Civilinė byla Nr.2S-1220-640/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41927-2017-2

              Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.11.; 3.3.2.3.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. kovo 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė – Jankūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (skolininkės) V. D. skundą dėl antstolio Eduardo Sergėjevo veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – D. D. (išieškotojas) ir antstolis Eduardas Sergėjevas.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja V. D. pateikė skundą ir patikslintą skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama: 1) panaikinti antstolio Eduardo Sergejevo 2017 m. spalio 26 d. patvarkymą Nr. S16-17476 vykdomoje byloje Nr. 0190/17/01555; 2) panaikinti antstolio Eduardo Sergejevo 2017 m. spalio 26 d. patvarkymą Nr. S16-17479 vykdomoje byloje Nr. 0190/17/01555; 3) panaikinti antstolio Eduardo Sergejevo 2017 m. spalio 26 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S17-190-5014; 4) panaikinti antstolio Eduardo Sergejevo 2017 m. spalio 26 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S16-17480; 5) panaikinti antstolio Eduardo Sergejevo 2017 m. spalio 26 d. patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą Nr. S16-17473  vykdomoje byloje Nr. 0190/17/01555; 6) grąžinti pareiškėjai visas antstolio Eduardo Sergejevo neteisėtai nurašytas sumas; 7) priteisti iš antstolio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėja nurodė, kad ji 2017 m. spalio 10 d. į D. D. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 897 Eur kompensaciją pagal sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-51-182/2017. Sumokėjusi kompensaciją, ji kreipėsi į antstolį prašydama perskaičiuoti būtinąsias vykdymo išlaidas, tačiau antstolis žinodamas, kad pareiškėja įvykdė prievolę sumokėti kompensaciją, vis tiek ėmėsi vykdymo veiksmų. Taip pat, skundo padavimo dieną, antstolis nurašė patvarkymuose nurodytas sumas nuo pareiškėjos sąskaitų. Ji nesutinka su antstolio pozicija, kad nurodyta suma yra kredito, už kurį skolininkė solidariai atsakinga su D. D., dengimas. Pareiškėja teigia, kad vykdomajame rašte nėra nurodyta į kurią sąskaitą skolininkė turi sumokėti pinigus, todėl mokėjimą D. D. galėjo atlikti į bet kurią žinomą jo sąskaitą. Mokėjimo paskirtyje ji nurodė, jog pinigai yra kompensacija pagal teismo sprendimą, taigi pinigai buvo skirti D. D., o ne solidariai banko prievolei dengti. Kitą vertus, solidarios prievolės dengimo terminas dar nebuvo suėjęs, o bankui jokia kompensaciją priteista nebuvo. Pareiškėjos nuomone antstolis nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytos tvarkos, o taip pat neįteikė raginimo įvykdyti sprendimą.
2. Suinteresuotasis asmuo, antstolis  Eduardas Sergėjevas 2017 m. lapkričio 20 d. patvarkyme Nr. S2-S16-19752 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad 2017 m. spalio 9 d. jam buvo pateiktas išieškotojo prašymas priimti vykdyti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. vykdomąjį raštą Nr.2-51-182/2017 dėl 1097 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės V. D.. Vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti  2017 m. spalio 10 d., kuris kartu su raginimu ir vykdymo išlaidų apskaičiavimu buvo išsiųstas skolininkei ir jai įteiktas 2017 m. spalio 14 d. Kadangi skolininkei buvo nustatytas dešimties kalendorinių dienų terminas nuo raginimo gavimo dienos sumokėti skolą, skolininkę turėjo teisę skolą sumokėti iki 2017 m. spalio 24 d. įskaitytinai. Pasak antstolio, 2017 m. spalio 19 d. skolininkė raštu informavo jį, kad 2017 m. spalio 10 d. sumokėjo išieškotojui tiesiogiai 897 Eur, o 2017 m. spalio 17 d. sumokėjo likusius 200 Eur. Kartu su raštu pareiškėja pateikė mokėjimo nurodymų kopijas, taip pat prašė antstolio perskaičiuoti vykdymo išlaidas, nes didžiąją dalį skolos  padengė dar iki vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti. Išieškotojos atstovė elektroniniu laišku nurodė, kad sumokėjo tiesiogiai išieškotojui 200 Eur, o 897 Eur pavedimą skolininkė atliko ne į išieškotojo atsiskaitomąją sąskaitą, o į banko kredito sąskaitą, kurioje apskaitomos solidariai išniekotojo ir skolininkės grąžinamas kreditas, ir bankas šia suma sumažino grąžinamo kredito likutį. Anot antstolio, apie šią situaciją skolininkė buvo informuota tą pačią dieną elektroniniu laišku, tačiau ji jokio atsakymo antstoliui nepateikė. Taigi, 2017 m. spalio 26 d. suėjus raginime nustatytam skolos sumokėjimo terminui ir nesant 897 Eur skolos ir antstolio vykdymo išlaidų apmokėjimo, buvo atlikti šie priverstiniai vykdymo veiksmai: 1) priimtas patvarkymas pateikti informaciją apie turimą turtą Nr. 0190/17/01555/TD; 2) priimtas nurodymas priverstinai nurašyti lėšas; 3) priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. 0190/17/01555/D; 4) priimtas patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. 0190/17/01555/VA. Anot antstolio, bendra išieškoma suma 2017 m. spalio 26 d. sudarė 1145,42 Eur (897 Eur skola ir 248,52 Eur antstolio vykdymo išlaidos). Iš skolininkės darbovietės 2017 m. lapkričio 10 d. buvo gautas 82,37 Eur pavedimas, nuo areštuotos skolininkės banko sąskaitos 2017 m. lapkričio 13 d. nusirašė 873,60 Eur, o 2017 m. lapkričio 14 d. dar 198,11 Eur. Bendra nurašyta 1154,08 Eur suma šiuo metu saugoma antstolio depozitinėje sąskaitoje. Kadangi saugomų lėšų pakanka vykdymo įsiskolinimui padengti, 2017 m. lapkričio 14 d. buvo priimtas nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas panaikinimas ir patvarkymas dėl vykdomojo dokumento vykdymo nutraukimo.
3. Suinteresuotas asmuo, išieškotojas D. D. atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko. Nurodė, kad 897 Eur sumą pareiškėja pervedė ne į išieškotojo atsiskaitomąją banko sąskaitą, be į kredito sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tai specialios banko paskirties sąskaita, skirta kredito sutarties pagrindu išduotam kreditui apskaityti. AB „Swedbank“ patvirtino, jog visos į kredito sąskaitą pervedamos lėšos naudojamos tik kreditui dengti. Pervesta suma išieškotojas negalėjo laisvai disponuoti, nes ši suma automatiškai buvo panaudota kreditui padengti. Suinteresuotas asmuo D. D. pažymėjo, kad jo atsiskaitomosios sąskaitos rekvizitai pareiškėjai yra gerai žinomi, nes kas mėnesį iš jos išieškotojas į skolininkės sąskaitą pervedą pinigines lėšas jų vaiko išlaikymui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškėjos V. D. skundą dėl antstolio Eduardo Sergėjevo veiksmų atmetė kaip nepagrįstą.
5. Nustatė, kad skirtingas sumas, kurias pareiškėja buvo skolinga D. D., ji pervedė į dvi skirtingas sąskaitas: 897 Eur į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o 200 Eur į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėja suvokė ar turėjo suvokti, kad pavedimus atlieka į skirtingas sąskaitas.
6. Teismas įvertinęs kredito sutarties su AB „Swedbank“ sąlygas, darė išvadą, kad banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią pareiškėja pervedė 897 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Kompensacija pagal teismo sprendimą“, yra ne atsiskaitomoji, o specialiosios paskirties, t. y. suteikto kredito grąžinimui skirta sąskaita. Teismas tokią išvadą, darė remdamasis kredito sutarties 4.2. ir 1. 10 punktais, kuri numato, kad kredito gavėjas turi teisė grąžinti bankui visą ar dalį paimto kredito limito, pavesdamas į banko sąskaitą lėšas ar įmokėdamas jas grynaisiais pinigais, o bankas kiekvieno mėnesio mokėjimo dieną automatiškai nurašo iš sąskaitos mėnesinę kredito grąžinimo įmoką ir pavedą ją į kredito sąskaitą panaudoto kredito limito dengimui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sutarties skiltyje „Kredito sąlygos“ šalia kredito sąskaitos numerio, nurodomas ir kredito gavėjo D. D. sąskaitos numeris, taigi, pareiškėjai ir dėl šios priežasties turėjo būti suprantama, kad sąskaitos yra skirtingos ir jų paskirtis taip pat yra skirtinga. Vien tai, kad pareiškėja atlikdama mokėjimą mokėjimo paskirties langelyje įrašė  „Kompensacija pagal teismo sprendimą“ negali pakeisti sąskaitos paskirties ir joje esančių lėšų panaudojimo.
7. Teismas atkreipė dėmesį, kad 200 Eur skolą pareiškėja išieškotojui pervedė į jo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš ko galima spręsti, jog ši sąskaita ir jos rekvizitai pareiškėjai buvo žinomi ir nebuvo kliūčių į šią sąskaitą taip pat pervesti ir 897 Eur sumą.
8. Vien aplinkybė, kad teismo sprendime nebuvo nurodyta konkreti banko sąskaita į kurią turi būti pervedamos lėšos, nepaneigia pareiškėjos pareigos priteistas sumas grąžinti D. D.. Šalys savo susitarimu gali pasirinkti įvairius atsiskaitymo budus, t. y. tiek atsiskaitymą grynaisiais pinigais, tiek mokėjimą pašto perlaidą, tiek įmokėjimą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą ir kt. Todėl tai, kad teismo sprendime nenurodytas konkretus prievolės įvykdymo būdas, nepaneigia skolininko pareigos prievolę įvykdyti tinkamai.
9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog skolininkė ir išieškotojas būtų susitarę dėl 897 Eur sumos pervedimo į kredito sąskaitą, o išieškotojas tokiam prievolės įvykdymui šiuo atveju nepritarė. Dėl šios priežasties pareiškėjai teko pareiga pervesti lėšas į asmeninę kreditoriaus sąskaitą. Pareiškėjai buvo žinomi D. D. asmeninės sąskaitos duomenys, kliūčių įvykdyti prievolę pervedant 897 Eur sumą į šią sąskaitą, nebuvo. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad 897 Eur kompensacijos pervedimas į kredito sąskaitą negali būti laikomas tinkamu prievolės D. D. pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą įvykdymu, kadangi taip būtų paneigiama išieškotojo teisė disponuoti pervestomis lėšomis, nes nuskaitomos banko kreditui grąžinti ir tokiam prievolės įvykdymui D. D. sutikimo nedavė. Teismas papildomai atkreipė dėmesį, kad iš vykdomoje byloje esančios AB „Swedbank“ 2016-12-21 pažymos Nr. SR-(duomenys neskelbtini) matyti, kad kredito limito naudojimo termino pabaiga yra 2017 m. gegužės 28 d. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad pareiškėjai pervedus 897 Eur į kredito sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), jos asmeninė prievolė  D. D. nebuvo įvykdyta, todėl antstolis pagrįstai tęsė vykdymo veiksmus.
10. Iš vykdomoje byloje esančios medžiagos nenustatyta, kad per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą antstolis būtų atlikęs kokius nors priverstinio vykdymo veiksmus, taip pat tokių duomenų nepateikė ir pareiškėja. Dėl šių priežasčių nepagrįsti ir pareiškėjos teiginiai, kad antstolis privalėjo atlikti sprendimų vykdymo instrukcijos 6-7 straipsniuose nustatytus veiksmus, išklausyti pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento vykdymo ir atlikti kitus parengiamuosius veiksmus, kadangi Sprendimų vykdymo instrukcijos 6-7 straipsniuose reglamentuojamas skolininko turto ir lėšų areštas raginimo vykdymo metu bei šio turto vertinimas. Šiuo atveju duomenų, kad skolininkės turtas būtų areštuojamas nėra, todėl pareigų, nustatytų sprendimų vykdymo instrukcijos 6-7 straipsniuose, antstoliui nekilo. Atsižvelgiant į tai, kad 897 Eur kompensacijos sumokėjimas į kredito sąskaitą nelaikytinas tinkamu prievolės nagrinėjamu atveju įvykdymu, taip pat į tai, kad likusią 200 Eur skolą skolininkė sumokėjo po raginimo įvykdyti sprendimą jai įteikimo, sutikta su antstolio teiginiu, jog pagrindo perskaičiuoti vykdymo išlaidas nebuvo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog antstolis pagrįstai atliko priverstinius vykdymo veiksmus ir išieškojo 1145,42 Eur sumą (897 Eur skolą ir 248,52 Eur antstolio vykdymo išlaidas), todėl pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą grąžinti priverstinai nurašytas lėšas nėra.

III.              Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą  argumentai

11. Apeliantė V. D. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą dėl antstolio  Eduardo Sergėjevo veiksmų tenkinti.
1. Nurodė, kad dėl priteistų sumų išieškojimo D. D. teismas išdavė vykdomąjį raštą, kurį pastarasis pateikė vykdyti antstolių Brigitos Palavinskienės ir Eduardo Sergėjevo kontorai. Vykdomasis raštas vykdymui buvo priimtas 2017 m. spalio 11 d. patvarkymu. 2017 m. spalio 10 d. 897 Eur dydžio  kompensaciją, kurios išieškojimui išduotas vykdomasis raštas pateiktas vykdyti, V. D. pervedė į D. D. banko sąskaitą Nr. LT62730010139321107 - 897 Eur sumą, kuri yra teismo priteista kompensacija už turtą. Mokėjimo pavedime nurodyta „kompensacija pagal teismo sprendimą“. 2017 m. spalio 17 d. skolininkė pervedė dar  200 Eur pagal teismo sprendimą. Mokėjimo pavedimo kopija buvo pateikta antstoliui. Tai reiškia, kad V. D. yra sumokėjusi visas priteistas sumas. Kadangi 897 Eur skolininkė sumokėjo iki vykdomojo rašto priėmimo, raštu ji kreipėsi į antstolį su prašymu perskaičiuoti būtinąsias vykdymo išlaidas, tačiau antstolis žinomas šią informacija 2017 m. spalio 26 d.  priėmė patvarkymą Nr.S16-17476 dėl 897 Eur skolos išieškojimo, kiekvieną mėnesį išskaitant iš skolininkės darbo užmokesčio, 2017 m. spalio 26 d. patvarkymą  dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, 2016 m. spalio 26 d. parengė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr.S-16-17480, kuriame nurodyta, kad būtinosios vykdymo išlaidos sudaro 36 Eur, papildomos išlaidos 46,60 Eur, atlygis antstoliui 156,39 Eur, kitos išlaidos 9,53 Eur – viso 248,52 Eur, 2017 m. spalio 26 d. priėmė nurodymą Nr. S17-190-5014, priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo visų V. D. sąskaitų ir 2017 m. lapkričio 6 d. nuo skolininkė sąskaitos nurašė 100 Eur, 2017 m. spalio 26 d. priėmė patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą vykdomojoje byloje.
2. Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai konstatavo, jog antstolio veiksmai, priimti patvarkymai dėl skolos, vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdymo išlaidų paskaičiavimo, yra teisėti ir pagrįsti. Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis, iš kurių matyti, jog  897 Eur  kompensacija jau yra sumokėta ir antstolis ją išieško dar kartą.
3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad skolininkė pirmą pavedimą padarė 2017 m. spalio 10 d. ir tai, kad teismo sprendime nėra nurodoma į kurią banko sąskaitą skola turi būti sumokėta, o jis iki 2017 m. spalio 10 d. šios sąskaitos nurodęs nebuvo. Antstolis savo patvarkyme nurodė, kad šią sumą užskaito kaip kitą mokėjimą (solidarią prievolę bankui), nors dėl tokios prievolės joks vykdomasis raštas neišduotas. Išieškotojas užskaitė 2017 m. spalio 10 d.  skolos grąžinimą, kas patvirtina prie šio skundo pridedamas D. D. atstovės advokatės laiškas apeliantės  advokatui, kuriame be kita ko D. D. advokatė nurodė, kad kitą  sumą, t.y. 200 Eur pareiškėja pervestų į banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), šį pavedimą pareiškėja padarė 2017 m. spalio 17 d. Jeigu tokio prašymo skolininkė nebūtų gavusi, būtų abi sumas pervedusi į tą pačią sąskaitą.
4. Šioje vietoje teismas nenurodė, kokia teisės norma numato galimybę neužskaityti pagal teismo sprendimą sumokėtos priteistos sumos kaip sprendimo įvykdymo dėl to, kad kreditorius tam nepritaria. Apeliantė laikosi pozicijos, kad teismo sprendime ir vykdomajame rašte nenurodžius į kurią konkrečiai kreditoriaus sąskaitą pervesti priteistas lėšas, skolos sumokėjimas į bet kurią, kad ir areštuotą kreditoriaus sąskaitą yra tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, o antstolis tokio mokėjimo negali užskaityti kitaip, nei nurodoma pavedime, nes antstolis užskaitymus gali daryti tik tuo atveju, kai yra du priešpriešiniai vykdomieji dokumentai, o šiuo atveju, skolininkė nėra pateikusi priešpriešinės prievolės vykdomojo rašto.
5. Kadangi teismas nurodė naujus spėjamus motyvus, skolininkė teikia apeliacinės instancijos teismui papildomus rašytinius įrodymus.
12. Suinteresuotasis asmuo antstolis Eduardas Sergėjevas atsiliepime prašė atmesti atskirąjį skundą, kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį. Nurodė, kad 897 Eur pareiškėja buvo skolinga išieškotojui pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr.2-51-182/2017. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal minėtą vykdomąjį dokumentą pareiškėja sumokėjusi 200 Eur tiesiogiai išieškotojui į jo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tuo tarpu likusią skolos sumą pareiškėja įmokėjo ne į išieškotojo asmeninę sąskaitą, be į banko kredito sąskaitą (duomenys neskelbtini), iš kurios yra apskaitomos įmokos už solidaraus V. D. ir D. D. kredito dengimą, ir iš jų bankas sumažino solidarią pareiškėjos ir išieškotojo prievolę bankui už išmokėtą kreditą, Kitaip tariant, pareiškėjai atliktus 897 Eur mokėjimą į banko kredito sąskaitą, įmokėtos lėšos buvo banko panaudotos solidaraus pareiškėjos ir išieškotojo kredito dengimui, ir išieškotojas neturėjo galimybės disponuoti įneštomis lėšomis. Akcentuotina, kad lėšų įnešimas į banko kredito sąskaitą, iš kurios bankas apskaito išduotą ir grąžinamą kreditą, suponuoja išvadą, kad įnešti pinigai bus banko nuskaityti turimo kredito dengimui, o išieškotojas disponuoti įneštomis lėšomis galimybės neturės. Skolininkė klaidina teismą, jog jai nėra žinoma atsiskaitomoji D. D. sąskaita, nes jis iš šios sąskaitos išieškotojai V. D. kas mėnesį perveda  išlaikymą. Vien ta aplinkybė, kad  atlikdama mokėjimą į banko kredito sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) mokėjimo paskirties langelyje įrašė „kompensacija už pagal teismo sprendimą negali pakeisti banko sąskaitos paskirties ir joje esančių lėšų panaudojimo. Jei pareiškėja darydama pavedimą suklydo, tokia klaida gali būti reikšminga tik siekiant susigrąžinti pervestas lėšas iš banko, o ne reikalaujant jas pripažinti tinkamu prievolės įvykdymu.
13. Išieškotojas D. D. atsiliepime prašė skolininkės atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Taip pat priteisti išieškotojo patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad V. D. nepagrįstai teigia, jog yra sumokėjusi išieškotojui D. D. 897 Eur kompensaciją už automobilį, todėl antstolis neva neteisėtai tęsia šios sumos išieškojimą iš skolininkės. V. D. 897,00 Eur sumą pervedė ne į išieškotojo D. D. atsiskaitomąją sąskaitą, bet į kredito sąskaitą Nr.  (duomenys neskelbtini), skirtą šalių (skolininkės ir išieškotojo) solidaria prievole esančio kredito pagal su „Swedbank“, AB sudarytą 2014 m. gegužės 28 d. asmeninės kredito linijos sutartį Nr. 14-040855-CL (toliau – Kredito sutartis) grąžinimui apskaityti. Kad ši sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) yra ne atsiskaitomoji sąskaita, o specialios paskirties sąskaita, patvirtina tiek į vykdomąją bylą pateikti Kredito sutarties išrašas, tiek byloje esantis „Swedbank“, AB atsakymas į D. D. paklausimą. Be kita ko, „Swedbank“, AB patvirtino, kad visos į kredito sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedamos lėšos naudojamos tik kreditui pagal Kredito sutartį padengti. Taigi D. D. negalėjo laisvai disponuoti V. D. pervesta 897,00 Eur suma. Į kredito sąskaitą pervesta suma automatiškai buvo panaudota solidaraus skolininkės ir išieškotojo kredito dengimui. 2017 m. spalio 10 d. 18.38 val. išieškotojo atstovė gavo skolininkės V. D. advokato el. laišką, kuriame buvo pateiktas pasiūlymas sudengti iš V. D. D. D. naudai priteistą 897,00 Eur kompensaciją už automobilį su skolininkės nurodomais D. D. įsipareigojimais jai. Tą pačią dieną, V. D. pervedė 897,00 Eur sumą į kredito sąskaitą Nr.  (duomenys neskelbtini), skirtą šalių solidaria prievole esančio kredito pagal Kredito sutartį grąžinimui apskaityti. 2017 m. spalio 12 d. el. laišku D. D. atstovė jokiu būdu nepatvirtino, jog į kredito sąskaitą pervestą sumą išieškotojas D. D. užskaitė kaip kompensaciją už automobilį, o tik pasidomėjo, kokia buvo šio mokėjimo paskirtis skolininkės nuomone, nes lėšos pervestos į kredito sąskaitą, bet to, tą pačią dieną iš skolininkės atstovo buvo gautas pasiūlymas atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, kurio išieškotojas D. D. dar nebuvo apsvarstęs ir pateikęs savo nuomonės. Šiuo išieškotojo atstovės el. laišku buvo siekiama atkreipti skolininkės ir jos atstovo dėmesį, jog visi skolų mokėjimai D. D. naudai turi būti atliekami į jo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirajame skunde neatskleidžiamos aplinkybės, jog priešingai nei teigia skolininkė, 2017 m. spalio 26 d. laišku išieškotojo atstovė informavo skolininkės atstovą, kad į kredito sąskaitą pervestą 897,00 Eur sumą išieškotojas laiko mokėjimu kredito dengimui, o ne kompensacija už automobilį. Taigi kartu su atskiruoju skundu skolininkė teismui teikia papildomus įrodymus su klaidingu jų vertinimu.
14. Rašytiniuose paaiškinimuose išieškotojas D. D. dar kartą paaiškino, jog 897 Eur sumos jis neužskaitė kaip kompensacijos, o V. D. argumentai neatitinka tiesos. 2017 m. spalio 10 d. skolininkės advokatas pasiūlė sudengti 897 Eur kompensaciją su skolininkės įsipareigojimais ir tą pačią dieną pervedė lėšas į kredito sąskaitą, skirtą solidariai šalių prievolei AB „Swedbank“ dengti. Šiuo atveju išieškotojas nepatvirtino, jog pervestą sumą  jis užskaitė kaip kompensaciją už automobilį. Išieškotojo atstovas tik pasidomėjo kokia šio mokėjimo paskirtis. Kitą vertus, išieškotojas dar nebuvo spėjęs apsvarstyti skolininkės atstovo pateikto pasiūlymo.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundų medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
16. Byloje kilo ginčas dėl prievolės įvykdymo ir po jos (ne)įvykdymo 2017 m. spalio 26 d. priimtų antstolio veiksmų teisėtumo.
17. Iš vykdomosios bylos Nr. 0190/17/01555 matyti, kad 2017 m. spalio 9 d. antstolių kontoroje buvo gautas Druskininkų miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-51-182/2017, kuriame nurodoma, kad Druskininkų miesto apylinkės  teismas 2017 m. balandžio 3 d. nusprendė priteisti D. D. iš V. D. 897 Eur kompensaciją už jai natūra priteistą didesnę turto dalį, o Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarė priteisti iš V. D. atsakovui D. D. 200 Eur išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu, taip pat, pripažino prievolę AB „Swedbank“ pagal 2014 m. gegužės 28 d. asmeninės kredito linijos sutartį Nr. 14-040855-CL solidariąja D. D. ir V. D. prievole, nustatydamas, kad buvę sutuoktiniai kredito įmokas moka lygiomis dalimis.
18. Antstolis Eduardas Sergėjevas 2017 m. spalio 10 d. patvarkymu Nr.S-17-190-4508 priėmė vykdyti vykdomąjį raštą. Tą pačią dieną buvo priimtas raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-17-190-4519 (v. b. l. 21-22) ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-17-190-4518 (v. b. l. 25-26). Šie procesiniai dokumentai pareiškėjai V. D. įteikti asmeniškai 2017 m. spalio 14 d. (v. b. l. 19). 2017 m. spalio 19 d. antstolis gavo skolininkės V. D. raštą, kuriame ji informavo, jog 2017 m. spalio 10 d. sumokėjo išieškotojui 897 Eur kompensaciją, todėl šios dalies vykdomasis raštas priimtas nepagrįstai. Taip pat, skolininkė pažymėjo, kad 2017 m. spalio 16 d. sumokėjo likusią 200 Eur sumą ir prašė perskaičiuoti būtinąsias vykdymo išlaidas (v. b. l. 31). Prie rašto skolininkė pridėjo du mokėjimo nurodymus (v. b. l. 32-33), iš kurių matyti, kad 2017 m. spalio 10 d. ji pervedė D. D. 897 Eur į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2017 m. spalio 17 d. pervedė 200 Eur į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 19 d. išieškotojo atstovė informavo antstolį, kad 200 Eur suma buvo pervesta išieškotojui, tačiau 897 Eur sumą skolininkė pervedė ne į išieškotojo atsiskaitomąją banko sąskaitą, bet į kredito sąskaitą, kurioje apskaitomas grąžinamas kreditas  (v. b. l. 44-46). Apie šią situaciją skolininkė V. D. buvo informuota tą pačią dieną elektroniniu laišku (v. b. l. 34-35). Iš vykdomoje byloje esančio sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad į šią sąskaitą išieškotojas D. D. atlikdavo periodines įmokas, taip pat į šią sąskaitą skolininkės buvo pervesta 897 Eur suma, nurodant, kad tai yra kompensacija pagal teismo sprendimą (v. b. l. 36). Išraše taip pat nurodyta, kad kredito limitas yra 2253,85 Eur, o galutinis likutis 997 Eur.
19. Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolis Eduardas Sergėjevas 2017 m. spalio 26 d. priėmė patvarkymą Nr.S16-17473 pateikti informaciją apie turimą turtą vykdomojoje byloje, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-190-5014, patvarkymą Nr. S16-17476 dėl skolos išieškojimo, patvarkymą Nr. S16-17479 dėl vykdymo išlaidų išniekojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. Nr.S16-17480. Skolininkė V. D. šiuos 2017 m. spalio 26 d. patvarkymus prašė panaikinti ir pripažinti juos neteisėtais, nes juos priimant jau buvo įvykdyta prievolė pagal išduotą Druskininkų miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-51-182/2017. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškėjos V. D. skundą dėl antstolio Eduardo Sergėjevo veiksmų atmetė kaip nepagrįstą.
20. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyti tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tam, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas tinkamai apginti išieškotojo interesai, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
22. Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad antstolis pradėjęs vykdymo veiksmus neįteikė raginimo apie sprendimo įvykdymą ir neatliko kitų pasirengimo vykdymui veiksmų. Kaip jau minėta, iš vykdomosios bylos duomenų, matyti, kad raginimas įvykdyti sprendimą skolininkei buvo įteiktas 2017 m. spalio 14 d. Kokių konkrečiai kitų pasirengimo veiksmų neatliko antstolis apeliantė nenurodė, tačiau pritartina pirmosios instancijos teismo argumentui, kad CPK 655-660 straipsniuose numatytų reikalavimų pažeidimų nustatyta nebuvo.
23. Apeliantė 2017 m. spalio 26 d. antstolio veiksmų neteisėtumą grindė vieninteliu argumentu, jog ji jau buvo įvykdžiusi prievolę pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr.2-51-182/2017, t.y. sumokėjusi D. D. naudai 897 Eur kompensaciją ir 200 Eur už bylinėjimosi išlaidas, kurias išieškotojas patyrė apeliacinės instancijos teisme. Suinteresuotieji asmenys nesutiko su apeliantės argumentu, nes ji 897 Eur kompensaciją pagal teismo sprendimą pervedė ne į D. D. atsiskaitomąją sąskaitą, kuri buvo apeliantei žinoma, o į kredito sąskaitą, kurios lėšomis išieškotojas laisvai disponuoti negali.
24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo principais. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių pareiga veikti kuo ekonomiškiau ir vykdant prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Pagal CK 6.39 straipsnio 1 dalį, skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu kreditorius sutiko priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu, prievolė laikoma įvykdyta.
25. Nagrinėjamu atveju tarp šalių  kilo ginčas dėl apeliantės prievolės sumokėti išieškotojui 897 Eur kompensaciją įvykdymo tinkamumo. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog prievolė sumokėti 897 Eur kompensaciją nebuvo įvykdyta tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nustatė, kad minėta kompensacija buvo pervesta ne į D. D. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau į banko kredito sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis asmeninės kredito linijos sutarties sudarytos tarp D. D. ir AB „Swedbank“ 1.4. punktu kredito sąskaita – sutartyje nurodyta banko kredito gavėjui  be atskiro kredito gavėjo prašymo atidaryta sąskaita, kurioje sutartyje numatytomis sąlygomis bankas suteikia kredito liniją. Šios sutarties 1.10. punkte numatyta, jog bankas kredito grąžinimo metu, kiekvieno mėnesio mokėjimo dieną (sutartyje numatyta mokėjimo diena - 17 mėnesio dieną)  automatiškai nurašo iš kredito gavėjo sąskaitos mėnesinę įmoką ir ją perveda į kredito sąskaitą, kuri skirta kredito dengimui. Iš minėtų sutartie sąlygų darytina, išvada, kad kredito sąskaita yra atidaryta tik kredito dengimui skirtoms lėšoms apskaityti, tačiau tokia sąskaita negali būti laikoma asmenine D. D. sąskaita. Kadangi prievolė AB „Swedbank“ mokėti kreditą pagal asmeninės D. D. kredito linijos sutartį Nr. 14-040855- CL, Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu buvo pripažinta solidaria V. D. ir D. D. prievole, skolininkei turėjo ir galėjo būti žinoma, jog sąskaita, į kurią ji pervedė 897 Eur sumą, nėra asmeninė atsiskaitomoji D. D. sąskaita, kurioje esančiomis lėšomis jis galėtų laisvai disponuoti. Be to, atsiskaitomoji D. D. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) į kurią skolininkė galėjo pervesti 897 Eur sumą, jai buvo žinoma, nes buvo nurodyta asmeninės kredito linijos sutartyje ir iš jos skolininkei buvo pervedamas išlaikymas skirtas šalių nepilnamečiui vaikui. Taigi, darytina išvada, kad lėšų pervedimas į kredito sąskaitą nagrinėjamu atveju, negali būti pripažintinas prievolės sumokėti D. D. 897 Eur kompensaciją tinkamu įvykdymu, todėl antstolis 2017 m. spalio 19 d. gavęs skolininkės paaiškinimus, jog ji atsiskaitė su išieškotoju, pagrįstai 897 Eur mokėjimo neužskaitė kaip tinkamo prievolės įvykdymo ir tęsė skolos išieškojimo veiksmus.
26. Kaip  teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, kompensacijos sumokėjimas į kredito sąskaitą, kuria išieškotojas nedisponuoja, galėjo būti pripažintas tinkamu sprendimo įvykdymu tik tokiu atveju, jei skolininkė būtų gavusi išieškotojo sutikimą. Pažymėtina, kad neginčytinų ir aiškių duomenų apie tai, kad šalys būtų susitarusios dėl sprendimo įvykdymo užskaitymo, kai lėšos pervedamos į kredito sąskaitą, byloje nėra, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog prievolė sumokėti išieškotojui 897 Eur kompensaciją buvo įvykdyta. Apeliantė remdamasi šalių atstovų susirašinėjimu teigė, kad D. D. sutiko 897 Eur sumą užskaityti kaip kompensaciją pagal teismo sprendimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šalių atstovų susirašinėjimą su tokiu skolininkės argumentu sutikti neturi pagrindo. Iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad 2017 m. spalio 10 d. skolininkės atstovas domėjosi galimybe 897 Eur kompensaciją sudengti. Tą pačią dieną, negavus atsakymo lėšos buvo pervestos į kredito sąskaitą. 2017 m. spalio 12 d. išieškotojo atstovė domėjosi kokia buvo šio mokėjimo paskirtis, tačiau nenurodė, kad mokėjimas bus užskaitytas kaip kompensacija pagal teismo sprendimą. Pažymėtina, kad 2017 m. spalio 26 d. išieškotojo atstovė informavo skolininkės atstovą, kad į kredito sąskaitą pervestą sumą išieškotojas laiko mokėjimo kredito dengimu, o ne kompensacija už automobilį. Taigi, nagrinėjamu atveju atmestini atskirojo skundo argumentai, kad 897 Eur kompensacija pagal teismo sprendimą buvo sumokėta, o sprendimas laikomas įvykdytu.
27. Taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Pažymėtina, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti vykdymo proceso dalyvių teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą.
28. Kadangi nagrinėjamu atveju pripažinta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo dalis dėl 897 Eur kompensacijos sumokėjimo 2017 m. spalio 26 d. nebuvo įvykdyta, darytina išvada, kad antstolis pagrįstai ėmėsi sekančių vykdymo veiksmų, t.y. priėmė patvarkymą Nr.S16-17473 pateikti informaciją apie turimą turtą vykdomojoje byloje, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-190-5014, patvarkymą Nr. S16-17476 dėl skolos išieškojimo, patvarkymą Nr. S16-17479 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. Nr.S16-17480. Apeliantė, šiuo atveju, ginčijo tik antstolio veiksmų priėmimo faktą, t.y. kad antstolis negalėjo priimti atitinkamų nurodymų ir patvarkymų, nes skolininkė jau buvo įvykdžiusi sprendimą, pagal kurį išduotas vykdomasis raštas. Kitų minėtų 2017 m. spalio 26 d. patvarkymų neteisėtumo pagrindų apeliantė nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl kiekvieno iš jų atskirai nepasisako.
29. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias įstatymo normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina galioti.
30. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. D. šios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi atskirasis skundas atmestas, iš apeliantės D. D. naudai priteistina 150 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 str. 1 d., 443 str. 6 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

atskirąjį skundą atmesti.          

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 150 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                    Rūta Veniulytė - Jankūnienė