Nr. DOK-29 

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01149-2023-7 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės, 

susipažinusi su 2026 m. sausio 4 d. paduotu suinteresuoto asmens M. P. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 30 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Suinteresuotas asmuo M. P. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 30 d. nutarties peržiūrėjimo UAB „Mportas“ bankroto byloje pagal šios bendrovės, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Valeksa“, prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu.

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pripažino LUAB „Mportas“ bankrotą tyčiniu, o suinteresuotus asmenis M. P. ir M. Č. – atsakingais už tyčinį bankrotą asmenimis.

Lietuvos apeliacinio teismas 2025 m. spalio 30 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo M. P. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti nemokumo administratoriaus reikalavimą pripažinti UAB „Mportas“ bankrotą tyčiniu. 

Suinteresuoto asmens M. P. kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodoma, „kad Bendrovės akcininkai nusprendė suformuoti rezervą tam, kad kompensuotų ateinančių laikotarpių nuostolius ir toks akcininkų sprendimas turėjo atsispindėti bendrovės apskaitoje tik 2023 m. birželio 1 d. (t. y. ateityje). Bendrovės vadovas (ir (ar) akcininkas), žinojęs, kad 2022 m. gruodžio 31 d. bendrovės įsipareigojimai viršijo jos turimo turto apimtį, turėjo įgyvendinti JANĮ numatytą bendrovės vadovo pareigą ir nedelsiant kreiptis dėl bendrovės nemokumo bylos iškėlimo, o ne sukurti rezervą nuostoliams padengti.“ Darydamas tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas ignoravo Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą įmonės vadovo imperatyvią pareigą, t. y. nedelsiant informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą. Analogiška vadovo pareiga yra numatyta ir Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 24 straipsnio 2 dalyje. 

2. 2023 m. birželio 1 d. visuotiniame akcininkų susirinkime UAB „Mportas“ akcininkai nusprendė nuo 2023 m. birželio 1 d. suformuoti 303 785 Eur rezervą ir taip atstatė įmonės nuosavą kapitalą, kai UAB „Mportas“ nuosavas kapitalas pagal finansines ataskaitas 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė -215 723 Eur. Po rezervo suformavimo įmonės turtas 130 046 Eur viršijo įmonės įsipareigojimus, kas reiškia, kad pagal JANĮ įmonės mokumas buvo atstatytas. Šiuo atveju neaišku, kuo ir kokiais kriterijais teismas vadovavosi nurodydamas, kad virš 130 000 Eur santykis tarp turto ir įsipareigojimų yra neesminis, nes įstatymai numato tik pareigą atstatyti įmonės mokumą. Taip pat lieka neaišku, kodėl atstačius įmonės mokumą teismas mokią įmonę vis vien laiko nemokia, todėl neteisingai nustatė ir įmonės nemokumo momentą 2022 m. gruodžio 31 dienai. Taip teismai priimdami skundžiamas nutartis netinkamai taikė bei aiškino JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 1–2 punktuose bei ABĮ 38 straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatančias tiek įmonės vadovo, tiek įmonės dalyvio pareigas, nes teismai nepagrįstai suteikė pirmenybę kreipimuisi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o ne mokumo atstatymui. 

3. Teismai neteisingai vertino dviejų sandorių , t. y. sandorio su JAV bendrove „Mport trade LLC“ ir prekių pardavimo UAB „Ugninta“ reikšmę. Dėl santykių su JAV bendrove „Mport trade LLC“ teismai nurodė, kada sandoris buvo ekonomiškai nenaudingas vien tik dėl to, kad nebuvo bankroto administratoriui perduotos sąskaitos už atliktus darbus. Tačiau pagal CK 6.716 straipsnyje pateiktą paslaugų sutarties sampratą esant paslaugų santykiui nėra perduodamas materialus rezultatas, todėl nėra ir reikalavimo tokį rezultatą priimti kažkokia specialia forma. Teismai skundžiamose nutartyse niekaip nepasisako, kaip šis sandoris įtakojo įmonės mokumą, ar be šio sandorio įmonė vis vien būtų bankrutavusi, kaip šis sandoris įtakojo kreditorių interesus. 

4. Antrasis sandoris, kurį teismai pripažino nuostolingu, o tuo pačiu ir nulėmusiu įmonės bankrotą, buvo tas, kad bendrovės prekės UAB „Ugninta“ buvo parduodamos už savikainą. Tačiau prekių pardavimo už savikainą įtaka įmonės bankrotui turi būti vertinama ne formaliai, o atsižvelgiant į pardavimo mastą, trukmę bei kitas aplinkybes. Pats faktas, kad prekės parduodamos už savikainą, automatiškai nereiškia nenaudingo sandorio dėl ko įmonė tapo nemoki. Prekių pardavimas už savikainą negali būti vertinamas kaip nenaudingas, jeigu toks sandoris yra paremtas verslo logika bei tai patvirtinančiais dokumentais. Teismai neįvertino, kad prekių pardavimą UAB „Ugninta“ lėmė tai, kad 2022 m. kovo 8 d. UAB „Ugninta“ pasirašė laidavimo sutartį, pagal kurią AS Citadel banka laidavo už UAB „Mportas“ 1 500 000 Eur paskolą. UAB „Ugninta“ laidavimas suteikė galimybę UAB „Mportas“ gauti kreditą. 

5. Teismai tyčinį bankrotą JANĮ straipsnio 2 dalies 4 punktu konstatavo dėl to, kad: 1) nebuvo paruoštos ir nepateiktos Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinės ataskaitos už 2022–2023 m.; 2) neperdavė dalies BUAB „Mportas“ buhalterinės apskaitos dokumentų. Tačiau bendrovės finansinė ataskaita už 2023 m. turėjo būti pateikta ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. To padaryti bendrovės vadovas objektyviai negalėjo, nes jis prarado vadovo įgaliojimus, kai Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi (nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 30 d.) bendrovei iškelta nemokumo (bankroto) byla bei vadovauti įmonei paskirtas nemokumo administratorius. 

6. Byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nors bylos pobūdis, ginčijamų faktinių aplinkybių apimtis ir sudėtingumas suponavo būtinybę taikyti žodinį bylos nagrinėjimo procesą. Tokiu būdu teismas apribojo proceso šalių galimybes pateikti žodinius paaiškinimus, ginčyti įrodymus ir aktyviai dalyvauti jų tyrime (apklausti liudytojus ir konsultacinę išvadą parengusį asmenį), pažeisdamas CPK 153 straipsnį, taip pat šalių teisę būti išklausytoms ir tiesioginio bylos nagrinėjimo principą. 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atrankos kolegija atkreipia dėmesį, kad kasaciniame skunde nenurodyti suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „BNM Finance“, UAB „Pigu“, UAB Taurus fondas, UAB SOLVENTIS INKASO ir jų adresai (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Donatas Šernas

                                                                                                   Agnė Tikniūtė 

                                                                   Jūratė Varanauskaitė