Nuorašas
Pranešėjas E. Mockevičius Civilinė byla Nr. 2A-438-368 /2010
Teisėja I. Narbutienė Procesinio sprendimo kategorija 35.5
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 20 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,
kolegijos teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės, Rasos Bartašienės,
sekretoriaujant Odetai Dulinskaitei
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,
atsakovui D. B., jo atstovui advokatui Gintarui Žičkui,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. B. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui D. B. dėl žalos regreso tvarka priteisimo, ir
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ ieškiniu (b.l. 3-5) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo D. B. ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ naudai 18.157,34 Lt sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimo išlaidas. Nurodė, kad 2006 09 05 apie 22 val. Raseinių raj., Girkalnio kaimo teritorijoje D. B., vairuodamas automobilį BMW partrenkė dviračiu važiavusį V. D.. Partrenkęs V. D., D. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu D. B. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 3 d. Automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi. Dėl šių priežasčių UAB DK „PZU Lietuva“ V. D. sumokėjo 31167,31 Lt. Atsakovas dalį reikalaujamos sumos - 13009,97 Lt sumokėjo. Likusi atsakovo skola ieškovui sudaro 18157,34 Lt. Prašė šią sumą priteisti iš atsakovo.
Atsakovas D. B. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad V. D. sumokėjo 2798,71 Lt turtinės žalos ir 6000,00 Lt neturtinės žalos. Vėliau dar sumokėjo 13000,00 Lt. Jo įsitikinimu jis pakankamai daug sumokėjo. Pažymėjo, kad jis dirba ir gauna minimalų darbo užmokestį, jo žmona uždirba apie 1000,00 litų. Šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, reikia mokėti komunalinius mokesčius, grąžinti skolos padengimui paimtą kreditą.
Trečiasis asmuo V. D. su ieškiniu sutiko, paaiškino, kad dėl eismo įvykio kaltas atsakovas. Dėl jo kaltės jis buvo nedarbingas ir liko be pragyvenimo šaltinio. Jo šeimoje augo trys nepilnamečiai vaikai, dirbo tik viena žmona. Šeimai reikėjo pragyventi iš minimalių pajamų. Nurodė, kad tikrai nesižalojo ir dirbtinai netęsė nedarbingumo. 2008 m. gydytojas G. G. įtarė, kad jam trūkęs meniskas, todėl siuntė atlikti papildomus tyrimus. Šiuo metu jis neturi neįgalumo grupės. Jis neteko darbo, todėl dabar registruojasi darbo biržoje.
Raseinių rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 13 d. sprendimu (b.l. 143-144) ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo D. B. ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ 18157,34 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 10 21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 545,00 Lt žyminio mokesčio, 3182,30 Lt advokato atstovavimo išlaidų.
Apeliaciniu skundu (b.l. 146-150) apeliantas D. B. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą civilinėje byloje 2-43-476/2010 ir bylą išspręsti iš esmės, t.y. ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovo D. B. atžvilgiu atmesti. Iš ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ priteisti atsakovo D. B. naudai visas jo patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Raseinių rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 13 d. sprendimu patenkino ieškovo ieškinį, tačiau nenurodė tokio savo sprendimo motyvų, nepasisakė dėl atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytų kontrargumentų, nenurodė kodėl ir kokiu pagrindu juos atmeta.
2. UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiajam išmokėjo nepagrįstas išmokas, todėl jo išlaidos nekompensuotinos. Iš pateikto ieškinio bei jo priedų matyti, kad ieškovas išmokėjo nukentėjusiajam V. D. draudimo išmoką, kurią sudaro dėl sužalojimo netektų pajamų kompensacija laikotarpiu nuo 2007-01-10 iki 2009-06-30, viso 31.167,31 Lt. Šią sumą ieškovas reikalavo iš atsakovo kompensuoti 100 proc. ir teismas jo reikalavimą tenkino nepagrįstai.
3. Pirmos instancijos teismas priteisdamas ieškovui jo patirtą žalą, neatsižvelgė į tai, kad dėl eismo įvykio kilimo iš dalies buvo kaltas nukentėjusysis, dėl to priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
4. Teismas turėjo patikrinti, ar ieškovo išmokėtas žalos atlyginimo dydis trečiajam asmeniui yra pagrįstas.
5. Pirmos instancijos teismas be jokio pagrindo neatsižvelgė į atsakovo argumentus dėl draudikui kompensuojamos sumos mažinimo ir tokio savo sprendimo visiškai nemotyvavo.
6. Pirmos instancijos teismas be jokio pagrindo netaikė senaties termino.
7. Teismas skundžiamu sprendimu iš atsakovo priteisė ieškovo naudai labai didelę sumą advokato atstovavimo išlaidų – 3182,30 Lt. Teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas tarp šalių, privalėjo atsižvelgti į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 159-161) tretysis asmuo V. D. prašo atsakovo D. B. apeliacinį skundą atmesti, o Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 04 13 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 04 13 sprendimas dėl 18157,34 Lt žalos regreso tvarka priteisimo iš D. B. yra teisingas ir pagrįstas. Atsakovas yra kaltas dėl trečiojo asmens sužalojimo ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai.
2. Teismas priėmė motyvuotą sprendimą, išanalizavo byloje esančius įrodymus, todėl apelianto teiginiai dėl teismo sprendimo negaliojimo yra nepriimtini.
3. Apeliantas savo skunde nurodo, kad trečiajam asmeniui be pagrindo išmokėta per didelė draudimo išmoka. Su tokiais apelianto motyvais tretysis asmuo nesutinka, nurodo, kad patyrė net 6 operacijas, numatyta dar viena. Teigia, jog eismo įvykio kilime nėra jokios jo kaltės.
4. Ieškinio senaties terminą atsakovas skaičiuoja neteisingai ir teismas pagrįstai netaikė ieškinio senaties termino. Tretysis asmuo mano, kad apeliantas nepagrįstai skaido draudimo išmokų išmokėjimą dalimis. Juk visos šios draudimo išmokos susijusios su vienu įvykiu - eismo įvykiu ir yra priežastiniame ryšyje su juo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.163-166) ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo atsakovo D. B. apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą, priteisti ieškovui iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmos instancijos teismas priimdamas 2010-04-13 sprendimą vadovavosi įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (LR CPK 177 str., 185 str.), tinkamai įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (LR CK 1.5 str. 1 d.) padarė deramas išvadas, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 263 str. 1 d.).
2. Teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais pagrįstai iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 100% kompensuotas negautas pajamas, kadangi V. D. turėdamas tik 35 proc. nedarbingumą negalėjo dirbti ir gauti tokių pajamų kokias gaudavo iki sužalojimo.
3. Apeliaciniame skunde pateikiami motyvai yra laikytini tik subjektyvia apelianto nuomone, neturinčia jokios juridinės reikšmės, ir yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Ieškovas ieškinio sumą pagrindė konkrečiais skaičiavimais (tai patvirtina prie ieškinio pridėtos V. D. negautų pajamų apskaičiavimo 2007-07-24, 2008-10-06, 2009-05-14 lentelės).
4. Apeliaciniame skunde pateikiami argumentai dėl netiesioginių nuostolių taip pat laikytini subjektyvia apelianto nuomone, nepagrįsta jokiais teisiniais argumentais ar įrodymais.
5. Ieškovas nesutinka su apeliaciniame skunde apelianto pateiktais motyvais dėl nukentėjusiojo kaltės dėl eismo įvykio kilimo. Ieškovas nurodo, kad motyvai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės aplinkybių, bei atmestini, kadangi apeliantas yra pripažintas kaltu dėl eismo įvykio kilimo 2007-02-23 nuosprendžiu. Be to, šiame teismo nuosprendyje nėra nustatytas V. D. didelis neatsargumas.
6. Ieškovas pažymi, kad vadovaujantis LR CPK 12 str. bei 178 str. būtent apeliantas (o ne teismas) turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus.
7. Ieškovas pabrėžia, kad visada buvo atviras su apeliantu ir siekė kuo racionalesnio būdo skolos grąžinimui. Tačiau apeliantas nesikreipė į ieškovą dėl skolos grąžinimo dalimis. Pabrėžtina, jog 2008-10-21 ir 2009-07-02 atsakovui buvo nusiųstos pretenzijos dėl žalos atlyginimo ir draudimo išmokų grąžinimo, tačiau po šių pretenzijų gavimo apeliantas vis tiek nesutiko padengti susidariusio įsiskolinimo, nepasiūlė ieškovui jokio racionalaus sprendimo.
8 . Ieškovas nesutinka su apelianto nuomone, kad pirmos instancijos teismas turėjo taikyti senatį ir ieškovo ieškinį atmesti. Apeliantas pirmos instancijos teismui nepateikė prašymo (nei žodžiu nei raštu) taikyti ieškinio senatį.
9. Kadangi bylinėjimosi išlaidos atlyginamos vadovaujantis taisykle „pralaimėjęs moka" (LR CPK 93 str. 1 dalis, 98 str. 1 d.), darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas iš apelianto pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas. Įvertinus bylos medžiagą bei išanalizavus advokato darbą, bylinėjimosi išlaidos nėra per daug didelės ar neprotingos, dėl to neturėtų būti mažintinos.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).
Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ ieškiniu (b.l. 3-5) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo D. B. ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ naudai 18.157,34 Lt sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimo išlaidas. Nurodė, kad 2006 09 05 apie 22 val. Raseinių raj., Girkalnio kaimo teritorijoje D. B., vairuodamas automobilį BMW partrenkė dviračiu važiavusį V. D.. Partrenkęs V. D., D. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu D. B. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 3 d. Automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi. Dėl šių priežasčių UAB DK „PZU Lietuva“ V. D. sumokėjo 31167,31 Lt. Atsakovas dalį reikalaujamos sumos - 13009,97 Lt sumokėjo. Likusi atsakovo skola ieškovui sudaro 18157,34 Lt.
Apeliaciniam skunde apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi iš pirmos instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas žalos regreso tvarka priteisimui, nurodė savo sprendimo motyvus, vertino bylos aplinkybes bei šalių argumentus.
Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatytas pareigas (CK 6.114 straipsnio 5 punktas, 6.988 straipsnio 3 dalis, LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Viena iš pagrindinių vairuotojo pareigų yra tai, kad, įvykus eismo įvykiui, su ja susijęs transporto priemonės vairuotojas (eismo dalyvis) privalo pranešti policijai, taip pat ir nepasišalinti iš eismo įvykio vietos (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnis). Šie reikalavimai yra svarbūs dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis.
Nagrinėjamu atveju išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui ieškovas įgijo subrogacinio reikalavimo teisę. Tokiu atveju atgręžtinio reikalavimo tvarka draudikas turi teisę reikalauti iš apdraustojo iki 100 proc. išmokėtos draudimo išmokos ( LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. bei LR Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 53.4 p. (aktualios redakcijos 59.4 p., 60.1 p.)). Ieškovas atlikęs detalų žalos reguliavimą, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį, nukentėjusiojo nedarbingumo lygį ir kitas reikšmingas aplinkybes, atliko konkretų ir detalų draudimo išmokos paskaičiavimą ir tada išmokėjo draudimo išmoką. Byloje nustatyta, kad partrenkęs V. D., atsakovas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Toks atsakovo elgesys suteikia ieškovui teisę reikalauti žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise iki 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos (LR Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 59.4 p., 60.1 p.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad žala V. D. buvo paskaičiuojama pagal jo darbovietėje UAB „Girkalnio kiaulių kompleksas“ gaunamas pajamas (b.1.88). Teisėjų kolegijos nuomone pirmos instancijos teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais pagrįstai iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 100% kompensuotas negautas pajamas. LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 str. 4 d. nustatyta, kad kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu D. B. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 3 d., UAB DK „PZU Lietuva“ eismo įvykyje nukentėjusiam V. D. sumokėjo 31167,31 Lt draudimo išmoka, tokiu būdu buvo atlyginta apelianto padaryta žala.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto argumentas, jog pirmos instancijos teismas priteisdamas ieškovui jo patirtą žalą, neatsižvelgė į tai, kad dėl eismo įvykio kilimo iš dalies buvo kaltas nukentėjusysis, dėl to priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, yra neteisingas, kadangi pirmos instancijos teismas 2010 m. balandžio 13 d. sprendime pažymėjo, kad V. D. elgesys nenulėmė eismo įvykio kilimą, nes atsakovas važiuodamas automobiliu kalbėjo mobilaus ryšio telefonu ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Baudžiamojoje byloje priimtas nuosprendis nesuteikia galimybės tokiu būdu padalinti kaltės laipsnį tarp D. B. ir V. D..
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo argumentus dėl draudikui kompensuojamos sumos mažinimo, kadangi Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas dėl šio atsakovo siūlymo pasisakė.
Apelianto argumentas, kad pirmos instancijos teismas be jokio pagrindo netaikė senaties termino, yra nepagrįstas. LR CK 1.126 str. 2 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsakovas apeliaciniame skunde pažymi, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismo prašė taikytį senatį, tačiau byloje tokio atsakovo prašymo nėra, tad šį atsakovo argumentą teisėjų kolegija plačiau nenagrinėja.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto nuomone, kad pirmos instancijos teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas tarp šalių, neatsižvelgė į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Minėtų rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Rekomendacijų 8 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už ieškinį yra 3 (8.2 punktas), už vieną atstovavimo valandą teisme – 0.15 (8.18 punktas).
Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, o ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 3315,40 Lt, šios išlaidos ieškovo naudai priteistinos iš atsakovo D. B.. Taip pat iš atsakovo D. B. priteistinos valstybei 5,95 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Apibendrinant pirmiau nurodytą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 3315,40 Lt (tris tūkstančius tris šimtus penkiolika litų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ naudai.
Priteisti iš D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) valstybei 5,95 Lt (penkis litus 95 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Kolegijos pirmininkas Egidijus Mockevičius
Teisėjai Regina Agota Gutauskienė
Rasa Bartašienė
Nuorašas tikras:
Teisėjas Egidijus Mockevičius