Administracinė byla Nr. N444-1723/2009
Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.3; 45.4.2(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. liepos 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 1 d. nutarimo V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Zarasų rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas 2008 m. balandžio 10 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1241 straipsnio 6 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2008 m. balandžio 10 d. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,35 promilės), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, eismo įvykio metu apgadindamas automobilį. Protokole nurodyta, kad tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 68 ir 172 punktų reikalavimus.
II.
Zarasų rajono apylinkės teismas 2008 m. liepos 1 d. nutarimu V. B. už ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 30 litų baudą, o už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą - 2500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda - 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams. Automobilį „Subaru Legacy“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta grąžinti V. B. tik po to, kai bus sumokėta paskirta bauda.
V. B. paaiškino, kad 2008m. balandžio 10 d. buvo su draugu prie ežero ir vartojo alkoholinius gėrimus. Kadangi negalėjo vairuoti, paprašė draugo A. Z. atvežti draugę J. J., kad ši parvažiuotų jo automobiliu į Zarasus. Teigė, kad automobilį vairavo J. J., o jis tik sėdėjo šalia. Paaiškino, kad netoli Zarasų miesto J. J. nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio į griovį. Mašina pakibo ir jie negalėjo išvažiuoti. Tuomet J. J. išėjo ieškoti pagalbos, o jis su A. Z. liko prie automobilio. Pripažino atvažiavusiems policijos pareigūnams nenurodęs, kas vairavo automobilį. Surašant dokumentus, nurodė atsisakęs juos pasirašyti, nes automobilio nevairavo. Paaiškino, kad automobilis apgadintas nebuvo, kelio sankasa nepažeista. Automobilį teigė įsigijęs balandžio 7 dieną su nežymiais apgadinimais. Liudytoja J. J. parodė, kad apie tris metus draugauja su pažeidėju. Nurodė, kad 2008 m. balandžio 10 d., apie 15 val., pas ją atvažiavo A. Z. ir liepė važiuoti pasiimti V. B. Teigė, kad ji vairavo automobilį, o V. B. sėdėjo šalia. Automobiliui įvažiavus į griovį, nuėjo ieškoti pagalbos. J. J. teigė, kad norėjo eiti į policiją ir pranešti, jog ji vairavo automobilį, bet V. B. uždraudė tai daryti, sakydamas, kad viską išsiaiškins teisme. Liudytojas A. Z. parodė, kad V. B. yra jo draugas. 2008 m. balandžio 10 d. jam paskambinęs V. B. paprašė atvežti jo draugę J., nes jis išgėręs ir negali vairuoti. Teigė, kad jis nuvežė J. J. prie ežero, ši sėdo į vairuotojo vietą ir išvažiavo. Jis važiavo iš paskos. Automobilui įvažiavus į griovį, A. Z. teigimu, J. J. nuėjo ieškoti pagalbos, o jie liko prie automobilio.
Liudytojas V. N. parodė, kad su pažeidėju jokių santykių nepalaiko, apie įvykį sužinojo iš budėtojo. Paaiškino, kad įvykio vietoje prie automobilio buvo V. B., A. Z. ir V. K.. Iš pradžių V. K. sakė, kad automobilį vairavo jis, tačiau paaiškinus apie mokėtiną baudą, tai paneigė. Nurodė, jog V. B. buvo susižalojęs galvą, o automobilis apgadintas (kadangi automobilio neapžiūrinėjo, tiksliai negalėjo nurodyti, kokie apgadinimai buvo). Liudytoja A. J. davė analogiškus parodymus. Ji parodė, kad apžiūrėjo V. B. priklausantį automobilį ir, nustačiusi apgadinimus, surašė juos į autoavarijos vietos schemą.
Liudytojas V. K. parodė, kad atvažiavęs A. Z. jo paprašė virvės, sakė, kad reikia patraukti V. B. mašiną nuo kelio. Jis nuvažiavo su A. Z. Su V. B. nekalbėjo, nes prie jo automobilio atvyko policijos pareigūnai. Negalėjo paaiškinti, kodėl sakė, kad jis vairavo automobilį.
Liudytojas V. S., atlikęs priverstinį automobilio nuvežimą, parodė, kad jokių išorinių automobilio apgadinimų nepastebėjo, nukritusių automobilio detalių nebuvo. Paaiškino, kad automobilis stovi aikštelėje toks, koks buvo jo nuvežimo dieną.
Teismo konstatavimu, nors V. B. neigia padaręs jam inkriminuojamus pažeidimus, jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais. Nustatyta, jog atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą, šalia automobilio buvo V. B., A. Z. ir V. K. Įvykio vietoje V. B. neįvardijo, kas vairavo automobilį. A. Z. buvo atvykęs savo automobiliu. V. K. vairavęs automobilį paneigė. J. J. ir A. Z. tvirtino, kad automobilį vairavo J. J. Tačiau, teismo konstatavimu, abu šie asmenys yra artimi V. B. draugai, suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymai atmestini. Teisminio nagrinėjimo metu nei V. B., nei liudytojas A. Z. nepaaiškino, kad į įvykio vietą buvo atvežtas V. K. ir kad jis prisipažino vairavęs automobilį. Tai paaiškėjo tik apklausus policijos pareigūnus V. N. ir A. J. Dviejų versijų iškėlimas dėl to, kas vairavo automobilį, teismo nuomone, rodo, kad pažeidėjas įvairiais būdais siekia išvengti administracinės atsakomybės.
Teismas konstatavo, kad byloje įrodyta, jog V. B. vairavo automobilį, būdamas neblaivus (to neneigia ir jis pats, tai įrodo asmens blaivumo testo rezultatai). Todėl jo veika pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį kvalifikuota teisingai. Nustatyta, jog apžiūrėjus automobilį vietoje, konstatuoti kai kurie nežymus jo apgadinimai (b.l.4). V. B. teigė, kad nustatyti apgadinimai nebuvo padaryti, jam įvažiavus į griovį, kad tokį automobilį jis įsigijo. Iš automobilio registracijos liudijimo nustatyta, kad jis įgytas 2008 m. balandžio 7 d.(b.l.26), trys dienos iki įvykio. Apžiūrėjus automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje, specialistas A. B. paaiškino, kad automobilio apgadinimai nežymus, jie automobilio techninei apžiūrai įtakos neturėtų, o nustatyti jų padarymo laiką nėra galimybės (b.l. 47-48). Teismas nusprendė, kad byloje nesurinkta įrodymų, jog apgadinimai padaryti įvykio metu, todėl šalintinas kaltinimas, kad automobilis buvo apgadintas eismo įvykio metu. Konstatuota, jog nors V. B., įvažiuodamas į griovį, neapgadino automobilio ir kelio sankasos, jis, vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į griovį, pažeisdamas KET 172 punkto reikalavimus. Todėl jo veika pagal ATPK 1241 straipsnio 6 dalį kvalifikuota teisingai.
V. B. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad pažeidėjas anksčiau administracine tvarka nebaustas. Jam paskirtas sankcijoje numatyto baudos minimumo ir maksimumo vidurkis (ATPK 30² str. 1 d.).
III.
Apeliaciniu skundu V. B. prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliantas neigia kėlęs kokias nors versijas, pažymi nurodęs, kad automobilį vairavo J. J. (ji ir A. Z. tai patvirtino). Teigia, kad teismo nutarimas abstraktus, jo teiginiai prieštarauja vieni kitiems, nepagrįsti įrodymais, nutarimas paremtas spėlionėmis ir prielaidomis. Neaptarta, kodėl policininkų parodymai vertinami kaip teisingi, atspindintys eismo įvykį, nors jų eismo įvykyje nebuvo, o jo ir liudytojų, dalyvavusių eismo įvykyje, parodymai atmetami. Apelianto teigimu, nėra parodymų vertinimo, jų analizės, teismas tik formaliai konstatavo, kad jis įvairiais būdais siekia išvengti administracinės atsakomybės (nenurodyta, kokie tai būdai). Apeliantas pažymi, kad teismas pripažino, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas neteisingai, t. y. nurodytų jo papildymuose automobilio apgadinimų nebuvo. Apelianto teigimu, protokolą suklastojo jį surašiusi Zarasų rajono policijos komisariato vyriausioji patrulė A. J. Apeliantas nurodo, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jis viršijo leistiną greitį, tai tik prielaida ir spėjimas. Apelianto teigimu, teismas nemotyvuotai paliko jo veikos kvalifikavimą pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį. Tai, kad autoavarijos vietos schema ir administracinio teisės pažeidimo protokolo papildymai suklastoti, apelianto manymu, patvirtina tas faktas, kad schema jo nepasirašyta, nepilnai užpildyta. Pažymi, kad A. J. schemoje klaidingai nurodė, kad automobilis yra ant kelio, be to, kad jis atsisakė pasirašyti (apelianto teigimu, schema jam pasirašyti nebuvo pateikta). Policijos pareigūnų suinteresuotumą bylos baigtimi, apelianto teigimu, įrodo suklastotas administracinio teisės pažeidimo protokolo papildymas bei schema prie jo. Apelianto manymu, nesant autoįvykio, byla nutrauktina.
Zarasų rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad V. B. administracine tvarka nubaustas pagristai. Teigia, kad V. B. nori išvengti atsakomybės, todėl kuria įvairias prielaidas, netinkamai interpretuoja teismo nutarimo sakinius.V. B. teiginys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas neteisingai, neatitinka tikrovės. Teismo nutarime tai nenurodama, nekonstatuota ir tai, kad jis viršijo leistiną važiavimo greitį (teismo nutartyje minima, kad V. B. nepasirinko saugaus važiavimo greičio). Atsiliepime remiamasi KET 53, 172 punktais. Paaiškinama, jog V. B. atsisakė pasirašyti eismo įvykio schemoje, tai pažymėjo ir vyriausioji patrulė A. J. Pažymima, kad pastaroji buvo atvykusi į eismo įvykio vietą, tai paliudijo V. S. Nurodoma, jog V. B. nei įvykio vietoje, nei būdamas policijos komisariate nepateikė paaiškinimo, kas vairavo transporto priemonę. Į įvykio vietą atvežtas V. K. norėjo prisiimti kaltę, tačiau vėliau atsisakė tai padaryti. Versija, kad automobilį vairavo V. B. draugė J. J., atsirado tik teisme. Pažymima, jog V. B., V. K., A. Z. bei J. J. yra pažįstami ir draugai, suinteresuoti, kad V. B. nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn. Apeliaciniame skunde nepaaiškinta, kokiu pagrindu policijos pareigūnai yra suinteresuoti patraukti administracinėn atsakomybėn V. B.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantui administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 1241 straipsnio 6 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį. ATPK 1241 straipsnio 6 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad KET pažeidimai, atskirai neaptarti ATPK, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 40 litų, o ATPK 126 straipsnio 4 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo 2000 iki 3000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Apeliantas neigia vairavęs automobilį, nurodo, kad automobilį vairavo J. J., jis tik sėdėjo šalia. Jo manymu, teismo nutarimas nepagrįstas, paremtas spėlionėmis, administracinio teisės pažeidimo protokolas suklastotas, o policijos pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys.
Iš policijos pareigūnės A. J. tarnybinio pranešimo (b.l.6) bei paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad, gavus pranešimą apie eismo įvykį, nuvykus į jo vietą, ten J. J. nebuvo, administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas V. B., šis autoavarijos vietos schemą pasirašyti atsisakė. Policijos pareigūnas V. N. teismo posėdyje paaiškino, kad įvykio vietoje buvo rasti K., B. ir Z. K. iš pradžių teigė vairavęs į griovį įvažiavusį automobilį, tačiau vėliau tai paneigė. Z. vairuotas automobilis stovėjo šalia. V. N. teigė esąs įsitikinęs, kad į griovį įvažiavusį automobilį vairavo V. B., nes jis buvo susitrenkęs galvą. Policijos pareigūnų paaiškinimai apie pažeidimo padarymo aplinkybes nuoseklūs, neprieštarauja vienas kitam, jais netikėti nenustatyta pagrindo. Nors liudytojai A. Z. ir J. J. teigė, kad automobilį vairavo J. J., jų parodymais priimdamas sprendimą teismas pagrįstai nesirėmė, nes šie asmenys yra patraukto administracinėn atsakomybėn V. B. draugai, suinteresuoti bylos baigtimi asmenys. Pažymėtina, jog iki bylos nagrinėjimo teisme V. B. policijos pareigūnams nebuvo nurodęs, kad į griovį įvažiavusį automobilį vairavo J. J.
Konstatuotina, jog nors V. B. neigia vairavęs automobilį ir padaręs pažeidimus, jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais, jo veika kvalifikuota teisingai. Byloje nesurinkta įrodymų, jog automobilio apgadinimai padaryti įvykio metu, tačiau nustatyta, kad V. B., vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus greičio, todėl nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į griovį ( tuo jis pažeidė KET 172 punkto reikalavimus). Apelianto nurodomi policijos pareigūnės A. J. galimai padaryti pažeidimai, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir autoavarijos vietos schemą, sprendžiant jo atsakomybės pagal ATPK 1241 straipsnio 6 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį klausimą nenagrinėti, nes neturi esminės reikšmės V. B. veikos kvalifikavimui, jo atsakomybės pagal minėtas teisės aktų nuostatas klausimo išsprendimui.
ATPK 30 straipsnis nustato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai. ATPK 302 straipsnis numato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Nenustačius V. B. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, atsižvelgus į tai, kad pažeidėjas anksčiau administracine tvarka nėra baustas, jam pagrįstai paskirtas sankcijoje numatytos baudos minimumo ir maksimumo vidurkis bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas nutarimu taip pat išsprendė paimtų daiktų – automobilio „Subaru Legacy“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - grąžinimo klausimą. Teismo sprendimas grąžinti automobilį tik po to, kai V. B. sumokės paskirtą baudą, pagrįstas ATPK 269 straipsnio 7 dalies (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) nuostatomis. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu konstatavo, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės negrąžinimas tam tikrą laikotarpį (t. y. kol nesumokėta skirtoji bauda arba nėra atliktas administracinis areštas) vertintinas kaip priemonė minėtų administracinių nuobaudų įvykdymui užtikrinti ir kad teisinis reglamentavimas, nustatantis tokią priemonę, neatitinka iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalių kylančių nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos imperatyvų, be to, nukrypsta nuo konstitucinio proporcingumo principo - vieno iš teisinės valstybės principo elementų. Atsižvelgus į minėtas nutarimo nuostatas ir į tai, kad šioje byloje V. B. inkriminuotų pažeidimų sankcijose nėra numatyta transporto priemonės konfiskavimo nuobauda, teisėjų kolegija sprendžia, jog priverstinai nuvežta transporto priemonė turi būti nedelsiant grąžinama teisėtam valdytojui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
V. B. apeliacinį skundą atmesti.
Zarasų rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Zarasų rajono apylinkės teismo nutarimo dalį, kurioje išspręstas automobilio „Subaru Legacy“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinimo klausimas, panaikinti ir šį klausimą išspręsti iš esmės – minėtą automobilį grąžinti teisėtam valdytojui.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Ričardas Piličiauskas
Virgilijus Valančius