Civilinė byla Nr. e2A-999-577/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25081-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.10; 2.4.2.9.1; 3.3.1.18.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rositos Patackienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Vitropolis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Kodinis raktas“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas NPC“ ir Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vitropolis“ ir UAB „Kodinis raktas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos pripažinti negaliojančiomis atsakovių 2015 m. spalio 23 d. sudarytos sutarties Nr. NPCV-SUT-15-0041 (toliau – Sutartis) ir 2016 m. rugpjūčio 1 d. bei 2018 m. gegužės 29 d. susitarimų (toliau – Susitarimai) dėl sutarties pakeitimo dalis ieškovių atžvilgiu.
2. Ieškovės nurodė, kad yra gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalies patalpų savininkės. Dalis kitų pastato butų bei patalpų savininkų įsteigė Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrija) ir pasirinko jai taikyti Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą (toliau – DGNKPPSBĮ). Ieškovės nėra Bendrijos narės. Bendrija 2015 m. spalio 23 d. su atsakove UAB ,,Mano Būstas NPC“ sudarė Sutartį Nr. NPCV-SUT-15-0041 dėl namo administravimo, eksploatavimo bei komunalinių paslaugų teikimo Bendrijos nariams; sutarties priede buvo nurodytas sąrašas pastato patalpų savininkų, kuriems šios paslaugos neteikiamos (tarp jų buvo ir ieškovės). Susitarimais atsakovės pakeitė Sutartį, t. y. išplėtė asmenų, kuriems teikiamos paslaugos, ratą, įtraukdamos visus pastato patalpų savininkus – tarp jų ir ieškoves.
3. Ieškovių teigimu, Sutarties ir Susitarimų dalys ieškovių atžvilgiu turi būti pripažintos negaliojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes buvo sudarytos veikiant ieškovių vardu be jų valios ir įgaliojimo, t. y. Bendrija neturi teisinio pagrindo veikti ieškovių vardu. Ginčo pastato patalpų savininkai, kaip pastato bendraturčiai, bendru sutarimu nėra priėmę sprendimo dėl pastato administravimo būdo (CK 4.75 straipsnis). Ginčo pastatas yra gamybos paskirties, jis nėra daugiabutis namas ir nepatenka į DNSBĮ reguliavimo sritį, todėl sprendimai dėl pastato administratoriaus skyrimo (administravimo būdo ir sąlygų) galėjo būti priimti tik visų pastato patalpų savininkų vienbalsiai, o ne Bendrijos narių. Bendrija, pasirinkusi taikyti šį įstatymą, iš tiesų buvo įsteigta ne kaip visiems pastato patalpų savininkams privalomas administratorius, o kaip organizacija, skirta tarnauti ją įsteigusių asmenų interesams ir poreikiams, t. y. ji neturi minėtame įstatyme nustatyto administratoriaus statuso. Dėl to Bendrija neturėjo teisės sudaryti ginčo sutarties visų pastato patalpų savininkų vardu.
4. Atsakovė UAB ,,Mano Būstas NPC“ prašė ieškinį atmesti. Atsakovės teigimu, Bendrija yra įsteigta teisėtai, sprendimas dėl sutarties sudarymo su atsakove yra priimtas turint teisėtą pagrindą ir yra galiojantis bei nenuginčytas, o ieškovės, nepriklausomai nuo to, ar jos yra, ar nėra Bendrijos narės, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Atsakovė nurodė, kad Bendrijos įsteigimo teisėtumo klausimas nėra keliamas, o tokios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą ir kita reglamentuoja DGNKPPSBĮ. Ginčo pastatas yra priskiriamas prie šio įstatymo 2 straipsnio 10 punkte nurodytų kitos paskirties pastatų, todėl patenka į įstatymo reguliavimo sritį. Bendraturčių pasirinkta bendrosios nuosavybės valdymo forma steigiant bendriją lemia, kad jos valdymo organų priimti sprendimai yra privalomi visiems patalpų savininkams, todėl ieškovės, net ir nebūdamos Bendrijos narėmis, privalo vykdyti bendrijos organų priimtus sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo bei mokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokesčius.
5. Atsakovė Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrija ,,(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Bendrija įsteigta teisėtai, informacija apie pastato savininkų bendrijos steigiamąjį susirinkimą buvo išsiųsta visiems pastato patalpų savininkams ir visame pastate apie tai buvo viešai pakabinti skelbimai. Bendriją įkurti tik daliai pastato patalpų savininkų nebuvo galimybės dėl pastato bendro naudojimo patalpų, pagrindinių namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės - techninės ir kitokios įrangos, kurių išskirti ar atskirti nėra galimybės. Bendrija įsteigta daugiau nei pusės pastato patalpų savininkų daugumos valia (CK 4.85 straipsnis) bei vadovaujantis DGNKPPSBĮ nuostatomis. Patalpų savininkas gali nestoti į Bendriją, tačiau ir tokiu atveju jis yra teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas, todėl sudaryta Sutartis su atsakove UAB ,,Mano Būstas NPC“ yra privaloma ir ieškovėms. Atsakovė pažymėjo, kad nors ginčo pastatas yra gamybos, pramonės pastatas, DGNKPPSBĮ nėra draudimo gamybos paskirties pastato patalpų savininkams susitarti dėl šiame įstatyme numatyto teisių ir pareigų, susijusių su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, įgyvendinimo būdo (CK 4.75 straipsnis).
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškovių ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti pagrįstais ieškovių teiginius dėl to, jog Bendrijos sprendimai, priimti bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo ir naudojimo klausimais, yra neprivalomi Bendrijos narėmis nesančioms ieškovėms, kadangi tokie teiginiai neatitinka DGNKPPSBĮ nuostatų.
7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nutartyje nurodė, kad naujos redakcijos DGNKPPSBĮ taikomas ne tik daugiabučių gyvenamosioms patalpoms, bet ir „kitos paskirties patalpoms“. Kolegija pažymėjo, jog ginčo pastatas, kurio paskirtis yra gamybos, pramonės, kuriame yra ir gyvenamosios paskirties patalpų, patenka į įstatyme vartojamą „kitos paskirties“ pastato sąvoką. Dėl to klausimams, susijusiems su pastato administravimu, taikytinos DGNKPPSBĮ nuostatos. Teismo nuomone, remiantis DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kiekvienas patalpų tame pastate savininkas privalo apmokėti bendrojo naudojimo objektų ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas į kaupiamuosius bendrijos fondus, privalo vykdyti bendrijos narių susirinkimų nutarimus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu. Nutartyje pažymėta, kad DGNKPPSBĮ 4 straipsnio 2 dalis numato galimybę viename pastate steigti daugiau nei vieną bendriją, kurios steigimą inicijuoti turi teisę ir ieškovės. Tačiau, kol ginčo pastate yra tik viena bendrija, ieškovėms yra privalomi įsteigtos Bendrijos sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo.
8. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 23 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo kasacinės instancijos teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad nors ginčo pastatas yra gamybos, pramonės paskirties, jame yra 10 gyvenamųjų patalpų (butų). Taigi nustatyta, kad, priklausomai nuo gyvenamųjų patalpų lokalizacijos pastate, tam tikra ginčo pastato dalis ar jo dalys pagal faktinį naudojimą ir išviešintą gyvenamųjų patalpų paskirtį faktiškai yra gyvenamosios paskirties. Patalpų savininkų teisių jungtis į bendriją įgyvendinimo prasme ši pastato dalis (dalys) galėtų būti vertinama kaip savarankiškas statinys. DGNKPPSBĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viename pastate draudžiama steigti daugiau kaip vieną bendriją, išskyrus atvejus, kai pastato dalis turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas. Šioje teisės normoje atskirų inžinerinių tinklų įvadų ir autonominių inžinerinių sistemų buvimas nurodytas kaip sąlyga, sudaranti prielaidą viename pastate steigti daugiau nei vieną bendriją. Atskirų inžinerinių tinklų įvadų ir autonominių inžinerinių sistemų buvimas taip pat vertintinas kaip sąlyga, sudaranti prielaidą bendriją pastate steigti ne viso jo mastu, bet tik toje pastato dalyje, kuri turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas. Bendrijos steigimas viso pastato mastu ar tik jo autonomiškoje dalyje, turinčioje atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas, lemia bendrijos kompetencijos ribas, bendrojo naudojimo objektų aprašą. Kasacinis teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje teismai, netinkamai kvalifikavę ginčo pastatą, netyrė ir nenustatė faktinių aplinkybių dėl autonomiškų ginčo pastato dalių egzistavimo ir šia prasme Bendrijos kompetencijos bei teisės sudaryti ginčijamas Sutarties bei Susitarimų dalis dėl ieškovių, kurios nėra Bendrijos narės. Šiuo aspektu taip pat tirtinos ir nustatytinos ieškovių nurodytos aplinkybės, jog Sutarties priede buvo nurodytas sąrašas pastato patalpų savininkų, kuriems paslaugos neteikiamos, tarp jų buvo ir ieškovės, o Susitarimais atsakovės išplėtė asmenų, kuriems teikiamos paslaugos, ratą, įtraukdamos visus pastato patalpų savininkus – taip pat ir ieškoves.
9. 2021 m. rugpjūčio 30 d. ieškovių atstovas pateikė papildomus paaiškinimus nurodydamas, jog dalies pastato patalpų savininkų apsisprendimas dėl savo teisių įgyvendinimo negali būti primetamas kitų patalpų pastate savininkams, kuriems pastate priklauso didesnė dalis nuosavybės. Ieškovių teigimu, Bendrija neturi teisės būti viso pastato administratoriumi, o ieškovės ginčija ne visą atsakovių sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo, bet tik tiek, kiek tai yra susiję su ieškovėmis ir jų turimomis patalpomis. UAB „Vitropolis“, UAB „Friskas“, UAB „Kodinis raktas“, UAB „OSKV“, UAB „Kasparlita“ pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklauso daugiau kaip 80 procentų pastato patalpų pagal plotą. Šios bendrovės niekada nemokėjo UAB ,,Mano Būstas NPC“ už paslaugas ir dėl to dabar vyksta teisminiai ginčai. Iš pradžių 2015 m. spalio 23 d. Sutartis buvo vykdoma į ją neįtraukus dalies pastato patalpų savininkų. Situacija pasikeitė Bendrijai su UAB ,,Mano Būstas NPC“ 2016 m. rugpjūčio 1 d. sudarius susitarimą dėl Sutarties pakeitimo, kuriuo neva atsirado pagrindas administruoti visą pastatą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 14 d. ieškovių ieškinį tenkino: pripažino Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ su UAB ,,Mano Būstas NPC“ sudarytos 2015 m. gegužės 23 d. sutarties Nr. NPCV-SUT-15-0041, bei 2016 m. lapkričio 1 d. ir 2018 m. gegužės 29 d. susitarimų dalis ieškovių UAB „Vitropolis“ ir UAB „Kodinis raktas“ atžvilgiu negaliojančiomis.
11. Teismas nustatė, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra gamybos, pramonės paskirties. Jame yra 10 gyvenamųjų patalpų (butų) ir 74 negyvenamosios patalpos. Dalis prekybos ir gamybos paskirties patalpų priklauso ieškovėms. 2015 m. balandžio 13 d. juridinių asmenų registre įregistruota Bendrija. 2015 m. spalio 23 d. sudaryta Sutartis tarp Bendrijos ir UAB „Mano Būstas NPC“ dėl pastato administravimo, eksploatavimo bei komunalinių paslaugų teikimo. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą, kuriuo buvo patenkintas UAB „Vitropolis“, UAB „Friskas“, UAB „Kodinis raktas“, UAB „OSKV“, UAB „Kasparlita“ skundas, nuspręsta panaikinti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą, VĮ Registrų centro Centrinės ginčų nagrinėjimo komisijos 2020 m. vasario 6 d. sprendimą ir VĮ Registrų centras įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2017 m. liepos 5 d. prašymą. Teisėjų kolegija pripažino, kad VĮ „Registrų centras“, nevertinusi faktinių aplinkybių dėl autonomiškų ginčo pastato dalių egzistavimo, padarė klaidą visam pastatui įregistruodama /ar apskritai įregistruodama ginčo žymą apie nustatytą bendrojo naudojimo objektų valdymo formą, nes registro tvarkytojui pateiktuose dokumentuose nurodyti duomenys laikytini nepatvirtinančiais tokio fakto registravimo galimybės.
12. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutarties išaiškinimais, kad gamybos, pramonės paskirties pastatas (ginčo pastatas (duomenys neskelbtini) Vilniuje) nepatenka į šioje teisės normoje (DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 10 dalyje) apibrėžtą kitos paskirties pastato sąvoką. Taip pat tai, kad nors ginčo pastatas yra gamybos, pramonės paskirties, jame yra 10 gyvenamosios paskirties patalpų, ir šių patalpų savininkų teisių jungtis į bendriją įgyvendinimo prasme ši pastato dalis (dalys) galėtų būti vertinama kaip savarankiškas statinys. Pagal DGNKPPSBĮ 4 straipsnio 2 dalį, atskirų inžinerinių tinklų įvadų ir autonominių inžinerinių sistemų pastate buvimas yra sąlyga, sudaranti prielaidą viename pastate steigti daugiau nei vieną bendriją, t. y. bendriją steigti ne viso pastato mastu, bet tik toje pastato dalyje, kuri turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas ir tai lemia bendrijos kompetencijos ribas.
13. Teismas nurodė, kad kaip bendrųjų pastato konstrukcijų administratorius pastate veikia tik Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, todėl vien juridinio fakto apie tai, kad Bendrija administruoja viso pastato (duomenys neskelbtini) Vilniuje, bendrojo naudojimo objektus viešame registre panaikinimas (faktas išregistruotas 2021 m. gruodžio 1 d.), leidžia teigti, jog 2016 m. rugpjūčio 1 d. bei 2018 m. gegužės 29 d. susitarimai, kuriais pakeista 2015 m. spalio 23 d. sutartis Nr. NPCV-SUT-15-0041, įtraukiant ieškoves, kaip administravimo paslaugų gavėjas, kurios turi atsiskaityti už teikiamas paslaugas, kiek tai susiję su ieškovėmis, nedalyvavusiomis Bendrijos steigime, nesančiomis jos nariais ir nedalyvavusiomis sprendžiant klausimą dėl administravimo paslaugas teiksiančio subjekto parinkimo, jo teiktinų paslaugų rūšių, įkainių ir pan., turi būti pripažinti negaliojančiais. .
14. Teismo nuomone, ginčui netaikant DGNKPPSBĮ nuostatų, netaikytinas ir DGNKPPSBĮ 21 straipsnis, reglamentuojantis butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, tarp kurių yra pareiga vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo (DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
15. Teismas įvertino aplinkybę, kad pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apie 80 procentų patalpų yra gamybinės paskirties ir jų reikšminga dalis priklauso ieškovėms, todėl padarė išvadą, jog Bendrijos, kurios nariai ginčo pastate turi gerokai mažesnę dalį patalpų, sprendimai ir jų pagrindu sudaryti su UAB ,,Mano Būstas NPC“ susitarimai iš esmės reiškia mažumos bendraturčių valios primetimą daugumai, kas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
16. Įvertinęs pateiktus įrodymus, ieškovių atstovo paaiškinimą, teismas sprendė, kad pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gali būti įrengti ir funkcionuoti atskiri inžineriniai tinklai, priskirti ieškovėms, t. y. atskirai nuo Bendrijos. Teismas tenkino ieškovių ieškinį, pripažindamas, kad Bendrija nepagrįstai įtraukė ieškoves į pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administravimo paslaugų gavėjų sąrašą remiantis 2015 m. spalio 23 d. sutartimi Nr. NPCV-SUT-15-0041, bei 2016 m. rugpjūčio 1 d. bei 2018 m. gegužės 29 d. susitarimais su UAB ,,Mano Būstas NPC“. .
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
17. Atsakovė UAB „Mano Būstas NPC“ apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; 2) priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime netinkamai aiškino teisės normas, neatskleidė bylos esmės, nevertino visų byloje esančių įrodymų, nepateikė motyvų, pažeidė rungtyniškumo ir dispozityvumo principusą.
17.2. Sutarties sudarymo metu pastate buvo 46 butai ir kitos patalpos – iš kurių 10 gyvenamosios paskirties, 19 kitos paskirties – kūrybinių dirbtuvių. Pažymėtina, kad kūrybinės dirbtuvės patenka į DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 10 dalį. 28 iš 46 bendrasavininkų pritarė Sutarties su UAB „Mano Būstas NPC“ sudarymui. Ieškovai neginčijo 2015 m. liepos 31 d. bendrasavininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo. Daugumos priimtas sprendimas dėl Sutarties sudarymo yra galiojantis, todėl sutartis sudaryta teisėtai.
17.3. Kasacinis teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartyje Nr. e2K-3-121-701/2021 pripažino nepagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad Bendrija neturėjo teisės sudaryti Sutarties, Susitarimų, kurie būtų privalomi visiems pastato patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnis).
17.4. Sprendimą teismas motyvavo ne ginčui aktualiais įrodymais, bet 2019 metais pakitusia faktine situacija. 2019 metais ginčo pastate atsirado 20 atskirų techninių patalpų, turinčių atskirus unikalius numerius, priklausančių UAB „OSKV“, kurių bendras plotas 1,20 – 1,24 kv. m., taip pat 10 atskirų gamybinių patalpų, priklausančių ieškovei UAB „Kodinis raktas“, kurių bendras plotas nesiekia 11 kv. m. Šis aspektas nebuvo ištirtas, todėl yra pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą.
17.5. UAB „Mano Būstas NPC“ teikė bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugas, todėl ieškovėms, net ir nesant Bendrijos narėmis, privalomai taikoma ir sudaryta Sutartis. Ieškovės, būdamos patalpų savininkėmis, kartu yra ir pastato bendrojo naudojimo patalpų, pagrindinių namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės– techninės ir kitokios įrangos, savininkės, todėl privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo. Taigi nėra pagrindo teigti, kad sudaryta Sutartis turi būti pripažinta negaliojančia ieškovių atžvilgiu.
17.6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrindė kokiems įstatymams ir jose išdėstytomis nuostatomis sudaryta Sutartis prieštarauja, nepateikė jokių savo sprendimo motyvų. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
17.7. Teismas privalėjo tirti aplinkybes, aktualias Sutarties sudarymo metu, o ne ateityje galimus variantus. Teismas nepagrindė ir nenustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ginčo pastate atskiros inžinerinės sistemos egzistavo kasacinio teismo nurodyta prasme. Neįrodyta, kad ir šiuo metu egzistuoja tokie tinklai, o tik padaryta prielaida apie galimybę ateityje įrengti atskirus inžinerinius tinklus.
18. Ieškovės UAB „Vitropolis“ ir UAB „Kodinis raktas“ atsiliepimu prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Pabrėžiama, kad sprendimo neskundžia pagrindinis atsakovė – Bendrija. Būtent Bendrija, neturėdama tam teisės, veikė ieškovių vardu ir sudarė Sutartį su atsakove UAB „Mano Būstas NPC“. Teigtina, kad atsakovė Bendrija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Atsakovė UAB „Mano Būstas NPC“ už Bendriją įrodinėja, kad ji turėjo teisę veikti už ieškoves (jų vardu) ir spręsti kokių paslaugų ir už kokią kainą įsigyti dėl viso pastato administravimo. Kadangi UAB „Mano Būstas NPC“ neturi teisės veikti Bendrijos vardu, tai apeliacinio skundo argumentai dėl Bendrijos teisės veikti ieškovių vardu nenagrinėtini.
18.2. UAB „Mano Būstas NPC“ netinkamai aiškina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartį Nr. e3K-3-121-701/2021 (jos 50, 51 p.). Kasacinis teismas nurodė, kad ginčo pastatas nepatenka į DGNKPPSBĮ reguliavimą. Išaiškinimai dėl Bendrijų įstatymo teisės normų pateikti atsietai nuo ginčo faktinių aplinkybių, pabrėžiant, kad jos nėra aktualios ginčo sprendimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, kad turi būti išnagrinėta, ar pastato atveju yra galimybė tokių patalpų savininkų teisių įgyvendinimui jiems jungtis į bendriją, kuri galėtų administruoti tą pastato dalį, kuriose yra gyvenamosios paskirties patalpų (butų), ar yra galimybė tokią dalį vertinti savarankišku statiniu, nors visas pastatas yra gamybos, pramonės paskirties, dėl ko byla ir buvo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismas aktualias aplinkybes išnagrinėjo neperžengdamas pareikšto ieškinio ribų – nustatė, kad ieškovių patalpos gali būti eksploatuojamos atskirai tiek dėl esamų inžinierinių tinklų, tiek galimų įrengti ar būtinų naudoti, tiek dėl lokalizacijos pastate ir padarytų išvadų atsakovės net nebandė paneigti, o apeliaciniu skundu deklaratyviai ir neteisingai nurodo, kad byla nebuvo tinkamai ir visapusiškai išnagrinėta.
18.3. Atsakovės, ypač Bendrija, neįgyvendino įrodinėjimo pareigos. Rungimosi principas reiškia, kad teismas, kaip ir UAB „Mano Būstas NPC“, neturi teisės veikti ir spręsti už kitus proceso dalyvius – šios bylos atveju už Bendriją.
18.4. Teismas pagrįstai pagal byloje surinktus įrodymus sprendė, kad ieškovių patalpos nėra gyvenamosios, pastato dalis, kurioje yra ieškovių patalpos, nesusijusi su pastate esančiomis gyvenamosiomis patalpomis ir gali būti tvarkomos, administruojamos tų patalpų savininkų atskirai, tų savininkių (ieškovių) priimamų sprendimų pagrindu. Apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad skundžiamo teismo sprendimo išvados nukreiptos tik į ateitį. Kita vertus, jeigu ir būtų pagrindas sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad nėra jokios Pastato dalies, kuri gali būti administruojama Bendrijos, tai tokia išvada taip pat patvirtina ieškinio pagrįstumą, t. y. reikštų, kad Bendrija neturėjo teisės veikti kaip administratorius nei kaip viso Pastato, nei kaip kokios nors jo dalies, kurioje yra gyvenamosios patalpos (butai).
18.5. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad dalis patalpų buvo padalintos į atskiras, nekeičia nuosavybės teise turimo patalpų ploto ir skirtingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, nekeičia dalių pastato bendrojoje dalinėje nuosavybėje. UAB „Mano Būstas NPC“ savo teiginių niekaip nepagrindė.
18.6. Apeliaciniame skunde painiojami Bendrijos narių ir Pastato patalpų savininkų sprendimai, be pagrindo jie tapatinami. Bendrijos narių balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo turinys rodo, kad vyko Bendrijos narių balsavimas; buvo sprendžiama dėl UAB Mano Būstas NPC paslaugų tik Bendrijos nariams (dauguma jų gyvenamųjų patalpų (butų) savininkai), ginčijama 2015-10-23 sutartimi Nr. NPCV-SUT-15-0041 (pagal pirminę jos redakciją, be vėlesnių pakeitimų - sutarties priedo Nr. 1 1-15 eilutės) nebuvo numatyta paslaugų teikti negyvenamųjų patalpų savininkams, įskaitant ir ieškovams. Bendrija priėmė sprendimus ne kaip viso Pastato administratorius, o kaip savo narių atstovas, dėl jų poreikių tenkinimo. UAB Mano Būstas NPC paslaugas pradėjo reikalauti apmokėti sąskaitas nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d., kai ji su Bendrija sudarė 2015 m. spalio 23 d. sutarties Nr. NPCV-SUT-15-0041 pakeitimą 2016 m. rugpjūčio 1 d. susitarimu, numatančiu, kad tokios paslaugos turi būti teikiamos visiems Pastato patalpų savininkams. Toks pakeitimas buvo padarytas be Pastato patalpų savininkų bendro sprendimo. Nebuvo sudarytas administruotinų objektų (bendrojo naudojimo objektų) aprašas. Ginčijamos sutarties ir jos pakeitimų sudarymo bei vykdymo aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad šios sutarties galiojimas, joje numatytų paslaugų teikimas negalimas tik daliai, su jų teikimu sutinkančių Pastato patalpų savininkų naudai.
18.7. Šioje byloje nėra sprendžiamas konkrečių išlaidų padengimo klausimas, todėl atmestini kaip nepagrįsti ir neaktualūs argumentai dėl bendraturčių įstatyminės pareigos (numatytos CK 4.83 straipsnyje ar kitų teisės normų) dalyvauti bendros nuosavybės išlaikyme, prisidėti prie išlaidų dengimo. Pažymėtina, kad šios bylos ginčo dalykas – Bendrijos teisė spręsti už pastato patalpų savininkus dėl tokių išlaidų reikalingumo, paskirstymo ir kitokio veikimo pastatų patalpų savininkų vardu.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
20. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys dėl pastato butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos sutarties dėl namo administravimo, eksploatavimo bei komunalinių paslaugų teikimo bei susitarimų pripažinimo negaliojančiomis ieškovių atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Byloje nustatyta, kad ieškovėms UAB „Vitropolis“ ir UAB „Kodinis raktas“ priklauso dalis patalpų pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šis pastatas yra gamybos, pramonės paskirties. 2015 m. balandžio 13 d. juridinių asmenų registre buvo įregistruota Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrija ,,(duomenys neskelbtini)“. Bendrijos įsteigimo tikslas – įgyvendinti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu (Bendrijos įstatų 8 punktas). 2015 m. liepos 31 d. Bendrijos narių balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole fiksuotas sprendimas pritarti 2019 m. gegužės 26 d. administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo komerciniam pasiūlymui ir sutartį pagal šį pasiūlymą sudaryti su UAB ,,Namų priežiūros centras“ (dabar UAB ,,Mano Būstas NPC“). UAB ,,Namų priežiūros centras“ ir Bendrija 2015 m. spalio 23 d. sudarė sutartį Nr. NPCV-SUT-15-0041 dėl gamybos, pramonės paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, administravimo, eksploatavimo bei komunalinių paslaugų teikimo. 2016 m. rugpjūčio 1 d. bei 2018 m. gegužės 29 d. sudaryti atitinkamai Susitarimas Nr. 1 ir Susitarimas Nr. 2 prie minėtos sutarties. Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos pripažinti negaliojančia sutartį bei 2016 m. rugpjūčio 1 d. bei 2018 m. gegužės 29 d. susitarimų dėl sutarties pakeitimo dalis ieškovių atžvilgiu, kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnio pagrindu). Teigė, jog sutartis bei susitarimai sudaryti veikiant ieškovių vardu be jų valios ir įgaliojimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovių ieškinį tenkino. Atsakovė UAB „Mano Būstas NPC“ pateikė apeliacinį skundą.
22. Pažymėtina, kad ieškovės atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą teigia, jog apeliacinio skundo argumentai dėl Bendrijos teisės veikti ieškovų vardu nenagrinėtini dėl procesinių priežasčių, t. y. dėl to, kad apeliaciniu skundu UAB „Mano Būstas NPC“ siekia nepagrįstai išplėsti apeliacine tvarka nagrinėtinos bylos apimtį, spręsti dėl teisių ir pareigų asmens, kuris apeliacinio skundo nepadavė. Pasak ieškovių, UAB „Mano Būstas NPC“ apeliaciniu skundu už Bendriją įrodinėja, kad ji turėjo teisę veikti ieškovių vardu ir spręsti kokių paslaugų ir už kokią kainą įsigyti dėl viso Pastato administravimo; Bendrija pirmos instancijos teismo sprendimo neskundžia, kas, ieškovių įsitikinimu, reiškia, kad su juo sutinka. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia ieškovių pozicija.
23. CPK 305 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Nagrinėjamu atveju apeliantė yra atsakovė, ginčijamos sutarties šalis. Akivaizdu, jog atsakovė, manydama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas bei neteisėtas, turėjo teisę teikti apeliacinį skundą, nepriklausomai nuo kito proceso dalyvio pozicijos. Ieškovių argumentai, kad atsakovės UAB „Mano Būstas NPC“ apeliacinis skundas nenagrinėtinas, laikytini nepagrįstais.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
24. Apeliantė nurodo, kad CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Ieškovės neginčijo 2015 m. liepos 31 d. bendrasavininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo, 28 iš 46 bendrasavininkų pritarė sutarties su atsakove sudarymui, t. y. daugumos priimtas sprendimas dėl sutarties sudarymo yra galiojantis, todėl mano, kad teisėtai buvo sudaryta ir sutartis su atsakove UAB „Mano Būstas NPC“.
25. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių argumentų, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad apeliantė netiksliai nurodo faktines aplinkybes bei iškreipia pateiktų įrodymų turinį. Iš byloje esančio apeliantės minimo 2015 m. liepos 31 d. Bendrijos narių balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo matyti, kad vyko ne visų pastato patalpų savininkų, o tik bendrijos narių balsavimas dėl sutarties dėl namo administravimo, eksploatavimo, inžinerinių sistemų priežiūros bei kitų paslaugų su UAB „Namų priežiūros centras“ sudarymui. Protokole yra duomenys, kad įteikti 29 biuleteniai, taigi, akivaizdu, jog sprendimą priėmė tik bendrijos nariai, o ne visų patalpų savininkai.
26. Apeliantė nepagrįstai tapatina Bendrijos narių ir Pastato patalpų savininkų sprendimus. Jie turi skirtingą statusą – Bendrijos sprendimus priima jos nariai (kuriais neprivalo būti visų pastato patalpų savininkai), o pastato patalpų savininkų kaip bendraturčių sprendimų priėmimo sąlygas reglamentuoja CK 4.75, 4.82, 4.85 straipsniai, priklausomai nuo pastato statuso. Tokius sprendimus priima pastato patalpų savininkai.
27. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti ieškovių atsiliepime į apeliacinį skundą esančiam pastebėjimui, kad apeliantė, teigdama, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino nepagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad Bendrija, neatsižvelgiant į tai, ar ji yra ginčo pastato administratorė, neturėjo teisės sudaryti Sutarties, Susitarimų, kurie būtų privalomi visiems pastato patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnis), netinkamai aiškina minėtą nutartį. Pateiktų išaiškinimų taikymo/netaikymo klausimas spręstinas, atsižvelgiant į kasacinio teismo nurodytas nagrinėjamoje byloje nustatytinas faktines aplinkybes.
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje priimtoje 2021 m. gegužės 27 d. nutartyje Nr. e3K-3-121-701/2021 nurodė, jog ginčo pastatas nepatenka į DGNKPPSBĮ normų reguliavimo sritį. Taip pat kasacinis teismas pažymėjo, jog Patalpų savininkų teisių jungtis į bendriją įgyvendinimo prasme ši pastato dalis (dalys) (kuri pagal faktinį naudojimą ir išviešintą gyvenamųjų patalpų paskirtį faktiškai yra gyvenamosios paskirties) galėtų būti vertinama kaip savarankiškas statinys. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog atskirų inžinerinių tinklų įvadų ir autonominių inžinerinių sistemų buvimas taip pat vertintinas kaip sąlyga, sudaranti prielaidą bendriją pastate steigti ne viso jo mastu, bet tik toje pastato dalyje, kuri turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas. Bendrijos steigimas viso pastato mastu ar tik jo autonomiškoje dalyje, turinčioje atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas, lemia bendrijos kompetencijos ribas, bendrojo naudojimo objektų aprašą.
29. Taigi, pagal kasacinio teismo išaiškinimus galima daryti išvadą, jog tik nustačius autonomiškų ginčo pastato dalių egzistavimo aplinkybes, t. y. konkrečias patalpas, kurios patenka į tokią pastato dalį, būtų galima spręsti dėl Bendrijos teisės sudaryti ginčijamas Sutarties bei Susitarimų dalis dėl ieškovių, kurios nėra Bendrijos narės. Nustačius, kad ginčo gamybos, pramonės paskirties pastatas nepatenka į DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžtą kitos paskirties pastato sąvoką ir paminėto įstatymo reguliavimo sritį, nėra pagrindo spręsti, kad Bendrija turi kompetenciją priimti sprendimus, kurie galioja viso gamybos paskirties pastato patalpų savininkams.
30. Apeliantė apeliaciniame skunde neįrodinėja, kad į savarankišką pastato dalį (priešingai, apeliantė nesutinka, kad tokia gali būti nustatyta, kad neegzistuoja atskiri inžineriniai tinklai), kurioje Bendrija turėtų kompetenciją priimti sprendimus, privalomus tos dalies pastato patalpų savininkams, patenka ieškovių patalpos.
31. Kita vertus, pradinės sutarties turinys leidžia daryti prielaidą, jog Bendrija priėmė sprendimą, t. y. pasirinko sudaryti namo administravimo, eksploatavimo, inžinerinių sistemų priežiūros bei kitų paslaugų sutartį su UAB „Namų priežiūros centras“ ne viso pastato savininkų atžvilgiu. Sutartyje numatyta, kad administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinė techninė priežiūra (eksploatacija), buitinių atliekų išvežimas, bendrųjų patalpų valymas, bendro naudojimo elektros energijos ir vandens paskirstymas ir kt. paslaugos priskaitomos Priede Nr. 1 16-46 punktuose paminėtoms patalpoms, t. y. ieškovių patalpos į šį sąrašą nepateko (ieškovėms pagal pirminę sutartį priskaitomos tik bendro naudojimo konstrukcijų bei inžinerinės įrangos remonto darbai bei avarijų likvidavimo darbai). Tik ginčo susitarimuose neliko paslaugų diferencijavimo (pakeistas sutarties priedas ir sutarties 5.1. punktas, nurodant, jog paslaugos priskaitomos visoms 46 patalpoms).
32. Apeliantės argumentas, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovė UAB ,,Mano Būstas NPC“ teikė bendro naudojimo objektų priežiūros paslaugas, todėl ieškovėms, net ir nesant bendrijos narėmis, privalomai taikoma ir sudaryta sutartis, atmestinas kaip nepagrįstas.
33. Įstatyme nustatyta pareiga proporcingai savo daliai prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo, savaime nereiškia bendrijos narių pasirinkto būdo (sudarant namo administravimo, eksploatavimo, inžinerinių sistemų priežiūros bei kitų paslaugų sutartį) privalomumo kitiems pastato patalpų savininkams, kurių patalpos nepatenka į bendrijos veiklos ribas. Be to, klausimas dėl ieškovių pareigos ne/vykdymo, konkrečių išlaidų padengimo nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas.
34. Neįrodžius Bendrijos teisės (kompetencijos) priimti sprendimus viso pastato patalpų savininkų (šiuo atveju ieškovių) atžvilgiu, nenustačius ieškovių išreikštos valios bendrijai suteikiant atitinkamus įgaliojimus, ginčo sutarties bei susitarimų dalys ieškovių atžvilgiu (kurios sukėlė joms teisines pasekmes) pagrįstai pripažintos negaliojančiomis (CK 1.80 straipsnis). CK 2.132 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu. Jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina (CK 2.133 straipsnio 6 dalis). Pagal CK 1.92 straipsnį, jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (šio kodekso 2.133 straipsnis)
35. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kokiems įstatymams ir jose išdėstytoms nuostatoms sudaryta sutartis prieštarauja. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kurioje išsamiai atskleistas bylai aktualus teisinis reglamentavimas, nustatytinos aplinkybės, kurioms esant būtų galima spręsti dėl bendrijos kompetencijos sudaryti sutartis ieškovių atžvilgiu. Vien teisės normos, reglamentuojančios sandorių negaliojimą nenurodymas, nelaikytinas pažeidimu, juolab lemiančiu teismo sprendimo neteisingumą ar neteisėtumą. CPK 328 straipsnyje įtvirtintas draudimas naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą ar nutartį vien formaliais pagrindais.
36. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką net ir nepakankamas teismo sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiškai be motyvų. Jei teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu tik tada, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2013). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas nebūtų pasisakęs dėl esminių ieškinio argumentų ar neargumentavęs savo išvadų. Dėl šios priežasties apeliacinio skundo teiginiai, kad teismo sprendimas be motyvų, ir kad egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, atmestinas.
37. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo dalyje dėl atskirų inžinerinių tinklų nebuvimo, apeliantė, be kita ko, išreiškia nesutikimą su kasacinio teismo pozicija dėl ginčo name nurodyto gyvenamosios paskirties butų skaičiaus. Teigia, jog kasacinis teismas netyrė ir nepasisakė, kad ginčui aktualiu metu pastate esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje buvo tik 46 butai ir kitos patalpos – iš kurių 10 gyvenamosios paskirties, 19 kitos paskirties - kūrybinių dirbtuvių. Pažymi, jog kūrybinės dirbtuvės patenka į DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 10 dalį.
38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliacinio skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, o ne kasacinio teismo nutarties teisėtumo klausimas. Be to, kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis), t. y. faktinių aplinkybių netiria; kasacinio teismo išaiškinimai yra privalomi žemesnės instancijos teismams, iš naujo nagrinėjantiems bylą. Dėl šios priežasties paminėti apeliaciniame skunde esantys teiginiai nenagrinėtini.
39. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus dėl Bendrijos teisės sudaryti sutartį ieškovių atžvilgiu, neturi teisinės reikšmės apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas sprendimą motyvavo ne ginčui aktualiais įrodymais, bet 2019 metais pakitusia faktine situacija (apeliantė nurodo, jog 2019 metais ginčo pastate atsirado 20 atskirų techninių patalpų, priklausančių UAB „OSKV“, 10 gamybinių patalpų, priklausančių ieškovei UAB „Kodinis raktas“; apeliantės įsitikinimu, tokie veiksmai atlikti siekiant sudaryti įspūdį, kad gyvenamųjų patalpų mažuma).
40. Apeliantė nurodo, jog teismas nenustatė ir nepagrindė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ginčo pastate egzistavo atskiros inžinerinės sistemos kasacinio teismo prasme; nenustatė ir nepagrindinė, kad šiuo metu ginčo pastate egzistuoja atskiros inžinerinės sistemos kasacinio teismo nutarties prasme, ir tik padarė prielaidą, kad pastate ateityje gali būti įrengti atskiri inžineriniai tinklai.
41. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog teismas nustato konkrečias aplinkybes, ištyręs šalių pateiktus įrodymus.
42. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Taigi, bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. įrodyti savo atsikirtimus į pareikštą ieškinį.
43. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš naujo, ieškovės teikė įrodymus (aptarti skundžiamame sprendime, todėl teisėjų kolegija jų nekartoja), siekdamos pagrįsti galimą pastato dalies administravimą. Iš apeliacinio skundo argumentų galima spręsti, jog atsakovė laikosi pozicijos, kad pastate atskiros inžinerinės sistemos ginčui aktualiu laikotarpiu ir šiuo metu neegzistuoja. Tačiau atsižvelgiant į kasacinio teismo nutarties išaiškinimus bei šios nutarties 29 punkte nurodytus motyvus, tokios aplinkybės nesudarytų pagrindo apibrėžti bendrijos veiklos (kompetencijos) ribas, ir pripažinti, kad ieškovių patalpos patenka į bendrijos administruojamą pastato dalį. Dėl šios priežasties apeliantės argumentai nepaneigia teismo išvados, kuria nuspręsta ieškinį tenkinti.
48. Apeliaciniame skunde nurodyta gausi teismų praktika, civilinį procesą, teismo sprendimo priėmimą reguliuojančios teisės normos, jų konkrečiai nesiejant su skundžiamo sprendimo išvadomis. Apeliantė nepagrindė, kad byla pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi ir dispozityvumo principus, įrodymų vertinimo taisykles, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai. Vien tai, jog teismas, priimdamas sprendimą, įrodymus byloje vertino ne atsakovės naudai, savaime nereiškia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo (CPK 185 straipsnis).
44. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
45. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjos Rūta Burdulienė
Jadvyga Mardosevič Rosita Patackienė