Administracinė byla Nr. A858-48/2011

Procesinio sprendimo kategorija 59. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens M. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinėje byloje Nr. A858-48/2011 pagal pareiškėjo akcinės bendrovės DnB NORD banko (dabartinis pavadinimas – AB DNB bankas) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai (teisių perėmėjas – Lietuvos bankas) (tretieji suinteresuoti asmenys – M. S., S. K., J. M. ir Č. R.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas akcinė bendrovė DnB NORD bankas (dabartinis pavadinimas – AB DNB bankas) (toliau – ir pareiškėjas, Bankas) skundu (t. I, b. 1. 3-24) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos (teisių perėmėjas – Lietuvos bankas) (toliau – ir Komisija) 2009 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. 2K-154 „Dėl teisės pažeidimo bylos“, kuriuo Komisija nusprendė skirti AB DnB NORD bankui už Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – ir Finansinių priemonių rinkų įstatymas) pažeidimus 15 000 litų baudą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu (t. II, b. 1. 141-169) pareiškėjo skundą tenkino ir Komisijos 2009 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikino.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi (t. III, b. 1. 104-132) atmetė Komisijos apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 19 d. nutartimi (t. VI, b. l. 152-195) patenkino M. S. prašymą atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose numatytais pagrindais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi (t. VII, b. l. 28-39) nutarė: pakeisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartį. Komisijos (teisių perėmėjas – Lietuvos bankas) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą:

1. atmesti pareiškėjo skundą dėl Komisijos 2009 m. balandžio 30 d. sprendimo ta apimtimi, kuria nuspręsta, jog pareiškėjas, nesuteikęs trečiajam suinteresuotam asmeniui M. S. visos reikalingos informacijos, kurios pagrindu jis galėtų suprasti Banko su Pasaulio akcijoms susietų obligacijų emisijos Nr. 21 obligacijų įsigijimo, finansuojant Banko jam suteikta tiksline paskola, esmę, šiai investavimo strategijai būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, pažeidė Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnio 3 dalį;
2. pakeisti Komisijos 2009 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui paskirta 15 000 litų piniginė bauda, ir sumažinti paskirtą baudą iki 5 000 litų;
3. likusioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą;
4. priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui M. S. iš pareiškėjo 1 210 litų atstovavimo išlaidų.

II.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. S. pateikė prašymą (t. VII, b. l. 119-122), kuriuo prašo iš pareiškėjo priteisti administracinėje byloje Nr. A858-48/2011 patirtas bylinėjimosi išlaidas – 5 313,40 litus.

M. S. paaiškina, jog jis patyrė 1 000 litų bylinėjimosi išlaidų dėl advokatų kontoros Varul Vilgerts Smaliukas advokato M. R. parengto atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo, 500 litų išlaidų rengiantis pirmajam teismo posėdžiui apeliacinės instancijos teisme. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo priteisti 3 025 litus bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų advokatų kontoros NORDIA BAUBLYS & Partners advokatams, dėl papildomų įrodymų rinkimo, teisinių veiksmų, nurodytų atliktų teisinių darbų išklotinėje, atlikimo, prašo priteisti gyvenamosios patalpos nuomojimo viešbutyje, transporto išlaidas, dienpinigius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 13 d. nutartimi pasiūlė trečiajam suinteresuotam asmeniui M. S. pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, kad buvo realiai patirtos nurodomos 528,42 litus transporto išlaidos ir kad šios išlaidos buvo patirtos šioje administracinėje byloje. Teismas nurodė, jog nors M. S. prašo atlyginti jam kelionės (transporto) išlaidas – 528,42 litus, tačiau įrodymų, pagrindžiančių transporto išlaidas (pavyzdžiui, kuro įsigijimo kvitų), nepateikė, todėl teismas ne tik negali nustatyti, ar trečiasis suinteresuotas asmuo nurodytas išlaidas realiai patyrė, bet ir patikrinti, ar trečiojo suinteresuoto asmens pateiktas šių išlaidų apskaičiavimas yra teisingas, nes nėra žinoma kuro įsigijimo kaina.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. S. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nėra išsaugojęs degalų pirkimo kvitų. Mano, jog teismas gali apskaičiuoti pagrįstai patirtas trečiojo suinteresuoto asmens išlaidas.

Pareiškėjas AB DNB bankas atsiliepimu į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (t. VII, b. l. 171-173) prašo trečiojo suinteresuoto asmens M. S. naudai priteistinų išlaidų sumą sumažinti iki rekomenduojamo dydžio, t. y. administracinėje byloje Nr. Nr. A858-48/2011 priteisti ne daugiau kaip 1 836,4 litus.

Pareiškėjas paaiškina, jog išlaidos, susijusios su pasirengimu bylos nagrinėjimui, yra reikalaujamos nepagrįstai. Pažymi, jog pareiškėjas nėra atsakingas už tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nusprendė pakeisti atstovą, todėl su atstovo pakeitimu susijusios papildomos išlaidos neturėtų būti priteistos iš pareiškėjo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo M. S. siekia, jog jam būtų atlygintos nagrinėjant administracinę bylą Nr. A858-48/2011 apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 5 dalis numato, jog, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ABTĮ 44 straipsnio 5 dalies teisės norma, atsižvelgiant į teisės gauti iš kitos šalies procesinių išlaidų atlyginimą prigimtį bei esmę, suteikia trečiajam suinteresuotam asmeniui teisę pretenduoti į ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatytų išlaidų atlyginimą tik tada, kai yra nustatoma, jog teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog, nustatant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo M. S. įgijo teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, būtina įvertinti, ar teismo sprendimu buvo patenkintos arba apgintos jo teisės.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi (t. VII, b. l. 28-39) atmetė pareiškėjo skundą dėl Komisijos 2009 m. balandžio 30 d. sprendimo ta apimtimi, kuria nuspręsta, jog pareiškėjas, nesuteikęs trečiajam suinteresuotam asmeniui M. S. visos reikalingos informacijos, kurios pagrindu jis galėtų suprasti Banko su Pasaulio akcijoms susietų obligacijų emisijos Nr. 21 obligacijų įsigijimo, finansuojant Banko jam suteikta tiksline paskola, esmę, šiai investavimo strategijai būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, pažeidė Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – ir Finansinių priemonių rinkų įstatymas) 22 straipsnio 3 dalį. Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad šiuo teismo sprendimu iš dalies yra apginamos trečiojo suinteresuoto asmens M. S. teisės bei teisėti interesai, todėl nagrinėjamu atveju jis pagrįstai reikalauja priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pažymėtina, jog pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamu atveju trečiojo suinteresuoto asmens M. S. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodoma, jog M. S. iki 2010 m. lapkričio 17 d. atstovavo advokatų kontoros Varul Vilgerts Smaliukas advokatas M. R. ir iki 2011 m. lapkričio 17 d. jis patyrė 1 000 litų išlaidų dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo, 500 litų išlaidų rengiantis pirmajam teismo posėdžiui apeliacinės instancijos teisme (t. VII, b. l. 149-154). Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat pažymi, kad nuo 2010 m. lapkričio 17 d. jo interesams atstovavo advokatų kontoros NORDIA BAUBLYS & Partners advokatai ir nurodo, kad nuo 2010 m. lapkričio 17 d. jis patyrė 3 025 litų atstovavimo išlaidų. M. S. taip pat prašo priteisti gyvenamosios vietos nuomojimo, transporto išlaidas, dienpinigius (t. VII, b. l. 145-148).

Teisėjų kolegija, vertindama trečiojo suinteresuoto asmens pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodo, kad ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suteikia teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas ir nustato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Pažymėtina, jog M. S. prašymas priteisti 1 000 litų už atsiliepimo į apeliacinį skundą (t. III, b. l. 15-22) yra grindžiamas 2010 m. sausio 29 d. priedu prie teisinių paslaugų ir konsultacijų sutarties, iš kurios matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą buvo sutartas 1 000 litų atlyginimas (t. VII, b. l. 149), kuris buvo sumokėtas (t. VII, b. l. 150-152). Teisėjų kolegija nurodo, jog pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 1 200 litų (koeficientas 1,5, padaugintas iš minimalios mėnesinės algos, kuri paslaugų suteikimo metu buvo 800 litų (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“). Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijų 2, 8.11 punktus, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį (t. III, b. l. 15-22), byloje nagrinėtus klausimus, vadovaudamasi protingumo, proporcingumo principais, nurodo, jog M. S. priteistina 1 000 litų išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Teisėjų kolegija nurodo, kad M. S. prašo priteisti 500 litų, sumokėtų pagal teisinių paslaugų teikimo sutartį (t. VII, b. l. 153-154), rengiantis pirmajam posėdžiui Lietuvos vyriausiajame administraciniame teise, tačiau išlaidų detalizavime nenurodoma, už kokias konkrečias paslaugas buvo sumokėta ši suma, kiek buvo rengiamasi teismo posėdžiui, todėl šios išlaidos negali būti priteistinos kaip pagrįstos išlaidos. Be to, pažymėtina, jog iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pirmasis posėdis apeliacinės instancijos teisme įvyko 2010 m. lapkričio 22 d. ir nurodyto teismo posėdžio metu M. S. atstovavo M. L. (t. III, b. l. 34, 48) pagal 2010 m. lapkričio 17 d. atstovavimo sutartį, sudarytą tarp jo ir advokatų profesinės bendrijos NORDIA BAUBLYS & Partners (t. III, b. l. 46), o ne M. R.. Šiuo atveju išlaidos ruošiantis 2010 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžiui yra nurodytos pateiktoje administracinės bylos Nr. A858-48/2011 atliktų darbų išklotinėje (t. VII, b. l. 159-160).

Pabrėžtina, jog iš administracinėje byloje Nr. A858-48/2011 pateiktos atliktų darbų išklotinės matyti, kad advokatas M. L. 7,8 val. rengėsi 2010 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžiui, 7,6 val. rinko įrodymus, 4,8 val. rengėsi 2011 m. vasario 17 d. teismo posėdžiui, 0,8 val. 2011 m. kovo 29 d. rengėsi 2011 m. kovo 31 d. teismo posėdžiui, 1 val. susipažino su bylos medžiaga teisme (t. VII, b. l. 159-160). Teisėjų kolegija nurodo, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui analogiškai kaip atstovavimas teisme laikytina tos pačios rūšies teisine paslauga (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje AS556-613/2008, 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-608/2008). Iš nurodytų duomenų matyti, kad bendrai M. L. 13,4 val. rengėsi teismo posėdžiams, 7,6 val. rinko įrodymus, 1 val. susipažino teisme su byla, t. y. bendrai sugaišo 22 val. Šiuo atveju susipažinimas su bylos medžiaga teisme, rengimasis teismo posėdžiams pagal Rekomendacijų 10 punktą prilygintinas atstovavimui teisme, todėl maksimali priteistina suma M. S. už nurodytas atstovo suteiktas paslaugas galėtų būti 2 640 litų.

Teisėjų kolegija nurodo, jog 2011 m. vasario 11 d. buvo pateiktas prašymas dėl rašytinių įrodymų prijungimo (t. III, b. l. 70-71), pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) taikomas koeficientas 0,12, todėl M. S. maksimali priteistina suma už šios rūšies teisinę paslaugą galėtų būti 96 litai (800 litų x 0,12 x 1).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog išklotinėje taip pat nurodomas laikas, sugaištas atstovaujant M. S. interesus Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Pabrėžtina, jog pagal Rekomendacijų 8.18 punktą 1 valanda atstovavimo teisme yra 120 litų (koeficientas 0,15, padaugintas iš 800 litų). Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojama ir jei teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ją apvalinant iki 30 minučių atmetama. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad apeliacinės instancijos teisme 2010 m. lapkričio 22 d. teismo posėdis truko 10 min (t. III, b. l. 48), 2011 m. vasario 17 d. posėdis – 15 min. (t. III, b. l. 65), 2011 m. kovo 31 d. teismo posėdis – 1 val. 10 min. (t. III, b. l. 97-104). Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi Rekomendacijų 9 punktu, teisėjų kolegija nurodo, jog pareiškėjui priteistina 240 litų už jo atstovavimą apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose (120 litų x 2).

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nors M. S. prašo priteisti 3 025 litus už teisines paslaugas, numatytas administracinės bylos Nr. A858-48/2011 atliktų darbų išklotinėje, tačiau šiuo atveju įvertinus pagal Rekomendacijas galimas priteisti maksimalias sumas už atskirų teisinių paslaugų suteikimą, vadovaudamasi Rekomendacijų 2.1-2.3, 2.7-2.8 punktuose įtvirtintais kriterijais, teisingumo bei protingumo principais bei atstovavimo valandų skaičiavimo taisyklėmis (Rekomendacijų 9 p.), teisėjų kolegija daro išvadą, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui už advokato pasirengimą bylos nagrinėjimui Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, bylos medžiagos analizę bei atstovavimą teismo posėdžiuose, prašymo rengimą bendrai priteistina 2 976 litų bylinėjimosi išlaidų (2 640+96+240 litų).

Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo priteisti 39 litų dienpinigių. Teisėjų kolegija pažymi, kad dienpinigiai priteisiami tada, jei proceso šalies gyvenamoji vieta yra kitame mieste nei vyko teisminis procesas, ir tokio asmens dalyvavimas teismo posėdžiuose buvo susijęs su apsistojimu visai dienai kitame mieste nei yra jo gyvenamoji vieta (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-421/2010). Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad trečiojo suinteresuoto asmens gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje, o apeliacinis bylos procesas vyko Vilniuje, M. S. teismo posėdyje dalyvavo 2010 m. lapkričio 22 d. (t. III, b. l. 48), 2011 m. vasario 17 d. (t. III, b. l. 65-67), 2011 m. kovo 31 d. teismo posėdžiuose (t. III, b. l. 97-104), todėl jam priteistini 39 litai dienpinigių (13 litų x 3).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad gali būti priteistinos tik bylinėjimosi išlaidos, kurios yra realios, būtinos ir pagrįstos. Išlaidų pagrįstumas reiškia, jog jos turi būti įrodytos, tačiau šiuo atveju nepakanka pateikti dokumentus, pagrindžiančius tam tikras sumas ir (ar) suteiktas paslaugas, būtina įrodyti, kad už jas buvo sumokėta (realios išlaidos) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-34/2009, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 18, 2009 m., 144-216 p., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-172/2012). Pastebėtina, jog išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. Pastebėtina, jog realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą, priimtą byloje S. J. v. Lietuva, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Šiuo aspektu teisėjų kolegija dėl M. S. prašomų priteisti transporto išlaidų nurodo, kad nors ir trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė jam priklausančio automobilio registracijos liudijimą (t. VII, b. l. 162) ir nurodė savo gyvenamosios vietos adresą, tačiau pats nurodė, kad degalų kvitų nėra išsaugojęs, todėl teisėjų kolegija negali įvertinti, ar iš tikrųjų M. S. patyrė jo nurodytas transporto išlaidas, ar jos buvo pagrįstos, realios. Atsižvelgusi į tai, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad transporto išlaidos buvo realiai patirtos, teisėjų kolegija pažymi, jog šios prašomos išlaidos M. S. nėra priteistinos.

M. S. taip pat prašo priteisti jam gyvenamosios vietos nuomojimo viešbutyje išlaidas už vieną parą nuo 2010 m. lapkričio 21 d. iki 2010 m. lapkričio 22 d. Pabrėžia, kad M. S. gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje, o 2010 m. lapkričio 22 d. teismo posėdis vyko anksti ryte, todėl prašo priteisti 220,98 litų išlaidų (t. VII, b. l. 145-147, 161). Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 22 d. teismo posėdis prasidėjo 9 val. (t. III, b. l. 48), M. S. gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje. Pagal ABTĮ tais atvejais kai teismo sprendimas yra priimamas asmens, prašančio atlyginti jam ir bylinėjimosi išlaidas, naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti ir inter alia gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas (ABTĮ 44 str. 2 d.). Kaip minėta, priteistinos išlaidos turi būti pagrįstos, būtinos, proporcingos išlaidos, kad nebūtų pažeidžiami kitų proceso šalių interesai. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į M. S. gyvenamąją vietą, 2010 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio laiką, vertina, kad negalima teigti, kad gyvenamosios vietos nuomojimo išlaidos nebuvo būtinos. Kita vertus, išlaidos turi būti racionalios, neprotingai didelės. Šiuo aspektu teisėjų kolegija nevertina, kad nurodytos išlaidos yra neprotingai didelės. Be to, pažymėtina, jog pareiškėjas atsiliepime į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šių išlaidų dydžio nekvestionuoja, todėl M. S. yra priteistina 220,98 litų išlaidų už gyvenamosios vietos nuomą.

Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašymas atlyginti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka patirtas bylinėjimosi išlaidas tenkintinas iš dalies ir iš viso jam iš pareiškėjo AB DNB banko priteistina 4 235,98 litų bylinėjimosi išlaidų (1 000+2 976+39+220,98 litų), patirtų nagrinėjant administracinę bylą Nr. A858-48/2011 apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, jog priteistinos bylinėjimosi išlaidos nagrinėtos bylos kontekste nėra aiškiai per didelės, jos atitinka protingumo kriterijų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

trečiojo suinteresuoto asmens M. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (administracinėje byloje Nr. A858-48/2011), tenkinti iš dalies.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui M. S. iš pareiškėjo AB DNB banko (ankščiau AB DnB NORD bankas) 4 235,98 litų bylinėjimosi išlaidų.

Likusią prašymo dalį atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Irmantas Jarukaitis

                                                                      Romanas Klišauskas

                                                                      Dalia Višinskienė