Byla Nr. 1S-269/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.16.1.2.1.1;
2.1.16.1.2.1.3
LIETUVOS Apeliacinis teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėja Rūta Mickevičienė,
sekretoriaujant
Agatai Minkel,
dalyvaujant
prokurorei Audronei Pupeikienei,
įtariamajam
A. Š. ,
gynėjui
advokatui Venjaminui Dubrovskiui,
teismo posėdyje išnagrinėjo suimtojo A. Š. (A. Š. ) skundą dėl Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria A.
Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams,
skaičiuojant jį nuo 2010 m. lapkričio 24 d.
Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga
ir išnagrinėjusi suimtojo skundą,
n u s t a t ė:
A.
Š. įtariamas padaręs nusikalstamą
veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 249
str. 2 d..
Nuo 2003 metų Vilniuje R. B. (pravardėmis „Remis“,
„Lysij“), G. Š. (pravarde „Genačka“) kartu su G. L. (pravardėmis
„Gena“, „Chotabyč“), J. D. (pravardėmis „Maks“, „Kit“, „Chramoj“,
„Jončikas“), A. D. (pravarde „Chirurgas“), K. Š. (pravarde „Kšysik“), T. Č. (pravarde „Čaika“), K. L. (pravardėmis „Šufletka“, „Štanga“, „Čunga“), M. B. (pravardėmis „Kolchoznik“, „Malyj“, „Maniuk“), S. R. (pravardėmis „Stasik“,
„Skupuolis“, kuriuos siejo pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ir užduočių
pasiskirstymas, sukūrė nusikalstamą susivienijimą daryti sunkius nusikaltimus -
neteisėtai gaminti,
perdirbti, įgyti, laikyti, gabenti didelius ir labai didelius kiekius
narkotinių bei psichotropinių medžiagų ir
jas platinti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Tuo pačiu
laikotarpiu R. B. ir pastarojo nurodymu G.
L. , J. D. ir A. D. į minėto
nusikalstamo susivienijimo veiklą įtraukė J. S. , Ž. T. , A. T. , A.
Š. , A. B. , R. B. , L. G. , S. L. , J.
J. , D. K. , V. L. , J. Z. , G. Č. , S.
K. , R. A. , A. M. , A. K. , M. D. , V.
B. , J. K. , A. F. , D. K. , A. R. , M. B.
, kurie R. B. , G. L. , J. D. ir A. D. nurodymais, skirtingais
2007 m. – 2010 m. laikotarpiais, Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone neteisėtai
platino, pardavė narkotines ir psichotropines medžiagas.
Tuo pačiu
laikotarpiu, G. Š. ir jo nurodymu K. Š.
, T. Č. , K. L. , M. B. , S. R. į šio nusikalstamo
susivienijimo veiklą įtraukė A. K. , K.
V. , D. E. , A. R. , I. I. , R. E. , J.
E. , I. L. , I. P. , D. T. , M. G. , A.
G. , A. L. , A. K. , K. M. , A. P. , A.
U. , D. F. , M. R. , S. S. , E. B. , D.
S. ir jį, A. Š. .
Vykdant G. Š. nusikalstamos veiklos planą ir jam vadovaujant bei
pastarajam pavedus K. Š. , T. Č. , K. L. , M. B. , S.
R. duoti nurodymus kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams, šio
susivienijimo, susijusio su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir
psichotropinėmis medžiagomis, nariai atliko šiuos veiksmus:
- G. Š. , K. Š. , T.
Č. , K. L. , M. B. , S. R. , A. K. , K.
V. , D. E. , A. R. , R. I. , R. E. , J.
E. , I. L. , I. P. , D. T. , M. G. , A.
G. , A. L. , A. K. , K. M. , A. P. , A.
U. , D. F. , M. R. , A. S. , E. B. , D. D.
S. ir jis, A. Š. Lietuvos Respublikoje neteisėtai,
įvairiais kiekiais gamino perdirbo, įgijo, laikė, gabeno narkotines ir
psichotropines medžiagas, jų platinimo tikslais naudojosi savo ir nuomotomis
gyvenamosiomis bei negyvenamosiomis patalpomis Vilniaus mieste ir Vilniaus
rajone, šių medžiagų platinimui įrengė ir naudojo slėptuves, Vilniaus mieste ir
Vilniaus rajone rengdavo slaptus susitikimus, kurių metu aptardavo su
narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu susijusius klausimus, naudojo
slaptus mobiliojo ryšio abonentinius numerius, periodiškai juos keisdami, taip
palengvindami sau nusikalstamų veikų padarymą.
- G. Š. , K. Š. , T.
Č. , K. L. , M. B. , S. R. paskirstydavo iš nusikalstamo susivienijimo veiklos gautas
lėšas nusikalstamo susivienijimo nariams, dalį šių lėšų skirdavo sulaikytiems
ar suimtiems nusikalstamo susivienijimo nariams, advokatų darbo apmokėjimui,
bendroms su nusikalstama veikla susijusioms išlaidoms – patalpų nuomai,
nusikaltimo įrankiams – narkotinių ir psichotropinių medžiagų pakavimo ir
svėrimo priemonėms įsigyti bei mokėjo nusikalstamo susivienijimo nariams jų
dalį pinigų už dalyvavimą padarant minėtus nusikaltimus.
Įtariamasis A. Š. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso
(toliau –LR BPK) 140 straipsnio tvarka 2010 m. vasario 23 d. buvo sulaikytas.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. nutartimi jam paskirta
kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams. Vėliau suėmimas buvo tęsiamas.
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo lapkričio 23 d. nutartimi suėmimo terminas
pratęstas 3 mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2010 m. lapkričio 24 d.
Skundžiamoje nutartyje
nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankami duomenų, leidžiančių
pagrįstai manyti, jog A. Š. gali būti padaręs jam
inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nutartyje taip pat pažymima, jog A. Š. įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį
LR BK numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę, jis niekur nesimoko, nedirba,
neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, jis nėra saistomais tvirtais socialiniais
ryšiais, be to, nusikalstamą veiką, jis įtariamas padaręs kartu su kitais
asmenimis, veikiant ginkluotame nusikalstamame susivienijime, ir šios
aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog būdamas laisvėje A. Š. gali
bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Todėl
teismas konstatavo esant LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytą suėmimo termino
pratęsimo pagrindą. Toliau skundžiamoje
nutartyje nurodoma, kad, atsižvelgiant į tai, kad A. Š. įtariamas
padaręs labai sunkų nusikaltimą, anksčiau
yra teistas, iki suėmimo jis nesimokė, nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo
šaltinio, galimai padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė ir tai leidžia
įtarti, kad jo pragyvenimo lėšos buvo gaunamos iš šios veiklos, todėl yra
pagrindas daryti išvadą, jog būdamas laisvėje A. Š. gali
daryti naujus nusikaltimus, numatytus LR BPK 122 str. 4 d., t. y.
suėmimo terminas pratęstas LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu. Teismas
pažymėjo, jog iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad byla yra didelės
apimties ir sudėtinga.
Skundu įtariamasis A. Š. prašo
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį pakeisti ir paskirti
kitą kardomąją priemonę.
Suimtasis nurodo, kad
nėra kaltas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Jis teigia,
jog per 9 mėnesius, kai jis buvo suimtas, ikiteisminio tyrimo pareigūnai
nepateikė nei vieno jo kaltės įrodymo, o jam pareikštą įtarimą grindžia vien
spėlionėmis ir abejonėmis.
Skunde nesutinkama su
Vilniaus apygardos teismo išvada, kad būdamas laisvėje, įtariamasis bėgs
(slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Suimtasis
pažymi, kad yra suinteresuotas, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir nustatęs
tiesą, priimtų išteisinamąjį nuosprendį.
Įtariamasis taip pat
nesutinka ir su kita teismo išvada, kad, būdamas laisvėje, jis trukdys teismo
procesui, darys poveikį liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams ir kitiems
asmenims (LR BPK 122 str. 1 d. 3 p.). Suimtasis A. Š. pažymi,
kad byloje tokių duomenų nėra, todėl mano, kad teismas tokią išvadą padarė tik
palaikydamas prokuroro nuomonę ir remdamasis jo prielaidomis.
Suimtojo nuomone,
niekuo nepagrįstas ir kitas suėmimo skyrimo pagrindas, kad būdamas laisvėje,
jis darys naujus nusikaltimus, nes jis niekur nedirba ir neturi legalaus
pragyvenimo šaltinio. Įtariamojo nuomone, tokiu atveju, tenkinant prokuroro
prašymą, suėmimas gali būti paskirtas kiekvienam bedarbiui. Be to, suimtasis
pažymi, kad prieš du mėnesius iki jo sulaikymo ir suėmimo jis turėjo oficialų
darbą ir gyveno iš legaliai uždirbtų lėšų. Ši aplinkybė, A.
Š. nuomone, patvirtina, kad jis yra nekaltas.
Suimtasis teigia, jog
ankstesnis teistumas taip pat negali būti pagrindas taikyti jam suėmimą, nes
įsigaliojusiu teismo nuosprendžiu paskirtą baudą jis mokėjo. Be to, pastarasis
pažymi, kad niekas negali būti teisiamas už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą
du kartus.
Skunde taip pat
pažymima, kad įtariamasis turi tėvą ir brolį, su kuriais jį sieja tvirti
socialiniai ryšiai. Tačiau dėl suimtajam nesuprantamų priežasčių prokurorė šių
aplinkybių nenurodė, taip, jo nuomone, norėdama pabloginti jo teisinę padėtį.
Įtariamasis atkreipia
dėmesį, kad suėmimo terminas jam buvo pratęstas remiantis ir tuo, kad ši
baudžiamoji byla yra didelės apimties. Tačiau jis pažymi, kad per 9 mėnesius,
kai yra taikomas suėmimas, jis buvo apklaustas tik 2 kartus.
Suimtasis taip pat
nurodo, kad teismų nutartys dėl jo suėmimo yra priimtos vadovaujantis tais
pačiais LR BPK straipsniais bei remiantis prokuroro prašymais, o jo ir jo
gynėjų paaiškinimai yra ignoruojami.
Teismo posėdyje
suimtasis A. Š. ir jo gynėjas prašė skundą patenkinti, o
prokurorė prašė šį skundą atmesti.
Skundas atmetamas.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 23 d.
nutartimi įtariamajam A. Š. kardomosios priemonės –
suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2010 m.
lapkričio 24 d. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, LR BPK 121
str., 122 str., 127 str. reikalavimų nepažeidė. Svarstant kardomosios priemonės
termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas
nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, ar A. Š. iš
tikrųjų yra padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nesprendžiama.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina
sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė
nusikalstamas veikas, pakankamumas (LR BPK 121 str. 2 d.). Patikrinęs pateiktą
ikiteisminio tyrimo medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad
byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog A. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Tokie duomenys yra įtariamųjų, liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai,
kratų apžiūrų protokolai, specialistų išvados ir kita ikiteisminio tyrimo
medžiaga.
Griežčiausia kardomoji priemonė taikoma esant LR BPK
122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms.
Pratęsdamas įtariamojo A. Š. suėmimo terminą 3
mėnesiams, pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė sprendimo pagrindus,
numatytus LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. – bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo
pareigūnų, prokuroro ar teismo bei LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. – darys šio
straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuos suėmimo
skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė pagrįstai.
Vadovaujantis LR BPK 122 str. 2 d., šio straipsnio 1
d. 1 p. numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas
atsižvelgus į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo
santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas
aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio
30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą
arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. nurodyta, jog „nusikaltimo sunkumas ir
įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama LR BPK
122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta
aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio
tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui
skirti arba pratęsti suėmimą LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. A. Š. įtariamas padaręs labai sunkų tyčinį nusikaltimą,
susijusį su narkotinių bei psichotropinių medžiagų disponavimu, veikdamas
ginkluotame nusikalstamame susivienijime, todėl, jei jo kaltė būtų įrodyta,
grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė, taip pat ir laisvės atėmimo bausmė iki
gyvos galvos. Šios aplinkybės iš esmės pakanka pratęsiant suėmimo
terminą LR BPK 122 str. 1 d. numatytu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas
atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas A. Š. suėmimo terminą minėtu pagrindu, vertino ne vien tik
gresiančios bausmės griežtumą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju ne
mažiau reikšminga, kad įtariamasis niekur nesimoko, nedirba, neturi
legalaus pragyvenimo šaltinio, be to, jis nevedęs, anksčiau teistas. Šio
pagrindo buvimo nešalina ir skunde nurodyti argumentai, kad A.
Š. turi tėvą ir brolį, su kuriais jį sieja tvirti socialiniai ryšiai, bei
prieš 2 mėnesius iki jo sulaikymo ir suėmimo jis dirbo. Siekiant užtikrinti
viešojo intereso apsaugą, šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip išimtinai
prioritetinės ir sąlygojančios įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės
naikinimą šiuo pagrindu. Apeliacinės
instancijos teismo nuomone, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti
išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog
yra pagrindas manyti, kad įtariamasis A. Š. gali
bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (LR BPK
122 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su
išvada, jog A. Š. , būdamas laisvėje, gali daryti naujus
nusikaltimus, numatytus LR BPK 122 str. 4 d. LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu
pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo
įtariamas bent vieno iš LR BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50
„Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo
terminą“ 10 p. nurodyta, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent
vieną iš LR BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti
informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas
kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos,
nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Iš bylos medžiagoje
esančių duomenų galima spręsti, kad A. Š. veika tęsėsi
ilgą laiką, galimai dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, jis
gaudavo pajamas, be to, praeityje jis yra teistas už disponavimą narkotinėmis
bei psichotropinėmis medžiagomis. Pažymėtina, kad A. Š. ankstesniu
teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nesunkų nusikaltimą,
todėl, vadovaujantis LR BK 97 str. 3 d. 3 p. a) pp., jis laikomas turinčiu
teistumą 3 metus ir po bausmės atlikimo. A. Š. ankstesnio
teistumo, kaip jį charakterizuojančios aplinkybės, nurodymas skundžiamoje
nutartyje, nereiškia, kad pastarasis yra baudžiamas už tą pačią nusikalstamą
veiką antrą kartą (LR BK 2 str. 6 d.). Visi išvardinti duomenys patvirtina, kad
Vilniaus apygardos teismo nutartyje pagrįstai konstatuotas ir kitas suėmimo
taikymo pagrindas - pagrįstas manymas, kad įtariamasis darys LR BPK 122 str. 4
d. nurodytus naujus nusikaltimus.
Priešingai nei teigia suimtasis, skundžiamoje
nutartyje nėra nustatytas LR BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytas suėmimo skyrimo
pagrindas, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, trukdys procesui.
Be to, negali būti tenkinamas įtariamojo prašymas
pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę kardomąją
priemonę. Apeliacinės instancijos teismas LR BPK 130 str. nustatyta tvarka nagrinėja
skundus dėl suėmimo paskyrimo ar šios kardomosios priemonės termino pratęsimo.
Tačiau LR BPK 130 str. nuostatos nesuteikia skundą nagrinėjančiam teismui
teisės pakeisti suėmimą kita kardomąja priemone. Apeliacinės instancijos
teismas gali tik palikti galioti arba panaikinti skundžiamą teismo nutartį.
LR BPK 122 str. yra nurodyti tik bendrieji suėmimo
skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių
mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam negu šešių mėnesių terminui, be bendrųjų
suėmimo skyrimo pagrindų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai –
tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (LR BPK 127 str.). Iš
skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad apygardos teismas bylą pripažino
ypatingai sudėtinga ir didelės apimties. Tokią išvadą teismas grindė tuo, jog
ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl daug nusikalstamų veikų, iš kurių – ir dėl
labai sunkių nusikalstamų veikų, byloje yra labai daug įtariamųjų, liudytojų,
su kuriais atliekami nemažai laiko trunkantys procesiniai veiksmai, byloje
tyrimas atliekamas intensyviai ir nėra vilkinamas. Apeliacinės instancijos
teismas sutinka su tokia išvada, kuri savo ruožtu sudaro specialų kardomosios
priemonės - suėmimo termino pratęsimo pagrindą daugiau nei 6 mėnesiams. Minėta
išvada visiškai atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime „Dėl
teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo
terminą“ išvardintus reikalavimus. Taip pat pažymėtina, jog po paskutinio
suėmimo termino pratęsimo toliau buvo atliekami tyrimo veiksmai: 2010 m.
lapkričio 15 d. ir 17 d. pildomai buvo apklaustas įtariamasis A.
Š. , 2010 m. lapkričio 12 d., 19 d.. 2010 m. gruodžio 8 d. papildomai
apklausta įtariamoji I. L. , 2010 m. lapkričio 9 d.
paskirta atlikti kompleksinis DNR ir daktiloskopinis tyrimas. Esant šioms
aplinkybėms, nėra pagrindo taikyti LR BPK 127 str. 7 d. taisyklę ir nebetaikyti
suėmimo dėl to, kad per pastaruosius 2 mėnesius neatliekami jokie ikiteisminio
tyrimo veiksmai. Pažymėtina ir tai, kad A. Š. suėmime
laikomas 10 mėnesių, ir šis terminas nepažeidžia LR BPK 127 str. 2 d. numatytos
taisyklės, kad ikiteisminio tyrimo metu suėmimo terminas negali tęstis ilgiau
kaip 18 mėnesių.
Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina
išvada, kad švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti LR BPK 119 str.
numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti nutartį.
Teisėja, vadovaudamasi LR BPK 130 str.,
n
u t a r i a:
suimtojo A. Š. (A.
Š. ) skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja
Rūta
Mickevičienė