Nuorašas

Administracinio nusižengimo byla

Nr. A15.-119-1133/2021

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03456-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 

16.9.10; 21.3.3; 21.9.9; 21.9.10; 1.4.4 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, 

sekretoriaujant Boženai Voišvilienei, 

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M. N.,

nukentėjusiajam ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „S“ vadovui M. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. M. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pensininkas, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį,

n u s t a t ė :

1.       R. M. N. 2020 m. rugsėjo 24 d., apie 19.30 val., Vilniuje, Liepkalnio g. 110, vairuodamas automobilį „Toyota Corolla“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) ir dėl neatidumo įvažiavęs į gretimą eismo juostą, nedavė kelio automobiliui „Subaru Tribeca“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) važiuojančiam gretima juosta ta pačia kryptimi, susidūrė ir apgadino abu automobilius. Tokiais savo veiksmais R. M. N. pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punkto reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje.

2.       R. M. N. taip pat buvo pareikštas kaltinimas, kad jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tuo pažeisdamas KET 220 punkto nuostatas ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje.

3.       Teismo posėdžio metu R. M. N. savo kaltės nepripažino ir parodė, važiavo Liepkalnio gatve. Jį pradėjo lenkti „Subaru“. Jo langas buvo atidarytas ir jis sušuko „Kur tave velnias neša“. Jis („Subaru“ vairuotojas) jam įspaudė į priekinį kairįjį sparną. Jis net nepajuto smūgio. Automobilis „Subaru“ atšoko ir pasiliko. Jis (R. M. N.), kaip važiavo, taip ir nuvažiavo. Negalvojo, kad taip stipriai bus. Ten yra įlenkimas, bet nesmarkus. Pavažiavo 20-30 m ir jam subyrėjo sankaba. Be bėgių automobilis pariedėjo. Tada sustojo ir išsikvietė tralą. Jis jį nuvežė į namus. Iš ryto jis jį nutempė į servisą Bukiškių g. Po to sužinojo, kad buvo iškviesta policija. Net nežinojo, kad yra įdaužimas. Jis (nukentėjusysis) jam (R. M. N.) įlenkė be jokio smūgio. Tik automobilių servise jam pasakė, kad yra įlenkimas. Nepasakytų, kad jo automobilyje daug įbrėžimų – priekinis sparnas įlenktas ir bamperis, bet dabar nieko nėra. Jis pasakė „Kur tave velnias neša“ ir jis nuvažiavo, o jis (R. M. N.) riedėjo, nes spūstis buvo. Nieko nepajuto. Jo greitis buvo gal kokie 40-50 km/val. Jam atrodo, kad nebuvo jokių eismo juostų, kad nukentėjusysis važiavo pirma eismo juosta ir jį tiesiog lenkė. Vėliau parodė, kad nukentėjusysis važiavo gretima eismo juosta, važiavo greičiau už jį. Smūgio nebuvo, o tik prispaudimas ir įlenkimas. Jis nepajuto jokio smūgio. Jo manymu, jos sustojo apie 20-30 m nuo autoįvykio vietos, buvo ta pati gatvė, žiedas buvo toliau, gal 50 m iki žiedo. Patikslino, kad tik autoservise suprato, kad smūgis buvo. Sutiko, kad visoje gatvėje buvo spūstis. Nurodė, kad nukentėjusysis važiavo 10 km greičiau nei jis, o jis važiavo 40-50 km/val. Kai nukentėjusysis susilygino su juo (R. M. N.), jis pasakė „Kur tave velnias neša“. Mano, kad nukentėjusysis sustojo, nes atsitrenkė į jo automobilį, „Nei man galvoje ko jis sustojo“. Jis (R. M. N.) sustojo, nes jam sankaba subiro. Tralas atvažiavo po 15 minučių. Negalėjo apibūdinti kur jis sustojo. Mano, kad iki žiedo nenuvažiavo. Prie sankryžos važiavo pirma eismo juosta ir ja važiavo visą laiką. Jam nebuvo galvoje ar žiedas ar Gedimino bokštas. Negali pasakyti ar ten žiedas. Jam neaišku, kodėl tose nuotraukose viskas murzina ir neaišku, kad visas šonas apibraižytas. Buvo tik vienas susidūrimas, kurio nejauto. Net nežino, koks pas nukentėjusįjį automobilis, jam tik dukra pasakė. Reikia žiūrėti kontaktas ar buvo ir kas kaltas. Ką ten matuoti iki žiedo metrus. Negavo atsakymo, kas jam tą įspaudimą padarė. Gal jam kitas automobilis tai padarė. Kaip galėjo visas šonas nukentėjusiojo būti apibraižytas.

4.       Nukentėjusysis ir UAB „S“ atstovas M. D. teisme parodė, kad 2020 m. rugsėjo 24 d., 19.30 val. buvo „kamštis“ (toliau – spūstis) važiuojant link Liepkalnio g. žiedo. Ten vyksta remonto darbai. Jis (nukentėjusysis) važiavau iš centro link Minsko plento. Artėjant prie žiedo, spūstyje pajuto tokį kaip metalo garsą, kaip metalas į metalą trintųsi. Buvo keista, nes greitis buvo minimalus, pėsčiasis judėjo greičiau, nei automobiliai spūstyje. Iš pradžių net nesuprato kas įvyko, o praėjus kelioms sekundėms, suprato, kad reikia išlipti ir pasižiūrėti kas įvyko, nes važiavo centrine juosta. Įjungus avarinį, išlipus ir apėjus automobilį pamatė, kad yra apibrozdinimai, kad šalia, gretimoje juostoje stovintis automobilis, ne tai, kad sustojo, o judėjo toliau spūstyje. Būdamas šiek tiek šoko būsenoje, net nežiūrėjo į automobilio modelį, o pažiūrėjo į valstybinius numerius, kad nepamirštų. Numerį išsiuntė sutuoktinei, o automobilis, toks įspūdis, net nesuprato, kad jį užkabino. Pagalvojo, kad reikia kviesti policiją. Draugas sakė, kad reikėjo vytis, bet nepagalvojau apie tai. Buvo apgadinimai. Iškvietė policiją ir vyko įforminimas. Kelias buvo dviejų eismo juostų. Jis buvo centrinėje juostoje – antroje žiūrint nuo kelkraščio, o R. M. N. važiavo pirma eismo juosta. Važiuojant toje vietoje yra toks niuansas, nes vyksta remonto darbai, tai ta linija, link žiedo, kaip užlenkta. Jis daro prielaidą, kad žmogus žiūrėjo tiesiai ir važiavo tiesiai, nes jis (R. M. N.) kabino, bet kodėl jis nepastebėjo, jog užkabino, tai nežino. Daro prielaidą, kad R. M. N. žiūrėjo į priekį ir nematė, kad kelias pasisuka link žiedo. Anksčiau, kai buvo normalus kelias, prieš remontą, galbūt tos linijos ir buvo tiesios. Nespėjo atkreipti to vairuotojo dėmesio, kai išėjo, tas automobilis visą laiką kamštyje važiavo link žiedo. Kai grįžo į savo automobilį, tai R. M. N. automobilis jau įvažinėjo į žiedą. Keista buvo tai, kad, jei žmogus kabina galu, tai gali nepastebėti, bet, kai tu kabini priekiu, nes kabinta nuo keleivio galinių durelių ir baigiant priekiniu bamperiu, tai labai keista, kad žmogus nepastebėjo, gal išsigando. Jo vairuotam automobiliui buvo apgadinta visa dešinė pusė. Užkabintas galinis sparnas, tada galinės durelės keleivio pusės, tada priekinės keleivio durelės, bamperis ir priekinis sparnas ir bamperis. Jam keista, kad žmogus nepastebėjo, nes žmogus turėjo suprasti, kad kabina. Nes žmogus, kai važiavo, tai savo važiavimo laiką turėjo suprasti, kad kabina kitą automobilį. Jis iš pradžių nesuprato, kad jo automobilis kabintas, nes žiūrėjo į priekį ir tik išgirdo garsą. Negali pasakyti už kitą asmenį, kodėl jis nepastebėjo. Kai jis (nukentėjusysis) išlipo, tai automobilis pakankamai netoli buvo ir pagalvojo, kad sustos, bet automobilis judėjo toliau ir, kai išsiuntė SMS su valstybiniais numeriais sutuoktinei, pamatė, kad R. M. N. automobilis jau prie žiedo stovi. 

5.       Išklausius R. M. N. atsiųstą garso įrašą su paaiškinimais, nurodė, kad tuo metu buvo spūstis, tai koks lenkimas galėjo būti? Jei daryti prielaidą, kad R. M. N. važiavo 50 km/h greičiu, tai kokiu greičiu turėjo lėkti jis (nukentėjusysis)? Jei jis (nukentėjusysis) į jį atsitrenkė, tai kodėl jis (R. M. N.) nesustojo? Jei sako, kad sankaba subyrėjo, tai tuo labiau turėjo sustoti ir pažiūrėti, policiją išsikviesti. Matydamas, kad jis (nukentėjusysis) sustojo, tai jis (R. M. N.) galėjo sustoti. Mano, kad nuotraukose matomas R. M. N. automobilio įlenkimas neįmanomas, jei jis (nukentėjusysis į jį įvažiuotų).

6.       Liudytoja E. Č. teisme parodė, kad ji patruliavo su kolega, nepamena kuri valanda buvo. Buvo tamsus paros metas, gavo iškvietimą Liepkalnio gatvėje dėl eismo įvykio, kad kaltinamasis pasišalino, o nukentėjusysis laukė įvykio vietoje. Atvykus pamatė, kad stovėjo automobilis „Subaru“. Vairuotojas paaiškino, kad važiavo Liepkalnio gatve link Minsko plento ir ties nauju žiedu, yra susiaurėjimas link įvažiavimo, tai kitas automobilis apvažiuodamas kliudė ir nesustojo. Jai atrodo, kad vairuotojas sakė, kad signalizavo. Įvykio vietoje vyksta statybos, tai sunku pasakyti kurioje vietoje susiaurėjimas. (liudytoja rodo schemoje b. l. 6) kažkaip ten prie to žiedo buvo susiaurėjimas, bet kažkaip dabar nelabai prisimena. Prieš remontą buvo normali sankryža, o dabar ten žiedas ir ten vyksta remonto darbai. Automobilio apgadinimų nepamena, gal šoniniai. Tuo metu eismas vyko, buvo automobilių. Ten jokio greičio negalėjo būti. Mano, kad negalėjo lėkti virš 60km/h, nes eismas judėjo po truputėlį.

7.       Liudytoja R. G. teisme paaiškino, kad ji yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyrio vyresnioji specialistė. Ji automobilių negretino ir jai atrodo, kad automobiliai nebuvo gretinami. Buvo apžiūrėtas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šviesios spalvos automobilis. Nukentėjusiojo automobilį apžiūrėjo policijos patruliai. Buvo apgadintas nukentėjusiojo automobilio dešinys šonas, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens — kairės pusės priekis. Parodžius nuotrauką 105041, parodė, kad tai R. M. N. automobilis. Čia priekinis bamperis ir sparnas. Byloje nurodyta, kur padaryti nauji pažeidimai būtent dėl sparno ir priekinio bamperio apgadinimų. Buvo ir senų apgadinimų. Tarp senų apgadinimų atsiradę yra ir naujų apgadinimų. Įlenkimą nurodė kaip naują. Savininkė nurodė. Dėl įlenkimo, tai buvo kontaktas ir atšoko, kaip supratau, tuo labiau, kad sparnas toje pusėje buvo labiausiai išsikišusi vieta. Savininkė atsiuntė nuotraukas. Savininkė, nurodė, kad tas įlenkimas naujas apgadinimas, o pažeidėjas važinėja kasdien. (4962 nuotrauka) tik valstybinis numeris užfiksuotas. (4966 nuotrauka, kur galinės durelės) pabraukimas apačioje, prie apatinės apdailos juostos. (pažeidimas 4967) galinės durelės.  (4968 nuotrauka) apgadinimas yra 61 cm. keleivio priekinės durelės. (6969 nuotrauka) užpakalinės keleivio durelės – 90 cm. Rmg9680jpg – nuo žemės plokštumos buvo matuojama. Apgadinimai fiksuoti esantys ant priekinio kairio šono. Sugretinimas nebuvo darytas dėl karantino. Sugretinimas (rmg9682) ant prekinio bamperių esančius šonus. (Rmg9863jpg) ta pati liniuotė, 49 buferio išsikišimas.  Čia sparnas priekinis. Pažeidimas nebus nuo šio įvykio. Tas automobilis visas yra apibraižytas. (Rmg9686jpg). Veidrodėlis ir būna apie 90 cm. Galinės durelės yra 90 cm ir tame aukštyje yra veidrodėliai. Ten ne braukimas, o atsimušimas. Visos nuotraukos prie bylos. R. M. N. dukra nenorėjo, kad jie pas jį vyktų ir pati atsisakė važiuoti, o be jo dalyvavimo jie negali gretinti. Jis neneigė, kad buvo kontaktas.

8.       Ekspertė L. L. teisme paaiškino, kad gali pakomentuoti ką galima nustatyti jei būtų nutarta atlikti ekspertizę. Ekspertizė dėl eismo įvykio mechanizmo galėtų būti atliekama tik iš dalies, kalbant apie transporto priemonių padėtis susidūrimo metu ir sugadinimo padarymo mechanizmą, o būtent kuris automobilis greičiau, kuris lėčiau judėjo. Šiuo atveju negalės pasakyti kas keitė kryptį, kad sudarytų vienas kitam kliūtį, nes įvykio vietoje išliko tik vienas automobilis, antras pasitraukė, tai kur jie susidūrė pasakyti iš objektyvių duomenų negalima, nes vienas automobilis stovintis be jokių pėdsakų, nes šiuo atveju nesudužo jokie stikliukai. Galima pasakyti tik koks kontaktas buvo. Vien tik iš tų sugadinimų galėtų pasakyti, kad dalis kontakto „Subaru“ automobiliui buvo padaryti, kai jis važiavo didesniu greičiu nei automobilis „Toyota“. Nežino, kaip suprasti tokius paaiškinimus, kad „pravažiavo pro šoną ir užkabino, nes Subaru važiavo greitesniu greičiau“. Nukentėjusiojo automobilio apgadinimas ant priekinio rato arkos, tai jos pėdsakai prasideda nuo priekinės briaunos ir tai pirmas požymis, kad automobilis važiuoja didesniu greičiu. Nori atkreipti dėmesį, kad tai, jog vienas automobilis važiuoja didesniu greičiu nei kitas automobilis, nereiškia, kad to, kuris važiuoja greičiau, veiksmai yra pagrindinė sąlyga. Sugadinimai yra priekinėje briaunoje. Jei kontaktas priekinių durelių priekinėje briaunoje padarytas šio įvykio metu, tai reiškia, kad „Subaru“ važiavo greičiau, nes kontakto pėdsakai yra priekinėse briaunose – priekinės arkos, taip pat priekinio sparno apatinė dalis ir priekinių durelių priekinė briauna yra atsilupę dažai, kas irgi byloja apie tai, kad ši vieta yra užkabinta ir tam automobiliui judant kliūties atžvilgiu. Smūgio pėdsakai yra ant priekinių briaunų. Automobilio „Subaru“ rato arkos, apie kurią kalba nukentėjusysis, matosi arkos užpakalinės dalies priekinė briauna ir ant tos briaunos yra kontakto pėdsakai. Ant durelių matosi nusilupę dažai, matosi baltos spalvos dėmė ant priekinių durelių, tai yra priekinė briauna. Atsakydama į R. M. N. klausimą, apie „Toyota“ automobilio kairio sparno įlenkimą, nurodė, kad pirmas dalykas iš nuotraukų, negretinant jos konkrečiai su automobiliu „Subaru“, kalbant apie tokį sugadinimą „duobutę“, tai tiesiog įspaustas sparnas. Automobilio priekis yra šiek tiek siauresnis. Jei R. M. N. važiuos pro sieną, tai priekiu privažiuos ir toliau įvyks kontaktas, nes ta dalis yra platėjanti. Šiuo atveju įvyko kontaktas su kitu objektu ir tas sparnas gavo įlenkimą dėl kontakto su kitu objektu. Nieko ypatingo nėra. Tiesiog čia toks kontaktas, nes yra tiesiog kontaktas su kitu objektu. Pagal aukščius įtaria, kad ši dalis paliko įbrėžimą ant priekinių durelių ant „Subaru“. Objektyvių požymių, kad „Subaru“ keitė važiavimo krypti, nėra. R. M. N. automobilis nuvažiavo ir nėra kontakto vietos. Apie jų judėjimo trajektorijas prieš kontaktą nėra žinoma. 

9.       Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės E. Č. 2020 m. rugsėjo 24 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2020 m. rugsėjo 24 d., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu P. L., apie 19.35 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Liepkalnio g. 61 , automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadino automobilį „Subaru Tribeca“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Atvykus minėtu adresu kreipėsi „Subaru Tribeca“ automobilio vairuotojas M. D., kuris paaiškino, kad važiavo Liepkalnio gatve link Žirnių gatvės antra eismo juosta, neprivažiavus žiedo jo vairuojamą automobilį kliudė pirma eismo juosta, ta pačia kryptimi važiavęs automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nesustojęs nuvažiavo toliau (b. l. 3).

10.       Iš 2020 m. rugsėjo 24 d. eismo įvykio vietos schemos ir papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, jog kelyje yra dvi eismo juostos viena kryptimi, automobilis „Subaru Tribeca“ yra sustojęs antroje eismo juostoje, prieš įvažiavimą į žiedą, link Žirnių gatvės. Įvykio metu apgadintas automobilis „Toyota Corolla“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), apgadinimai nežinomi. Automobiliui „Subaru Tribeca“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) apgadintos priekinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės sparnas (b. l. 4-5). Iš byloje esančių nuotraukų matyti automobilių „Toyota Corolla“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) ir „Subaru Tribeca“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) apgadinimai, „Toyota Corola“ įlenktas kairys sparnas (kompaktinis diskas b. l. 35; 57-62, 64-76; 2 kompaktiniai diskai, prisegti prie bylos viršelio).

11.       Iš M. D. 2020 m. rugsėjo 24 d. paaiškinimo matyti, jog 2020 m. rugsėjo 24 d., apie 19.30 val., jis vairavo automobilį „Subaru Tribeca“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), priklausantį uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „S“. Važiavo Liepkalnio gatve link žiedo. Buvo giedra, važiuojamoji dalis sausa, gatvė apšviesta, važiuojamosios dalies danga – asfaltas, buvo dvi eismo juostos, kelio ženklas „eismas ratu“, važiavimo greitis apie 10-15 km/h, buvo su įjungtais artimųjų šviesų žibintais. Važiavo antra (centrine) eismo juosta, kai staiga pajuto (išgirdo), kad pirma eismo juosta važiuojantis automobilis užkabino dešinę jo automobilio pusę. Jis sustojo, o automobilis iš kairės kiek pavažiavo į priekį. Jis kelis kartus paspaudė garsinį signalą, kad atkreiptų vairuotojo dėmesį, bet automobilis nuvažiavo. Automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).

12.       Iš UAB „S“ 2020 m. lapkričio 6 d. remonto sąmatos matyti, jog automobilio „Subaru Tribeca“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) remonto darbai vertinami 982,99 Eur suma (b. l. 7-8).

13.       Iš VRIS ir gyventojų registro išrašų bei 2020 m. lapkričio 20 d. elektroninio laiško matyti, jog automobilio „Toyota Corolla“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) valdytojas yra Ž. K.. Šį automobilį vairuoja jos tėvas R. M. N. (b. l. 9, 11).

14.       Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2021-04-14 rašte Nr. 10-S-12149(10.18E-10) nurodyta, kad Kelių policijos valdyba neturi duomenų, kad 2020-09-24 Liepkalnio g., prieš įvažiavimą į žiedinę sankryžą su Žirnių gatve buvo vienos eismo juostos susiaurėjimas. Vykdant eismo įvykio vietos papildomą apžiūrą nustatyta, kad byloje Nr. A15.-119-1131/2021 esanti eismo įvykio vietos schema atitinka dabar esančią situaciją. Prie rašto pridėtos rašte nurodytus duomenis pagrindžiančios fotonuotraukos.

R. M. N. padaryto nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados

15.       ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

16.       KET 9 punkte įtvirtinta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

17.       KET 104 punkte nustatyta, jog persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.

18.       Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad R. M. N. sukėlė administracinio nusižengimo protokole nurodytą eismo įvykį, apgadino nukentėjusiojo automobilio priekinės dešinės pusės duris, užpakalinės dešinės pusės duris ir priekinį dešinės pusės sparną. Ši išvada darytina įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus: nukentėjusiojo ir UAB „S“ atstovo M. D. parodymus, pateiktas fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti jo vairuoto automobilio apgadinimai, ekspertės L. L. paaiškinimus teisme dėl kontakto pobūdžio ir apgadinimų mechanizmo, paties R. M. N. paaiškinimus teisme, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, bylos rašytinę medžiagą, fotonuotraukas. 

19.       Visų pirma pastebėtina, kad R. M. N. parodymai, dėl automobilių susidūrimo mechanizmo mažai informatyvūs, nes jis negalėjo tiksliai nurodyti nei kur įvyko eismo įvykis, nei, pasak jo paties, suprato, kad jis įvyko, nei galėjo apibūdinti įvykio vietą, kurioje įvyko eismo įvykis, jo nuomone, eismo įvykio vietoje buvo tik viena eismo juosta, todėl teismas R. M. N. parodymais vadovaujasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams.

20.       R. M. N. teigimu jo vairuojamą automobilį lenkė M. D. vairuojamas automobilis, tačiau iš M. D. parodymų ir eismo įvykio schemos, eismo įvykio vietos fotonuotraukų matyti, kad M. D. važiavo gretima eismo juosta šiek tiek didesniu nei R. M. N. greičiu. Ekspertė L. L. taip pat nurodė, kad iš automobilių apgadinimų matyti, jog dalis kontakto „Subaru“ automobiliui buvo padaryti, kai jis važiavo didesniu greičiu nei automobilis „Toyota“, nes jei kontaktas priekinių durelių priekinėje briaunoje padarytas šio įvykio metu, tai reiškia, kad „Subaru“ važiavo greičiau, nes kontakto pėdsakai yra priekinėse briaunose: ant priekinės arkos, priekinio sparno apatinės dalies ir priekinių durelių priekinės briaunos yra atsilupę dažai, kas irgi byloja apie tai, kad ši vieta yra užkabinta tam automobiliui judant kliūties atžvilgiu. Nors, pasak ekspertės, techniniu požiūriu nėra galimybės nustatyti, kuris iš automobilių keitė judėjimo kryptį, nes automobilis „Toyota“ pasitraukė iš eismo įvykio vietos ir nėra jokių susidūrimo pėdsakų, tačiau, teismo nuomone, nukentėjusiojo parodymai, eismo įvykio vietos schema ir fotonuotraukos, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog būtent R.  M. N. važiuodamas link žiedo, esant tamsiam paros metui, dėl nepakankamo atidumo įvažiavo į gretimą eismo juostą, kurioje važiavo M. D. vairuojamas automobilis ir su nukentėjusiojo automobiliu susidūrė. Ši išvada daroma atsižvelgus į tai, kad M. D. jokio lenkimo manevro neatliko (kaip tai būtų išvažiuojant iš R. M. N. eismo juostos ir vėl į ją grįžtant aplenkus R. M. N. automobilį), o važiavo gretima eismo juosta, šiek tiek didesniu nei R. M. N. vairuojamas automobilis greičiu; įvykio vietoje vyksta remonto darbai, įrenginėjamas eismo žiedas, vietoj paprastos sankryžos; ties įrenginėjamu eismo žiedu kelias sukasi gana stipriai į dešinę, nei viena eismo juosta nesusiaurėja; buvo tamsus paros metas; nukentėjusiojo automobilis stovi savo važiavimo eismo juostos viduryje, kur, pasak nukentėjusiojo, jis sustojo po eismo įvykio. Šios faktinės aplinkybės atitinka nukentėjusiojo parodymus, kad R. M. N., dėl atliekamų eismo žiedo įrengimo darbų galėjo nepastebėti, kad kelias sukasi dešiniau, įvažiavo į jo eismo juostą ir taip sukėlė eismo įvykį, o jis (nukentėjusysis) liko stovėti ir laukti pareigūnų eismo juostoje, kurioje ir važiavo iki įvykio.

21.       Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog R. M. N. dėl neatidumo pažeidė KET 9 punkte įtvirtintus reikalavimus, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, nes būdamas nepakankamai atidus, esant tamsiam paros metui, nepastebėjo, kad ties sankryža, kurioje vietoj paprastos sankryžos, įrenginėjamas eismo žiedas, eismo juostos sukasi gana staigiai į dešinę, iš pirmos eismo juostos įvažiavo į antrą eismo juostą, kurioje važiavo M. D. vairuojamas automobilis ir į pastarąjį atsitrenkė. Teismo vidiniu įsitikinimu būtent R. M. N. veiksmai buvo tiesioginė priežastis eismo įvykiui kilti. Tokiu būdu R. M. N. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje.

22.       Byloje nėra duomenų, kad R. M. N. ketino persirikiuoti, todėl KET 104 punkto pažeidimas šalinamas iš kaltinimo, kartu šalinant administracinio nusižengimo aplinkybę, kad R. M. N. persirikiuodamas nedavė kelio nukentėjusiojo vairuojamam automobiliui, nurodant, kad R. M. N. į gretimą eismo juostą įvažiavo dėl neatidumo. Nors apie šios administracinio nusižengimo aplinkybės patikslinimą nebuvo iš anksto pranešta, tačiau, teismo nuomone, R. M. N. gynyba šiuo atveju nebūtų kitokia, nes jis negalėjo paaiškinti, kaip įvyko eismo įvykis, jis nepajuto automobilių kontakto ir, R. M. N. nuomone, įvykio vietoje iš vis buvo tik viena eismo juosta, o nukentėjusysis jį lenkė. Be to šios aplinkybės patikslinimas neužkerta kelio ją ginčyti apeliacine tvarka.

23.       Kita vertus, teismo nuomone, ištirtų įrodymų visuma nepagrindžia kaltinimo aplinkybės, kad iš eismo įvykio vietos R. M. N. pasitraukė tyčia ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje.  

24.       Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

25.       KET 220 punkte, be kita ko, nustatyta, jog jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

26.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-70-2014). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

27.        Nagrinėjamu atveju negalima daryti neabejotinos išvados, dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos tyčia. Iš R. M. N. parodymų matyti, kad jis paties susidūrimo fakto nepajuto, nors ir matė, kaip nukentėjusiojo automobilis sustojo ir įjungė avarinį signalą; apie jo (R. M. N.) vairuoto automobilio apgadinimą, padarytą eismo įvykio metu, sužinojo tik iš automobilio sankabą remontavusių asmenų. Iš nukentėjusiojo parodymų taip pat matyti, kad jis taip pat iš pradžių nesuprato kas įvyko, artėjant prie žiedo, spūstyje pajuto tokį kaip metalo garsą, kaip metalas į metalą trintųsi; tik praėjus kelioms sekundėms suprato, kad reikia išlipti ir pasižiūrėti kas įvyko, nes važiavo centrine juosta. Kontakto pobūdis yra braukiamojo pobūdžio, apgadinimai nėra ženklūs. Šios išdėstytos aplinkybės (aiškaus kontakto garso nebuvimas; neženklūs apgadinimai (nubrozdinimas); eismo įvykio vietoje buvęs intensyvus eismas - automobilių spūstis) rodo, jog R. M. N. galėjo nesuvokti, kad sukėlė eismo įvykį, todėl negalima ir teigti, jog jis iš eismo įvykio pasitraukė tyčia. Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, visas kilusias abejones, kurių nėra galimybės pašalinti, teismas vertina administracinėn atsakomybėn traukiamo R. M. N. naudai ir sprendžia, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėties, todėl, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, administracinio nusižengimo teisena šioje dalyje nutrauktina.

Dėl nuobaudos

28.       Teismas, skirdamas nuobaudą, vadovaujasi ANK 22, 32, 34 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į R. M. N. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

29.       Vairuotojai, padarę ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, baudžiami bauda nuo dešimt iki dvylikos eurų.

30.       R. M. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis administracinį nusižengimą padarė būdamas virš 65 metų amžiaus (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo. R. M. N. pensininkas, per paskutinius 5 metus (2020-11-23 duomenimis) nėra baustas administracine tvarka, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas. Įvertinus asmenį charakterizuojančias ir administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, administracinių nuobaudų paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta R. M. N. paskyrus už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vidutinio dydžio baudą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 636 straipsniu,

nutaria:

R. M. N. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir paskirti jam 11 (vienuolikos) Eur baudą.

Administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nutraukti, nes R. M. N. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“ (banko kodas 40100), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“ (banko kodas 70440), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“ (banko kodas 73000), LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“ (banko kodas 72300), LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“ (banko kodas 71800), ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke (banko kodas 72900).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 20123333765. 

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Teisėja                                                                          Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė

Nuorašas tikras:

Teisėja                                                                          Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė