Civilinė byla Nr. e2-257-407/2026

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00334-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.4.5.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 24 d.

Vilnius 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „A kryptis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 30 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos kooperatinės bendrovės „Jungtinė centrinė kredito unija“ skundas dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „A kryptis“ 2025 m. lapkričio 14 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja (kreditorė) kooperatinė bendrovė (toliau – KB) „Jungtinė centrinė kredito unija“ (toliau – ir pareiškėja, kreditorė) pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A kryptis“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) 2025 m. lapkričio 14 d.  kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą 1–uoju darbotvarkės klausimu dėl UAB „A kryptis“ bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka ir kitus šiame kreditorių susirinkime priimtus nutarimus, kaip išvestinius.

2.       Pareiškėja teigė, kad ji gavo 2025 m. spalio 22 d. atsakovės pranešimą dėl nemokumo proceso inicijavimo ne teismo tvarka, kuriuo buvo informuojama, jog tuo atveju, jeigu per 15 dienų terminą nuo šio pranešimo įteikimo dienos nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos, 2025 m. lapkričio 14 d. šaukiamas kreditorių susirinkimas dėl bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimo. Toks bendrovės pranešimas neatitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) nustatyto reglamentavimo, kuris nesuteikia teisės vienu pranešimu bendrovei kreiptis ir dėl pagalbos susitarimo, ir pranešti apie bendrovės kreditorių susirinkimo, kuriame bus svarstomas klausimas dėl bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimo, datą. Tik pasibaigus JANĮ 9 straipsnyje nurodytam laikotarpiui, vadovas, jeigu nebuvo sudarytas susitarimas dėl pagalbos, turi teisę šaukti susirinkimą dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka. Šiuo atveju procesas pažeidžia kreditorių teisę apsvarstyti pagalbos suteikimo galimybes, todėl yra neteisėtas.

3.       Pareiškėja nurodė, kad dalies bendrovės kreditorių, dalyvavusių susirinkime, finansinių reikalavimų dydžiai neatitinka kreditorių registracijos sąraše nurodytų reikalavimų dydžių, be to, vieno kreditoriaus, dalyvavusio susirinkime, reikalavimo dydis yra nepagrįstas. Bendrovė kreditoriams nepateikė konkrečios informacijos apie jos finansinę padėtį ir priežastis, dėl kurių ji laikytina nemoki. Tokios informacijos nepateikimas pažeidžia kreditorių interesus ir neleidžia kreditoriams priimti pagrįsto sprendimo dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. sausio 30 d. nutartimi panaikino atsakovės UAB „A kryptis“ 2025 m. lapkričio 14 d. kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus.

5.       Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad bankroto proceso ne teismo tvarka inicijavimas, neinformuojant visų kreditorių, negali būti vertinamas kaip formalus procedūrinis pažeidimas, neturintis įtakos sprendimo turiniui. Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog tinkamai informavo kreditorę UAB „Palasta“ apie 2025 m. lapkričio 14 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą.

6.       Teismo vertinimu, bankroto vykdymo ne teismo tvarka procedūra šiuo atveju buvo organizuota netinkamai dėl to, kad tą pačią dieną (2025 m. spalio 22 d.) kreditoriams buvo pasiūlyta sudaryti susitarimą dėl pagalbos teikimo ir jie buvo informuoti apie organizuojamą 2025 m. lapkričio 14 d. kreditorių susirinkimą, kuriame turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka, nesant duomenų apie tai, ar kreditoriai pageidautų pasinaudoti galimybe susitarti dėl finansinės pagalbos. Teismas konstatavo, kad tik suėjus nustatytam terminui susitarimą dėl pagalbos sudaryti, atsakovė turėjo teisę imtis veiksmų organizuoti kreditorių susirinkimą, kuriame turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka, todėl kreditorių susirinkimo nutarimus panaikino dėl šio pažeidimo.

7.       Teismas pažymėjo, kad egzistuota turtinis ginčas dėl kreditorės UAB ,,Esila“ finansinio reikalavimo dydžio, kadangi bendrovės balanse ir taikos sutartyje, kuri nėra patvirtinta, jos finansinio reikalavimo dydis skiriasi. Be to, teismas nurodė, kad byloje pateikti prieštaringi įrodymai dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo dydžio. Teismas vertino, kad šios aplinkybės sudaro panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus.

8.       Teismas, nustatęs, kad atsakovės bankroto procedūrų vykdymas ne teismo tvarka buvo inicijuotas pažeidus imperatyvias JANĮ nuostatas, panaikino kreditorių susirinkimo nutarimus (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9.       Atsakovė bankrutuojanti UAB „A kryptis“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Pranešimo turinys atitiko JANĮ 8 straipsnyje numatytus reikalavimus. JANĮ nenumato bendrovės vadovo pareigos kreditorius informuoti atskirais dviem pranešimais apie susitarimo dėl pagalbos (ne)sudarymą bei apie kreditorių susirinkimą, kuriame būtų sprendžiamas klausimas dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka. 

9.2.                      Bendrovė informavo visus kreditorius apie ketinamą pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka.

9.3.                      Tai, kad kreditorės UAB ,,Esila“ finansinio reikalavimo dalis nebuvo įtraukta į bendrovės balansą, nereiškia, jog egzistavo turtinis ginčas tarp atsakovės ir kreditorės.

9.4.                      Pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos 828 919,27 Eur finansinį reikalavimą, todėl inicijuojant bankrotą ne teismo tvarka atsakovė pagrįstai laikė, kad pareiškėjos reikalavimas sudaro 783 700 Eur. 

10.       Pareiškėja KB „Jungtinė centrinė kredito unija“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Atsakovė pažeidė JANĮ 8 straipsnio 3 dalį, pagal kurią susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos. Atsakovė šio termino nesilaikė – vienu pranešimu kartu pasiūlė pagalbos priemones ir pranešė apie kreditorių susirinkimo datą. Tokiu būdu kreditoriams nebuvo suteikta galimybė per įstatyme nustatytą laiką apsispręsti dėl pagalbos priemonių, o pats procesas buvo inicijuotas neteisėtai.

10.2.                      Esant prieštaringiems įrodymams dėl kreditorių finansinių reikalavimų dydžių, priimti kreditorių susirinkimo nutarimai pažeidžia JANĮ 11 straipsnio 3 dalį.

10.3.                      Nepranešimo nors vienam bendrovės kreditoriui apie organizuojamą bendrovės kreditorių susirinkimą, kuriame bus svarstomas klausimas dėl bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka, faktas yra pakankamas tam, jog kreditorių susirinkimo nutarimas vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka būtų pripažintas neteisėtu. Tik nuo tinkamo kreditorių informavimo apie ketinamą pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka pareigos vykdymo, priklauso kreditoriaus galimybė pasinaudoti kitomis jo turimomis teisėmis. Nustačius aplinkybę, kad kreditorės UAB „Palasta“ nebuvo tinkamai informuota apie kreditorių susirinkimą, nėra pagrindo abejoti, jog tokiu būdu buvo pažeistos kreditorės teisės.

11.       Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „Palasta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB „A kryptis“ vadovas pažeidė JANĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes vienu pranešimu nustatė terminą susitarimui dėl pagalbos sudaryti ir paskelbė kreditorių susirinkimo datą.

11.2.                      UAB „Palasta“, turinti galiojantį finansinį reikalavimą, nebuvo informuota apie kreditorių susirinkimą.

11.3.                      Esant prieštaringiems įrodymams dėl kreditorių finansinių reikalavimų dydžių, priimti kreditorių susirinkimo nutarimai pažeidžia JANĮ 11 straipsnio 3 dalį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

13.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos skundas ir panaikinti atsakovės UAB „A kryptis“ 2025 m. lapkričio 14 d. kreditorių susirinkimo priimti nutarimai, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo

14.       JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

15.       Apeliantės teigimu, kreditorė UAB „Palasta“ buvo tinkamai informuota apie 2025 m. lapkričio 14 d. atsakovės kreditorių susirinkimą, t. y. pareiškėjai buvo išsiųstas 2025 m. spalio 22 d. pranešimas dėl nemokumo proceso ne teismo tvarka inicijavimo, kuriuo kreditoriams buvo pasiūlyta sudaryti susitarimą dėl pagalbos teikimo ir jie buvo informuoti apie organizuojamą 2025 m. lapkričio 14 d. kreditorių susirinkimą, kuriame turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka.

16.       Vadovaujantis JANĮ 12 straipsnio 3 dalimi, bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos šio įstatymo nuostatos, reguliuojančios bankroto procesą teismo tvarka, išskyrus nuostatas dėl nemokumo administratoriaus atrankos ir teismo skiriamų procesinių baudų.

17.       JANĮ 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka laikomas priimtu, jeigu jam pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų juridinio asmens turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios sprendimo priėmimo dieną.

18.       JANĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditorių susirinkime turintiems teisę dalyvauti asmenims turi būti pranešta likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos. Pagal JANĮ 47 straipsnio 2 dalį pranešimas apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą turi būti pateiktas pasirašytinai, registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus arba elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę.

19.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2025 m. spalio 22 d. parengė pranešimą dėl nemokumo proceso inicijavimo ne teismo tvarka, kuriame nurodyta, kad kreditoriams siūloma sudaryti susitarimą dėl pagalbos teikimo ir 2025 m. lapkričio 14 d. organizuojamas kreditorių susirinkimas, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka.

20.       Teismų praktikoje pažymima, kad įstatyme nustatyta pareiga informuoti visus kreditorius, inicijuojant neteisminę bankroto procedūrą, yra imperatyvi. Realus informavimas apie ketinimą kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo yra būtina veiksmingo nemokumo problemų sprendimo sąlyga, vėliau užtikrinanti tai, kad priimti sprendimai atitiks daugumos kreditorių valią, o kreditorių įtraukimas į nemokumo procesą ankstyvoje nemokumo proceso stadijoje gali ne tik padėti išvengti nemokumo, pavyzdžiui, priėmus sprendimą skolininkę įmonę restruktūrizuoti, bet ir, esant tam tikroms sąlygoms, paskatinti kreditorius ieškoti kitų finansinių problemų sprendimo būdų (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-407/2021). Tik nuo tinkamo kreditorių informavimo apie ketinamą pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka pareigos vykdymo, priklauso to kreditoriaus galimybė pasinaudoti kitomis jo turimomis teisėmis. Kreditorius, būdamas tinkamai informuotas ir nesutikdamas dėl bankroto proceso ne teismo tvarka, (turi teisę) gali inicijuoti teisminį ginčą, kuris iš esmės užkirstų kelią pradėti tokią bankroto procedūrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-407/2021). Todėl inicijavimas bankroto proceso ne teismo tvarka, neinformuojant žinomų (potencialių) kreditorių, negali būti vertinamas kaip formalus procedūrinis pažeidimas, neturintis įtakos sprendimo turiniui. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas paneigti bankroto ne teismo tvarka esmę ir tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-878-467/2025).

21.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantei teigiant, kad ji tinkamai informavo kreditorę UAB „Palasta“ apie 2025 m. lapkričio 14 d.  kreditorių susirinkimą, ji ir turėjo pareigą tai įrodyti, tačiau byloje vienareikšmiškai tai patvirtinančių duomenų nėra (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad atsakovė neįrodė, jog ji tinkamai informavo kreditorę UAB „Palasta“ apie 2025 m. lapkričio 14 d. bendrovės kreditorių susirinkimą. Priešingai, kreditorei neigiant informavimo faktą, atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog kreditorei tinkamai įteiktas 2025 m. spalio 22 d. atsakovės pranešimas dėl kreditorių susirinkimo šaukimo, kuriame svarstytas klausimas dėl bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo. Šiuo atveju atsakovė, siekdama inicijuoti neteisminę bankroto procedūrą, turėjo pareigą tinkamai informuoti kreditorę UAB „Palasta“ apie 2025 m. lapkričio 14 d. kreditorių susirinkimą, kuriame spręstas klausimas dėl bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo, tačiau įrodymų, pagrindžiančių šios pareigos įvykdymą nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks procedūrinis pažeidimas nelaikytinas formaliu, kadangi šio kreditorių susirinkimo metu buvo sprendžiamas esminis klausimas – dėl bankroto bylos UAB „A kryptis“ vykdymo ne teismo tvarka. Neinformavus kreditorės UAB „Palasta“ apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, jai buvo atima galimybė realizuoti savo, kaip kreditorės, teises: pareikšti prieštaravimus dėl neteisminės bankroto procedūros inicijavimo, siūlomos nemokumo administratorės paskyrimo, taip pat pateikti argumentus ir įrodymus dėl bendrovės mokumo.

22.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog UAB „A kryptis“ neteisminė bankroto procedūra buvo pradėta pažeidžiant imperatyvią pareigą informuoti visus kreditorius, konkrečiai – kreditorę UAB „Palasta“, ir dėl to pripažino 2025 m. lapkričio 14 d. bendrovės kreditorių susirinkime priimtus nutarimus dėl bendrovės bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka neteisėtais bei juos panaikino.

23.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog bendrovė negalėjo vienu pranešimu kreditorius informuoti apie terminą sudaryti susitarimą dėl pagalbos ir apie kreditorių susirinkimo šaukimą, kuriame spręstas klausimas dėl atsakovės bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka.

24.       Nemokumo proceso inicijavimas pradedamas juridinio asmens arba kreditoriaus pranešimu apie ketinimą kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo. JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens vadovas nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 8 straipsnio 2 dalis). Susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo kreditoriui dienos (JANĮ 8 straipsnio 3 dalis).

25.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „A kryptis“ 2025 m. spalio 22 d. pranešimu dėl nemokumo proceso ne teismo tvarka pradėjimo kreditoriams pasiūlė sudaryti susitarimą dėl pagalbos. Pranešime buvo nurodyta, kad jei per 15 dienų terminą nuo šio pranešimo įteikimo nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos, 2025 m. lapkričio 14 d. 9 val. bus šaukiamas kreditorių susirinkimas dėl bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimo. Taip pat nurodyta kreditorių susirinkimo darbotvarkė: bendrovės bankroto proceso ne teisme inicijavimas, bendrovės nemokumo administratoriaus paskyrimas, įgalinimų administratoriui suteikimas, einamieji klausimai; pridėtas balsavimo raštu biuletenis. Atsakovė neginčija, kad bendrovės kreditoriai vienu 2025 m. spalio 22 d. pranešimu dėl nemokumo bylos ne teismo tvarka pradėjimo buvo informuoti tiek apie susitarimo dėl pagalbos sudarymą, tiek apie kreditorių susirinkimo šaukimą, kuriame turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo.

26.       Lietuvos apeliacinio teismo nuoseklioje praktikoje laikomasi pozicijos, kad bendrovės vadovas neturi teisės šaukti kreditorių susirinkimo, kol nepasibaigė įstatyme nustatytas terminas kreditoriams apsispręsti dėl pagalbos, ir nebuvo atmestos visos alternatyvos bankroto procesui. Kai kreditoriams nesuteikiamas laikas apsvarstyti siūlymą dėl pagalbos ar kitus alternatyvius variantus, laikoma, kad bankroto vykdymo ne teismo tvarka procedūra pažeidžiama, o procesas dėl nemokumo bylos iškėlimo ne teismo tvarka buvo inicijuotas netinkamai (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-878-467/2025 31 punktas; 2025 m. gruodžio 3 d. nutarties Nr. e2-1053-467/2025 27 punktas; 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties Nr. e2-1065-407/2025 31 punktas).

27.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju bendrovė (jos vadovas) neturėjo teisės nepasibaigus 2025 m. spalio 22 d. pranešime dėl nemokumo proceso ne teismo tvarka pradėjimo nustatytam 15 dienų terminui sudaryti susitarimą dėl pagalbos, tuo pačiu 2025 m. spalio 22 d. pranešimu šaukti kreditorių susirinkimą svarstyti klausimą dėl atsakovės bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo. Tokiu būdu bendrovė (jos vadovas) pažeidė procedūros eigą, t. y. kreditoriams nebuvo suteikta laiko apsvarstyti siūlymą dėl pagalbos, todėl pranešimo turinys neatitiko JANĮ 8 straipsnyje numatytų reikalavimų, o procesas dėl nemokumo bylos iškėlimo ne teismo tvarka buvo inicijuotas netinkamai. Akcentuotina, kad tik suėjus pranešime numatytam terminui sudaryti susitarimą dėl kreditorių pagalbos, atsakovė (jos vadovas) turėjo teisę imtis veiksmų organizuoti kreditorių susirinkimą, kuriame svarstytinas klausimas dėl bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė JANĮ 8 straipsnio nuostatas, atmetami kaip nepagrįsti.

28.       Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog atsakovė turėjo pareigą tinkamai informuoti kreditorę UAB „Palasta“ apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, tačiau neįrodė, kad šią pareigą tinkamai įvykdė, be to, bendrovė nepagrįstai nesuėjus numatytam terminui sudaryti susitarimą dėl kreditorių pagalbos, šaukė kreditorių susirinkimą klausimui dėl bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka svarstyti. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai panaikino kreditorių susirinkimo nutarimus dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo priešingai išvadai. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad bendrovės vadovas pažeidė bankroto vykdymo ne teismo tvarka procedūros eigą, todėl procesas dėl nemokumo ne teismo tvarka buvo inicijuotas neteisėtai, atskirojo skundo argumentai dėl kreditorių finansinių reikalavimų dydžių tampa neaktualūs, kadangi nesilaikius imperatyviųjų įstatymo reikalavimų net ir kvalifikuota balsų dauguma priimti sprendimai negali būti laikomi teisėtais.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

29.       Apibendrindamas nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas

30.       Netenkinus atskirojo skundo, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 

31.       Pareiškėja KB „Jungtinė centrinė kredito unija“ teismui pateikė prašymą priteisti 1 415,70 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

32.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį yra nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

33.       Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos išlaidos už advokato teisinę pagalbą buvo patirtos 2026 m. kovo mėn., vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2025 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 427,60 Eur. Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikytinas 0,4 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudaro 971,04 Eur (2 427,60 Eur x 0,4). Kadangi pareiškėjos prašomos priteisti 1 415,70 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, taip pat įvertinus bylos sudėtingumą, pareiškėjai KB „Jungtinė centrinė kredito unija“ iš atsakovės UAB „A kryptis“ priteisiamas 971,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

34.       Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

        Priteisti pareiškėjai kooperatinei bendrovei „Jungtinė centrinė kredito unija“, juridinio asmens kodas 304739874, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A kryptis“, juridinio asmens kodas 302499163, 971,04 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt vieno euro ir 4 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjas