Civilinė byla Nr. e2-554-896/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00585-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.18;3.1.7.8;3.2.6.1

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Tomas Romeika,

sekretoriaujant  Ramunei Marcinkevičienei,

dalyvaujant ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eimasa“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“ atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,

atsakovams R. B. ir D. B. bei jų atstovui advokatui Arūnui Rudzinskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eimasa“, atstovaujamos administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“, ieškinį atsakovams R. B. ir D. B. dėl žalos atlyginimo.

        Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas BUAB „Eimasa“ administratorius UAB „Tamtamas“ ieškiniu (CBP-584) ir patikslintu ieškiniu (DOK-3892) prašo priteisti iš atsakovės R. B. 29 705,67 Eur turtinę žalą bei 5 proc. metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir iš D. B. 29 594,89 Eur turtinę žalą bei 5 proc. metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje bei dublike nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Eimasa“. Juridinių asmenų registro duomenimis BUAB „Eimasa“ vadovo pareigas laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2020 m. balandžio 20 d. ėjo R. B., o nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki įmonės bankroto bylos iškėlimo (2021 m. gegužės 4 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2021 m. birželio 8 d.) ėjo D. B.. Patikrinus visus BUAB „Eimasa“ dokumentus nustatyta, jog įmonė tapo nemokia prasidėjus 2020 m. finansiniams metams, todėl vadovė turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nuo 2020 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo kreditorinių reikalavimų suma padidėjo 59 300,56 Eur, kuriuos, priklausomai nuo kreditorinių reikalavimų atsiradimo momento, administratorius prašo priteisti iš tuo metu įmonės vadovo pareigas einančio asmens.

Ieškovo BUAB „Eimasa“ administratoriaus UAB „Tamtamas“ atstovas advokatas Artūras Jaskelevičius ieškinį palaiko. Teismo posėdžio metu aptarė į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir jų įrodomąją vertę (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. balandžio 14 d., 09:14:46 - 10:13:56).

Atsakovai R. B. ir D. B. atsiliepime į ieškinį (DOK-30695), triplike (DOK-1349) ir atsiliepime į patikslintą ieškinį (DOK-5560) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovai nesutinka, kad UAB „Eimasa“ nemokia tapo 2020 m. sausio 1 d. Atsakovai nurodo, kad 2020 m. įmonė, nors ir su trikdžiais, vykdė veiklą, atsiskaitinėjo su kreditoriais, atgaudavo debitorinius įsiskolinimus, turėjo turto ir buvo moki.

Atsakovė R. B. su ieškiniu nesutinka. Ji teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji buvo UAB „Eimasa“ direktorė ir vienintelė akcininkė. Įmonė 2019 m. ir iki 2020 m. liepos vykdė komercinę veiklą, dirbo. Nors įmonė turėjo skolų, tačiau jie tikėjosi, kad skolas sumažins ir toliau pelningai dirbs. Jos vertinimu į bylą pateiktas 2019 m. gruodžio 31 d. įmonės balansas yra teisingas. Įmonės turtą sudarė atsargos ir produkcija bei gautinos lėšos. Ji žinojo, kokia įmonės finansinė padėtis. Ji su didžiaisiais tiekėjais buvo susitarusi ir mažino skolas. Nors Veterinarijos tarnyba ir buvo iš dalies apribojusi įmonės veiklą, tačiau kita įmonės veikla nebuvo apribota ir įmonė galėjo veikti. Jie tikėjosi pakeisti įmonės veiklos sritį ir nuo mėsos gaminių gamybos pereiti prie paslaugų teikimo – kitoms įmonėms teikti mėsos malimo, apdorojimo ir pan. paslaugas. Įmonė veiklą baigė 2020 m. liepos mėn. Jai pasiūlė maisto technologės darbą, šeimai reikėjo pragyventi, todėl ji perdavė direktorės pareigas savo sutuoktiniui D. B., manė, kad jis susitvarkys. Įmonės vadovų pasikeitimo metu dokumentacija nebuvo sutvarkyta, ji oficialiai dokumentų neperdavė. Bet sutuoktinis žinojo įmonės situaciją. Jos sutuoktinio įmonė UAB „Mūrvela“ buvo pagrindinis UAB „Eimasa“ distributorius, kuris turėjo sutartis su didžiaisiais Lietuvos prekybos tinklais (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. balandžio 14 d., 10:28:55 - 11:41:09).

Atsakovas D. B. su ieškiniu nesutinka. Jis teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo vadovavimo laikotarpiu įmonės veiklos pobūdis pasikeitė, nes įmonė pagrinde teikė mėsos perdirbimo paslaugą 4 įmonėms, viena iš jų buvo nemaža. Užsakymai buvo ypatingai pelningi. Viskas ėjosi pakankamai sklandžiai, kol nepristabdė karantinas. Užsakymai sustojo. Veiklą vykdė iki 2020 m. liepos 20 d. Siekė veiklą vykdyti kitose patalpose, bet nepavyko išspręsti organizacinių klausimų. Kai jis perėmė pareigas, dirbo gal 6 samdomi darbuotojai. Perimant pareigas dokumentai nebuvo perduoti, nebuvo suformintas perdavimo aktas. Vykdydami veiklą jie dengė seniausias skolas, todėl ieškovo nurodomas skolų didėjimas neteisingas. Sumažėjo 2019 m. skolų. Bet taip padidėjo 2020 m. skolų. Jis su į bylą pateiktu 2019 m. gruodžio 31 d. balansu sutinka, jo duomenys teisingi. Ir iki pradėdamas eiti pareigas jis pilnai dalyvavo įmonės veikloje, nes tai šeimos verslas. Perimdamas direktoriaus pareigas ilgalaikio turto neperėmė, tik žaliavas. Neprisimena, kodėl VĮ Registrų centrui nepateikė balansų už 2020 m. Su UAB „Merkado prekyba“ vyko bendradarbiavimas nuo 2019 m. vidurio iki įmonės veiklos pabaigos. UAB „Eimasa“ gamino, o UAB „Mūrvela“ prekiavo. UAB „Eimasa“ vykdė tik mėsos gaminių gamybos veiklą, kitų veiklų ji nevykdė. Veterinarijos tarnyba 2020 m. kovo mėnesį leido atnaujinti veiklą. Ieškovo pažymoje apie kreditorinius reikalavimus už 2019 m. yra neteisinga, bet jis nežino kuri vieta (posėdžio, vykusio 2023 m. balandžio 24 d., 09:17:50 - 09:32:49).

Liudytoja R. J. paaiškino, kad ji dirba Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, Marijampolės departamente. Ji tikrino UAB „Eimasa“ veiklą. Patikrinimas vyko 2020 m. sausio mėn. Buvo nustatyti pažeidimai. Po dviejų dienų buvo kitas patikrinimas, rasti pažeidimai, uždrausta realizuoti produkciją, užplombuotos patalpos, sustabdyta veikla, vėliau pagal prašymus atnaujinta veikla. Buvo nustatomi higienos, produkcijos atsekamumo pažeidimai. UAB „Eimasa“ turėjo teisę gaminti mėsos gaminius, mėsos pusgaminius ir smulkintą mėsą. 2020 m. sausio 17 d. buvo uždrausta visa įmonės veikla. Pašalinus pažeidimus 2020 m. kovo 10 d. jai buvo atnaujinta mėsos gaminių gamybos teisė, tačiau neatnaujinta pusgaminių ir smulkintos mėsos gamybos teisė. Birželio mėnesio patikrinimo metu vėl buvo rasta pažeidimų, vėl buvo uždrausta realizuoti 500 kg mėsos. Jie elgėsi nesąžiningai, surašius aktą ir jiems įteikus, jie pasirašydavo, kad susipažino, nurodydavo susipažinimo laiką, bet paskui išsirašydavo sąskaitą ankstesniu laiku ir sugebėdavo parduoti tą uždraustą produkciją dar iki jos uždraudimo realizuoti (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. balandžio 24 d., 09:33:01 - 09:56:56).

Liudytojas D. K. paaiškino, kad jis dirba UAB „Vamėsa“, kuri yra UAB „Eimasa“ kreditorė, teisininku. 2019 m. antroje pusėje jų įmonė UAB „Eimasa“ pardavinėjo kiaulienos produkciją. Nuo rugpjūčio 2 d. buvo nesudengta sąskaita, atsirado mokėjimų iššūkių. Tai pranešė vadybininkas. Jis pats rašė pretenziją, tačiau UAB „Eimasa“ registracijos adresu jos įteikti nepavyko. Jie teisinių veiksmų nesiėmė. UAB „Eimasa“ jiems buvo skolinga apie 22 000 Eur. Jie buvo apsidraudę, todėl apie 9 500 Eur dalį šios skolos jiems padengė draudimo kompanija. Jeigu jie būtų iš UAB „Eimasa“ atgavę skolą, būtų turėję šią sumą grąžinti draudimo kompanijai. D. B. 2019 m. spalio mėn., būdamas UAB „Mūrvela“ direktorius, atsiuntė ekrano „screenshotus“, kad UAB „Mūrvela“ padarė pavedimą UAB „Eimasa“, o pastaroji padarė pavedimą UAB „Vamėsa“. Tie pavedimai jų įmonės niekada ir nepasiekė, tai buvo apgaulė, nes UAB „Eimasa“ sąskaitoje pinigų nebuvo. Tai paaiškėjo tik gerai išanalizavus „screenshotus“. Jausdami nuoskaudą dėl šios apgavystės, vėliau jie iniciavo UAB „Eimasa“ bankroto bylą. Be to, jie matė, kad įmonė vėluoja teikti finansinės atskaitomybės dokumentus (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. balandžio 24 d., 10:20:42 - 10:32:03).

Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Eimasa“ (e. bylos 1 t., 9–11 b. l.). Juridinių asmenų registro duomenimis BUAB „Eimasa“ vadovo pareigas laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2020 m. balandžio 20 d. ėjo R. B., o nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki įmonės bankroto bylos iškėlimo (2021 m. gegužės 4 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2021 m. birželio 8 d.) ėjo D. B. (e. bylos 1 t., 14–16 b. l.). Iš BUAB „Eimasa“ parengtos pažymos apie kreditorinių reikalavimų susidarymą matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. susidariusi kreditorinių reikalavimų suma yra 59 300,56 Eur (e. bylos 2 t., 88–89 b. l.). Iš UAB „Eimasa“ 2019 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad 2018 m. įmonės turtą sudarė 329 533 Eur, o 2019 m. 105 047 Eur (iš kurio 103 224 Eur yra trumpalaikis turtas), 2018 m. įmonė turėjo 8 997 Eur nepaskirstyto pelno, o 2019 m. 191 195 Eur nuostolio, 2018 m. įmonės įsipareigojimus sudarė 318 036 Eur, o 2019 m. – 293 742 Eur (e. bylos 1 t., 19–20 b. l.), pelno (nuostolio) ataskaita patvirtina, kad įmonė iš viso 2019 m. turėjo 200 091 Eur nuostolio (prieš apmokestinimą) (e. bylos 1 t., 21 b. l.). 2021 m. vasario 2 d. antstolio M. Petrovskio pažyma apie vykdomus išieškojimus patvirtina, kad antstolis vykdo priverstinį išieškojimą iš UAB „Eimasa“ dėl 7 988,97 Eur skolos VSDFV naudai. Vykdant išieškojimą nustatyta, kad skolininko sąskaitose lėšų nėra, registruoto turto neturi, antstolių sistemos duomenimis viso skolininko atžvilgiu vykdoma 14 vykdomųjų bylų (e. bylos 1 t., 30–31 b. l.). VSDFV 2020 m. gruodžio 8 d., 2021 m. vasario 2 d. raštais informavo UAB „Eimasa“, kad ketina kreiptis į teismą dėl 17 322,25 Eur išieškojimo (e. bylos 1 t., 34 b. l.). Iš antstolių informacinės sistemos registro matyti, kad 2021 m. kovo 10 d. buvo užvesta 16 vykdomųjų bylų, kuriose skolininkas UAB „Eimasa“ (e. bylos 1 t., 41–63 b. l.). Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamentas 2020 m. sausio 16 d. surašė Gyvūninio maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktą (e. bylos 1 t., 124–139 b. l.) ir 2020 m. sausio 17 d. Sprendimais dėl produkto tiekimo rinkai uždraudė dalies produkcijos tiekimą rinkai (e. bylos 1 t., 151–154 b. l.), ir 2020 m. sausio 17 d. (tikėtina, kad sprendime padaryta klaida ir nurodyta, kad sprendimas yra 2019 m. sausio 17 d.) Sprendimu dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo, nuo 2020 m. sausio 17 d. 16.00 val. iki sprendimo „Dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo“ priėmimo sustabdė UAB „Eimasa“ įmonės veiklą mėsos gaminių gamybos, mėsos smulkinimo ir mėsos pusgaminių gamybos srityse (e. bylos 1 t., 155–156 b. l.), veiklą leido vykdyti 2020 m. kovo 10 d. (e. bylos 1 t., 157 b. l.) mėsos gaminių gamybos srityje. 2020 m. gegužės 20 d. R. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK str. 1 d., 45 str. 1 d., 343 str. 1 d. (e. bylos 2 t., 145–148 b. l.). UAB „Eimasa“ 2020 m. liepos 30 d. raštu informavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamentą, kad nuo 2020 m. liepos 30 d. stabdo veiklą (e. bylos 1 t., 158 b. l.). Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu panaikintas UAB „Eimasa“ veterinarinio patvirtinimo numeris LT 18-16 (e. bylos 1 t., 159 b. l.). Kauno apygardos teismo procesiniai sprendimai patvirtina patvirtintus kreditorių reikalavimus UAB „Eimasa“ (e. bylos 1 t., 160–166, 174–175 b. l.), taip pat kitus kreditorinius reikalavimus, reikalavimų neįvykdymo momentą (e. bylos 1 t., 176–398 b. l.). UAB „Eimasa“ apyvartos žiniaraštis už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 20 d. patvirtina įmonės skolas tiekėjams už prekes ir paslaugas (e. bylos 2 t., 35–36 b. l.). UAB „Eimasa“ banko sąskaitos išrašai už 2019 m. ir 2020 m. ir Paysera sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 14 d. patvirtina įmonės sąskaitoje vykusias finansines operacijas (e. bylos 2 t., 152–193, 194–197 b. l.).

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Ieškinys šioje byloje pareikštas galiojant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui. Teismų praktika, suformuota taikant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ), nagrinėjamiems santykiams aktualiais aspektais taikytina mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-469/2022).

Ieškovas įrodinėjamą žalą kildina iš atsakovų, kaip buvusių UAB „Eimasa“ vadovų, pareigos laiku kreiptis į teismą dėl juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo nevykdymo, o žalą apskaičiuoja per laikotarpį nuo įmonės nemokumo momento iki nemokumo bylos iškėlimo kaip išaugusių įsipareigojimų dydį.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 41 punktas).

Bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei. Taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę yra pagrindas tada, kai ieškovas įrodymais pagrindžia žalos (nuostolių) faktą ir dydį. Kitu atveju laikytina, kad ieškovas neįrodė savo teisės pažeidimo, todėl neturi teisės į teisminę gynybą ir ieškinio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į vadovo atliekamų pareigų ir vykdomų funkcijų pobūdį, jam atsakomybė gali kilti trimis savarankiškais pagrindais – pažeidus imperatyviąsias įstatymo nuostatas, CK 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas ar priėmus netinkamą verslo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018 41 punktas).

Kasacinio teismo praktika dėl bendrovės vadovo atsakomybės jam laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo yra išplėtota ir nuosekli. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu nustatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020 ir kt.).

Tam, kad būtų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo (ar kitų subjektų, kuriems nustatyta ši pareiga) pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė įrodinėjo, kad bendrovė nemoki tapo 2020 m. sausio 1 d. Ieškovė remiasi UAB „Eimasa“ 2019 m. gruodžio 31 d. balansu (e. bylos 1 t., 19–20 psl.), kuriame esančių duomenų, nors jis ir nepasirašytas, atsakovai bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo. Iš minėto balanso duomenų matyti, kad įmonės turtą 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 105 047 Eur, iš kurių ilgalaikis turtas buvo tik 1 752 Eur  vertės, o trumpalaikį turtą iš esmės sudarė atsargos, kurių vertė 40 762 Eur, bei per vienerius metus gautinos 62 455 Eur sumos. Tuo tarpu įmonės įsipareigojimai tai dienai buvo 293 742 Eur, t. y. beveik tris kartus viršijantys įmonės turtą. Be to, ieškovė remiasi tuo, kad jau 2020 m. sausį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba uždraudė įmonės veiklą, uždraudė tiekti į rinką produkciją, todėl įmonė jau nuo sausio mėnesio veiklos nevykdė. Tuo tarpu atsakovai teigia, jog bendrovė turėjo nuo 6 iki 10 darbuotojų, įmonės įsiskolinimai buvo trumpalaikiai, jie atsiskaitinėjo su kreditoriais, o nauji tiekėjai jiems vis dar tiekė mėsą. Be to, atsakovai teigia, kad jie bandė keisti įmonės veiklos sritį ir nuo mėsos produktų gaminimo pereiti prie mėsos perdirbimo paslaugų tiekimo. Taigi, atsakovų vertinimu, nebuvo pagrindo laikyti, kad bendrovė yra nemoki.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ĮBĮ nuostatas įmonės nemokumas nustatomas vertinant jos pradelstų įsipareigojimų santykį su pusę į balansą įrašyto turto verte (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), tuo tarpu pagal JANĮ nuostatas – visų įmonės įsipareigojimų (ne tik pradelstų) santykį su į balansą įrašyto turto verte (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad teisės normos, reglamentuojančios įmonės nemokumo nustatymo kriterijus, yra materialiosios teisės normos, nustatant konkrečios įmonės tapimo nemokia momentą, remiamasi teisės normomis, kurios galiojo tuo metu, kai įmonė tapo faktiškai nemoki. Todėl atmestinas atsakovų argumentas, kad ieškovas nepateikė į bylą duomenų, kurie įmonės įsipareigojimai 2020 m. sausio 1 d. buvo pradelsti, nes pradelstų įsipareigojimų suma šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga.

Iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad 2019 m. antrą pusmetį kreditoriai dėl pradelstų įsipareigojimų teismuose UAB „Eimasa“ atžvilgiu inicijavo 12 civilinių bylų (dalis baigta šalims sudarius taikos sutartį, ar skolininkui proceso metu atsiskaičius su kreditoriumi). Tačiau tokios faktinės aplinkybės rodo, kad įmonė patyrė finansinius sunkumus. Pažymėtina, kad Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis juridinio asmens finansinius sunkumus apibrėžia kaip padėtį, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius. Kasacinis teismas nurodo, kad juridinio asmens finansiniai sunkumai bendriausia prasme reiškia prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, t. y. negalėjimą nustatytais ar pateisinamai uždelstais terminais vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Būtinasis negalėjimo vykdyti įsipareigojimų, kaip nemokumo būsenos požymio, elementas – sistemiškumas. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

Teismas sprendžia, jog 2019 m. antrą pusmetį susidarius tokiai situacijai, kad esami įsipareigojimai pradelsiami ir dėl to kreditoriai kreipiasi į teismus, įmonės vadovė turėjo įvertinti, kad įmonė patiria finansinius sunkumus, o situacija atitinka Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies turinį. Todėl turėjo pareigą atidžiau kontroliuoti įmonės finansinę būklę, ir sudarius 2019 m. gruodžio 31 d. balansą, turėjo pakankamą pagrindą spręsti, kad finansiniai sunkumai yra sistemiški, tęstiniai. Įvertinus įmonės įsipareigojimų ir turto santykį, darytina išvada, kad 2020 m. sausio 1 d. įmonė buvo nemoki ir atsakovei R. B., kuri tuo metu ėjo įmonės direktorės pareigas, kilo pareiga kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos UAB „Eimasa“ iškėlimo. Atsakovė į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo įmonei nesikreipė. Nemokumo byla iškelta, kai 2021 m. kovo 8 d. su pareiškimu dėl nemokumo bylos iškėlimo į teismą kreipėsi kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius bei 2021 m. kovo 17 d. kreipėsi kreditorė UAB „Vamėsa“.

Šiuo atveju svarbu įvertinti, kad ieškovė žalą prašo priteisti iš dviejų atsakovų, t. y. iš R. B., kuri direktorės pareigas ėjo laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2020 m. birželio 20 d., ir iš D. B., kuris direktoriaus pareigas ėjo nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki įmonės bankroto bylos iškėlimo (2021 m. gegužės 4 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2021 m. birželio 8 d.) (e. bylos 1 t., 14–16 b. l.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, be kita ko, yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų. Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas vadovas privalo įvykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-378/2017 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Teismas atsižvelgia į atsakovų argumentus, kad įmonė vykdė veiklą, joje dirbo darbuotojai, įmonė dengė seniausius įsipareigojimus, o tiekėjai tiekė produkciją, tačiau teismas pažymi, kad įmonės turto ir įsipareigojimų neigiamas santykis 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis buvo pernelyg akivaizdus, jog įmonė galėtų panaikinti finansinius sunkumus, todėl konstatuotina, kad UAB „Eimasa“ 2020 m. sausio 1 d. atitiko nemokios įmokės būseną (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

Įvertinęs tą aplinkybę, kad įmonės vadovas turi pareigą sudaryti įmonės balansą už ataskaitinį laikotarpį, į tai, kad buvo sudarytas įmonės balansas 2019 m. gruodžio 31 d., į balanse pateiktus duomenis, kad įmonės įsipareigojimai beveik tris kartus viršija įmonės turtą, į tą aplinkybę, kad dalis įmonės kreditorių jau buvo kreipęsi į teismus dėl skolų priteisimo ir teismai ieškinius tenkino (tai rodo, kad dalis įsipareigojimų buvo pradelsti, todėl vertintina kaip padidėjusi nemokumo rizika), teismas sprendžia, kad R. B., kuri ėjo UAB „Eimasa“ direktorės pareigas 2020 m. sausio 1 d., būdama rūpestinga ir kvalifikuota, turėjo suprasti, kad įmonė yra nemoki, todėl turėjo vykdyti imperatyvią pareigą kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos įmonei iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė.

Taigi, darytina išvada, kad ieškovė įrodė atsakovės R. B. neteisėtus veiksmus (šiuo atveju – neveikimą).

Spręsdamas dėl atsakovo D. B. neteisėtų veiksmų, teismas įvertina tai, kad D. B. yra R. B. sutuoktinis. Kaip jis pats nurodė teismo posėdžio metu, jis detaliai žinojo įmonės būklę, nes tai šeimos verslas. Teismas pažymi, kad jau 2020 m. sausio 17 d. įmonė negalėjo vykdyti savo veiklos, nes Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamentas 2020 m. sausio 16 d. surašė Gyvūninio maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktą (e. bylos 1 t., 124–139 b. l.) ir 2020 m. sausio 17 d. Sprendimais dėl produkto tiekimo rinkai uždraudė dalies produkcijos tiekimą rinkai (e. bylos 1 t., 151–154 b. l.), ir 2020 m. sausio 17 d. (tikėtina, kad sprendime padaryta klaida, nes nurodyta, kad sprendimas yra 2019 m. sausio 17 d.) Sprendimu dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo, nuo 2020 m. sausio 17 d. 16.00 val. iki sprendimo „Dėl ūkio subjekto veiklos atnaujinimo“ priėmimo sustabdė UAB „Eimasa“ įmonės veiklą mėsos gaminių gamybos, mėsos smulkinimo ir mėsos pusgaminių gamybos srityse (e. bylos 1 t., 155–156 b. l.), veiklą leido vykdyti 2020 m. kovo 10 d. (e. bylos 1 t., 157 b. l.) mėsos gaminių gamybos srityje. Taigi, nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2020 m. kovo 10 d. įmonės veikla buvo visiškai sustabdyta, o nuo 2020 m. kovo 10 d. leista vykdyti tik dalį veiklos – mėsos gaminių gamybos srityje. Tuo tarpu teismo posėdžio metu patys atsakovai teigė, kad jie tikėjosi finansinius sunkumus įveikti pakeisdami veiklos pobūdį – pereiti prie mėsos perdirbimo paslaugos tiekimo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, veikimas šioje veiklos srityje įmonei nebuvo atnaujintas. Be to, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento sprendimu uždraustas dalies produkcijos tiekimas rinkai, kas neabejotinai reiškė papildomų nuostolių atsiradimą. Įvertintina ir tai, kad 2020 m. kovo mėn. šalyje dėl Covid-19 pandemijos buvo paskelbtas karantinas, kas lėmė viso verslo sektoriaus sulėtėjimą.

Kasacinis teismas savo praktikoje pasisako, kad juridinio asmens nemokumo būsena reiškia, jog juridinis asmuo yra susidūręs su ilgalaikiais rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo, priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą bei likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Juridinio asmens finansiniai sunkumai bendriausia prasme reiškia prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, t. y. negalėjimą nustatytais ar pateisinamai uždelstais terminais vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Būtinasis negalėjimo vykdyti įsipareigojimų, kaip nemokumo būsenos požymio, elementas – sistemiškumas. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas. Taigi, juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019, 47, 50 punktai).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki įmonės bankroto bylos iškėlimo (2021 m. gegužės 4 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2021 m. birželio 8 d.) įmonės direktoriaus pareigas ėjo D. B.. Byloje nėra ginčo ir atsakovai pripažįsta, kad įmonės vadovų pasikeitimo bei pareigų perdavimo metu įmonės dokumentai teisės aktų nustatyta tvarka perduoti nebuvo, naujas įmonės balansas sudarytas taip pat nebuvo. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovas D. B. savo rizika perėmė vadovavimą įmonei neįsitikinęs tikrąja jos finansine būkle, todėl negali gintis įmonės finansinės būklės nežinojimu. Kartu įvertintina, kad jis, kaip pats nurodė, ir iki tapimo direktoriumi dalyvavo įmonės veikloje, todėl žinojo apie uždraudimą vykdyti veiklą, įmonės kreditorius. Todėl nuo pat tapimo įmonės direktoriumi turėjo suprasti, kad įmonė turi ilgalaikių sunkumų, nes tik iš dalies vykdo savo veiklą, sistemiškai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams (kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovas D. B. – jie dengdavo seniausius įsipareigojimus) ir neturi turto visiems įsipareigojimams padengti.

Tą aplinkybę, kad įmonės vadovai nepagrįstai siekė, jog UAB „Eimasa“ kuo ilgiau išliktų rinkos dalyve bei, tiekėjams sudarydami su laikinais sunkumais susiduriančios įmonės įvaizdį, dengė seniausius tiekėjų įsipareigojimus, rodo BUAB „Eimasa“ 2022 m. spalio 20 d. sudaryta pažyma apie kreditorinių reikalavimų susidarymą, iš kurios matyti, kad skolos didžiąja dalimi didėjo dėl neišmokėtų atlyginimų darbuotojams bei nesumokėtų mokesčių VSDFV bei VMI. Taigi, UAB „Eimasa“ siekė atsiskaitinėti su tiekėjais, tačiau nevykdė mokestinių prievolių bei nemokėjo atlyginimų darbuotojams. Tuo tarpu įmonės vadovo pareiga yra užtikrinti visų įmonės kreditorių interesus bei numatyti, kad iš dalies atsiskaitant tik su viena kreditorių kategorija, tačiau augant neišmokėtų atlyginimų daliai bei nevykdant mokestinių prievolių, įmonės finansinė būklė tik blogėja.

Atsakovų argumentas, kad 2020 m. pirmą pusmetį kreditorinių įsipareigojimų sumažėjo 50 403,16 Eur, kurį jie grindžia UAB „Eimasa“ 2020 m. sausio 1 d.– 2020 m. birželio 30 d. apyvartos žiniaraščiu (e. bylos 2 t., 35–36 b. l.), atmestinas kaip nepagrįstas. Iš žiniaraščio matyti, kad dalies kreditorių reikalavimai buvo apmokėti ar sumažėjo, tačiau žiniaraštis neatspindi išaugusių įsipareigojimų VMI, VSDFV ir darbuotojams. Taigi, tai tik patvirtina teismo išvadą, kad įmonės vadovai atsiskaitinėjo su seniausiais kreditoriais, tuo tarpu naujų įsipareigojimų dydis augo.

Spręstina, kad D. B., perėmęs vadovavimą įmonei, turėjo nustatyti tikrąją įmonės finansinę būklę ir, matydamas kad įmonė jau 2020 m. sausio 1 d. buvo nemoki, o nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 20 d. įmonės įsipareigojimai išaugo 29 705,67 Eur, nedelsdamas kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė.

Be to, net ir 2020 m. liepos 30 d. sustabdęs įmonės veiklą ir jos neatnaujinęs, įmonės vadovas nesikreipė į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo.

Teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė atsakovo D. B. neteisėtus veiksmus (šiuo atveju – neveikimą).

Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad su pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento nustatymu yra tiesiogiai susijęs ir atlygintinos žalos dydis. Nuo tada, kai įmonė tampa nemoki, vadovui atsiranda pareiga inicijuoti bankroto bylą, todėl jei nuo to momento dėl vadovo neteisėtų ir kaltų veiksmų įmonės įsipareigojimai kreditoriams padidėja, šis padidėjimas yra laikytinas žala. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į civilinės atsakomybės instituto esmę, įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją.

Ieškovei įrodžius, kad nuo momento, kai įmonė tapo nemoki, t. y. nuo 2020 m. sausio 1 d., iki 2020 m. balandžio 20 d., t. y. R. B. vadovavimo įmonei laikotarpiu, UAB „Eimasa“ įsipareigojimai išaugo 29 705,67 Eur, o nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki bankroto bylos iškėlimo momento, t. y. D. B. vadovavimo įmonei laikotarpiu UAB „Eimasa“ įsipareigojimai išaugo 29 594,89 Eur, ir teigia, kad ši suma yra žala įmonei.

Nors atsakovai ir prieštarauja apskaičiuotai įrodinėjamai žalai, nurodydami, kad su nurodytais įsipareigojimų dydžiais nesutinka, tačiau nepateikė jokių tokią savo poziciją patvirtinančių duomenų. Teismas pažymi, kad BUAB „Eimasa“ 2022 m. spalio 20 d. pažyma apie kreditorinių reikalavimų susidarymą sudaryta remiantis teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų pagrindu.

Visa nustatyta žala yra 59 300,56 Eur.

CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, t. y. dėl kreditorinių įsipareigojimų išaugimo nuo momento, kai ji tapo nemoki, yra priežastinis ryšys, nes, jei atsakovai, būdami įmonės vadovais, laiku būtų kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditoriniai įsipareigojimai nebūtų išaugę 59 300,56 Eur suma.

Atsakovės R. B. vadovavimo įmonei laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 20 d., jai esant nemokiai, įmonės įsipareigojimai išaugo 29 705,67 Eur, todėl konstatuotina, kad R. B. nevykdant pareigos esant įmonės nemokumui kreiptis į teismą, toks jos neveikimas lėmė 29 705,67 Eur žalą įmonei.

Atsakovo D. B. vadovavimo įmonei laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, jai esant nemokiai, įmonės įsipareigojimai išaugo 29 594,89 Eur, todėl konstatuotina, kad D. B. nevykdant pareigos esant įmonės nemokumui kreiptis į teismą, toks jo neveikimas lėmė 29 594,89 Eur turtinę žalą įmonei.

Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Ieškovei iš atsakovų 5 procentų metinės procesinės palūkanos priteistinos nuo 2022 m. spalio 24 d., t. y. nuo kreipimosi į teismą dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis). Ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, kuri yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis yra 1 115 Eur. Todėl proporcingai priteistai sumai iš R. B. priteistinas 558,50 Eur, o iš D. B. – 556,50 Eur žyminis mokestis valstybei. Duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti ieškovas nepateikė.

Bylos nagrinėjimo metu susidarė 17,76 Eur pašto išlaidos, kurios lygiomis dalimis po 8,88 Eur priteisiamos iš atsakovų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93, 96 straipsniais, teismas,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Eimasa“, j. a. k. 304445043, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“, 29 705,67 Eur (dvidešimt devynis tūkstančius septynis šimtus penkis eurus 67 ct) žalą ir 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos 29 705,67 Eur sumos už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui (2022 m. spalio 24 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo iš R. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Eimasa“, j. a. k. 304445043, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“, 29 594,89 Eur (dvidešimt devynis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 89 ct) žalą ir 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos 29 594,89 Eur sumos už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui (2022 m. spalio 24 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo iš D. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 558,50 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 50 ct) žyminį mokestį ir 8,88 Eur (aštuonis eurus 88 ct) pašto išlaidas valstybei, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660 (žyminiam mokesčiui) ir 5662 (pašto išlaidoms).

Priteisti iš D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 556,50 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 50 ct) žyminį mokestį ir 8,88 Eur (aštuonis eurus 88 ct) pašto išlaidas valstybei, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660 (žyminiam mokesčiui) ir 5662 (pašto išlaidoms).

Sprendimas nuo jo priėmimo per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                Tomas Romeika