Civilinė byla Nr. e2-966-253/2018

              Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00042-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.3; 2.6.1.6.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 30 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė,

sekretoriaujant Rimai Zigmantienei,

dalyvaujant vertėjai Anželai Tyščukienei, V. J.,

ieškovės atstovui advokato padėjėjui A. G.,

atsakovės M. M. atstovei advokatei G. S.,

atsakovo V. M. atstovei advokatei G. K.,

atsakovei J. S.,

trečiojo asmens K. M. atstovei advokatei K. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovams M. M., J. S. ir V. M., trečiasis asmuo K. M., dėl dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teismas

n  u  s  t  a  t  ė :

1. Ieškovė G. B. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis 2016‑04-11 dovanojimo sutartį Nr. 4313, sudarytą tarp M. (M.) M.(anksčiau – M. M.) ir J. S., ir 2016-05-03 dovanojimo sutartį Nr. 3995, sudarytą tarp J. S. ir V. M., taikyti restituciją, grąžinti perleistą butą, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovės M. M. nuosavybėn. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinį grindė aplinkybėmis, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) ieškovei išdavė 2018‑01‑04 vykdomąjį raštą Nr. 2‑174‑1030/2017. Jame nurodyta, kad teismas nusprendė trečiajam asmeniui G. B. priteisti solidariai iš ieškovo K. M. ir atsakovės M. (M.) M. 43 276,83 Eur vietoj sutuoktinių sumokėtų kredito įmokų, priteisti iš atsakovės M. M. 262,59 Eur bylinėjimosi išlaidų ir iš K. M. ir M. M. po 173,94 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Vykdomasis raštas išieškojimui iš M. M. buvo perduotas antstolės V. D. kontorai. 2018 m. sausio mėn. gauta informacija, kad išieškojimo įvykdymą komplikuoja tai, kad M. M. beveik neturi turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, kadangi praktiškai visas jos vardu likęs registruotas turtas yra apsunkintas hipoteka arba jam taikomas areštas; areštuotose banko sąskaitose nėra pinigų. Taigi paaiškėjo, kad M. M. yra nemoki. Ieškovė reikalavimus reiškia actio Pauliana ir sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindu.
3. Ieškovė nurodo, kad M. M. jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), 2016-04-11 padovanojo savo mamai J. S., o ji šį butą 2016‑05‑03 padovanojo savo anūkui – K. M. ir M. M. sūnui V. M.. Be to, M. M. jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį dar vieną butą, adresu (duomenys neskelbtini), 2016-04-13 padovanojo J. S.. V. M. padovanotame bute, adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai negyvena. Atsakovai J. S. ir V. M. žino apie besitęsiantį teisminį procesą santuokos nutraukimo byloje ir žino jos esmę. Atsakovai sutiko sudaryti tariamuosius sandorius ir taip pažeidė kreditorės (ieškovės) teises ir teisėtus interesus. Atsakovai simuliavo sandorių sudarymą, t. y. atliko veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorių prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, todėl ginčijami sandoriai yra tariamieji sandoriai, t. y. niekiniai. Dovanojimo sandoriuose nėra sąžiningų įgijėjų, todėl taikytina visiška restitucija. Ieškovės įsitikinimu, atsakovai neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių. Ginčijamų sandorių sudarymo metu, t. y. 2016‑04-11 ir 2016-05-03, G. B. turėjo reikalavimo teisę M. M.. Buto, adresu (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės (57 300 Eur) turėtų pakakti visiškai išieškoti skolą G. B. naudai pagal minėtą vykdomąjį raštą, todėl ji ginčija tik šio buto dovanojimo sandorius. Ieškovės nuomone, yra visos actio Pauliana sąlygos nurodytus dovanojimo sandorius pripažinti negaliojančiais bei taikyti teisinius padarinius. Atsakovė M. M., sudarydama ginčijamus sandorius, ne tik suvokė, kad neteks turto, iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas, ir taip bus pažeistos kreditorių teisės, bet ir to siekė.
4. Teismo posėdžio, vykusio 2018-06-04, metu ieškovė G. B. ieškinio reikalavimus palaikė. Ieškovė nurodė, kad 2009 m. įsikėlė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), butą jai suteikė K. M., M. M. irgi tai žinojo, iki 2015 m. santykiai buvo draugiški. 2015 m. K. M. kreipėsi dėl skyrybų, sutuoktiniams ieškovė pasakė, kad nebus nė vieno iš jų pusėje. Ieškovė už minėtą butą mokėjo įnašus grynaisiais pinigais, o nuo 2010 m. pradėjo mokėti į K. M. sąskaitą, iš kurios bankas išskaitydavo kreditą. Kai 2015 m. ieškovė nestojo M. M. pusėn, santykiai tapo konfliktiški. Teismo sprendimu, priteistą skolą sudaro ieškovės perduotos įmokos už paskolą. Ieškovei pinigų niekas negrąžina ir prašo išsikraustyti iš buto. Ieškovė neturi kur išsikelti, nes jai negrąžinami pinigai. Ginčijami sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais, nes M. M. nuslėpė du butus, išėjo iš darbo, kad nereikėtų mokėti skolos. M. M. turi priteistą dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), bet butui taikomas areštas.
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas A. G. ieškinio reikalavimus palaikė. Papildomai nurodė, kad nors M. M. neigia, jog dalyvavo susitarime dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo, tačiau žinojo, kad G. B. dengia už jos sutuoktinį kreditą nuo 2010 m. kovo mėnesio, todėl ji turėjo suvokti, kad nusprendus nevykdyti minėto susitarimo, solidarūs skolininkai M. M. ir K. M. turės pinigus grąžinti. Ginčo sandorių sudarymo metu G. B. jau turėjo reikalavimo teisę solidariesiems skolininkams, teismo sprendimas tai tik patvirtino. Mano, kad ginčijamais sandoriais buvo siekiama vien formaliai perleisti turtą, sunkinant galimybę įvykdyti teismo sprendimą ištuokos byloje. Baigiamojoje kalboje teigė, kad yra visos actio Pauliana sąlygos, o tokio ieškinio reikalavimo senaties terminas nepraleistas. Hipotekos ginčo butui tikslas buvo ne paskolos grąžinimo užtikrinimas, o eliminavimas galimybės į jį nukreipti išieškojimą, nes be įkaito turėtojo sutikimo nėra galimybės išieškoti iš hipoteka įkeisto daikto. Nors tariama mamos (atsakovės J. S.) paskola buvo suteikta penkeriems metams, tačiau, nepraėjus pusei metų nuo hipotekos įforminimo, 2016‑04-11 buvo sudaryta dovanojimo sutartis ir hipoteka kitą dieną išregistruota. Nurodė, kad, be kita ko, J. S. pripažino, jog dovanojimo sandoriai buvo reikalingi ir tam, kad išvengtų išieškojimo į butus nukreipimo. Ieškovė nuo 2010 m. kovo mėn. iki 2018 m. kovo mėn. už solidarius banko skolininkus K. M. ir M. M. reguliariai mokėjo kredito įmokas už butą, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2009 m. gyvena minėtame bute. M. M. pretenzijas į minėtą butą pradėjo reikšti tik 2016 m., prieš pat dovanojimo sandorių sudarymą. Po to M. M. iš karto abu asmeninės nuosavybės teise turėtus butus padovanojo J. S., o ši ginčo butą greit padovanojo anūkui V. M.. Atsisakiusi butų nuosavybės M. M. be K. M. žinios šeimos turto statusą įregistravo butui, esančiam (duomenys neskelbtini). M. M. pati moka už ginčo buto komunalinius patarnavimus. Mano, kad M. M. dovanojant butus ir formaliai netenkant turto labiau tikėtina, jog jos tikslas buvo sudaryti jos nemokumo įspūdį pasiekti palankų rezultatą ištuokos byloje. Ieškovė apie tai, kad M. M. yra tariamai nemoki ir kad ginčijami sandoriai pažeidžia jos, kaip kreditorės, teises, sužinojo iš antstolės V. D. 2018-01-24. Ieškinio senaties terminas ginčyti sandorius tiek tariamo sandorio pagrindu, tiek actio Pauliana pagrindu nepraleistas.
6. Atsakovai M. M., J. S. ir V. M. byloje pateiktuose atsiliepimuose prašo ieškovės ieškiniui taikyti senaties terminą ir bylą nutraukti, ieškovės ieškinį atmesti ir netenkinti prašymo taikyti restituciją. Atsakovai prašo paskirti ieškovei G. B. maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) pagrindu ir 50 proc. baudos paskirti atsakovams solidariai; priteisti iš ieškovės jų naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2018-01-24) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovai taip pat prašo pranešti prokurorui CPK 300 straipsnio pagrindu apie ieškovės galbūt padarytą ir toliau daromą nusikalstamą veiką pagal visus požymius.
7. Atsiliepimuose atsakovai nurodo atsikirtimų motyvus, jog ieškovė be teisėto pagrindo, nemotyvuotai ir nepagrįstai prašo taikyti restituciją pašalinio asmens, t. y. teisėto savininko V. M., turtui. M. M. šioje byloje nėra atsakovė, nes nėra šio būsto savininkė ir į nurodytą daiktą jokių teisių neturi. Restitucija šioje byloje ir šiam turtui negalima. Ieškovė neįrodė, kad V. M. iš savo močiutės J. S. dovanų buvo gavęs ginčo butą neteisėtai arba per klaidą. Atsakovai nesutinka, kad ieškovės nurodomame vykdomajame rašte nurodyta 43 276,83 Eur suma yra bankui sumokėtos kredito įmokos, nes pinigai buvo mokami K. M.. Pabrėžia, kad civilinė byla Nr. 2-174-1030/2017 dar iki galo neišnagrinėta. Ieškovė vykdomąjį raštą pateikė vykdyti antstolei V. D. ir išreiškė valią skolą išieškoti ne iš abiejų solidariųjų skolininkų, o tik iš vienos M. M.. Ieškovė nuslėpė, kodėl ji atsisako išieškoti iš M. M. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris yra padalytas po 1/2 dalį ir iš kurio galėtų pradėti išieškojimą. Atsakovų nuomone, taip bandoma praturtėti V. M. sąskaita. Be to, ieškovė nutyli, kad antstolė 2018-01-16 pervedė G. B. 455 Eur sumą, tad antstolė faktiškai realiai pradėjo vykdyti išieškojimą. Atsakovų nuomone, ieškovė ieškinyje nutyli faktines aplinkybes, reiškia ieškinį dėl tų pačių dalykų tuo pačiu pagrindu, dėl to piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Atsakovai nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2‑174‑1030/2017 teismo pirmą kartą priimtu 2016-02-09 sprendimu M. M. negavo jokio turto santuokos nutraukimo byloje ir todėl negalėjo žinoti iš anksto būsimo, t. y. kito 2017-12-21 teismo sprendimo galutinio rezultato, nes pirmasis teismo sprendimas buvo panaikintas ir Klaipėdos apygardos teismo nutartimi grąžintas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. M. M. dovanojimo sutartį sudarė tik                2016-04-11, ginčo butą motinai J. S. padovanojo dėl labai sunkios materialinės padėties, dėl susidariusių skolų ir ketinimo išvykti iš Lietuvos.
8. Teismo posėdžio metu atsakovė J. S. su ieškiniu nesutiko. Papildomai nurodė, kad, jos nuomone, G. B. ir jos šeima K. M. manipuliavo. Dukra su žentu butą Minijos g. pirko, kad naujame bute galėtų gyventi, o butą (duomenys neskelbtini) paliktų sūnui. K. M. 2015 m. pradėjo skyrybų procesą. J. S. nurodė, kad ji turėjo santaupų ir dukters prašymu padėjo pinigais advokatų paslaugoms apmokėti, padėjo sumokėti už butą ir maistą; jos santaupos baigėsi, o teko padėti dukrai ir ji norėjo turėti garantiją, dėl to prašė, kad būtų įkeistas butas (duomenys neskelbtini) Nors ji dukrai tuo metu paskolino daugiau pinigų, bet buvo įformintas susitarimas dėl 8 000 Eur paskolos, nes notaro kontoroje nuo didesnės sumos būtų reikėję daugiau mokėti. Dukra turėjo išeiti iš darbo dėl regėjimo problemų. Butas buvo įkeistas už 8 000 Eur, tačiau ji toliau padėdavo dukrai ir anūkams. Jos užduotis buvo išsaugoti butą anūkui, ji įsipareigojo mokėti už šį butą. Buvo laikotarpis, kai ji nelabai gerai jautėsi ir nusprendė iš karto butą padovanoti anūkui, kad paskui nekiltų problemų, be to, norėjo butą padovanoti jo pilnametystės proga, iki šiol padeda jam mokėti už butą. 8 000 Eur skolos dukra negrąžino, ji skolą dovanojo ir nebeskaičiavo. Dėl paslaugų butui teikimo savo vardu sutarčių nesudarė, kai butas priklausė jai, tam neteikė reikšmės, neprisiminė. Tik neseniai veikdama pagal įgaliojimą sudarė sutartis su energijos ir vandens tiekėjais anūko vardu. 8 000 Eur skolos dukra negrąžino, bet su sąlyga, kad dukra jai padovanos butą. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena jos motina, J. S. ja dabar rūpinasi. Padovanoti butą (duomenys neskelbtini) pareikalavo J. S. motina, o butą (duomenys neskelbtini) J. S. pareikalavo padovanoti, nes tik su ta sąlyga toliau padės M. M.. J. S. nurodė, kad ji perveda pinigus į banko sąskaitą, o M. M. internetu gauna sąskaitas ir apmoka buto komunalinius patarnavimus. Anūkas paprastai pats neapmokėdavo sąskaitų, dukrai įprasta tai daryti, jai taip patogiau. Dukra į užsienį išvyko praėjusių metų vasarą. J. S. nurodė, kad elgėsi taip, kaip suprato, norėjo pinigų grąžinimo garantijos, o paskui prašė to, kas jai buvo suprantama, kad padovanotų butą ir su ta sąlyga toliau teiks pagalbą. Skola ir buto vertė nelygiaverčiai, tačiau jai buvo svarbu turėti garantiją; nežino, ar tikrai žinojo buto vertę. Ji norėjo išsaugoti butą anūkui. Baigiamojoje kalboje J. S. nurodė, kad jos dukrai M. M. priklauso pusė buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir šio turto dalies vertės iš esmės pakaktų dukters skolos daliai padengti, dėl to actio Pauliana pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas. Dukra iš pradžių į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nepretendavo, pradėjo į jį pretenduoti tik tada, kai suprato, kad jai vis tiek reikės mokėti paskolą už tą butą, dėl to ėmė siekti to buto, įregistravo ten vaikus. Negalima vertinti, kad dukra turėjo piktavališkų ketinimų. Nurodo, kad nežinojo, jog iš jos dukters bus reikalaujama skolos, neturėjo jokių piktų ketinimų, naudojosi savo teise disponuoti savo turtu.
9. Teismo posėdžio, vykusio 2018-06-04, metu atsakovų M. M. ir V. M. atstovė advokatė G. K. prašė ieškinį atmesti. Taip pat prašė taikyti ieškinio senaties terminą, kadangi apie sandorius buvo žinoma jau 2016 m. ir ieškovė tai žinojo. Papildomai nurodė, kad M. M. padėtis tapo sunki ir turėjo skolintis pinigų iš motinos, pasiskolinta suma buvo didesnė už 8 000 Eur, dėl kurių sudarytas sandoris, todėl 2015-10-20 M. M. užtikrino skolos grąžinimą butu, kad toliau galėtų naudotis motinos pagalba ir tik 2016-04-11 butas padovanotas. Nesutiko, kad V. M. nesieja savo būsimo gyvenimo su Lietuva, kadangi padovanotame bute gyvena jo mergina. Nesutiko, kad M. M. tyčia norėjo paslėpti savo turtą. G. B. 2016 m. įstojo į skyrybų bylą ir apie sandorius žinojo, dėl to prašė taikyti senaties terminą. Baigiamojoje kalboje nurodė, kad M. M. iš J. S. gavo daugiau pinigų nei nurodyta paskolos sutartyje, motina pinigus siunčia ir dabar, dėl šių skolų butą padovanojo motinai. Tuo metu dar nebuvo aiškus teismo sprendimas, nebuvo aišku, ar bus priteista skola G. B.. Mano, kad M. M. sudarytas dovanojimo sandoris nėra tariamas. Nesutiko, kad M. M. nemoki, nes jai priklauso 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), tad yra galimybė G. B. grąžinti pinigus kitu būdu. Teismo posėdžio, vykusio 2018-08-28, metu atsakovės M. M. atstovė advokatė G. S. pritarė ankstesnės atstovės pasisakymams, o V. M. atstovė advokatė G. K. prašė ieškinį atmesti anksčiau nurodytų motyvų pagrindu.
10. Rašytiniuose paaiškinimuose trečiasis asmuo K. M. nurodė, jog prašo ieškinį patenkinti ir priteisti jam išlaidas. Teigia, kad atsakovai neturėjo būtinybės ar pareigos sudaryti ginčijamus dovanojimo sandorius. Ieškovė ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo reikalavimo teisę M. M., tai patvirtinta teismo sprendimu. M. M., būdama skolinga G. B., siekė išvengti skolos atlyginimo, todėl sąmoningai, tyčia perleido visą savo turtą giminaičiams. Atsakovė M. M., sudarydama ginčijamus sandorius, įregistruodama (duomenys neskelbtini) esantį butą šeimos turtu, siekė įgyti palankesnes sąlygas turtui padalyti. 2016-05-03 butas buvo dovanotas V. M., tačiau pasekmių realiai nebuvo siekiama, jis dovanotame bute neapsigyveno. M. M. sudarydama ginčijamus sandorius suvokė, kad neteks turto, iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas, ir dėl to bus pažeistos G. B. teisės. Trečiojo asmens nuomone, egzistuoja actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos.
11. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė advokatė K. Č. ieškovės ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad ginčo buto dovanojimo sandoris buvo tariamas, šalys neketino sukurti jokių teisinių padarinių, M. M. buto motinai J. S. niekada neperdavė, ši turėjo savo butą. M. M. neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Taip pat nebuvo būtinybės J. S. padovanoti butą anūkui V. M.. Baigiamojoje kalboje nurodė, kad sandoris sudarytas tarp šeimos narių, artimųjų, tai nulėmė šeimos susitarimai ir 2016 m. buvusios aplinkybės. Atsakovės neįrodė, kad privalėjo sudaryti buto dovanojimo sandorį. 2016-04-09, prieš dovanojimą, M. M. su vaikais gyvenamosios vietos deklaraciją pakeitė iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame niekada negyveno ir negali gyventi iki šiol. Tokiais veiksmais atsakovai sąmoningai siekė įgyti natūra dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) Mano, kad butas (duomenys neskelbtini) buvo padovanotas J. S. ne dėl skolų ar būtinybės, o dėl skyrybų byloje išsiaiškėjusios skolos G. B. ir siekiant pagrįsti poziciją dėl turto padalijimo ir išlaikymo. Nors M. M. padovanojo butą J. S., tačiau nepakeitė savo gyvenamosios vietos ir toliau liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), V. M. išvyko studijuoti į užsienį. Po dovanojimo sandorio 2016–2017 m. M. M. mokėjo mokesčius už ginčo butą, jame gyveno, nurodė faktinę gyvenamąją vietą. Mano, kad actio Pauliana ieškinio senaties terminas nepraleistas.

Teismas

k  o  n  s  t  a  t  u  o  j  a:

12. Byloje ginčas kilo dėl pagrindo pripažinti negaliojančiomis dvi nekilnojamojo turto – buto –dovanojimo sutartis ir taikyti restituciją. Ieškovė ieškiniu prašo taikyti actio Pauliana institutą, taip pat teigia, kad yra pagrindas ginčijamus sandorius pripažinti niekiniais ir negaliojančiais, kaip tariamus sandorius.
13. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2018-01-04 išduotas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomasis raštas Nr. 2‑174-1030/2017 dėl išieškojimo iš skolininkės M. M. išieškotojai G. B.. Jame nurodyta, kad civilinėje byloje        2017‑12-21 įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuspręsta priteisti solidariai iš ieškovo K. M. ir atsakovės M. M. trečiajam asmeniui G. B. 43 276,83 Eur vietoj sutuoktinių sumokėtų kredito įmokų; priteisti iš atsakovės M. M. 262,59 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui G. B. ir priteisti G. B. iš K. M. ir M. M. po 173,94 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nustatyta, kad antstolės V. D. kontoroje pagal minėtą vykdomąjį raštą pradėta vykdyti vykdomoji byla Nr. 0004/18/00034 dėl 43 713,36 Eur skolos išieškojimo iš M. M. G. B.. Antstolės V. D. 2018‑01‑24 pažymoje apie skolos išieškojimą, adresuotoje G. B., nurodytos nustatytos aplinkybės ir pažymėta, kad užtikrinti skolos išieškojimą iš turto, priklausančio M. M., nėra galimybės.
14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad M. M. (tuo metu – M. M.) asmeninės nuosavybės teise jai priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 2016-04-11 dovanojimo sutartimi Nr. 4313 padovanojo J. S.. 2016‑05‑03 dovanojimo sutartimi Nr. 3995 J. S. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), padovanojo V. M.. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis, M. M. jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), 2016-04-13 dovanojimo sutartimi Nr. 3251 padovanojo J. S..
15. Byloje ieškovė G. B. ginčija 2016-04-11 ir 2016-05-03 sudarytus buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sandorius. Ieškovės teigimu, ginčijami sandoriai sudaryti tik dėl akių ir dėl ginčijamų sandorių sudarymo atsakovė M. M. tapo nemoki. Ieškovė nurodo, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės (57 300 Eur) turėtų pakakti visiškai išieškoti skolą G. B. pagal ieškovei išduotą vykdomąjį raštą, todėl ieškovė ginčija tik šio buto dovanojimo sandorius.

Dėl ieškinio senaties

16. Byloje atsakovai prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Atsakovai nurodo, kad ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu, nes apie dovanojimo sutarčių egzistavimą jai neabejotinai buvo žinoma nuo 2016-08-05. Šį teiginį atsakovai grindžia motyvais, jog ieškovė G. B., kaip kreditorė, buvo įstojusi į civilinės bylos Nr. 2-174-1030/2017 nagrinėjimą su 2016‑08-05 pareikštu ieškiniu, ji buvo susipažinusi su byla ir jai turėjo būti žinoma apie nurodytų dovanojimo sutarčių sudarymą 2016-04-11 ir 2016-05-03, tačiau ji sandorių neginčijo. Ieškovė G. B. su atsakovų motyvais nesutinka ir laikosi pozicijos, kad ieškinio padavimo momentu ieškinio senaties terminai nebuvo suėję. Ieškovė nurodo, kad faktą, jog atsakovė M. M. dėl ginčijamų sandorių sudarymo tapo nemoki, ieškovė sužinojo iš antstolės V. D. 2018 m. sausio mėn.
17. Šioje byloje ieškovė dovanojimo sandorius ginčija tiek sandorių negaliojimo instituto, tiek actio Pauliana pagrindu. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalis). Byloje šis senaties terminas nepraleistas. Vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 3 dalimi, CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą; šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Tokios minėto senaties termino pradžios momento sąlygos atitinka bendrąją teisės į ieškinį atsiradimo momento nustatymo taisyklę (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Įvertinus šalių argumentus matyti, kad byloje keliamas klausimas dėl CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nurodyto vienerių metų ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios.
18. Informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi aplinkybės: pirma, informacija apie skolininko sudarytą sandorį ir, antra, informacija, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Taigi senaties termino pradžiai nustatyti aktualus ne tik pats sužinojimo apie sandorio sudarymo faktą momentas, bet ir kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie tai, kad sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises, momentas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl ieškinio senaties termino vienerių metų skaičiavimo pradžios pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pažymima, kad vien sandorio fakto sužinojimas arba galimybės sužinoti turėjimas yra nepakankamas, kad būtų pradėtas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Kol kreditorius sužino arba atsiranda aplinkybės, kad jis turėjo galimybę sužinoti su sandoriu susijusias aplinkybes, nuo sandorio sudarymo gali būti praėję daugiau kaip vieneri metai, bet kreditorius tokiu atveju nelaikomas praleidusiu ieškinio senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑297/2013).
19. Atsakovai akcentuoja, kad apie ginčijamas 2016‑04‑11 ir 2016-05-03 dovanojimo sutartis turėjo būti žinoma ieškovei, kaip kreditorei, 2016-08‑05 pareiškus ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017. Atsakovai nepateikė motyvų, kad ieškovei G. B. nurodytu metu buvo ar turėjo būti žinoma, jog minėti dovanojimo sandoriai pažeidžia jos, kaip kreditorės, interesus. Remiantis bylos duomenimis, ieškovei G. B. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomasis raštas Nr. 2-174-1030/2017 dėl išieškojimo iš skolininkės M. M. išduotas 2018-01-04. Ieškovė vykdomąjį raštą pateikė vykdyti antstolei V. D., užvesta vykdomoji byla Nr. 0004/18/00034. Iš antstolės 2018-01-24 pažymos duomenų matyti, kad 2018-01-08 buvo patikrinta skolininkės M. M. turtinė padėtis ir nustatyta, kad M. M. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2009-05-26 įkeistas hipoteka, nuo 2017‑03-27 dėl skolų nemokėjimo yra areštuotas antstolės R. V., o VSDFV duomenimis, skolininkė nedirba, taip pat nurodyta, kad nėra galimybės užtikrinti skolos išieškojimą iš M. M. priklausančio turto. Ieškovei informacija apie tai, kad iš skolininkei priklausančio turto nėra galimybės užtikrinti skolos išieškojimą, tapo žinoma vėliau nei atsakovų nurodoma ieškovės sužinojimo apie ginčijamus dovanojimo sandorius data. Minėti duomenys sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškovė 2018 m. sausio mėn. sužinojo apie tai, jog ginčijami atsakovės M. M. turėto nekilnojamojo turto dovanojimo sandoriai galbūt pažeidžia jos, kaip kreditorės, teises. Ieškovės ieškinys teisme gautas 2018-01-24. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinęs šalių argumentus ir bylos faktinius duomenis, teismas daro išvadą, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas ginčyti sandorius actio Pauliana pagrindu šiuo atveju nepraleistas.

Dėl bylos esmės

20. CK 6.66 straipsnio 1 dalis numato kreditoriui teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti; sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Išskiriamos tokios būtinos actio Pauliana instituto taikymo (reikalavimo tenkinimo) sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat išskiriami du šio instituto taikymo ypatumai: actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 6.66 straipsnio 3 dalis); kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtina visų nurodytų sąlygų visuma. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu šios įstatymo nuostatos pagrindu.
21. Vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 4 dalimi, sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Nagrinėjamu atveju ieškovė CK 6.66 straipsnio 1 dalies (actio Pauliana) pagrindu ginčija atsakovų sudarytus vieno nekilnojamojo turto objekto (t. y. buto, adresu (duomenys neskelbtini)) dovanojimo sandorius ir teigia, kad ginčo sandoriais perleisto objekto vertės pakanka ieškovės reikalavimui įvykdyti.
22. Viena iš pirminių sąlygų actio Pauliana institutui taikyti – kreditorius turi turėti neginčytiną ir neabejotiną reikalavimo teisę į skolininką. Sprendžiant klausimą, ar kreditorius turi tokią reikalavimo teisę, svarbu, kad skolininko ir kreditoriaus prievolės pagrindas būtų atsiradęs anksčiau, negu buvo sudarytas kreditoriaus ginčijamas sandoris (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momentas priklauso nuo teisinių santykių, iš kurių ši teisė kildinama, pobūdžio. Svarbu tai, kad actio Pauliana pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. sprendžiant klausimą dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
23. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-174-1030/2017, iškelta pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei M. M. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo ir kitų klausimų išsprendimo, tretieji asmenys AB SEB bankas, UAB „Būsto paskolų draudimas“, G. B., BUAB „Metva“, notaras E. S., notarė V. K., V. M., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Minėtoje civilinėje byloje trečiasis asmuo G. B. buvo pareiškusi savarankiškus reikalavimus dėl su butu, esančiu (duomenys neskelbtini), susijusių pirkimo–pardavimo ir įkeitimo sandorių pripažinimo apsimestiniais, o minėtų reikalavimų netenkinimo atveju G. B. buvo pareiškusi alternatyvius reikalavimus, susijusius su kredito ir palūkanų kompensavimo tikslu, jos sumokėtos 43 804 Eur sumos priteisimu solidariai iš M. M. ir K. M.. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017-08-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017, be kitų klausimų išsprendimo, nuspręsta savarankiškus reikalavimus pareiškusio trečiojo asmens G. B. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš K. M. ir M. M. trečiajam asmeniui G. B. 43 276,83 Eur vietoj sutuoktinių sumokėtų įmokų. Klaipėdos apygardos teismo 2017-12-21 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1814-459/2017, ši minėto pirmosios instancijos teismo 2017-08-28 sprendimo dalis palikta nepakeista. Nors atsakovai pabrėžia, kad civilinė byla Nr. 2-174-1030/2017 dar iki galo neišnagrinėta ir yra ruošiama kasacija, tačiau remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad minėtoje civilinėje byloje pateiktus kasacinius skundus atsisakyta priimti (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
24. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimo teisę kildina iš teisinių santykių, susiklosčiusių sumokėjus už sutuoktinius kredito įmokas. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017-08-28 sprendime konstatuota, kad trečiasis asmuo G. B. įrodė ir rašytiniais įrodymais pagrindė, jog vietoj sutuoktinių K. M. ir M. M. yra sumokėjusi 43 276,83 Eur kredito įmokų; teismas konstatavo, kad solidarią sutuoktinių prievolę bankui mokėti įmokas pagal kredito sutartį įvykdė trečiasis asmuo (t. y. G. B.), todėl įvykdžiusiam prievolę trečiajam asmeniui pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, dėl to G. B. reikalavimą priteisti jai sumokėtas kredito įmokas teismas tenkino CK 6.50 straipsnio pagrindu.
25. Atsiliepimuose į ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovai nesutinka, kad ieškovei išduotame vykdomajame rašte nurodyta 43 276,83 Eur suma yra vietoj sutuoktinių sumokėtos kredito įmokos ir teigia, kad pinigai iš tikrųjų buvo mokami ne bankui, o K. M., taip pat nurodo, jog kreditas bankui buvo visiškai sumokėtas iš bendro šeimos turto, gaunamų pajamų ir iš abiejų sutuoktinių K. M. ir M. M. asmeninių lėšų. Teismas pažymi, kad, vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, byloje nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Teismas pripažįsta, kad anksčiau nurodytos aplinkybės dėl G. B. 43 276,83 Eur kredito įmokų sumokėjimo vietoj sutuoktinių yra nustatytos įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017-08-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017, todėl laikytinos prejudicinėmis ir iš naujo atskirai neįrodinėtinos (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Atsakovų nurodomi argumentai dėl G. B. gyvenimo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl dėl jų nepasisakytina.
26. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017-08-28 sprendime nustatyta, kad trečiasis asmuo G. B. įmokas mokėjo nuo 2010-03-17, t. y. iki ginčijamų sandorių sudarymo. Minėtame 2017-08-28 teismo sprendime taip pat padaryta išvada, kad atsakovė M. M. žinojo, jog ginčo bute gyvena ir šalių kreditinius įsipareigojimus vykdo trečiasis asmuo G. B.. Taigi skolininkei iš esmės buvo žinoma apie kreditorės G. B. reikalavimo teisės egzistavimą. Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė buvo atsakovės G. B. kreditorė. Neginčijama ir galiojanti ieškovės G. B. reikalavimo teisė atsakovei M. M. patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad šiuo atveju nustatyta sąlyga dėl ieškovės neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę M. M..
27. Vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 1 dalimi, sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl to skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka.
28. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pagal ieškovei G. B. 2018-01-04 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2‑174‑1030/2017 pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš skolininkės M. M.. Iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017-08-28 sprendimo matyti, kad M. M. asmeninės nuosavybės teise priteista 1/2 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), 1/242 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/280 dalys negyvenamosios patalpos – automobilių saugyklos, adresu (duomenys neskelbtini). Kaip minėta anksčiau, antstolės V. D. 2018-01-24 pažymoje apie skolos išieškojimą pažymėta, kad užtikrinti skolos išieškojimą iš turto, priklausančio M. M., nėra galimybės. Iš minėtos antstolės pažymos duomenų ir Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų nustatyta, kad M. M. vardu registruotam nekilnojamajam turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nuo 2009‑05‑27 įregistruota hipoteka ir nuo     2017‑03-27 antstolės R. V. taikytas areštas (apribota 1/2 dalies disponavimo teisė). Iš byloje esančios antstolės V. D. 2018-01-24 užklausos apie M. M. draudžiamąsias pajamas matyti, kad nuo 2016-12-10 atsakovė M. M. nedirba. Vertinant M. M., kaip skolininkės, turtinę padėtį įvertintini ir duomenys apie tai, kad M. M. vardu Nekilnojamojo turto registre buvo registruoti du nekilnojamojo turto objektai – butai (adresu (duomenys neskelbtini), ir adresu (duomenys neskelbtini)). Šie nekilnojamojo turto objektai civilinės bylos Nr. 2‑174‑1030/2017 nagrinėjimo metu buvo perleisti (padovanoti).
29. Nagrinėjamoje byloje ginčijami dovanojimo sandoriai sudaryti dėl atsakovei M. M. priklausiusio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Įvertinus anksčiau nurodytus duomenis, kad išieškojimas kreditorės naudai iš skolininkės M. M. turto negali būti užtikrintas, M. M. su darbu susijusių pajamų negauna, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovė M. M., 2016-04‑11 sudaryta dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleisdama jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, pablogino savo turtinę padėtį, tuo iš esmės sunkindama ieškovės, kaip kreditorės, reikalavimo teisės patenkinimą. Todėl yra pagrindas pripažinti, jog atsakovei M. M. priklausiusio buto, esančio (duomenys neskelbtini), ginčijamas dovanojimo sandoris iš esmės pažeidžia ieškovės, kaip kreditorės, teises.
30. Ieškovė teigia, kad ginčijamų sandorių atsakovė M. M. neprivalėjo sudaryti. Atsakovų atsiliepimuose nurodoma, kad M. M. dovanojimo sutartį sudarė tik 2016-04-11, esant labai sunkiai materialinei padėčiai, dėl susidariusių skolų ir dėl ketinimo išvykti iš Lietuvos.
31. Sąlyga dėl skolininko neprivalėjimo sudaryti ginčijamo sandorį iš esmės paaiškinama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑362/2011; kt.). Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, jas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis.
32. Kaip minėta, 2016-04-11 dovanojimo sutartimi M. M. padovanojo savo motinai J. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovai būtinybę sudaryti minėtą sandorį motyvuoja tuo, kad M. M. buvo skolinga J. S.. Atsiliepimuose atsakovai nurodo, kad atsakovė M. M. turėjo skolintis pinigų iš savo motinos J. S. sumokėti už advokatų teisinę pagalbą, sumokėti už komunalines paslaugas ir skolas už butą, esantį (duomenys neskelbtini).
33. Dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas. Nustatyta, kad 2015-10-20 tarp atsakovių J. S. ir M. M. sudaryta paskolos sutartis, ji patvirtinta notaro. Šioje sutartyje nurodyta, kad J. S. paskolino M. M. 8 000 Eur, paskolos grąžinimo data – 2020-10-20. Rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šiai paskolos sutarčiai užtikrinti 2015-10-20 sutartine hipoteka įkeistas M. M. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini); bendra hipotekos objekto vertė nurodyta 55 100 Eur. Svarbia aplinkybe pripažintina tai, kad 2015-10-20 paskolos sutartyje buvo nustatytas penkerių metų paskolos terminas, paskolos grąžinimo terminas ginčijamos 2016-04-11 dovanojimo sutarties sudarymo metu nebuvo suėjęs. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė M. M. dėl susiklosčiusių paskolos santykių 2016-04-11 privalėjo sudaryti ginčijamą dovanojimo sandorį.
34. Teismas įvertina byloje esančius duomenis, kad J. S. 2015-10-20 paskolos sutartimi M. M. paskolinta suma sudarė tik 8 000 Lt. Nors bylos nagrinėjimo metu J. S. nurodė, kad buvo paskolinta didesnė suma, tačiau kitokios aplinkybės nėra užfiksuotos notaro patvirtintoje 2015-10-20 paskolos sutartyje, patvirtinančių įrodymų atsakovai nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taip pat atsižvelgtina į duomenis, kad M. M. motinai J. S. padovanojo du butus: ginčijama 2016-04-11 dovanojimo sutartimi padovanotas butas, adresu (duomenys neskelbtini), o 2016-04-13 dovanojimo sutartimi padovanotas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų apie vidutinę padovanoto nekilnojamojo turto objektų rinkos vertę matyti, kad 2016‑03-30 buvo nustatyta 57 300 Eur buto, adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė, o 2016‑04-13 duomenimis, vidutinė padovanoto buto, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė sudarė 20 600 Eur. Iš šių duomenų matyti, kad hipoteka įkeisto buto vertė gerokai viršijo paskolos sumą, kuriai užtikrinti sudarytas sutartinės hipotekos sandoris, o kito M. M. nekilnojamojo turto objekto vertė buvo pakankama padengti paskolos sumą. Kadangi 2015-10‑20 paskolos sutartyje numatytas paskolos, kurios grąžinimas užtikrintas buto, adresu (duomenys neskelbtini), hipoteka, grąžinimo terminas nebuvo suėjęs, nėra pagrindo konstatuoti, kad M. M. privalėjo motinai perleisti būtent hipoteka įkeistą butą. Be to, 2016-04-11 dovanojimo sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad ginčo butas yra įkeistas J. S., užtikrinant dovanotojos M. M. prievolių J. S. pagal             2015-10-20 notarės patvirtintą paskolos sutartį, reg. Nr. 13308, su pakeitimais ir papildymais, įvykdymą hipoteka; dovanotoja pareiškė ir patvirtino, kad prieš pasirašant dovanojimo sutartį įvykdė prievolę, kurios įvykdymo užtikrinimui yra įkeistas butas, bei gavo iš hipotekos kreditorės pareiškimą apie visišką prievolės įvykdymą ir hipotekos atsisakymą. Įvertinęs nurodytų duomenų visumą teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad atsakovė M. M. privalėjo sudaryti ginčijamą 2016-04-11 dovanojimo sutartį.
35. Sprendžiant klausimą dėl pagrindo taikyti actio Pauliana būtina įvertinti skolininko sąžiningumą. Sąžiningumas yra vertybinis žmogaus elgesio matas. Aplinkybė, ar asmuo yra sąžiningas, nustatoma pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes.
36. CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kai pagal įstatymą yra preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos. Ši nuostata reikšminga įrodinėjimo naštai tarp šalių paskirstyti. Esant bent vienam CK 6.67 straipsnyje nustatytų atvejų, sandorio šalių nesąžiningumas preziumuojamas, o asmenims, norintiems šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Vadovaujantis CK 6.67 straipsnio 1 punktu, preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Nagrinėjamu atveju M. M. 2016-04-11 dovanojimo sutartį sudarė su motina J. S., dėl to sandorio šalių nesąžiningumas preziumuojamas.
37. Atsakovai atsiliepimuose akcentuoja aplinkybę, kad M. M. santuokos nutraukimo byloje pirmą kartą priimtu 2016-02-09 teismo sprendimu M. M. turto nepriteista, dėl to, atsakovų teigimu, ji iš anksto negalėjo žinoti būsimo, t. y. kito teismo sprendimo (2017‑12‑21) galutinio rezultato. Teismas, vertindamas šiuos atsakovų argumentus, kartu įvertina bylos duomenis apie ginčijamų sandorių sudarymo metu buvusių faktinių aplinkybių kontekstą.
38. Pirma, kaip minėta anksčiau, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017‑08‑28 sprendime nustatyta, kad G. B. įmokas mokėjo dar iki nagrinėjamoje byloje ginčijamų sandorių sudarymo, o atsakovė M. M. žinojo, jog (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, esančiame bute gyvena ir šalių kreditinius įsipareigojimus vykdo trečiasis asmuo G. B.. Taigi atsakovei M. M. turėjo būti žinoma ir tai, kad prievolę įvykdžius trečiajam asmeniui, jam pereina ir kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis).
39. Antra, iš šalių nurodytų aplinkybių matyti, kad ginčijami sandoriai sudaryti nagrinėjant atsakovės M. M. ir trečiojo asmens K. M. ištuokos civilinę bylą. Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad ištuokos bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant pirmą kartą (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinės bylos Nr. 2-129-965/2016), ieškovas K. M. patikslintu ieškiniu, be kita ko, prašė pripažinti, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, bei nustatyti, kad pagal su AB SEB banku sudarytą 2007-09-26 kredito sutartį atsiradusios prievolės yra asmeninės ieškovo prievolės; atsakovė M. M. atsiliepime į šį patikslintą ieškinį sutiko, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), būtų priteistas ieškovui kartu pripažįstant ieškovo įsipareigojimus bankui jo asmenine prievole. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2016-02-09 sprendimu butas, esantis (duomenys neskelbtini), su priklausiniais priteistas K. M., nustatyta, kad K. M. ir M. M. (M.) lieka solidariai atsakingi AB SEB bankui pagal 2007-09-26 kredito sutartį su vėlesniais jos pakeitimais, ir išspręsti kiti klausimai. Nustatyta, kad dėl minėto teismo sprendimo tiek ieškovas K. M., tiek atsakovė M. M. 2016-03-10 pateikė apeliacinius skundus.
40. Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-09 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A‑854‑524/2016, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2016-02-09 sprendimas panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-09 nutarties turinio matyti, kad atsakovė M. M. apeliaciniu skundu prašė pakeisti teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, taip pat prašė panaikinti teismo sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir šią dalį perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; ieškovas K. M. 2016‑03‑10 pateiktame apeliaciniame skunde, taip pat 2016-04-04 atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą, grįsdamas savo poziciją dėl vaikų išlaikymui reikalingos lėšų sumos, kėlė argumentus, jog atsakovės M. M. turtinė padėtis yra geresnė nei jo; atsakovė M. M. 2016‑04‑04 atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą neigė, kad jos turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovo. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad iki 2015‑10-12 buvo įregistruotas juridinis faktas, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra šeimos turtas; nuo 2015-10-12 iki 2016-04-20 šeimos turto statusas buvo įregistruotas M. M. butui, adresu (duomenys neskelbtini); 2016-04-20 viešajame registre šeimos turto statusas įregistruotas butui, adresu (duomenys neskelbtini).
41. Iš nurodytų duomenų matyti, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamą buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sandorį M. M. sudarė 2016-04-11, t. y. tuo metu, kai buvo nagrinėjama civilinė byla dėl ištuokos, buvo paduoti minėtos bylos šalių apeliaciniai skundai ir tarp sutuoktinių iš esmės buvo kilęs ginčas dėl sutuoktinių turtinės padėties ir turto padalijimo. Faktinės aplinkybės dėl M. M. turtinės padėties pasikeitimo įvertintos ir civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose – tiek Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017-08-28 sprendime, tiek ir Klaipėdos apygardos teismo 2017-12-21 nutartyje įvertintos faktinės aplinkybės, kad M. M. iš darbo išėjo savo noru, o vykstant bylos nagrinėjimui 2016 m. neatlygintinai savo motinai perleido du turėtus nekilnojamojo turto objektus – butus – ir padaryta išvada, kad M. M. pati savo pasirinkimu pasunkino savo finansinę padėtį. Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad atsakovės M. M., kaip skolininkės, nesąžiningumo prezumpcija, kaip tai numatyta CK 6.67 straipsnio 1 punkte, nepaneigta. Bylos duomenys sudaro pagrindą konstatuoti, kad M. M., kaip skolininkė, buvo nesąžininga, nes žinojo, jog 2016-04-11 sudaromu sandoriu sumažins savo turto apimtį ir pablogins savo turtinę padėtį, taip pažeisdama ir kreditorės teises.
42. Vadovaujantis CK 6.67 straipsnio 1 punktu, trečiojo asmens – atsakovės J. S. (apdovanotosios) – nesąžiningumas preziumuojamas. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinis sandoris (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo (CK 6.66 straipsnio 2 dalimi). Taigi trečiojo asmens – atsakovės J. S. (apdovanotosios) – nesąžiningumas neatlygintinio sandorio atveju nėra būtina sąlyga actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančia 2016-04-11 dovanojimo sutartį, tačiau į tokius duomenis atsižvelgtina vertinant kitas bylos aplinkybes.
43. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nustatytos visos sąlygos 2016-04-11 dovanojimo sutartį Nr. 4313, sudarytą tarp M. M. ir J. S., pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu.
44. Ieškovė reikalavimą pripažinti 2016-04-11 ir 2016-05-03 dovanojimo sandorius negaliojančiais grindžia ir tuo pagrindu, kad ginčijami sandoriai yra tariami (CK 1.86 straipsnis). Atsakovai atsiliepimuose nurodė, kad M. M. jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), savo motinai J. S. padovanojo dėl sunkios materialinės padėties, susidariusių skolų ir ketinimo išvykti iš Lietuvos. Taip pat atsakovai nurodė, kad J. S. savo anūkui V. M. (M. M. sūnui) minėtą butą padovanojo pilnametystės proga bendru šeimos sutarimu, nes jis paskutinius metus mokėsi gimnazijoje, mokėsi labai gerai.
45. Vadovaujantis CK 1.86 straipsnio 1 dalimi, tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą, tačiau nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir toks sandoris realiai nėra vykdomas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑250/2014; 2011-01-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011 ir jose nurodytą teismo praktiką).
46. Bylos duomenimis, nagrinėjamoje byloje ginčijamos 2016-04-11 ir 2016-05-03 buto dovanojimo sutartys, sudarytos tarp artimų giminaičių (dukters ir motinos, močiutės ir anūko). Kaip nurodyta anksčiau, nenustatyta aplinkybių, jog M. M. privalėjo sudaryti 2016-04-11 buto dovanojimo motinai J. S. sutartį. Bylos duomenys sudaro pagrindą pripažinti, kad sudarant šią sutartį buvo siekta sumažinti M. M. turimo turto apimtį. Byloje nustatytas 2016-04-11 dovanojimo sandorio šalių nesąžiningumas. Abu šioje civilinėje byloje ginčijami sandoriai sudaryti panašiu metu – antroji ginčijama to paties buto dovanojimo sutartis tarp artimų giminaičių sudaryta 2016-05-03, t. y. nepraėjus daug laiko nuo pirmosios šio buto dovanojimo sutarties sudarymo. Svarbu ir tai, kad 2016-05-03 dovanojimo sutarties sudarymo metu atsakovas V. M. dar buvo nepilnametis, dovanojimo sutartyje numatyta, kad sandorį patvirtina jo motina M. M..
47. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovei J. S. nuosavybės teise priklausė gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė M. M. procesiniuose dokumentuose savo adresą nurodo (duomenys neskelbtini). Antstolės V. D. 2017-01-13 akte apie dokumento įteikimą užfiksuoti duomenys apie tai, kad gretimame bute gyvenanti kaimynė paaiškino, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuolat gyvena M. M.. Byloje esančio Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2018-05-04 rašto dėl informacijos pateikimo duomenimis, ikiteisminiame tyrime Nr. 04-2-00351-16 M. M. pažymoje apie proceso dalyvio asmens duomenis kaip dabartinės gyvenamosios vietos adresas nurodytas adresas (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, V. M. yra išvykęs studijuoti į užsienį, šiuo metu gyvena užsienyje. Iš 2018-02-21 pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad V. M. gyvenamoji vieta bute, adresu (duomenys neskelbtini), deklaruota tik 2017-05-15.
48. Byloje esančiame AB „Klaipėdos vanduo“ 2018-04-19 rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašo duomenimis, nuosavybės teise nuo 2016‑05-03 priklauso V. M.; su vartotoju rašytinė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis nėra sudaryta; apie 2016-04-11 ir 2016-05-03 buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų pasikeitimą įmonė nebuvo informuota, todėl nuo 2016-04-11 iki 2018-03-31 sąskaitos už vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas buvo siunčiamos M. M. vardu (iki 2017-05-31 M. M. vardu). Iš kartu su AB „Klaipėdos vanduo“ 2018-04-19 raštu pateiktos atliktų mokėjimų lentelės matyti, kad ir po ginčijamų buto dovanojimo sutarčių sudarymo butui, adresu (duomenys neskelbtini), teikiamas paslaugas laikotarpiu nuo 2016-05-19 iki 2016‑12-10 apmokėdavo atsakovė M. M., laikotarpiu nuo 2017-01-25 iki 2017‑06-28 mokėtojo nustatyti negalima. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės J. S. duoti paaiškinimai patvirtina aplinkybes, kad po ginčijamų buto dovanojimo sutarčių sudarymo ginčo buto komunalinius mokesčius faktiškai moka M. M..
49. Kompleksiškai vertinant duomenų apie faktines bylos aplinkybes visumą nustatyta, kad ginčijamų dovanojimo sandorių objektu esantis butas atsakovei J. S. faktiškai nebuvo perduotas, atsižvelgiant į tai, ji negalėjo šio buto perleisti anūkui V. M.. Bylos duomenimis, atsakovas V. M. buto faktiškai neperėmė, juo rūpintis, kaip įprasta savininkui, nepradėjo. Po ginčijamų dovanojimo sandorių sudarymo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), toliau faktiškai gyveno atsakovė M. M., ji butu rūpinosi ir mokėjo už butui teikiamas paslaugas. Įvertinęs šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus ir bylos duomenų visumą apie sandorių sudarymo laiką ir aplinkybes, teismas daro išvadą, kad 2016‑04-11 ir 2016-05‑03 dovanojimo sutartys sudarytos tik dėl akių, nes byloje ginčijamų buto dovanojimo sutarčių šalys realiai nesiekė šiais sandoriais įgyti atitinkamas civilines teises ir pareigas, o siekė apsaugoti šeimos turtą, sandoriai nebuvo realiai vykdomi. Yra pagrindas pripažinti, kad šioje byloje ginčijami dovanojimo sandoriai buvo sudaromi tik siekiant teisiškai pakeisti turto savininkus, taip pabloginant M. M., kaip skolininkės, turtinę padėtį ir suvaržant ieškovės galimybę išsiieškoti skolą iš atsakovės.
50. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad bylos duomenys sudaro pagrindą 2016-04-11 dovanojimo sutartį Nr. 4313, sudarytą tarp M. M. ir J. S., pripažinti negaliojančia CK 1.86 straipsnio ir 6.66 straipsnio pagrindu ir CK 1.86 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančia 2016-05-03 dovanojimo sutartį Nr. 3995, sudarytą tarp J. S. ir V. M.. Pripažinus sandorį negaliojančiu tiek CK 6.66 straipsnio pagrindu, tiek CK 1.86 straipsnio pagrindu, yra taikoma restitucija (CK 1.86 straipsnio 2 dalis, 6.66 straipsnio 4 dalis).
51. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Restitucijos taisykles nustato CK šeštosios knygos normos (CK 1.80 straipsnio 3 dalis). Remiantis bendrąja CK 6.146 straipsnyje įtvirtinta taisykle, restitucija atliekama natūra. Įvertinęs visumą anksčiau nurodytų aplinkybių ir tai, kad sudaryti neatlygintiniai sandoriai, jie sudaryti tarp artimų giminaičių, kuriems susiklosčiusios faktinės aplinkybės buvo žinomos, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, jog turtas negali būti išreikalautas iš atsakovo V. M., kaip sąžiningo įgijėjo. Nagrinėjamomis aplinkybėmis nenustatyta pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio 5 dalies ir CK 1.80 straipsnio 4 dalies nuostatas, todėl spręstina dėl teisinių pasekmių taikymo dėl visų sandorių šalių. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pripažinus niekinėmis ir negaliojančiomis 2016-04-11 ir 2016-05-03 dovanojimo sutartis taikytina restitucija natūra ir minėtose sutartyse nurodytas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), grąžintinas atsakovės M. M. nuosavybėn (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, CK 6.145–6.146 straipsniai). Pagrindo pakeisti restitucijos būdą nenustatyta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Bendroji bylinėjimosi išlaidų civiliniame procese paskirstymo taisyklė numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš esmės analogiška taisyklė įstatyme numatyta ir dėl šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, turėtų išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą priteisimo iš priešingos šalies (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau ­­– Rekomendacijos).
53. Ieškovė G. B. byloje 2018-01-24 mokėjimo nurodymu Nr. 49 sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį, jis įskaitytas už klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Ieškovės ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovų priteistina sumokėto žyminio mokesčio dalis – po 12,66 Eur iš kiekvieno atsakovo.
54. Klaipėdos apygardos teismo 2018-01-26 nutartimi ieškovei iki teismo sprendimo (nutarties) šioje byloje priėmimo atidėtas 1 200 Eur žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimas. Bylos duomenimis, atsakovams M. M. ir V. M. byloje teikta antrinė teisinė pagalba, jie 100 proc. atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Esant tokioms aplinkybėms, ieškinį tenkinus, šiems atsakovams tenkanti žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas atidėtas, į valstybės biudžetą nepriteistina, o iš atsakovės J. S. į valstybės biudžetą priteistina 400 Eur žyminio mokesčio (1 200 Eur / 3) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
55. Ieškovė G. B. pateikė rašytinius įrodymus apie iš viso turėtas 1 408,39 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, ir prašo jas priteisti iš atsakovų. Iš 2018-05-30 ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo papildymo matyti, kad į šią sumą įtrauktas ir 2018-01-24 mokėjimo nurodymu Nr. 49 sumokėtas 38 Eur žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi dėl žyminio mokesčio priteisimo pasisakyta, laikytina, kad ieškovės prašomas priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, sudaro 1 370,39 Eur. Įvertinęs ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų detalią ataskaitą, teismas daro išvadą, kad išlaidos yra realiai patirtos, susijusios su bylos nagrinėjimu, jų dydis neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių, dėl to priteistinos iš atsakovų M. M., J. S. ir V. M., iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 456,79 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 9, 10 punktai, 98 straipsnis).
56. Trečiasis asmuo pateikė prašymą priteisti iš atsakovų solidariai 500 Eur išlaidas už advokatės teisinę pagalbą už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių, dėl to priteistinos trečiajam asmeniui K. M. iš atsakovų, iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 166,67 Eur.
57. Byloje patirta 22,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovų, iš kiekvieno priteisiant po 7,56 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
58. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio reglamentavimu, atsakovų turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Kitos atsakovų byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

59. Klaipėdos apygardos teismo 2018-01-26 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į atsakovui V. M. priklausantį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: 2016-05-03 Dovanojimo sutartis Nr. 3995. Ši teismo nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2018-07-19 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-998-516/2018, palikta nepakeista. Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 3 dalimi, ieškovės ieškinį tenkinus, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

60. Atsiliepime į ieškinį atsakovai pareiškė prašymą skirti ieškovei G. B. CPK 95 straipsnyje numatytą baudą, pusę jos paskiriant atsakovams. Šį prašymą atsakovai grindžia motyvais, kad ieškovė G. B. ieškinyje nuslėpė faktą, jog gavo 455 Eur antstolės jai pervestą sumą iki kreipimosi į teismą, taip pat ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes kelia naują ieškinį dėl tų pačių dalykų tuo pačiu pagrindu.
61. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas A. G. pareiškė prašymą skirti atsakovei M. M. baudą už piktnaudžiavimą procesine teise reikšti nušalinimą.
62. Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Taigi baudai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti būtina nustatyti šalies nesąžiningumą ir skundo nepagrįstumą jį pateikiant teismui arba sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu.
63. Atsakovai pažymi, kad ieškovė ieškinyje nenurodė fakto apie išieškotojai antstolės pervestą iš skolininkės gautą pinigų sumą. Pažymėtina, kad atsakovų nurodomos aplinkybės nepaneigia 2018-01-24 antstolės patvarkyme užfiksuoto fakto, jog antstolei atlikus vykdymo veiksmus ir nustačius skolininkės turtinę padėtį, nustatyta, kad skolininkė nedirba, o jos turimas nekilnojamasis turtas įkeistas hipoteka, jam taikytas areštas, dėl to nėra galimybės užtikrinti skolos išieškojimą iš skolininkei priklausančio turto.
64. Atsakovai teigia, kad ieškovė negali antrą kartą kelti tuos pačius klausimus ir reikalavimus, kurie jau išnagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017. Įvertinus bylos duomenis, su šiais teiginiais nesutiktina. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovės ieškiniu keliamas klausimas dėl pagrindo pripažinti negaliojančiais dovanojimo sandorius. Iš byloje esančių Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 priimtų procesinių sprendimų matyti, kad minėtoje civilinėje byloje trečiojo asmens G. B. pareikšti savarankiški reikalavimai buvo susiję su kitu nekilnojamojo turto objektu (butu, esančiu (duomenys neskelbtini)) ir kito sandorio ginčijimu ir sumokėtų lėšų priteisimu. Nustačius šias aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškiniu keliami reikalavimai dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai).
65. Nenustatyta pagrindo pripažinti, kad ieškovė G. B., įgyvendindama savo teisę kreiptis teisminės gynybos, nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, dėl to atsakovų prašymą skirti ieškovei baudą teismas atmeta.

66. Vertindamas ieškovės atstovo prašymą dėl baudos skyrimo atsakovei, teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog piktnaudžiauti procesu galima ir naudojant ne pagal paskirtį procesinę nušalinimo teisę, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis Nr. e3K-3-256-915/2016).

67. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovei M. M. yra suteikta valstybės garantuota teisinė pagalba. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė gyvena užsienyje, kontaktas su paskirtu advokatu yra sudėtingas, pati atsakovė nėra teisininkė, todėl manytina, kad ji, reikšdama nušalinimus, tinkamai neįvertino savo pareiškimų tikėtiną pagrįstumą. Todėl teismas atsakovės elgesio nevertina kaip sąmoningą piktnaudžiavimą procesine teise.

Dėl prašymo informuoti prokurorą

68. Atsakovai atsiliepimuose pareiškė prašymus CPK 300 straipsnio pagrindu informuoti prokurorą apie ieškovės galbūt padarytas ir toliau atliekamas veikas (kreditinį sukčiavimą, savavaldžiavimą ir kt.) pagal visus požymius.
69. CPK 300 straipsnis nurodo, jog jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Atsakovai prašymą kreiptis į prokurorą dėl ieškovės veiksmų iš esmės motyvuoja aplinkybėmis, susijusiomis su ieškovei teismo sprendimu priteistos skolos susidarymo pagrindu ir aplinkybėmis, susijusiomis su butu, adresu (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės nesudarė nagrinėjamos bylos dalyko. Klausimas dėl skolos priteisimo ieškovei buvo išspręstas kitoje civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017. Įvertintina tai, kad kitoje civilinėje byloje buvo išnagrinėti klausimai dėl pagrindo kreiptis į prokurorą – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017-08-28 sprendime pažymėta, kad teismas nenustatė pagrindų pasinaudoti CPK 300 straipsnyje suteiktais įgaliojimais; Klaipėdos apygardos teismo 2017-12-21 nutartyje taip pat nurodyta, jog nenustatyta pagrindo kreiptis į prokuratūrą.
70. Teismas, išnagrinėjęs šią civilinę bylą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių pripažintų esant pagrindą imtis CPK 300 straipsnyje numatytų veiksmų. Atsakovai, manydami esant nusikalstamos veikos požymių, dėl kurių reikėtų atlikti ikiteisminį tyrimą, turi teisę patys kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančias institucijas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

n  u  s  p  r  e  n  d  ž  i  a :

              ieškinį tenkinti.

              Pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis 2016-04-11 dovanojimo sutartį Nr. 4313, sudarytą tarp M. M. (anksčiau – M. M.) ir J. S., ir 2016-05-03 dovanojimo sutartį Nr. 3995, sudarytą tarp J. S. ir V. M., ir taikyti restituciją – grąžinti atsakovės M. M. nuosavybėn butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

              Klaipėdos apygardos teismo 2018-01-26 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

              Priteisti iš atsakovės J. S. 400 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

              Priteisti ieškovei G. B. iš atsakovų M. M., J. S. ir V. M. lygiomis dalimis iš kiekvieno po 12,66 Eur žyminio mokesčio ir po 456,79 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

              Priteisti trečiajam asmeniui K. M. iš atsakovų M. M., J. S. ir V. M. lygiomis dalimis iš kiekvieno po 166,67 Eur bylinėjimosi išlaidų.

              Priteisti valstybei iš atsakovų M. M., J. S. ir V. M. lygiomis dalimis iš kiekvieno po 7,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

              Atmesti atsakovų ir ieškovės atstovo prašymus dėl baudos skyrimo.

              Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                                                            Albina Pupeikienė