Civilinė byla Nr. e2S-3200-562/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18780-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.4.2.7

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-923-631/2020 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bright Energy“ dėl nuosavybės teisių pripažinimo į akcijas, akcininkų susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir akcijų pardavimo bendrovei sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. B.

Teismas

nustatė: 

                                                                 I. Bylos esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 15 d. civilinėje byloje Nr. e2-923-631/2020 ieškinį tenkino visiškai ir pripažino ieškovo A. S. nuosavybės teisę į 400 vienetų 11 584 Eur nominalios vertės paprastųjų vardinių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bright Energy“ akcijų; pripažino negaliojančiu 2019 m. balandžio 25 d. įrašą UAB „Bright Energy“ vertybinių popierių sąskaitoje dėl 400 vienetų akcijų perleidimo UAB „Bright Energy“ pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 45 straipsnio 12 dalį; pripažino negaliojančiais 2019 m. gegužės 7 d. UAB „Bright Energy“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus; priteisė ieškovo A. S. naudai iš atsakovės UAB „Bright Energy“ 1 651 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė valstybės naudai iš atsakovės UAB „Bright Energy“ 19,94 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-1763-855/2020, atsakovės UAB „Bright energy“ ir trečiojo asmens A. B. apeliacinius skundus tenkino; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo A. S. atsakovei UAB „Bright energy“ 7 940 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo A. S. trečiajam asmeniui A. B. 441 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-1075/2021, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą panaikino, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimą paliko galioti; priteisė ieškovui A. S. iš atsakovės UAB „Bright energy“ ir trečiojo asmens A. B. po 1 118,15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

4.       Pareiškėja R. B. 2021 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-923-631/2020.

5.       Pareiškėja nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-923-631/2020 trečiuoju asmeniu dalyvavo pareiškėjos sutuoktinis A. B., kuris iki naujos 900 vnt. UAB „Bright energy“ akcijų emisijos buvo vienintelis 100 proc. akcijų turėtojas. Teigė, kad pareiškėja, kaip A. B. sutuoktinė, į minėtos bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta, nors visos UAB „Bright energy“ akcijos buvo įsigytos santuokos metu, t. y. 100 vnt. UAB „Bright energy“ akcijų buvo įsigyta 2015 m., o vieninteliam UAB „Bright energy“ akcininkui 2016 m. kovo 8 d. priėmus sprendimą padidinti UAB „Bright energy“ įstatinį kapitalą išleidžiant 900 vienetų naujų bendrovės akcijų, 2016 m. kovo 21 d. buvo sudaryta akcijų pasirašymo sutartis, kurios pagrindu A. B. įsigijo 500 vnt. bendrovės akcijų. Pažymėjo, kad pareiškėjos ir trečiojo asmens A. B. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) d.

6.       Pareiškėja aiškino, kad 600 vienetų atsakovės UAB „Bright energy“ akcijų yra santuokos metu įgytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdomas turtas. Anot pareiškėjos, ji ir A. B. nei iki santuokos, nei po vėliau nėra sudarę vedybų sutarties, taigi santuokos metu įgytam turtui, įskaitant ir vertybiniams popieriams, taikytinas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas, taigi pareiškėja į ginčo akcijas turi tam tikrų teisių. Kitaip tariant, pareiškėjai, iki ieškovui inicijuojant minėtą civilinę bylą, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su A. B. priklausė 100 proc. UAB „Bright energy“ akcijų, todėl pareiškėja, kaip ir A. B., turėjo būti įtraukta į nurodytos bylos nagrinėjimą.

7.       Anot pareiškėjos, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais buvo nuspręsta ir dėl pareiškėjos materialiųjų teisių ir pareigų, nes išnagrinėtoje byloje pripažinus ieškovui nuosavybės teisę į 400 vnt. bendrovės akcijų (arba 40 proc. balsų), atitinkamai A. B. ir pareiškėjos valdomos akcijos sumažėjo iki 60 proc. Pareiškėja pažymi, kad 100 proc. bendrovės akcijų paketo valdymas turi visiškai kitokią piniginę vertę ir paklausą, nei valdant 60 proc. bendrovės akcijų, jei pareiškėja nuspręstų jai tenkančią akcijų dalį perleisti kitiems asmenims. Tokiu būdu, neįtraukus pareiškėjos į bylos nagrinėjimą, buvo eliminuota galimybė pareiškėjai ginti savo turtinius interesus, išdėstyti savo poziciją byloje nagrinėtais klausimais, be jos žinios ir neteisėtai buvo sumažinta tuo pačiu ir pareiškėjai tenkančios nuosavybės apimtis, dėl ko egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas.

8.       Pareiškėja teigė, kad nuo valdomų akcijų skaičiaus atitinkamai priklauso ir mokėtinų dividendų suma, kas reiškia, jog nusprendus akcininkams išmokėti dividendus, atitinkamai nukentės ir pareiškėjos turtiniai interesai. Be to, nenuginčijus teismo sprendimo santuokos nutraukimo atveju, pareiškėja turėtų tik 30 proc. akcijų, t. y. būtų tik akcininkė, turinti mažumą akcijų, neturinti jokios įtakos sprendimų priėmimui, kas taip pat tiesiogiai turi įtakos ir tokio kiekio akcijų vertei. Tuo tarpu jei būtų nutraukta santuoka ir nuginčytas teismo sprendimas atnaujinus šią civilinę bylą, pareiškėjai priklausytų 50 proc. bendrovės akcijų, kas neabejotinai būtų reikšmingas kiekis bendrovės valdyme, sprendimų priėmime, lemtų visiškai kitokią akcijų vertę ir kt.

9.       Pareiškėja pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2021 m. birželio 23 d. nutartyje konstatavus, kad nagrinėjamu atveju įvyko 400 vnt. akcijų perleidimas ieškovo nuosavybėn, buvo pažeistos ne tik imperatyvios teisės normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 1.93 straipsnio 3 dalis, ABĮ 47 straipsnio 2 ir 3 dalis, 48 straipsnio 8 dalis), bet ir pareiškėjos turtinės teisės bei interesai. Anot pareiškėjos, teismai pažeidė vieną iš svarbių turtinių akcininko teisių, t. y. pirmumo teisę įsigyti bendrovės išleidžiamas akcijas. Pirmumo teisės įsigyti bendrovės išleidžiamas akcijas tikslas – užtikrinti akcininkui galimybę išlaikyti savo dalį bendrovėje nepakitusią, kai didinamas įstatinis kapitalas, bei apsaugoti turtinius akcininko interesus nuo akcijų nuvertėjimo. Taigi, pareiškėjos vertinimu, teismo sprendimas, kuriuo ieškovui pripažinta nuosavybės teisė į 400 vnt. UAB „Bright energy“ akcijų, esant eilei imperatyvių teisės normų pažeidimų, bendrovės akcininko A. B. pirmumo teisės įsigyti šias akcijas ignoravimui, kas reiškia ir pareiškėjos, kaip UAB „Bright energy“ bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise valdomų akcijų savininkės, teisių ir turtinių interesų pažeidimą, yra teisiškai ydingas ir naikintinas. Teigia, kad netekus teisės įgyti perleidžiamas akcijas, šios akcijos buvo įsigytos su bendrove visiškai nesusijusio asmens, kurio interesai yra visiškai priešingi bendrovės interesams ir ateityje, nepanaikinus ieškovo nuosavybės į 400 vnt. bendrovės akcijų, ieškovo buvimas akcininku ne tik kliudys bendrovei vykdyti veiklą, bet ir galimai padarys veiklą visiškai neįmanomą.

10.       Pareiškėja nurodo, kad CPK 368 straipsnyje nustatyto 3 mėnesio termino prašymui pateikti dėl proceso atnaujinimo nepraleido, nes apie pagrindą atnaujinti procesą pareiškėja sužinojo tik susipažinusi su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi.

11.       Pareiškėja teismui 2021 m. spalio 21 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodo, kad pareiškėja ne tik negalėjo žinoti koks ginčas yra nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-24713-631/2019, bet ir negalėjo suprasti, jog jos teisės yra pažeidžiamos. Be to, pareiškėjai, gavus PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui, taip pat negalėjo būti žinoma ir suprantama, kad jos teisės nurodytoje civilinėje byloje yra pažeidžiamos, nes PVM sąskaitose faktūrose nurodyta informacija apie suteiktas teisines paslaugas, laiką ir sumas niekaip nepatvirtina, jog iš tokios informacijos pareiškėjai turėjo būti žinoma ir suprantama apie jos teisių pažeidimą. Taigi, anot pareiškėjos, ieškovas neįrodė, jog pareiškėjai apie jos teisių pažeidimą buvo žinoma jau 2019 m. liepos mėn.

12.       Papildomai pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 27 d. civilinėje byloje Nr. e2A-1763-855/2020 ieškovo ieškinį atmetė, kas reiškia, jog pareiškėjos teisės, net ir tuo atveju, jei jai būtų žinomas šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas, nebuvo pažeistos. Teigia, kad atmetus ieškinį, nebuvo nuspręsta modifikuoti pareiškėjos materialines teises ir pareigas, todėl pareiškėjai net nebūtų iškilęs poreikis ginti savo teises. Tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2021 m. birželio 23 d. priėmus nutartį ir pasisakius dėl 400 vnt. bendrovės akcijų pripažinimo ieškovo nuosavybe, atitinkamai buvo nuspręsta ir dėl pareiškėjos, kuri nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, materialiųjų teisių ir pareigų. Anot pareiškėjos, aplinkybė, sudaranti pagrindą atnaujinti procesą (kad teismas nusprendė dėl pareiškėjos materialinių teisių ir pareigų), įvyko tik 2021 m. birželio 23 d. Lietuvos Aukščiausiajam teismui priėmus nutartį, todėl CPK 368 straipsnyje nustatyto trijų mėnesių termino eiga negalėjo prasidėti anksčiau, negu įvyko pagrindą atnaujinti procesą sudaranti pažeidimas, t. y. anksčiau negu 2021 m. birželio 23 d.

13.       Pareiškėja pažymėjo, kad neturi galimybės kitaip ginti savo teises, kaip tik atnaujindama procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, o tai padaryti ji gali tik po teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta dėl pareiškėjos teisių ir pareigų, įsiteisėjimo. Kadangi byla buvo baigta įsiteisėjusia Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi, CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas negalėjo prasidėti anksčiau.

14.       Ieškovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame su pareiškimu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Taip pat prašo priteisti suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15.       Ieškovas nurodė, kad pareiškėja praleido 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nes iš civilinės bylos Nr. e2-923-631/2020 medžiagos matyti, jog pareiškėja, būdama UAB „Bright energy“ akcininko ir vadovo A. B. sutuoktinė, atsiimdavo teismo siųstus procesinius dokumentus, skirtus jos sutuoktiniui. Pareiškėja, priimdama teismo procesinius dokumentus bei teismo pranešimus apie teismo posėdžius, perduodavo juos savo sutuoktiniui, todėl neįmanoma, kad ne vieną kartą gaudama dokumentus iš teismo ir perduodama juos savo sutuoktiniui, pareiškėja nepasidomėjo ir nežinojo, kokioje byloje dalyvauja jos vyras. Be to, suinteresuotas asmuo pažymi, kad įteikiant procesinius dokumentus, pašto darbuotojas atplėšia voką ir pateikia procesinius dokumentus asmeniui, kuris turi pasirašyti, jog tuos procesinius dokumentus gavo. Taigi, anot suinteresuoto asmens, pareiškėja matė ne tik teismo pranešimus, bet ir procesinius dokumentus, iš kurių turinio galėjo ir privalėjo žinoti apie civilinės bylos esmę. Teigia, kad pareiškėja nuo 2019 m. liepos mėnesio ne tik žinojo apie teisminį ginčą su A. S., bet įteikus jai atsiliepimą į pareikštą ieškinį, tiksliai žinojo to ginčo pobūdį ir faktines bylos aplinkybes. Be to, pažymi, kad pareiškėja nuo 2014 m. iki 2021 m. birželio 18 d. buvo UAB „Bright energy“ darbuotoja. Suinteresuoto asmens žiniomis, pareiškėja bendrovėje tvarkė buhalterinę apskaitą, todėl tikrai žinojo, kad UAB „Bright energy“ turi ginčą su A. S. dėl akcijų, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo mato piniginių lėšų judėjimą bendrovėje, privalo teikti PVM sąskaitas faktūras Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taigi, pareiškėja turėjo visą informaciją apie iškilusį teisminį ginčą tiek iš savo šeimyninių santykių su bendrovės UAB „Bright energy“ vadovu ir akcininku A. B., atsiimdama jam siunčiamus teismo procesinius dokumentus, tiek iš darbinių santykių su pačia bendrove UAB „Bright energy“.

16.       Ieškovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas buvo peržiūrėtas apeliacine bei kasacine tvarka, bei nei Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1763-855/2020, nei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-1075/2021, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, nes teismo sprendimu nėra nuspręsta dėl kitų asmenų, tame tarpe ir R. B., materialiųjų teisių ir pareigų.

17.       Pažymėjo, kad atmestini pareiškėjos argumentai dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes

18.       Anot ieškovo, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys negali prašyti proceso atnaujinti kitais pagrindais, t. y. nei dėl padarytos aiškios teisės taikymo klaidos, nei dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, ar kt. Taigi, pareiškėjos prašymo argumentai, nesusiję su CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu, neturi jokios teisinės reikšmės. Papildomai pažymėjo, kad įstatymų leidėjas kitiems asmenims, turintiems teisę pateikti prašymus dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu dėl padarytos aiškios teisės taikymo klaidos, susiejo šį pagrindą su aiškios teisės normos taikymo klaidos padarymu pirmosios instancijos teismo sprendime, o ne kasacinio teismo nutartyje. Be to, atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies pagrindu leidžiama tik tuo atveju, jei byla nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka. Kadangi pareiškėja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu iš viso negali teikti prašymo atnaujinti procesą, o savo prašyme kalba apie neva tai padarytą aiškią teisės normos taikymo klaidą kasacinės instancijos teismo nutartyje, o tai neatitinka įstatyminio reglamentavimo dėl proceso atnaujinimo.

19.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti.

20.       Atsakovė nurodė, kad egzistuoja abi nurodytos sąlygos proceso atnaujinimui CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Pirma, pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės patvirtina, kad A. B. UAB „Bright Energy“ akcijas įgijo santuokos su pareiškėja metu, o A. B. ir pareiškėja nėra sudarę vedybų sutarties, todėl A. B. įgytos UAB „Bright Energy“ akcijos yra A. B. ir pareiškėjos turtas, kuriam taikytinas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas. Šiuo atveju pareiškėja, būdama A. B. sutuoktine, ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės pagrindu kartu su A. B. turėdama teisę į 100 proc. UAB „Bright Energy“ išleistų akcijų, o kartu ir teisę į 100 proc. UAB „Bright Energy“ dividendų, privalėjo būti įtraukta į bylos nagrinėjimą ir išklausyta. Antra, byloje tenkinus ieškovo ieškinį ir priėmus sprendimą dėl imperatyviai reglamentuotos restitucijos netaikymo, buvo kardinaliai sumažinta A. B. ir pareiškėjai priklausančio turto apimtis, nes bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytas 100 proc. UAB „Bright Energy“ akcijų paketas buvo sumažintas iki 60 proc. UAB „Bright Energy“ akcijų paketo, sudarant sąlygas UAB „Bright Energy“ akcininkų struktūroje atsirasti naujam akcininkui – ieškovui. Suinteresuotas asmuo sutinka su pareiškėjos argumentu, kad 100 proc UAB „Bright Energy“ akcijų paketo valdymas turi kitokią piniginę vertę ir paklausą, nei 60 proc. UAB „Bright Energy“ akcijų paketo valdymas.

21.       Atsakovė taip pat pažymėjo, kad byloje neišklausius pareiškėjos teisinės pozicijos ir priimtu sprendimu pripažinus ieškovui nuosavybės teisę į 400 vnt. UAB „Bright Energy“ akcijų, buvo pažeista imperatyvi CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata dėl privalomos notarinės sandorių formos, kas tokį teismo nurodytą akcijų perleidimo sandorį daro negaliojančiu (CK 1.93 straipsnio 3 dalis).

22.       Atsakovė sutiko su pareiškėjos pareiškime išdėstytais argumentais, jog buvo pažeista ir imperatyvi ABĮ 47 straipsnio 2 dalies norma. Teigia, kad bendrovėje buvo du akcininkai ? A. B. ir pati bendrovė UAB „Bright Energy“. Taigi, UAB „Bright Energy“ priklausiusias 400 vnt. akcijų pirmiausia turėjo teisę įsigyti UAB „Bright Energy“ akcininkas A. B.. Atitinkamai, nurodytos akcijos, teismo sprendimu, visiškai nepagrįstai buvo pripažintos ieškovo nuosavybe, tokiu būdu, be kita ko, pažeidžiant fundamentalią akcininko A. B. (o tuo pačiu ir pareiškėjos) pirmumo teisę šias akcijas įsigyti.

23.       Anot atsakovės, teismas neturėjo jokio pagrindo suabsoliutinti ieškovo interesus bei visiškai paneigti A. B., pareiškėjos ir pačios bendrovės interesus, ne tik atsižvelgdamas į galiojantį teisinį reglamentavimą, bet ir į tai, kad ieškovas nėra suinteresuotas sklandžia UAB „Bright Energy“ veikla.

24.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. B. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti; iš esmės palaikė ir atkartojo pareiškėjos pareiškime išdėstytas aplinkybes.

25.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, papildomai pažymėjo, kad kvestionuojamais teismų sprendimais, be kita ko, buvo pasisakyta ir dėl pareiškėjos, kaip suinteresuoto asmens A. B. sutuoktinės, turtinių interesų, t. y. buvo nepagrįstai sumažinta ir R. B. tenkančio turto – vertybinių popierių, apimtis.

26.       Aiškino, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise suinteresuotas asmuo A. B. ir pareiškėja R. B. valdė 100 proc. UAB „Bright energy“ akcijų, tačiau teismams pripažinus ieškovui A. S. nuosavybės teisę į 400 vnt. bendrovės akcijų, atitinkamai pareiškėjos kartu su suinteresuoto asmeniu valdomų akcijų balsų skaičius sumažėjo, o tai reiškia, kad sumažėjo ne tik turto apimtis, bet ir jo vertė. Taigi, teigėm kad pareiškėjos neįtraukimas į bylos procesą lėmė jos teisių pažeidimą ir suponuoja absoliutų teismo sprendimo negaliojimą. Padarytas proceso teisės pažeidimas yra reikšmingas pareiškėjos atžvilgiu, todėl procesas byloje turi būti pakartotas, sudarant galimybę į bylos nagrinėjimą neįtrauktai pareiškėjai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, būti išklausytai, dėl ko pareiškėjos R. B. pareiškimas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu yra tinkamas, pagrįstas ir tenkintinas.

27.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. B. pažymėjo, kad siekdamas pašalinti bet kokias abejones, patvirtina, jog būtų pasinaudojęs ABĮ įtvirtinta jo, kaip vienintelio akcininko, pirmumo teise įsigyti visas parduodamas 900 vnienetų bendrovės akcijas, kas būtų eliminavę tuo pačiu ir pareiškėjos turtinių teisių ir jų apimties sumažėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

28.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-30320-1099/2021 pareiškėjos prašymo netenkino – atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-923-631/2020 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei UAB „Bright Energy“ dėl nuosavybės teisių pripažinimo į akcijas, akcininkų susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir akcijų pardavimo bendrovei sandorio pripažinimo negaliojančiu; priteisė iš pareiškėjos suinteresuoto asmens A. S. naudai 3 349 Eur bylinėjimosi išlaidas

29.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ant teismo vokų, kuriuose siunčiami teismo procesiniai dokumentai, yra nurodytas užrašas „Įteikdamas adresatui atplėškite“; pažymos, ant kurių proceso šalys turi pasirašyti (nustatė, kad ir šiuo atveju pareiškėja yra ant jų pasirašiusi), būna įdėtos į voko vidų, todėl pareiškėja ant minėtų pažymų negalėjo pasirašyti neatplėšdama vokų. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos argumentus, kad ji niekada neatplėšė ir neskaitė ne jai adresuotų siuntų, todėl iš pridedamų pažymų ji niekaip negalėjo suprasti ir žinoti, koks ginčas yra nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-24713-631/2019, atmetė, kaip nepagrįstus.

30.       Nustatęs, kad pareiškėja UAB „Bright energy“ dirbo buhaltere, konstatavo, kad ji apie vykstantį teismo procesą turėjo žinoti ir darbovietėje.

31.       Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog pareiškėja apie bylą, kurios procesą prašė atnaujinti, sužinojo gerokai iki nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties priėmimo, todėl sprendė, jog yra nustatyta aplinkybė, kad pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, todėl pirmosios instancijos teismas tai laikė savarankišku pagrindu prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

32.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendime, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartyje nėra tiesiogiai pasisakyta dėl neįtrauktos į bylą pareiškėjos materialiųjų teisių ar pareigų atsiradimo, pasibaigimo ar išnykimo. Pareiškėjai priimtu 2020 m. liepos 15 d. sprendimu ir 2021 m. birželio 23 d. nutartimi nėra papildomai nustatytos jokios pareigos ir įsipareigojimai, taip pat nepasikeitė ir jos turimų teisių apimtis. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog, nepaisant to, kad 600 vienetų UAB „Bright energy“ akcijų yra santuokos metu įgytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdomas turtas, akcija yra turtas, kuris patvirtina ne bet kokio asmens, o būtent akcininko (nagrinėjamu atveju A. B.) teisę dalyvauti, valdant įmonę. Pareiškėja, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, neturi turtinių ir neturtinių akcininko teisių, numatytų ABĮ, o gali turėti tik teisę į akcijas, kaip į turtą. Papildomai pažymėtina, kad 2020 m. liepos 15 d. sprendimu ir 2021 m. birželio 23 d. nutartimi nebuvo nuspręsta dėl A. B. turimų akcijų, t. y. jų dydis nebuvo pakeistas, todėl ir nepakito turimas turtas (jo apimtis).

33.       Taip pat pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad nuo valdomų akcijų skaičiaus atitinkamai priklauso ir mokėtinų dividendų suma, todėl tai reiškia, jog, nusprendus akcininkams išmokėti dividendus, atitinkamai nukentės ir pareiškėjos turtiniai interesai. ABĮ 60 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu paskirti dividendai yra bendrovės įsipareigojimas akcininkams. Taigi, dividendai yra akcininkui (o ne jo sutuoktiniui) paskirta pelno dalis.

34.       Pareiškėjos teiginius dėl galimo santuokos nutraukimo pirmosios instancijos teismas laikė deklaratyviais.

35.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nei pirmosios instancijos, nei aukštesnės instancijos teismai savo sprendimuose tiesiogiai nesprendė ir nepasisakė dėl pareiškėjos teisių ir pareigų. Taip pat pirmosios instancijos teismas ir skundžiamoje nutartyje nenustatė, jog ginčo sprendimu pareiškėjos teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, o pareiškėja įrodymų bei argumentų, kurie pagrįstų jos dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, į bylą, teismo vertinimu, nepateikė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

36.       Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-923-631/2020. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

36.1.                      Teismo argumentai, kad pareiške?ja bylos eigoje gale?jo (ture?jo objektyvia? galimybe?) sužinoti apie byla?, kurioje prašo atnaujinti procesa?, niekaip nepatvirtina, kad pareiške?ja iš tikru?ju? apie ta? byla? sužinojo. Tiek procesiniu? dokumentu? prie?mimas, pasirašant pažymoje apie i?teikima?, tiek ir moke?jimo pavedimu? už teisines paslaugas vykdymas ar sa?skaitu? už teisines paslaugas i?traukimas i? buhalterine? apskaita? nepatvirtina pareiške?jos susipažinimo su nagrine?jama byla ir joje priimamais sprendimais. Teismas skundžiama? nutarti? grinde? prielaida ir spe?jimu, kad pareiške?ja susipažino su byla, bet ne i?rodymais ar i?rodymais pagri?stomis išvadomis. Pareiške?ja 2021 m. spalio 21 d. rašytiniuose paaiškinimuose detaliai argumentavo, kodėl išvardintos teismo prielaidos yra neteisingos, o ji nesusipažino su prašomos atnaujinti bylos medžiaga ir eiga.

36.2.                      Nepriklausomai nuo žinojimo ar nežinojimo apie vykstanc?ia? civiline? byla?, pareiške?ja iki 2021 m. birželio 23 d., t. y. iki sprendimo tenkinti ieškovo reikalavimus i?siteise?jimo net ir žinodama apie byla? neture?jo galimybe?s ir pagrindo ginti savo pažeistas materialines teises ir pareigas, nes nei nei?siteise?je?s pirmosios instancijos teismo sprendimas tenkinti ieškovo ieškini?, nei apeliacine?s instancijos teismo sprendimas atmesti ieškovo ieškini? nepadare? neigiamo poveikio pareiške?jos materialine?ms teise?ms ir pareigoms.

36.3.                      Pareiškėja apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-1075/2021 priėmimo, todėl 3 mėnesių terminas negalėjo prasidėti anksčiau.

36.4.                      Pirmosios instancijos teismas nepagri?stai konstatavo, kad prašomoje atnaujinti byloje priimtais sprendimais nebuvo pažeistos pareiške?jos materialine?s teise?s ir interesai, taip pat nevertino, ar de?l pareiške?jos dalyvavimo byloje bus panaikintas teismo nustatytas pareiške?jos materialiniu? teisiu? ir interesu? pažeidimas. Prašomoje atnaujinti byloje buvo sumažinta pareiškėjos turimo turto vertė, kadangi sumažėjo turimų akcijų kiekis nuo 100 procentų iki 60 procentų. Todėl sumažėjo ir pareiškėjos iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto gaunamos pajamos. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad buvo pasisakyta dėl į bylą neįtrauktos pareiškėjos teisių ir pareigų, pažeidžiant pareiškėjos materialines teises ir interesus.

36.5.                      Pirmosios instancijos teismui įvertinus pareiške?jos pateiktus i?rodymus ir argumentus, bu?tu? panaikintas ar pakeistas prašomoje atnaujinti byloje priimtais sprendimais padarytas pareiške?jos materialiniu? teisiu? ir interesu? pažeidimas. Teismas iš esme?s nenagrine?jo ir nepasisake?, ar de?l pareiške?jos dalyvavimo prašomoje atnaujinti byloje ir pareiške?jos pateiktu? argumentu? bei galimu? procesiniu? teisiu? gale?tu? bu?ti panaikintas ar pakeistas pareiške?jos materialiniu? teisiu? ir interesu? pažeidimas. De?l neteisingo proceso atnaujinimo termino apskaic?iavimo pirmosios instancijos teismas neišnagrine?jo šio argumento ir nepasisake? de?l bylai reikšmingo klausimo.

36.6.                      Remiantis ABI? 47 straipsnio 2 dalimi bei CK 4.79 straipsniu, pareiške?ja ture?tu? teise? reikšti reikalavimus bei atsikirtimus de?l pirmenybe?s teise?s i?sigyti 2016 m. kovo 18 d. akcininku? sprendimo pagrindu naujai išleistas atsakovo akcijas, ieškovo ABI? 45 straipsnio 12 dalies pagrindu nei?sigytas akcijas, atsakovo i?sigytas nuosavas akcijas. Tac?iau, nedalyvaudama prašomos atnaujinti civiline?s bylos nagrine?jime, pareiške?ja negale?jo tokiu? savo teisiu? realizuoti ir pasinaudoti argumentais bei galimais reikalavimais de?l akcininko (bendraturc?io) pirmenybe?s teise?s i?sigyti akcijas realizavimo.

37.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. B. atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

37.1.                      Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. B. sutinka su pareiškėjos atskiruoju skundu ir prašo jį tenkinti, nes skundžiama nutartis yra priimta, pažeidžiant procesinės teisės normas, dėl to yra neteisėta ir naikintina.

37.2.                      Sutiktina su atskirojo skundo argumentu dėl netinkamai atlikto CPK 368 straipsnio 1 dalies normos taikymo, nes CPK 368 straipsnis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Taigi, šiuo atveju tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2021 m. birželio 23 d. priėmus nutartį, buvo nuspręsta dėl pareiškėjos materialiųjų teisių ir pareigų, todėl tai reiškia, jog būtent nuo šios nutarties sužinojimo ar turėjimo sužinoti momento prasideda CPK 368 straipsnyje nustatyto trijų mėnesių termino skaičiavimas.

37.3.                      Dividendai yra pripažįstami bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol, remiantis CK 3.88 straipsnio 2 dalimi, nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Šiuo atveju nei UAB „Bright energy“ akcijos, priklausančios trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. B., nei dividendai, nėra jo asmeninė nuosavybė, todėl tai reiškia, jog išmokėtini dividendai yra kartu ir pareiškėjos nuosavybė. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad, nusprendus akcininkams išmokėti dividendus, pareiškėjos interesai nenukentės, yra teisiškai ydinga, pripažintina neteisėta ir paneigiama.

37.4.                      Priešingai, nei pasisakė skundžiamą nutartį priėmęs teismas, kasaciniam teismui sumažinus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. B. valdomų akcijų skaičių (nuo 100 procentų iki 60 procentų), atitinkamai buvo sumažinta ir pareiškėjos teisių į akcijas, kaip į turtą, bei teisės į gautinus dividendus, t. y. pajamas, apimtis.

38.       Atsakovė UAB „Bright energy“ atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą parešo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

38.1.                      Atsakovė sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pareiške?ja nepraleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto triju? me?nesiu? termino prašymui pateikti, o pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagri?stai ir neteise?tai konstatavo priešingai.

38.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagri?stai konstatavo, kad pareiške?ja praleido triju? me?nesiu? termina? prašymui pateikti, kadangi šis terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties priėmimo. Taigi, pareiškėja nėra praleidusi termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

38.3.                      Atsakovė sutinka su pareiške?jos pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nepagri?stai konstatavo, jog išnagrine?toje byloje priimtais sprendimais nebuvo pažeisti pareiške?jos materialine?s teise?s ir interesai, taip pat nevertino, ar de?l preiške?jos pateiktu? argumentų išnagrine?toje byloje gale?tu? bu?ti panaikintas pareiške?jos materialines teises ir interesus pažeidžiantis teismo sprendimas. Vertino iš esme?s tik tai, ar išnagrine?toje byloje buvo tiesiogiai pasisakyta de?l pareiške?jos teisiu? ar pareigu?. Iš to, kas nurodyta, akivaizdu, kad, priimdamas skundžiamą nutarti?, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo savo paties nurodyta Lietuvos Aukšc?iausiojo Teismo praktika ir proceso atnaujinimo pagrinda?, i?tvirtinta? CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte, aiškino nepagri?stai siaurai, todėl tai le?me? nepagri?stos ir neteise?tos nutarties prie?mima?.

38.4.                      Išnagrine?toje byloje prie?mus kasacinio teismo nutarti?, pareiške?jai bendrosios jungtine?s nuosavybe?s teise priklauso 600 vienetų atsakovės akciju?, t. y. jau nebe 100 procentų, o tik 60 procentų atsakovės i?statinio kapitalo, ir patvirtina pareiške?jos teisiu? ir i?statymo saugomu? interesu? pažeidima?. Buvo sumažinta pareiškėjos turimo turto vertė bei tenkančių dividendų dydis.

39.       Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

39.1.                      Nėra įmanoma aplinkybė, jog atsakovės vadovo sutuoktinė pareiškėja, priimdama teismo procesinius dokumentus ir pranešimus apie teismo posėdžius, perduodama juos sutuoktiniui, nežinojo ir nesidomėjo, kokioje byloje dalyvauja jos sutuoktinis trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. B.. Tai yra objektyvūs rašytiniai įrodymai, esantys byloje, kurie patikimai patvirtina, jog pareiškėja kreipėsi į teismą, praleidusi įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą.

39.2.                      Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi oficialiai VSDFV duomenimis, kad pareiškėja nuo 2014 metų iki 2021 m. birželio 18 d. buvo atsakovės darbuotoja, atsakinga už bendrovės finansus, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja turėjot matyti ar matė advokatų išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, jų paskirtį. Todėl nepagrįsti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik spėjimais ir prielaidomis dėl praleisto trijų mėnesių termino.

39.3.                      Pareiškėja turėjo visas sąlygas ir informaciją ir galėjo teikti prašymą teismui įtraukti ją į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, jeigu manė, kad teismo sprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms. Todėl nepagrįsti argumentai, kad net jei ir būtų anksčiau sužinojusi apie bylos nagrinėjimą, kuris gali neva turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms, nebūtų turėjusi galimybės įstoti į bylą.

39.4.                      Išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas tik ieškovo nuosavybės teisių į 400 vienetų atsakovės akcijų pripažinimo klausimas bei akcininkų susirinkimo nutarimų teisėtumo klausimas. Pastarojoje byloje nebuvo sprendžiama dėl trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. B. nuosavybės teise priklausančių akcijų. Pastarasis pats sutiko, kad jam priklauso 100 vienetų akcijų ir neįrodinėjo, kad likusi akcijų emisijos dalis (500 vienetų) yra jo apmokėta. Tuo tarpu ieškovas teikė įrodymus, kad už akcijas sumokėjo nustatytą jų kainą, ginčijo jo 400 vienetų akcijų perleidimą atsakovei bei įstatinio kapitalo sumažinimą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

40.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

41.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

42.       Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-923-631/2020, ieškinį tenkino visiškai ir pripažino ieškovo nuosavybės teisę į 400 vienetų 11 584 Eur nominalios vertės paprastųjų vardinių atsakovės akcijų; pripažino negaliojančiu 2019 m. balandžio 25 d. įrašą atsakovės vertybinių popierių sąskaitoje dėl 400 vienetų akcijų perleidimo atsakovei pagal ABĮ 45 straipsnio 12 dalį; pripažino negaliojančiais 2019 m. gegužės 7 d. UAB „Bright Energy“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus; priteisė ieškovo naudai iš atsakovės 1 651 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybės naudai iš atsakovės 19,94 Eur bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1763-855/2020 atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. B. apeliacinius skundus tenkino; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovei 7 940 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovo trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. B. 441 Eur bylinėjimosi išlaidas.

43.       Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, taip pat nustatyta, kad minėta byla buvo peržiūrėta kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-1075/2021 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą panaikino, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimą paliko galioti; priteisė ieškovui iš atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. B. po 1 118,15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

44.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skundžiamos nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėja apie bylą sužinojo anksčiau, nei kasacinis teismas priėmė 2021 m. birželio 23 d. nutarti, todėl praleido 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, ir konstatavęs, kad bylą nagrinėję teismai savo sprendimuose tiesiogiai nesprendė bei nepasisakė dėl pareiškėjos teisių ir pareigų, kad pareiškėjos teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti, o pareiškėja įrodymų bei argumentų, kurie pagrįstų jos dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, į bylą nepateikė, pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-923-631/2020 netenkino.

45.       Pareiškėja, nesutikdama su skundžiama nutartimi ir joje išdėstytais pirmosios instancijos teismo motyvais bei išvadomis, atskirajame skunde teigia, kad tiek procesiniu? dokumentu? prie?mimas, pasirašant pažymoje apie i?teikima?, tiek ir moke?jimo pavedimu? už teisines paslaugas vykdymas ar sąskaitu? už teisines paslaugas įtraukimas i? buhalterine? apskaita? nepatvirtina pareiške?jos susipažinimo su nagrine?jama byla ir joje priimamais sprendimais, todėl nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados dėl praleisto 3 mėnesių termino. Pareiškėja apie savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą sužinojo po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties priėmimo. Be to, pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagri?stai konstatavo, kad prašomoje atnaujinti byloje priimtais sprendimais nebuvo pažeistos jos teise?s ir interesai, taip pat nevertino, ar de?l pareiške?jos dalyvavimo byloje bus panaikintas teismo nustatytas pareiške?jos materialiniu? teisiu? ir interesu? pažeidimas. Teigia, kad prašomoje atnaujinti byloje buvo sumažinta pareiškėjos turimo turto vertė, kadangi sumažėjo turimų akcijų kiekis nuo 100 procentų iki 60 procentų, todėl sumažėjo ir pareiškėjos iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto gaunamos pajamos. Nurodytos aplinkybės, pareiškėjos vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, kad buvo pasisakyta dėl į bylą neįtrauktos pareiškėjos teisių ir pareigų, pažeidžiant pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Pareiškėja, nedalyvaudama prašomos atnaujinti civilinės bylos nagrinėjime, negalėjo įgyvendinti savo teisių, numatytų ABĮ 47 straipsnio 2 dalyje bei CK 4.79 straipsnyje.

46.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. B. ir atsakovė savo atsiliepimuose į atskirąjį skundą teigia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, o atskirasis skundas – pagrįstas. Nurodo, kad pareiškėja nebuvo praleidusi trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir teismų priimti procesiniai sprendimai pažeidžia jos teises bei teisėtus interesus.

47.       Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą su atskiruoju skundu nesutinka, teigia, jog pareiškėja neabejotinai žinojo, kad buvo nagrinėjama byla, kurioje proceso atnaujinimo ji pageidauja. Teismų pranešimai yra objektyvūs rašytiniai įrodymai, esantys byloje, kurie patvirtina, jog pareiškėja kreipėsi į teismą, praleidusi įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą. Pareiškėja gaudavo savo sutuoktiniui adresuotus dokumentus ir dirbo atsakovės bendrovėje, todėl negalėjo nežinoti apie nagrinėtą bylą.

Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti praleidimo.

48.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (atidus, rūpestingas ir apdairus žmogus), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

49.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, įvertinus proceso atnaujinimo instituto išimtinumą bei siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo, teisinio apibrėžtumo principus, padedančius užkirsti kelią proceso vilkinimui ir įpareigojančius byloje dalyvaujančius asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).

50.       Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

51.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017).

52.       Pareiškėja, prašymą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teigė, teigia ir apeliacinės instancijos teisme, kad trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nepraleido, nes apie pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-923-631/2020 sužinojo susipažinusi su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas šį atskirojo skundo argumentą atmeta, kaip nepagrįstą.

53.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėja priimdavo jos sutuoktiniui trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. B. adresuotus procesinius dokumentus, įskaitant ir teismo pranešimus, siųstus išnagrinėtoje civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėja apie bylą, kurios procesą prašo atnaujinti, sužinojo gerokai anksčiau, nei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė 2021 m. birželio 23 d. nutartį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo procesiniai dokumentai siunčiami vokuose, o tokių dokumentų įteikimas patvirtinamas, pasirašant ant teismo pranešimo, kuris būna teismo atsiųstame voke. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėja priėmė ir pasirašė jos sutuoktiniui adresuotus teismo procesinius dokumentus byloje, kurioje proceso atnaujinimo prašo pareiškėja: 2019 m. liepos 31 d. siųstas teismo pranešimas; 2019 m. rugsėjo 17 d. siųstas šaukimas į 2019 m. spalio 24 d. parengiamąjį teismo posėdį; 2020 m. sausio 16 d. siųstas atsiliepimas į ieškinį; 2020 m. vasario 4 d. siųstas šaukimas į 2020 m. vasario 21 d. teismo posėdį; 2020 m. vasario 28 d. siųstas šaukimas į 2020 m. balandžio 28 d. teismo posėdį. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismu, ir atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, daro išvadą, jog pareiškėja žinojo arba turėjo žinoti apie bylą. Šią aplinkybę, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat patvirtina ir atsakovės bei trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. B. pozicija dėl pareiškėjos suinteresuotumo ir jos teisių bei teisėtų interesų pažeidimo išnagrinėtoje civilinėje byloje. Neabejojama, jog tokios pat pozicijos minėti dalyvavę byloje asmenys laikėsi ir nagrinėjus bylą, todėl pareiškėja neabejotinai buvo informuota apie bylą dar iki nurodytų procesinių dokumentų priėmimo ir pasirašymo.

54.       Aplinkybė, kad pareiškėja apie bylą nežinojo iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d., nutarties priėmimo, apeliacinės instancijos teismui kelia abejonių, kadangi, minėta, pareiškėja žinojo ir turėjo žinoti apie bylą dar anksčiau. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apie minėtos nutarties priėmimą dalyvaujančius byloje asmenis informavo ta pačia tvarka, kokia apie procesinius dokumentus ir priimtus teismo procesinius sprendimus, posėdžius informuodavo anksčiau bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas. Kadangi byloje dalyvavę asmenys buvo informuoti ta pačia tvarka, ir nėra duomenų, jog kasacinio teismo nutartis buvo siųsta išimtinai pareiškėjai susipažinimui (tam ir nebuvo pagrindo, kadangi pareiškėja nedalyvavo byloje), konstatuojama, jog aplinkybės, kuriomis pareiškėja sužinojo apie bylą, egzistavo ir jai buvo žinomos dar iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties priėmimo.

55.       Papildomai atkreipiamas dėmesys į tai, kad pareiškėja nuo 2014 metų iki 2021 m. birželio 18 d. buvo atsakovės darbuotoja, atsakinga už atsakovės buhalteriją. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja apie vykstantį teisminį procesą turėjo žinoti ir darbovietėje, tvarkydama finansinius atsakovės reikalus, kaip buhalterė (iš civilinės bylos Nr. e2-923-631/2020 duomenų matyti, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. atliko mokėjimus, susijusius su advokato išlaidomis; iš civilinės bylos Nr. e2A-1763-855/2020 duomenų matyti, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. iki 2020 m. spalio 13 d. atliko mokėjimus, susijusius su advokato išlaidomis; iš civilinės bylos Nr. e3K-3-208-1075/2021 duomenų matyti, jog atsakovė 2021 m. vasario 26 d. atliko mokėjimą, susijusį su advokato išlaidomis). Pareiškėja, būdama atsakinga už atsakovės buhalteriją ir finansinius klausimus bei atitinkamas finansines operacijas, kaip atsakingas bendrovės buhalteriją tvarkantis asmuo, matė arba turėjo matyti advokatų kontoros išrašytas PVM sąskaitas-faktūras ir turėjo žinoti, dėl ko jos išrašytos.

56.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju, remiantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, terminas, per kurį pareiškėja turėjo teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo, bet ja nepasinaudojo, turėtų formaliai būti skaičiuojamas nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo, t. y. nuo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimo. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo.

57.       Pareiškėja atskirajame skunde prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrindą nurodo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, teigdama, kad ginčo sprendimais buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų, šiuo atveju pareiškėjos, materialiųjų teisių ar pareigų. Pareiškėja teigia, kad ginčo sprendimai turi įtakos ir jos turtinėms teisėms bei interesams, sukelia jai pasekmes, t. y. priimtais sprendimais buvo sumažinta turto, kuris yra bendroji jungtinių sutuoktinių nuosavybė, apimtis, kadangi sumažėjo akcijų, sumažėjo gaunamų pajamų (dividendų) dydis. Apeliacinės instancijos teismas nurodytus atskirojo skundo argumentus atmeta, kaip teisiškai nepagrįstus.

58.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinti kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuspręsta dėl neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų. Kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ir įstatymų saugomų interesų. Teismas turi įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2005; 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2007). Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti; 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys.

59.       Vertinant proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, pažymėtina, jog pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).

60.       Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad, nagrinėjant bylą, pažeidžiamas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014).

61.       Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad prašomoje atnaujinti byloje buvo sumažinta pareiškėjos turimo turto vertė, kadangi sumažėjo turimų akcijų kiekis nuo 100 procentų iki 60 procentų, todėl sumažėjo ir pareiškėjos iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto gaunamos pajamos. Nurodytos aplinkybės, pareiškėjos vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, kad buvo pasisakyta dėl į bylą neįtrauktos pareiškėjos teisių ir pareigų, pažeidžiant pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Pareiškėja, nedalyvaudama prašomos atnaujinti civilinės bylos nagrinėjime, negalėjo įgyvendinti savo teisių, numatytų ABĮ 47 straipsnio 2 dalyje bei CK 4.79 straipsnyje.

62.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendime, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartyje nėra tiesiogiai pasisakyta dėl neįtrauktos į bylą pareiškėjos materialiųjų teisių ar pareigų atsiradimo, pasibaigimo ar išnykimo. Pareiškėjai priimtais teismų procesiniais sprendimais nėra papildomai nustatytos jokios pareigos ir įsipareigojimai, taip pat nepasikeitė ir jos turimų teisių apimtis.

63.       CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Tam, kad viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš pirmiau nurodytų įrašų, t. y. arba turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis).

64.       Bylos duomenimis, 600 vienetų atsakovės akcijų yra santuokos metu įgytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdomas turtas, vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad akcija, remiantis CK 1.102 straipsnio 1 dalimi, yra vertybinis popierius, kuris patvirtina jos turėtojo (akcininko) teisę dalyvauti valdant įmonę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti pelno dalį dividendais ir teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises. Akcijų, sudarančių bendrovės nuosavo kapitalo dalį – įstatinį kapitalą, savininkai yra šios rūšies įmonės dalyviai – bendrovės akcininkai. Bendrovės, kaip juridinio asmens, dalyvis – akcininkas yra tas asmuo, kuris nors tiesiogiai ir neišsaugo nuosavybės teisių į to juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu (CK 2.45 straipsnis).

65.       Teismų praktikoje konstatuota, jog akcininko sutuoktiniui yra garantuojama tik teisė į įmonę kaip į turtą bei iš jos gaunamas pajamas, tačiau akcininko sutuoktinis neįgyja akcininko teisių (tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2011). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės akcininkas yra pareiškėjos sutuoktinis trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. B..

66.       Duomenų, kad pareiškėja yra atsakovės akcininkė, byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja neturi turtinių ir neturtinių akcininko teisių, numatytų ABĮ, o gali turėti tik teisę į akcijas, kaip į turtą. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi nebuvo nuspręsta dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. B. turimų akcijų, t. y. jų dydis nebuvo pakeistas, todėl ir nepakito turimas turtas (jo apimtis).

67.       Be to, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi būti nustatyta, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).

68.       Tačiau svarbi ir ta aplinkybė, kad neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos koreliuoja su bendraisiais proceso atnaujinimo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principais, kad aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus ir kad proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo (R. v. Russia, no. 52854/99, 51-52,ECHR 2003-IX). Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti, jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).

69.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje jau konstatuota, kad nagrinėjamu atveju nei Vilniaus miesto apylinkės teismas, nei Vilniaus apygardos teismas, nei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose tiesiogiai nesprendė ir nepasisakė dėl pareiškėjos teisių ir pareigų. Nėra duomenų, jog pareiškėjos teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, ir pareiškėja įrodymų bei argumentų, pagrindžiančių jos dalyvavimo reikšmę teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

70.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nagrinėjamu atveju nėra galimas, todėl pagrįstai netenkino jos prašymo dėl proceso atnaujinimo.

71.       Iš atskirojo skundo argumento, kad pareiškėja, nedalyvaudama prašomos atnaujinti civilinės bylos nagrinėjime, negalėjo įgyvendinti savo teisių, numatytų ABĮ 47 straipsnio 2 dalyje bei CK 4.79 straipsnyje, matyti, kad pareiškėja prašė atnaujinti procesą ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. CPK 365 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais. Antra, asmenys gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu tik tada, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis), dėl kurio prašoma atnaujinti procesą, nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

72.       Atsižvelgiant į tai, pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo galėjo pateikti tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu.

73.       Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-923-631/2020 buvo peržiūrėtas tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka, ir jokių teisės normų taikymo klaidų nenustatė nei apeliacinės instancijos teismas, nei kasacinis teismas.

74.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ABĮ 47 straipsnio 2 dalies norma reglamentuoja, jog pirmumo teisę įsigyti visas parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas turi akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo uždarojoje akcinėje bendrovėje dieną buvę jos akcininkai. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja buvo ar yra atsakovės akcininkė ir turi akcininko teises, kurias suteikia bendrovės akcijos.

Dėl procesinės bylos baigties.

75.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

76.       Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

77.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

78.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

79.       Prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pateikė ieškovas. Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas netenkinamas, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl ieškovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

80.       Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 968 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

81.       Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš antrosios šalies priteisia išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 11 punkte nustatyta, kad teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.).

82.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo prašoma priteisti 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl atstovavimo apeliacinės instancijos teisme, suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl ieškovo prašymas tenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Teisėja           Rosita Patackienė