Civilinė byla Nr. e2S-666-601/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19421-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.4; 3.3.2.5.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-3113-1160/2022 pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas A. K. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. K. 2003 m. sausio 15 d. varžytynių aktu Nr. 116 kartu su pagrindiniais statiniais (pažymėjimas plane, 1K1ž-25K1ž, 26H1p, 27K1ž ir 28K1ž), esančiais Palangoje, (duomenys neskelbtini), įsigijo ir žemės sklype, esančiame Palangoje, (duomenys neskelbtini), esantį 277 kv. m ploto žvyro, betono plytų dangos kelią (kuris žemės sklypo Palangoje, (duomenys neskelbtini), plane, prilygintame teritorijų planavimo dokumente, patvirtintame Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. A1-676, apibrėžtas taškais X 6215011,75, Y 317741,78; X 6215015,52, Y 317741,55; X 6215036,65, Y 317804,50; X 6215033,28, Y 317806,86), kaip pagrindinių statinių priklausinį. Pareiškimas Kauno apylinkės teisme priimtas 2021 m. gruodžio 21 d. rezoliucija.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 2 d. nutartimi perdavė civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams.

3.       Teismas sprendė, kad pareiškimo objektas (kelias) yra nekilnojamasis turtas, esantis valstybinės žemės sklype, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 446 straipsnio nuostatomis, konstatuotina, kad pareiškėjo pareiškimas yra teismingas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo priimtas nagrinėti pažeidžiant teismingumo taisykles.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

4.       Atskiruoju skundu pareiškėjas A. K. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

4.1.       Pagal pateikto pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dalyką matyti, jog pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ne dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise, bet, kad sandoriu – varžytynių aktu pareiškėjui perėjo nuosavybės teisė į jam nuosavybės teise priklausančių pastatų priklausinį – inžinerinį statinį – kelią;

4.2.       Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalį kelias yra susisiekimo komunikacija, inžinerinis statinys, bet ne pastatas, todėl pareiškėjo pareiškimas yra pareikštas CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto, o ne 5 punkto pagrindu. Kas reiškia, kad šiuo atveju netaikytinas ir išimtinis teismingumas, nustatytas CPK 446 straipsnyje.

2.       Atsiliepime suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinės instancijos teismo prašo palikti pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį nepakeistą, o pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o pareiškėjo A. K. atskirojo skundo argumentai neturėtų sudaryti pagrindo ją panaikinti.

3.       Atsiliepime suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog pareiškimo objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis valstybinės žemės sklype, Palangoje, (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo pareiškimas yra teismingas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

6.       Šioje byloje kilęs ginčas yra dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo perduoti nagrinėti kitam teismui pagal išimtinį teismingumą, numatytą CPK 446 straipsnyje.

7.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo pareiškimas yra teismingas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą. Apeliantas savo nesutikimą su tokia teismo pozicija atskirajame skunde grindžia tuo, kad nagrinėjamu atveju jis prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ne dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise, bet, kad varžytynių aktu jam perėjo nuosavybės teisė į jam nuosavybės teise priklausančių pastatų priklausinį – inžinerinį statinį (kelią), todėl pareiškimas šiuo klausimu gali būti paduodamas pagal pareiškėjo gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismas negali nesukti su šiais apelianto argumentais.

8.       Pažymėtina, kad bylų teismingumas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo numatytas CPK 446 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pareiškimai paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, išskyrus bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise, palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo. Šiose bylose pareiškimai paduodami atitinkamai pastato, žemės ar miško buvimo vietos, palikimo turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismui. Kitų atvejų, kuomet pareiškimų dėl juridinių faktų nustatymo teismingumas gali būti siejamas su kitokiu, nei pareiškėjo gyvenamosios vietos, kriterijumi, įstatyme nenumatyta. Taigi, pagal CPK 446 straipsnį bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal išimtinio teismingumo taisyklę nagrinėjamos tik tuo atveju, kai yra pareikštas reikalavimas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

9.       Kaip matyti iš pareiškimo turinio ir suformuluoto reikalavimo, pareiškėjas siekia, kad būtų nustatytas juridinis faktas, jog jis varžytynėse kartu su 28 pagrindiniais statiniais įsigijo ir tame pačiame žemės sklype esantį kelią, kaip visų pagrindinių statinių priklausinį. Anot pareiškėjo, nors jis poilsio stovyklą įsigijo su visais inžineriniais statiniais ir komunikacijomis, varžytynių akte kaip parduodami yra nurodyti tik pagrindiniai statiniai, tačiau nėra nurodyti šių pagrindinių statinių priklausiniai, skirti juos aptarnauti. Pareiškėjui siekiant įregistruoti nuosavybės teises į inžinerinį statinį – kelią, kaip pagrindinių statinių priklausinį, yra reikalinga Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikti teismo sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo, patvirtinantį, kad pareiškėjas 2003 m. sausio 15 d. varžytynių aktu Nr. 116 kartu su pagrindiniais statiniais įsigijo ir kelią. Taigi, iš pareiškėjo pareiškime suformuluoto prašymo bei jo pagrindimo matyti, kad pareiškimu nėra siekiama nustatyti žemės sklypo valdymo nuosavybės teise fakto (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas), o yra siekiama nustatyti kitą juridinį faktą – kad pareiškėjas varžytynėse nusipirko ne tik pagrindinius statinius, bet ir inžinerinį statinį (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Ir, nors abejotina ar pareiškėjas savo teisių gynimui pasirinko tinkamą teiseną, būtent šiuo metu suformuluoto reikalavimo ribose išimtinio teismingumo taisyklė, nustatyta CPK 446 straipsnyje, negali būti taikoma.

10.       Pareiškėjas nurodo, kad jo gyvenamoji vieta yra Kauno mieste. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys taip pat patvirtina, jog nurodytu adresu pareiškėjas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, taigi pareiškimas teismingas Kauno apylinkės teismui.

11.       Aptartų argumentų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateikimo tvarką, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir civilinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui tolimesniam nagrinėjimui.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį ir grąžinti civilinę bylą toliau nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas