Civilinė byla Nr. e2S-190-340/2019

  Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02492-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.20; 3.3.2.4.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. vasario 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo P. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovui VĮ Turto bankas dėl įpareigojimo sudaryti notarinės formos sutartį su aukciono laimėtoju, tretieji asmenys VĮ Registrų centras, notaras S. S., I. Š., ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas P. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą sudaryti nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) notarinės formos pirkimo–pardavimo sutartį su paskelbtu aukciono laimėtoju P. S. ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai vilkina notarinės sutarties pasirašymą, todėl vadovaujantis CK 6.421 straipsnio 1 ir 3 dalimis prašė įpareigoti atsakovą sudaryti tokią sutartį su ieškovu.

2.       Atsakovas VĮ Turto Bankas su ieškinio reikalavimu nesutiko. Nurodė, kad 2018 m. sausio 26 d. priėmė sprendimą panaikinti elektroninio aukciono Nr. 146132 rezultatus ir paskelbė aukcioną neįvykusiu. Toks sprendimas yra viešojo administravimo aktas ir jo pats atsakovas neturi teisės pasinaikinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi perdavė civilinę bylą Nr. e2-7689-294/2018 Vilniaus apygardos teismui nagrinėti pirmąja instancija tarp šalių kilusį ginčą dėl viešo konkurso (aukciono).

4.       Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu, ieškovo atstovui išdavus teismo liudijimą gauti papildomus įrodymus iš VĮ Registrų centro ir juos gavus papildomai aiškinant (tikslinant) ieškinio aplinkybes paaiškėjo, kad byla vis dėlto yra neatsiejamai susijusi su viešu konkursu. Teismas, vadovaudamasis teismų praktika, nurodė, jog ginčas dėl valstybinio turto viešo aukciono sandorio galiojimo yra priskiriamas prie ginčų dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad ginčai, kilę dėl turto pardavimo viešojo aukciono būdu priskiriami prie ginčų dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių ir turi būti nagrinėjami pirmąja instancija apygardos teismuose, todėl bylos nagrinėjimas Vilniaus miesto apylinkės teisme pažeistų teismingumo taisykles. Teismas civilinę bylą perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Atskiruoju skundu ieškovas P. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

5.1.       CPK 27 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog apygardos teismai pirma instancija nagrinėja bylas, kylančias iš viešo konkurso teisinių santykių. Pagal CPK 27 straipsnio 1 dalies 3 punkto sampratą matyti, jog pagrindinis bylos rūšinio priskyrimo apygardos teismui kriterijus yra bylos esmės kilimas iš viešo konkurso teisinių santykių. Viešo konkurso samprata yra įtvirtina CK XLIX skyriuje (6.947 – 6.952 str.). Viešo konkurso esmė yra konkurso dalyvių atitikimo konkurso sąlygoms nustatymas bei laimėjusio konkurso dalyvio, pagal konkrečias viešo konkurso sąlygas, išrinkimas. Nagrinėjamas ginčas nė vienu aspektu nėra susijęs su viešu konkursu, kadangi ginčas kilo ne iš viešo konkurso sąlygų ar laimėtojo parinkimo procedūrų, tačiau vien tik dėl pasibaigusio civilinio kodekso aukciono organizatoriui po aukciono pabaigos numatytų civilinių pareigų nevykdymo. Apelianto manymu, nebuvo jokio teisinio pagrindo nagrinėjamoje byloje techninę atsakovo pasirinkto parduodamo turto kainos siūlymo procedūrą – aukcioną laikyti viešu konkursu.

5.2.       Visas ginčas byloje kilo tik dėl to, jog ne aukciono dalyviai, o atsakovas nepripažįsta atsakovo paskelbto aukciono rezultato, nes šis rezultatas atsakovo netenkina. Ginčas byloje yra susijęs vien tik su atsakovo CK 6.421 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos nevykdymu, o ne aukciono ar viešojo konkurso teisiniais santykiais. Niekam iš aukciono dalyvių aukciono rezultatų neginčijus, bylos ginčas yra susijęs tik su įvykusio juridinio fakto įvertinimu, o ne kylantis iš viešojo konkurso teisinių santykių.

6.       Atsakovas VĮ Turto bankas atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

6.1.       Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. gruodžio 21 d. laikotarpiu nuo 13:00 val. iki 14.12 val. buvo nustatytas elektroninių varžytinių sistemos sutrikimas, kuris turėjo įtakos aukciono Nr. 146132 rezultatui, atsakovas privalėjo panaikinti įvykusio aukciono rezultatą ir paskelbti aukcioną neįvykusiu, ką atsakovas 2018 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. P14-5 „Dėl viešo aukciono rezultatų panaikinimo“ ir padarė. Nors ieškovas kaip ieškinio reikalavimo konkrečiai nesuformulavo prašymo panaikinti 2018 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. P14-5 „Dėl viešo aukciono rezultatų panaikinimo“, tačiau iš ieškinio turinio akivaizdu, kad tai ginčija, nes nesutinka su aukciono rezultatų panaikinimu. Vadinasi, yra kilęs ginčas dėl viešo aukciono, o tokie teisiniai santykiai yra panašūs į viešo konkurso (CK 6.947 straipsnis) teisinius santykius. Dėl to ir ginčai, kylantys iš tokių santykių, turi būti sprendžiami analogiškai. Tai reiškia, kad ginčų dėl viešo aukciono teismingumas nustatomas kaip ir ginčų dėl viešo konkurso pagal CPK 27 straipsnio 3 punktą.

6.2.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo padaryta išvada, kad jei civilinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl įpareigojimo sudaryti turto pirkimo–pardavimo sutartį, kai remiamasi viešo aukciono sandoriu, kuris neginčijamas, priskiriamas prie ginčų dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių ir civilinės bylos teismingumas nustatomas pagal CPK 27 straipsnio 3 punktą. Atsižvelgiant į tai, ši civilinė byla pagrįstai perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Atskirasis skundas atmetamas.

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

8.       Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla pagal ieškovo P. S. ieškinį perduota nagrinėti pirmąją instancija Vilniaus apygardos teismui, teisėtumas ir pagrįstumas.

9.       Byloje nustatyta, kad atsakovas 2017 m. gruodžio 18 d. organizavo pagalbinės patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 36,38 kv, m., esančios (duomenys neskelbtini), elektroninį aukcioną Nr. 146132. Aukciono dalyvis P. S., pasiūlęs už turtą didžiausią kainą, vadovaujantis VĮ Turto banko generalinio direktoriaus 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. PI-134 patvirtintų Valstybės įmonės Turto banko organizuojamų viešų aukcionų, kuriuose parduodamas valstybės ir savivaldybių nekilnojamasis turtas, vykdymo informacinių technologijų priemonėmis taisyklių (toliau – Taisyklės) 35 punktu, tapo aukciono laimėtoju. Atsakovas, nustatęs, kad 2017 m. gruodžio 21 d. laikotarpiu nuo 13:00 val. iki 14.12 val. buvo nustatytas elektroninių varžytinių sistemos sutrikimas, kuris turėjo įtakos aukciono Nr. 146132 rezultatui, 2018 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. P14-5 „Dėl viešo aukciono rezultatų panaikinimo“ panaikino elektroninio aukciono Nr. 146132 rezultatus ir paskelbė aukcioną neįvykusiu. Ieškovas P. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui VĮ Turto bankas, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą sudaryti nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) notarinės formos pirkimo–pardavimo sutartį su paskelbtu aukciono laimėtoju P. S. ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas jau po ieškinio priėmimo nustatęs, kad ginčas tarp šalių yra kilęs dėl turto pardavimo viešojo aukciono būdu, dėl ko ginčas turi būti priskiriamas prie ginčų dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių ir turi būti nagrinėjamas pirmąja instancija apygardos teisme, sprendė, jog bylos nagrinėjimas Vilniaus miesto apylinkės teisme pažeistų teismingumo taisykles. Atsižvelgdamas į tai, teismas 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2-7689-294/2018 perdavė Vilniaus apygardos teismui nagrinėti pirmąja instancija tarp šalių kilusį ginčą dėl viešo konkurso (aukciono). Ieškovas P. S., nesutikdamas su minėta 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

10.       Atskirajame skunde nurodoma, kad nagrinėjamas ginčas nėra susijęs su viešu konkursu, kadangi ginčas kilo ne iš viešo konkurso sąlygų ar laimėtojo parinkimo procedūrų, tačiau vien tik dėl pasibaigusio civilinio kodekso aukciono organizatoriui po aukciono pabaigos numatytų civilinių pareigų nevykdymo. Apelianto manymu, nebuvo jokio teisinio pagrindo nagrinėjamoje byloje techninę atsakovo pasirinkto parduodamo turto kainos siūlymo procedūrą – aukcioną, laikyti viešu konkursu. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

11.       CPK 27 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių.

12.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus paslaugų pirkimas pagal viešojo pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojamas analogiškai kaip ir daiktų pirkimas (CK 6.380–6.382 str.), todėl tokių ginčų nagrinėjimo procesinė tvarka neturėtų skirtis. Pagal CK 6.381 įtvirtintą taisyklę viešojo pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos konkurso tvarka, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Konkurso tvarka nustatyta todėl, kad būtų parinktas geriausias ir ekonomiškai, finansiškai ar kitaip naudingiausias variantas. Tokiu būdu pirkimams išleidžiamos valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės ar savivaldybės fondų lėšos būtų naudojamos efektyviausiai. Privatizuojant valstybei ar savivaldybei priklausantį turtą vadovaujamasi iš esmės tokiais pačiais principais, nes siekiama sudaryti pirkėjų konkurenciją, kad parduodant valstybei ar savivaldybei priklausantį turtą privatizavimo sandoriai būtų sudaryti kuo naudingesnėmis valstybei ir savivaldybei sąlygomis. Viena iš naudingumo pasekmių gali būti tai, kad daugiau lėšų gaunama į atitinkamą biudžetą. Prekių ir paslaugų viešo pirkimo–pardavimo sutartims CK normos taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita (CK 6.382 str.). CK 6.419 straipsnis reglamentuoja daiktų pirkimą–pardavimą aukciono būdu, o jo 3 dalis (nutarties priėmimo metu galiojančio CK 6.419 str. 4 d.) – įstatymų taikymą, vykdant valstybei ar savivaldybei priklausančių daiktų pirkimą–pardavimą pagal tokią pačią taisyklę, kaip CK 6.382 straipsnyje. Privatizavimo sandorių teisinio reglamentavimo tikslai, santykių pobūdis ir prigimtis yra pagrindas prieiti prie išvados, kad teisiniai santykiai yra panašūs, ir kilę ginčai gali būti nagrinėjami analogiškai. Ginčas dėl valstybinio turto viešo aukciono privatizavimo sandorio galiojimo yra priskiriamas prie ginčų dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2008).    

13.       Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovas VĮ Turto bankas vykdė valstybei priklausančio ginčo turto pardavimo procesą viešo aukciono būdu, ieškovo ieškinio reikalavimas yra susijęs su įvykusio aukciono rezultatų įteisinimu, ginčas kilo iš turto pirkimo–pardavimo viešo aukciono būdu teisinių santykių. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju ieškovas ne tik prašo įpareigoti atsakovą sudaryti ginčo turto notarinės formos pirkimo–pardavimo sutartį, kuri tiesiogiai susijusi su viešo aukciono rezultatu, bet taip pat, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdžiuose, ieškovas ginčija atsakovo veiksmus aukcioną paskelbus neįvykusiu, t. y. ieškovas nesutinka su atsakovo priimtu sprendimu dėl elektroninio aukciono Nr. 146132 rezultatų panaikinimo ir aukciono paskelbimo neįvykusiu. Tai reiškia, jog teismas, nagrinėjantis tarp šalių kilusį ginčą, taip pat turės vertinti ir minėtą atsakovo priimtą sprendimą, kuris iš esmės susijęs su viešo aukciono procedūrų tinkamu vykdymu, o taip pat nagrinėjamoje byloje turės būti sistemiškai analizuojami (be kitų) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo nuostatų reikalavimai.

14.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis minėtu kasacinio teismo išaiškinimu, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas priskirtinas prie ginčų dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių ir civilinės bylos teismingumas nustatomas pagal CPK 27 straipsnio 3 punktą. Toks ginčas nagrinėtinas apygardos teisme.

15.       Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LA T CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

16.       Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teismingumą reglamentuojančias procesinės teisės normas, dėl ko priėmė pagrįstą nutartį, todėl ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                 Tatjana Žukauskienė