Administracinės bylos Nr. ATP-169-417/ 2012
Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00010-2011-4
Procesinio sprendimo kategorija 39.2.; 45.4.4.; 45.4.7.
(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. kovo 15 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio pažeidimo bylą pagal Klaipėdos AVPK Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko G. P. ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutarimo, kuriuo A. S. pagal ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., pritaikius ATPK 301 str. 1 d., skirta administracinė nuobauda – keturių tūkstančių litų bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams,
n u s t a t ė:
A. S. administracinė nuobauda pagal ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. paskirta už tai, kad jis 2011-12-13, apie 02.00 val., ties duomenys neskelbini, vairavo automobilį „KIA CARNIVAL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas 2,23 promilės girtumas, kelio vingyje nepasirinko reikiamo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir įvažiavo į prekybinį kioską bei nepranešęs policijos pareigūnams apie eismo įvykį pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Klaipėdos AVPK Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko G. P. pateiktame apeliaciniame skunde prašo pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2012-01-05 nutarimą dėl nepagrįstai taikyto ATPK 301 str. nuostatų taikymo. Nurodo, kad teismas taikydamas ATPK 301 str. nepagrįstai pernelyg sureikšmino, kad A. S. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, nors atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad per metus jis yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Mano, kad A. S. turėjo būti paskirta nuobauda neperžengiant ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. sankcijų ribų.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2012-01-05 nutarimą ir administracinę bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Palangos miesto apylinkės teismui. Nurodo, kad prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykio, jo pasekmių, tačiau nepaisant šių aplinkybių, apelianto manymu, vien jo prisipažinimu, kuris nėra privalomas policijai ir teismui, kaltė turi būti nustatyta ir įrodyta tinkamais ir patikimais įrodymais.
Mano, jog nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp Kelių eismo taisyklių konkretaus punkto pažeidimo ir kito asmens turto sužalojimo bei pasitraukimo iš įvykio vietos, kadangi įvykio metu buvo neblaivus, todėl iš dalies suprato savo veiksmų esmę, neturėjo galimybės pranešti apie įvykį policijai nakties metu, nes policijos Šventojoje nėra. Policininkų tarnybiniai yra surašomi po įvykio ir pagal kitus informacijos šaltinius, todėl jie negali būti vertinami kaip patikimi įrodymai, nes policininkų pranešimai nėra liudytojų parodymai, tai yra pakartotinė informacija, kuri buvo gauta tyrimo metu. Be to, mano, kad nebuvo įrodytas kito asmens turto sužalojimas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nes nėra nustatytas taisyklių pažeidimo ir turto sužalojimo priežastinis ryšys, o pasitraukimas iš įvykio vietos taip pat yra kvalifikuotas neteisingai, nes nakties metu Šventojoje nėra policijos, todėl nebuvo kam pranešti apie įvykį, jis buvo neblaivus, todėl nesuprato savo veiksmų esmės įvykio metu. Be to, pažymi, kad policijos pareigūnai niekada neatvyksta į įvykio vietą, kurioje nėra sužalotų asmenų, o tai reiškia, kad toks įvykis nėra įskaitinis, ir jo veiksmai pagal ATPK 130 str. negalėjo būti kvalifikuoti. Kadangi autoįvykis nebuvo įskaitinis, nebuvo kito kelių eismo dalyvio, todėl mano, jog nebuvo jokio pagrindo ir pareigos pildyti autoįvykio deklaraciją. Įvykio metu buvo neblaivus, todėl iš karto nežinojo apie kito asmens turto sužalojimą ( apgadinimą), todėl tyčios dėl pasitraukimo iš įvyko vietos nėra, nes nepasitraukė iš įvykio vietos, o tęsė savo kelionę. Kadangi pripažino, kad įvykio metu buvo neblaivus, todėl nebuvo jokio tikslo pasitraukti iš įvykio vietos. Apelianto manymu, nuobaudos jam yra paskirtos pernelyg griežtos, nes kaltę dėl įvykio pripažino visiškai ir dabar prisipažįsta, nuoširdžiai gailisi ir supranta įvykio pasekmes, todėl sumokėjo piniginę baudą – 4000 Lt.
Klaipėdos AVPK Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko G. P. apeliacinis skundas tenkintinas. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutarimas keistinas dėl netinkamai taikytų ATPK 301 str. nuostatų.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Kaip matyti nagrinėjamuoju atveju, pirmosios instancijos teismas kaip pagrindą taikyti ATPK 301 str. nuostatas pripažino aplinkybę, kad A. S. prisipažino padaręs pažeidimą, atlygino žalą ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Tačiau apygardos teismas paraleliai vertindamas apylinkės teismo nutarime konstatuotas aplinkybes ir paties A. S. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, mano, jog A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimus, buvo pripažinta nepagrįstai. A. S. iš esmės neigia, kad jo 2011-12-13, apie 2 val., ties Jūros g. 1, Palangoje, padaryta veika atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., sudėtį. Todėl skundžiamuoju nutarimu A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintas jo prisipažinimas dėl padaryto pažeidimo ir gailėjimąsi, vertintinas kaip deklaratyvus tik siekiant palengvinti savo atsakomybę. Apygardos teismo nuomone, nelogiška, kad žmogus prisipažintų padaręs pažeidimą ir gailėtųsi dėl tokio savo poelgio, jei jis yra įsitikinęs, kad jo veiksmai negali būti vertinami kaip pažeidimas, ir mano, kad jo veiksmuose nėra jam inkriminuotų pažeidimų sudėties.
Apelianto įsitikinimu, jo veikoje nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp Kelių eismo taisyklių konkretaus punkto pažeidimo, kito asmens turto sužalojimo bei pasitraukimo iš įvykio vietos. Tačiau apygardos teismas vertindamas šiuos apeliacinio skundo argumentus, mano, kad faktiniai bylos duomenys: tyrėjų A. M., V. A. 2011-12-15 tarnybiniai pranešimai, A. S. (sugadinto kiosko savininko) 2011-12-14 pareiškimas, 2011-12-13 apžiūros protokolas, o galiausiai ir paties A. S. 2011-12-15 liudytojo apklausos protokolas bei 2012-01-03 prašymas aiškiai paneigia apelianto A. S. poziciją.
Teisės teorija priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių padarinių įvardija kaip asmens įtaką padarinių atsiradimui. Tai, kad A. S. 2011-12-13, apie 02.00 val., ties Jūros g. 1 namu, Palangoje, vairavo automobilį „KIA CARNIVAL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (šios aplinkybės pažeidėjas neneigia), kai nustatytas 2,23 promilės girtumas, ir taip pažeidė KET 14 p. reikalavimą, lėmė jo nesugebėjimą suvaldyti vairuojamo automobilio, dėl to buvo ne tik nuvažiavimas nuo kelio, tačiau įvažiavimas į prekybos kioską, o siekimas išvengti griežtos atsakomybės paskatino A. S. pasišalinti iš įvykio vietos. Tačiau po kurio laiko suvokęs, kas įvyko, melagingai pranešė policijai apie tariamą jam priklausančio automobilio vagystę, tai paneigia apelianto argumentą, jog iš įvykio vietos jis pasišalino, nes dėl girtumo nesuvokė, kas atsitiko. Maža to, šią aplinkybę paneigia ir paties prekybinio kiosko sugadinimo mastas. Kaip matyti iš jo savininko A. S. 2011-12-14 pareiškimo, jo turtas buvo sugadintas nepataisomai. Todėl akivaizdu, kad būtent todėl, jog apeliantas A. S., ir būdamas neblaivus, labai aiškiai suvokė kilusius padarinius. Kad A. S. būtų nesuvokęs padaręs KET pažeidimo, t. y. nepajutęs kontakto su nepataisomai sugadintu A. S. prekybiniu kiosku, teismas galėtų patikėti tik tuo atveju, jei tiek ant vairuoto automobilio, tiek ant kliudyto objekto apgadinimai būtų likę nežymūs arba jų iš viso nebūtų (administracinės bylos Nr. N-575-2184/2011, Nr. N-575-2263/2011). Tačiau nagrinėjamoje byloje esančios visiškai suniokoto kiosko nuotraukos neleidžia daryti išvados, kad apgadinimai yra tokio menko pobūdžio, kad A. S. pagrįstai juos nebūtų neįvertinęs kaip sugadinimus. Todėl akivaizdu, kad įvykio vietoje A. S. įvertinęs, jog yra neblaivus, padarė avariją, nepataisomai sugadino kito asmens turtą ir gresiančią itin griežtą atsakomybę, priėmė sprendimą sprukt iš įvykio vietos bei melagingu pranešimu policijai inscenizuoti savo automobilio vagystę.
Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal šio nusižengimo esmę jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, sprendžiant asmens kaltės klausimą pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos. Sprendžiant klausimą, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. A. S., kaip minėta, A. S. turtą – prekybinį kioską – sugadino nepataisomai, nes apelianto vairuotas automobilis įvažiavo į šio kiosko vidų, visiškai jį suniokodamas. Be to, paties A. S. jau minėtieji veiksmai – iškart po įvykio pateikiamas melagingas pranešimas apie tariamą jo automobilio vagystę ne tik rodo, kad jis aiškiai suvokė savo veiksmų padarinius, bet ir paneigia apeliaciniame skunde dėstomą deklaravimą, kad iškart po įvykio negalėjo apie tai pranešti policijai, nes Šventojoje policijos nėra, bei apeliaciniame skunde deklaruojama įsitikinimą, kad po įvykio jis neturėjo pranešti policijai, nes autoįvykis nėra įskaitinis. Tokiu atveju lieka neaišku, kam, esant tikram, kad policija neturi būti informuota dėl tokio įvykio, pastarajai pranešti apie nesamą automobilio vagystę.
Apygardos teismo įsitikinimu, visos aptartos aplinkybės suponuoja neginčijamą išvadą, kad iš tikrųjų A. S. labai aiškiai suvokė tiek patį įvykį, tiek jo padarinius, tiek būtinus veiksmus – pranešimą policijai apie autoįvykį, tačiau būtent paveiktas apsvaigimo nuo alkoholio, priėmė neadekvačius sprendimus – nepranešti policijai apie autoįvykį, pasišalinti iš įvykio vietos bei galiausiai melagingai pranešti policijai apie nesamą automobilio vagystę. Tai rodo, kad A. S. veikė tyčia, siekdamas išvengti atsakomybės.
Taigi aptartos faktinės bylos aplinkybės bei surinkti bylos duomenys apygardos teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. S. veiksmai sudaro ATPK 127 str. 3 d. bei 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėtį. Ir apelianto A. S. veika pagal minėtąsias teisės normas kvalifikuota tinkamai. Tačiau, kaip minėta panaikinus vieną iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuoširdžiai gailisi, bei įvertinus vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad padarytoji žala yra apelianto A. S. noru atlyginta, bei yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, naikintinas ATPK 301 str. nuostatų taikymas. Nes apygardos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, nemano, kad yra pagrindas A. S. skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas taikytinų administracinių nuobaudų klausimą, atsižvelgia, kad paskirtosios nuobaudos atitiktų proporcingumo reikalavimą — tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (administracinė byla Nr. II-587-342/2010). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmių sunkumą, A. S. elgesį po pažeidimo padarymo, darytina išvada, kad nuobauda ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai (auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų) A. S. bus pasiekti, pažeidėjui paskyrus nuobaudas, lygias ATPK 127 str. 3 d. bei 130 str. 1 d. sankcijų vidurkiams ir jos bus proporcingos ir sąžiningos priemonės. Tuo tarpu šioje byloje nustatytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Vadovaudamasis ATPK 30212str. 1 dalies 6 p., teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutarimą pakeisti:
A. S. pagal ATPK 127 str. 3 d. paskirti keturių tūkstančių penkių šimtų litų baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones ketveriems metams;
pagal ATPK 130 str. 1 d. – trijų tūkstančių penkių šimtų litų baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones ketveriems metams.
Vadovaujantis ATPK 33 str. A. S. paskirtąsias nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – keturių tūkstančių penkių šimtų litų baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones ketveriems metams.
Išaiškinti A. S., kad bauda turi būti sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), SWEDBANKAS AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030. Įmokų mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą yra būtina pateikti teismui.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Eduardas Maškevičius