Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nuosprendis byloje [1-59-205-2012].docx
Bylos nr.: 1-59-205/2012
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Pasvalio rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

                                                                                         Baudž. byla Nr. 1-59-205/2012;

                                                                                         Procesas:1-77-1-00496-2011-9;

Proc. sprend. kategorija: 1.2. 6.1.;

1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 2.3.6.4.2.;

 

HERBAS

 

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 07 d.

Pasvalys

 

           Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jurkštienė,

sekretoriaujant Eglei Keršienei,

dalyvaujant prokurorui (ei) M. J.,

gynėjai advokatei N. P.,

kaltinamajam G. D.,

Nukentėjusiosios atstovei Pasvalio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ž. S.,

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją byloje, kurioje

          G.D., gimęs 1968-01-21 Pakruojyje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs pagrindinį mokslą, bedarbis, registruotas darbo biržoje, išsituokęs, gyvenantis Vienžindžių  kaime, Pasvalio rajone, teistas 2012-04-30 pasvalio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d., kaltinamas  pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 str. 2 d.

          Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą,

 

n u s t a t ė :

 

           Kaltinamasis  G. D. 2011 metų lapkričio 6 dieną, apie 17 val. 30 min., Pasvalio rajone, Vienžindžių kaime, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsiviliojo ir panaudodamas fizinį smurtą, t.y sugriebęs mažametę I. Z., gim. 1997-12-03, už rankos, įsitempė į savo gyvenamąjį namą, pastūmęs parvertė nukentėjusiąją ant grindų, surišo virve rankas ir kojas, užklijavo burną, o  nukentėjusiosios artimiesiems atėjus jos ieškoti  uždarė mažametę I. Z. savo gyvenamojo namo sandėliuke  ir  ten ją laikė netrumpiau kaip iki 2011 metų lapkričio 7 dienos 01 valandos, taip neteisėtai atimdamas nukentėjusiajai I. Z. laisvę.

             Šiais savo veiksmais  G. D. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 str. 2 d.

             Kaltinamasis G. D. savo kaltės pagal jam  pareikštą kaltinimą nepripažino, nurodė, kad  su  V. Z., R. V. ir nukentėjusiąja yra kaimynai. Nepiktuoju. 2011 m. lapkričio 06 dienos vakare  ruošėsi važiuoti  į Guostagalio parduotuvę parsivežti alaus.  Pas jį kieme buvo V. Z. ir jo dukra I. Z.. Atsitiktinai  pamatė, kad  V. Z. laikė rankas ant I. Z. krūtinės. Supratęs tai kaip glamones, tvirkinamuosius veiksmus. Kai grįžo  nusipirkę alaus, I. Z. paklausė ar jam  duos „pačiupinėti“, t.y. norėjo  jai uždėti rankas ant krūtinės. Suprato, kad tai tvirkinamieji veiksmai. Ieva sutikusi, tik prašiusi  niekam apie tai nepasakyti. Po išgertuvių pas V. Z., paprašė Ievą palydėti namo. Ji sutikusi. Atėjus į namus, atsirakino duris, abu įėjo į vidų. Užsirakino duris, atsisėdo ant lovos, nukentėjusiąją apsikabino per pečius ir kalbėjo. Norėjo jaunai mergaitei uždėti ranką ant krūtinės. Siekė ją paglamonėti. Suprato, kad ji yra nepilnametė, tačiau, kad tai tvirkinamieji veiksmai nesuprato. Manė, kad tai glamonės. Mergaitė  sutiko. Palaikyti už krūtinės nespėjo, nes atėjo V. Z. ir ėmė belsti į duris, daužyti langus. Buvo supykęs, norėjo patekti į vidų. I. Z. išleidęs per  langą, liepęs eiti namo ir nesakyti, kad buvo  pas jį. Rankų ir kojų jai nesurišo, burnos neužklijavo. V. Z. pasakė, kad Ieva išėjo į namus. V. Z. nepatikėjo, ieškojo mergaitės  bute. Po to jau visi  ieškoję mergaitės. Buvo iškviesta policija. Apklausiamas policijoje, nepasakė apie savo ketinimus atlikti tvirkinamuosius veiksmus su nukentėjusiąja. Tokius parodymus  duoda  tik teisme, todėl, kad ne tuo kaltinamas. Teigia, kad I. Z. davė neteisingus parodymus, jog jis ją prievarta įvedė į kambarį, užklijavo burną. Duris tai užrakino, kad niekas neateitų. Netiesa,tai, kad mergaitę išlaikęs iki 2 valandos nakties.  2012-04-30 buvo  nuteistas už savo dukros sužalojimą  pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Nukentėjusiosios atsiprašė.

              Nepilnametė nukentėjusioji I. Z., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad  gyvena Vienžindžių kaime, Pasvalio rajone, kartu su broliais, seserimis, tėčiu ir tėčio sugyventine. Netoliese kaimynystėje gyvena G. D., su juo santykiai geri, nesipyksta. Kol pas G. D. gyveno jo dukra Monika, ji su ja draugavo, mokėsi vienoje klasėje. 2011-11-06 vakare pas juos į namus atėjo išgėręs G.

D., atsinešė du litrus alaus, kurį išgėrė kartu su jos tėčiu. G. D. paprašė jos jį palydėti į manus, nors neatrodė tiek girtas, kad pats nebepareitų. Ji, nieko blogo nepagalvojusi, sutiko jį palydėti. Kai nuėjo iki G. D. namų, tuo metu buvo apie 18-19 val. Palydėjo jį iki namo. G. D. atsirakinus duris ji jau pasisuko grįžti į namus, bet G. D. pradėjo ją šaukti, kur ji einanti. Ji grįžo prie namo, G. D. sugriebė ją už rankos ir įsitempė į namo vidų. Ji nesipriešino, nes jis suaugęs, už ją daug didesnis, stambesnis, suaugęs vyras. Įsitempęs ją į kambarį užrakino namo duris, ją pastūmė ir ji pargriuvo kambaryje ant grindų. Paėmė nuo lovos tame kambaryje virvę ir pradėjo jai rišti rankas. Nieko nesakė jai tuo metu. Ji labai išsigando, pradėjo verkti, bet jis į tai nekreipė dėmesio, o po to, paėmęs izoliacijos užklijavo jai burną. Tada ji išsigando dar labiau. Netrukus ji išgirdo, kad beldžiasi į duris ir šaukia jos tėtis, kad G. D. atidarytų duris, įleistų jį į vidų. G. D. jos tėvui aiškino, kad neranda raktų ir negali atrakinti durų. Ją pačią tuo metu nutempė į koridoriuje esantį sandėliuką. Tempdamas grasino jai, kad tylėtų, nieko nesakytų, grasino užmušiantis, jei ji šauks. Uždarė ją surištomis rankomis ir užklijuota burna sandėliuke, kur ji liko viena. Būdama sandėliuke girdėjo, kaip G. D. į namą įleido jos tėtį. Ji girdėjo, kad tėtis klausinėjo, kur ji yra, o G. D. jam aiškino, kad ji išėjo į namus ir jos jo namuose nėra. Ji negalėjo šauktis pagalbos, o be to ir bijojo, nes prieš tai jai G. D. grasino, kad užmuš. Kai G. D. patikino tėtį, kad jos nėra namuose, tėtis išėjo. Po to girdėjo, kad ir G. D. išėjo, girdėjo, kaip užrakino namo duris. Kiek ji laiko prabuvo sandėliuke, nežino, bet jai atrodė, kad ilgai. Kai G. D. parėjo, , į sandėliuką pas ją dar nėjo. Po kurio laiko išleido ją iš sandėliuko, atrišo rankas, nuplėšė nuo burnos izoliaciją. Vėl jai grasino, kad jei ji pasakys tiesą, ją užmuš ir išleido ją iš savo namų. Ji iš karto parėjo namo. Iš pradžių tėvams nesisakė, kur buvo ir kas jai atsitiko, nes labai bijojo G. D.. Tėvams iš pradžių, kaip buvo liepęs sakyti G. D., sakėsi, kad ją nežinomas automobilis buvo išvežęs. Kitą dieną prisipažino, kad netiesą pasakė ir pasisakė, kad G. D. ją buvo savo namuose užsidaręs. Po šio įvykio, kai viskas išaiškėjo, G. D. kalbėjosi su ja. Vieną kartą vėl mokė sakyti, kad  ji buvo tada išėjusi pasivaikščioti, o kitą kartą buvo atėjęs ir atnešė saldainių, limonado, atsiprašinėjo jos, kad su ja šitaip pasielgė (b. b. 27-28 l.).

L. V. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji yra jo dukra, su ja nepiktuoju, o kaltinamasis - jo draugas. 2011-11-06  parduotuvėje nusipirko  2 butelius alaus. Kai sugrįžo iš parduotuvės, visi vaikai ir sugyventinė R. V. buvo namuose. Apie 17 valandą pasikvietė G. D. išgerti. Apie 18 valandą baigė išgertuves ir dukra I. Z. išlydėjo G. D. į namus. Jis prašė. Kai dukra už 10 minučių negrįžo namo, išėjo ieškoti jos pas G. D., kuris gyvena gal už 200-300  metrų nuo jo namo. Beldė į duris, bet  G. D. neatrakino, sakė, jog pametė raktą ir pasiūlė įlįsti per langą.  Nelindo bijodamas nemalonumų. Grįžo namo ir su sugyventine R. V. pradėjo ieškoti dukros kaime. Į pagalbą atvažiavo brolis M. Z. su mašina. Ievos niekur nerado ir apie tai pranešė policijai. Policijos pareigūnai prašė pakviesti G. D.. Pastarasis jau buvo atrakinęs duris. Dukrą surado tik apie pirmą valandą nakties, kai atvyko policijos pareigūnai. Ji slėpėsi prie eglučių netoli namų. Buvo apsiverkusi, bijojo. Pradžioje dukra sakė, kad ją paėmė mašina, pavežė ir paleido. Tik trečią dieną pripažino, kad buvo pas G. D. surišta sandėliuke, bijojo G. D.. Dukrąpa tikrino gydytojas. Nustatė, kad lytinių santykių neturėjo. G. D. atėjo ir atsiprašė Ievos už įvykį, sakydamas „ atsiprašau, Ieva, daugiau taip nebedarysiu“.

              L. R. V. parodė, kad  nukentėjusiajai ji yra pamotė. Sutaria gerai. Gyvena kartu jau 13 metų. Kaimynas G. D. 2011-11-06 pas juos atėjo apie 17 ar 18 valandą. Su V. Z. išgėrė butelį alaus. Po to G. D. paprašė, kad Ieva jį palydėtų namo. Ieva  nenorėjo eiti, tačiau išėjo. Kai po 10 minučių Ieva negrįžo,  V. Z. išėjo jos ieškoti pas G. D., bet nerado. Tuomet abu  ėjo jos ieškoti. Nerado. Paskambino  broliui M. Z.. Mergaitės ieškojo važinėdami automobiliu po kaimus. Neradę, iškvietė policiją. G. D. įkalbinėjo juos nekviesti policijos, sakė, kad mergaitė atsiras. Policiją iškvietę apie 23:30 val. Atvykus policijai, ties eglėmis pamatė verkiančią Ievą. Pradžioje mergaitė aiškino, kad  ją vežė mašina į  kaimelį, kad jos neišleido. Po kelių dienų papasakojo, kad buvo pas G. D., kad jis ją už rankos pagriebęs įsitempė į kambarį,  kad rišė rankas, kad  užklijavo burną. Kai atvažiavo policija jis ją paleido, atrišo rankas, atklijavo burną ir prigrasino nesakyti tiesos. Jos pasakojimu patikėjusi, mačius jai  ant rankos rišimo žymę. G. D. po keleta dienų atėjo ir prašė, kad Ieva jam atleistų.

              L. M. Z. parodė, kad jam paskambino Rasa vaišvilaitė ir pasakė, kad dingo Ieva. Nuvykęs pas juos. Sužinojo, kad Ieva išlydėjo G. D. ir dingo.  G. D. versija: sustojo kažkokia tamsi mašina, įsisodino ją ir išsivežė. Mergaitės ieškojo , bet neradę, pranešė policijai. Po ilgo ieškojimo mergaitė atsirado. Ją pastebėjo  verkiančią tarp eglučių. P. I. pasakojo, kad ją vežė su tamsia mašina ir paliko. Verkė, buvo smarkiai išsigandusi. Vėliau  pasakė, kad ją G. D. buvo surišęs ir įmetęs į sandėliuką. Mergaitė pasakojo verkdama, sakė, jog buvo prigrasinta G. D.. Pats mano, kad G. D. turėjo seksualinių ketinimų, nes mergaitė jau paaugusi. Kai G. dauparo namuose ieškojo Ievos, tai į sandėliuką neužėjo. G. D. aiškinimas jo neįtikino. Mergaitė papasakojo, kad G. D. buvo surišęs rankas, užklijavęs burną. Ievai rodė ant rankos raudonus dryžius.

           L. R. T. parodė, kad yra socialinė darbuotoja ir apie tai, kad nepilnametė I. Z. buvo dingusi prieš dieną, sužinojo iš policijos pareigūnės. Buvo atliekama mergaitės apklausa. Ieva verkė. Pradžioje pasakojo, kad sustojo mašina ir kažkokie  vyrai ją buvo nusivežę. Jos pasakojimu nepatikėjusios. Suprato, kad mergaitė kažką slepia,  minėjo, jog neis į mokyklą, nes  bijo, kad gali dingti einant iš mokyklos. Tame buvo paslaptis. Suprato, kad mergaitė kažką nutyli, kad  labai bijo,  be perstojo verkė. Tą dieną, kai kartu su policijos pareigūnais nuvyko pas G. D., jis aiškino, kad Ievos prašė palydėti tik iki vartelių, tačiau G. D. buvo labai pasimetęs, išsigandęs. Ievos šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl socialinių  įgūdžių stokos,  girtavimo. Duomenų, kad prie dukros šeimoje priekabiaujama  nėra.

          Liudytoja I. L. parodė, kad yra socialinė darbuotoja. 2011-11-09  paskambino R. V. ir pasakė, kad Ieva papasakojo kas įvyko. Mergaitė buvo nuvežta pas ginekologą patikrinimui, nustatyta, kad lytinių santykių neturėjo. Nuvyko į policijos komisariatą apklausai. Ieva labai aiškiai dėstė įvykius, kurie įvyko. Paaiškino, kad  G. D. paprašė palydėti į namus, įsiviliojo į vidų, o kai atėjo tėvas ieškoti,  ją surišo, užklijavo burną. Vėliau G. D. prisidėjo prie tėvų, ieškojo jos kartu. Grįžęs išleido. Prigrasino nieko nesakyti. Ievos šeima yra socialinės rizikos auginančių vaikų apskaitoje dėl socialinių įgūdžių stokos bei piktnaudžiavimo alkoholiu. Byloje nėra duomenų, kad nepilnametė gali būti tvirkinama. Santykiai šeimoje draugiški, mergaitė mandagi, paslaugi, draugiška,  lanko mokyklą, mokytojų atsiliepimai geri.

            Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad  nusikaltimo padarymo vieta yra Vienžindžių kaime, Pasvalio rajone (b.l.11-16).

            Tokiu būdu kaltinamojo kaltė, padarius  jam inkriminuotą nusikaltimą-įrodyta. Jo  padaryta  veika kvalifikuotina pagal LR BK 146 str.2 d.. Jis 2011 m. lapkričio 6 d., apie 1730val., Pasvalio r., Vienžindžių k., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsiviliojo, po to, panaudodamas fizinį smurtą, sugriebė mažametei I. Z. už rankos, įsitempė į savo gyvenamą namą, stumdamas  parvertė ją ant grindų,  surišo  virve rankas ir kojas, užklijavo burną, o atėjus artimiesiems ieškoti nukentėjusiosios, uždarė I. Z. savo gyvenamojo namo sandėliuke, ir išlaikė  ne trumpiau kaip iki  2011-11-07 01 valandos,  taip neteisėtai atimdamas nukentėjusiajai I. Z. laisvę. Nors  kaltinamasis savo kaltės nepripažino,  ji visiškai pagrįsta mažametės I. Z. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją.  Jos parodymai neprieštarauja  kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms,  byloje apklaustų liudytojų parodymams ir paties kaltinamojo  parodymams, kad jis,  kviesdamas mažametę I. Z. palydėti jį į namus, turėjo tikslą  atlikti su ja tvirkinamuosius veiksmus, t.y. „uždėti jai rankas ant  krūtinės“.  Tuo tikslu ją pasisodino ant lovos  ir laikė apkabinęs per pečius, tačiau tam sutrukdė mažametės tėvas V. Z., atėjęs ieškoti dukros. Kaltinamojo parodymus, kad jis nesurišo mažametei  nukentėjusiajai rankų, kojų, neužklijavo lipnia juosta burnos, teismas vertina  kritiškai, kaip  jo gynybinę poziciją, kuri prieštarauja byloje nustatytas aplinkybes.

           Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį visuomenei, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).

            Kaltinamasis G. D. padarė nusikaltimą, priskiriamą  apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.),  būdamas neteistas, tačiau  pirmiau  padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d. Nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, charakterizuojamas neigiamai, baustas administracine tvarka, nusikalstama veika buvo nukreipta prie  mažametį asmenį. Skirtina laisvės atėmimo  bausmė. Jos  trukmė nustatytina remiantis LR BK 61 straipsnio nuostatomis.

          Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis  šią nusikalstamą veiką padarė  būdamas neteistas, taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatos, esant pagrindo manyti, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Remiantis LR BK 75 str.1 d. 8 p.,  67 str., 1 d.,2 d.5 p.,8 p.,9 p., skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos.

           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 308 str. teismas

                                               n u s p r e n d ž i a :

 

G.D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d., ir nuteisti  laisvės atėmimu dvejiems metams.

             Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. šiuo nuosprendžiu  paskirtą bausmę subendrinti su 2012 m. balandžio 30 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę  bausmę nustatyti laisvės atėmimą  2 metams 3 mėnesiams.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str.1 d., 2 d.,  laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant  nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK  67 str.,1 d., 2 d.5 p., G. D. paskirti  iki 2013-01-01 atlikti  70 valandų trukmės nemokamų viešųjų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK  67 str.,1 d., 2 d. 8 p., bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu G. D. uždrausti prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens I. Z..

            Remiantis Lietuvos Respublikos BK  67 str.,1 d., 2 d. 9 p. G. D. įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu  dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

            Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

            Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Pasvalio rajono apylinkės teismą.

 

Teisėja                                                                                    Virginija Jurkštienė