Administracinė byla Nr. eA-80-575/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02238-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

 (S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. O. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas M. O. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas įpareigoti atsakovą Vilniaus rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija, atsakovas) įstatymų nustatyta tvarka ir terminais priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2021 m. gegužės 24 d. prašymo Nr. B21524 (atsakovo užregistruotas 2021 m. gegužės 25 d. reg. Nr. A34(1)-4176) (toliau – ir prašymas) antrojo punkto, kuriuo pareiškėjas prašo: „Paaiškėjus situacijai, kad žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra reikalingas visuomenės poreikiams tenkinti, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 46 straipsnio tvarka inicijuoti kreipimąsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) su prašymu dėl sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų“.

2.       Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šias argumentais:

2.1.                      Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 0,0118 ha kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Sklypas 1) ir 0,1522 ha kitos paskirties, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas 2) (toliau kartu – ir Sklypai), kurie turi vieną bendrą ribą ir tą pačią naudojimo paskirtį (kita). 

2.2.                      Atsižvelgdamas į Sklypų vystymo galimybes ir realizavimą, turėdamas tikslą abu Sklypus sujungti į vieną žemės sklypą, pareiškėjas 2021 m. gegužės 24 d. su prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydamas išduoti sąlygas Sklypų sujungimui. Antruoju prašymo punktu pareiškėjas prašė paaiškėjus, jog Sklypas 1 yra reikalingas visuomenės poreikiams tenkinti, inicijuoti Žemės įstatymo 46 straipsnio tvarka kreipimąsi į NŽT dėl Sklypo 1 paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų pradžios.

2.3.                      Administracija 2021 m. liepos 2 d. raštu „Dėl prašymo Nr. A34(1)-4176” Nr. A33(1)-5651 (toliau – ir Raštas) atsisakė organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą bei nurodė priežastis, iš kurių esminė – Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 5 d. priimtas sprendimas Nr. T3-170, kuriuo planuojamai „D“ kategorijos (duomenys neskelbtini) gatvei, esančiai urbanizuotoje teritorijoje (duomenys neskelbtini) kaime, nustatytos 18 m. pločio gatvės raudonosios linijos, į kurias ir patenka Sklypas 1, todėl šis sklypas iš esmės reikalingas visuomenės poreikiui tenkinti, susisiekimo komunikacijoms nutiesti. Į antrąją prašymo dalį atsakovas neatsakė, todėl konstatuotina, kad tokiu būdu atsakovas vilkina atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

2.4.                      Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju atsakovas nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto skundų nagrinėjimo termino, kadangi atsakovas pareiškėjo prašymą gavo 2021 m. gegužės 25 d., sprendimas turėjo būti priimtas iki 2021 m. birželio 22 d. Pareiškėjui nebuvo pateikta informacija apie termino pratęsimą, taigi atsakovas vilkina atlikti jo kompetencijai priskirtinus veiksmus.

3.       Atsakovas Administracija pateiktame atsiliepime nesutiko su pareiškėjo skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1.                      Administracijai išnagrinėjus prašymą ir nepaaiškėjus situacijai, kad Sklypas 1 yra reikalingas visuomenės poreikiams tenkinti, Administracija nusprendė neinicijuoti kreipimosi į NŽT su prašymu dėl Sklypo 1 paėmimo visuomeniniams poreikiams (toliau – ir paėmimas). Esant priešingai situacijai Administracija būtų informavusi pareiškėją, kad rengiami dokumentai dėl Sklypo 1 paėmimo procedūrų.

3.2.                      Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Skundų nagrinėjimo taisyklės) 35 punktas numato, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jų turinį. Kadangi pareiškėjas prašymo antrąjį punktą suformulavo taip, kad: „paaiškėjus situacijai, kad žemės sklypas yra reikalingas visuomenės poreikiams“, Administracijos įsitikinimu, reiškia, kad nepaaiškėjus poreikiui, paėmimo procedūros nebuvo pradėtos.

3.3.                      2018 m. lapkričio 27 d. pareiškėjas raštu Nr. A34(1)-7234 kreipėsi į Administraciją su prašymu inicijuoti Sklypo 1 paėmimą visuomenės poreikiams. Administracija 2018 m. gruodžio 17 raštu Nr. A33(1)-8758-(4.9.) atsisakė inicijuoti pareiškėjo Sklypo 1 paėmimą, šis raštas nebuvo skundžiamas. Terminas apskųsti Administracijos sprendimą atsisakyti organizuoti žemės sklypo paėmimą pasibaigė dar 2019 m. sausio mėn., todėl, atsižvelgiant į tai, prašė taikyti ieškinio senatį.

3.4.                      Sklypas 1 buvo suformuotas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu (toliau – ir projektas), patvirtintu NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 11 įsakymu Nr. 48FPĮ-1851-(14.48.123.). Minėtu projektu Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu numatytoje urbanizuoti teritorijoje buvo pertvarkyti žemės ūkio paskirties žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Projektu buvo suformuoti gyvenamiesiems pastatams skirti žemės sklypai bei, vadovaujantis 2015 m. balandžio 1 d. Vilniaus rajono savivaldybės išduotais projekto rengimo reikalavimais FP-256-15, teritorijoje, patenkančioje į (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas, suformuotas kitos paskirties žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (Sklypas 1), kuriam nustatytas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdas, ir būtent šį sklypą pareiškėjas siekia atiduoti visuomenės poreikiams.

3.5.                      Teritorijoje, į kurią patenka Sklypas 1, nėra patvirtinti specialieji ar detalieji teritorijų planavimo dokumentai, numatyti Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies ir 46 straipsnio 2 dalies 2 punkte, t. y. specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar detalusis planas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Pagal Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalį ir 46 straipsnio 1-2 dalis, Administracija neturi pagrindo rengti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams inicijavimo. Sklypas 1, kaip teritorija, patenkanti į (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas, Administracijos reikalavimu buvo numatytas kaip susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros teritorija bei suformuotas atskiru sklypu, tačiau Administracija nenurodė reikalavimuose, išduotuose projektui rengti, kad tai turi būti teritorija, skirta visuomenės reikmėms. Pareiškėjo kaip Sklypo 1 savininko teisės nėra apribotos. Pareiškėjas Sklypą 1 gali naudoti savo nuožiūra pagal jo pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą.

II.

4.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5.       Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

5.1.                      Pareiškėjas 2021 m. gegužės 24 d. kreipėsi į Administraciją, prašydamas: 1) išduoti sąlygas 0,0118 ha kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 0,1522 ha kitos paskirties, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) sujungimui; 2) paaiškėjus situacijai, kad žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra reikalingas visuomenės poreikiams tenkinti, prašė Žemės įstatymo 46 straipsnio tvarka inicijuoti kreipimąsi į NŽT su prašymu dėl sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų.

5.2.                      Administracija 2021 m. liepos 2 d. raštu „Dėl prašymo“ Nr. A34(1)-4176 atsakė į pareiškėjo prašymą. Administracija Rašte pažymėjo, jog remiantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija, toliau – ir Taisyklės) 32 punktu ir 34 punktu, suplanuoti sklypai (-as) turi būti racionalios, stačiakampio formos, o sklypus sujungus, jo forma neatitiks reikalavimų. Pažymėjo, kad planuojamai „D“ kategorijos (duomenys neskelbtini) gatvei, esančiai urbanizuotoje teritorijoje (duomenys neskelbtini) kaime, nustatytos 18 m. pločio gatvės raudonosios linijos. Apie tai informuojama Vilniaus rajono savivaldybės interneto svetainėje paskelbtame Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąraše. Sąrašas patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. T3-170. Pagal Taisyklių 19 punktą, iniciatoriai prašymą organizuoti projekto rengimą pateikia savivaldybės administracijos direktoriui raštu, užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba elektroninę prašymo formą Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS), o pagal Taisyklių 24 punktą, kai priimamas sprendimas pradėti rengti Projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į projekto tikslus, per ŽPDRIS parengia projekto rengimo reikalavimus (Taisyklių 3 priedas).

6.       Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą pateikti atsakymą dėl jo prašymo 2 punkto reikalavimo, vadovaudamasis aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, pažymėjo, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, todėl teismas vertina ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neperima viešojo administravimo institucijos funkcijų ir nepriima sprendimų, priskirtinų jo kompetencijai.

7.       Teismas, įvertinęs atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes dėl Sklypo 1 paėmimo, taip pat Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl žemės paėmimo iš privačios žemės savininkų, nustatė, kad 2018 m. lapkričio 27 d. pareiškėjas raštu Nr. A34(1)-7234 kreipėsi į Administraciją su prašymu inicijuoti Sklypo 1 paėmimą visuomenės poreikiams. Administracija 2018 m. gruodžio 17 raštu Nr. A33(1)-8758-(4.9.) atsisakė inicijuoti pareiškėjo žemės sklypo paėmimą. Į bylą pateiktame 2018 m. gruodžio 17 d. rašte Nr. A33(1)-8758-(4.9.), kurio pareiškėjas neskundė,  atsakovas gana išsamiai išdėstė argumentus, kodėl Administracija neturi pagrindo pradėti rengti savivaldybės tarybos sprendimo dėl Sklypo 1 paėmimo visuomenės poreikiams inicijavimo.

8.       Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog atsakovas į pareiškėjo prašymą teisės aktų nustatyta tvarka yra atsakęs. Pareiškėjo pateiktas prašymas buvo išnagrinėtas Raštu, kurio pareiškėjas neskundė. Tuo atveju, jeigu pareiškėjo netenkino Administracijos atsakymas, pareiškėjas jį galėjo skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

9.       Teismas, įvertinęs ABTĮ 29 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad atsakovas, nors ir pažeisdamas teisės aktuose nustatytus terminus, atsakė į pareiškėjo prašymą, pažymėjo, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo skundas yra dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo (vilkinimo) atlikti veiksmus. Teismas atkreipė dėmesį, kad pats pareiškėjas prie skundo pateikė atsakovo pateiktą atsakymą į skundą, o pateiktame atsakyme išdėstyto turinio neskundžia.

10.       Teismas padarė išvadą, kad Administracija išsprendė pareiškėjo pateiktą skundą ir atsakė teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pagrindo teigti, kad atsakovas vilkina atlikti jam teisės aktų nustatytus veiksmus nėra. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas atsakovo Rašte išdėstyto turinio neskundžia, matyti, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo nėra.

III.

11.       Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti pilnai, bei priteisti pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.

12.       Pareiškėjas nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

12.1.                      Pareiškėjas, vadovaudamasi VAĮ 2 straipsnio 10 dalies, 11 straipsnio 1 dalies, Skundų nagrinėjimo taisyklių 45 punkto nuostatomis, pažymi, jog pagal pareiškėjo prašymo antrojo punkto turinį akivaizdu, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą prašydamas priimti administracinį sprendimą, susijusį su žemės sklypo visuomenės poreikiams paėmimu. Skundų nagrinėjimo taisyklių 45 punktas nurodo, kad į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį. Tuo atveju, kai asmuo kreipiasi su prašymu priimti administracinį sprendimą, į jo prašymą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka.

12.2.                      Pareiškėjas, įvertinęs VAĮ 11 ir 13 straipsnių nuostatas, pažymi, jog nei VAĮ, nei Taisyklės, nei joks kitas teisės aktas nesuteikia viešojo administravimo institucijai teisės apskritai ignoruoti pareiškėjo prašymą ir iš vis į jį neatsakyti, net ir tuo atveju, jei sprendimas dėl analogiško prašymo yra priimtas anksčiau ir institucijos valia nurodytu klausimu nepasikeitusi. Atsakovas į antrą prašymo punktą (reikalavimą nėra atsakęs). Atsakovo veikimo modelis neatitinka VAĮ 3 straipsnio 4 punkte įtvirtinto įstatymo viršenybės principo, teisėtumo principo, neatitinka LVAT praktikos.

12.3.                      Atsakovo 2018 m. gruodžio 17 raštu Nr. A33(1)-8758-(4.9.) priimtas sprendimas, kuriuo atsakovas atsisakė inicijuoti pareiškėjo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, neturi teisinės reikšmės šio ginčo sprendimui, nes minėtas raštas nepanaikina atsakovo pareigos laikytis teisės aktuose nustatytų procedūrų ir prašymą atsakyti taip ir tokia tvarka bei būdu, kaip nustato teisės aktai, be to, šis aktas negali būti vertinamas kaip atsakymas į pareiškėjo 2021 m. gegužės 24 d. prašymą. Todėl teismo sprendimas, kuris grindžiamas teisingumo ir protingumo kriterijų neatitinkančiais argumentais, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

12.4.                      Atsakovo 2018 m. gruodžio 17 raštu Nr. A33(1)-8758-(4.9.) priimtas sprendimas taip pat nereiškia, kad pareiškėjas negali kreiptis į atsakovą, prašydamas priimti sprendimą tuo pačiu klausimu. Paaiškėjus naujiems duomenims, leidžiantiems abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar pasikeitus faktinei situacijai, viešojo administravimo institucija turi teisę panaikinti ar pakeisti savo ankstesnį sprendimą - teisės aktai tą leidžia. Tai, ar pareiškėjo pateikti duomenys ir argumentai yra nauji, nėra šios bylos ginčo objektu. Tačiau tiek pakeisdamas, tiek priimdama naują sprendimą, tiek laikydamasis nuostatos, kad naujų aplinkybių, dėl kurių būtų galima / reikėtų keisti ankstesnįjį sprendimą, nepaaiškėjo ir lieka galioti ankstesnis sprendimas, atsakovas privalėjo apie tai informuoti pareiškėją, VAĮ 13 straipsnyje nustatyta tvarka.

12.5.                      Šioje byloje ginčas kilo būtent dėl to, kad atsakovas neveikė taip, kaip nustatyta jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, nesilaikė jo veiklai būdingo formalizmo principo ir visiškai neatsakė į pareiškėjo prašymą priimti sprendimą.

13.       Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti, bei nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

13.1.                      Atsižvelgiant į pareiškėjo prašymo antro punkto formuluotę, bei prašymo nagrinėjimo metu nepaaiškėjus situacijai, kad Sklypas 1 yra reikalingas visuomenės poreikiams tenkinti, Administracija nusprendė neinicijuoti kreipimosi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu dėl Žemės sklypo paėmimo visuomeniniams poreikiams. Priešingu atveju Administracija būtų informavusi pareiškėją, kad rengiami dokumentai dėl Sklypo 1 Paėmimo procedūrų.

13.2.                      Pareiškėjas prašymo antrame punkte pats suformulavo prašymą inicijuoti Sklypo 1 paėmimo procedūras tik paaiškėjus situacijai, kad Sklypas 1 yra reikalingas visuomenės poreikiams, taigi tokiai situacijai nepaaiškėjus, paėmimo procedūros nebuvo pradėtos, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Administracija išsprendė pareiškėjo pateiktą skundą ir atsakė teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pagrindo teigti, kad atsakovas vilkina atlikti jai teisės aktų nustatytus veiksmus, nėra.

13.3.                      Pareiškėjas dėl Sklypo 1 paėmimo visuomenės poreikiams jau buvo kreipęsis 2018 m. lapkričio 27 d., ir atsakovas jam atsakė 2018 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. A33(1)-8758-(4.9.), tačiau šis raštas (Administracijos atsisakymas inicijuoti Sklypo 1 paėmimą) nebuvo skundžiamas. Pareiškėjas taip pat neskundžia Rašto, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo prašymą, turinio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo prašymas yra išnagrinėtas, ir tuo atveju, jeigu pareiškėjo netenkino Administracijos atsakymas, pareiškėjas jį galėjo skųsti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

14.       Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

15.       Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, skundžiamame sprendime konstatavęs, kad atsakovas atsakė į pareiškėjo prašymą Raštu, tačiau atsakovas, nesutikdamas su Rašto turiniu, jo teismui neskundė, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas vilkino atlikti veiksmus (atsakyti į pareiškėjo prašymą).

16.       Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir padarytomis išvadomis, bei teigia, kad į jo prašymo antrą punktą iki šiol nėra atsakyta.

17.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). 

18.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 24 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas: 1) išduoti sąlygas Sklypo 1 ir Sklypo 2 sujungimui; 2) paaiškėjus situacijai, kad Sklypas 1 yra reikalingas visuomenės poreikiams tenkinti, prašė Žemės įstatymo 46 straipsnio tvarka inicijuoti kreipimąsi į NŽT su prašymu dėl Sklypo 1 paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų.

19.       Atsakovas 2021 m. liepos 2 d. Raštu, atsakydamas į pareiškėjo 2021 m. gegužės 24 d. prašymą, informavo, kad, remiantis Taisyklių 32 ir 34 punktais, suplanuoti sklypai (-as) turi būti racionalios, stačiakampio formos, o Sklypus sujungus, jo forma neatitiks reikalavimų. Atsakovas nurodė, kad planuojamai „D“ kategorijos (duomenys neskelbtini) gatvei, esančiai urbanizuotoje teritorijoje (duomenys neskelbtini) kaime, nustatytos 18 m pločio gatvės raudonosios linijos, apie tai informuojama Vilniaus rajono savivaldybės interneto svetainėje paskelbtame Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąraše, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. T3-170. Pagal Taisyklių 19 punktą, iniciatoriai prašymą organizuoti projekto rengimą pateikia savivaldybės administracijos direktoriui raštu, užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba elektroninę prašymo formą per ŽPDRIS, o pagal Taisyklių 24 punktą, kai priimamas sprendimas pradėti rengti projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į projekto tikslus, per ŽPDRIS parengia projekto rengimo reikalavimus (Taisyklių 3 priedas).

20.       Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad šioje byloje pareiškėjas inicijavo ginčą dėl Administracijos vilkinimo atlikti veiksmus. Pareiškėjas siekia, kad teismas įpareigotų atsakovą priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2021 m. gegužės 24 d. prašymo antro punkto, kuriuo buvo prašoma, paaiškėjus situacijai, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra reikalingas visuomenės poreikiams tenkinti, Žemės įstatymo 46 straipsnio tvarka inicijuoti kreipimąsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu dėl sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų. 

21.       Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi pareiškėjo 2021 m. gegužės 24 d. prašymo pateikimo metu) 2 straipsnio 10 dalis nustato, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles, o pagal šio straipsnio 4 dalį, viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.

22.       Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d.) 25 punkte nustatyta, kad prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. <...>. Pagal Skundų nagrinėjimo taisyklių 35 punktą, atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.1-35.4 p.).

23.       ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas.

24.       Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą, neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-173-438/2016).

25.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2021 m. gegužės 24 d. prašymo turinį, taip pat atsižvelgdama į tai, jog pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 2 punktą savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies <...> žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą, o pagal 45 straipsnio 1 dalį, žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama <...> išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą <...>, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas atlikti jo kompetencijai priskiriamus veiksmus, t. y. priimti sprendimą dėl Sklypo 1 paėmimo procedūros iniciavimo, todėl atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, turėjo priimti jo prašymo turinį atitinkantį sprendimą arba nurodyti atsisakymo tą padaryti priežastis (Skundų nagrinėjimo taisyklių 35.3 p.), tačiau per teisės aktų nustatytą terminą to nepadarė. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas informavo pareiškėją apie priežastis, kodėl nėra atsakyta į pareiškėjo prašymo antrąjį reikalavimą.

26.       Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai įvertino pareiškėjo skundo turinį, bylos aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjui į jo 2021 m. gegužės 24 d. prašymą buvo tinkamai atsakyta Raštu, taip pat nepagrįstai teigė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo ginčyti Raštą, taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2021 m. gegužės 24 d. prašymo antrąjį reikalavimą bei nenustatė atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus.

27.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus. Įvertinus tai, skundžiamas teismo sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo atsakovas įpareigojamas per du mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gegužės 24 d. prašymo antrąjį reikalavimą.

28.       Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (ABTĮ 41 str. 3 d.).

29.       ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d.).

30.       Pareiškėjas nurodo patyręs 400 Eur išlaidų pirmosios instancijos teisme (už skundo teismui parengimą), bei 400 Eur išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, kurias patvirtina į bylą pateikti dokumentai (2021 m. liepos 7 d. sąskaita už suteiktas teisines paslaugas SEB Nr.21/16; 2021 m. lieps 5 d. pavedimo išrašas; 2022 m. rugpjūčio 18 d. sąskaitą už teisines paslaugas SEB Nr. 22/32; 2022 m. rugpjūčio 18 d. pavedimo išrašas). Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už skundo ir apeliacinio skundo parengimą neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos), nustatytų rekomenduotinų maksimalių priteisti išlaidų sumų (Rekomendacijų 7 p., 8.2 p. 8.10 p.), šios išlaidos priteistinos pareiškėjui iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija 

nusprendžia:

Pareiškėjo M. O. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo skundą tenkinti.

Įpareigoti atsakovą Vilniaus rajono savivaldybės administraciją per du mėnesius priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2021 m. gegužės 24 d. prašymo Nr. B21524 (atsakovo užregistruotas 2021 m. gegužės 25 d. reg. Nr. A34(1)-4176) antrojo punkto, kuriuo pareiškėjas prašo: „Paaiškėjus situacijai, kad žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra reikalingas visuomenės poreikiams tenkinti, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio tvarka inicijuoti kreipimąsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos su prašymu dėl sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų“.

Priteisti pareiškėjui M. O. iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai        Ričardas Piličiauskas

        Veslava Ruskan

        Arūnas Sutkevičius