Civilinė byla Nr. e2A-1016-863/2023

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.20 

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ramunės Mikonienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Jumbo Transport“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Magneta logistics“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jumbo Transport“ dėl turtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija 

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Magneta logistics“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Jumbo Transport“, prašydama priteisti iš atsakovės 12 022,52 Eur dydžio turtinę žalą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp šalių sudarytų 2021 m. lapkričio 3 d. Krovinio pervežimo užsakymo Nr. 11884 ir 2021 m. lapkričio 8 d. Krovinio pervežimo užsakymo Nr. 11971 pagrindu ieškovė įsipareigojo atsakovei pervežti du krovinius maršrutu Italija – Lietuva. Ieškovė krovinių pervežimui pristatė du transporto sąstatus (vilkikus su puspriekabėmis), Nr. MBT454 / OZ029 ir Nr. KHH494 / NB960. 2021 m. lapkričio 9 d. transporto sąstatui, valst. Nr. MBT454 / OZ029 atvykus į išsikrovimo vietą (V. A. Graičiūno g. 38, Vilnius), paaiškėjo, kad puspriekabė Koegel, valst. Nr. OZ029 (toliau – puspriekabė Nr. OZ029 ) yra sugadinta – krovinys buvo pritvirtintas vinimis ir varžtais tiesiai prie puspriekabės grindų, tokiu būdu grindyse padarant skyles. Tą pačią dieną puspriekabė Nr. OZ029 pristatyta į servisą padarytų sugadinimų įvertinimui. UAB „Frigo service“ konstatavo, kad yra sugadintos visos puspriekabės Nr. OZ029 grindys, kurias būtina keisti; suskaičiuota remonto, įskaitant medžiagas, kaina – 8 661,20 Eur (darbų kaina 7 158,02 Eur bei 1 503,18 Eur PVM). 2021 m. lapkričio 12 d. transporto sąstatui, valst. Nr. KHH494 / NB960 atvykus į išsikrovimo vietą (Lentvario g. 16B, Vilnius), nustatyta, kad lygiai tokiu pačiu būdu sugadinta ir antroji puspriekabė Schmitz, valst. Nr. NB960 (toliau – puspriekabė Nr. NB960). Kadangi buvo gabenamas analogiškas krovinys, ieškovė, suprasdama, jog yra tikimybė, kad krovinys bus pritvirtintas tokiu pačiu būdu, iškrovimo ir atitinkamai sugadinimų faktui užfiksuoti pasikvietė antstolį, kuris surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Tą pačią dieną puspriekabė Nr. NB960 pristatyta į servisą padarytų sugadinimų įvertinimui. UAB „Frigo service“ konstatavo, kad yra sugadintos puspriekabės Nr. NB960 grindys – padaryti kiauryminiai pažeidimai, todėl grindų plokštes būtina keisti. Suskaičiuota remonto, įskaitant medžiagas, kaina – 5 886,05 Eur (darbų kaina 4 864,50 Eur bei 1 021,55 Eur PVM). Tas pats servisas UAB „Frigo service“ atliko abiejų puspriekabių remonto darbus, už kuriuos ieškovė sumokėjo viso 14 547,25 Eur (12 022,52 Eur bei 2 524,73 Eur PVM). Dėl patirtų nuostolių atlyginimo ieškovė atsakovei pateikė pretenziją, tačiau atsakovė gražiuoju atlyginti ieškovei padarytus nuostolius atsisakė.

1.2.                      Ieškovės manymu, ginčo teisinių santykių Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau – CMR konvencija) nereguliuoja. Teisiniams santykiams, nesureguliuotiems CMR konvencijos, taikomos nacionalinės teisės normos, visų pirma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – Kelių transporto kodeksas) normos, taip pat poįstatyminiai teisės aktai. Nagrinėjamu atveju, sutartyje kitaip susitarta nebuvo, už krovinio pakrovimą buvo atsakingas siuntėjas. Vežėjas krovinio pakrovime nedalyvavo dėl pandeminių suvaržymų, t. y. krovinio pakrovimo vietoje buvo reikalaujama pristatyti pakrovimui paruoštą transporto priemonę ir laikinai, kol krovinys bus kraunamas, pasišalinti, siekiant užtikrinti kuo mažesnį asmenų kontaktavimą. Pažymėjo, kad krovinio prikalimas ir priveržimas varžtais tiesiai prie puspriekabės grindų nėra leidžiamas ir tokiu būdu krovinį atsakovė pritvirtino neteisėtai. Ieškovės teigimu, atsakovė, būdama verslininke, atsako be kaltės. Tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtos žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Turto sugadinimai ir žalos dydis nustatytas iš karto po krovinio iškrovimo, todėl, priešingai nei nurodoma atsakovės atsakyme į pretenziją, laikinas puspriekabių eksploatavimas žalos dydžio nepakeitė ir priežastinio ryšio nenutraukė. Prašo priteisti iš atsakovės sumą (be PVM), sumokėtą už transporto priemonių sutaisymą.

2.       Atsakovė UAB „Jumbo Transport“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1.                      Atsakovė kritiškai vertino ieškovės nurodytas aplinkybes apie ieškovės nedalyvavimą krovinio pakrovime. Pažymėjo, kad ieškovė nenurodė ir nepateikė duomenų, kokie pandeminiai suvaržymai, kokiu pagrindu ir kokia apimtimi buvo taikomi. Be to, net jei vilkikų vairuotojai ir nedalyvavo, tai nedalyvavo tik epizode, kai krovinys buvo kraunamas, tačiau tai niekaip nepaneigia aplinkybės, kad vilkikų vairuotojai dalyvavo galutiniame krovinių tvirtinime po jų pakrovimo į vilkikus, ir tai niekaip neeliminuoja jų atsakomybės remiantis aktualia teisine baze (Kelių transporto kodeksu, ir kt.). Akcentavo, kad ieškovė yra profesionalė, gaunanti atlygį už pervežimo paslaugas; taip pat verslininkė.

2.2.                      Atsakovė nurodė, kad ieškovė jai pateikė tris pretenzijas (2021 m. lapkričio 11 d., 2022 m. sausio 10 d., 2022 m. gegužės 3 d., į kurias atsakovė pateikė atsakymus. Nesutinka su ieškovės pozicija, kad „viniais ir varžtais“ krovinį pritvirtino atsakovė, nes tam pagrįsti nebuvo pateikti jokie objektyvūs įrodymai. Nėra jokių duomenų, paneigiančių, kad toks tvirtinimas jau buvo atliktas anksčiau, dar iki krovinių pakrovimo, ar kad galutinai krovinius pritvirtino / pabaigė tvirtinti ieškovė. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės pretenzijose skirtingai nurodomi reikalaujamų nuostolių dydžiai bei kiti duomenys, iškėlė abejones dėl dokumentų teisėtumo, realios dokumentų sukūrimo datos. Pažymėjo, kad nors UAB „Frigo service“ duomenys buvo gauti, kaip nurodoma, dar 2021 m. lapkričio 9 d., tačiau tik praėjus beveik pusei metų buvo atlikti remonto darbai ir dar po kelių mėnesių pateiktas ieškinys. Atsakovės vertinimu, negalima atmesti prielaidos, jog vilkikai per laiką nuo tariamų nuostolių atsiradimo iki sugadinimų suremontavimo buvo intensyviai naudojami, dėl ko galėjo atsirasti papildoma žala. Akcentavo, kad vežėjas kaip rūpestingas ir apdairus verslininkas, atsakingas už savo turtą (vilkikus), privalo ne tik patikrinti krovinį prieš jį pradedant vežti, tačiau ir atsisakyti jį vežti ir / arba padaryti aktualius įrašus dokumentuose. Atsakovės manymu, CMR konvencija šiam ginčui be kitų aspektų yra aktuali vien tik vertinant aplinkybę, jog ieškovė kaip vežėja privalo patikrinti krovinį.

3.       Teismo posėdyje liudytoju apklaustas Z. K. nurodė, kad dirbo ieškovės vadybininku. Jam paskambinęs vairuotojas paaiškino, kad jo paprašyta pasišalinti iš krovimo vietos dėl pandemijos ribojimų. Vairuotojas pakrovime nedalyvavo.

4.       Ieškovės atstovė advokatė Eglė Jagelienė teismo posėdyje ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad ieškovės transporto priemonės buvo praktiškai naujos, o atsakovės pateikti įrodymai apie kitų servisų pasiūlymus dėl grindų keitimo mažesne kaina yra pateikti tų servisų, kurie tokiuose darbuose nesispecializuoja bei siūlo grindis keisti neoriginaliomis medžiagomis.

5.       Atsakovės atstovas advokato padėjėjas Gintautas Šteinas teismo posėdyje palaikė atsiliepime nurodytus motyvus. Papildomai nurodė, kad ieškovės vairuotojas negalėjo nepastebėti krovinio pritvirtinimo būdo. Akcentavo, kad italams pakrovus krovinį ieškovė turėjo pareigą atsisakyti vežti, pamačius netinkamą pritvirtinimą.

6.       Atsakovės atstovas vadovas M. V. teismo posėdyje paaiškino, kad krovinys buvo tvirtinamas diržais; tik vairuotojas gali pateikti specialias pakrovimo priemones – raudonus diržus, kas reiškia, kad vairuotojas dalyvavo pakrovime.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės UAB „Jumbo Transport“ ieškovės UAB „Magneta logistics“ naudai 12 022,52 Eur turtinę žalą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1 994,68 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7.1.                      Spręsdamas dėl taikytinos teisės, nustatinėjant atsakovės civilinę atsakomybę, atsižvelgdamas į CMR konvencijos nuostatas, kasacinio teismo praktiką, teismas vertino, kad abi 2021 m. lapkričio 3 d. ir 2021 m. lapkričio 8 d. tarp šalių sudarytos krovinių vežimo keliais sutartys turi visas 4 būtinąsias sąlygas tam, kad iš šių sutarčių kylantys (tam tikri) teisiniai santykiai būtų reguliuojami CMR konvencijos nuostatomis. Atsakovė (kaip pateikusi krovinių vežimo užsakymus ir sumokėjusi ieškovei už krovinių pervežimą) yra laikoma krovinio siuntėja CMR konvencijos prasme. Teismas sprendė, kad tarp šalių ginčas yra kilęs iš krovinio vežimo sutarčių teisinių santykių, susiklosčiusių iki to momento, kai krovinys buvo priimtas (pakrautas) vežimui, kas reiškia, kad tarp šalių kilęs ginčas nėra reguliuojamas CMR konvencijos nuostatomis ir šio ginčo išsprendimui taikomos nacionalinės teisės normos.

7.2.                      Teismas taip pat padarė išvadą, kad tais atvejais, kai krovinio vežimo sutartyje nėra aptarta, kas yra atsakingas už krovinio pakrovimą, krovinį privalo pakrauti krovinio siuntėjas savo jėgomis ir priemonėmis. Nagrinėjamu atveju, tarp šalių sudarytose dvejose krovinių vežimo keliais sutartyse nebuvo nurodyta, kas pakraus (iškraus) krovinius, kas reiškia, kad už krovinių pakrovimą savo jėgomis ir priemonėmis buvo atsakinga atsakovė kaip krovinio siuntėja CMR konvencijos prasme.

7.3.                      Teismas konstatavo, kad krovinių pakrovimą vykdė ne ieškovė (ne jos vairuotojai), o krovinį pateikę (užsakę) vežti pakrovimo vietoje (Italijoje) buvę asmenys, kurie (tarp bylos šalių kilusiame ginče) laikomi atsakovės kaip siuntėjos CMR konvencijos prasme pasitelktais asmenimis. Teismas pažymėjo, kad nors atsiliepime atsakovė ir buvo iškėlusi prielaidą, kad neįrodyta, kas vykdė krovinio pakrovimą, tačiau duodant žodinius paaiškinimus atsakovės atstovai netiesiogiai pripažino, kad krovinius krovė siuntėjas. Kroviniai buvo pritvirtinti neleistinu / netinkamu būdu, ieškovės transporto priemonių grindyse varžtais ir vinimis padarant skyles.

7.4.                      Teismas sprendė, jog nustačius, kad pareigą pakrauti krovinį turėjo atsakovė, ieškovės vairuotojo dalyvavimas pakrovimo procese bei jo kontroliavimas (kiek tai nėra susiję su eismo saugumo reikalavimų ir kitų krovinių vežimo sąlygų užtikrinimu) nebuvo privalomas. Be to, nors atsakovė ir kėlė prielaidą, kad ieškovės vairuotojas dalyvavo pakrovime (bei tokiu būdu galimai prisiėmė riziką / sutiko su būtent tokiu krovinio tvirtinimo būdu bei atitinkamai transporto priemonių grindų sugadinimu), atsakovė nepateikė šią savo prielaidą pagrindžiančių įrodymų. Tuo tarpu ieškovė nuosekliai (bei remdamasi liudytojo parodymais) tvirtino, kad ieškovės vairuotojams nebuvo leista dalyvauti pakrovimo procese dėl pandemijos suvaržymų. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų ir kitoms iškeltoms prielaidoms pagrįsti, kad transporto priemonių grindų sugadinimai atsirado iki krovinių pakrovimo ar po krovinių pakrovimo. Teismo vertinimu, būtent atsakovei kaip krovinio siuntėjai CMR konvencijos prasme, kuri buvo atsakinga už krovinių pakrovimą savo priemonėmis ir jėgomis, kyla deliktinė atsakomybė atlyginti ieškovei sukeltą turtinę žalą dėl transporto priemonių grindų sugadinimo, padarytų krovinių krovimo (tvirtinimo) metu. Teismas pažymėjo, kad nevertino ieškovės ir atsakovės argumentų dėl priešingos šalies atsakomybės, kaip verslininko, kylimo, nes pastarieji argumentai būtų aktualūs nustatinėjant šalių sutartinės atsakomybės egzistavimo pagrindą, tuo tarpu nagrinėjamu atveju nustatytas atsakovės deliktinės atsakomybės egzistavimo pagrindas.

7.5.                      Spręsdamas dėl ieškovei padarytos turtinės žalos dydžio, atsakovės argumentą apie pretenzijose nurodytas mažesnes žalos sumas teismas atmetė kaip neįtakojantį ieškovės konkretaus dydžio patirtų nuostolių. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovė iš pradžių manė patirsianti mažesnius nuostolius ir atitinkamai ikiteisminėje stadijoje iš atsakovės reikalavo mažesnių nuostolių, pati savaime neriboja ieškovės teisės (paaiškėjus, kad nuostoliai didesni) reikalauti iš atsakovės priteisti didesnius nuostolius. Atsakovės pateiktus įrodymus apie kitų dviejų juridinių asmenų atsiųstus remonto darbų paskaičiavimus teismas taip pat vertino kritiškai, sprendęs, kad nėra aiškus tokių pasiūlymų pateikimo kontekstas; pasiūlymus atsiuntę asmenys nebuvo apžiūrėję transporto priemonių ir įvertinę jų būklės; patys pasiūlymai nėra pateikti ant firminių blankų, neįvardinti atliktini darbai, valandų skaičius. Todėl teismas atmetė kaip neįrodytas atsakovės iškeltas prielaidas dėl ieškovės patirtų nuostolių dydžio nepagrįstumo.

7.6.                      Nustačius, kad atsakovei kyla civilinė (deliktinė) atsakomybė atlyginti ieškovei padarytą turtinę žalą bei ieškovei įrodžius turtinės žalos dydį, teismas ieškinio reikalavimą tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 12 022,52 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teismas taip pat patenkino ir ieškovės reikalavimą dėl procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atsakovė UAB „Jumbo Transport“ pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia žemiau nurodytais motyvais.

8.1.                      Dėl taikytinos teisės, nustatinėjant atsakovės civilinę atsakomybę, mano, kad vežėjo atsakomybės prezumpciją teismas turėjo vertinti platesne apimtimi. Pažymi, jog iš CMR krovinio važtaraščių matyti, kad ieškovės vairuotojai pasirašytinai patvirtino, jog krovinį priėmė. Iš to seka išvada, kad vairuotojai matė jiems pakrautą krovinį po jo pakrovimo, kuriame, ieškovės teigimu, jiems nebuvo leista dalyvauti. Matydami pakrautą krovinį ieškovės vairuotojai negalėjo nematyti, kokiu būdu krovinys yra pritvirtintas, neatmetant galimybės, kad krovinį tokiu būdu pritvirtino jie patys. Mano, kad CMR konvencijos taikymo aspektu CMR krovinio važtaraštis yra prima facie įrodymas, todėl tuo atveju, jei krovinio važtaraštyje nenurodyta (nepadaryta jokių žymų), kad vairuotojams nebuvo leista dalyvauti pakraunant krovinį ar (ir) kad krovinį pritvirtino ne vežėjas, o siuntėjas ir tą padarė netinkamai, ieškovei teko pareiga šias aplinkybes įrodyti kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Apeliantės vertinimu, nors CMR konvencijoje įtvirtintas teisinis reguliavimas byloje ginčytinu klausimu dėl žalos transporto priemonėms netaikytinas, tačiau šio teisinio reguliavimo nuostatos tiesiogiai susijusios su tinkamu faktinių aplinkybių nustatymu šioje byloje ir įrodinėjimo pareigos perkėlimui vienai iš ginčo šalių.

8.2.                      Pažymi, kad matydami pakrautą krovinį ieškovės vairuotojai akivaizdžiai turėjo matyti, kokiu būdu krovinys pritvirtintas (jei jį pritvirtino siuntėjas), juo labiau, kad prievolė tinkamai pritvirtinti krovinį teko jiems patiems. Mano, kad teismas be pagrindo atribojo ieškovės, kaip profesionalios vežėjos / verslininkės, atsakomybę. Atsakovė jokioje bylos nagrinėjimo stadijoje neteigė, kad atliko / buvo atsakinga už krovinio tvirtinimą, o tai neigė. Bylos aplinkybių kontekste teismas galėjo nebent vertinti tik krovinio pakrovimo, tačiau ne jo tvirtinimo aplinkybes. Nustačius, kad atsakovė atsakinga už krovinio pakrovimą, nėra absoliučiai jokių įrodymų, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad po krovinio pakrovimo (nuleidimo iš viršaus į puspriekabę), krovinio siuntėjas, už kurio veiksmus atsako atsakovė, dar atliko krovinio tvirtinimą, o juo labiau, vinimis ir varžtais, kaip tai deklaratyviai buvo teigiama ieškovės.

8.3.                      Atkreipia dėmesį, jog iš nuotraukų matyti, kad prie puspriekabių grindų vinimis prikaltos lentelės, tačiau ne krovinys, krovinys varžtais pritvirtintas prie medinių lentų padėklo, tačiau ne prie puspriekabių grindų. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė atsakinga už žalą, padarytą ieškovės puspriekabių grindims, ne tik dėl to, jog neatribojo siuntėjo pareigos pakrauti krovinį nuo vežėjo (ieškovės) pareigos jį tinkamai pritvirtinti, bet ir dėl to, kad į bylą nepateikta absoliučiai jokių įrodymų, kad siuntėjas pakrovęs krovinį jį apskritai tvirtino ir (ar) prie puspriekabių grindų prikalė lenteles. Teismas taip pat nepagrįstai nevertino, kad ieškovės vairuotojai, įgyvendindami Kelių transporto kodekso įtvirtintą vežėjo pareigą patikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas atitinka saugumo reikalavimus ir kitas krovinio vežimo sąlygas, patys neprikalė lentelių prie puspriekabių grindų iš karto po krovinio pakrovimo ar jo transportavimo metu.

8.4.                      Akcentuoja, kad teismas bylos nagrinėjimo metu siūlė ieškovei pateikti duomenis apie jos nurodytus „pandeminius suvaržymus“, tačiau ieškovė jokių įrodymų apie tai nepateikė. Minėta ieškovės nurodyta aplinkybė apie pandeminius suvaržymus, kaip vairuotojų nedalyvavimo krovime priežastis, liko neįrodyta. Apeliantės vertinimu, ieškovė turėjo įrodyti aplinkybes, kurių pagrindu kildino atsakovės atsakomybę. Mano, kad teismas nenustatė civilinės atsakomybės sąlygų.

8.5.                      Pasisakydama dėl turtinės žalos dydžio, apeliantė pažymi, kad teismas ne tik nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą atsakovei, tačiau pažeidė rungtyniškumo principą, nes leido susiklostyti situacijai, kai ieškovei pateikus duomenis apie turėtas išlaidas, teismas tiesiog be jokio tinkamo pagrindimo jas priskyrė ieškovės patirtai žalai. Teismas nepagrįstai nevertino, kad ieškovė, pastebėjusi, jos nuomone, netinkamą krovinio tvirtinimą, nepakvietė atsakovės dalyvauti krovinio iškrovime, puspriekabių defektavime, kurį atliko remonto paslaugas galimai atlikusi ieškovės parinkta remonto įmonė, nesiėmė veiksmų eliminuoti ir (ar) sumažinti nuostolius. Atkreipia dėmesį į įvykių faktinę chronologiją, pažymėdama, kad antras krovinys Italijoje buvo kraunamas tą pačią dieną, kai Lietuvoje buvo iškrautas pirmas krovinys, todėl ieškovė turėjo visas galimybes savalaikiai informuoti savo vairuotoją. Tačiau ieškovė neatliko jokių veiksmų, nesikreipė į atsakovę, o po dviejų dienų pateikė prašymą antstoliui dėl aplinkybių konstatavimo.

8.6.                      Mano, jog teismas ignoravo atsakovės poziciją, neatsižvelgė į daugumą atsiliepimo argumentų, nevertino ginčui aktualių atstovų pasisakymų žodžiu. Pažymi, kad ieškovė nepasinaudojo teismo siūlymu pakviesti liudytojais pačius vairuotojus, o vietoj jų pakvietė liudyti krovinių krovime vietoje net nedalyvavusį ir tendencingą asmenį, esantį ieškovės darbuotoju, tačiau teismas vairuotojų parodymų nebuvimo nevertino, to nelaikė ieškovės pozicijos trūkumu, o sprendime nevengė remtis tiesiogiai nedalyvavusio krovinių pakrovime ir suinteresuoto asmens liudijimais. Atkreipia dėmesį, kad defektavimą atlikusi transporto priemonių remonto įmonė nepateikė fotofiksacijos, iš kurios galima būtų spręsti apie tai, kad defektiniuose raštuose kalbama apie lentelių prikalimo vinimis padarinius, ir kad puspriekabių grindų plokštės iš tiesų buvo pakeistos.

9.       Ieškovė UAB „Magneta logistics“ atsiliepime su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė savo atsiliepimą grindžia žemiau nurodytais argumentais.

9.1.                      Sutikdama su teismo pozicija dėl CMR konvencijos netaikymo ginčo teisiniams santykiams, pažymi, kad krovinio pakrovimo / iškrovimo klausimų, nuostolių vežėjui / transporto priemonei atlyginimo klausimų CMR konvencija nereguliuoja. Šiuo atveju ginčo nei dėl krovinio, nei dėl jo pakuotės pažeidimo nėra; ginčas kilo dėl transporto priemonei krovinio pakrovimo metu padarytos žalos. Apeliantė visiškai nepagrįstai bando tapatinti krovinio pakrovimą ir jo pritvirtinimą su jo pakuote. Savo pareigą saugiai nugabenti krovinį, nepadaryti žalos nei kroviniui, nei jo pakuotei, nei eismo saugumui ieškovė įvykdė tinkamai. Ieškovė, saugiai pristačiusi krovinį, įvykdė ir pareigą įsitikinti krovinio stabilumu transporto priemonėje. Tačiau tai nereiškia, kad ieškovės vairuotojai turėjo matyti, kad po kroviniu pakišti bruseliai ir lentelės, prie kurių buvo tvirtinamas krovinys, yra pritvirtinti vinimis bei varžtais prie puspriekabių grindų. To apžiūrėdamas krovinį vairuotojas objektyviai net negalėjo matyti, kadangi visi šie tvirtinimai buvo atlikti po sunkiasvoriu ir stambiagabaričiu kroviniu.

9.2.                      Akcentuoja, kad faktas, jog krovinį tvirtino ir bruselius bei lenteles prikalė būtent apeliantės įgalioti krovinį pakrauti asmenys teismo posėdžio metu buvo aiškiai atskleistas ir atsakovės ne tik nepaneigtas, bet ir neneigtas. Visi pripažino, kad krovinį pakrovė jį pateikę vežti pakrovimo vietoje (Italijoje) buvę asmenys, kurie laikomi apeliantės kaip siuntėjos CMR konvencijos prasme pasitelktais asmenimis. Taip pat pažymi, kad pats faktas, jog du kroviniai, gabenti skirtingų vairuotojų, buvo pritvirtinti tokiu pačiu būdu atskleidžia, kad tokia krovinių tvirtinimo praktika yra būdinga būtent apeliantės įgaliotiems asmenims, kraunantiems konkrečius stambiagabaričius krovinius; faktas, kad bruseliams ir lentelėms prikalti, priveržti reikalingos specialios priemonės (bruseliai, specialiai supjaustytos lentelės, plaktukai, suktukai ir kt.), kurių vairuotojai nesivežioja. Ieškovė niekaip negalėtų prikalti bruselių ir lentelių po to, kai sunkiasvoris ir stambiagabaritis krovinys jau buvo įkeltas į puspriekabę, kadangi jo nei pakelti, nei pajudinti be specialios technikos neįmanoma. Be to, atkreipia dėmesį, kad krovinio pakrovimas reiškia veiksmus, kuriais krovinys turi būti paruoštas vežimui – įkėlimą į transporto priemonę (puspriekabę), jo išdėstymą, pritvirtinimą.

9.3.                      Dėl apeliantės argumento apie vairuotojų pareigą CMR važtaraštyje padaryti įrašą apie netinkamą krovinio pritvirtinimą, pažymi, kad ginčas nėra kilęs dėl krovinio tvirtinimo ir to įtakos saugiam pristatymui, krovinio sugadinimui ar kitiems CMR konvencijos reguliuojamiems santykiams, tačiau dėl žalos transporto priemonei padarymo. CMR važtaraštyje nėra grafos, kurioje turėtų būti atliekami įrašai apie krovinio pakrovimo metu padarytus puspriekabės ar transporto priemonės sugadinimus. Tokių įrašų atlikimo nenumato ir CMR konvencijos nuostatos.

9.4.                      Mano, kad visos apeliantės civilinės atsakomybės sąlygos byloje yra įrodytos. Dėl apeliantės argumentų apie ieškovės neatliktus veiksmus nuostolių dydžiui sumažinti, nurodo, kad kraunant antrąjį krovinį ieškovė dar nebuvo iškrovusi pirmojo ir žalos padarymo fakto nežinojo. Pažymi, kad nukentėjusiojo kaltė nepreziumuojama, ją turi įrodyti žalą padaręs asmuo. Taip pat mano, kad apeliantės dalyvavimas krovinio iškrovime jokios įtakos nei žalos išvengimui, nei padarytos žalos nustatymui neturėtų, kaip ir dalyvavimas atliekant puspriekabių defektaciją.

9.5.                      Nesutinka ir su apeliantės argumentais apie ieškovės nenuoseklumą. Paaiškina, kad iš karto po krovinio iškrovimo puspriekabė Nr. OZ029 buvo pristatyta į autorizuotą servisą UAB „Bene Truck Lietuva“, kuris pateikė ieškovei komercinį pasiūlymą tik sugadintų plokščių įsigijimui už 5 905,65 Eur ir šios sumos sumokėjimo teikdama pirmąją pretenziją iš apeliantės pareikalavo ieškovė. Tačiau remonto darbus ieškovė įsigijo iš autorizuoto serviso UAB „Frigo service“, kuris pateikė ekonomiškai naudingesnį pasiūlymą, t. y. puspriekabę Nr. OZ029 pasiūlė suremontuoti už 8 661,20 Eur sumą, į šią kainą įskaičiuodamas tiek plokščių kainą (5 686,42 Eur), tiek papildomų medžiagų (varžtų, hermetiko), tiek darbų kainą, o puspriekabę Nr. NB960, už 5 886,05 Eur, į šią kainą taip pat įskaičiuojant tiek plokščių kainą (3 410,90 Eur), tiek papildomų medžiagų (varžtų, hermetiko), tiek darbų kainą. Pateikdama pakartotinę pretenziją ir ieškinį ieškovė reikalavo būtent UAB „Frigo service“ nurodytos abiejų puspriekabių remonto darbų kainos, kurią faktiškai sumokėjo už atliktus remonto darbus.

9.6.                      Laiko deklaratyviais ir apeliantės argumentus dėl patirtų nuostolių realumo ir remonto kaštų atitikimo rinkos sąlygoms. Pažymi, jog faktą, kad įrodinėjamą nuostolį ieškovė yra faktiškai patyrusi įrodo dokumentai, patvirtinantys atsiskaitymą už atliktus remonto darbus – PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimo dokumentai. Be kita ko akcentuoja, kad apeliantės į bylą pateikti kitų įmonių pasiūlymai atlikti remonto darbus ne originaliomis medžiagomis ir detalėmis. Sutinka su teismo pozicija vertinant apeliantės teiktus komercinius pasiūlymus dėl puspriekabių remonto darbų. Mano, kad apeliantė savo skundu skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo nepaneigė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

12.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

13.       Bylos duomenimis, pagal ieškovės ir atsakovės 2021 m. lapkričio 3 d. sudarytą Krovinio pervežimo užsakymą Nr. 11884 ieškovė (Krovinio pervežimo užsakyme nurodyta vežėja) įsipareigojo atsakovei (Krovinio pervežimo užsakyme nurodytai užsakove), naudojant transporto priemonę, valst. Nr. MBT454 / OZ028, maršrutu Italija –  Lietuva pervežti 21 000 kg svorio krovinį už 2 400 Eur. Tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje (CMR) (toliau – CMR krovinio važtaraštis) Nr. 2114679 nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 5 d. 12 492 kg krovinį vežėja (ieškovė) paėmė iš Italijos vilkiku, valst. Nr. MBT454 / OZ029; važtaraštyje siuntėju įvardintas Italijos juridinis asmuo, gavėju – Uzbekistano juridinis asmuo. Be to, pagal ieškovės ir atsakovės 2021 m. lapkričio 8 d. sudarytą Krovinio pervežimo užsakymą Nr. 11971 ieškovė (Krovinio pervežimo užsakyme nurodyta vežėja) įsipareigojo atsakovei (Krovinio pervežimo užsakyme nurodytai užsakove), naudojant transporto priemonę, valst. Nr. KHH494 / NB960, maršrutu Italija – Lietuva pervežti 21 000 kg svorio krovinį už 2 450 Eur. CMR krovinio važtaraštyje Nr. 2114681 nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 9 d. 12 529 kg krovinį vežėja (ieškovė) paėmė iš Italijos vilkiku, valst. Nr. KHH494 / NB960; važtaraštyje siuntėju įvardintas Italijos juridinis asmuo, gavėju – Uzbekistano juridinis asmuo.

14.       Ieškovės pateiktais duomenimis, 2021 m. lapkričio 9 d. transporto sąstatui, valst. Nr. MBT454 / OZ029 atvykus į išsikrovimo vietą (V. A. Graičiūno g. 38, Vilnius), ir ieškovei nustačius, kad jos puspriekabė Koegel, valst. Nr. OZ029 (anksčiau ir toliau – puspriekabė Nr. OZ029) yra sugadinta dėl krovinio pritvirtinimo prie puspriekabės grindų, puspriekabė buvo pristatyta į UAB „Frigo service“ padarytų sugadinimų įvertinimui. 2021 m. lapkričio 9 d. UAB „Frigo service“ aiškinamajame defektiniame rašte nurodyta, kad apžiūrėjus minėtą puspriekabę, nustatyta, jog visose grindų plokštėse padaryti kiauryminiai pažeidimai; būtinas visų plokščių keitimas. UAB „Frigo service“ 2021 m. lapkričio 9 d. remonto darbų sąmatoje nurodyta puspriekabės remonto, įskaitant medžiagas, kaina – 8 661,20 Eur su PVM. 2021 m. lapkričio 12 d. transporto sąstatui, valst. Nr. KHH494 / NB960 atvykus į išsikrovimo vietą, ieškovės užsakymu, jos teigimu, esant tikimybei, kad gabentas analogiškas krovinys bus pritvirtintas prie ieškovės puspriekabės Nr. NB960 tokiu pačiu būdu, antstolis Arminas Naujokaitis atliko faktinių aplinkybių konstatavimą. Byloje pateiktame 2021 m. lapkričio 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 12 d. 10.00 val. atvykus ties sandėlių pastatu V. A. Graičiūno g. 38, Vilniuje, puspriekabėje yra krovinys; ties krovinio pagrindu vinimis prie puspriekabės dugno prikaltos medinės lentutės; apžiūrint vizualiai puspriekabės apačią, matosi, jog tiek vienoje pusėje, tiek kitoje pusėje pro puspriekabės dugną išlindę perkalti vinys; nuvykus į Lentvaryje esančius sandėlius, iškrovus krovinį, ant puspriekabės dugno paliekamos (nenuimamos) vinimis pritvirtintos lentutės. 2021 m. lapkričio 12 d. UAB „Frigo service“ aiškinamajame defektiniame rašte nurodyta, kad apžiūrėjus minėtą puspriekabę, nustatyta, jog visose grindų plokštėse padaryti kiauryminiai pažeidimai; būtinas visų plokščių keitimas. UAB „Frigo service“ 2021 m. lapkričio 12 d. remonto darbų sąmatoje nurodyta puspriekabės remonto, įskaitant medžiagas, kaina –5 886,05 Eur su PVM. Iš viso ieškovė UAB „Frigo service“ už abiejų puspriekabių remonto darbus sumokėjo 14 547,25 Eur su PVM. Ieškovei kreipusis į atsakovę dėl abiem puspriekabėms padarytos žalos atlyginimo, atsakovė su ieškovės reikalavimu nesutiko ir ieškovės nurodytos žalos neatlygino.

15.       Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs būtent atsakovės kaip krovinių siuntėjos deliktinę atsakomybę dėl krovinių pakrovimo metu ieškovei padarytos turtinės žalos (puspriekabių grindų sugadinimo), ieškovės ieškinį tenkino pilna apimtimi. Apeliantė gi mano, kad teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, atsižvelgdamas išimtinai į ieškovės nurodytas aplinkybes, nors, atsakovės vertinimu, ieškovė niekaip neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, kartu akcentuodama ir ieškovės vairuotojų neva netinkamą pareigų atlikimą krovinių priėmimo metu, ieškovės nesėmimą veiksmų nuostolių dydžiui sumažinti. Visgi, su apeliantės apeliaciniame skunde pateiktais argumentais nėra pagrindo sutikti.

16.       Nagrinėjamu atveju, ginčas tarp šalių, tarpusavyje sudariusių minėtas krovinių vežimo sutartis (Krovinio pervežimo užsakymą Nr. 11884 ir Krovinio pervežimo užsakymą Nr. 11971), iš esmės kilo dėl ieškovės valdomoms transporto priemonėms (puspriekabei Nr. OZ029 ir puspriekabei Nr. NB960) krovinių pakrovimo metu padarytos žalos, dėl ko atsakomybė, ieškovės vertinimu, tenka būtent atsakovei. Prieš vertinant atsakovės civilinės atsakomybės teisinį ir faktinį pagrindą, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į ginčo teisiniams santykiams taikytiną teisę. Pažymėtina, kad CMR konvencijos nuostatos taikomos kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra CMR konvencijos narė (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vežėjo atsakomybė pagal CMR konvenciją prasideda nuo to momento, kai krovinys yra priimtas vežti, tačiau ne kitais tikslais (pavyzdžiui, pateikus automobilį kroviniui pakuoti, saugoti prieš pervežant ir panašiai). CMR konvencijos nuostatos nereguliuoja visų iš vežimo sutarties kylančių teisinių santykių: pagrindiniai klausimai, reglamentuojami šia konvencija, yra susiję su transportavimo dokumentais ir vežėjo atsakomybe už krovinio praradimą ar nuostolio kroviniui sukėlimą, taip pat ir už pavėluotą krovinio pristatymą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019, 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-969/2020). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra ne sykį aiškiai nurodęs, kad CMR konvencijoje nereglamentuojamos krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūros, todėl šalys gali dėl jų susitarti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2008, 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015, 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593-687/2015). Taigi, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, santykiai dėl pakrovimo (iškrovimo) nepatenka į imperatyvaus CMR konvencijos reguliavimo sritį, todėl tokiems susitarimams galioja sutarties laisvės principas; į CMR konvencijos tiesioginį reguliavimą nepatenkantiems klausimams taikytinos nacionalinės teisės normos. 

17.       Aptariamu atveju, ginčas byloje kilo ne dėl krovinių pristatymo, jų kokybės ar pan., tačiau dėl jų pakrovimo metu ieškovės transporto priemonėms padarytos žalos, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kasacinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinos ne CMR konvencijos, o nacionalinės teisės normos. 

18.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.808 straipsnyje, įtvirtinančiame krovinio vežimo sutarties sampratą, nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį; vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu. Pagal CK 6.815 straipsnio 1 dalį, krovinius pakrauna (iškrauna) vežėjas arba siuntėjas (gavėjas) vežimo sutartyje nustatyta tvarka, laikydamiesi atitinkamų transporto šakų kodeksų ir kitų teisės aktų nustatytų taisyklių. Keleivių, bagažo ir krovinių vežimų organizavimą ir vykdymą, vežimų valstybinį valdymą, valstybinę kelių transporto priežiūrą, atsakomybę už turtinę žalą reguliuoja, kelių transporto priemonių vairuotojų, vežančių krovinius arba keleivius tarptautiniais maršrutais, komandiravimo ypatumus nustato Kelių transporto kodeksas, kurio 32 straipsnio, reglamentuojančio krovinio pakrovimą ir iškrovimą, 1 dalyje numatyta, kad jei sutartyje nenurodyta kitaip, krovinį pakrauna siuntėjas, o iškrauna gavėjas. Pagal kasacinio teismo praktiką, būtent susitariančių siuntėjo ir vežėjo rašytinė krovinių vežimo keliais sutartis, jei tokia buvo sudaryta, nulemia susitariančio siuntėjo atsakomybės vežėjui apimtį ir garantuoja jam, kad netinkamo sutarties vykdymo atveju susitarianti šalis – siuntėjas atsakys vežėjui už jo patirtus nuostolius. Taigi, jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis užsako krovinio pervežimo paslaugą, ji laikoma krovinio siuntėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio siuntėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį perdavė (pakrovė) kitas asmuo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2014, 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018, 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-421/2020).

25.       Apeliantė, ginčydama ieškovės patirtos žalos dydį, akcentuoja, kad ieškovė nepateikė byloje įrodymų, jog prašoma priteisti puspriekabių remonto darbų kaina neviršija šių darbų vertės rinkoje, kartu pažymėdama, kad pagal atsakovės pateiktus duomenis analogiško remonto kaina yra ženkliai mažesnė. Atsakovė byloje pateikė elektroninio pašto adresais info@hermiopriekbos.lt bei (duomenys neskelbtini) išsiųstų užklausų kopijas, prašant pateikti pasiūlymus dėl puspriekabių grindų plokščių keitimo kainos, nurodžius reikalingų plokščių, varžtų išmatavimus, bei elektroniniu paštu gautų atsakymų kopijas (iš elektroninio pašto info@hermiopriekbos.lt gautame atsakyme nurodyta 1 850 Eur plius PVM kaina; iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) gautame atsakyme nurodyta 1 935,17 Eur be PVM kaina). Visgi, įvertinus minėtus duomenis, pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad iš pateiktų duomenų nėra aiškus nurodytų pasiūlymų pateikimo kontekstas, nėra duomenų, ar pasiūlymus teikę asmenys įvertino transporto priemonių būklę. Pažymėtina, kad nėra aiškus ir minėtų atsakovės nurodytų pasiūlymų turinys – atsakyme, pateiktame iš elektroninio pašto info@hermiopriekbos.lt, nurodyta tik galutinė siūloma kaina, nedetalizuojant ją sudarančių dalių, be to pasiūlymuose nurodytų medžiagų (plokščių) parametrai neatitinka užklausoje nurodytų reikalingų plokščių parametrų, be kita ko nesant aiškumo ir dėl siūlomų medžiagų originalumo, ieškovei akcentuojant, kad puspriekabių, kurios yra naujos, remontui buvo naudojamos originalios plokštės. Taigi, paminėtais įrodymais atsakovė nepagrindė savo iškeltos prielaidos, kad rinkoje analogiško puspriekabių remonto kaina yra ženkliai mažesnė, be kita ko nepaneigiant ir ieškovės teisės beveik naujų transporto priemonių remontuoti naudoti originalias gamintojų medžiagas. Jokių kitų skaičiavimų, pagrindžiančių neva nepagrįstas ieškovės patirtas puspriekabių remonto išlaidas, atsakovė byloje nepateikė, taip pat neprašė skirti ir ekspertizės remonto darbų kainai nustatyti, nors matydama tam pagrindą ir turėdama pareigą būti aktyvia proceso šalimi, tokią teisę turėjo. Iš byloje esančių, aukščiau paminėtų ieškovės patirtas puspriekabių remonto išlaidas pagrindžiančių duomenų teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovės nurodytos patirtos puspriekabių remonto išlaidos yra nepagrįstos ar neprotingo dydžio, juolab, kad kaip matyti iš ieškovės teismui pateiktų dviejų įmonių alternatyvių pasiūlymų (UAB „Hanse Trailer“, UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“), UAB „Frigo service“ paskaičiuota kaina yra panaši. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip neįrodytus atmetė atsakovės argumentus dėl ieškovės patirtų nuostolių dydžio nepagrįstumo. Priešingai išvadai jokio pagrindo nesudaro ir kiti apeliantės nurodyti argumentai – dėl atsakovės nedalyvavimo krovinių iškrovime ar puspriekabių defektavime, kadangi tai nebūtų turėję įtakos pačiam žalos faktui, o pati atsakovė šių aplinkybių reikšmės ginčo išsprendimui taip pat neatskleidė; kaip ir argumentai dėl nepateiktos fotofiksacijos atliekant puspriekabių defektavimą ar po remonto, atkreipiant dėmesį, kad tokie duomenys, byloje esančių įrodymų pagrindu patvirtinus tiek žalos, tiek patirtų išlaidų faktą, neturi esminės reikšmės aptariamam vertinimui, kartu pažymint, kad atsakovė, kaip ginčo šalis, irgi galėjo rodyti iniciatyvą dėl norimos ar reikalingos fotofiksacijos ir ją atlikti. Taip pat kritiškai vertintini ir apeliantės argumentai apie ieškovės galimybes eliminuoti ar sumažinti nuostolius, kai kraunant antrą krovinį Italijoje tą pačią dieną, kai Lietuvoje buvo iškrautas pirmas krovinys, ieškovė neva turėjo visas galimybes apie netinkamą krovinio pritvirtinimą savalaikiai informuoti savo vairuotoją. Pažymėtina, kad šias aplinkybes patvirtinančių duomenų (informacijos apie tikslų krovinių krovimo laiką) byloje nėra, o ieškovė kaip tik tvirtino, kad kraunant antrąjį krovinį žalos padarymo fakto dar nežinojo.

26.       Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, manytina, kad byloje buvo įrodytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, nustačius, kad būtent atsakovė yra atsakinga už ieškovės transporto priemonėms padarytą žalą ir ieškovei įrodžius patirtos turtinės žalos dydį (CK 6.246 – 6.249 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės patirtą 12 022,52 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Dėl procesinės bylos baigties

27.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde nurodytų argumentų (pavyzdžiui, dėl ieškovės nenuoseklumo ikiteisminio ginčo sprendimo metu, ieškovės nepateiktų įrodymų apie „pandeminius suvaržymus“, ir kt.) apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29.       Teismo sprendimą palikus nepakeistą, pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

30.       Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

31.       Ieškovė pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš apeliantės 1 896,68 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kartu pateikė 2023 m. kovo 24 d. PVM sąskaitą faktūrą minėtai sumai bei jos apmokėjimą patvirtinančio 2023 m. kovo 24 d. lėšų pervedimo nurodymą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas yra atmestas, atsakovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.11 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, ieškovei iš atsakovės priteistina apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jumbo Transport“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Magneta logistics“ (juridinio asmens kodas 302924041) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jumbo Transport“ (juridinio asmens kodas 300574941) 1 896,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Donata Kravčenkienė

Kristina Lysionok

Ramunė Mikonienė