Administracinio nusižengimo byla Nr. A20-3538-1015/2017

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-11748-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija: 21.14.9; 21.14.10.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. birželio 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pažeidėjo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prašymą dėl paskirtos administracinės nuobaudos – baudos - pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais,

n u s t a t ė:

A. A. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-13337-1015/2016 už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 600 eurų bauda. Tuo pačiu nutarimu A. A. paskirtos baudos dalis, t.y. 400 eurų buvo pakeista į 66 valandas nemokamų viešųjų darbų, juos įpareigojant atlikti per tris mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos. A. A. buvo išaiškinta, kad likusią baudos dalį, t.y. 200 eurų jis turi sumokėti per ANK 313 straipsnyje numatytą terminą. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nutarimas įsiteisėjo 2016 m. spalio 5 d.

A. A. 2017 m. birželio 9 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti jam skirtą baudą nemokamais viešaisiais darbais, kadangi jis neteko darbo ir neturi galimybės sumokėti baudos.

Prašymas paliekamas nenagrinėtu.

Nors ATPK nuo 2017 m. sausio 1 d. neteko galios, įsigaliojus  Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui, tačiau pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatas, administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai buvo surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika nėra perkvalifikuojama, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

ATPK 21 straipsnyje nustatyta, kad šio kodekso numatytais atvejais kaip alternatyvi nuobauda rajono (miesto) apylinkės teismo nutarimu arba kito organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarimu ir pažeidėjo sutikimu bauda ar jos dalis gali būti pakeista ne daugiau negu 400 valandų trukmės nemokamais viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už šešis eurus baudos. Atvejai, kada bauda gali būti pakeista nemokamais viešaisiais darbais, numatyti ATPK 313 straipsnio 4 ir 5 dalyse bei ATPK 314 straipsnio 4 dalyje. Tačiau pažymėtina, jog tokia galimybė numatyta tuo atveju, jei bauda nemokamais viešaisiais darbais keičiama tuo pačiu nutarimu, kuriuo ir skiriama bauda.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6-13337-1015/2016, A. A. dalyvavo teismo posėdyje, pasinaudojo įstatymo jam numatyta teise bei prašė baudą pakeisti į viešuosius darbus. Teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimu, atsižvelgdamas į A. A. prašymą bei jo paaiškinimus, į tai, kad jis ir toliau daro administracinius teisės pažeidimus, iš dalies tenkino jo prašymą, dalį A. A. skirtos 600 eurų baudos, t.y. 400 eurų pakeitė į viešuosius darbus bei išaiškino, kad likusią 200 eurų baudos dalį jis turi sumokėti per ATPK 313 straipsnyje nurodytą terminą. Šis nutarimas skundžiamas nebuvo.

ATPK 314 straipsnis reglamentuoja nesumokėtos baudos priverstinio išieškojimo procesą. ATPK 314 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) arba kito organo (pareigūno) nutarimu ir pažeidėjo sutikimu bauda gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už šešis eurus baudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose buvo sprendžiamas minėtos nuostatos taikymo klausimas, ne kartą yra pažymėjęs, kad sistemiškai aiškinant ATPK 314 straipsnyje įtvirtintas normas darytina išvada, jog baudos pakeitimo kitomis administracinėmis nuobaudomis klausimo nagrinėjimas gali būti inicijuojamas tik nutarimą skirti baudą priėmusiam organui (pareigūnui) turint duomenų, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, nedirba arba jeigu baudos išieškoti iš pažeidėjo darbo užmokesčio ar kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos negalimas dėl kitų priežasčių ir gavus iš antstolio duomenis, kad nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas. Duomenys, kad nėra turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškota bauda, yra teisinis pagrindas antstoliui, kuriam buvo perduotas vykdomasis dokumentas (nutarimas), grąžinti vykdomąjį dokumentą (nutarimą) jį priėmusiai institucijai (LVAT nutartys bylose Nr. N575-2760/2010, N575-334/2012).

Pažymėtina, kad ir nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad vykdant nutarimą skirti baudą atitinkamą teikimą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais gali pateikti atitinkama institucija, o ne pats asmuo: ANK 676 straipsnio 3 bei 4 dalyse numatyta, kad jeigu vykdant priverstinį išieškojimą per vienus metus nuo nutarimo skirti baudą pateikimo antstoliui nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, antstolis mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas, grąžina mokesčių administratoriui, tuomet Valstybinė mokesčių inspekcija apie tai praneša institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, ir šios institucijos teikimu teismas savo nutarimu, o kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ne teismo tvarka, – pati nutarimą skirti baudą priėmusi institucija (pareigūnas) savo nutarimu ir pažeidėjo sutikimu gali baudą pakeisti viešaisiais darbais.

Taigi įvertinus nurodytas nuostatas, akivaizdu, kad priverstinio baudos išieškojimo procese klausimas dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais teisme gali būti inicijuojamas ne paties pažeidėjo, o tik institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio teisės pažeidimo tyrimą, t.y. šiuo atveju Lietuvos kelių policijos tarnybos teikimu, turint duomenų, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, nedirba, jei nėra (nerasta) asmens turto ar lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda ir pan., t. y. gavus iš antstolio duomenis, kad nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas. Tačiau nagrinėjamu atveju prašymą paskirtą baudą pakeisti į viešuosius darbus pateikė pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nors tokios galimybės įstatymas nenumato. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įstatymas imperatyviai nurodo, jog teikimą dėl paskirtos baudos pakeitimo viešaisiais darbais teismui gali pateikti tik nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolę atliekanti institucija (institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą), sprendžia, kad A. A. prašymas paliktinas nenagrinėtu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsniu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 673 ir 676 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

A. A. prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – 200 eurų baudos pakeitimo į nemokamus viešuosius darbus palikti nenagrinėtu.

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja              Ingrida Mikužytė