Civilinė byla Nr. e2-346-433/2020

Proceso Nr. 2-68-3-03745-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija:  

2.6.10.5.2; 2.6.10.2; 2.6.10.5.2.17;3.2.6.

           (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

                                                 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 24 d.

Vilnius

  Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,

sekretoriaujant Anai Usačiovai,

dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Redai Kurlavičienei,

atsakovo atstovei advokatei Eglei Latauskienei,

trečiojo asmens UAB "BK investicija" atstovui Kazimierui Musteikiui.

  viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovui UAB „Mariba“, tretieji asmenys UAB „VUDEX“, UAB „BK investicijos“, UAB „Artegos investicijos“, dėl pažeistos teisės į būsto neliečiamumą gynimo ir neturtinės bei turtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė:

              Ieškovo patikslintame ieškinyje nurodoma, kad ieškovas D. K. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pagrindu nuomojasi butą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), kuriame gyvena kartu su šeima. Atsakovas UAB „Mariba“ vykdo komercinę – ekonominę veiklą, susijusią su viešojo maitinimo įstaigomis ir mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais baruose ir kavinėse. Vilniaus miesto centre, adresu (duomenys neskelbtini), veikia atsakovui priklausantis baras (duomenys neskelbtini), (toliau - Baras). Šio Baro pastato vidiniame kiemelyje, po atviru dangumi, Baras yra įrengęs lauko terasą, vadinamą „žiemos terasa“ (toliau – Terasa), kurioje Baras vykdo savo komercinę veiklą, o būtent – organizuoja įvairius renginius bei pilsto ir pardavinėja alkoholinius gėrimus lankytojams. Terasa lankytojams yra atvira kiekvieną penktadienį – šeštadienį bei šeštadienį – sekmadienį nuo 21.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto. Nurodytu laiku, kai Baras vykdo veiklą Terasoje, iš jos sklinda didelis triukšmas, kurį sudaro alkoholį vartojančių asmenų šurmulys bei leidžiama Baro muzika. Tokia Baro vykdoma Terasoje veikla yra neteisėta, nes būtent šis iš Terasos sklindantis triukšmas vakaro ir nakties metu yra stipriai jaučiamas Ieškovo Bute, triukšmas viršija leistinus triukšmo ribinius dydžius, įtvirtintus Lietuvos higienos normoje HN 33:2011, tačiau Baro atstovai sąmoningai nesiima jokių efektyvių veiksmų, kad šis triukšmo sklidimas būtų nutrauktas. Priešingai, Baro atstovai vilkina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pradėtas procedūras dėl vykdomos veiklos Terasoje, siekiu kad nebūtų jų atžvilgiu priimti sprendimai riboti Baro veiklą Terasoje. Ieškovo Butas yra prie pat Baro, o Buto miegamojo kambario langas išeina į vidinį kiemelį, kuriame įrengta Baro Terasa. Terasoje kylantis triukšmas kiekvieną naktį , Barui vykdant Terasoje veiklą, sklinda į Buto miegamąjį kambarį ir trikdo Ieškovo rimtį, poilsį nakties metu, kelia nuovargį bei įtampą. Šis iš Terasos sklindantis triukšmas ieškovą vargina nuo 2017 m. vasaros sezono. Ieškovas 2017 m. rugpjūčio 4–5 – tos bei 13 – tos nakties metu keletą kartų kreipėsi pagalbos telefonu 112 į policijos pareigūnus dėl iš Baro Terasos sklindančio triukšmo. Baro vadybininkui buvo skirta administracinė nuobauda už tai, kad neužtikrino, jog 2017 m. rugpjūčio 4 d. apie 23.50 val. Baro adresu triukšmas netrikdytų viešosios rimties. Ieškovas 2017 m. rugpjūčio mėn. gera valia susitiko su Baro atsakingais asmenimis – M. K. bei N. P., tikslu taikiai išspręsti kilusią problemą dėl triukšmo, sklindančio iš Baro Terasos. Susitikimo metu Baro atstovai pripažino, kad egzistuoja iš Terasos sklindančio ir jaučiamo ieškovo gyvenamojoje aplinkoje triukšmo problema, todėl Baro atstovai ieškovui pažadėjo, jog imsis prevencinių priemonių šio triukšmo sumažinimui, o būtent – įrengs garsą izoliuojančią stoginę virš Terasos. Tačiau, Baro atstovai neįgyvendino susitikimo metu nurodytų ketinimų dėl stoginės virš Terasos įrengimo ir bendrai nesiėmė ir iki šiol nėra ėmęsi jokių veiksmų, kad triukšmas, sklindantis iš Terasos ir jaučiamas Ieškovo gyvenamojoje aplinkoje, būtų sumažintas. Didelis triukšmas ir toliau sklinda iš Terasos, tokiu būdu trikdydamas ieškovo rimtį bei poilsio laiką nakties metu. Ieškovas, gindamas savo teises bei teisėtus interesus, buvo priverstas pakartotinai kviesti policijos pareigūnus bei Vilniaus savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus budėtojus. Tačiau, išvykus pareigūnams, garsus triukšmas visada ir toliau sklisdavo iš Terasos. Dar daugiau, Baro atstovai ieškovo atžvilgiu ėmė priešiškai elgtis – siuntė Ieškovui įžeidžiančias trumpąsias žinutes bei rugsėjo 3 d. visą dieną Terasoje leido šunų lojimo garso įrašą. Ieškovas 2017 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl Baro vykdomos veiklos Terasoje ir iš jos sklindančio triukšmo kartu pateikdamas Nacionalinio akreditavimo biuro prie Ūkio ministerijos akredituotos UAB Akustinių tyrimų centro fizikinių veiksnių tyrimų laboratorijos (toliau – ATC) 2017 m. rugpjūčio 12 d. 00.20 val. atliktų aplinkos garso lygio matavimų protokolą patvirtinantį, jog iš Baro Terasos sklindantis triukšmas ir jaučiamas ieškovo gyvenamojoje aplinkoje viršija nustatytus leidžiamus triukšmo ribinius dydžius. Situacijai nesikeičiant, ieškovas 2017 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė raštą, kuriame pakartotinai išdėstė aplinkybes dėl nenutrūkstamos Baro vykdomos veiklos Terasoje, kurios keliamą žalą jaučia ne tik Ieškovas, bet taip pat ir kiti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventojai, bei nurodė, jog prašo reaguoti į susidariusią situaciją dėl gyventojų rimties užtikrinimo nakties metu. Taigi, iš Baro Terasos, joje atsakovui vykdant veiklą, sklindantis triukšmas trikdo ne tik ieškovo, bet ir kitų Buto pastate gyvenančių asmenų rimtį nakties metu. 2017 m. spalio 10 d. buvo surengtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo komisijos posėdis (toliau – Komisija), kuriame dalyvavę atsakovo atstovai nurodė, kad yra ėmęsi veiksmų dėl stoginės virš Terasos sumontavimo, kurią planuojama įrengti iki 2017 m. gruodžio 10 d. Tokiu būdu, pats atsakovas de facto pripažino, kad egzistuoja iš Terasos sklindančio ir Ieškovo gyvenamojoje aplinkoje jaučiamo triukšmo problema, dėl ko pažadėjo imtis priemonių jai išspręsti. Tačiau, atsakovas nurodytų veiksmų neįgyvendino ir iki šiol nėra įgyvendinęs. Vykusiame 2017 m. spalio 10 d. posėdyje joks spendimas Baro atžvilgiu nebuvo priimtas, Atsakovas nebuvo įpareigotas imtis jokių prevencinių priemonių. Komisija nutarė sprendimo dėl Baro vykdomos veiklos ribojimo priėmimą atidėti dviems mėnesiams. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas nesiėmė jokių efektyvių triukšmo mažinimo priemonių, dėl ko ieškovas 2017 m. spalio 16 d. su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiąjį policijos komisariatą, bei su skundu į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kuriuose pakartotinai nurodė apie savaitgalio naktimis iš Terasos sklindantį ir jaučiamą ieškovo gyvenamojoje aplinkoje triukšmą. 2017 m. gruodžio 14 d. įvyko antrasis Komisijos posėdis, kurio metu taip pat jokie sprendimai ar įpareigojimai Baro atžvilgiu nebuvo priimti. Dar daugiau, sprendimo priėmimas buvo atidėtas antrą kartą, tačiau šį kartą neribotam laikui, dėl ko nėra aišku kada bus ir ar iš vis bus priimtas Komisijos sprendimas dėl Baro veiklos ribojimo, tokiu būdu apginant ieškovo teises ir teisėtus interesus. Ieškovo žiniomis Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate pradėti tyrimai taip pat nėra baigti dėl Baro atstovų piktnaudžiavimo savo teisėmis skųsti jų atžvilgiu priimtus sprendimus bei neatvykti į bylos nagrinėjimą ikiteisminėje stadijoje. Taigi, susiklosto situacija, jog Baro atžvilgiu nėra priimta jokio sprendimo ar įsigaliojusio administracinio nubaudimo dėl Terasoje vykdomos veiklos, pažeidžiančios teisės aktų nuostatas bei ieškovo teises. Vyraujant šiai aplinkybei, Vilniaus miesto savivaldybės administracija negali imtis veiksmų įpareigojant Barą taikyti triukšmo prevencijos priemones. Tai reiškia, jog Baras, piktnaudžiaudamas savo teisėmis, yra nebaudžiamas, jo atžvilgiu dėl vykdomos veiklos, kuri prieštarauja ne tik teisės aktų nuostatoms bet ir tiesiogiai pažeidžia trečiųjų asmenų, t. y. ieškovo, teises bei teisėtus interesus, nėra taikoma jokia atsakomybė. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriuje Baro atstovų atžvilgiu yra pradėtos administracinio nusižengimo teisenos bylos pagal LR ANK 488 str. 1 d. nuostatas, t. y. už viešosios rimties trikdymą, o būtent (Priedas Nr. 11): 1) pagal nurodytą administracinį nusižengimą 2017 m. gruodžio 4 d. M. K. atžvilgiu priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, dėl to, kad 2017 m. rugpjūčio 4 d. apie 23.50 val. M. K., būdamas Baro vadybininkas, neužtikrino, jog triukšmas netrikdytų viešosios rimties; 2) pagal nurodytą administracinį nusižengimą 2017 m. gruodžio 4 d. M. K. atžvilgiu priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, dėl to, kad 2017 m. rugsėjo 8 d. apie 23.21 val. M. K., būdamas Baro vadybininkas, neužtikrino, jog triukšmas netrikdytų viešosios rimties; 3) pagal nurodytą administracinį nusižengimą 2017 m. gruodžio 4 d. G. V. atžvilgiu priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, dėl to, kad 2017 m. spalio 13 d. apie 23.56 val. G. V., būdama Baro darbuotoja, neužtikrino, jog triukšmas netrikdytų viešosios rimties; 4) pagal nurodytą administracinį nusižengimą 2017 m. gruodžio 4 d. D. B. atžvilgiu priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, dėl to, kad 2017 m. spalio 15 d. apie 01.20 val. D. B., būdamas Baro darbuotojas, neužtikrino, jog triukšmas netrikdytų viešosios rimties; 5) pagal nurodytą administracinį nusižengimą 2017 m. gruodžio 4 d. N. P. atžvilgiu priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, dėl to, kad 2017 m. spalio 21 d. apie 00.15 val. N. P., būdamas Baro darbuotojas, neužtikrino, jog triukšmas netrikdytų viešosios rimties; 6) pagal nurodytą administracinį nusižengimą 2017 m. gruodžio 4 d. A. Š. atžvilgiu priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, dėl to, kad 2017 m. lapkričio 25 d. apie 01.07 val. A. Š., būdamas Baro darbuotojas, neužtikrino, jog triukšmas netrikdytų viešosios rimties. Visi policijos pareigūnų iškvietimai ir jų metu nustatytos aplinkybės yra užfiksuotos. Tačiau, kaip jau minėta, nurodyti Baro atstovai, patraukti administracinėn atsakomybėn, iki šiol nėra įvykdę nė vieno policijos pareigūnų administracinio nurodymo ir ėmęsi aktyvių veiksmų, kad būtų nutraukti neteisėti veiksmai, t. y. kad būtų užtikrinta, jog iš Baro Terasos nesklis triukšmas, pažeidžiantis viešąją rimtį. Dar daugiau, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamentas 2017 m. lapkričio 14 d. rašte nurodė, jog: 1) Savivaldybės administracijos Senamiesčio seniūnija 2017 m. rugsėjo 5 d. elektroniniu pranešimu nurodė, kad Senamiesčio seniūnijos Universiteto seniūnaitis informavo, jog buvo gavęs žodinių gyventojų skundų dėl Baro keliamo triukšmo nakties metu; 2) Savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai pagal kompetenciją 2017 m. spalio 15 d. apie 0.28 val. patikrino Ieškovo skunduose nurodytą informaciją. Patikrinimo metu pareigūnai Bute girdėjo iš Baro Terasos sklindantį triukšmą. Baro savininkui išsiųstas šaukimas 2017 m. lapkričio 17 d. atvykti į Savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrių paaiškinimo pateikimui bei administracinio nusižengimo protokolo surašymui; 3) Savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos pareigūnais 2017 m. spalio 28 d. apie 1.15 val. patikrino ieškovo skunduose nurodytą informaciją ir šio patikrinimo metu Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas Baro laikinai direktoriaus pareigas einančiam asmeniui surašė administracinio nusižengimo protokolą už savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą (toliau – Triukšmo prevencijos taisyklės); 4) 2017 m. spalio 29 d. pakartotinio patikrinimo metu Savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas Baro atsakingam asmeniui surašė administracinio nusižengimo protokolą už savivaldybių tarybų patvirtintų Triukšmo prevencijos taisyklių nesilaikymą. Šiuo atveju, taip pat nei vienas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neįvykdė nė vieno Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnų administracinio nurodymo ir nesiėmė jokių priemonių, kad būtų įgyvendintos Triukšmo prevencijos taisyklės. Taigi, 2017 m. rugpjūčio - sausio mėnesiais, t. y. per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį, dėl iš Baro Terasos nakties metu sklindančio triukšmo, Baro atstovai buvo patraukti administracinėn atsakomybėn ne mažiau kaip 9 (devynis) kartus. Tačiau, akivaizdu, jog Baro atstovai nepaiso nei policijos pareigūnų, nei Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnų nurodymų ir piktybiškai nesiima jokių aktyvių veiksmų, kad šis triukšmas būtų nutrauktas ar sumažintas. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo gyvenamojoje aplinkoje dar nuo 2017 m. vasaros sezono yra girdimas ir jaučiamas ieškovo gyvenamojoje aplinkoje stiprus triukšmas, kuris sklinda iš Baro Terasos, ieškovas kreipėsi į ATC, dėl triukšmo lygio Ieškovo gyvenamojoje aplinkoje matavimų atlikimo. Savaitgalio metu, Barui vykdant veiklą ir iš Terasos sklindant triukšmui, o būtent: 1) 2017 m. lapkričio 25 d., apie 00.40 val. laiku atlikti aplinkos garso lygio matavimai (toliau – Aplinkos triukšmo matavimai Nr.3); 2) 2017 m. lapkričio 26 d., apie 00.35 val. laiku atlikti aplinkos garso lygio matavimai (toliau – Aplinkos triukšmo matavimai Nr.4). Šių Aplinkos triukšmo matavimų Nr.3 ir Aplinkos triukšmo matavimų Nr.4 rezultatai buvo pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentui (toliau – NVSC) įvertinti. NVSC 2017 m. gruodžio 14 d. rašte patvirtino, jog vadovaujantis Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nakties metu nustatytais leidžiamais ribiniais dydžiais, ieškovo gyvenamojoje aplinkoje ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė 60-61 dBA, maksimalus – 69-70 dBA ir viršijo Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punktu nustatytus ribinius dydžius, t. y. viršijo nustatytą ekvivalentinį garso slėgio ir maksimalų garso slėgio lygius. Kitaip tariant, buvo patvirtinta, jog iš Terasos sklindantis triukšmas ir jaučiamas Ieškovo gyvenamojoje aplinkoje, viršija Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 nustatytus aplinkos triukšmo ribinius dydžius. Faktą, kad iš Terasos sklindantis triukšmas ir jaučiamas Ieškovo gyvenamojoje aplinkoje, jau nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. viršija Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 nustatytus aplinkos triukšmo ribinius dydžius, patvirtina analogiški aplinkos garso lygio matavimai: 1) 2017 m. rugpjūčio 12 d., apie 00.20 val. laiku atlikti aplinkos garso lygio matavimai (toliau – Aplinkos triukšmo matavimai Nr.1); 2) 2017 m. spalio 28 d., apie 00.30 val. laiku atlikti aplinkos garso lygio matavimai (toliau – Aplinkos triukšmo matavimai Nr.2). Šiuose protokoluose užfiksuota, jog atlikus minimus aplinkos triukšmo lygio matavimus buvo nustatytas ekvivalentinis triukšmo 61-62,6 dBA lygis bei maksimalus garso slėgio 72-75 dBA lygis. Šie duomenys viršija nustatytą ekvivalentinį garso slėgio ir maksimalų garso slėgio lygius, kas reiškia, jog triukšmas, sklindantis iš Terasos ir jaučiamas Ieškovo gyvenamojoje aplinkoje viršija Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 nustatytus aplinkos triukšmo ribinius dydžius. Faktą, jog Ieškovo gyvenamojoje aplinkoje jaučiamas triukšmas, viršijantis teisės aktuose įtvirtintus leistinus ribinius dydžius, sklinda būtent iš Baro Terasos, o ne iš kitų šaltinių, aiškiai patvirtina 2018 m. sausio 9 d. atlikti aplinkos triukšmo lygio matavimai. 2018 m. sausio 9 d. laiku apie 00.55 val. – Barui nevykdant veiklos ir triukšmui nesklindant iš Terasos, buvo atlikti aplinkos garso lygio matavimai, kurių metu nustatytas ekvivalentinis garso slėgio lygis – 45 dbA, o maksimalus garso slėgio lygis – 56,3 dbA. Atliktų aplinkos triukšmo lygio matavimų gauti duomenys neviršija Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 nustatytus aplinkos triukšmo ribinių dydžių. Atitinkamai tai reiškia, kad Barui nevykdant veiklos ir triukšmui nesklindant iš Terasos, Ieškovo gyvenamojoje aplinkoje nėra jaučiamas ribinius dydžius viršijantis triukšmas. Taigi, remiantis 2017 m. rugpjūčio, spalio ir lapkričio mėnesiais bei 2018 m. sausio mėnesį atliktais aplinkos triukšmo lygio matavimais, triukšmo lygis Barui nevykdant veiklos Terasoje yra ženkliai mažesnis už triukšmo lygį Baro darbo metu, t. y. kuomet yra skleidžiamas triukšmas iš Terasos, o būtent: 1) ties Buto miegamuoju kambariu, 1,5 m atstumu nuo fasado, nakties metu ekvivalentinis garso slėgio lygis ne Baro darbo metu yra mažesnis net 15,1 – 17,6 dbA už ekvivalentinį garso slėgio lygį Baro darbo metu bei maksimalus garso slėgio lygis ne Baro darbo metu yra mažesnis net 12,6 – 18,7 dbA už maksimalų garso slėgio lygį Baro darbo metu; 2) Buto miegamajame kambaryje, esant uždarytam langui, nakties metu ekvivalentinis garso slėgio lygis ne Baro darbo metu yra mažesnis net 17,7 dbA už ekvivalentinį garso slėgio lygį Baro darbo metu bei maksimalus garso slėgio lygis ne Baro darbo metu yra mažesnis net 22 dbA už maksimalų garso slėgio lygį Baro darbo metu. Todėl akivaizdu, kad į ieškovo gyvenamąją aplinką nuolat patenkančio triukšmo šaltinis yra Baro Terasos. Dėl ko, ieškovui kiekvieną naktį, kai Baras vykdo veiklą, nėra įmanoma ilsėtis bei ramiai miegoti tiek prie atidaryto lango, tiek prie uždaryto Buto miegamajame kambaryje. Remiantis pakartotinai periodiškai atliktais triukšmo lygio matavimais, matoma, jog atsakovas nesiima jokių veiksmų nutraukti neteis nutraukti neteisėtus veiksmus, t. y. sumažinti triukšmą, sklindantį iš Terasos. Todėl, susiklosto situacija, jog atsakovas, vykdydamas savo komercinę – ekonominę veiklą, pažeidžia teisės aktuose įtvirtintas elgesio taisykles, skųsdamas nutarimus dėl Atsakovo atstovams skiriamų baudų bei nesiimdamas jokių efektyvių priemonių mažinti sklindančio triukšmo į Ieškovo Butą, užkerta kelią asmeniui įgyvendinti jo Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) garantuojamas teises į būsto neliečiamumą, privatų gyvenimą bei tokiu būdu sukelia žalą. Atsakovui neteisėtais veiksmais pažeidus ieškovo teises bei padarius jam žalos kyla civilinė atsakomybė. Šiuo atveju, ieškovo ir atsakovo nesieja jokie sutartiniai santykiai, todėl taikoma deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 str. 4 d.). CK 6.263 str. 1 d. nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tuo atveju, kai to nesilaikoma, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Deliktinė civilinė atsakomybė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: (i) atsakovas neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; (ii) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; (iii) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; (iv) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). Konstitucijos 24 str., 28 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 str. 1 d., CK 1.137 str., Lietuvos Respublikos Triukšmo valdymo įstatymo, Triukšmo prevencijos taisyklių, Lietuvos Respublikos Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo nuostatomis yra saugoma asmens teisė į ramų naudojimąsi būstu. Konstitucijos 24 str. įtvirtinta asmens teisė į būsto neliečiamumą. Šios konstitucinės teisės užtikrinimą numato ir tarptautinė teisė – Konvencijos 8 str. 1 d. įtvirtinta asmens teisė į būsto neliečiamybę. Dėl šios priežasties, į konstitucinę nuostatą dėl būsto neliečiamumo būtina žvelgti plačiai ir ją aiškinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) formuojamos praktikos kontekste. EŽTT formuodamas teisminę praktiką Konvencijos 8 str. 1 d. taikymo atžvilgiu yra konstatavęs, jog turi būti gerbiama ne tik individo teisė į fiziškai apibrėžtą plotą, bet ir ramų naudojimąsi tuo plotu; teisės į būsto neliečiamybę pažeidimai susiję ne vien su konkrečia, fizine neteisėta veikla, pavyzdžiui, neteisėtu patekimu į asmens butą, bet taip pat apima ir pažeidimus, kurie nėra konkrečiai ar fiziškai išreikšti, pvz., triukšmas, tarša, kvapai ar kitokie veiksmai. Pagal EŽTT jurisprudenciją tam, kad būtų keliamas klausimas dėl Konvencijos 8 str. taikymo, t. y. dėl asmens teisės į būsto neliečiamybę pažeidimo – tas pažeidimas (i) turi tiesiogiai paveikti pareiškėjo namus, šeimą ar privatų gyvenimą, ir (ii) neigiamas poveikis turi pasiekti tam tikrą minimalų sunkumo lygį, šio minimumo vertinimas yra reliatyvus ir priklauso nuo kiekvienos bylos aplinkybių, tokių kaip trukdžio intensyvumas, trukmė, jo fizinis ar psichinis poveikis. Šio ginčo atveju, atsakovas savo veiksmais – Baro Terasoje keliamu triukšmu, bei neveikimu – sąmoningu veiksmų nesiėmimu suvaldyti sklindantį į iš Terasos triukšmą, pažeidė Ieškovo teisę į būsto neliečiamumą (ramų naudojimąsi gyvenamuoju plotu). Iš atsakovui priklausančio Baro Terasos sklindantis triukšmas, kurį sudaro Baro renginių metu leidžiama muzika bei lankytojų šurmulys, yra stipriai jaučiamas Ieškovo Bute bei viršija teisės aktuose įtvirtintus ribinius dydžius. Faktą, kad iš Baro Terasos sklindantis triukšmas yra itin stiprus, pavojingas bei nuolatinis, kurio suvaldyti Baro atstovai nesiima jokių priemonių, patvirtina 2017 m. rugpjūčio 16 d. Aplinkos garso lygio matavimo protokolas Nr. ATC-t-2017/994, 2017 m. spalio 30 d. Aplinkos garso lygio matavimo protokolas Nr. ATC-t-2017/1121, 2017 m. lapkričio 27 d. Aplinkos garso lygio matavimo protokolas Nr. ATC-t-2017/1325-1, 2017 m. lapkričio 27 d. Aplinkos garso lygio matavimo protokolas Nr. ATC-t-2017/1325-2, kuriuose užfiksuoti gyvenamuosiuose ir visuomenės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje triukšmo ribinių dydžių (HN 33:2011) viršijimas. Dėl iš Terasos sklindančio triukšmo, ieškovui nakties metu yra faktiškai atimta galimybė laikyti atidarytą Buto miegamojo kambario langą net ir šiltuoju metų laiku, nors Bute nėra įrengta oro kondicionieriaus. Tokiu būdu yra pažeidžiama Ieškovo teisė savo nuožiūra, ramiai naudotis būstu, t. y. Butu. Net ir esant uždarytam Buto miegamojo kambario langui, iš Terasos sklindantis triukšmas Buto miegamajame kambaryje viršija HN 33:2011 įtvirtintus ribinius dydžius. Tai patvirtina, jog iš Baro Terasos sklindantis triukšmas yra itin stiprus, nes Ieškovas net ir uždaręs Buto miegamojo kambario langą nėra apsaugotas nuo iš Terasos sklindančio triukšmo. Dėl atsakovo Baro Terasoje keliamo triukšmo, ieškovo Butas tapo gyvenamąja vieta, kurioje nėra galimybės ramiai gyventi, ilsintis atgauti darbinį produktyvumą bei turėti visavertišką poilsio laiką nakties metu. Tai akivaizdžiai patvirtina faktą, kad atsakovo, vykdant ekonominę veiklą, keliamas triukšmas – sklindantis iš Baro Terasos ir patenkantis į Butą, o tiksliau į miegamąjį kambarį – daro tiesioginį poveikį Ieškovo gyvenamajai aplinkai. Todėl, ieškovas faktiškai negali naudoti pagal paskirtį Buto miegamojo kambario, nors Buto miegamasis kambarys pagal savo paskirtį yra būtent poilsiui nakties metu skirta patalpa. UAB Akustinių tyrimų centro fizikinių veiksnių tyrimų laboratorijai, atlikus aplinkos triukšmo lygio matavimus, buvo nustatyta, kad triukšmo lygis, t. y. intensyvumas, Buto miegamajame kambaryje, esant tiek atidarytam, tiek uždarytam langui reikšmingai viršija leistinus dydžius: vienu atveju perviršis siekia net 15 dbA virš leidžiamos ribos (Aplinkos triukšmo matavimai Nr.2), kitais atvejais 12 dB (Aplinkos triukšmo matavimai Nr.1), 10,1 dB (Aplinkos triukšmo matavimai Nr.3), 8,9 dB (Aplinkos triukšmo matavimai Nr.4) bei 2,7 dB (Aplinkos triukšmo matavimai Nr.2) virš leidžiamos ribos. Taigi, iš Terasos sklindantis stiprus triukšmas kelia realią grėsmę Ieškovo gyvenimo kokybei bei sveikatai. Dėl šio, Ieškovo Buto miegamajame kambaryje jaučiamas triukšmas yra didelio intensyvumo lygio. Faktą, jog ieškovo gyvenamojoje aplinkoje jaučiamas triukšmas, sklinda būtent iš Baro Terasos, patvirtina 2018 m. sausio 9 d. atlikti aplinkos triukšmo lygio matavimai, patvirtinantys, kad naktį ne Baro darbo metu, kuomet nėra sklindančio triukšmo iš Terasos, triukšmo lygis Ieškovo gyvenamojoje aplinkoje ne tik neviršija teisės aktuose įtvirtintų didžiausių leidžiamų ribinių dydžių, tačiau yra reikšmingai mažesnis už triukšmo lygį Baro darbo metu. Taigi, Ieškovo atžvilgiu susiklosto beviltiška situacija, kuomet Atsakovo neteisėtais veiksmais pažeistos Ieškovo teisės į būsto neliečiamumą bei ramų gyvenimą nėra galimybės apginti, kai pažeidimas trunka jau daugiau kaip pusę metų ir vis dar tęsiasi iki šios dienos. Vertinant Baro atsakingų asmenų veiksmus bei institucijų (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus bei Policijos) įgaliojimus šioje situacijoje, nėra objektyvios tikimybės, jog iš Baro sklindantis ir Ieškovo gyvenamojoje aplinkoje jaučiamas triukšmas, sumažės bei bus apginta pažeista Ieškovo teisė į būsto neliečiamumą. Dėl ilgai bei nuolatos trunkančio pažeidimo, t. y. dėl į Ieškovo gyvenamąją aplinką nuolat sklindančio triukšmo, susiformavo neigiami Ieškovo sveikatai, psichinei gerovei ir savijautai padariniai. Ieškovui esant Bute yra jaučiamas didelis diskomfortas: ieškovą dėl jaučiamo triukšmo kankina nemiga, ryte jaučiamas nuovargis, įtampa bei irzlumas, kuris daro neigiamą poveikį Ieškovo darbingumui, emociniam stabilumui ir savijautai. Atsakovo neteisėtais veiksmais Iš ieškovo yra atimta galimybė savaitgaliais, po darbo savaitės, ilsintis atgauti darbinį produktyvumą ir turėti visavertišką poilsio laiką nakties metu. Atsakovas grubiai pažeidžia Konstitucijoje bei Konvencijoje įtvirtintas asmens laisves ir teises, užkerta kelią jų įgyvendinimui, tokiu būdu sukeldamas Ieškovui žalą. Tokio pobūdžio Atsakovo veiksmai, prieštarauja imperatyvioms Triukšmo valdymo įstatymo nuostatoms, HN 33:2011 įtvirtintoms normoms, CK 1.137 str. 2 d. ir 6.263 str. 1 d. nuostatoms, bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, dėl ko atsakovas turi būti įpareigotas nutraukti neteisėtus veiksmus bei atlyginti ieškovo patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas teisių gynimo būdas, kuris egzistuoja, nepriklausomai nuo to ar neteisėtų veiksmų pasekmėje atsirado turtinė žala. Vadovaujantis CK 6.250 str. 1d., neturtinė žala gali būti priteisiama, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais. Nepaisant to, jog vadovaujantis teismų formuojama pozicija, kad ieškovas neturi pareigos įrodinėti potencialios žalos dėl nuolat jaučiamo triukšmo gyvenamojoje aplinkoje, atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmės, kaip jau minėta šiame ieškinyje, ieškovui yra itin jaučiamos. Ieškovas iš Terasos sklindančio triukšmo yra varginamas ilgiau nei pusę metų, todėl akivaizdu, kad ieškovas jau ilgą laiką nuolatos patiria neigiamą poveikį ir žalą savo sveikatai ir psichikai. Remiantis tuo kas išdėstyta, bei CK 6.250 str. 2 d., kurioje nurodoma, kad neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Ieškovas patyrė bei jam turėtų būti priteista iš atsakovo 500 EUR dydžio neturtinė žala. Taip pat Ieškovas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. piktybiško ir sąmoningo veiksmų nesiėmimo suvaldyti triukšmo, sklindančio iš Baro Terasos kiekvieno savaitgalio naktimis ir jaučiamo Ieškovo gyvenamojoje aplinkoje, kuris viršija nustatytus higienos normų ribinius dydžius, patyrė turtinę žalą, o būtent Ieškovas savo lėšomis apmokėjo aplinkos garso lygio matavimus, todėl atsakovas privalo jam 198,44 EUR dydžio išlaidas atlyginti. Šių Ieškovo lėšomis atliktų matavimų duomenimis buvo remiamasi tiek kreipiantis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, tiek jais yra remiamasi šiame ieškinyje. Šių triukšmo lygio matavimų atlikimo būtinumą lėmė pačio atsakovo veiksmai, t. y. atsakovo sąmoningas neveikimas – Ieškovo prašymų suvaldyti sklindantį iš Terasos triukšmą ignoravimas, policijos pareigūnų ir Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnų nurodymų nevykdymas.Todėl akivaizdu, kad Ieškovui, siekiant išspręsti atsiradusią iš Terasos sklindančio ir Ieškovo gyvenamojoje aplinkoje jaučiamo triukšmo problemą, buvo būtina užsakyti ir apmokėti nurodytus triukšmo lygio matavimus. LR CK 6.248 str. 1 d. nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, nebent civilinė atsakomybė įstatymų arba sutarties numatytais atvejais atsirastų be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo kaltė yra preziumuojama, ieškovas neprivalo jos įrodinėti. LR CK 6.248 str. 3 d. yra įtvirtinta objektyvios kaltės samprata, todėl sprendžiant, ar žalos padaręs asmuo yra kaltas, ar ne, jo elgesys vertinamas apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartu. Visuotinai pripažįstama, kad apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesys pasireiškia įstatymų nuostatų laikymusi bei vadovavimusi jomis. Esant priešingiems bei neteisėtiems asmens veiksmams, kyla kaltės egzistavimo prezumpcija. LR CK 6.247 str. numato, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu, t. y. egzistuoja priežastinis ryšys. Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesas sąlygiškai dalinamas į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama žalos atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Kaip buvo nurodyta, atsakovas atliko teisės aktų nuostatas pažeidžiančius veiksmus. Atitinkami Atsakovo veiksmai tiesiogiai nulėmė ir turėjo įtakos ieškovo šiuo ieškiniu prašomos atlyginti neturtinės bei turtinės žalos atsiradimui. CK 1.138 str. 3 p. nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 str. 1 d.). CK 6.255 str. 2 d. įtvirtinta prevencinio ieškinio taikymo galimybė, kai žala jau padaryta tačiau veikla, kuria buvo padaryta žala, tęsiama, todėl kyla realus pavojus, kad ateityje žalos bus padaryta dar daugiau. Atitinkamą poziciją formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, kad „reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti jau padaryta, bet gali būti dar nepadaryta, tuomet ieškovas turi įrodyti potencialią jos atsiradimo grėsmę ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumą, siekį pašalinti žalos grėsmę. Prevencinis ieškinys yra apsauginio–prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali būti atlikti“. Prevencinį ieškinį gali pareikšti asmuo, kuriam gresia žala. Ieškovo turi būti įrodoma: (i) atsakovo veiksmų neteisėtumas; (ii) reali žalos atsiradimo grėsmė ateityje. Šiuo atveju atsakovo neteisėti veiksmai ir tai pagrindžiantys įrodymai yra pateikti anksčiau šiame ieškinyje. Kita prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų – realus pavojus žalos atsiradimui arba pavojus, jog jau padarytos žalos dydis padidės. Prevencinio ieškinio pareiškimo atveju žalos atsiradimo ar padidėjimo tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Ji suprantama kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras. Realią grėsmę gali patvirtinti jau pradėti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams, atsakovo požiūris į teisę pažeidžiančius veiksmus, jų nepripažįstant ir pan. Anksčiau šiame ieškinyje jau nurodytas Ieškovo žalos egzistavimo faktas, kurį Ieškovas yra patyręs dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Taigi, tik įpareigojus atsakovą nutraukti neteisėtus veiksmus, kurių rezultatas yra dėl vykdomos veiklos Terasoje kylantis ir sklindantis triukšmas, viršijantis leistinus triukšmo ribinius dydžius, bus apginta Ieškovo teisė į būsto neliečiamybę bei ieškovas galės visavertiškai naudotis Butu. Tik tokiu būdu, bus užkirstas kelias tolimesniam žalos vystymuisi, kuris gali sukelti sunkias pasekmes. Ieškovas turi teisę reikšti prevencinį ieškinį, nes atsakovas atlieka neteisėtus veiksmus, Ieškovas pateikė tai patvirtinančius įrodymus bei atsakovo neteisėti veiksmai sukelia Ieškovui žalą, kuri, nenutraukus neteisėtų veiksmų, tik stiprės ir didės. Vadovaujantis CK 6.255 str. 2 d. yra pagrindas reikšti prevencinį ieškinį ir reikalauti, kad teismas uždraustų atsakovui vykdyti veiksmus, dėl kurių iš Baro Terasos sklinda triukšmas, jaučiamas Ieškovo gyvenamojoje aplinkoje, ir kuris viršija leistinus triukšmo ribinius dydžius, t. y. uždraustų Barui vykdyti veiklą Terasoje. Patikslinęs reikalavimus, ieškovas prašo: priteisti iš atsakovo UAB „Mariba“ 500,00 Eur dydžio neturtinę bei 198,44 EUR turtinę žalą; Uždrausti atsakovui UAB „Mariba“ vykdyti bet kokią veiklą nakties metu (nuo 22 val. iki 07 val.) pastato, kurio unikalaus (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kiemelio, sudarančio 93,74 kv. m. teritorijoje bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

              Atsakovo atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodoma, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas UAB „Mariba“ pastato, kurio unikalaus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidinį kiemelį, sudarantį 93,74 kv. m. (toliau - vidinis kiemas) yra išsinuomavęs teisės aktų nustatyta tvarka iš UAB „Artegos investicijos“ ir yra gavęs rašytinį sutikimą dėl tokios subnuomos iš trečiojo suinteresuoto asmens - šio pastato savininko UAB „BK investicija“. Atsakovas UAB „Mariba“ savo komercinei viešojo maitinimo veiklai valdantis vidinį kiemą, turi teisėtą lūkestį dėl šio pastato vidinio kiemo paskirties išnaudojimo suderinant su jo teisėta komercine veikla: 1) atsakovas vykdo komercinę veiklą, turėdamas šiai veiklai visus teisės aktuose nustatytus leidimus ir licencijas (mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais, maisto subjekto tvarkymo pažymėjimas), veikla vykdoma nuo 2017-07-14 dienos; 2) iki 2019-04-15 patikslinto ieškinio pateikimo teismui nei viena valstybės ar savivaldybės įstaiga pagal jų kompetenciją nėra priėmusi nei vieno įsiteisėjusio sprendimo dėl juridinio asmens - atsakovo - UAB „Mariba“ veiklos apribojimų ir visiško uždraudimo. Didžia dalimi ieškovo iniciatyva nuo 2017-07-14 iki 2019-04-15 patikslinto ieškinio pateikimo dienos valstybės ar savivaldybės įstaigos pagal jų kompetenciją atliko ypatingai didelį skaičių atsakovo veiklos patikrinimų, pvz. Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas (3), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba (3), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas (3), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (1), Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariatas ir Viešoji policija (daugiau kaip 40), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrius (iš esmės nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki dabar kas savaitgalį). Teisės aktai, nustatantys ūkio subjektams reikalavimus dėl veiklai būtinų leidimų, licencijų gavimo, jų galiojimo sustabdymo ar panaikinimo, nenumato jų veiklos uždraudimo ar veiklos apribojimo vadovaujantis teismo sprendimu, nes patikslinto ieškinio dalykas nėra susijęs nei su mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, nei su tabako gaminiais, ne su maisto sauga: rengimu ir pateikimu prekybos vietos lankytojams. Patikslinto ieškinio dalykas yra atsakovo galimai komercinė veikla, susijusi su triukšmo šaltinių prevencijos teisės normų laikymųsi, tačiau vertinant sistemiškai visą 2019-04-15 Patikslinto ieškinio turinį matyti, kad ieškovas, siekdamas sau „ramybės“ vertina tik atsakovo objektyvią teisėtą komercinę veiklą, kurią siekia atitinkamomis paros valandomis uždrausti. Dėl triukšmo šaltinių prevencijos teisės aktų laikymosi ieškovas pateikia teisiškai nereikšmingus dokumentus (laboratorinius matavimų protokolus), tačiau ieškovas nutyli apie tokias faktines aplinkybes, kad 2018-­10-25 atvykus policijos pareigūnams dėl „eilinio“ ieškovo skundo, atsakovo iniciatyva buvo paprašyta dalyvaujant policijos pareigūnams pasitikrinti triukšmą, skleidžiamą iš baro, esančio (duomenys neskelbtini) vidinių patalpų, bei vidinio kiemo su atsakovo įsigyta triukšmo šaltinių skleidžiamų garsų matavimo įranga, kad atsakovas galėtų suvokti į ateitį, kokie garsai ir kokiu triukšmo garsumu sklinda ir tai girdisi ieškovas patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškovas dalyvaujant policijos pareigūnams kategoriškai atsisakė tai atlikti, nenurodydamas jokių priežasčių. Atsakovas ne kartą siekė rasti dialogą ir kompromisą su ieškovu, siūlė ieškovo patalpose ((duomenys neskelbtini)) įrengti įvairias garsą sumažinančias priemones, taip pat lygiagrečiai vystė savo nuomos pagrindais veikiančių patalpų ir vidinio kiemo garso izoliavimo ir triukšmą sumažinančias priemones, apie tai informuodamas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentą, prašydamas pakartotinai ir prevenciškai atlikti triukšmo šaltinių skleidžiamų garsų matavimus, nes siekė tiek užtikrinti jo veiklos teisėtumą, tiek mažinti galimus skleidžiamo triukšmo padarinius aplinkiniams (iš esmės, vienam ieškovui). Ieškovas 2019-04-15 Patikslintame ieškinyje nurodo, kad dėl atsakovo kaltų ir neteisėtų veiksmų jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą ir ryšium su tuo prašo priteisti 698,44 Eur. ieškovo naudai, toks ieškovo teiginys yra nepagrįstas dėl žemiau pateikiamų argumentų. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (LR CK 6.246-6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (LR CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje 3K-3-529-469/2015, išaiškino, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (LR CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. LR CK 6.246 str. nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kaip jau buvo nurodyta, kad atsakovo kaip juridinio asmens veiksmai (įskaitant ir neveikimą) nėra pripažinti neteisėtais konkrečių Lietuvos Respublikos įstatymų atžvilgiu, jam nėra taikyta jokia teisinė atsakomybė ar kitos poveikio priemonės, turinčios reikšmės veiksmų neteisėtumui ar neveikimui. Atsakovas elgdamasis atidžiai ir rūpestingai siekė su ieškovu šio ginčo esmę išspręsti taikiai, tačiau ieškovui pasiūlyti ginčo sprendimo būdai netiko, pats ieškovas nesiekia kompromisinio sprendimo būdo, o siekia visomis įmanomomis teisėtomis ir neteisėtomis priemonėmis asmeninės naudos. Tik ieškovo subjektyviu vertinimu visame 2019-04-15 Patikslintame ieškinyje yra vartojamas žodžių junginys “neteisėti atsakovo veiksmai”, tačiau toks ieškovo manymas yra sąlygotas tik patiems ieškovo ir jo įgaliotų asmenų prielaidomis, nes nei ieškovas, nei jo įgaliotas asmuo neturi kompetencijos konstatuoti neteisėtų veiksmų atsakovo atžvilgiu, nes pagal jų (neteisėtumo) kompetenciją tai turi teisę padaryti tik valstybės ar savivaldybės įstaigos, kurios tokių sprendimų atsakovo atžvilgiu nėra priėmusios ir prievartos ar kitų poveikio priemonių netaikė, išskyrus prevencinį nurodymą. Antra civilinės atsakomybės taikymo sąlyga - žala. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Šio ginčo atveju, ieškovas nurodo, kad jis patyrė turtinę žalą - 198,44 Eur., kuri susidarė už laboratorinių matavimų atlikimą, kurias patyrė ieškovas kaip išlaidas, siekdamas patvirtinti atsakovo neteisėtų veiksmų egzistavimą. Už triukšmo šaltinių skleidžiamus garsus, viršijančius teisės aktuose nustatytus reikalavimus (pvz., Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklės, patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007­09-12 sprendimu Nr. 1-211 (žr. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 1-994 redakcija) arba žr. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2018-08-07 Patikrinimo aktą Nr. (10.12 15.6.2) PA- 5234 atsakovui nėra konstatuoti pažeidimai ir surašyti atitinkami administraciniai sprendimai, tokiu atveju, nėra teisinio pagrindo teigti, kad atsakovas įvykdė neteisėtus veiksmus. Ieškovo vardu laboratorinių matavimų procesą organizavo jo įgaliotieji atstovai, tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas pagrįstus ir abejonių nekeliančius matavimus atliko pagal kompetenciją ir ieškovas ar atsakovas dėl to nepatyrė jokių piniginių išlaidų, tokiu atveju, nepagrįstai siekiama teismui pateikti informaciją ir argumentus, nes ieškovas savo abejonėms patvirtinti nepanaudojo valstybės įstaigos techninių galimybių ir negavo kompetentingos įstaigos išvados dėl atsakovo keliamo triukšmo, o kreipėsi į privačią įstaigą, kurios išvadoms patvirtinti trūksta specialiųjų žinių (žr. ieškovo pateiktus laboratorinių matavimų protokolus), bei atlikto tyrimo išvadas pateikė ne laboratorinius matavimus atlikusi įstaiga, o ieškovo įgaliotieji asmenys. Visuose laboratoriniuose matavimų protokoluose atsispindi tik dalis techninio tyrimo, bet išvados, iš esmės, nepateiktos, jas turi „pasidaryti“ visi suinteresuoti asmenys, susipažinę su techniniais laboratorinių tyrimų matavimo protokolais. Tokia suteiktos paslaugos kaina ir išlaidų kilmė, negali būti įvertinta kaip patirti ieškovo patirti nuostoliai, nes ieškovas turėjo visas teisines galimybes vadovautis kompetentingos įstaigos atliekamomis paslaugomis, kurios yra nemokamos net šio ginčo atveju. Ieškovas nurodo, kad jam atsakovo neteisėtais veiksmai padaryta neturtinė žala - 500 Eur., nes patyrė triukšmo sukeltus nepatogumus, neigiamus išgyvenimus ir žalą sveikatai. Tai nepagrįstas teiginys, nes nėra teisiškai reikšmingos informacijos dėl atsakovui taikytos atsakomybės už teisės aktų reikalavimų nesilaikymą, apie kurį nurodoma ieškovo 2019-­04-15 Patikslintame ieškinyje. Trečia civilinės atsakomybės sąlyga - priežastinis ryšys. Šiuo atveju, aiškiai galima konstatuoti, kad nėra jokio priežastinio ryšio dėl atsakovo neva neteisėtos veiklos (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Kaip jau buvo minėta, kad atsakovui teisės aktų nustatyta tvarka nėra taikyta jokia teisinės atsakomybės forma ir poveikio priemonės dėl padarytų pažeidimų, o ieškovas neįrodė, kad jam apskritai, susiformavo tam tikros rūšies žala. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šiame atsiliepime ne kartą pasisakėme, kad atsakovas dėjo visas pastangas ginčui su ieškovu spręsti, tačiau kiekvieną kartą ieškovas elgėsi savanaudiškai, nevertindamas verslo interesų pusiausvyros santykio ir individualios ginčo baigties perspektyvų, o atvirkščiai - kiekvieną kartą darydamas galimai neteisėtą spaudimą valstybės ir savivaldybės įstaigai, siekia asmeninių tikslų, tikėtinai vengiant pripažinti ir savo veiksmuose neteisėtumo (dėl galimai savavališkai sudarkyto kultūros paveldo objekto, dėl kurio dar vyksta teisminis ginčas Lietuvos vyriausiajame administraciniame ginče). Prašo ieškinį atmesti visa apimtimi.

              Trečiasis asmuo UAB „Artegos Investicijos“ pateiktame atsiliepime į ieškovo patikslintą ieškinį nurodo, kad visiškai nesutinka su patikslintu ieškiniu. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas nepagrįstai kelia reikalavimus atsakovui, nes trečiajam asmeniui yra žinoma visa situacija. Trečiojo asmens žiniomis nėra pasibaigę kiti ginčai su ieškovu dėl patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), įrengtų langų teisėtumu ir paprastojo remonto atlikimo teisėtumu.

              Trečiasis asmuo UAB „Vudex“ atsiliepime į pradinį ieškinį nurodo, kad su ieškiniu visiškai sutinka ir palaiko ieškinio reikalavimus. Atsiliepime iš esmės pakartojami ieškinio argumentai ir motyvai.

              Trečiasis asmuo UAB „BK Investicija“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

              Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo patikslintame ieškinyje išdėstytas aplinkybes bei argumentus.

              Atsakovo atstovė prašė patikslintą ieškinį atmesti. Iš esmės pakartojo atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytus motyvus.

              Trečiojo asmens UAB „BK Investicija“ atstovas teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį atmesti palaikydamas atsakovo atstovės išdėstytus argumentus.

               Ieškinys atmestinas.

               Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas D. K. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pagrindu nuomojasi butą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), kuriame gyvena kartu su šeima. Atsakovas UAB „Mariba“ vykdo komercinę – ekonominę veiklą, susijusią su viešojo maitinimo įstaigomis ir mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais baruose ir kavinėse. Vilniaus miesto centre, adresu (duomenys neskelbtini), veikia atsakovui priklausantis baras (duomenys neskelbtini), (toliau - Baras). Šio Baro pastato vidiniame kiemelyje, po atviru dangumi, Baras yra įrengęs lauko terasą, vadinamą „žiemos terasa“ (toliau – Terasa), kurioje Baras vykdo savo komercinę veiklą, o būtent – organizuoja įvairius renginius bei pilsto ir pardavinėja alkoholinius gėrimus lankytojams. Terasa lankytojams yra atvira kiekvieną penktadienį – šeštadienį bei šeštadienį – sekmadienį nuo 21.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; etc.).

Teisė į būsto neliečiamumą yra saugoma įstatymu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 str., 28 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių apsaugos konvencijos 8 str. 1 d., CK 1.137 str., 4. 37 str., 4.93 str., 2004-10-26 Lietuvos Respublikos Triukšmo valdymo įstatymas Nr. IX-2499, Lietuvos Respublikos Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas Nr. IX-886 ir kt.).

 Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiškindamas Konstitucijos 24 str. garantuojamos teisės į būsto neliečiamumą turinį, atsižvelgdamas į EŽTT jurisprudenciją, aiškinant Konvencijos 8 str. 1 d. įtvirtintos teisės į būsto neliečiamybės gerbimą, formuoja teisminę praktiką, jog turi būti gerbiama ne tik individo teisė į fiziškai apibrėžtą plotą, bet ir ramų naudojimąsi tuo plotu; teisės į būsto neliečiamybę pažeidimai susiję ne vien su konkrečia fizine neteisėta veika, pavyzdžiui neteisėtu patekimu į asmens būstą, bet taip pat apima ir pažeidimus, kurie nėra konkrečiai ar fiziškai išreikšti, pvz., triukšmas, tarša, kvapai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2009).

Tačiau kasacinės instancijos teismas taip pat yra pažymėjęs, kad viena subjektinė teisė nėra absoliuti. Pagal Konstitucijos 28 straipsnį asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių. Tuo atveju, kai kyla dviejų teisių konfliktas, būtina ieškoti protingos ir teisingos dviejų teisės saugomų vertybių pusiausvyros, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2009).  

Byloje nustatyta, kad ieškovą D. K. ir atsakovą UAB „Mariba“ sutartiniai santykiai nesieja, todėl sutartinės atsakomybės nuostatos šiuo atveju netaikytinos.

  Kaip žinia, deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Kaip jau minėta, atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo (šiuo atveju – ieškovė), pareiškęs ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika, sprendžiant civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų nustatymo kriterijus, yra išplėtota ir nuosekli.

             Ieškovas įrodinėja, kad yra visos deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. atsakovo UAB „Mariba“ neteisėti veiksmai, kaltė, žala bei priežastinis ryšis tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei žalos. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad iš atsakovo Bato Terasos sklindantis triukšmas, kurį sudaro Baro renginių metu leidžiama muzika bei lankytojų šurmulys, yra stipriai jaučiamas ieškovo Bute bei viršija teisės aktuose įtvirtintus ribinius dydžius. Šias aplinkybes ieškovas įrodinėja UAB „Akustinių tyrimų centras“ Fizikinių veiksnių tyrimų laboratorijos surašytais Aplinkos garso lygio matavimo protokolais, antstolio Irmanto Gaidelio 2018 m. gruodžio 8 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. FA-0008-18-2147, administracinio nusižengimo protokolais, surašytais Baro darbuotoju atžvilgiu bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento surašytais aktais.

              Pažymėtina, kad jokių išvadų iš teismui pateikto antstolio Irmanto Gaidelio 2018 m. gruodžio 8 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. FA-0008-18-2147 teismas negali padaryti. Protokole yra pažymėta, jog garso stiprumas buvo matuojamas matuoklių, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad teismui nepateikta jokių įrodymų, jog antstolis turi specialių žinių šioje srityje ir garso stiprumas buvo matuojamas tinkamai patikrintu prietaisu.

               Kritiškai vertintini ir teismu ieškovo pateikti UAB „Akustinių tyrimų centras“ Fizikinių veiksnių tyrimų laboratorijos surašytais Aplinkos garso lygio matavimo protokolai (toliau -Protokolai). Pažymėtina, kad patikrinimai buvo atlikti ir Protokolai surašyti ieškovo užsakymu, už tai buvo apmokėta ieškovo lėšomis. Visi Protokolai surašyti iki 2018 m. rugpjūčio 7 d. (2017-08-16; 2017-10-30; 2018-01-10; 2017-11-27; 2017-11-27; 2017-08-16), t. y. iki tos datos kai buvo surašytas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2018 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo aktas Nr. (10-12 15.6.2)PA-5234. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2018 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 15.6.2)PA-5234 nurodoma, kad 4 kartus (2017-10-27; 2018-04-28; 2018-05-04; 2018-05-12) patikrintas UAB „Mariba“ kokteilių baras (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu vertinta Baro veiklos atitiktis Lietuvos higienos normos NH 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo, Lietuvos higienos normos HN 50:2016 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-791 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 50:2016 ‚Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose“ patvirtinimo“ bei Lietuvos higienos normos HN 30:2018 „Infragarsas ir žemadažnis garsas: ribiniai dydžiai gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 30:2018 „Infragarso ir žemadažnis garsas: ribiniai dydžiai gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose“ patvirtinimo“. Akte pažymima, jog apžiūrėjus Buto miegamąjį kambarį, nustatyta, kad kambaryje yra du langai, skirti vėdinimui (stoglangiai) bei vienas ugniasienėje, orientuotas į (duomenys neskelbtini), vidinį kiemą, įrengtas priešgaisrinis langas, kuris turi automatinius uždarymo įrenginius ir atidarytas savaime užsidaro, t. y. neatlieka patalpos vėdinimo funkcijos.  Akte akcentuojama, jog statistiškai tipinės sąlygos nagrinėjimo triukšmo šaltinio (Baro) atžvilgiu yra tada, kai ugniasienėje įrengtas priešgaisrinis langas uždarytas. Tačiau ieškovo prašymu buvo atlikti laboratoriniai triukšmo matavimai ir esant statistiškai netipinėmis sąlygomis, t. y. esant dirbtinai praviram ugniasienėje įrengtam priešgaisriniam langui. Akte nurodoma, kad atliktų laboratorinių triukšmo matavimų duomenimis (NVSPL Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizinių veiksnių tyrimų poskyrio 2018 m. birželio 8 d. Aplinkos triukšmo tyrimo protokolas Nr. F-AT-144/2018, 2018 m. birželio 8 d. Aplinkos triukšmo tyrimo protokolas Nr. F-AT-155/2018), veikiant Barui ir esant uždarytam priešgaisriniam langui, ekvivalentinis garso slėgio lygis Buto miegamajame kambaryje siekė 32 dBA, maksimalus – 46 dBA, veikiant Barui ir esant dirbtinai praviram priešgaisriniam langui, ekvivalentinis garso slėgio lygis Buto miegamajame kambaryje siekė 41-46 dBA, maksimalus – 50-55 sBA; neveikiant Barui, ekvivalentinis garso slėgio lygis Buto miegamajame kambaryje siekė 24-30 dBA, maksimalus – 37-42 dBA. Lietuvos higienos norma HN 33:2011 nakties metu (nuo 22 val. iki 7 val.) gyvenamosiose patalpose nustatyti šie leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai: ekvivalentinis garso slėgio lygis yra 35 dBA, maksimalus garso slėgio lygis – 45 dBA. Taigi minėto akto išvadoje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), gyvenamosiose patalpose nustatytas maksimalus garso slėgio lygis (46 dBA) viršijo leistiną 45 dBA ribinį dydį (t. y. 1 dBA). Kitų higienos normų pažeidimų nenustatyta. Dėl to, UAB „Mariba“ baro (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo duotas nurodymas iki 2018 m. rugsėjo 10 d. numatyti ir įgyvendinti efektyvias skleidžiamo triukšmo mažinimo priemones, kad jų lygis gyvenamojoje aplinkoje neviršytų leistinų lygių. Aukščiau minėta, kad UAB „Akustinių tyrimų centras“ fizinių veiksnių tyrimų laboratorijos „Aplinkos garso lygio matavimo protokolai“ surašyti iki šio patikrinimo akto surašymo dienos (2017-08-16; 2017-10-30; 2018-01-10; 2017-11-27; 2017-11-27; 2017-08-16). Pažymėtina ir tai, kad Nacionalinio visuomeninės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2017-12-14 atsakyme ieškovui į skundus Nr. 2.10-15898 (16.3.187.10.12) nurodoma, kad UAB „Akustinių tyrimų centras“ 2017-11-25 d. 00:40 val. ir 2017-11-26 d. 00:35 val. atliktų triukšmo matavimų (matavimų metu aplinką veikė Baro muzikos ir lankytojų triukšmas, autotransporto triukšmas) duomenimis, ieškovo bute (esant uždariems langams) ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė 29-30 dBA, maksimalus – 40 dBA ir neviršijo Lietuvos higienos norma HN 33:2011 7 punktu nustatytų ribinių dydžių Be to, šiame atsakyme akcentuojama, jog siekiant išskirti nagrinėjamo triukšmo šaltinio (Baro veiklos) skleidžiamą triukšmą iš kitų triukšmo šaltinių sukeliamo triukšmo turi būti atlikti matavimai nuslopinus nagrinėjamą triukšmo šaltinį (neveikiant Barui).

             Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugaus miesto departamento administracinės veiklos skyriaus 2019-04-12 rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodoma, kad daug kartų buvo tikrinamas UAB „Mariba“ Baras (kavinė) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir patikrinimo metų pareigūnai Taisyklių, viešosios rimties trikdymo ar kitų teisės aktų pažeidimų nenustatė.

             Ieškovo teismui pateikti administracinių nusižengimų protokolai, kurie surašyti baro (duomenys neskelbtini)darbuotojams, neįrodo atsakovo UAB „Maribų“ neteisėtų veiksmų.

 Iš nustatytų bylos faktinių aplinkybių teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė visų būtinų atsakovo UAB „Mariba“ civilinės atsakomybės sąlygų, ir ieškovo argumentai dėl jo teisės į ramią gyvenamąją aplinką pažeidimo šio konkretaus šalių ginčo atveju yra nepagrįsti.

 Atmetus reikalavimą dėl teisės į būsto neliečiamumą gynimo, nėra pagrindo tenkinti reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

             Ieškovas ieškinyje nurodo, kad sklindantis triukšmas trikdo ne tik jo, bet ir kitų Buto pastate gyvenančių asmenų rimtį nakties metu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje. Ši konstitucinė teisė detalizuota CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nustatant, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnis). Taigi įstatyme atskirai įtvirtintas asmenų, ginančių kitų subjektų ar visuomenės teises ir interesus, procesinis subjektiškumas, ir tik tokie viešąjį interesą ginantys subjektai gali ginti ne savo, o kitų asmenų pažeistus teises bei interesus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, ir išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019). Ir priešingai – asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-611/2019). Iš to darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovas nėra įgaliotas ginti kitų asmenų teises.

     Ieškinį atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos jam iš atsakovo nepriteisiamos.

Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovas šioje byloje advokatei už teisinę pagalbą sumokėjo 1250,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, nurodytos išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovo (CPK 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).

              Iš ieškovo priteistinos 7,44 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/ 1K-355; CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

              Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

   Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

   ieškinį atmesti.

   Priteisti iš ieškovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „Mariba“, juridinio asmens kodas 304549049, 1250,00 Eur (vienas tūkstantis du šimtai penkiasdešimt eurų) už advokatės teisinę pagalbą.

   Priteisti iš ieškovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas 302475109, į valstybės biudžetą 7,44 Eur (septyni eurai 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškovui išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

   Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                       Edvardas Juozėnas