Civilinė byla Nr. 2S-1043-372/2015

Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00863-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

3.3.2.4.; 3.5.1.1.; 3.5.1.17.;3.5.1.18.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 19 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės G. M. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1155-941/2015 pagal pareiškėjos V. P. skundą dėl antstolės G. M. veiksmų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

P. V. P. kreipėsi į antstolę G. M. su skundu dėl antstolės veiksmų, prašydama panaikinti antstolės G. M. 2015-04-10 patvarkymą Nr. S1-2609, kuriuo areštuota pareiškėjos V. P. darbo užmokesčio iš VSDFV dalis, viršijanti minimalų atlyginimą, vykdomojoje byloje Nr. 0185/15/00091 dėl 7276,50 Eur išieškojimo iš skolininko (pareiškėjos sutuoktinio) S. P. išieškotojo V. U. naudai.

Nurodė, kad skolininkas S. P. dirba, todėl pagal CPK 664 str. 2 d. pirmiausia skolos išieškojimo vykdymas turėtų būti nukreiptas į skolininko pajamas. Be to, pareiškėja su S. P. faktiškai gyvena atskirai ir bendro ūkio neveda, ji apie pasiskolintus pinigus iš V. U. sužinojo tik gavusi antstolės patvarkymą.

A. G. M. 2015 m. gegužės 5 d. patvarkymu Nr. S1-3089 pareiškėjos skundą atsisakė patenkinti ir vadovaudamasi CPK 510 str., skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė Telšių rajono apylinkės teismui.

Nurodė, kad skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, todėl antstolis, vadovaudamasis CPK 667 str. 1 d., aprašo ir areštuoja bendrą turtą. Tik įvykdžius šią sąlygą, antstolis išieškotojui ir kitam bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviui pasiūlo įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi panaikino antstolės G. M. 2015-04-10 patvarkymą Nr. S1-2609 areštuoti skolininko sutuoktinės V. P. gaunamo darbo užmokesčio iš VSDFV Mažeikių skyriaus dalį vykdomojoje byloje Nr. 0185/15/00091.

Teismas nurodė, kad pats patvarkymas areštuoti pareiškėjos lėšas pagal CPK 667 str. 1 d. skunde išdėstytais motyvais nėra neteisėtas. Antstolė, areštavusi pareiškėjos lėšas, privalėjo įvykdyti ir kitą CPK 667 str. 1 d. reikalavimą – pasiūlyti išieškotojui ir bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Konstatavo, kad pasiūlymas kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo turi sekti iškart po turto arešto veiksmų ir, jei toks prašymas per antstolio nustatytą terminą nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš turto nutraukia. Nustatė, kad nei skundžiamu 2015-04-10 patvarkymu, nei kitu dokumentu nebuvo nustatytas terminas ir nebuvo pasiūlyta išieškotojui ar bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviams kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo. Todėl teismas padarė išvadą, kad antstolė nevykdė CPK 667 str. 1 d. reikalavimų, nes aprašė ir areštavo skolininko turtą, bet nepasiūlė išieškotojui ar bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, į kurią turi būti nukreiptas išieškojimas, nustatymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu antstolė G. M. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir įpareigoti antstolę pasiūlyti išieškotojui ar bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviams kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktiniu, nustatymo.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. CPK 667 str. nustatytoje tvarkoje nėra nurodyti terminai, per kuriuos antstolis, areštavęs skolininkui priklausantį turtą, kuris yra bendras su kitais asmenimis privalo pasiūlyti išieškotojui ar bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviams kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, antstolės nuomone terminas neturėtų būti užsitęsiantis. Skundžiamas patvarkymas buvo surašytas 2015-04-10, o jau 2015-04-27 gautas skundas, 2015-05-05 vykdomoji byla kartu su skundu perduota nagrinėti Telšių rajono apylinkės teismui. CPK 593 str. numato, kad klausimus, kylančius iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau, kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo. Tačiau nutartis rašytinio proceso tvarka priimta tik 2015-08-07. Tad negalima sutikti su teismo argumentu, kad dėl antstolės kaltės piniginių lėšų areštas buvo taikomas nepagrįstai ilgą laiką ir galėjo sukelti neigiamas pasekmes.

2. CPK 667 str. iš antstolio reikalauja areštuoti visą bendrą su kitais asmenimis turtą, tačiau, atsižvengiant į protingumo principus bei į galimas neigiamas pasekmes, antstolės patvarkyme nurodyta, kad areštuojama gaunamo darbo užmokesčio iš VSDFV Mažeikių skyriaus dalis, viršijanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA). Tai reiškia, kad skolininko sutuoktinė V. P. laisvai galėjo disponuoti minimaliu mėnesiniu darbo užmokesčiu, siekiant patenkinti minimalius pragyvenimo poreikius.

3. Viena iš CPK 667 str. taikymo sąlygų - antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybę bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą - aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 str. 1 d. nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

4. Tik gavus tikslią informaciją apie tai, kad yra turto, kuris yra areštuotas, galima įvykdyti CPK 667 str. nurodytą sąlygą, t. y. pasiūlyti išieškotojui ar bendrosios jungtinė nuosavybės dalyviams kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo.

5. Teismas, nurodydamas, kad patvarkymas yra teisėtas, bet naikintinas, sudarė tokią situaciją, kad antstolė privalo ne tęsti vykdymo veiksmus, t. y. pasiūlyti išieškotojui ar bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviams kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo, bet kartoti jau teismo pripažintą teisėtą lėšų areštą. Ko pasėkoje yra vilkinamas vykdymo procesas ir grubiai pažeidžiami išieškotojo interesai.

6. Nagrinėjamu atveju Telšių rajono apylinkės teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Kaip matyti iš pareiškėjos V. P. skundo, pareiškėja iš esmės nesutiko su antstolės patvarkymu areštuoti lėšas visiškai kitais motyvais ir argumentais, ką pabrėžė ir bylą nagrinėjantis teismas. Esant šiai aplinkybei konstatuotina, kad būtent pareiškėja apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme (CPK 111 str. 2 d. 4 p.). Atsižvelgdamas į tai, teismas turėjo šį prašymą ir nagrinėti šiose ribose ir neanalizuoti kitų vykdymo procese priimtų ar dar nepriimtų procesinių sprendimų.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

CPK 667 str. reglamentuota skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo tvarka. CPK 667 str. 1 d. nurodyta, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.

Sistemiškai aiškinant nurodytą teisės normą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad antstolis vienu patvarkymu, o ne atskirais patvarkymais, privalo aprašyti ir areštuoti bendrąjį turtą ir pasiūlyti išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Nagrinėjamu atveju antstolė G. M., skundžiamu 2015 m. balandžio 10 d. patvarkymu Nr. S1-2609 areštavo skolininko sutuoktinės (pareiškėjos) V. P. gaunamo darbo užmokesčio iš VSDFV Mažeikių skyriaus dalį, viršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), tačiau nenustatė termino ir nepasiūlė išieškotojui ar bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (b. l. 7-8), kas pripažintina vykdymo procesinės teisės normos pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog formaliai būtų pagrindas antstolės patvarkymą pripažinti teisėtu, jei jis atitiktų įstatymo reikalavimus. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad skundžiamu patvarkymu buvo atlikta tik dalis CPK 667 str. 1 d. nurodytų reikalavimų, t. y. areštuota skolininko S. P. sutuoktinės (pareiškėjos) V. P. gaunamo darbo užmokesčio dalis, tačiau nei išieškotojui, nei skolininkui bei jo sutuoktinei nepasiūlyta kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, toks patvarkymas yra neteisėtas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį panaikino, nors ir neteisingai padarydamas išvadą, jog skundžiamas patvarkymas yra teisėtas.

Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad piniginių lėšų (juolab skirtų pragyvenimui) areštas yra griežtas ir rimtas neigiamas pasekmes galintis sukelti nuosavybės teisių apribojimas, o šios priemonės taikymas nepagrįstai ilgą ir neapibrėžtą laikotarpį, neišaiškinus ir nepasiūlius suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtinta nuosavybės teisių apsauga. Svarbus aspektas byloje yra ir tai, kad antstolė, dar 2015 m. balandžio 28 d. gavusi pareiškėjos skundą (b. l. 2-3), galėjo patvarkymą pati pasinaikinti ir priimti naują patvarkymą, išsitaisydama padarytas vykdymo proceso teisės klaidas, tačiau to nepadarė, o atskiruoju skundu prašo ne tik palikti galioti skundžiamą patvarkymą, bet dar ir ją pačią įpareigoti atlikti vykdymo proceso veiksmus, kuriuos ji pati privalėjo atlikti, tačiau to nepadarė, t. y. prašo teismo įpareigoti antstolę pasiūlyti išieškotojui ar bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviams kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktiniu, nustatymo. Be to, antstolė, gavusi pareiškėjos skundą, galėjo išaiškinti pareiškėjai, kad tik įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.), o pareiškėjos skundžiamu patvarkymu pareiškėjos turtas (dalis darbo užmokesčio) buvo tik aprašyta ir areštuota, tačiau išieškojimas į areštuotą ir aprašytą darbo užmokesčio dalį nebuvo nukreiptas, kaip yra nenukreiptas ir iki šiol. 

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos skundo dalykas buvo panaikinti antstolė G. M. 2015 m. balandžio 10 d. patvarkymą Nr. S1-2609. Kaip jau minėta, skundžiamu patvarkymu buvo išspręstas klausimas tik dėl pareiškėjos, kaip skolininko sutuoktinės, dalies darbo užmokesčio arešto, tačiau nei jai, nei skolininkui, nei išieškotojui nebuvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies pareiškėjos gaunamame darbo užmokestyje nustatymo, todėl pareiškėja skundo pagrindu nurodė tik, neva, nepagrįstą jos gaunamo darbo užmokesčio areštą. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad antstolės patvarkymu yra atlikti ne visi būtini veiksmai, nurodyti CPK 667str. 1 d., pagrįstai tokį patvarkymą panaikino, ir tai nėra bylos nagrinėjimo ribų peržengimas. Šiuo atveju skundžiamą patvarkymą panaikinus, iš antstolės neatima teisė surašyti CPK 667 str. 1 d. nurodytus reikalavimus atitinkantį patvarkymą. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a:

Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                       Birutė Simonaitienė