Civilinė byla Nr. e2-56-933/2025

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00167-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.13; 3.3.2.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pharm House“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pharm House“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Joniškio ligoninei dėl perkančiosios organizacijos sprendimo, susijusio su viešojo pirkimo sąlygomis, panaikinimo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pharm House“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Joniškio ligoninei (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) prašydama: pripažinti neteisėtu ir panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą nustatyti atviro konkurso „Vienkartinės priemonės su lazerio panauda“ (Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Pirkimas) Techninės specifikacijos 1.3 papunktį; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2.       Siekdama užtikrinti ieškinio reikalavimą, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Pirkimo procedūras.

3.       Ieškovė nurodė, kad ieškinys atitinka prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) kriterijų. Ieškovė suformulavo aiškų reikalavimą, išdėstė faktines aplinkybes, nurodė reiškiamo reikalavimo teisinį pagrindą, pateikė rašytinius įrodymus, todėl ieškinys yra preliminariai pagrįstas.

4.       Ieškovė teigė, kad egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas. Tuo atveju, jeigu byloje būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, bet Pirkimas jau būtų pasibaigęs, Pirkimo sąlygų keitimas būtų beprasmis (netgi negalimas), o bylos išsprendimas nepasiektų šio bylinėjimosi tikslų. Esant sudarytai Pirkimo sutarčiai, būtų galima pradėti naują teisminį procesą dėl tokios Pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tačiau: a) poreikis imtis tokių veiksmų reikštų teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, o tai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį jau yra pakankama sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui; b) toks teismo sprendimo vykdymas taip pat lemtų papildomus praradimus ieškovei (vėl bylinėtis, patiriant su tuo susijusias darbo, laiko ir kitas sąnaudas) ir didelius nuostolius perkančiajai organizacijai bei viešajam interesui, nes kiltų tiek žalos atlyginimo, tiek atsiskaitymo su negaliojančia pripažintos Pirkimo sutarties šalimi klausimai, tiek būtų patiriami ir su bylinėjimusi susiję praradimai.

5.       Ieškovė paaiškino, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas padėtų išvengti situacijos, kai teismo sprendimo įvykdymas lemtų papildomus nuostolius tiek ieškovei, tiek atsakovei ir viešajam interesui. Situacija dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo neatitiktų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei pažeistų viešąjį interesą, todėl laikinosios apsaugos priemonės taikytinos ir pagal CPK 4237 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Šiaulių apygardos teismas 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi atmetė ieškovės UAB „Pharm House“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovė ieškiniu siekia pripažinti neteistu ir panaikinti atsakovės sprendimą dėl Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 1.3 papunkčio, susijusio su medicininės įrangos, skirtos endoveninei lazerinei abliacijai, techniniais parametrais. Teismas laikė, kad ieškovė tikėtinai pagrindžia savo ieškinį, tačiau pažymėjo, jog dėl esminių ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių buvimo ir ieškinio pagrįstumo pasisakys tik byloje priimdamas galutinį procesinį sprendimą.

8.       Teismas konstatavo, kad ieškovė nepagrindė, kodėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Teismas nurodė, kad net jeigu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ir būtų baigtas Pirkimas bei atrinktas Pirkimo laimėtojas, teismui patenkinus ieškinį, atsakovė, kaip perkančioji organizacija, būtų priversta atnaujinti Pirkimo procedūras, dėl to grėsmės ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, net ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nėra.

9.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė iš esmės siekdama užsitikrinti norimą konkretų teismo procesinio sprendimo rezultatą, neigiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) nustatytų galimų alternatyvių sankcijų skyrimą, apriboja ir teismo pareigą išspręsti dėl galimai neteisėto perkančiosios organizacijos vykdomo atviro konkurso padarinių. Teismas įvertino, kad Pirkimo laimėtojo atrinkimas ar pradėtas su Pirkimo laimėtoju sudarytos sutarties vykdymas nėra kliūtis spręsti dėl tokios sutarties panaikinimo ir konkurso nutraukimo, todėl padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė vienos iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Ieškovė UAB „Pharm House“ atskiruoju skundu prašo: panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės UAB „Pharm House“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atviro konkurso „Vienkartinės priemonės su lazerio panauda“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) procedūrų sustabdymą; papildomai taikyti CPK 4237 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones – jei Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) sutartis su Pirkimo laimėtoju jau sudaryta, sustabdyti šios sutarties vykdymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – preliminarus ieškinio pagrįstumas, tačiau teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovė, atlikdama rinkos analizę, ieškovei nurodė šiuo metu trijų skirtingų gamintojų lazerių sistemas, kaip galinčias atitikti šį techninio parametro reikalavimą. Atsakyme į ieškovės pretenziją atsakovė nurodė dviejų gamintojų tris lazerių modelius, tačiau visi šie lazeriai neatitinka Pirkimo techninės specifikacijos 1.3 papunkčio reikalavimo. Pirkimo techninės specifikacijos 1.3 papunktyje nustatytas reikalavimas lazerio bangos ilgiui ir tipui: „1940 nm ± 20 nm, Galio aliuminio arsenido diodas (GaAIAs)“. Tačiau būtent galio aliuminio arsenido diodo (GaAIAs) lazeris nustatyto ilgio bangos generuoti negali (tai neįmanoma pagal fizikos dėsnius).

10.2.                      Nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo didelę perkančiųjų organizacijų diskreciją formuluojant reikalavimus Pirkimo objektui, nes jos geriausiai žino savo poreikius ir gali geriausiai nustatyti reikalavimus pageidaujamiems rezultatams gauti, tačiau ieškovė atsakovės nustatytą reikalavimą ginčija ne dėl to, kad kvestionuotų atitinkamą atsakovės poreikį, bet dėl to, jog atsakovės nustatytas reikalavimas iš viso objektyviai neįgyvendinamas fizikos požiūriu.

10.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad ieškovė neįrodė būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pirma, įstatymas nereikalauja, kad sprendimo įvykdymas taptų užtikrintai neįmanomas – pakanka ir galimo įvykdymo pasunkėjimo. Ieškovė siekia Pirkimo techninės specifikacijos 1.3 papunkčio pakeitimo, todėl jei Pirkimas jau būtų pasibaigęs, toks keitimas būtų negalimas. Antra, pirmosios instancijos teismo paminėtas Pirkimo nutraukimas ar Pirkimo procedūrų atnaujinimas, kaip būdai teismo sprendimui įvykdyti, įmanomi tik teoriškai. Trečia, sudarytos Pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia (ar panaikinimas) reikštų teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą ir nėra tinkama, pakankama ir racionali alternatyva laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad su tuo susiję sunkumai ir nulemia poreikį viešųjų pirkimų bylose laikinųjų apsaugos priemonių taikymą laikyti bendrąja taisykle, o netaikymą – išimtimi. Ketvirta, nors VPĮ numato galimybę taikyti skundžiamoje nutartyje minimas alternatyvias sankcijas, tačiau tokios sankcijos atlieka nubaudimo funkciją ir iš dalies apgina viešąjį interesą, tačiau ne tiekėjo, kaip ieškovė, interesus. Penkta, ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės nepažeistų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso. Pirkimo techninės specifikacijos 1.3 papunktis yra objektyviai neįgyvendinamas, nes apraše nurodytas prietaisas objektyviai negali egzistuoti. 

10.4.                      2024 m. lapkričio 14 d. suėjus pasiūlymų pateikimo terminui, tikėtina, kad Pirkimo sutartis bus greitai sudaryta ir galbūt pradėta vykdyti, todėl yra tikslinga papildomai taikyti CPK 4237 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones – jei Pirkimo sutartis su pirkimo laimėtoju jau sudaryta, sustabdyti šios sutarties vykdymą.

11.       Atsakovė VšĮ Joniškio ligoninė atsiliepimu į ieškovės UAB „Pharm House“ atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: 

11.1.                      Nors pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinį, tačiau pažymėjo, jog esmines ieškovės nurodytas faktines aplinkybes ir ieškinio pagrįstumo klausimą nagrinės priimdamas galutinį procesinį sprendimą byloje.

11.2.                      2024 m. lapkričio 14 d. suėjus pasiūlymų pateikimo terminui Pirkime ir susipažinus su UAB „AMI sprendimai“ pateiktu pasiūlymu, buvo konstatuota, kad šios tiekėjos pasiūlymas atitinka keliamus reikalavimus, tarp jų ir Techninės specifikacijos 1.3 papunkčio reikalavimą. 2024 m. lapkričio 29 d. tarp perkančiosios organizacijos ir UAB „AMI sprendimai“ buvo sudaryta prekių pirkimo–pardavimo sutartis „Vienkartinės priemonės su lazerio panauda“. Taigi, ieškovė pagal Pirkimo sąlygas ir Techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus faktiškai įsigijo Galio aliuminio arsenido diodo (GaAIAs) tipo lazerį, generuojantį 1940 nm bangą. Pirkimo procedūros jau yra pasibaigusios, todėl ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės objektyviai neįgyvendinamos. Be to, nors perkančioji organizacija su Pirkimo laimėtoja UAB „AMI sprendimai“ sudarė sutartį, tačiau šios sutarties vykdymas neužkerta ieškovei galimybės reikšti reikalavimus dėl jos panaikinimo.

11.3.                      Atskiruoju skundu ieškovė, be kita ko, prašo taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau, pirma, toks prašymas nenagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme (CPK 147 straipsnio 1, 2 dalis). Be to, jei apeliacinės instancijos teismas nagrinėtų klausimą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, susiklostytų situacija, kad atsakovė šioje dalyje prarastų teisę į apeliaciją, nors CPK 151 straipsnio 1 dalis nustato teisę byloje dalyvaujantiems asmenims pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skųsti aukštesnės instancijos teismui. Antra, ieškovės papildomas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti sutarties vykdymą – nesusijęs su ieškinyje keliamais reikalavimas.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

13.       Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

14.       Atskirasis skundas paduotas dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

15.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024, 21, 22 punktai).

17.       Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė: i) UAB „AMI sprendimai“ 2024 m. lapkričio 14 d. pasiūlymą dėl vienkartinių priemonių su lazerio panauda pirkimo; ii) UAB „AMI sprendimai“ pateiktos įrangos techninę specifikaciją; iii) 2024 m. lapkričio 29 d. prekių pirkimo–pardavimo sutartį „Vienkartinės priemonės lazerio panauda“ bei jos specialiąsias ir bendrąsias sąlygas. Naujais įrodymais atsakovė siekia pagrįsti atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus argumentus, kad perkančioji organizacija yra paskelbusi Pirkimo laimėtoją ir sudariusi viešojo pirkimo sutartį.

18.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad: i) atsakovės pateikti įrodymai yra susiję su atsiliepime į atskirąjį skundą dėstomais argumentais ir byloje nagrinėjamu procesiniu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, todėl tokie įrodymai gali turėti įtakos sprendžiant kilusį ginčą; ii) pateikti nauji dokumentai yra iš esmės vieša informacija, skelbiama Centrinėje Viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS; https://eviesiejipirkimai.lt/). CPK 179 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų; iii) teikiant papildomus įrodymus nenustatyta atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priima atsakovės pateiktus naujus įrodymus ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo

19.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.

20.       CPK 4237 straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo viešųjų pirkimų bylose. Pagal minėto straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Be CPK nurodytų kitų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikinosios apsaugos priemonės viešųjų pirkimų arba koncesijų suteikimo bylose gali būti taikoma: 1) viešojo pirkimo arba koncesijos suteikimo konkurso procedūrų sustabdymas; 2) įpareigojimas perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui nesudaryti viešojo pirkimo sutarties; 3) įpareigojimas koncesiją suteikiančiajai institucijai nesudaryti koncesijų sutarties; 4) perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto arba koncesiją suteikiančiosios institucijos priimto sprendimo įgyvendinimo sustabdymas; 5) su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymas arba su koncesininku sudarytos koncesijų sutarties vykdymo sustabdymas (CPK 4237 straipsnio 2 dalis).

21.       Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslas yra iš esmės tapatus tiek bylose, nagrinėjamose pagal bendrąsias CPK nustatytas taisykles, tiek specialių kategorijų (įskaitant viešųjų pirkimų) bylose – laikinai apsaugoti ieškovo interesus ir užtikrinti būsimo teismo sprendimo byloje įvykdymo galimybę (CPK 144, 145 straipsniai). Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kiekvienu atveju sprendžiama pagal konkrečios bylos duomenis, patvirtinančius, kad, nesiėmus priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023, 26 punktas; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-916/2023, 51 punktas).

22.       Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas; antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018). Viešųjų pirkimų bylose, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi vadovautis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu (CPK 4237 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016). Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymu viešųjų pirkimų bylose visų pirma siekiama apginti tiekėjų interesus, tačiau tai turi būti derinama su siekiu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp tiekėjų interesų ir viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023, 27 punktas). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014). Taigi kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – (kuo skubesnis) konkrečių prekių ir(ar) paslaugų, reikalingų visuomenei, įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1907/2014).

23.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Pagal kasacinio teismo praktiką, pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018, 32, 38 ir 39 punktai).

24.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nagrinėjamam klausimui taikytinu teisiniu reguliavimu, jo aiškinimo ir taikymo klausimais suformuota teismų praktika, konstatuoja, kad laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose taikymui būtina sąlygų visuma:  i) tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, ii) grėsmė teismo sprendimo įvykdymui netaikius šių priemonių, iii) jų atitiktis ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principams bei įvertinimas, kad jų neigiamos pasekmės viešajam interesui neviršys teikiamos naudos. 

25.       Nagrinėjamu atveju VšĮ Joniškio ligoninė vykdė vienkartinių priemonių su lazerio panauda viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą nustatyti Pirkimo techninės specifikacijos 1.3 papunktį. Ieškovės vertinimu, Pirkimo techninės specifikacijos 1.3 papunktyje neteisingai suformuluotas parametras „Lazerio bangos ilgis ir tipas“ ir jo techninė reikšmė. Ieškinio reikalavimui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Pirkimo procedūras. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovė neįrodė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Ieškovė (apeliantė) su tokia teismo nutartimi nesutinka, todėl prašo ją panaikinti bei išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Pirkimo procedūras.

26.       Nors ieškovė atskiruoju skundu nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvados dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, kaip būtinosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau atskirajame skunde išdėstė savo argumentus, kad: i) perkančioji organizacija nenurodė lazerių sistemų, kurios atitiktų Pirkimo techninės specifikacijos 1.3 papunkčio reikalavimo; ii) galio aliuminio arsenido diodo (GaAIAs) lazeris Pirkimo techninės specifikacijos 1.3 papunktyje nustatyto ilgio bangos generuoti negali – tai yra neįmanoma pagal fizikos dėsnius. 

27.       Įvertinęs atskirojo skundo argumentus, kuriais keliamas klausimas dėl Pirkimo specifikacijos 1.3 papunkčio pagrįstumo, galio aliuminio arsenido diodo (GaAIAs) lazerių rinkos ir jų parametrų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiais argumentais ieškovė iš esmės grindžia savo ieškinio reikalavimą. Kadangi teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, todėl ieškovės atskirajame skunde nurodyti argumentai, susiję su pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimu, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nevertinami.

28.       Aptariamu aspektu paminėtina tik tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, jog jau po skundžiamos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo priėmimo, Šiaulių apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-198-650/2025 iš esmės ir 2025 m. sausio 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

29.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pripažinus, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, kad jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-300-516/2022).

30.       Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad siekia Pirkimo techninės specifikacijos 1.3 papunkčio pakeitimo, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir Pirkimui pasibaigus, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, nes: i) esant sudarytai Pirkimo sutarčiai, ieškovei beliktų pradėti naują teisminį procesą dėl jos pripažinimo negaliojančia, o tai lemtų papildomus kaštus tiek ieškovei, tiek ir visiems susijusiems asmenims, o taip pat ir viešajam interesui; be to, Pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia nėra tinkama, pakankama ir racionali alternatyva laikinųjų apsaugos priemonių taikymui; ii) teismo paminėtas Pirkimo nutraukimas ar Pirkimo procedūrų atnaujinimas, kaip būdai teismo sprendimui įvykdyti, įmanomi tik teoriškai; Pirkimo nutraukimas įmanomas tik Pirkimui dar nepasibaigus; iii) teismo nurodytas VPĮ numatytas alternatyvių sankcijų taikymas nėra tinkamas pakaitalas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui; iv) perkančioji organizacija įsigytų ir medicininių paslaugų teikimui pradėtų naudoti neaiškių savybių lazerį, o tai reiškia, kad tai aiškiai pažeistų viešąjį interesą dėl pacientų teisės į kokybiškas ir saugias medicinos paslaugas.

31.       Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamos nutarties turinį, įvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nutaria, kad nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pirkimo procedūrų sustabdymą: 

31.1.                      Pirma, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, o vėliau priėmus jai palankų teismo sprendimą, proceso šalys galimai patirtų tam tikrų nepatogumų (reikėtų pradėti naują teisminį procesą dėl Pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir pan.), tačiau vien ši aplinkybė šiuo atveju savaime nėra pakankama laikinųjų apsaugos priemonių taikymui tokio pobūdžio ginče. 

31.2.                      Antra, apeliantei nepateikus į bylą konkrečių įrodymų, patvirtinančių grėsmę jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip jos subjektyvi nuomonė. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl galimos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo susidariusią situaciją vertinti kitaip nei tai vertino pirmosios instancijos teismas, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo pagrįstai atmestas.

31.3.                      Trečia, ieškovės argumentai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeistas viešasis interesas, nes perkančioji organizacija galbūt įsigis neaiškių savybių lazerį, o tai lems nekokybiškų ir nesaugių medicininių paslaugų teikimą pacientams, yra deklaratyvūs  bei nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

31.4.                      Ketvirta, viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, yra tiekėjo interesų gynimo priemonė, taip pat taikytina pareiškus teisme ieškinį dėl viešojo pirkimo sąlygų pakeitimo ar panaikinimo, kol pirkimo procedūros dar nėra baigtos. Pagal VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Pirkimo procedūros baigiasi, kai sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama, sudaroma preliminarioji sutartis, sukuriama dinaminė pirkimų sistema arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas. Bylos duomenimis nustatyta, kad VšĮ Joniškio ligoninės vykdytas atviras konkursas „Vienkartinės priemonės su lazerio panauda“ yra pasibaigęs, pasiekus šio Pirkimo tikslą – 2024 m. lapkričio 29 d. sudarius pirkimo–pardavimo sutartį su Pirkimą laimėjusia tiekėja (CVP IS; https://eviesiejipirkimai.lt/). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pasibaigus pirkimui išnyksta teisinis pagrindas taikyti pirkimo procedūrų sustabdymą kaip laikinąją apsaugos priemonę (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1922/2011; 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-868/2013; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1937/2014). Pirkimo sutarties sudarymas sudaro savarankišką pagrindą atmesti prašymą, kurio dalyką sudaro viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1397-178/2015; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-354-302/2016). Taigi, pasibaigus Pirkimo procedūroms, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – Pirkimo procedūrų sustabdymas nebegali būti taikomos, nes jos nebeužtikrintų teismo sprendimo įvykdymo ieškinio tenkinimo atveju ir neatliktų ieškovo galbūt pažeistų teisių bei teisėtų interesų apsaugos funkcijos.

31.5.                      Penkta, kaip jau minėta pirmiau, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad jau po skundžiamos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo priėmimo, Šiaulių apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-198-650/2025 iš esmės ir 2025 m. sausio 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nors šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tačiau aplinkybė, kad ieškovės ieškinys yra atmestas, sudaro pagrindą spręsti, kad išnyko ir pirmoji iš privalomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – tikėtinas ieškinio pagrįstumas. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad preliminarų ieškinio nepagrįstumą galima konstatuoti ir tais atvejais, kai dėl ginčo esmės jau yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-489-943/2018, 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-341-236/2021). Be to, šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017; 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-515-302/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020; 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-996-302/2022).

32.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, nutaria, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra iš esmės teisėta bei pagrįsta, jos keisti ar naikinti ir pritaikyti prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Pirkimo procedūras –  nėra pagrindo.

Dėl prašymo papildomai taikyti CPK 4237 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones

33.       Ieškovė atskirajame skunde pareiškė prašymą papildomai taikyti CPK 4237 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones – jei Pirkimo sutartis su Pirkimo laimėtoju jau sudaryta, sustabdyti šios sutarties vykdymą. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nesutinka su minėtu ieškovės prašymu ir nurodo, kad šis prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nenagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme.

34.       Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tačiau šioje įstatymo nuostatoje taip pat numatyta, kad naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai).

35.       Ieškovės pirmosios instancijos teismui pareikštas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo nukreiptas į viešojo pirkimo procedūrų status quo (padėtis, kuri yra) išsaugojimą – Pirkimo procedūrų stabdymą, siekį, kad nebūtų sudaryta Pirkimo sutartis. Pirmosios instancijos teismui netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, Pirkimo procedūros atsakovės buvo tęsiamos iki baigiamosios jų stadijos – Pirkimo sutarties sudarymo. Ieškovė atskiruoju skundu iš esmės naujo teisinio rezultato nesiekia ir toliau prašo išlaikyti esamą teisinę situaciją, t. y. paaiškėjus, kad Pirkimo sutartis jau sudaryta, sustabdyti jos vykdymą. Taigi, toks aptariamas atskirojo skundo reikalavimas (tik kitokios papildomos laikinosios apsaugos priemonės rūšies taikymas) yra susijęs su pirmosios instancijos teismo išspęstu proceso klausimu ir jis negali būti vertinamas kaip naujas, kurio negalėtų išnagrinėti apeliacinės instancijos teismas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad yra sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, siekdamas tiekėjui užtikrinti jo teisę į efektyvią galimai pažeistų teisių teisminę gynybą, turi įgaliojimus spręsti dėl pasikeitusią teisinę situaciją atitinkančios laikinosios apsaugos priemonės taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1275-790/2018). 

36.       Taigi, tiek nurodytas teisinis reguliavimas, tiek aktuali teismų praktika, leidžia apeliacinės instancijos teismui vertinti, ar yra teisinis pagrindas išspręsti klausimą iš esmės ir pritaikyti šiuo metu susiklosčiusią teisinę situaciją atitinkančią laikinąją apsaugos priemonę – su Pirkimo laimėtoja sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymą. Pasisakant dėl pirmiau minėtos priemonės taikymo pažymėtina, kad nustačius, jog Šiaulių apygardos teismas 2025 m. sausio 6 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-198-650/2025 ir priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį atmetė, laikytina, kad neegzistuoja viena iš privalomų laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti Pirkimo sutarties vykdymą) taikymo sąlygų – tikėtinas ieškinio pagrįstumas. Kadangi neegzistuoja viena iš būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kitų sąlygų (grėsmės teismo sprendimo įvykdymui netaikius šių priemonių, jų atitikties ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principams bei įvertinimo, kad jų neigiamos pasekmės viešajam interesui neviršys teikiamos naudos) nustatinėjimas nebeturi esminės reikšmės, todėl ieškovės prašymas ir dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdyti Pirkimo sutarties vykdymą atmetamas.

Dėl procesinės bylos baigties

37.       Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

38.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą netaikyti byloje laikinųjų apsaugos priemonių, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39.       Nors atsakovė VšĮ Joniškio ligoninė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų, patvirtinančių tokias išlaidas, nepateikė, todėl nėra pagrindo tenkinti procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinis teismas

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                        Irmantas Šulcas