Civilinė byla Nr. 2-49-464/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01150-2016-1

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                      3.1.4.1.; 3.1.4.3.; 3.1.11.1.; 3.1.14.4. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų J. B., Žemaitijos visuomenės parlamento ir Lietuvos Respublikos Antikorupcinės Konstitucinės Partijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 20 d. nutarties (nutartyje klaidingai įrašyta 2016 m. birželio 20 d.), kuria pareiškėjų skundas civilinėje byloje Nr. 2-5012-653/2016 dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, nuomos mokesčio priteisimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pripažintas nepaduotu ir pareiškėjams grąžintas,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai J. B., Žemaitijos visuomenės parlamentas ir LR Antikorupcinė Konstitucinė Partija 2016-06-13 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu (skundu), kuriame prašė: 1) įpareigoti atsakovą, Lietuvos Respublikos Generalinį prokurorą, perimti iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Plungės Policijos Komisariato 2016-04-08 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bylą; 2) iškelti baudžiamą bylą pagal Generalinės prokuratūros 2016-03-14 nurodymą Nr. 17.2-3285 Klaipėdos apygardos vyr. prokurorui pagal BK 110 straipsnį, areštuojant skunde minimą visą turtą, pinigines lėšas, atliekant kratas, naikinant neįgalaus asmens pasirašytą testamentą, kuriam iki testamento buvo suvaržyta laisvė; 3) panaikinti 2016 m. birželio mėn. pradžioje nusikalstamai perparduotos J. B. K. rajone Sudmantų kaime esančios 0,53 ha žemės su arkiniais sandėliais nuosavybės notarinę sutartį; 4) priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės J. B. ir Žemaitijos Visuomenės Parlamentui 1 000 000 Eur moralinę žalą, 429 000 Eur nuostolius, atsiradusius dėl užvaldyto ir perparduoto arkinio sandėlio, 200 000 Eur nuomos mokesčio; 5) Iš Lietuvos Respublikos valstybės antikorupcinės konstitucinės partijos pirmininkui J. B. priteisti 2 100 000 Eur žalos atlyginimą, atsiradusį dėl Vyriausiojo administracinio teismo nutarties nevykdymo, bei 2 400 000 Eur žalos atlyginimą, atsiradusį dėl pramoninių požeminių inžinerinių komunikacijų užvaldymo.
2. Vilniaus apygardos teismo 2016-06-17 nutartimi pareiškėjams buvo nustatytas 10 dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus pareiškimo (skundo) trūkumus, t. y. patikslinti ieškinio dalyką ir pagrindą, įvardinti, kokius tiesioginius ar netiesioginius pareiškėjų jau patirtus realius turtinius padarinius (nuostolius) pareiškėjai reikalauja kompensuoti, nurodyti, kuo grindžiamos prašomos priteisti sumos, kaip jos apskaičiuojamos, pateikti teismui tinkamai patvirtintas dokumentų kopijas, pateikti įrodymus, kurie patvirtintų J. B. (prezidento) įgalinimus atstovauti Žemaitijos Visuomenės Parlamentą ir LR Antikorupcinės Konstitucinės Partiją (CPK 111 str. 5 d.), išsakyti nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą pareiškimą (skundą) arba paruošiamasis procesinis dokumentas, sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2016-07-20 nutartimi (nutartyje klaidingai įrašyta jos priėmimo data 2016-06-20) pareiškėjų J. B., Žemaitijos visuomenės parlamento ir LR Antikorupcinės Konstitucijos Partijos pareiškimą (skundą), nepašalinus Vilniaus apygardos teismo 2016-06-17 nutartyje nurodytų pareiškimo (skundo) trūkumų, laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjams.
4. Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjai procesiniame dokumente, kuriuo siekiama pašalinti pareiškimo (skundo) trūkumus, iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, kaip ir pradiniame pareiškime (skunde), ir kurios jau buvo nurodytos neaiškiai. Iš pareiškime (skunde) nurodytų aplinkybių nesuprantama, kokie konkretūs valstybės institucijų sprendimai buvo neteisėti, kuo konkrečiai grindžiamas veiksmų neteisėtumas ir kaip dėl to buvo pažeistos pareiškėjų teisės. Nenurodyti ir nepridėti įrodymai, kuriais pareiškėjai grindžia skunde nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjai tinkamai taip ir nesuformulavo savo pareiškimo (skundo) pagrindo bei dalyko.
5. Nors pareiškėjai prie kolektyvinio pareiškimo (skundo) pridėjo keletą dokumentų, iš kurių matyti, kad pareiškėjo J. B. skundai buvo persiųsti kitoms institucijoms pagal kompetenciją, jie nenurodė, kokias konkrečiai bylai svarbias aplinkybes pagrindžia šie dokumentai.
6. Teismui pateiktas Juridinių asmenų registro pažymėjimas, iš kurio matyti, jog asociacija Žemaitijos visuomenės parlamentas yra įregistruota 2001-02-20, tačiau nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų prezidento J. B. įgaliojimus atstovauti Žemaitijos Visuomenės Parlamentą ir pirmininko J. B. įgaliojimus atstovauti LR Antikorupcinės Konstitucinės Partiją. Į bylą nepateikta įrodymų, jog LR Antikorupcinė Konstitucinė Partija yra įregistruota Juridinių asmenų registre.
7. Pareiškėjai taip pat neišsakė nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo, nesumokėjo žyminio mokesčio.

3. Atskirojo skundo argumentai

8. Pareiškėjai J. B., Žemaitijos visuomenės parlamentas ir LR Antikorupcinė Konstitucinė Partija atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016-06-16 nutartį pakeisti arba panaikinti, o klausimą dėl pareiškimo (skundo) priėmimo pirmosios instancijos teismui grąžinti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas priėmė klaidingą ir šališką nutartį, atsisakydamas priimti pareiškimą (skundą) vien dėl to, kad  dėl pačių pareigūnų korupcijos pasekmių šalys nesumokėjo žyminio mokesčio. Teismas privalėjo pareiškėjus visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kadangi pareiškėjas J. B. yra 4 kartus prokuratūros ir policijos pripažintas nukentėjusiuoju dėl pareigūnų sukčiavimo ir savavaldžiavimo.
2. Teismas klaidingai nurodo, kad LR Antikorupcinė Konstitucinė Partija nėra įregistruota Juridinių asmenų registre. Pareiškėjų 16 lapų pareiškime (skunde), patikslintame pareiškime (skunde) bei jų prieduose matyti, kad J. B. yra LR Antikorupcinės Konstitucinės Partijos steigėjas, kuris deleguotas įkuri LR Antikorupcinę Konstitucinę Partiją. Šie dokumentai buvo patikrinti Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir Vyriausiajame administraciniame teisme.
3. Pareiškėjai Vilniaus apygardos teismo 2016-06-20 nutartį gavo ne birželio mėnesį, o būtent 2016-09-05 pačiame Vilniaus apygardos teisme. Kadangi pareiškėjai Vilniaus apygardos teismo 2016-06-20 nutartį gavo tik 2016-09-05, todėl atskirasis skundas iš Klaipėdos centrinio pašto Vilniaus apygardos teismui buvo išsiųstas tik 2016-09-10, t. y. praėjus tik 4 darbo dienoms, kai nutartyje yra nurodyta galimybė apskųsti nutartį per 7 dienas. 

Teisėja

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl rašymo apsirikimo ištaisymo

9. CPK 276 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Ištaisymų klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka.                    Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2016-06-17 nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė pareiškėjams 10 dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, nutartyje nurodydamas, kad nepašalinus nutartyje nurodytų trūkumų, pareiškėjų pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjams.
10. Priimant 2016-07-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5012-653/2016, kuria buvo sprendžiamas klausimas, ar trūkumai yra reikiamai ištaisyti, buvo padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas, t. y. klaidingai nurodyta nutarties priėmimo data, nurodant 2016-06-20 datą. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti (CPK 179 str. 3 d.), kad šis procesinis veiksmas – atsisakymas priimti pareiškimą (skundą) buvo atliktas 2016-07-20, todėl rašymo apsirikimas ištaisytinas, teisingai nurodant skundžiamos nutarties priėmimo datą –  2016-07-20 (CPK 276 str. 2 d., 302 str.).

Dėl atskirojo skundo argumentų

11. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma.
12. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-42-178/2017).
13. Atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo pareiškėjus atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už atskirąjį skundą, kadangi pareiškėjas J. B. yra 4 kartus prokuratūros ir policijos pripažintas nukentėjusiuoju dėl pareigūnų sukčiavimo ir savavaldžiavimo, nepagrįsti. Apeliantai pareiškime (skunde) reiškia turtinius ir neturtinius reikalavimus. Vilniaus apygardos teismas 2016-06-17 nutartimi, be kitų pareiškimo (skundo) trūkumų, įvardijo ir apeliantų pareigą sumokėti žyminį mokestį, taip pat jiems išaiškino, kad, esant CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatytiems pagrindams, teismui gali būti teikiamas prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareiškimą (skundą), tačiau toks prašymas turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Apeliantai, siekdami įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2016-06-17 nutarties reikalavimus, patikslintame pareiškime (skunde) nurodo, kad jie jau yra pateikę visus, jų įsitikinimu, faktus bei įrodymus (t. y. duomenis, kad pareiškėjas J. B. yra 4 kartus pripažintas nukentėjusiuoju nuo sukčiavimo ir savavaldžiavimo), kurie ir sudaro pagrindą atleisti apeliantus nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareiškimą.
14. Apeliantai 2016-06-13 pareiškime (skunde) ir patikslintuose 2016-07-11, 2016-07-13 pareiškimuose (skunduose) pareiškimo faktinį pagrindą, su kuriuo sieja pareiškimo reikalavimus, abstrakčiai nurodo neteisėtus valdžios institucijų veiksmus, dėl kurių, jų teigimu, padaryta žala apeliantams. Todėl nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad patikslintame pareiškime (skunde) pareiškėjai tik pakartojo tas pačias aplinkybes, kaip ir pradiniame pareiškime (skunde), tačiau iš jų nėra aišku, nei kokie konkretūs valstybės institucijų sprendimai buvo neteisėti, nei kuo konkrečiai grindžiamas veiksmų neteisėtumas, kaltė, žalos dydis ir priežastinis ryšys, kaip pareigūnų civilinės atsakomybės sąlygos, nei kaip dėl to buvo pažeistos apeliantų teisės. Nesant net galimybės identifikuoti kokias teises siekia ginti apeliantai, nėra galimybės įvertinti ir to, ar jie yra įstatymu atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1-2 dalys), juolab kad skundas teikiamas ne tik fizinio asmens, bet ir juridinių asmenų vardu.
15. Vadinasi, apeliantai nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų yra pagrindas juos atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo įstatyminiu pagrindu. Taip pat apeliantai nepateikė duomenų, kad visų trijų apeliantų turtinė padėtis yra tiek sunki, kad leistų spręsti atleidimo nuo jos dalies klausimą pagal CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatytas taisykles. Konstatuotina, kad šis pareiškimo (skundo ) trūkumas nebuvo ištaisytas.  
16. Nesutiktina su apeliantų nurodytais atskirojo skundo argumentais, kad vienintelė priežastis nepriimti apeliantų pareiškimo (skundo) buvo už pareiškimą (skundą) nesumokėtas žyminis mokestis. Nors pareiškimo (skundo) priėmimo stadijoje teismas nesprendžia ginčo iš esmės, taigi ir nenagrinėja (neturi nagrinėti) visų pareiškime (skunde) išdėstytų teiginių teisingumo ar įrodymų pakankamumo, tačiau tai neeliminuoja teismo pareigos preliminariai įvertinti ginčo pobūdį, reikalavimų teisinį turinį ir jais siekiamus padarinius, nuo kurių priklauso ir ginčo sumos identifikavimas, ir civilinės bylos teritorinio ar rūšinio teismingumo klausimo išsprendimas, taip pat teismui privalu patikrinti, ar neegzistuoja kiti CPK 137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atsisakymo priimti pareiškimą (skundą) pagrindai.
17. Priešingai nei nurodo apeliantai atskirajame skunde, teismas kaip pareiškimo (skundo) trūkumus buvo nurodęs ne tik žyminio mokesčio nesumokėjimą, bet ir aiškiai bei suprantamai tiek teismui, tiek ir kitiems į bylą įtraukiamiems dalyvauti asmenims suformuluotus pareiškimo (skundo)  dalyką (t. y. apeliantų reikalavimus, nukreiptus kitiems asmenims per teismą) bei pagrindą (faktines aplinkybes, kuriomis yra grindžiami šie reikalavimai). Procesine kliūtimi priimti pareiškimą teismas nurodė dokumentų, patvirtinančių apelianto (pareiškėjo) J. B. tiesę atstovauti kitiems pareiškėjams, juridiniams asmenims, nebuvimą (CPK 111 str. 5 d.), taip pat vieno iš pareiškėjų teisinio subjektiškumo turėjimą (galimybę būti savarankiška šalimi bylos procese). 
18. Apeliantų nesutikimas su tokiais teismo identifikuotais trūkumais nepagrįstas. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodyta dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, jų vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi). Šių duomenų apeliantai savo procesiniuose dokumentuose nenurodo.
19. Juridiniai asmenys gali būti ieškovu ir atsakovu teisme bei įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.33 str. 1 d., 2.74 str. 1 d., 2.81 str. 1 d.). Juridinių asmenų atstovavimo teisme tvarką nustato CPK nuostatos. Remiantis CPK 55 straipsniu, bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutartyje nurodė, kad apeliantai nei su pradiniu, nei su patikslintu pareiškimu (skundu) nepateikė duomenų, kurie patvirtintų vieno iš apeliantų (J. B.)  teisę atstovauti kirtikes pareiškėjais nurodytais asmenims – Žemaitijos Visuomenės Parlamentui ir LR Antikorupcinei Konstitucinei Partijai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais argumentais, kad pareiškime (skunde) nurodyta pareiškėja LR Antikorupcinė Konstitucinė Partija nėra įregistruota juridinių asmenų registre (CPK 179 str. 3 d., CK 2.71 str.), nors tokia registracija juridiniams asmenims yra privaloma, o juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre, išskyrus tam tikras išimtis, susijusiais su viešojo juridinio asmens įsteigimo momento nustatymu (CK 2.62 str. 1 d., 2.63 str. 1 d., 2.64 str.). Tik įregistruotam šiame registre asmeniui yra suteikiamas juridinio asmens kodas ir išduodamas juridinių asmenų registro pažymėjimas (išrašas) (CK 2.65 str.). Nesantis juridinis asmuo neturi ir procesinio subjektiškumo, taigi negali būti šalimi teisme nei pats, nei per savo atstovus.
20. Apeliantai nurodo, kad skundžiamą nutartį gavo tik 2016-09-05 atvykę į Vilniaus apygardos teismą. Dėl šių apeliantų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas detaliai nepasisako, kadangi 2016-07-20 nutarties kopija ir 2016-07-07 pareiškimo kopija su priedais apeliantui J. B. buvo išsiųsta du kartus adresu Laukininkų g. 41-68, Klaipėda, tačiau procesiniai dokumentai grąžinti teismui neįteikti su pašto atžymomis, kad apeliantas jam siųstų procesinių dokumentų neatsiėmė. Atsižvelgiant į tai, kad 2016-07-20 nutartis apeliantui buvo siųsta net du kartus, tačiau apeliantas dėl tam tikrų priežasčių (atskirajame skunde nurodo, kad nuo 2016-07-22 buvo išvykęs iš Lietuvos) neatsiėmė jam siųstų procesinių dokumentų, ši aplinkybė nesudaro pagrindo vertinimui, kad apelianto procesinės teisės buvo pažeistos, juolab kad apelianto atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-07-20 nutarties 2016-09-14 teisėjos rezoliucija buvo priimtas ir apeliantas savo procesines teises įgyvendino.
21. Apibendrinant konstatuotina, kad apeliantai pateikė iš esmės analogišką savo turiniu bei forma pareiškimą (skundą), o iš jų pateiktų procesinių dokumentų turinio objektyviai nėra galimybės identifikuoti net teisinius santykius, iš kurių kildinami reikalavimai, t. y. minėtuose dokumentuose išdėstyto teksto, jį sudarančių sakinių konstrukcija neleidžia aiškiai suprasti, kokius  materialinius reikalavimus apeliantai reiškia šioje byloje. Visiškai neaiškūs, padriki sakiniai bei tinkamai nesuformuluoti reikalavimai, net jeigu juos teismas priimtų ir civilinę bylą iškeltų, neabejotinai apribotų kitų asmenų (atsakovų) procesines teises pareikšti atsikirtimus bei išdėstyti savo argumentus dėl apeliantų siekiamo inicijuoti teisminio ginčo.
22. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad apeliantai pareiškimo (skundo) trūkumų neištaisė, todėl teismas pagrįstai taikė padarinius, nurodytus CPK 115 straipsnio 3 dalyje, ir pripažino pareiškimą nepaduotu.    Aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai kitokios išvados nesuponuoja.

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1punktu,

n u t a r i a :

              Ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-5012-653/2016, vietoje nutarties priėmimo datos „2016 m. birželio 20 d.“ nurodant nutarties priėmimo datą „2016 m. liepos 20 d.“.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                           Dalia Kačinskienė