Baudžiamoji byla Nr. 1A-245-651/2024

                                                                                 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22228-2024-7

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1;

                                                                                 1.1.8.1.1; 1.1.9.7; 2.4.6.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Nainienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo

R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė, pagal BK 243 straipsnį ir jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį paskirtai bausmei apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 243 straipsnį, ir paskirta subendrinta bausmė – 90 (devyniasdešimties) parų areštas. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 60 (šešiasdešimties) parų areštas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2024 m. balandžio 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 (šešiasdešimties) parų areštas ir 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones 7 (septynerius) metus, įskaitant draudimą tokią teisę įgyti, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą pradedant skaičiuoti po arešto bausmės atlikimo. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto – darant nusikalstamą veiką panaudoto daikto – automobilio „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 2 560 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) – konfiskavimas.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       R. K. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: jis 2024 m. birželio 11 d., apie 20.15 val., A1 kelyje Klaipėda–Vilnius–Kaunas kairėje pusėje, ties 204 kilometru, vairavo automobilį „Volkswagen Touran“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam 20.17 val. nustatytas 1,62 promilių neblaivumas, o 20.36 val. nustatytas 1,67 promilių neblaivumas.

2.       Be to, R. K. nuteistas už tai, kad vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis, žinodamas, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams (iki 2029 m. gegužės 1 d.), 2024 m. birželio 11 d., apie 20.15 val., A1 kelyje Klaipėda– Vilnius–Kaunas kairėje pusėje, ties 204 kilometru, vairavo automobilį „Volkswagen Touran“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, tokiu būdu vengdamas vykdyti jam teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.       Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį ir skirti švelnesnę bausmę, t. y. pakeisti paskirtą arešto bausmę į laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra. Taip pat prašo sumažinti konfiskuojamą automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dydį nuo  2 560 Eur iki 1 500 Eur.

3.1.                      Skunde nesutinkama su paskirta arešto bausme. Pažymima, kad turi nuolatinį darbą, šeimą, turi dvi mažametes dukras, reikia mokėtis paskolą, baudas, todėl yra pagrindas keisti arešto bausmę į laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra.

3.2.                      Taip pat nurodoma, kad nepagrįstai skirtas automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos –        2 560 Eur – konfiskavimas, kadangi automobilio vertė yra 1 500 Eur.

4.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroras Arūnas Čepkauskas prašo apeliacinį skundą atmesti.

4.1.                      Nurodoma, kad nuteistajam R. K. paskirta bausmė yra teisinga, paskirta išanalizavus jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, ankstesnius teistumus (stebimas pakartotinumas, sistemiškumas), į atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, į nuteistojo parodymus (nors nurodo, kad galisi, tačiau nemato problemos, kad vairuoja neturint tam teisės, o tai rodo, kad jis nesuvokia savo veiksmų), ir atsižvelgus į tai, kad švelnesnės rūšies bausmėmis pasiekti bausmės tikslų nepavyko.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

5.       Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame nėra ginčijama nuteistojo R. K. kaltė, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas ar įrodymų vertinimas, tačiau prašoma švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, taip pat ginčijami paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo – skyrimo klausimai.

Dėl bausmės

6.       Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

7.       Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme numatytos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Šiame kontekste kartu atkreiptinas dėmesys, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

8.       Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

9.       Aukštesnysis teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas R. K. bausmės rūšį, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes individualizuojant bausmę, įvertino tiek nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, tiek paties apelianto asmenybę. Manytina, jog nuteistajam paskirta bausmės rūšis atitinka bausmės paskirtį ir yra proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms.

10.       BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienų metų bausmės. BK 243 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios baudos arba arešto bausmės.

11.       Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas, už nusikalstamas veikas parinkdamas R. K. bausmės rūšį, taip pat nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į tai, jog R. K. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir nesunkų tyčinį nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 13 punktas). Įvertino R. K. atsakomybę charakterizuojančius duomenis, t. y. tai, kad jis nedirba, neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Apylinkės teismas taip pat įvertino tai, kad R. K. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam teisiamas ketvirtą kartą. Šios aplinkybė leido teismui padaryti išvadą, kad R. K. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, skirtos bausmės skirtos bausmės savo tikslo – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo – nepasiekė, t. y. jis ir toliau darė nusikalstamas veikas – vairavo transporto priemones neblaivus, neturėdamas tam teisės, o tai rodo, kad nuteistojo R. K. elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, jis yra linkęs daryti teisės pažeidimus bei nusikalstamas veikas. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamų veikų, numatytų BK 2811 straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, padarymą paskyrus šių straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatant už kiekvieną atskirą nusikalstamą veiką maksimalius jų dydžius. Apylinkės teismas paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtos bausmės rūšimi bei jos dydžiu.

12.       Apeliaciniame skunde nuteistasis R. K. nurodo, kad yra dirbantis, turi šeimą, dvi mažametes dukras, moka paskolą ir baudas, todėl, jo manymu, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir jam skyrus švelnesnę bausmę. Tačiau apygardos teismas su šiuo argumentu sutikti negali. Atkreiptinas dėmesys, kad ankstesniais procesiniais sprendimais R. K. buvo skirtos švelnesnės baudos, laisvės apribojimo bausmės, taip pat griežtesnė laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas, tačiau  nuteistasis ir vėl nusikalto, yra akivaizdu, jog jis iš ankstesnių teistumų nepasimokė ir išvadų nepadarė. Nagrinėjamu atveju R. K. yra nuteistas penktą kartą, anksčiau teistas už analogiškų nusikalstamų veikų, numatytų BK 2811 straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, padarymą. Pastebėtina, kad nuteistasis, jau būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas už juos neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Šie duomenys neabejotinai leidžia spręsti, kad dabartinė nusikalstama veika nebuvo padaryta atsitiktinai, tačiau yra nulemta susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, todėl, apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Kaip matyti, nuteistasis R. K. nededa realių pastangų iš esmės pakeisti savo gyvenimo būdo, priešingai, kartoja tas pačias nusikalstamas veikas, tai akivaizdžiai rodo, jog nuteistasis nėra linkęs taisytis. Šios aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąją ir leidžia pagrįstai teigti, jog jis negeba daryti išvadų ir savo elgesio kontroliuoti išimtinai teigiama linkme. Todėl darytina išvada, kad kitos švelnesnės bausmės rūšies ir bausmės dydžio paskyrimas nagrinėjamu atveju nepadėtų pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, be nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, siekiant realiai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Todėl švelninti skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirtą bausmę nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

13.       Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija mano, jog R. K. paskirta bausmė  yra individualizuota tinkamai, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje apeliaciniame skunde išdėstytas argumentais nėra pagrindo.

Dėl turto vertę atitinkančios sumos konfiskavimo

14.       Apeliaciniu skundu taip pat prašoma pirmosios instancijos teismo nustatytą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 560 Eur – sumažinti ir išieškoti iš jo tik dalį šios sumos – 1 500 Eur.

15.       BK 72 straipsnio 1–2 dalyse numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis, neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje kelių transporto priemonė yra laikoma nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka BK 72 straipsnio nuostatose nurodytus konfiskuotino turto požymius. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą

16.       Nustačius, kad turtas yra konfiskuotino pobūdžio, teismas pirmiausia turi įvertinti, ar šis turtas gali būti konfiskuotinas BK 72 straipsnio 1–4 dalyse numatytais pagrindais, o tik jų nesant, svarstyti galimybę taikyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiu atveju teismas turi pateikti sprendimo konfiskuoti ne turtą, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą, motyvus bei įvertinti, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus ir yra proporcinga. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad R. K. padarė BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, BK 72 straipsnio nuostatos yra taikomos imperatyviai.

17.       Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis „Volkswagen Touran“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. K. (t. 1, b. l. 50). Vidutinė automobilio vertė Lietuvoje, pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis, yra 2 560 Eur (t. 1, b. l. 51). Kadangi automobilis, kurį vairavo nuteistasis R. K., jam nuosavybės teise nepriklauso, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad iš nuteistojo turi būti išieškota nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma.

18.       Šiame kontekste apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertintas tokio turto vertės išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs automobilio vertę pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis, atsižvelgęs į tai, kad apeliantas transporto priemonę jau ne kartą vairavo neblaivus, ankstesniais teismų procesiniais sprendimais iš jo ne kartą buvo nuspręsta konfiskuoti atuomobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, mano, kad baudžiamojoje byloje nustatyta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma nėra itin didelė ar neproporcinga. Nuteistasis R. K. yra jauno amžiaus, darbingas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas būtų neproporcinga finansinė našta. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, skunde nurodomos aplinkybės, jog turi šeimą, reikia mokėti paskolas, baudas, savaime nelaikytinos išskirtinėmis ar išimtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą sumažinti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo dydį.

19.       Atžvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas ir nustatė tinkamą konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo dydį, todėl ši nuteistojo apeliacinio skundo dalis taip pat atmestina.

Dėl rašymo klaidos

20.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad skundžiamo teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje yra nurodyta iš R. K. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 560 Eur, tačiau žodžiais nurodyta, kad išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – vienas tūkstantis penki šimtai eurų.

21.       Iš skundžiamo teismo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė iš R. K. išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 560 Eur. Todėl teisėjų kolegija tokį nuosprendžio rezoliucinės dalies netikslumą vertina kaip rašymo klaidą ir šią klaidą ištaiso.

      Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

      nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

      Ištaisyti nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalimi, R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto – darant nusikalstamą veiką panaudoto daikto – automobilio „Volkswagen Touran“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 560 Eur (du tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt eurų).