Civilinė byla Nr. e2A-570-773/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14805-2018-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.2.;
(S)
1.3.2.9.3.; 1.3.2.9.4.; 1.3.2.9.10.4.; 1.3.9.2.;
1.3.9.2.1.; 1.3.9.2.2.; 1.3.9.2.3.
Kauno apygardos teismas
s p r e n d i m a s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 11 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Archyvita“ dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu (e. b. l. 1–9) prašo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. DGKS-4194, pripažinti, kad ieškovės darbo sutarties su atsakove nutraukimo pagrindas iš Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto į DK 55 straipsnio 1 dalį pakeistas nepagrįstai ir neteisėtai, pakeisti ieškovės darbo sutarties su atsakove nutraukimo pagrindą, nustatant, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Ieškinys grindžiamas šiomis aplinkybėmis:
1.1. 2016 m. gruodžio 21 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ieškovė buvo priimta dirbti buhaltere. Darbo sutartis buvo nutraukta 2018 m. vasario 15 d. pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą pagal ieškovės prašymą dėl sveikatos būklės pablogėjimo. Prieš priimdama sprendimą nutraukti su ieškove darbo sutartį, atsakovė nurodė ieškovei atlikti neeilinį sveikatos patikrinimą, siekiant įvertinti dirbančio asmens profesinę riziką ir galimumą dirbti. Po šio sveikatos patikrinimo, ieškovė atsakovei pateikė medicininę knygelę su išvada „dirbti negali“.
1.2. Atsakovė 2018 m. vasario 13 d. pateikė Kauno miesto poliklinikai raštą Nr.lR-58 dėl ieškovės medicininėje knygelėje padaryto įrašo „dirbti negali“ pagrįstumo ir teisingumo. 2018 m. vasario 14 d. Kauno miesto poliklinika patvirtino, kad padaryta išvada yra teisinga.
1.3. Praėjus daugiau nei 3 mėnesiams po darbo sutarties su ieškove nutraukimo, praleisdama įstatymo nustatytus terminus, atsakovė 2018 m. birželio 5 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (toliau – DGK) dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo iš DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto į DK 55 straipsnio 1 dalį. DGK 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu atsakovės prašymą tenkino ir pakeitė ieškovės darbo sutarties nutraukimo pagrindą į DK 55 straipsnio 1 dalį.
1.4. Pateikdama atsakovei prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ieškovė pateikė atsakovei sveikatos pablogėjimą patvirtinančius duomenis – išrašą iš medicininės knygelės, kurioje nurodyta, jog ieškovė dirbti negali. Ieškovės sveikatos pablogėjimą pagrindžia ir duomenys, kad ji nuo 2017 m. spalio 18 d. iki 2017 m. gruodžio 14 d. daugiau nei mėnesį turėjo nedarbingumą dėl paūmėjusios sveikatos būklės. Po nedarbingumo laikotarpio, ieškovės sveikatos būklė vėl pablogėjo, nedarbingumas tęsėsi nuo 2017 m. gruodžio 22 d. iki 2018 m. vasario 23 d.
1.5. Atsakovė tik po darbo sutarties nutraukimo su ieškove (praėjus 20 dienų) kreipėsi į Valstybinę akreditavimo tarnybą dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės, o išvada „dirbti negali“ buvo panaikinta. Ieškovės nuomone, išvados panaikinimas negali būti laikomas pakankamu pagrindu, leidžiančiu pakeisti ieškovės darbo sutarties nutraukimo teisinį pagrindą. Už medicininių įrašų fiksavimą atsakinga gydymo įstaiga, todėl netinkamas medicinos įstaigos darbuotojų darbo funkcijų vykdymas, neturėtų nepagrįstai pažeisti trečiųjų asmenų (pacientų) interesų.
2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka (e. b. l. 56–58). Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
2.1. Atsakovė apie priimtą sprendimą dėl ieškovės atleidimo pagrindo (DK 56 straipsnio 1 dalis 3 punktas) negaliojimo sužinojo 2018 m. gegužės 30 d., gavusi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos raštą Nr. D4-4944(1.20) ir 2018 m. birželio 5 d. VŠĮ Kauno miesto poliklinikos išvadą Nr.S-637, pripažįstančią ieškovės medicininę išvadą „dirbti negali“, negaliojančia. Tik pripažinus išvadas negaliojančiomis, atsirado pagrindas kreiptis į DGK.
2.2. Ieškovė melagingai nurodė, kad jos sveikata nepertraukiamai blogėja. Ieškovei 2018 m. sausio 12 d. pasveikus ir gydytojai užbaigus nedarbingumo pažymą, ji nuo 2018 m. sausio 16 d. darbe nepasirodė, darbdaviui paskambinus, ji pasakė, kad užsiėmusi ir nesiruošia ateiti, kadangi planavo išeiti iš darbo. Dėl 2018 m. sausio 16 d. pravaikštos ieškovė parašė pasiaiškinimą. Tos pačios dienos antroje pusėje ieškovė atvyko į darbą, pasakė, kad dirbti nenori ir parašė prašymą dėl nemokamo laisvo darbo laiko 4 darbo valandas. Tą pačią dieną ieškovė pateikė prašymą atostogoms nuo 2018 m. sausio 17 d. iki 2018 m. sausio 19 d. Nuo 2018 m. sausio 22 d. iki 2018 m. sausio 26 d. ieškovė paprašė nemokamų atostogų. Ieškovė buvo pasveikusi tik nenorėjo dirbti, tai ji patvirtino ir atvykusi į įmonę, kur jai buvo pasiūlyta toliau tęsti darbus, pasiūlyta dirbti lengvesnį, jos sveikatą atitinkantį darbą, tačiau ji atsisakė.
2.3. Ieškovė teigė, kad dėl sveikatos dirbti negali, bet dirbo UAB „Delondas“ analogišką darbą. Tai, kad liga netrukdė dirbti ieškovei, patvirtina ir tai, jog ligos metu 2018 m. sausio 12 d. ji tapo profsąjungos „Sandrauga“ nare.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu (e. b. l. 137–141) ieškovės ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad 2018 m. sausio 15 d. ieškovei parašius pirmąjį prašymą atleisti iš darbo dėl sveikatos pablogėjimo, atsakovė jai nustatė terminą pagrįsti atleidimo dėl sveikatos pablogėjimo pagrindą. 2018 m. vasario 6 d. ieškovė pateikė pakartotinį prašymą atleisti iš darbo dėl sveikatos pablogėjimo ir pateikė užpildytą medicininę knygelę, kurioje padarytas VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šilainių PSP klinikos gydytojos įrašas „dirbti negali“ iki 2019 m. vasario 2 d. Kadangi įrašas buvo taisytas, atsakovė raštu kreipėsi į medicininėje knygelėje įrašą padariusią įstaigą, prašydama pateikti paaiškinimus dėl įrašo teisingumo. Be to, atsakovė 2018 m. vasario 6 d. kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją. 2018 m. vasario 14 d. VšĮ Kauno miesto poliklinika Šilainių PSP klinika pateikė atsakymą, kad gydytojos išvada „dirbti negali“ yra teisinga.
5. Teismas nustatė, kad atsakovė, siekdama nepažeisti ieškovės teisių, vadovaudamasi jos 2018 m. vasario 5 d. prašymu ir gydymo įstaigos išvada, 2018 m. vasario 15 d. atleido ieškovę iš darbo pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir išmokėjo dviejų mėnesių išmoką.
6. Teismas nustatė, kad atsakovė, atsižvelgdama į 2018 m. vasario 21 d. Valstybinės darbo inspekcijos raštą, 2018 m. kovo 5 d. kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą su pareiškimu „Dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės“. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba atlikusi neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą VšĮ Kauno miesto poliklinikoje nustatė, kad pacientei R. M. VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinyje asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atliekant asmenų, dirbančių kenksmingomis rizikos veiksnių poveikyje, profilaktinį sveikatos patikrinimą, buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Dėl nustatytų pažeidimų Akreditavimo tarnyba įpareigojo VšĮ Kauno miesto polikliniką 2018 m. vasario 2 d. išvadą pripažinti negaliojančia. VšĮ Kauno miesto poliklinika 2018 m. birželio 5 d. raštu atsakovę informavo, kad 2018 m. vasario 2 d. išvada, jog ieškovė dirbti negali, pripažinta negaliojančia.
7. Teismas nurodė, kad panaikinus 2018 m. vasario 2 d. išvadą, liko galioti ankstesnė 2017 m. rugpjūčio 21 d. išvada, pagal kurią ieškovė gali dirbti iki 2019 m. rugpjūčio 21 d.
8. Teismas sprendė, kad ieškovės į darbo bylą pateikti dokumentai patvirtina aplinkybę, kad ieškovė sirgo, turėjo ir tebeturi sveikatos sutrikimų, tačiau ne aplinkybę, kad dėl savo sveikatos būklės ieškovė visiškai nebegalėjo toliau dirbti pas atsakovę pagal darbo sutartį sutarto darbo.
9. Teismas atmetė ieškovės argumentus apie tariamą atsakovės nesąžiningumą dėl to, kad ji kreipėsi į Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą, nes atsakovė, net ir abejodama ieškovės pateiktos medicininės išvados pagrįstumu, sąžiningai įvykdė savo pareigas, atleido ieškovę iš darbo jos prašomu pagrindu pagal tuo metu ieškovės pateiktus duomenis, išmokėjo jai kompensaciją, o dėl savo abejonių kreipėsi į atitinkamą instituciją.
10. Teismas pažymėjo, kad ieškovė po to, kai dėl sveikatos negalėjo toliau dirbti pas atsakovę, darbo santykius tęsė kitoje įmonėje UAB „Delondas“, su kuria darbo santykius nutraukė tik 2018 m. balandžio 10 d.
11. Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad netenkinus ieškinio, būtų pažeistas įstatymo negaliojimo atgal principas (lex retro non agit), nes joks po darbo santykių pasibaigimo įsigaliojęs įstatymas šiuo atveju nėra taikomas. Medicininė išvada, jog ieškovė „dirbti negali“, buvo neteisėta, o iš neteisėtumo teisė neatsiranda (ex iniuria ius non oritur).
12. Atsakovė patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių duomenų nepateikė, todėl atmetęs ieškinį, teismas iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidų nepriteisė. Taip pat teismas iš ieškovės nepriteisė procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu (e. b. l. 144–151) ieškovė R. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, jeigu darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos. Apeliantė pateikė atsakovei prašymą, jos reikalavimu – medicininę knygelę su gydymo įstaigos išvada „dirbti negali“. Apeliantės prastą sveikatos būklę patvirtino ir jai išduoti nedarbingumo pažymėjimai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-547/2009, nedarbingumo pažymėjimai yra laikytini pakankamais įrodymais sveikatos būklei pagrįsti.
1.2. Atsakovė pripažino, kad darbo sutarties su apeliante nutraukimo metu buvo teisinis pagrindas nutraukti darbo teisinius santykius pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Tik praėjus 20 dienų po darbo sutarties nutraukimo, atsakovė kreipėsi į Valstybinę akreditavimo tarnybą. Apeliantės vertinimu, atsakovė turėjo reikalauti papildomų duomenų iš jos ir/ar iki darbo sutarties nutraukimo momento privalėjo kreiptis į minėtą tarnybą, bet ne po darbo sutarties nutraukimo.
1.3. Apeliantės sveikata blogėjo ir iki prašymo nutraukti darbo sutartį pateikimo, ir po darbo sutarties nutraukimo, dėl ko net 5 proc. sumažėjo jos darbingumas. Pagal apeliantei nustatytą diagnozę, jai yra per sunku dirbti buhalterinį darbą, jai iki šiol taikomas gydymas, nuo sausio 1 d. ji buvo gydoma stacionare.
1.4. Apeliantė nurodo, kad ji UAB „Delondas“ nedarbingumo laikotarpiais nedirbo, atsakovė apeliantei nesiūlė dirbti lengvesnio darbo.
14. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti (e. b. l. 160–162). Atsiliepime nurodo, kad ieškovė prašymą nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą pateikė be dokumentų, kurie patvirtintų blogą sveikatos būklę. 2018 m. sausio 15 d. ieškovė buvo sveika, o tai patvirtina 2018 m. sausio 12 d. užbaigtas nedarbingumo pažymėjimas. Nuo 2018 m. sausio 15 d. ieškovė toliau dirbo buhaltere UAB „Delondas“, o tai patvirtina iš VSDFV Kauno skyriaus gauti duomenys. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad ji nedirbo, nes nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas tik 2018 m. sausio 22 d. Ginčo metu ieškovė dirbo ir pas atsakovę, ir minėtoje įmonėje. Ieškovės 5 proc. pablogėjusi sveikata buvo nustatyta tik 2018 m. gegužės 14 d., t. y. tik po pusės metų nuo prašymo nutraukti darbo sutartį. 2018 m. sausio 12 d. ieškovė įstojo į profesinę sąjungą, o tai rodo, kad po ligos ji buvo pasveikusi. Ieškovė neketino tęsti darbo santykių su atsakove, nes 2018 m. sausio 16 d. nepavykus susitarti dėl atleidimo pagrindo, ji neatvyko į darbą, parašiusi paaiškinimą dėl pravaikštos, paprašė atostogų, nors jai buvo siūlomi kiti jos sveikatą ir darbo pobūdį atitinkantys darbai. Atsakovė yra socialinė įmonė, joje dirba 80 proc. neįgaliųjų, todėl tik medicininės įstaigos įrašas yra pagrindas atsakovei vertinti, kokį darbą gali dirbti darbuotojas. Ieškovei išvadoje dėl darbo sąlygų ir pobūdžio nėra jokių ribojimų dirbti buhalterinės ar atitinkamos specialybės įgūdžius reikalaujančių darbų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės R. M. darbo sutarties nutraukimo su atsakove UAB „Archyvita“ pagrindo pakeitimo iš DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto į DK 55 straipsnio 1 dalį teisėtumo ir pagrįstumo.
17. DK 55 straipsnio 1 dalis numato, kad neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų. DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką (įvaikį), tėvą (įtėvį), motiną (įmotę), vyrą, žmoną), kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. DK 56 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2009, aiškindama ir taikydama iš esmės analogiškas nuostatas, galiojusias 2002 m. DK iki 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojant naujajam DK, pažymėjo, kad jei reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar neįgalumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą, arba esant kitoms įstatyme nurodytoms svarbioms priežastims, darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos (DK 127 straipsnio 2 dalis). Darbo sutarties nutraukimas DK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu pagrindu yra palankesnis darbuotojui: pirma, įstatyme nustatytas trumpesnis įspėjimo terminas, antra, darbuotojas įgyja teisę gauti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (jeigu kitaip nenustatyta įstatyme ar kolektyvinėje sutartyje ) (DK 140 straipsnio 2 dalis). Darbuotojo, turinčio teisę nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį ir išreiškusio atitinkamą valią, atleidimas pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, yra pažeidžiantis jo teises, todėl neteisėtas. Kai darbuotojas pageidauja savo iniciatyva nutraukti darbo sutartį, DK 127 straipsnio 1 ar 2 dalies taikymui lemiamą reikšmę turi jo valios įstatymo reikalaujama forma išreiškimas. Darbuotojo valios turinys, t. y. darbuotojo siekiamas tikslas, apibrėžia teisėto darbuotojo atleidimo iš darbo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. UAB „Pas Juozapą”, bylos Nr. 3K-3-48/2001). Tai reiškia, kad kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo pareiškimu, darbdavio galimi priimti sprendimai yra apribojami darbuotojo pasirinktu darbo sutarties nutraukimo pagrindu; darbuotojui išreiškus savo valią nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, darbdavys negali savo iniciatyva priimti sprendimo nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, išskyrus atvejus, jeigu darbuotojas aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo arba sutiko su darbdavio pasiūlymu būti atleistas kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Darbo sutarties nutraukimas DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu siejamas su svarbios priežasties buvimu, nagrinėjamu atveju – darbuotojas serga ar jam nustatytas neįgalumas, dėl kurio jis negali tinkamai atlikti savo tiesioginių pareigų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad darbuotojas, įgyvendindamas savo teisę nutraukti darbo sutartį dėl ligos ar neįgalumo, turi darbdaviui pateikti ne tik prašymą nutraukti sutartį, bet ir ligą ar neįgalumą, trukdantį tinkamai atlikti darbą, pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. S. v. VšĮ „Tulpės“ sanatorija, bylos Nr. 3K-3-489/2006; 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Ž. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas,bylos Nr. 3K-3-358; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. UAB „ Vilpostus“, bylos Nr. 3K-3-337/2009). Teisėjų kolegija pažymi, kad DK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta svarbi darbo sutarties nutraukimo darbuotojo pareiškimu priežastis-darbuotojo liga ar invalidumas, trukdantys tinkamai atlikti darbą, nėra tapati DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintam darbo sutarties nutraukimo be įspėjimo pagrindui – kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo. Darbuotojas turi teisę pasinaudoti DK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta palankesne darbo sutarties nutraukimo tvarka ir tuo atveju, kai jo sveikatos sutrikimas nėra tokio sunkaus laipsnio, kad būtų nesuderinamas su tolesniu darbu, tačiau jo liga ar neįgalumas objektyviai apsunkina tinkamą darbo pareigų vykdymą. DK 127 straipsnio 2 dalyje nenustatyta imperatyvių reikalavimų darbuotojo sveikatos būklę patvirtinantiems įrodymams, todėl tokiais įrodymais laikytini įvairios formos, leistinumo ir patikimumo kriterijus atitinkantys duomenys apie darbuotojo sveikatos būklę (išrašai iš ligos istorijos, nedarbingumo pažymėjimai, gydytojų pažymos, pan.), pakankami pagrįsti faktinei aplinkybei, kad darbuotojas serga ar yra neįgalus ir tai jam trukdo atlikti savo pareigas pagal darbo sutartį. Vertinimas, ar darbdavys turėjo pakankamai informacijos, kad įsitikintų darbuotojo nurodytos svarbios priežasties nutraukti darbo sutartį buvimu, priklauso nuo kiekvienos situacijos konkrečių aplinkybių.
19. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje pateiktų įrodymų nustatė, kad ieškovė R. M. su atsakove UAB „Archyvita“ 2016 m. gruodžio 21 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovė įsidarbino vairuotojos-archyvarės pareigose, nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. pakeičiant darbo funkcijas ir nustatant, kad ieškovė dirba buhalterės pareigose. Ši darbo sutartis nutraukta 2018 m. vasario 15 d. pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 puntą, nurodant, kad darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos (el. b. l. 10-11).
20. Darbo ginčų komisija, 2018 m. birželio 20 d. gavusi UAB „Archyvita“ prašymą, 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. DGKS-4194, priimtu darbo byloje Nr. APS-2-12545, prašymą patenkino, pakeitė ieškovės R. M. darbo sutarties su UAB „Archyvita“ nutraukimo pagrindą iš DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto į DK 55 straipsnio 1 dalį (el. b. l. 13-15). Darbo ginčų komisija nurodė, kad ieškovė R. M. pateikė darbdaviui UAB „Archyvita“ ligą pagrindžiantį dokumentą – medicininę išvadą „dirbti negali“, tačiau ši išvada vėliau buvo pripažinta negaliojančia, galioti liko ankstesnė išvada „dirbti gali“, galiojanti iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. Darbo ginčo komisija, įvertinusi darbo byloje esančią medžiagą, tai, kad ligą pagrindžiantis dokumentas, buvęs pagrindu nutraukti darbo sutartį dėl svarbių priežasčių, pripažintas negaliojančiu, padarė išvadą, kad UAB „Archyvita“ prašymas pakeisti ieškovės R. M. atleidimo pagrindo pakeitimo iš DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto į DK 55 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas.
21. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu (e. b. l. 137–141) ieškovės ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovė, siekdama nepažeisti ieškovės teisių, vadovaudamasi jos 2018 m. vasario 5 d. prašymu ir gydymo įstaigos išvada, 2018 m. vasario 15 d. atleido ieškovę iš darbo pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir išmokėjo dviejų mėnesių išmoką. Teismas pažymėjo, kad atsakovė 2018 m. kovo 5 d. kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą su pareiškimu „Dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės“. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, atlikusi neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą VšĮ Kauno miesto poliklinikoje, nustatė, kad pacientei R. M. VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinyje asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atliekant asmenų, dirbančių kenksmingomis rizikos veiksnių poveikyje, profilaktinį sveikatos patikrinimą, buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Dėl nustatytų pažeidimų Akreditavimo tarnyba įpareigojo VšĮ Kauno miesto polikliniką 2018 m. vasario 2 d. išvadą pripažinti negaliojančia. VšĮ Kauno miesto poliklinika 2018 m. birželio 5 d. raštu atsakovę informavo, kad 2018 m. vasario 2 d. išvada, jog ieškovė dirbti negali, pripažinta negaliojančia. Teismas sprendė, kad panaikinus 2018 m. vasario 2 d. išvadą, liko galioti ankstesnė 2017 m. rugpjūčio 21 d. išvada, pagal kurią ieškovė gali dirbti iki 2019 m. rugpjūčio 21 d., ieškovės į darbo bylą pateikti dokumentai patvirtina aplinkybę, kad ieškovė sirgo, turėjo ir tebeturi sveikatos sutrikimų, tačiau ne aplinkybę, kad dėl savo sveikatos būklės ieškovė visiškai nebegalėjo toliau dirbti pas atsakovę pagal darbo sutartį sutarto darbo.
22. Apeliaciniame skunde ieškovei R. M. nesutinkant su teismo išvadomis, ieškovė nesutikimą argumentuoja, kad DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, jeigu darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos. Ieškovės nuomone, jos netinkamą sveikatos būklę patvirtino medicininė knygelė su gydymo įstaigos išvada „dirbti negali“, prastą sveikatos būklę taip pat patvirtino ir jai išduoti nedarbingumo pažymėjimai. Ieškovė pažymėjo, kad jos sveikata blogėjo ir iki prašymo nutraukti darbo sutartį pateikimo, ir po darbo sutarties nutraukimo, 5 proc. sumažėjo jos darbingumas, o pagal nustatytą diagnozę jai yra per sunku dirbti buhalterinį darbą, jai nuolat buvo taikomas gydymas, ką patvirtina darbingumo lygio nustatymo tarnybos dokumentai ir kiti medicininiai duomenys. Ieškovė pažymėjo, kad buhalterinis darbas yra sunkus, reikalaujantis atidumo ir koncentracijos, neretai sukeliantis stresinę įtampą, tuo tarpu ieškovei nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini), apeliantė iki šiol gydoma, nuo 2018 m. gruodžio 21 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. gulėjo ligoninėje, o nuo sausio 1 d. gydoma stacionare.
23. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrįstumo, laiko, kad yra būtina nustatyti, ar atsakovei UAB „Archyvita“ pagal individualias konkrečias aplinkybes, 2018 m. vasario 15 d. buvo pagrindas atleisti ieškovę R. M. iš darbo pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Teisėjų kolegija, ištyrė byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės R. M. sveikatos būklę (ligą ar neįgalumą), dėl ko ji 2018 m. vasario 15 d. negalėjo atlikti pavestų buhalterės pareigų, ir nustatė:
9.1. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2018 m. liepos 2 d. pažyma apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus Nr. KA_P21-7227 patvirtina, kad ieškovė R. M. laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. su trumpomis pertraukomis buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris tęstas 21 kartą, ieškovės nedarbingumas nepertraukiamai dėl ligos tęsėsi nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d., nuo 2017 m. gruodžio 22 d. iki 2018 m. sausio 12 d. ir nuo 2018 m. sausio 22 d. iki 2018 m. balandžio 9 d.;
9.2. VšĮ Kauno miesto poliklinikos 2018 m. liepos 2 d. medicininis pažymėjimas Nr. 9Š 680, išduotas gydytojos R. Ž., patvirtina mediko išvadą, kad ieškovė yra VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio Psichikos sveikatos centro žinioje nuo 2001 m., paskutinių 12 mėnesių laikotarpyje taikytas stacionarus gydymas: II lygio psichiatrinio profilio stacionare 2017 m. lapkričio 2 d. – 2017 m. lapkričio 7 d.; psichiatrinio profilio Dienos stacionare 2017 m. lapkričio 8 d. – 2017 m. gruodžio 8 d. ir 2018 m. kovo 2 d. – 2018 m. balandžio 9 d., nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini), iki šiol skiriamas medikamentinis gydymas.
9.3. Ieškovė R. M. 2018 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „Delonde“ darbo santykius nutraukė pasibaigus nedarbingumui, kuris buvo tęsiamas iki 2018 m. balandžio 10 d., nedarbingumo laikotarpiais nei UAB „Archyvita“, nei UAB „Delonde“ nedirbo, taip pat nedirbo ir laikotarpiu, kai buvo nutrauktas nedarbingumas (2018 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 9 min.).
24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė R. M. 2018 m. vasario 6 d. prašymo atleisti ją iš darbo dėl sveikatos nuo 2018 m. vasario 12 d. pateikimo metu buvo nedarbinga, jos liga su nedideliais tarpais tęsėsi ilgą laiką, nedarbingumas buvo suteikiamas nuo 2017 m. spalio 1 d., todėl ji turėjo teisę pasinaudoti įstatyme įtvirtinta specialia atleidimo tvarka pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą, numatantį, kad darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos. Tai, kad ieškovė R. M. negalėjo tinkamai atlikti savo buhalterės pareigų, patvirtina ieškovės ligos diagnozė – (duomenys neskelbtini), kadangi buhalterės pareigos reikalauja sveikos asmens psichikos ir mąstymo sutrikimų nebuvimo.
25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2018 m. vasario 6 d. ieškovė R. M. kartu su prašymu atleisti ją iš darbo dėl sveikatos pablogėjimo atsakovui UAB „Archyvita“ pateikė užpildytą medicininę knygelę, kurioje padarytas VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šilainių PSP klinikos gydytojos D. L. K. įrašas „dirbti negali“ iki 2019 m. vasario 2 d. (el. b. l. 41). Teisėjų kolegija įvertina, kad VšĮ Kauno miesto poliklinika Šilainių PSP klinika 2018 m. vasario 14 d. atsakyme UAB „Archyvita“ nurodė, kad gydytojos išvada „dirbti negali“ yra teisinga (el. b. l. 20). Esant šiems medicininiams duomenims atsakovas UAB „Archyvita“ pagrįstai ieškovę atleido pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą, numatantį, jog darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, jeigu darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek DGK, tiek pirmosios instancijos teismas nurodydami, kad VšĮ Kauno miesto poliklinikai panaikinus 2018 m. vasario 2 d. išvadą, liko galioti ankstesnė 2017 m. rugpjūčio 21 d. išvada, pagal kurią ieškovė gali dirbti iki 2019 m. rugpjūčio 21 d., neatsižvelgė į individualias faktines aplinkybes dėl ieškovės R. M. sveikatos būklės, netyrė jos ligos eigos ir jos įtakos tinkamam darbo funkcijų vykdant buhalterės pareigas atlikimui. Tokie darbo ginčus nagrinėjančių organų priimami formalūs sprendimai yra nesuderinami su teisingumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principais (DK 2 straipsnio 1 dalis).
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, jog atleidus ieškovę atsakovė UAB „Archyvita“ 2018 m. kovo 5 d. kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą, kuri, atlikusi neplaninį asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą VšĮ Kauno miesto poliklinikoje, nustatė, kad pacientei R. M. VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinyje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir VšĮ Kauno miesto polikliniką įpareigojo 2018 m. vasario 2 d. išvadą, kad pacientė dirbti negali, pripažinti negaliojančia (el. b. l. 84), nepaneigia teismo ištirtų įrodymų apie ieškovės ligą ir sveikatos būklę, trukdžiusią jai tinkamai atlikti buhalterės funkcijas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tai, jog VšĮ Kauno miesto poliklinika 2018 m. birželio 5 d. raštu atsakovę informavo, kad 2018 m. vasario 2 d. išvada, kad R. M. dirbti negali, pripažinta negaliojančia, nėra teisinis pagrindas pakeisti ieškovės atleidimo pagrindą iš DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto į DK 55 straipsnio 1 dalį, nes toks vieno įrašo ištaisymas savaime nepatvirtina, jog ieškovės R. M. sveikatos būklė ir liga, kuria sirgo, jai leido tinkamai atlikti buhalterės funkcijas pas atsakovę UAB „Archyvita“. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks teisinio pagrindo pakeitimas, darbuotojui išreiškus savo valią nutraukti darbo sutartį DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, faktiškai esant darbuotojo ligai, kuri trukdė atlikti buhalterės pareigas, pažeidžia darbuotojo teises, todėl esant ginčui dėl teisės teisme, darbuotojo teisės turi būti ginamos nustatant darbuotojo atleidimo teisinį pagrindą.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Ieškovė R. M. ieškiniu prašė panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. DGKS-4194, pripažinti, kad ieškovės darbo sutarties su atsakove nutraukimo pagrindas iš DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto į DK 55 straipsnio 1 dalį pakeistas nepagrįstai ir neteisėtai, pakeisti ieškovės darbo sutarties su atsakove nutraukimo pagrindą, nustatant, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Pagal DK 231 straipsnio 4 dalį, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Pagal DK 231 straipsnio 7 dalį teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
30. CPK 293 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, todėl toks ieškinio reikalavimas negalėjo būti priimtas, o priėmus – civilinė byla dėl šio reikalavimo turėjo būti nutraukta (CPK 293 straipsnio 1 dalis, DK 231 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybes dėl darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo negalimumo konstatavus apeliacinės instancijos teisme, civilinės bylos dalis dėl Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. DGKS-4194 panaikinimo nutrauktina apeliaciniame procese (DK 231 straipsnio 4 dalis, CPK 293 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
32. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad ieškovės R. M. ieškinio reikalavimai dėl darbo ginčo dėl teisės prašant pripažinti, kad ieškovės darbo sutarties su atsakove nutraukimo pagrindas iš DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto į DK 55 straipsnio 1 dalį pakeistas nepagrįstai ir neteisėtai, pakeisti ieškovės darbo sutarties su atsakove nutraukimo pagrindą, nustatant, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą iš esmės yra pagrįsti, ieškovės teisės ginamos teismo sprendimu pripažįstant, kad ieškovės darbo sutartis su atsakove nutraukta pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas sprendžia panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo civilinės bylos dalį dėl Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. DGKS-4194 panaikinimo nutraukti, ieškovės ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės patenkinti – pripažinti, kad ieškovės R. M. darbo sutartis su atsakove nutraukta pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą pagal darbuotojo rašytinį pareiškimą, jeigu darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, DK 231 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:
Civilinės bylos dalį dėl Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. DGKS-4194 panaikinimo nutraukti.
Ieškinio dalį dėl darbo ginčo dėl teisės patenkinti – pripažinti, kad ieškovės R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 2016 m. gruodžio 21 d. darbo sutartis su atsakove UAB „Archyvita“, į. k. 135761379, nutraukta pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą pagal darbuotojo rašytinį pareiškimą, jeigu darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Diana Labokaitė
Mindaugas Šimonis
Arvydas Žibas