškovo automobiliui atvykus į iškrovimo vietą, buvo nustatyta, kad dalis krovinio – 264 dėžės su vynuogėmis yra sugadintos ir netinkamos pardavimui. 2012-09-24 užsakovas Rusijos bendrovė „Diksi logistic“ pateikė atsakovui pretenziją, kuria informavo apie sugadintą krovinio dalį bei pareikalavo atsakovo atlyginti 3 751 EUR dydžio nuostolius. 2012-09-27 užsakovas pateikė atsakovui pažymą, kuria informavo apie sugadintos krovinio dalies utilizavimą bei pateikė atsakovui pažymą, kuria pareiškė apie 3 751 EUR dydžio nuostolių sumos įskaitymą. 2012-09-28 atsakovas pateikė ieškovui pretenziją, kuria informavo apie dėl netinkamo sutarties vykdymo patirtus 3 751 EUR dydžio nuostolius ir pareiškė apie šios nuostolių sumos įskaitymą. Ieškovas pateikė atsakovui 2013-01-24 raštą, kuriame nurodė, kad atsakovo atliktas įskaitymas yra neteisėtas ir pareikalavo atsiskaityti su ieškovu už krovinio pervežimą. Atsakovas nurodė, kad įskaitymui pakanka vieno prievolės šalies pareiškimo. Atsakovas apie 3 751 EUR įskaitymą informuotas 2012-09-28 raštu, kurio pateikimo metu šalis siejo abipusės teisės ir pareigos bei atsakovas turėjo galiojantį apibrėžtą reikalavimą į ieškovą, ieškovas nereiškė jokių prieštaravimų dėl įskaitymo ir/ ar reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovas savo prieštaravimus pareiškė praėjus beveik 4 mėnesiams nuo pranešimo apie įskaitymą pateikimo. Atsakovo manymu, būtent ieškovas yra atsakingas už atsakovui atsiradusią žalą, nes krovinys buvo sugadintas dėl netinkamo krovinio išdėstymo ir tvirtinimo, veikiant vibracijai, posūkių ir judėjimo greičio kaitos, išjudėjo iš vietų, nors ieškovas turėjo pareigą dalyvauti krovinio pakrovime, stebėti, kad krovinys būtų tinkamai pakrautas, nustatęs neatitikimus, sugadinimą ir pan., pranešti apie tai atsakovui, ieškovo vairuotojas dalyvavo pakraunant sunkvežimį, davė nurodymus, kaip išdėlioti krovinį vilkiko priekaboje bei pats pritvirtino krovinį prie priekabos, pranešimų apie neatitikimus ieškovas atsakovui nepateikė. Patirtų nuostolių dydį atsakovas apskaičiavo atsižvelgdamas į sugadinto krovinio dalį. Pažymėjo, kad transportavimo metu buvo sugadintos 264 dėžės vynuogių, o visą krovinį sudarė 1 920 dėžių vynuogių, viso krovinio vertė – 14 086,40 EUR.

Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per filialą, atsiliepime į pareikštą ieškinį prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad trečiasis asmuo apdraudė UAB „Dozhas“ krovinių vežėjo automobiliais atsakomybę, draudimo liudijimas Nr. 710-932-243234. Pristačius krovinį gavėjui paaiškėjo, kad 264 dėžės su vynuogėmis sugadintos ir netinkamos pardavimui. Siekiant nustatyti žalos atsiradimo priežastis trečiasis asmuo pasamdė nepriklausomus ekspertus „Survey Service“ šiam įvykiui ištirti. Ekspertizės aktu Nr. SR.12.213 nustatyta, kad krovinys buvo apgadintas, nes transportavimo metu apačioje esančios pakuotės suiro, nes buvo per silpnos ir neužtikrino saugaus krovinio transportavimo viso pervežimo metu arba ant paletės buvo sukrautas per didelis kiekis pakuočių, nes apatinės dėžės neatlaikė svorio ir suiro. Ieškovas vežėjo funkcijas atliko tinkamai, todėl jam turi būti atlyginta už suteiktas paslaugas, nes krovinys buvo apgadintas dėl netinkamo pakrovimo ir netinkamos pakuotės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino atsakovo UAB „SIM group“ 2013-09-28 atliktą įskaitymą neteisėtu; priteisė ieškovui UAB „Dozhas“ iš atsakovo UAB „SIM group“ 12 772,36 Lt skolos, 459,91 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 13 235,27 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2013-06-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 670 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatęs, jog ieškovas atsakovo atliktą įskaitymą ginčija, teigdamas, kad jis neatsakingas už atsakovui kilusią žalą, todėl atsakovas neturėjo priešpriešinio vienarūšio reikalavimo ieškovui, sprendė, jog nagrinėjamu atveju svarbi yra aplinkybė, ar atsakovas turėjo galiojančią reikalavimo teisę į ieškovą. Pažymėjo, jog į bylą buvo pateiktos dvi ekspertinės išvados, t.y. trečiasis asmuo kreipėsi į nepriklausomą siurvejerį Survej Service LLC, atsakovas pateikė į bylą Baltik Kontor Klaipėda Ltd nepriklausomą ekspertinę išvadą, taip pat atsakovas pateikė į bylą Italijos bendrovių B&B Frutta, Morando &C, Sudest atsakymus į užklausas, kuriuose nurodoma, kad su užklausomis pateiktose nuotraukose matomos pakuotės yra saugios ir tinkamos vynuogių transportavimui, jeigu jos transporto priemonėje tinkamai sukraunamos ir pritvirtinamos. Vertindamas šiuos šalių pateiktus įrodymus, teismas pažymėjo, kad aplinkybės, jog vizualiai pakuotės atitiko įprastines, ieškovas neginčijo, tuo tarpu šių konkrečių dėžučių fizikinių savybių (tvirtumo, atsparumo svoriui) negalėjo vertinti nei viena iš paminėtų bendrovių, jų įvertinti bylos nagrinėjimo metu taip pat nebuvo galimybės. Visgi, analizuodamas Baltik Kontor Klaipėda Ltd  ekspertinę išvadą, teismas sprendė, jog joje nėra patikimai atsakyta į byloje nagrinėjamą klausimą dėl krovinio sugadinimo priežasčių. Atsižvelgdamas į tai, kad dėl mažesnio palečių skaičiaus buvo tik dvi eilės, kuriose buvo pakrauta po vieną paletę, o visos kitos 22 paletės buvo kraunamos poromis, t.y. įprastiniu būdu, be to, į tai, kad vairuotojas patvirtino, jog krovinys sutvirtintas štangomis, teismas padarė išvadą, jog visų palečių išdėstymas lėmė vynuogių, esančių daugumos palečių apatinėse dėžutėse, sutraiškymą, neatitinka tyrimo išsamumo ir loginio pagrįstumo reikalavimų, protingumo principo, ypač atsižvelgiant į tai, kad tyrimas darytas pagal nuotraukas, visiškai neaprašius ir neaptarus taikytų tyrimo metodų ir eigos. Taigi teismas sprendė, jog atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai nepaneigia ieškovo pateiktos, vežėjo draudiko užsakymu atliktos Survey Service LLC nepriklausomų ir nešališkų ekspertų išvados dėl krovinio sugadinimo priežasties. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, t.y. kad 21 tona krovinio buvo sukrauta ne ant 26 palečių, o ant 24, Survey Service LLC apžiūros akte pateiktas išvadas dėl žalos priežasties – jog apatinės dėžutės neatlaikė viršutinių dėžučių svorio ir dėl to deformavosi ar sulūžo, kas lėmė krovinio sugadinimą, teismas laikė pagrįstomis ir labiau tikėtinomis, be to, nepaneigtomis jokiais kitais įrodymais. Nagrinėjamoje byloje nustačius faktinę aplinkybę, kad nuostoliai dėl krovinio sugadinimo atsirado dėl krovinio netinkamos pakuotės bei netinkamo krovinio sukrovimo ant palečių nenustačius žalos atsiradimo dėl vežėjo sąmoningų ar kaltų veiksmų, teismas konstatavo, kad vežėjas UAB „Dozhas“ atleidžiamas nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą pagal CMR 17 str. 4 p. b ir c papunkčius, 18 str. 2 p. Nustačius minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog 2012-09-28 įskaitymui nebuvo CK 6.130 str. 1 d. numatytų visų sąlygų, nes atsakovas neturėjo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų už 3 751 EUR  sumą ieškovui ir konstatavo, jog 2012-09-28 pretenzija atliktas įskaitymas pripažintinas neteisėtu. Atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo ribas, į tai, kad ieškovo reikalavimas priteisti skolą byloje kildinamas iš 2012-09-07 sutarties Nr. SG-V-ŠS-1242, grindžiamas CMR važtaraščiais Nr. 0108961 ir Nr. 0108962 bei 2012-09-17 PVM sąskaita faktūra DOZH Nr. 120692, ieškovui iš atsakovo priteisė 12 775,36 Lt (3 700 EUR) už krovinio vežimo paslaugas pagal PVM sąskaitą faktūrą DOZH Nr. 120692. Kitoje dalyje ieškovo reikalavimo netenkino kaip nesusijusio su ginčo krovinio vežimu ir nepagrįstu byloje pateiktais įrodymais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį  skundą argumentai

Apeliantas UAB „SIM group“ pateikė apeliacinį skundą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - atmesti ieškovo ieškinį. Pirmosios instancijos teismas nurodė dvi krovinio sugadinimo priežastis, t.y. netinkama krovinio pakuotė bei netinkamas krovinio sukrovimas ant palečių. Atkreipia dėmesį, jog tokią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė ieškovo pateikto „Survey Service“ patikrinimo akto išvada, jog žalos priežastis yra tai, kad apatinės dėžutės neatlaikė viršutinių dėžučių svorio ir dėl to deformavosi ar sulūžo. Apelianto pagrįstu įsitikinimu, tai, kad krovinio apatinės dėžutės neatlaikė viršutinių dėžučių svorio ir dėl to deformavosi ir sulūžo tėra faktinė aplinkybė, bet ne krovinio sugadinimo priežastis. Krovinio dėžutės gali neatlaikyti svorio ir sulūžti dėl įvairių priežasčių, pvz. dėl to, kad vežėjas netinkamai vežė krovinį. Kaip matyti iš byloje esančio „Survey Service LLC“ akto, kuriuo teismas ir grindė savo išvadas dėl krovinio sugadinimo priežasčių, jame net nėra aiškiai įvardyta krovinio sugadinimo priežastis, iš esmės išvada grindžiama tik tuo, kad apatinės krovinio dėžutės sulūžo. Atsižvelgiant į tai, teigtina, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl krovinio sugadinimo priežasčių yra nepagrįstos ir neatitinka įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklių reikalavimu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Savo procesiniuose dokumentuose apeliantas ne kartą akcentavo, kad apie ieškovo poziciją, jo nesutikimą su atliktu įskaitymu bei to nesutikimo motyvus, tame tarpe ir „Survey Service LLC“ aktą apeliantas sužinojo tik gavęs 2013-01-24 ieškovo UAB „Dozhas“ raštą Nr. 012401, todėl teismo argumentai, jog apie „Survey Service LLC“ apžiūros aktą ir jo turinį bei nustatymas aplinkybes apeliantas buvo informuotas dar 2012-10-04 raštu, yra nepagrįsti. Apeliantas taip pat nurodo, jog ieškovo pateikta „Survey Service LLC“ išvada negali būti laikoma tinkamu įrodymu byloje krovinio sugadinimo priežasčių nustatymui bei pažymi, jog „Survey Service LLC“ išvados trečiame lape, kaip apžiūrą atlikęs ekspertas yra nurodytas D. P.. Tuo tarpu akto pabaigoje tiek prie šios bendrovės generalinio direktoriaus rekvizitu, tiek prie eksperto rekvizitu pasirašė O.N. K.. Minėto eksperto (D. P.) parašo (taip pat ir vardo bei pavardės) prie eksperto rekvizitu nėra; patikrinimo akto išvados, įvardijančios žalos priežastis, yra visiškai abstrakčios; patikrinimo akto trečiame lape teigiama, kad krovinio apžiūroje taip pat dalyvavo ir krovinio gavėjo atstovas - ekspertas „Schmidf & Olofson“, tačiau byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų krovinio gavėjo atstovo dalyvavimą apžiūroje; be to, kartu su ieškovo dubliku pateikti patikrinimo akto priedai, o būtent, ieškovo vairuotojo 2012 m. rugsėjo 17 d. paaiškinimas, pagrindžia visiškai priešingas, nei patikrinimo akte nurodomos, aplinkybes. Apeliantas taip pat pažymi, jog skundžiamame sprendime teismo nurodytos aplinkybės ir išvados prieštarauja ne tik apelianto  į bylą pateiktiems įrodymams, bet ir paties ieškovo į bylą pakviesto liudytojo parodymams. Teismas konstatavo, kad: „Nagrinėjamoje byloje nustačius faktinę aplinkybę, kad nuostoliai dėl krovinio sugadinimo atsirado dėl krovinio netinkamos pakuotės bei netinkamo krovinio sukrovimo ant palečių (krovinio pakrovimas už kurį atsakingas siuntėjas) nenustačius žalos atsiradimo dėl vežėjo sąmoningų ar kaltų veiksmų, konstatuotina, kad vežėjas UAB „Dozhas“ atleidžiamas nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą pagal CMR 17 str. 4 p. b ir c papunkčius, 18 str. 2 d.“. Apelianto pagrįstu įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, padarydamas tokią išvadą, ne tik pažeidė įrodymu tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias taisykles, bet taip pat ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, netinkamai aiškino ir taikė CMR konvencijos normas.

Ieškovas UAB „Dozhas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti galioti, o skundą atmesti. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas ginčo krovinio sugadinimo priežastis nurodė vadovaudamasis  iš esmės vien  ieškovo  pateiktu  „Survey Service LLC“ nepriklausomų ekspertų patikrinimo aktu Nr. SR. 12.213. Toks apelianto vertinimas ieškovo manymu yra atmestinas kaip nepagrįstas, nes iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas formulavo analizuodamas ne tik patikrinimo aktą, bet ir kitus byloje surinktus įrodymus: Baltik Kontor Klaipėda  Ltd 2013-02-13  nepriklausomą ekspertinę išvadą Nr.  022/13-K, liudytojo D. T. parodymus, sutartinius šalių dokumentus, Italijos bendrovių B&B Frutta, Morando & C, Sudest atsakymus į užklausas. Tik visų šių įrodymų kontekste pirmosios instancijos teismas sprendė apie įvykio priežastis, atmesdamas vienus įrodymus, o kitais pasiremdamas. Nors apeliantas teigia, esą pakuotės galėjo sulūžti dėl daugelio kitų priežasčių (dėl vežėjo netinkamo vairavimo ar dėl krovinio netinkamo sutvirtinimo, dėl ko krovinio dalys judėjo), tačiau byloje esantys įrodymai paneigia tokias apelianto prielaidas. Apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nepateikė patikimų įrodymų, paneigiančių patikrinimo akto išvadas, o tik abstrakčiai nurodo įrodinėjimo taisyklių pažeidimą, todėl ieškovo manymu laikytina, kad šioje dalyje apeliantas savo argumentų neįrodė. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad jis negavo nei 2012-10-04 trečiojo asmens ADB „Ergo Lietuva“ rašto, nei prie jo pridėto patikrinimo akto. Apelianto vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ant minėto rašto kaip adresatas yra nurodytas ir apeliantas, neįrodo, kad toks raštas apeliantui buvo išsiųstas. Pažymi, kad tik apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, esą jis negavo 2012-10-04 trečiojo asmens ADB „Ergo Lietuva“ rašto. Savo procesiniuose dokumentuose apeliantas akcentavo tik rašytinės ieškovo pretenzijos gavimo faktą ir datą, tačiau nekvestionavo kartu su ieškiniu pateikto 2012-10-04 ADB „Ergo Lietuva“ pranešimo. Įvertinant šią aplinkybę ir faktą, kad trečiasis asmuo ADB :,Ergo Lietuva“ yra dar nuo 1991 m. Lietuvoje veikianti draudimo  bendrovė,  kuriam   keliami  didesni  apdairumo   ir rūpestingumo kriterijai, laikytina, kad labiau tikėtinas faktas, kad 2012-10-04 trečiojo asmens siųstą pranešimą apeliantas gavo, nei kad negavo. Juo labiau, kad apeliantas yra nurodytas kaip pirminis adresatas, raštas yra registruotas ir pasirašytas dviejų atsakingų draudimo bendrovės darbuotojų. Ieškovo teigimu, jei apeliantas iš tiesų negavo minėto pranešimo, dėl to yra kaltas išimtinai pats apeliantas. Apelianto įsitikinimu, patikrinimo aktas negali būti laikomas tinkamu įrodymu. Visgi, detaliai analizuojant apelianto argumentus, darytina vienareikšmė išvada apie jų nepagrįstumą. Apeliantas teigia, esą patikrinimo akto nepasirašė pats survejeris, tačiau ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad patikrinimo aktą pasirašė RAB „Survey Service“ vadovas - generalinis direktorius O.N. K., todėl dėl šios aplinkybės patikrinimo aktas nelaikytinas netinkamu įrodymu. Pažymi, jog apeliantas šių survejerio išvadų neginčijo ir nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių galimai kitokią žalos kilimo priežastį. Apeliantas teigia, esą byloje nėra objektyvių įrodymų, kad krovinio patikrinimo metu dalyvavo krovinio gavėjo ekspertas „Schmidt & Olofson“, tačiau byloje pateikti įrodymai patvirtina priešingą išvadą. Be to, ieškovo teigimu liudytojo parodymai neprieštarauja nei byloje surinktiems rašytiniams įrodymams, nei pirmosios instancijos teismo išvadoms. Tuo tarpu apelianto veiksmai, cituojant tik liudytojo parodymų dalis, patvirtina jo galimą nesąžiningumą. Nors apeliantas bando įrodyti, esą ieškovo vairuotojas, dalyvaudamas pakrovime, faktiškai pakrovė krovinį, tačiau svarbiausia, kad vairuotojas tik stebėjo krovinio pakrovimą, užtikrinant, kad nebūtų viršytas svoris ant ašių.

Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas teisėtą 2014-01-30 sprendimą tinkamai nustatė, kad nuostoliai dėl krovinio sugadinimo atsirado dėl krovinio netinkamos pakuotės bei netinkamo krovinio sukrovimo ant palečių. Be to, nebuvo nustatyti žalos atsiradimo faktai dėl vežėjo sąmoningų ar kaltų veiksmų. Trečiojo asmens manymu, ieškovas savo kaip vežėjo funkcijas atliko tinkamai, todėl sprendimas yra teisėtas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Apeliaciniu skundu ginčijamas sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nurodant, kad teismas netinkamai vertino bylos įrodymus bei netinkamai aiškino ir taikė CMR konvencijos normas, reglamentuojančias vežėjo atsakomybę priėmus vežti krovinį netinkamoje pakuotėje. Kolegija su apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

Dėl CMR konvencijos taikymo

Pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą tinamai nustatė, kad nuostoliai dėl krovinio sugadinimo atsirado dėl krovinio netinkamos pakuotės bei netinkamo krovinio sukrovimo į paletes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CMR konvencija nereguliuoja krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų, todėl sutarties šalys gali dėl to susitarti. Nesant tokio susitarimo, krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas. Vežėjas tokiu atveju nėra įpareigotas tikrinti bei prižiūrėti, ar krovinys yra kraunamas tinkamai, nes, negali kontroliuoti pakrovimo proceso. Taigi, jei vežimo sutarties šalys nesusitarė kitaip, pakrovimo metu krovinys yra prižiūrimas siuntėjo, ir vežėjas turi galimybę, jei bus nustatyti pakrovimo defektai, kurie galėjo turėti įtakos krovinio sugadinimui, gintis remdamasis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčiu. Tačiau netinkamo krovinio pakrovimo veiksnys nelaikytinas savarankiška aplinkybe, kurios vežėjas negalėjo išvengti. Jei nustatoma vežėjo tyčia ar neatsargumas vežant krovinį, vežėjas pripažintinas atsakingu, nes jo pareiga saugoti vežamą krovinį apima ir pareigą imtis įmanomų priemonių, kurios užkirstų žalos atsiradimą arba sumažintų žalą dėl rizikos veiksnių, jei tik jis apie juos sužino. Pareigingas vežėjas, pastebėjęs netinkamą krovinio pakrovimą, keliančią grėsmę krovinio saugumui, turėtų atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamą žymą važtaraštyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. IĮ v. UAB „ SBA Transekspedicija" ir kt, bylos Nr. 3K-3-328/2004). Nagrinėjamoje byloje vežimo sutarties šalys nesusitarė kitaip, t.y., kad pakrovimo metu krovinys bus prižiūrimas vežėjo, todėl prižiūrėti, ar krovinys yra kraunamas tinkamai yra siuntėjo reikalas ir nagrinėjamu atveju teismas turėjo nustatyti CMR konvencijos 4 punkto c papunkčio sąlygų buvimą  ir ieškovo galimybę remtis šia konvencijos nuostata.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad vežėjo pareigos siuntėjui kraunant krovinį apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole (CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punktas); ar vežėjas šias pareigas įvykdė, sprendžiama pagal sąžiningo ir rūpestingo vežėjo elgesio standartą. Pažeidus pirmiau nurodytas pareigas bei nenurodžius atitinkamų pastabų važtaraštyje, vežėjui pagal CMR konvencijos 9 straipsnį perkeliama pareiga įrodyti, kad važtaraštyje nurodyto krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo netinkamos būklės, krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija neatitiko važtaraščio įrašų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Dan/ydas" v. J. K. IĮ (duomenys neskelbtini), J. K. ir M., bylos Nr. 3K-3-227/2012). Pirmos instancijos teismas nenustatė, kad krovinys buvo sugadintas dėl to, kad ieškovas UAB „Dozhas“ šios pareigos neįvykdė. Nors apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka, tačiau kolegija sprendžia, kad aiškinant CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkto taikymą ir kartu sprendžiant dėl ieškovo kaip vežėjo pareigos numatytos minėtame punkte įvykdymo, teismas padarė pagrįstą išvadą.

Nors apeliantas kelia klausimą dėl palečių tinkamo sutvirtinimo, tačiau ginčo atveju nėra aktualus krovinio sutvirtinimo aspektas - nes žala kilo dėl netinkamos krovinio pakuotės, krovinį kraunant per aukštai. Be to tinkamo sutvirtinimo klausimą pirmos instancijos teismas išnagrinėjo ir padarė pagrįstą išvadą, kad šioms atsakovo abejonėms patvirtinti nėra pateikta įrodymų, iš kurių galima padaryti tokią išvadą. Nei  „Survey Service LLC“ nepriklausomų ekspertų patikrinimo akte Nr. SR. 12.213, nei liudytojo D. T. parodymuose tokių duomenų nėra, o atsakovo pateiktą Baltik Kontor Klaipėda Ltd 2013-02-13 nepriklausomą ekspertinę išvadą Nr. 022/13-K teismas įvertino kritiškai ir kolegija su tuo sutinka, motyvai nurodyti analizuojant apelianto argumentus dėl įrodymų tinkamo vertinimo. Kaip jau minėta, CMR  konvencija  nereguliuoja krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų,  nagrinėjamu atveju sutarties šalys susitarė, jog vežėjas stebės pakrovimo procesą, ir ieškovas įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, t.y. jo atstovas stebėjo pakrovimo procesą, jokių išorinių ir aiškiai matomų krovinio įpakavimo bei krovinio išdėstymo automobilyje, nebuvo pastebėta, be to į tokius neatitikimus neapeliuoja ir atsakovas, o tai   kad pakuotės, kraunant jas konkretaus aukščio, bus nepakankamai tvirtos, ieškovo atstovas vargu ar galėjo žinoti ir iš anksto abejoti, jog siuntėjas savo pareigą įpakuoti prekę į tinkamo atsparumo dėžes bei jas sukrauti į ne per didelio aukščio paletę. Net jeigu ieškovo atstovas ir matė, kad paletė yra per aukšta, tačiau jis negalėjo abejoti, jog siuntėjas pakuodamas prekę rizikavo ir parinko ne pakankamai tam stiprią pakuotę, kuri neatlaikys didelio svorio.

Dėl įrodymų vertinimo

Įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Inteitolis" v. Vį Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilo bitė" ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt.s bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Remiantis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b ir c punktais, vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis: b p. kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai; c p. jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu. Kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas paminėtas aplinkybes nustatė ir jas motyvavo skundžiamame sprendime. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad teismas ginčo krovinio sugadinimo priežastis nurodė vadovaudamasis iš esmės vien  ieškovo  pateiktu „Survey Service LLC“ nepriklausomų ekspertų patikrinimo aktu Nr. SR. 12.213.

Pirmosios instancijos teismas savo išvadas sprendime apie krovinio sugadinimo priežastis formulavo analizuodamas „Survey Service LLC“ nepriklausomų ekspertų patikrinimo aktą Nr. SR. 12.213 (toliau- Patikrinimo aktas), o taip pat ir kitus byloje surinktus įrodymus: Baltik Kontor Klaipėda Ltd 2013-02-13 nepriklausomą ekspertinę išvadą Nr. 022/13-K, liudytojo D. T. parodymus, sutartinius šalių dokumentus, Italijos bendrovių B&B Frutta, Morando & C, Sudest atsakymus į užklausas.

Kaip matyti iš „Survey Service LLC“ nepriklausomų ekspertų patikrinimo akto Nr. SR. 12.213 (t. 1, b.l. 18-30, 145-165) turinio yra identifikuota žalos kroviniui priežastis: 1) pakuotės neatitikimas GOST 26653-90 (Generalinių krovinių paruošimas transportavimui. Bendrieji reikalavimai); 2) pakuotės neatitikimas GOST 26663-85 (Gabenimo pakuotės. Suformavimas naudojant pakavimui skirtas priemones. Bendrieji techniniai reikalavimai), dėl šių priežasčių pervežimo procese apatinės plastikinės dėžutės neatlaikė viršutinių dėžučių svorio, dėl ko apatinės dėžutės sulūžo, deformavosi.

Byloje apklaustas liudytoju D. T. parodė, kad jis vairuotoju dirba daugiau nei 10 metų ir per jo darbo laiką nėra buvę, kad lūžtų panašios pakuotės apatinės dėžutės, jo vertinimu  nestandartinis palečių aukštis, susietas su nepakankamu dėžučių stiprumu tokiam svoriui iš viršaus ir buvo pagrindinė apatinių dėžių lūžimo priežastis.

Euro Naturitalia S.R.L. pranešimas, jog ieškovo vairuotojas dalyvavo pakrovime, davė nurodymus, kaip sutvirtinti ir išdėlioti krovinį puspriekabėje, pritvirtino krovinį prie puspriekabės (t. 1, b.l. 127-128), neprieštarauja liudytojo parodymams. Šiame pranešime taip pat nurodyta, kad pakuotės ir konteineriai atitiko visus ES ir NVS šalyse galiojančius standartus, o Italijos bendrovių B&B Frutta, Morando & C, Sudest atsakymai, kuriuose nurodoma, kad su užklausomis pateiktose nuotraukose matomos pakuotės yra saugios ir tinkamos vynuogių transportavimui, jeigu jos transporto priemonėje tinkamai sukraunamos ir pritvirtinamos (t. 2, b.l. 55-57, 61-75), nepaneigia Patikrinimo akto išvadų ir liudytojo D. T. parodymų apie netinkamą dėžių sukrovimą (per aukšta paletė, atsižvelgiant į dėžės stiprumą) į puspriekabę, nes būtent atsakymuose yra akcentuotas tinkamas dėžučių sukrovimas, kuris nagrinėjamu atveju tinkamam sukrovimui neatitiko, nes buvo sukrautos per aukštos paletės. Pažymėtina ir tai, kad Euro Naturitalia S.R.L.  pranešime nurodymą apie pakuočių ir konteinerių atitikimą visus ES ir NVS šalyse galiojančius standartus paneigia Survey Service LLC atlikto patikrinimo metu padaryta išvada, kurioje nurodyta, kad pakuotės neatitiko Rusijos Federacijos standartų GOST 26653-90 ir 26663-85 reikalavimų. Teismas tinkamai įvertino šiuos įrodymus, kaip nepaneigiančius Patikrinimo akto ir liudytojo parodymų, taip pat tinkamai įvertino ir Baltik Kontor Klaipėda Ltd 2013-02-13 nepriklausomą ekspertinę išvadą Nr. 022/13-K, atliktą pateiktų dokumentų ir fotonuotraukų pagrindu, kurioje nurodoma eksperto nuomonė, kad krovinys sugadintas dėl netinkamo palečių išdėstymo refrižeratoriuje ir netinkamo tvirtinimo juostomis/diržais ir skersiniais (t. 1, b.l. 94-111).  Pirmos instancijos teismas šią išvadą vertino kritiškai, kolegija su teismo nurodytais motyvais visiškai sutinka ir jiems pritardama nutartyje jų neatkartoja.  

Apeliantas teigia, esą pakuotės galėjo sulūžti dėl daugelio kitų priežasčių (dėl vežėjo netinkamo vairavimo ar dėl krovinio netinkamo sutvirtinimo, dėl ko krovinio dalys judėjo), tačiau  byloje esantys įrodymai paneigia tokių apelianto argumentų. Patikrinimo akte konstatuota, kad pervežami paketai refrižeratoriuje buvo išdėstyti tvirtai prispaudus vieną prie kito. Kaip jau minėta šis aktas surašytas atvežus krovinį į jo pristatymo vietą, apžiūrėtas betarpiškai jį surašiusių asmenų, o apeliantas apie krovinio (palečių) netinkamą išdėstymą puspriekabėje daro tik prielaidą, kuri nėra pagrįsta bylos įrodymais. Dėl Baltik Kontor Klaipėda Ltd 2013-02-13 nepriklausomos ekspertinės išvados Nr. 022/13-K kritiško vertinimo kolegija pasisakė pritardama pirmos instancijos teismo sprendimo motyvams. Pažymėtina tai, kad apeliantas gavęs Patikrinimo akto išvadas 2012-10-04, nereiškė pretenzijų ir neorganizavo pakuotės fizikinių savybių ekspertizės atlikimą, ar kitos ekspertizės atlikimo tikslu patvirtinti ar paneigti Patikrinimo akto išvadas. Šią aplinkybę teismas taip pat įvertino ir dėl to pasisakė skundžiamame sprendime. Apelianto apeliaciniame skunde iškelta versija, kad jis neva Patikrinimo akto išvadų negavo, jo manymu byloje nepakanka įrodymų patvirtinančių šio akto išsiuntimą, yra nauja aplinkybė pateikta apeliaciniame skunde, kuria apeliantas nesirėmė pirmos instancijos teisme, tokiu būdu kolegija pripažįsta, kad ja apeliantas remtis apeliaciniame skunde negali ir dėl jos kolegija nepasisako (CPK 306 str. 2 d.). 

Nepagrįstas apelianto teiginys, kad Patikrinimo akto nepasirašė pats survejeris, kadangi Patikrinimo aktą pasirašė RAB „Survey Service“ vadovas - generalinis direktorius O.N. K., t.y. asmuo, atstovaujantis juridinį asmenį, todėl nėra pagrindo teigti, kad aktas netinkamai pasirašytas ir dėl to jis negali būti įrodymu.

Taip pat nepagrįstas apelianto teiginys, kad krovinio patikrinimo metu nedalyvavo krovinio gavėjo ekspertas „Schmidt & Olofson“, nes susirašinėjimas su įmonės „Survey Service LLC“ atstovais  patvirtina „Schmidt & Olofson“ eksperto G. I. dalyvavimą krovinio apžiūroje (t. 2, b.l. 100-101) ir  liudytojo D. T. parodymai (t. 2, b.l. 87).

Nėra pagrindo sutikti su apelianto nurodytu argumentu, kad liudytojo D. T. parodymai yra prieštaringi, todėl teismas negalėjo jais remtis priimdamas sprendimą. Apeliantas skunde cituoja tik tam tikrą dalį liudytojo parodymų ir iš jų išveda menamą prieštaringumą, tačiau analizuojant visą liudytojo parodymų turinio jokio konkretaus prieštaringumo jo parodymuose nėra. Jis  apibūdino atvežto krovinio vaizdą atidarius puspriekabę, atsakė į klausimus proceso dalyvių, jo parodymai logiški ir suprantami, taip pat liudytojas vadovaudamasis savo darbine praktika nurodė priežastis dėl ko jo manymu pervežimo metu buvo sugadinta dalis krovinio. Liudytojo parodymai   neprieštarauja ir byloje surinktiems rašytiniams įrodymams - sutartiniams šalių dokumentams, Italijos bendrovių B&B Frutta, Morando & C, Sudest atsakymams į užklausas. Jo parodymais nesivadovauti teismas neturėjo jokio pagrindo, liudytojas akivaizdžiai pats stebėjo atidaromą puspriekabę ir vizualiai matė patį krovinį jo pristatymo gavėjui metu, todėl jo parodymai, nesant duomenų, jog parodymai melagingi, yra objektyvesni už kitus kai kuriuos įrodymus, kad ir teismo kritiškai įvertintą Baltik Kontor Klaipėda Ltd 2013-02-13 nepriklausomą ekspertinę išvadą Nr. 022/13-K, kuri atlikta iš nuotraukų, o ne realiai įvertinus faktus vietoje.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliacinis skundas atmetamas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas į bylą pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 133,67 Eur (3 914,35 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei pateikė apmokėjimą patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šį prašymą, pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – ir Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, sprendžia, ar už teisinę pagalbą asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. 

Įvertinus Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, atsakovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, bylos sudėtingumą ir apimtį, taip pat į tai, jog apeliantas apeliacinės instancijos teisme turėjo ne mažesnes, o dar didesnes išlaidas (5 414,75 Lt), vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, jog ieškovui atlygintinos visos prašomos išlaidos (CPK 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. teisėjų kolegija,

n u t a r ė :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą

Priteisti iš atsakovo UAB „SIM group“, j.a.k. 302560709, 1133,67 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovui UAB „Dozhas“, j.a.k. 300104393.

Teisėjos                                                        Romualda Janovičienė

                                                                      Eglė Surgailienė

                                                                      Alma Urbanavičienė