Administracinė byla Nr. I-1931-554/2015.
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01809-2014-9.
Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.1.;74.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 3 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,
sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,
nedalyvaujant - pareiškėjai V. B. ,
pareiškėjos atstovo – Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos atstovui,
atsakovo - Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. B. prašymą atsakovui Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai dėl kompensacijos už neišduotą tarnybinę uniformą priteisimo ir
n u s t a t ė :
Pareiškėja prašymu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo kaip adekvatų patirtų nuostolių (turtinės žalos) už nustatytu laiku negautą tarnybinę uniformą ir jos dalis atlyginimą už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2009-12-31 - viso priteisti 1242,27 Lt (359,79 Eur).
Pareiškėja prašyme (b.l. 5-8) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2009-12-31 jai nebuvo išduotos tarnybinės uniformos ir ją sudarančios dalys. Atsakovas neišduodamas uniformos dalių pažeidė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto įtvirtintą garantiją pareigūnams nemokamai gauti tarnybinę uniformą ir jos dalis. Dėl to jai priteistina piniginė kompensacija, kaip adekvatus ir proporcingas patirtiems finansiniams nuostoliams dėl nustatytu laiku tarnybinės uniformos ir jos dalių neišdavimo atlyginimas.
Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 13-15) prašė pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad negalėjo aprūpinti pareigūnų, atliekančių tarnybines pareigas įstaigoje, tarp jų ir pareiškėjos, visomis jiems priklausančiomis tarnybinės uniformos dalimis laiku - t.y. pasibaigus nustatytiems jų dėvėjimo terminams, ne dėl atsakovo kaltės. Atsakovas negalėjo aprūpinti pareigūnų uniformomis dėl nepakankamo finansavimo. Už nustatytais terminais neišduotas tarnybines uniformas ar jų dalis mokėti piniginę kompensaciją nėra pagrindo, kadangi Teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu patvirtintoje Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkoje tokia galimybė nėra numatyta. Prašė taikyti senaties terminą, o priėmus pareiškėjai palankų sprendimą, sprendimo vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui.
Pareiškėja, pareiškėjos atstovas ir atsakovo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jiems pranešta tinkamai, todėl administracinė byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant ( ABTĮ 78 str.).
Pareiškėjos prašymas patenkintinas visiškai.
Administracinėje byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūnei dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja atlieka tarnybą Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (b.l. 16). Ginčo santykius reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika. Pagal šio straipsnio 2 dalį pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o straipsnio 3 dalis nustato, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato Teisingumo ministras. Tokia tvarka ir normos buvo patvirtintos Teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos patvirtinimo“, galiojusio iki 2014 m. balandžio 30 d. Šiuo įsakymu patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normomis bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka (toliau – ir Tvarka), reglamentuotos visų kategorijų pareigūnams išduodamų uniformų dalys, jų skaičius ir dėvėjimo terminai. Tvarkos 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tvarkos 2 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 punktu, Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija. Iš esmės analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusioje Teisingumo ministro 2000 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 210 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintoje Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkoje.
Administracinėje byloje esantys duomenys taip pat patvirtina ir atsakovas neginčija fakto, kad pasibaigus Teisingumo ministro įsakymu nustatytam pareiškėjos turimos tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, pareiškėjai laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2009-12-31 nebuvo išduotos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, nurodytos atsakovo 2014-11-17 pažymoje Nr. S-30694 (b.l. 9-10). Byloje taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad pareiškėjai nebuvo išmokėta kompensacija už priklausančias išduoti tarnybinės uniformos dalis.
Pareiškėja prašo teismo priteisti jos patirtą žalą dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas nagrinėjamu atveju jau yra pasibaigęs. Žalą pareiškėja kildina iš to, jog ji tarnybos metu turėjo nešioti savo pirktą avalynę, dėvėti savo drabužius ir patyrė nuostolių dėl jų nusidėvėjimo. Pažymėtina, jog administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą - t.y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pats pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 str. 2 d. 6, 7 p.). Įvertinęs pareiškėjos skunde suformuluotą reikalavimą dėl piniginės sumos priteisimo, šio reikalavimo pagrindimą, atsižvelgęs ir į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (ABTĮ 13 str., 20 str.) nuolat pažymima, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012 ir kt.), teismas daro išvadą, kad pareiškėja prašo atlyginti jam padarytą turtinę žalą, grindžiamą pareiškėjos išlaidomis, jai savo lėšomis įsigyjant aprangą ir avalynę, kurią ji privalėjo dėvėti atsakovui neišdavus naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat išlaidomis tarnybinės uniformos dalims, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, taisyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-10 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Civilinė atsakomybė kyla nustačius bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246-6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu - t.y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp institucijos (jos pareigūno ar tarnautojo) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir prašančio atlyginti žalą nurodytų nuostolių.
Šioje administracinėje byloje neginčijamai nustatytas faktas, jog pareiškėjai nebuvo suteikta socialinė garantija nešioti tinkamą tarnybinę uniformą ir dėl to ji patyrė nuostolių. Sprendžiant dėl prašomos priteisti žalos atlyginimo dydžio, teismas sutinka su pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais dėl neišduotų tarnybinių uniformų dalių ir jų verte: laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2009-12-31 pareiškėjai neišduotos tarnybinės uniformos dalys, kurių vertė 4140,91 Lt (1199,29 Eur) (b.l. 9-10). Ginčo dėl neišduotų tarnybinių uniformų dalių vertės, jos paskaičiavimo teisingumo byloje nėra.
Prašomų priteisti nuostolių rūšis yra pareiškėjo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), patirtos dėvint savo drabužius (ne tarnybinės uniformos dalis) tarnyboje (CK 6.249 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūnas, kuriam nustatyta tvarka nebuvo išduota privaloma uniforma (jos dalys) ir dėl to tarnyboje yra priverstas nešioti savo drabužius, patiria nuostolių, kurių faktas, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti plačiau įrodinėjamas. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūnas, turėdamas teisėtų lūkesčių gauti įstatyme numatytas garantijas - t.y. visas tarnybinės uniformos dalis, įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas, galėjo apskritai nerinkti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011). Kita vertus, CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal Tvarkos 1 punktą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas.
Įvertinus šioje administracinėje byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką bei aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pareiškėja turi teisę į nuostolių, kuriuos sąlygojo uniformos dalių laiku neišdavimas, atlyginimą ir yra visos sąlygos taikyti deliktinę atsakomybę bei priteisti jai turtinės žalos atlyginimą (ABTĮ 57 str.). Kadangi pareiškėja turėjo teisėtų lūkesčių gauti įstatyme numatytas garantijas, todėl nuostolių dydžio įrodinėjimo požiūriu pareiškėjos prašoma priteisti žala prilygintina neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertei. Teismo vertinimu, Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 procentų nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjo patirtų nuostolių dėl uniformų dalių neišdavimo (30 procentų nuo 4140,91 Lt (1199,29 Eur) sudaro – 1242,27 Lt (359,79 Eur) atlyginimu. Toks pareiškėjos patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte numatytai kompensacijai, kuri yra priteistina iš atsakovo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-10 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, 2013-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2013-10-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013, 2013-10-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013, 2013 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013, 2013-09-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013).
Pažymėtina, kad pareiškėja jau yra kreipusis į teismą dėl žalos, siejamos su neišduota uniforma, atlyginimo. Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-281-554/2014 pareiškėja prašė priteisti kompensaciją už 2010–2013 metais negautos uniformos dalis ir jos reikalavimas buvo patenkintas. Kauno apygardos administracinio teismo 2014-06-30 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-281-554/2014 yra įsiteisėjęs (TIS Liteko duomenys, b.l. 18-22). Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad pažeidimas, su kuriuo pareigūnai sieja savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, pripažįstamas tęstinio pobūdžio. Atsižvelgus į šią aplinkybę, pareigūnų, laiku negavusių tarnybinės uniformos ar jos dalių ar tam tikro dydžio kompensacijos, pažeistos teisės ir teisėti interesai teismine tvarka yra ginami visa apimtimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-07-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-430/2014; 2014-07-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-249/2014; 2014-07-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1261/2014; 2013-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013; 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1875/2013; 2013-11-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1652/2013; 2013-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1638/2013; 2013-12-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1903/2013; 2013-10-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013; 2013-10-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013 ir jose nurodytą teismų praktiką).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015-02-25 nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-810/2015 yra konstatavusi, kad nežiūrint į tai, kad pareiškėjas teismams teikiamus teisinius reikalavimus išskaidė į atskirus teisminius procesus, teismas yra saistomas vienodos (neprieštaringos ir nuoseklios) teismų praktikos, formuojamos pareigūnų tarnybos garantijų srityje. Kitoks aiškinimas lemtų tai, kad pareigūnų pažeistų teisių ir teisėtų interesų teisminė gynyba būtų skirtingo masto, nelygu tai, ar žalą patyręs pareigūnas nusprendė pareikšti skundą dėl viso kilusios žalos laikotarpio, ar kreipėsi į teismą dėl skirtingų patirtos žalos laikotarpių, o tai prieštarautų lygiateisiškumo principui, kurio būtina paisyti įgyvendinant teisingumą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas taikyti ieškinio senaties terminą netenkintinas. Remdamasis aukščiau išdėstyta teisiškai reikšmingų aplinkybių analize bei ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas pagrįstas ir patenkintinas visiškai, priteisiant 359,79 Eur (1242,27 Lt) žalos atlyginimui.
Atsakovas prašo atidėti sprendimo vykdymą 1 metų laikotarpiui.
Teismo sprendimo įvykdymo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis ( ABTĮ 851 str.). CPK 284 str. 1 d. numato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima. Atsižvelgiant į tai, kad nėra finansinių galimybių per trumpą laikotarpį atlyginti žalą visiems į teismą besikreipiantiems pareigūnams, nesukeliant neproporcingų ir reikšmingų visuomenei ar jos daliai sunkumų, teismo sprendimo vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui (ABTĮ 851 str., CPK 284 str. 1 d.).
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 5 p., 851 str.,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos V. B. prašymą patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareiškėjos V. B. naudai 359,79 Eur (tris šimtus penkiasdešimt devynis eurus 79 ct) turtinės žalos atlyginimui.
Sprendimo vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Algis Markevičius