Civilinė byla Nr. 2S-1773-881/2014
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25353-2013-3
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. spalio 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. N2-3846-131/2014 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei E. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teisėja, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. J. kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartimi nustatytos tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos 1 ir 4 punktus, juos išdėstant taip: 1. kas antrą savaitgalį nuo teismo nutarties priėmimo dienos A. J., a/k. (duomenys neskelbtini) turi teisę netrukdomai bendrauti su sūnumi paimant A. T. J., a/k. (duomenys neskelbtini) po pamokų iš mokyklos ir grąžinant jį į gyvenamąją vietą iki po to einančio sekmadienio 19.00 val. E. J., a/k. (duomenys neskelbtini) privalo užtikrinti vaiko perdavimą. 4. A. T. J., a/k. (duomenys neskelbtini) paėmimas iš mokyklos ir jo grąžinimas į gyvenamąją vietą pagal šią tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką gali būti vykdomas per vaiko senelius V. J., a/k. (duomenys neskelbtini) ir A. J., a/k. (duomenys neskelbtini) Prašyme nurodė, jog atsakovė E. J. nevykdo teismo nutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, t. y. neleidžia tėvui A. J. bendrauti su sūnumi nei telefonu, nei pasimatyti. Ieškovas pažymėjo, jog teismui pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad atsakovė piktnaudžiauja motinos valdžia ir trukdo tėvui bendrauti su vaiku, todėl prašo pakeisti bendravimo tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi ieškovo A. J. prašymą tenkino ir pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartimi nustatytos ieškovo A. J. bendravimo su sūnumi A. T. J., tvarkos 1 ir 4 punktus, juos išdėstant taip: 1. kas antrą savaitgalį nuo teismo nutarties priėmimo dienos A. J., a/k. (duomenys neskelbtini) turi teisę netrukdomai bendrauti su sūnumi paimant A. T. J., a/k. (duomenys neskelbtini) po pamokų iš mokyklos ir grąžinant jį į gyvenamąją vietą iki po to einančio sekmadienio 19.00 val. E. J., a/k. (duomenys neskelbtini) privalo užtikrinti vaiko perdavimą. 4. A. T. J., a/k. (duomenys neskelbtini) paėmimas iš mokyklos ir jo grąžinimas į gyvenamąją vietą pagal šią tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką gali būti vykdomas per vaiko senelius V. J., a/k. (duomenys neskelbtini) ir/ar A. J., a/k. (duomenys neskelbtini) Teismas nurodė, kad nutartis yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutarties sudedamoji dalis.
Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartimi buvo nustatyta tėvo A. J. teisė paimti sūnų A. T. J. iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 16.30 val. ir grąžinti sekmadienį 19.00 val. (1 punktas). Taip pat buvo nustatyta, jog A. T. J. paimti iš gyvenamosios vietos ir grąžinti į jo gyvenamąją vietą gali vaiko seneliai V. J. ir/ ar A. J.. Teismas įvertino tai, jog vykdant teismo nutartį, A. T. J. senelė nuvyko į anūko gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)) nutartyje nustatytu laiku (2014 m. balandžio 11 d., t. y. penktadienis, 16.50 val.), tačiau negalėjo įgyvendinti savo teisės – paimti anūką iš jo gyvenamosios vietos, ir konstatavo, kad atsakovė nevykdė teismo nutartyje nustatytos bendravimo tvarkos, todėl teismas ieškovo prašymą tenkino ir bendravimo su vaiku tvarką pakeitė.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovė E. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį, paliekant galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, prieš 2014 m. kovo 17 d. nutartimi nustatydamas laikiną tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, suteikė abiems šalims teisę pateikti siūlymus dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, tuo tarpu ją keisdamas, teismas nesuteikė atsakovei galimybės pateikti paaiškinimus dėl galimai pažeidžiamų tėvo teisų bendrauti su sūnumi, kas lėmė tai, jog ieškovo ir jo nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka buvo pakeista neįvertinus visų aplinkybių bei jos pakeitimo būtinybės.
2. Ieškovo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas savaime neįrodo, kad atsakovė daro kokias nors kliūtis tėvo ir sūnaus bendravimui. Apeliantė nurodė, kad 2014 m. balandžio 11 d. nepilnametis sūnus netikėtai susirgo (pateikė teismui medicininę pažymą) ir pažymėjo, kad po apsilankymo pas gydytoją su sūnumi nuvažiavo į savo mamos namus, kurie yra gretimame name, pasiimti keleto daiktų, o telefoną tuo metu, nepagalvojusi paliko automobilyje. Nurodė, kad ieškovas buvo perspėtas dėl vaiko ligos, todėl nesitikėjo, kad ieškovas antstolio pagalba fiksuos faktines aplinkybes. Atkreipė dėmesį, kad nesiekė specialiai sudaryti kliūtis tėvo ir vaiko pasimatymui ir negalėjo numatyti, kad sūnus netikėtai pasijus blogai.
3. Kreipdamasis į teismą su prašymu pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas nesiekia įgyvendinti nustatytos tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos, nes nuo tada, kai buvo priimta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovės žiniomis ieškovas į Lietuvą pasimatymui su sūnumi buvo atvykęs vos kartą, tuo tarpu visus kitus kartus, teismui sudarius galimybę tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką įgyvendinti per ieškovo tėvus, t. y. vaiko senelius, būtent jie ir siekė naudotis šia tvarka. Ieškovas neturėtų piktnaudžiauti teismo jam suteiktomis teisėmis jas perleisdamas tretiesiems asmenims, kurie šioje byloje nedalyvauja ir jų bendravimo tvarka su anūku nėra nustatyta. Be to, galimybes bendrauti su sūnumi telefonu ieškovas visuomet turėjo, tačiau pats nesiekė to daryti.
4. Pakeista bendravimo tvarka apsunkina jos vykdymą, kadangi atsakovė savo sūnų pasimatymui su tėvu turi suruošti visam savaitgaliui, o tai reiškia, kad po mokyklos ji turi perrengti sūnų švariais drabužiais bei sukrauti jam visus reikalingus daiktus pasimatymui su tėvu. Vaikas taip pat turi turėti galimybę pasiimti savo mėgstamus žaislus, o sudarius galimybę tėvui sūnų pasiimti tiesiai iš mokyklos, atsakovė negali jo tinkamai paruošti pasimatymui su tėvu, dėl ko iš dalies yra pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo pakeistos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos kaip laikinosios apsaugos priemonės.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Šeimos bylose šių priemonių taikymo pagrindas yra būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės (CPK 3.65 str. 1 d.).
CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Tokiu įstatyminiu reglamentavimu siekiama sudaryti sąlygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaiką. Tačiau sprendžiant, kokia tvarka toks dalyvavimas vyks, prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesų apsaugai (CK 3.3 str.).
Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 17 d. nutartimi ieškovo A. J. prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikinąją sūnaus bendravimo tvarką su tėvu tenkino ir nustatė laikiną bendravimo tvarką su sūnumi, tačiau ieškovas 2014 m. gegužės 6 d. pateikė prašymą pakeisti nustatytą laikiną bendravimo tvarką ir teismas skundžiama 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą. Atskiruoju skundu apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo pakeistą 2013 m. kovo 17 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką, nes mano, jog skundžiama nutartimi yra pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai. Taip pat, pasak apeliantės, teismas nesuteikė atsakovei galimybės pateikti paaiškinimus dėl galimai pažeidžiamų tėvo teisių bendrauti su sūnum, dėl ko nepagrįstai buvo pakeista nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliantės argumentais.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo masto teismas vadovavosi tik atsakovo pateiktu prašymu ir jame išdėstytais argumentais, o ieškovei nebuvo suteikta teisė išsakyti nuomonę dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Kaip minėta anksčiau, CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo teismas privalo vadovautis visais atvejais, spręsdamas visus su vaiku susijusius klausimus. CPK 148 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Apie gautą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita teismas privalo pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus. Tokios pareigos pirmosios instancijos teismas neįvykdė, t. y. apie ieškovo prašymo pakeisti laikinąją apsaugos priemonę gavimą neinformavo atsakovės ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų, taip pat nesuteikė jiems galimybės atsiliepti į šį prašymą, todėl pažeidė proceso normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių keitimo tvarką. Be to, pirmosios instancijos teismas apie gautą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo privalėjo pranešti ne tik ieškovei, bet ir Vaiko teisių apsaugos skyriui, kuris įtrauktas į bylą kaip išvadą teikianti institucija, ir prašymą išnagrinėti atsižvelgiant į visų byloje dalyvaujančių asmenų išdėstytus argumentus.
Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad nauja bendravimo su vaiku tvarka pažeidžia vaiko interesus, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl šių apeliantės argumentų negali pasisakyti, nes tokiu atveju būtų pažeista apeliacinio proceso esmė, o būtent, apeliacinės instancijos teismas įvertintų faktines aplinkybes, kurios nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuri naikinama, o dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Vilija Mikuckienė