Civilinė byla Nr. e2A-1387-640/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12999-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.6; 3.3.1.19.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Heidelberg Materials Lietuva Betonas apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Heidelberg Materials Lietuva Betonas ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Paribio 12“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Via Stella”.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Heidelberg Materials Lietuva Betonas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Paribio 12“, kuriuo prašė priteisti 74 469,24 Eur skolos, 6 702,23 Eur delspinigių, 12 proc. dydžio metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo 2020 m. liepos 24 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. HCV-B/250-2020 (toliau – tiekimo sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo parduoti betono produkciją (toliau – produkcija), o trečiasis asmuo įsipareigojo priimti produkciją ir tinkamai apmokėti pagal pateiktas sąskaitas faktūras. Trečiasis asmuo ir atsakovė 2021 m. rugsėjo 30 d. sudarė rangos darbų sutartį Nr. ŽC-2021.09.30 (toliau – rangos sutartis), pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti pagrindinių laikančių monolito konstrukcijų įrengimo darbus atsakovei priklausančiame objekte „Daugiabučiai gyvenamieji namai. (duomenys neskelbtini). Rekonstrukcijos projektas“ (toliau – Objektas). Trečiojo asmens užsakymu ieškovė pradėjo tiekti produkciją į Objektą nuo 2021 m. gruodžio 7 d. (pirmoji sąskaita – 2021 m. gruodžio 7 d. Nr. HCVN2B16624, apmokėjimo terminas – 2022 m. kovo 7 d.). Iš viso ieškovė pateikė produkcijos į Objektą už 1 012 584,16 Eur, produkciją tiekė iki 2023 m. kovo 13 d. 2022 m. sausio-vasario mėn. trečiasis asmuo pradėjo vėluoti atsiskaityti pagal PVM sąskaitas faktūras, kurių apmokėjimo terminai jau buvo suėję, už jau patiektą produkciją į kitus objektus. Ieškovė 2022 m. vasario pradžioje informavo trečiąjį asmenį, kad stabdo produkcijos tiekimą į Objektą iki kol nebus apmokėtos sąskaitos. Atsakovė ir trečiasis asmuo buvo suinteresuoti nenutrūkstamų darbų Objekte vykdymu, todėl tarp šalių 2022 m. vasario mėn. pradžioje – kovo mėn. vyko derybos dėl produkcijos apmokėjimo ir jos tiekimo į objektą atnaujinimo. Tuo metu atsakovė tiesiogiai vykdė mokėjimus ieškovei už tiekiamą produkciją. Trišalio susitarimo pasirašymas tarp ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens dėl apmokėjimo užtruko, todėl ieškovė 2022 m. vasario 28 d. pranešimu pareikalavo trečiojo asmens sumokėti skolą ir įspėjo dėl produkcijos tiekimo nutraukimo. 2022 m. kovo 29 d. ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo sudarė trišalį susitarimą dėl medžiagų apmokėjimo (toliau – Susitarimas, trišalis Susitarimas). Susitarimo D punkte nurodyta, kad trečiasis asmuo neturi finansinių pajėgumų mokėti ieškovei už medžiagas, todėl atsakovė sutiko atlikti tiesioginius mokėjimus ieškovei už medžiagas Objektui. Šiuo Susitarimu atsakovė įsipareigojo vykdyti tiesioginius mokėjimus ieškovei dėl medžiagų tiekimo Objektui, pilnai atsiskaityti už ieškovės pateiktas medžiagas trečiajam asmeniui, šias ieškovei sumokėtas sumas vienašališkai išskaičiuoti iš atsakovei mokėtinų sumų pagal rangos sutartį, o trečiasis asmuo patvirtino, kad tokiam atsiskaitymui neprieštarauja ir įsipareigojo ieškovės perduotas medžiagas naudoti tik vykdant rangos sutartyje numatytus darbus Objekte. Trišalis Susitarimas buvo sudarytas medžiagų tiekimui iki visų atsakovės darbų pabaigos Objekte pagal rangos sutartį. 2022 m. gegužės 26 d. buvo pasirašytas papildomas susitarimas Nr. 1 prie Susitarimo, pagal kurį šalys susitarė, kad pirkėju sąskaitose, išrašomose už Objektui tiekiamą produkciją bus nurodomas trečiasis asmuo. Atsakovė apmokėjo didžiąją dalį sąskaitų, tačiau liko neapmokėjusi 74 469,24 Eur.
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.
4. Nurodė, kad ieškinys pareikštas netinkamai atsakovei, atsakovė nedalyvavo sudarant tiekimo sutartį ir nebuvo jos šalis; atsakovė yra pilnai atsiskaičiusi su ieškove už rangos sutarties vykdymo metu tiektą produkciją, įskaitant pagal trišalį Susitarimą; išrašytos sąskaitos faktūros yra skirtos atsiskaityti už trečiojo asmens prievoles, kurios nesaisto atsakovės; nesilaikyta sąskaitų faktūrų pateikimo tvarkos. Pažymėjo, kad ieškovė neturi teisės plečiamai remtis trišalio Susitarimo nuostatomis bei reikalauti atsakovės įvykdyti prievoles, kurių ji neprisiėmė. Trišalio susitarimo C punkte šalys nusimatė tiekimo sutarties apimtį, galiosiančią Susitarimo galiojimo metu. Šiuo atveju teisiniai padariniai iš trišalio susitarimo šalims kilo tik iš atsakovės Objektui teikiamos produkcijos. Už jokią kitą, trečiajam asmeniui tiekiamą produkciją, atsakovė neprisiėmė tiesioginio apmokėjimo naštos. Vadovaujantis trišalio susitarimo nuostatomis, trišalis susitarimas galioja nuo šalių pasirašymo momento – 2022 m. kovo 30 d. Trišalio susitarimo sąlygos nebuvo skirtos visų trečiojo asmens įsipareigojimų perėmimui. Papildomu susitarimu šalys patvirtino, jog atsakovė atlieka tik apmokėjimo funkcijas už tiekiamą produkciją objekte ir jokių kitų trečiojo asmens įsipareigojimų neprisiima. Atsakovė net tris kartus sudarydama sutartis su savo kontrahentais aiškiai ir nedviprasmiškai nusimatė sąlygą dėl atsakomybės ribojimo atliekant tiesioginius apmokėjimus. Vis dėlto ieškovė, suprasdama, jog finansinių sunkumų turintis trečiasis asmuo gali neatsiskaityti už gautą produkciją, reikalavimą nukreipė į atsakovę. Ieškovė trišalio Susitarimo vykdymo metu nei karto neužsiminė atsakovei apie esamą trečiojo asmens įsiskolinimą, kurį neva tai turėtų padengti atsakovė. Ieškovės reikalavimas atsakovei sumokėti trečiojo asmens įsiskolinimą jau pasibaigus statybos rangos darbams neatitinka ieškovės elgesio nei prieš sudarant trišalį susitarimą, nei jo vykdymo metu. Sudarius trišalį Susitarimą, šalys susitarė, jog ieškovė sąskaitas faktūras už tiekiamą produkciją privalėjo pateikti trečiajam asmeniui ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Trečiasis asmuo patikrinęs minėtas sąskaitas faktūras jas persiųsdavo atsakovei tik tuo atveju, jeigu jų neginčydavo ir neturėdavo pastabų. Visus kilusius nesklandumus šalys derino el. laiškais bei bendradarbiavo vesdamos finansinę apskaitą. Trišalio Susitarimo šalys pavyzdingai laikėsi nusimatytos tiesioginių apmokėjimų tvarkos. Ieškovė atsakovei siųsdavo tik patikrintas ir neginčijamas sąskaitas bei jas pasirašydavo. Atsakovė, trečiojo asmens gautas, patikrintas ir pasirašytas sąskaitas apmokėdavo. Ginčo sumų atveju trečiasis asmuo ieškovės reikalaujamų sumų sąskaitų nepatikrino, jų savo parašu nepatvirtino ir atsakovei nenusiuntė. Todėl ieškovės reikalaujamos sumos yra trečiojo asmens, o ne atsakovės atsakomybė. Ginčo 74 469,24 Eur suma yra kilusi už 2021 m. gruodžio 7 d. – 2022 m. vasario 28 d. trečiajam asmeniui tiektą produkciją. Atsakovė pirmą kartą apie reikalaujamą sumokėti sumą sužinojo tik 2023 m. gegužės 29 d., t. y., praėjus beveik 17 mėnesių nuo įsiskolinimo atsiradimo. Trečiojo asmens nepajėgumas atsiskaityti su ieškove nėra pakankama priežastis teisminiu būdu siekti skolos padengimo atsakovės sąskaita. Ieškovės pareikštas ieškinys atsakovei neturi pagrindo, kadangi atsakovė tiek su ieškove, tiek su trečiuoju asmeniu šiai dienai yra pilnai atsiskaičiusi, tai atsakovė nurodė dar 2023 m. birželio 6 d. rašte ieškovei.
5. Ieškovė ir atsakovė pateikė dubliką ir tripliką, kuriais palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus.
6. Posėdžio metu ieškovės ir atsakovės atstovai palaikė poziciją išdėstytą šalių procesiniuose dokumentuose.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei UAB „Paribio 12“ iš ieškovės UAB Heidelberg Materials Lietuva Betonas 4 931,36 Eur bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodė, kad į bylą pateiktos sąskaitos faktūros, krovinio gabenimo važtaraščiai, patvirtina, kad prekių (produkcijos) iškrovimo vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, ieškovė pagrindė savo teiginį, kad apmokėjimo iš atsakovės prašo tik už Objektui tiektą produkciją.
9. Byloje nesant įrodymų apie trečiojo asmens UAB „Via Stella“ mokėjimus ieškovei pagal nurodytas sąskaitas faktūras, išrašytas laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 7 d. iki 2022 m. vasario 28 d., taip pat įvertinus ieškovės 2022 m. vasario 28 d. rašytinės pretenzijos trečiajam asmeniui dėl 331 095,80 Eur įsiskolinimo sumokėjimo turinį, trečiojo asmens atstovo 2022 m. kovo 1 d. el. laiško turinį, darytina išvada, jog trečiasis asmuo tikėtina nėra sumokėjęs jokių sumų už Objektui tiektą produkciją.
10. Bylą nagrinėjant teisme abi šalys pripažino tai, kad trišalis Susitarimas buvo sudaromas dėl to, kad trečiasis asmuo turėjo finansinių sunkumų, nebuvo ginčo dėl to, kad ieškovės ir atsakovės interesas sutapo tuo aspektu, kad abi buvo suinteresuotos sklandžiu darbų tęsimu Objekte (vienai pusei esant suinteresuotai gauti apmokėjimą, kitai – produkciją), tačiau šalys laikėsi skirtingų pozicijų dėl to, kokie buvo tikrieji šalių ketinimai sudarant trišalį Susitarimą. Todėl nagrinėjamu atveju šalių pozicijoms dėl jų tikrųjų ketinimų sudarant Susitarimą esant prieštaringoms, nesant objektyvaus pobūdžio duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus, prioritetas teiktinas lingvistiniam bei sisteminiam sutarties aiškinimui.
11. Teismo vertinimu, Susitarimo 6.1 punktas, numatantis, kad „Trišalė sutartis įsigalioja nuo to momento, ką ją pasirašys ir antspaudu, jei taikoma, patvirtins Šalys“, kuriame nėra jokių išlygų, dėl to, kad Susitarimas būtų taikomas iki jo sudarymo susiklosčiusiems santykiams, vienareikšmiškai ir aiškiai nurodo sutarties galiojimą tik į ateitį. Nesutiko su ieškovės argumentu, kad Susitarimo preambulės D nuostata, jog „Mokėtojas sutiko atlikti tiesioginius mokėjimus Pardavėjui už Medžiagas Objekte“ aiškintina tokiu būdu, kad šalys susitarė, kad atsakovė apmokės ir už jau iki Susitarimo sudarymo į Objektą pateiktas medžiagas. Tokia išvada daroma atsižvelgus į tai, kad nuostata yra Susitarimo preambulėje, kurioje yra išdėstytos susitarimo sudarymo priežastys (preambulė pradedama žodžiu „kadangi“). Sutarčių preambulėse, kaip taisyklė, šalių teisės ir pareigos nenustatomos, konkretūs susitarimai nesudaromi. Konkretaus šalių susitarimo esmė laikytina išdėstyta trišalio Susitarimo objektą ir dalyką apibrėžiančiuose 1.1-1.3 punktuose. Susitarimo 1.1 punkte nustatyta, kad „Mokėtojas (atsakovė – teismo pastaba), esant Trišalėje sutartyje numatytiems pagrindams, įsipareigoja vykdyti tiesioginius mokėjimus Pardavėjui (ieškovei – teismo pastaba) dėl medžiagų tiekimo Objektui <..>“. Šiame ir kitose 1.1-1.3 punktų nuostatose nėra nurodyta jokių konkrečių terminų, konkrečių produkcijos ir/ar mokėjimo apimčių ar pan. Teismo vertinimu, šios Susitarimo nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai, nuostatas papildant turiniu, kurio jose nėra. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad visos trišalio Susitarimo šalys buvo verslo subjektai, kuriems keliami aukštesni atidumo standartai sudarant komercinio pobūdžio susitarimus. Susitarimą sudariusioms šalims turėjo būti suprantama aplinkybė, kad Susitarime nesant eksplicitiškai ir vienareikšmiškai įtvirtintos atsakovės pareigos apmokėti už iki Susitarimo sudarymo ieškovės tiektą produkciją trečiajam asmeniui, esant Susitarime jau minėtai 6.1 punkto nuostatai, kad trišalė sutartis įsigalioja nuo to momento, ką ją pasirašys šalys, tokia pareiga atsakovei iš Susitarimo neišplaukia.
12. Atkreipė dėmesį, kad prieš pasirašant trišalį Susitarimą atsakovės atstovė 2022 m. kovo 24 d. el. laiške rašė: „Taip pat papildomai komentuoju situaciją: 1. Esminis momentas – „Paribio 12“ yra tik mokėtojas; <..> 3. „Paribio 12“, gavęs sąskaitas faktūras, kurios bus patvirtintos „Viastella“ – jas apmoka „HC betonui“ per 30 k. d.; jei mes vėluojame apmokėti – gali būti nutrauktas tiekimas; 4. Ant visų dokumentų (važtaraščiai, prekių priėmimas, kt.) pasirašo tik „Viastella“, t. y. kaip minėta, „Paribio 12“ tik mokėtojas ir neprisiima jokių kitų „Viastella“ įsipareigojimų“ (2023 m. lapkričio 9 d. DOK-176359). Šiame laiške išdėstyta atsakovės pozicija negali būti vertinama kaip išreiškianti valią prisiimti pareigą padengti iki Susitarimo sudarymo susidariusį trečiojo asmens įsiskolinimą ieškovei; priešingai, – el. laiškas vertintinas kaip reziumuojantis į ateitį nukreipto susitarimo esmę.
13. Nesutiko su ieškovės argumentu, kad atsakovės 2022 m. kovo 4 d., kovo 10 d., kovo 22 d. atlikti mokėjimai (6929,85 Eur, 3107,94 Eur, 1912,27 Eur) už į Objektą tiekiamą betoną (2023 m. spalio 24 d. DOK-167836), neva liudija tai, kad atsakovė sutiko padengti iki Susitarimo sudarymo susidariusį trečiojo asmens įsiskolinimą ieškovei. Pažymėjo, kad byloje esančios ieškovės išrašytos 2022 m. kovo 4 d. išankstinės sąskaitos Nr. 8989, Nr. 8990 (1847,96 Eur ir 5081,89 Eur, iš viso 6929,85 Eur sumai), 2022 m. kovo 9 d. išankstinės sąskaitos Nr. 8994, Nr. 8995 (1007,98 Eur ir 2099,96 Eur, iš viso 3107,94 Eur sumai) (2023 m. lapkričio 9 d. DOK-176359) liudija, kad atsakovė apmokėjo būtent išankstines sąskaitas (dengė einamuosius mokėjimus už produkciją), o ne dengė trečiojo asmens įsiskolinimus pagal ieškovės PVM sąskaitas faktūras, išrašytas iki 2022 m. kovo 1 d.
14. Nėra pagrindo vertinti, kad 2022 m. kovo 29 d. trišaliu Susitarimu būtų buvusi nustatyta pareiga atsakovei UAB „Paribio 12“ apmokėti ieškovės UAB Heidelberg Materials Lietuva Betonas, laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 7 d. iki 2022 m. vasario 28 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras trečiajam asmeniui UAB „Via Stella“. Laikytina, kad ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 74 469,24 Eur skolą tenkinimui nėra teisinio ir faktinio pagrindo, todėl jis atmestinas. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, atmestini ir išvestiniai reikalavimai dėl 6702,23 Eur delspinigių, 12 proc. dydžio metines palūkanų priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
15. Apeliantė ieškovė UAB Heidelberg Materials Lietuva Betonas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės UAB Heidelberg Materials Lietuva Betonas ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
16. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
16.1. Ieškovė trišalį Susitarimą suprato kaip trečiojo asmens skolos perkėlimą, įskaitant trečiojo asmens įsiskolinimą susidariusį iki Susitarimo pasirašymo.
16.2. Pažymėjo, kad teisinius padarinius sutartis gali sudaryti ir iki jos sudarymo kilusiems santykiams (CK 6.189 str. 2 d.). Ginčo Susitarime nėra aiškiai numatyta, kad atsakovė apmokės tik už tą produkciją, kuri bus tiekiama nuo Trišalio susitarimo pasirašymo. Priešingai, Trišalio susitarimo D punktas nustatė, kad susitarimas buvo sudarytas, nes pirkėjas (trečiasis asmuo) neturi finansinių pajėgumų mokėti pardavėjui (ieškovei) už medžiagas, todėl Rangos sutartyje mokėtojas (atsakovė) sutiko atlikti tiesioginius mokėjimus pardavėjui už medžiagas Objektui, t. y. susitarimas buvo sudarytas dėl visos produkcijos, kuri buvo tiekta atsakovės užsakymu statomam Objektui, ji buvo suinteresuota, kad statybos darbai nenutrūktų, o esant įsipareigojimams, sutiko apmokėti Objektui tiekiamą produkciją. Tikrąją šalių valią dėl visos produkcijos, tiektos objektui, apmokėjimo patvirtina faktas, kad atsakovė netgi ir nesant pasirašytam Trišaliam susitarimui 2022 m. kovo 4 d., 2022 m. kovo 10 d. ir 2022 m. kovo 22 d. apmokėjo ieškovės trečiajam asmeniui parduotą produkciją, skirtą Objektui.
16.3. Susitarimo preambulės D nuostatoje buvo nurodyta, kad mokėtojas sutiko atlikti tiesioginius mokėjimus pardavėjui už medžiagas Objekte. Žodis „sutiko“ naudojamas būtuoju laiku. Būtasis laikas – gramatinis laikas, kurio pagrindinė funkcija yra nurodyti veiksmą praeityje. Jeigu būtų susitarta mokėti į ateitį ir susitarti, kad bus mokama nuo Susitarimo sudarymo, būtų numatyta mokėtojas „sutinka“ atlikti tiesioginius mokėjimus pardavėjui už medžiagas Objekte.
16.4. Teismo nurodymas, kad „Sutarčių preambulėse, kaip taisyklė, šalių teisės ir pareigos nenustatomos, konkretūs susitarimai nesudaromi“ visiškai nepagrįsta jokiomis teisės aktų nuostatomis.
16.5. Sprendime cituojamas atsakovės 2022 m. kovo 24 d. el. laiškas, kuriame nurodyta, jog atsakovė tik mokėtojas ir neprisiima jokių kitų trečiojo asmens įsipareigojimų reiškia, kad Susitarimas yra tik dėl prekių, kurios tiekiamos į Objektą, tačiau visiškai nepaneigia aplinkybių dėl Susitarimo, kad bus mokama už visą įsiskolinimą.
16.6. Aplinkybė, kad atsakovė 2022 m. kovo 4 d., kovo 10 d., kovo 22 d. apmokėjo išankstines sąskaitas būtent patvirtina tai, kad atsakovei buvo žinoma apie trečiojo asmens finansinius sunkumus, t. y. tas aplinkybes, kad trečiasis asmuo turėjo finansinių sunkumų ir be Susitarimo padengti įsiskolinimą ir netiekti prekių/produkcijos išvis būtų nutrauktas prekių/produkcijos tiekimas.
16.7. Atsakovė nėra pilnai atsiskaičiusi su trečiuoju asmeniu už atliktus darbus pagal Rangos sutartį, tokiu būdu pripažįstant, kad atsakovė turi priešpriešinių reikalavimų pagal Rangos sutartį ir Trišalį susitarimą. Bylos nagrinėjimo metu buvo gauta informacija, kad atsakovė yra neva atsiskaičiusi su trečiuoju asmeniu, atliekant įskaitymą, t. y. įskaitant atsakovės reikalavimą sumokėti trečiajam asmeniui netesybas dėl netinkamo Rangos sutarties vykdymo. Toks įskaitymas šiuo metu yra ginčijamas teisme.
17. Atsakovė UAB „Paribio 12“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
18.1. Pažymėjo, kad ieškovė apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigia, kad šalys susitarė dėl skolos perkėlimo. Priešingai nei nurodo ieškovė, nei Trišaliu susitarimu, nei 2022 m. gegužės 26 d. papildomu susitarimu Nr. 1 šalys nesusitarė dėl skolos perkėlimo. Atsakovė jokiu susitarimu ar kitokia forma nebuvo pareiškusi noro prisiimti visus turimus trečiojo asmens finansinius įsipareigojimus ieškovės naudai. Todėl ieškovė plečiamai aiškina Trišalio susitarimo nuostatas savo naudai. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad trišalės sutartys yra sutartys dėl atsiskaitymo tvarkos, o ne skolos perkėlimo sutartys.
18.2. Atsakovė nežinojo tikslios trečiojo asmens įsiskolinimo sumos, kadangi ji niekada nebuvo Trišalio susitarimo objektas ir nebuvo atskleista atsakovei. Atsakovė negalėjo įsipareigoti apmokėti įsiskolinimą, nežinodama jo apimties. Trišaliame susitarime apskritai nėra nieko paminėta apie skolos perkėlimą ar apie trečiojo asmens skolos apmokėjimą atsakovo sąskaita. Trišalio susitarimo galiojimo metu atsakovė ir ieškovė derinosi savo tarpusavio finansinę atskaitomybę centų tikslumu. Todėl atsakovei yra nesuprantama ieškovės pozicija, kuria po 1,5 metų sąskaitų derinimo, ieškovė reikalauja atsakovės apmokėti 74 469,24 Eur trečiojo asmens įsiskolinimą, kuris niekada nebuvo atskleistas atsakovei.
18.3. Papildomu susitarimu šalys susitarė, kad sąskaitose atsakovė bus nurodoma kaip „Mokėtojas“, o ne „Pirkėjas“ ir jokių kitų trečiojo asmens įsipareigojimų atsakovė neprisiima. Atsakovė atliko tik apmokėjimo funkcijas už po Trišalio susitarimo sudarymo tiekiamą produkciją Objekte pagal aptariamų susitarimų sąlygas tinkamai įformintus buhalterinės apskaitos dokumentus (sąskaitas faktūras). Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu reikalavimas dėl įsiskolinimo apmokėjimo turėtų būti nukreiptas ne į trečiąjį asmenį, o į atsakovę.
18.4. Šalys turi pareigą aiškiai susitarti, jog sudaryta sutartis bus taikoma iki jos sudarymo atsiradusiems jų santykiams. Trišaliame susitariame tokio šalių susitarimo nėra, o tai apeliaciniame skunde patvirtina ir pati ieškovė nurodydama, kad Trišaliame susitarime nėra aiškiai numatyta, kad atsakovė apmokės tik už tą produkciją, kuri bus tiekiama nuo Trišalio susitarimo pasirašymo. Todėl laikytina, kad Trišalis susitarimas teisinius padarinius sukėlė nuo jo sudarymo momento, t. y. nuo 2022 m. kovo 29 d., nes šalys kitaip nėra susitariusios.
18.5. Atsakovės atliktų avansinių mokėjimų paskirtis buvo ne padengti trečiojo asmens turimus įsiskolinimus ieškovei, o išlaikyti nepertraukiamą statybos darbų procesą Trišalio susitarimo derinimo eigoje, kadangi Trišalio susitarimo derinimas užtruko. Tuo tikslu buvo atlikti trys avansiniai mokėjimai. Atsakovė iki Trišalio susitarimo sudarymo dienos apmokėjo išankstines sąskaitas taip padengdama einamuosius mokėjimus už tiekiamą Produkciją objekte. Avansiniais mokėjimais atsakovė atliko tiesioginius apmokėjimus už tuo metu tiekiamą Produkciją objekte. Sąskaitų faktūrų ir avansinių apmokėjimų data, suma ir paskirtis leidžia daryti išvadą, kad atsakovė avansinius mokėjimus atliko už tuo metu / ateityje, o ne praeityje tiekiamą Produkciją.
18.6. Trišalio susitarimo vykdymo metu ieškovė nei karto nereikalavo atsakovės apmokėti trečiojo asmens įsiskolinimo. Per visą 1,5 metų laikotarpį ieškovė nei karto nereikalavo atsakovės apmokėti jos, tariamai iš trečiojo asmens perimto, įsiskolinimo. Ieškovė nebuvo nurodžiusi atsakovei net konkrečios įsiskolinimo sumos. Ieškovės reikalavimas atsakovei sumokėti trečiojo asmens įsiskolinimą jau pasibaigus statybos rangos darbams neatitinka ieškovės elgesio nei prieš sudarant Trišalį susitarimą nei jo vykdymo metu. Darytina išvada, kad šalys buvo aiškiai nusimačiusios, jog atsakovė atlieka tik mokėjimo funkciją po Trišalio susitarimo sudarymo. Ieškovė, reikšdama savo poziciją aiškina Trišalio susitarimo sutarties sąlygas savo naudai.
18.7. Atsakovė yra pilnai atsiskaičiusi už trečiojo asmens atliktus statybos darbus. Todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja atsakovės papildomai padengti trečiojo asmens įsiskolinimus. Patenkinus ieškovės reikalavimą susiklostytų situacija, kuomet atsakovė du kartus apmoka sąskaitas už tiektą Produkciją. Tokiu būdu atsakovė nebeturėtų galimybės atlikti išskaitos iš trečiajam asmeniui mokėtinų sumų.
18.8. Ieškovė savo skolos turėtų reikalauti iš trečiojo asmens stodama į trečiojo asmens kreditorių eilę. Ieškovė, suprasdama, jog finansinių sunkumų turintis bankrutuojantis trečiasis asmuo gali neatsiskaityti už gautą Produkciją, reikalavimą nukreipė į atsakovę. Toks ieškovės elgesys, nukreipiant kreditorinį reikalavimą į atsakovę, yra nesuderinamas su CK 1.5 straipsnyje įtvirtintomis sąžiningumo principo nuostatomis ir yra laikomas piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis.
19. Trečiasis asmuo BUAB „Via Stella“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo dėl ieškovės apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
20. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
21. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. sprendimo (toliau – skundžiamas sprendimas), kuria atmesti ieškovės ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
22. Nustatyta, kad ieškovė ir trečiasis asmuo 2020 m. liepos 24 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. HCV-B/250-2020 (toliau – tiekimo sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo parduoti betono produkciją (toliau – produkcija), o trečiasis asmuo įsipareigojo priimti produkciją ir tinkamai apmokėti pagal pateiktas sąskaitas faktūras.
23. Trečiasis asmuo ir atsakovė 2021 m. rugsėjo 30 d. sudarė rangos darbų sutartį Nr. ŽC-2021.09.30 (toliau – rangos sutartis), pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti pagrindinių laikančių monolito konstrukcijų įrengimo darbus atsakovei priklausančiame objekte „Daugiabučiai gyvenamieji namai. (duomenys neskelbtini). Rekonstrukcijos projektas“ (toliau – Objektas).
24. Trečiojo asmens užsakymu ieškovė pradėjo tiekti produkciją į Objektą nuo 2021 m. gruodžio 7 d. Iš viso ieškovė pateikė produkcijos į Objektą už 1 012 584,16 Eur, produkciją tiekė iki 2023 m. kovo 13 d.
25. Byloje nėra ginčo, kad trečiasis asmuo, Rangos sutarties vykdymo metu, patyrė finansinių sunkumų, dėl kurių negalėjo laiku atsiskaityti su ieškove už tiekiamą Produkciją. Ieškovė 2022 m. vasario mėn. pradžioje informavo trečiąjį asmenį, kad stabdo produkcijos tiekimą į Objektą iki kol nebus apmokėtos sąskaitos. Atsakovė ir trečiasis asmuo buvo suinteresuoti nenutrūkstamų darbų Objekte vykdymu, todėl šalys (ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo) 2022 m. kovo 29 d. sudarė trišalį susitarimą dėl medžiagų apmokėjimo (toliau – Trišalis susitarimas, Susitarimas). Šiuo Susitarimu atsakovė įsipareigojo vykdyti tiesioginius mokėjimus ieškovei dėl medžiagų tiekimo Objektui, pilnai atsiskaityti už ieškovės pateiktas medžiagas trečiajam asmeniui, šias ieškovei sumokėtas sumas vienašališkai išskaičiuoti iš atsakovei mokėtinų sumų pagal rangos sutartį, o trečiasis asmuo patvirtino, kad tokiam atsiskaitymui neprieštarauja ir įsipareigojo ieškovės perduotas medžiagas naudoti tik vykdant rangos sutartyje numatytus darbus Objekte. Trišalis Susitarimas buvo sudarytas medžiagų tiekimui iki visų atsakovės darbų pabaigos Objekte pagal rangos sutartį. 2022 m. gegužės 26 d. buvo pasirašytas papildomas susitarimas Nr. 1 prie Susitarimo (toliau – Papildomas susitarimas), pagal kurį šalys susitarė, kad pirkėju sąskaitose, išrašomose už Objektui tiekiamą produkciją bus nurodomas trečiasis asmuo, o atsakovė nurodoma mokėtoju.
26. Nustatyta, kad atsakovė 2023 m. kovo 31 d. el. paštu pranešė ieškovei, jog statybos rangos darbai yra baigti. Nurodė, kad trečiojo asmens statybos rangos pabaiga yra laikoma ir Trišalio susitarimo pabaiga.
27. Ieškovė 2023 m. gegužės 29 d. nurodė, jog sutinka pasirašytinai nutraukti Susitarimą tuo atveju, jeigu atsakovė apmokės visus trečiojo asmens ieškovei turimus įsiskolinimus, t. y. 74 469,25 Eur už 2021 m. gruodžio 7 d. – 2022 m. vasario 28 d. laikotarpiu tiektą Produkciją.
28. Atsakovė 2023 m. birželio 6 d. siųstame rašte nesutiko su ieškovės reikalavimu ir nurodė, jog mokėtojas visas pardavėjo sąskaitas, kurios buvo išrašytos po Susitarimo pasirašymo dienos yra apmokėjęs ir jokio įsiskolinimo pardavėjui neturi.
29. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Paribio 12“ ieškovės naudai 74 469,24 Eur skolą už laikotarpiu 2021 m. gruodžio 7 d. – 2022 m. vasario 28 d. laikotarpiu išrašytas sąskaitas faktūras už tiektą produkciją bei 6 702,23 Eur delspinigius. Ieškovė savo reikalavimą kildina iš to, kad atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškove už trečiajam asmeniui UAB „Via Stella“ kilusias skolas pagal 2022 m. kovo 29 d. Trišalį susitarimą dėl medžiagų apmokėjimo.
30. Atsakovė nesutiko su ieškiniu ir nurodė, kad minėtu trišaliu Susitarimu buvo susitarta tik dėl jos mokėjimų už trečiąjį asmenį (trečiojo asmens užsakomą produkciją) ateityje, po Susitarimo sudarymo, tačiau ne už visą produkciją, pateiktą nuo 2021 m. gruodžio 7 d. į Objektą trečiojo asmens pareikalavimu, t. y. už produkciją teiktą iki Susitarimo sudarymo.
31. Taigi ginčas byloje kilo dėl tarp šalių sudaryto Trišalio susitarimo turinio ir atsakovės įsipareigojimų apimties skirtingo aiškinimo.
Dėl Trišalio susitarimo turinio aiškinimo ir atsakovės įsipareigojimų apimties
32. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo praktikoje. Kilus ginčui dėl sutarties turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017, 25 punktas). Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28 punktas).
33. Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021, 85 punktas; 2022 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022, 25 punktas).
34. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Trišalio susitarimo, Papildomo susitarimo turinį, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo laikyti, kad 2022 m. kovo 29 d. Trišaliu susitarimu būtų buvusi nustatyta pareiga atsakovei UAB „Paribio 12“ apmokėti ieškovės UAB Heidelberg Materials Lietuva Betonas, laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 7 d. iki 2022 m. vasario 28 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras trečiajam asmeniui UAB „Via Stella“. Todėl atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 74 469,24 Eur skolą. Atitinkamai atmetė ir kitus išvestinius ieškinio reikalavimus dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo.
35. Ieškovė nesutinka su skundžiamu sprendimu. Apeliaciniame skunde teigia, kad pagal Trišalį susitarimą atsakovei buvo perkeltos trečiojo asmens skolos, įskaitant trečiojo asmens įsiskolinimą susidariusį iki Susitarimo pasirašymo. Pažymėjo, kad Susitarime nėra aiškiai numatyta, kad atsakovė apmokės tik už tą produkciją, kuri bus tiekiama nuo Trišalio susitarimo pasirašymo. Priešingai, Trišalio susitarimo D punktas nustatė, kad susitarimas buvo sudarytas, nes pirkėjas (trečiasis asmuo) neturi finansinių pajėgumų mokėti pardavėjui (ieškovei) už medžiagas, todėl Rangos sutartyje mokėtojas (atsakovė) sutiko atlikti tiesioginius mokėjimus pardavėjui už medžiagas Objektui, t. y. susitarimas buvo sudarytas dėl visos produkcijos, kuri buvo tiekta atsakovės užsakymu statomam Objektui, ji buvo suinteresuota, kad statybos darbai nenutrūktų, o esant įsipareigojimams, sutiko apmokėti Objektui tiekiamą produkciją. Tikrąją šalių valią dėl visos produkcijos, tiektos objektui, apmokėjimo patvirtina faktas, kad atsakovė netgi ir nesant pasirašytam Trišaliam susitarimui 2022 m. kovo 4 d., 2022 m. kovo 10 d. ir 2022 m. kovo 22 d. apmokėjo ieškovės trečiajam asmeniui parduotą produkciją, skirtą Objektui. Aplinkybė, kad atsakovė 2022 m. kovo 4 d., kovo 10 d., kovo 22 d. apmokėjo išankstines sąskaitas būtent patvirtina tai, kad atsakovei buvo žinoma apie trečiojo asmens finansinius sunkumus, t. y. tas aplinkybes, kad trečiasis asmuo turėjo finansinių sunkumų ir be Susitarimo padengti įsiskolinimą ir netiekti prekių/produkcijos išvis būtų nutrauktas prekių/produkcijos tiekimas. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantės ginčo situacijos ir Susitarimo turinio vertinimu nesutinka.
36. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs Trišalio susitarimo, Papildomo susitarimo turinį, kitus byloje esančius įrodymus (el. susirašinėjimus, sąskaitas faktūras), šalių (ieškovės) veiksmus Susitarimo galiojimo metu ir pasibaigus atsakovės ir trečiojo asmens rangos santykiams, padarė pagrįstą ir objektyviais įrodymais paremtą išvadą, kad atsakovei Trišalio susitarimo pagrindu neatsirado pareiga apmokėti trečiojo asmens turimų įsiskolinimų ieškovei, buvusių iki Trišalio susitarimo sudarymo (už laikotarpį 2021 m. gruodžio 7 d. – 2022 m. vasario 28 d.). Kolegijos vertinimu, tai pagrindžia žemiau nurodytos aplinkybės bei argumentai.
37. Visų pirma, nei Trišalio susitarimo nuostatose, nei Papildomame susitarime nėra nurodyta, kad atsakovė prisiima trečiojo asmens įsipareigojimus, kilusius iki Trišalio susitarimo sudarymo dienos. Susitarime nėra užsimenama apie ieškiniu prašomą priteisti 74 469,24 Eur dydžio trečiojo asmens skolą, t. y. nenurodyta konkreti trečiojo asmens įsiskolinimo suma, terminas šio įsiskolinimo sumokėjimui). Priešingai, Susitarimo 1.1-1.3 punktuose, kuriuose apibrėžtas Trišalio susitarimo objektas ir dalykas, nurodyta, kad „Mokėtojas (atsakovė – teismo pastaba), esant Trišalėje sutartyje numatytiems pagrindams, įsipareigoja vykdyti tiesioginius mokėjimus Pardavėjui (ieškovei – teismo pastaba) dėl medžiagų tiekimo Objektui ir pilnai atsiskaityti už pardavėjo pateiktas medžiagas Pirkėjui (teismo pastaba – trečiajam asmeniui), <..>“ (Susitarimo 1.1 punktas). „Trišalė sutartis sudaroma medžiagų tiekimui iki visų Pirkėjo darbų pabaigos Objekte pagal Rangos sutartį“ (Susitarimo 1.2. punktas). Kaip minėta, nurodytose Susitarimo nuostatose nėra nurodyta jokių konkrečių terminų, konkrečių produkcijos ir/ar mokėjimo apimčių, kurios leistų spręsti apie galimą atsakovės įsipareigojimą sumokėti už trečiojo asmens įsiskolinimą, atsiradusį dar iki Susitarimo sudarymo. Priešingai iš nurodytų Susitarimo nuostatų turinio galima spręsti, kad atsakovė įsipareigojo sumokėti už į Objektą tiekiamą produkciją nuo Susitarimo sudarymo dienos iki visų trečiojo asmens darbų pabaigos Objekte pagal Rangos sutartį. Kolegijos vertinimu, siekiant Susitarime įtvirtinti atsakovės pareigą sumokėti trečiojo asmens įsiskolinimą, susidariusį iki Trišalio susitarimo sudarymo dienos, tokia nuostata turėjo būti aiškiai ir vienareikšmiškai įtvirtinta Susitarimo nuostatose, juolab, kad visi Susitarimo subjektai yra verslininkai, kuriems taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai sudarant komercinio pobūdžio susitarimus. Trišaliame susitarime aiškiai nenurodžius tokios atsakovės prievolės, kolegijos vertinimu, atsakovei negali kilti pareiga apmokėti už iki Susitarimo sudarymo ieškovės tiektą produkciją trečiajam asmeniui.
38. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad tai, jog Susitarimas buvo sudarytas dėl visos produkcijos (ir iki Susitarimo sudarymo) apmokėjimo, patvirtina aplinkybė, kad Susitarimo sudarymą lėmė trečiojo asmens finansinis nepajėgumas mokėti pardavėjui (ieškovei) už medžiagas, o atsakovei esant suinteresuotai, kad statybos darbai nenutrūktų, ji sutiko atlikti tiesioginius mokėjimus pardavėjui už visas medžiagas tiekiamas į Objektą. Taip pat nurodė, kad atsakovei buvo žinomos aplinkybės, kad trečiasis asmuo turėjo finansinių sunkumų ir be Susitarimo padengti įsiskolinimą ir netiekti prekių/produkcijos išvis būtų nutrauktas prekių/produkcijos tiekimas. Kolegijos vertinimu, šios ieškovės nurodytos Susitarimo sudarymo aplinkybės (trečiojo asmens finansinė padėtis, atsakovės suinteresuotumas darbų pagal Rangos sutartį nenutrūkstamumu) neturi teisinės reikšmės, vertinant atsakovės įsipareigojimų pagal Trišalį susitarimą apimtį. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, kad Trišalis susitarimas buvo sudarytas dėl sunkios trečiojo asmens finansinės padėties, ir atsakovei esant suinteresuotai, kad nenutrūktų produkcijos tiekimas į Objektą (atsakovė šių aplinkybių neginčija), tačiau šios aplinkybės savaime nepatvirtina, kad atsakovė įsipareigojo sumokėti trečiojo asmens įsiskolinimą, susidariusį dar iki Susitarimo sudarymo dienos.
39. Kolegijos vertinimu, byloje pateikto Papildomo susitarimo, sudaryto 2022 m. gegužės 26 d., turinys taip pat patvirtina, kad atsakovė Susitarimu neperėmė trečiojo asmens įsiskolinimo ieškovei buvusio iki Trišalio susitarimo sudarymo dienos. Papildomu susitarimu šalys susitarė, kad sąskaitose faktūrose nuo 2022 m. birželio 1 d. pirkėju bus nurodomas trečiasis asmuo, o ne atsakovė (mokėtoja). Atitinkamai, pakoregavo Trišalės sutarties 1.3. ir 2.2. punktus, nurodant, kad: „1.3. Trišalė sutartis niekaip nepakeičia Rangos sutarties ir Tiekimo sutarties apimtyse numatytų ŠALIŲ įsipareigojimų ir statuso, t. y. MOKĖTOJAS, Trišalės sutarties pagrindu sumokėjęs už Medžiagas / nurodytas sąskaitose faktūrose, netampa už Medžiagas atsakingu ir neperima jokių PIRKĖJO atsakomybių – atsakomybė dėl Medžiagų tinkamumo, apimčių, tiekimo terminų, jų kainos atitikimo Rangos sąlygoms kt. lieka PIRKĖJO / PARDAVĖJO apimtyse.“; „2.2. Už Tiekimo sutarties pagrindu perduotas PIRKĖJUI Medžiagas PARDAVĖJAS pateikia priimtų Medžiagų PVM sąskaitas faktūras PIRKĖJO vardu ir įteikia PIRKĖJU pasirašytinai arba išsiunčia (su gavimo patvirtinimo reikalavimu) PIRKĖJUI ir MOKĖTOJUI elektroniniu paštu. Prie PVM sąskaitų faktūrų PARDAVĖJAS privalo pridėti PIRKĖJO patvirtintus Medžiagų priėmimo lydraščius su privalomais parašais, Medžiagų užsakymo lapą, Medžiagų sertifikatus, deklaracijas, kt. privalomus dokumentus. PIRKĖJAS peržiūri PARDAVĖJO pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, jų priedų atitikimą faktui ir nesant pastabų – įteikia MOKĖTOJUI pasirašytinai arba išsiunčia (su gavimo patvirtinimo reikalavimu) MOKĖTOJUI elektroniniu paštu.“. Taigi iš nurodytų nuostatų, akivaizdu, jog atsakovė (mokėtoja) Trišalio susitarimo pagrindu įsipareigojo atlikti tik apmokėjimo funkcijas už tiekiamą Produkciją objekte ir jokių kitų trečiojo asmens įsipareigojimų, įskaitant prievolės apmokėti įsiskolinimą už laikotarpį iki Susitarimo sudarymo, neprisiėmė.
40. Tai, kad atsakovė Susitarimo pagrindu neįgijo pareigos apmokėti už iki Susitarimo sudarymo ieškovės tiektą produkciją trečiajam asmeniui, patvirtina ir byloje pateikto atsakovės atstovės 2022 m. kovo 24 d. el. laiško turinys, kuriame rašė: „Taip pat papildomai komentuoju situaciją: 1. Esminis momentas – „Paribio 12“ yra tik mokėtojas; <...> kaip minėta, „Paribio 12“ tik mokėtojas ir neprisiima jokių kitų „Viastella“ įsipareigojimų“. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiame laiške išdėstyta atsakovės pozicija negali būti vertinama kaip išreiškianti valią prisiimti pareigą padengti iki Susitarimo sudarymo susidariusį trečiojo asmens įsiskolinimą ieškovei. Priešingai, el. laiškas vertintinas kaip reziumuojantis į ateitį nukreipto susitarimo esmę.
41. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad tikrąją šalių valią dėl visos produkcijos, tiektos objektui, apmokėjimo patvirtina faktas, kad atsakovė netgi ir nesant pasirašytam Trišaliam susitarimui 2022 m. kovo 4 d., 2022 m. kovo 10 d. ir 2022 m. kovo 22 d. apmokėjo ieškovės trečiajam asmeniui parduotą produkciją, skirtą Objektui. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovės 2022 m. kovo 4-22 d. mokėjimai yra atlikti pagal išrašytas išankstines sąskaitas faktūras už į Objektą tiekiamas medžiagas. Be to, pažymėtina, kad iš byloje esančių minėtų 2022 m. kovo 4-22 d. išrašytų išankstinių sąskaitų matyti, kad jose kaip gavėjas yra nurodyta būtent atsakovė. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, šie mokėjimai atlikti už Trišalio susitarimo metu tiektą produkciją, o ne už trečiojo asmens įsiskolinimą buvusį iki Susitarimo sudarymo dienos.
42. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė tik 2023 m. gegužės 29 d. pranešimu dėl Trišalio susitarimo nutraukimo, t. y. praėjus daugiau nei vienerių metų laikotarpiui nuo Trišalio susitarimo sudarymo dienos, bei gavus iš atsakovės pranešimą, kad statybos rangos darbai Objekte yra baigti, išreiškė reikalavimą atsakovei sumokėti 74 469,25 Eur trečiojo asmens skolą už neapmokėtas medžiagas tiektas į Objektą, buvusią dar iki Trišalio susitarimo sudarymo. Sutiktina su atsakove, kad tokie ieškovės veiksmai negali būti laikomi sąžiningais, juolab, kad Trišalio susitarimo vykdymo metu ieškovė nei karto nebuvo pareikalavusi atsakovės sumokėti ieškiniu reikalaujamų sumų bei nebuvo informavusi apie galimą tokių įsiskolinimų apmokėjimą atsakovės sąskaita. Ieškovė nurodytų aplinkybių nepaneigė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme.
43. Įvertinus aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino Trišalio susitarimo, Papildomo susitarimo turinį, atsižvelgė į kitus byloje esančius rašytinius įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad 2022 m. kovo 29 d. Trišalio susitarimo pagrindu atsakovei neatsidaro pareiga apmokėti ieškovės UAB Heidelberg Materials Lietuva Betonas, laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 7 d. iki 2022 m. vasario 28 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras trečiajam asmeniui UAB „Via Stella“. Atitinkamai, pagrįstai atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 74 469,24 Eur skolą, 6 702,23 Eur delspinigius ir 12 proc. dydžio metines palūkanas.
Dėl bylos procesinės baigties
44. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nei naikinti, nei keisti skundžiamo sprendimo teisinio pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
45. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
46. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
47. Atsakovė UAB ,,Paribio 12“ pateikė į bylą įrodymus (PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo nurodymai), pagrindžiančius, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 736,96 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo analizę, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą. Nurodytų išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių išlaidų dydžių už advokato pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas yra atmestas, atsakovei iš ieškovės priteistinos 1 736,96 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290-291 straipsniais
n u t a r i a :
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Heidelberg Materials Lietuva Betonas apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paribio 12“, j. a. k. 304443747, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Heidelberg Materials Lietuva Betonas, j. a. k. 304102190, 1 736,96 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt šešis eurus 96 ct) atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Virginijus Kairevičius
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Tatjana Žukauskienė