Civilinė byla Nr. e2-228-797/2020
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05451-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.1.5; 3.2.6.5
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 10 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė, sekretoriaujant Eglei Urbonavičienei,
dalyvaujant atsakovo UAB „Aiba“ atstovui I. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo COMPAGNIE FRANCAISE DASSURANCE POUR LE COMERCE EXTERIEUR, veikiančio per COMPAGNIE FRANCAISE DASSURANCE POUR LE COMERCE EXTERIEUR Baltics filialą, ieškinį atsakovui UAB „Aiba“, trečiajam asmeniui UAB ,,Kesko Senukai Lithuania“ dėl skolos priteisimo ir
n u s t a t ė:
1. ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 11446,26 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad UAB ,,Kesko Senukai Lithuania“ (toliau - draudėjas) atsakovui tiekė prekes. Draudėjas su ieškovu buvo sudarę prekinių kreditų draudimo sutartį dėl pirkėjų atsiskaitymo rizikos valdymo. Atsakovas liko nesumokėjęs už prekes, dėl kurių buvo išrašytos draudėjo prašyme gauti draudimo išmoką nurodytos sąskaitos. Atsakovas ignoravo ieškovo pretenzijas dėl skolos mokėjimo, skolos draudėjui neginčijo, realių veiksmų skolos grąžinimui, skolos grąžinimo užtikrinimui nesiėmė, jokių skolos mokėjimo užtikrinimo priemonių nesiūlė. Pagal ieškovo ir draudėjo prekinio kredito draudimo sutarties nuostatas, atsižvelgiant į draudėjo prašymą, atsakovo likusi nesumokėta 13273,62 Eur skola draudėjui 2019-07-29 draudiko sprendimu dėl draudimo išmokos buvo pripažinta draustu nuostoliu ir apskaičiuota 11446,26 Eur draudimo išmoka, kuri 2019-08-02 mokėjimo nurodymu buvo pervesta draudėjui. Išmokėjus draudimo išmoką, ieškovui perėjo reikalavimo teisė (subrogacija) į 11446,26 Eur sumą į asmenį, atsakingą už padarytą žalą, t. y. atsakovą. Atsakovas, ignoruodamas buvusį ilgą bendradarbiavimą su draudėju, vengia sumokėti skolą.
2. Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, pateikė prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant. Nurodė, jog ieškinį palaiko.
3. Atsakovas procesiniuose dokumentuose bei jo atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad PVM sąskaitos faktūros Nr. 39189215755, Nr. 0515557820, Nr. 39197021550 nėra priimtos ir pasirašytos vienintelio tokią teisę turinčio atsakovą UAB „Aiba“ atstovaujančio vadovo I. B.. Pagal bendrovėje galiojančią tvarką prekes užsakyti ir priimti iš įmonių grupės Kesko Senukai bei priimti ir pasirašyti jų PVM sąskaitas faktūras turi teisę tik UAB „Aiba“ vadovas I. B.. Kitiems asmenims tokie įgaliojimai nebuvo suteikti. Dėl šios priežasties atsakovas prašomą priteisti skolą 11446,26 Eur laiko nepagrįsta. Kas ir kokiomis aplinkybėmis pasirašė minėtas ginčijamas PVM sąskaitas faktūras bei kas ir kokiomis aplinkybėmis paėmė minėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekes iš pardavėjo, atsakovui nėra žinoma. Minėtose PVM sąskaitose faktūrose esantys įrašai (parašas, taip pat įrašas „I. B.“), kuriais patvirtinamas prekių ir PVM sąskaitos faktūros gavimas, jau vien vizualiai akivaizdžiai skiriasi nuo tikrosios I. B. rašysenos ir tokiai aplinkybei nustatyti net nereikia specialisto išvados. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad PVM sąskaitose faktūrose Nr. 39189215755, Nr. 0515557820, Nr. 39197021550 nurodytos prekės buvo perduotas UAB „Aiba“, t. y. jos įgaliotam asmeniui (nėra nei priėmimo - perdavimo aktų, nei vežimo važtaraščių, nei kitų prekių perdavimą patvirtinančių dokumentų). Pačiose PVM sąskaitose faktūrose nėra jokių atsakovo atstovo I. B. patvirtinimų, kad jis būtų užsakęs ar gavęs minėtas prekes. Kitą skolos dalį pagal neginčijamas PVM sąskaitas faktūras pripažįsta, tačiau jos nesumokėjo, nes UAB „Aiba“ turėjo finansinių sunkumų. Prašo ieškinio dalį dėl ginčijamų PVM sąskaitų faktūrų atmesti kaip nepagrįstą. Patvirtino, jog įmonei iškelta restruktūrizavimo byla.
4. Atsakovo atstovas advokatas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai. Atsakovo atstovas I. B. prašė bylą nagrinėti be advokato.
5. Trečiasis asmuo UAB ,,Kesko Senukai Lithuania“ (toliau – trečiasis asmuo) procesiniuose dokumentuose nurodė, o įgaliotas atstovas, dalyvavęs viename teismo posėdyje, paaiškino, jog su atsakovu 2018-05-24 pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį, o 2018-10-31 pasirašė priedą prie sutarties. Atsakovas už laikotarpį nuo 2018-10-31 iki 2018-12-21 iš UAB trečiojo asmens nupirko prekių už 13273,62 Eur sumą. Atsakovui buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Atsakovas niekada neginčijo prekių bei PVM sąskaitų faktūrų gavimo fakto, o įsiskolinimo suma 13273,62 Eur sumai pagal sąskaitas 2019-01-18 raštu suderinta su atsakovui buhalterines paslaugas tuo metu teikusia UAB „Sigera“. Atsakovas žadėjo ieškovui sumokėti visą skolą ar jo dalį (ketino atsiskaityti dalimis) dar 2019-01-30. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos duomenų sistemos informacija patvirtina, jog per laikotarpį 2018-11-01 - 2018-12-31 UAB ,,Kesko Senukai Lithuania“ atsakovui išrašytų sąskaitų neatitikimų nebuvo. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovas priėmė PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekes ir tai užfiksavo savo buhalterinės apskaitos dokumentuos, todėl atsakovo atsikirtimas, jog šis nėra priėmęs trečiojo asmens išrašytų PVM sąskaitų faktūrų Nr. 39189215755, Nr. 0515557820, Nr. 39197021550 bei nėra gavęs pagal jas parduotų prekių, yra nepagrįstas ir atmestinas, kaip prieštaraujantis atsakovo buhalterinės apskaitos duomenims. Ieškovės reikalavimas dėl 11 446,26 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, dėl kitų ieškinio reikalavimų palieka spręsti teismui.
6. Trečiojo asmens UAB ,,Kesko Senukai Lithuania“ atstovė advokatė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai, pateikė prašymą nagrinėti bylą atstovei nedalyvaujant.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
7. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad 2018-05-24 tarp atsakovo ir UAB ,,Kesko Senukai Lithuania“ sudaryta sutartis Nr. 18/2148 (toliau – sutartis), pagal kurią UAB ,,Kesko Senukai Lithuania“ įsipareigojo parduoti prekes, o atsakovas įsipareigojo jas pirkti ir nustatyta tvarka už jas atsiskaityti. Ši sutarties yra ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis ir yra pagrindas daugkartiniam prekių pirkimui ir pardavimui (sutarties 1.1. p.). 2018-10-31 sudarytas sutarties pakeitimas, pagal kurį pirkėjas apmoka pardavėjui už prekes ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo datos, sumokėdamas visą prekių kainą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2017-03-27 tarp ieškovo COMPAGNIE FRANCAISE DASSURANCE POUR LE COMERCE EXTERIEUR, veikiančio per COMPAGNIE FRANCAISE DASSURANCE POUR LE COMERCE EXTERIEUR Lietuvos filialą ir UAB ,,Kesko Senukai Lithuania“ sudaryta prekinio kredito draudimo sutartis GAC Nr. 1251/17 (toliau – draudimo sutartis), pagal kurią ieškovas teikė kredito draudimą ir su juo susijusias paslaugas. Šia sutartimi apdraudžiamos neapmokėtos skolos, kai neatsiskaitymo tiesioginė ir vienintelė priežastis yra pirkėjo komercinė rizika, atsiradusi dėl finansinių sunkumų, t. y. pirkėjo nemokumas; pirkėjo finansinių įsipareigojimų neįvykdymas: pirkėjas, pasibaigus maksimaliam atidėto mokėjimo terminui, ne visiškai apmokėjo skolą, tačiau neatsiskaitymo priežastis nėra ginčas arba nedraudiminiai įvykiai. Iš 2019-01-18 skolos suderinimo akto matyti, kad atsakovo buhalteriją tvarkantis asmuo suderino 13273,62 Eur skolos sumą, tačiau vėliau teismui pateikta buhalterinė pažyma, iš kurios matyti, jog trys sąskaitos faktūros: Nr. 39189215755, Nr. 0515557820, Nr. 39197021550 įtrauktos į gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą, tačiau UAB ,,Sigera“, teikianti buhalterines paslaugas, dokumentų pagrįstumo netikrina, o, atlikus inventorizaciją 2018-12-31, prekės nėra nurašytos. Iš UAB ,,Kesko Senukai Lithuania“ 2019-06-13 ataskaitos matyti, jog UAB „Aiba“ yra skolinga 13273,62 Eur. Draudėjas UAB ,,Kesko Senukai Lithuania“ 2019-06-13 pateikė prašymą draudimo išmokai gauti. 2019-07-29 sprendimu nuostolis pripažintas draudiminiu įvykiu ir ieškovas pervedė UAB ,,Kesko Senukai Lithuania“ 11446,26 Eur draudimo išmoką.
8. Tarp atsakovo UAB ,,Aiba“ bei trečiojo asmens UAB ,,Kesko Senukai Lithuania“ susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, o tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB ,,Kesko Senukai Lithuania“ susiklostė draudimo teisiniai santykiai. Šias aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai ir šalys jų neginčija. Atsakovas neatsiskaitė su UAB ,,Kesko Senukai Lithuania“ už įsigytas prekes, todėl ieškovas išmokėjo 11446,26 Eur draudimo išmoką, kurią prašo priteisti iš atsakovo.
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje, reglamentuojančiame draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogacija), nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Draudėjas (naudos gavėjas) privalo perduoti draudikui visą informaciją, kuri yra būtina, kad draudikas tinkamai įgyvendintų jam perėjusią reikalavimo teisę (CK 6.1015 str. 1, 3 d.).
10. Subrogacijos esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoje nukentėjusio asmens (kreditoriaus) šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad žalą padaręs asmuo moka arba draudėjui (žalą patyrusiam asmeniui), arba draudikui, priklausomai nuo to, kuris iš jų pareiškia reikalavimą. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t. y. pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį tie žalos atlyginimo santykiai yra atsirandantys delikto pagrindu arba iš tų asmenų sutarties. Kai žalos atlyginimo santykiai kyla iš sutarties neįvykdymo, tai pradinio kreditoriaus ir skolininko žalos atlyginimo santykius nulemianti sutartis tampa privaloma naujajam kreditoriui (draudikui) subrogacijos pagrindu. Pažymėtina, kad, nepaisant to, kuriomis taisyklėmis (pagal įstatymą ar sutartį) vadovautųsi naujasis kreditorius, skolininkas gali atsikirsti naujojo kreditoriaus reikalavimams CK 6.107 straipsnio nustatyta tvarka.
11. Subrogacija yra vieno iš jau egzistuojančios prievolės asmenų pasikeitimas, todėl naujai įstojusiam asmeniui taikomos tos taisyklės, kurios siejo pradinį kreditorių ir skolininką. Tai reiškia, kad subrogacijos teise pasinaudojęs draudikas, pakeitęs draudėją sutartyje tampa iki draudžiamoji įvykio jo nesaisčiusios sutarties šalimi ir pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį, jam perėjusią reikalavimo teisę įgyvendina laikydamasis taisyklių, kurios nustatė draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (LAT 2018-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018).
12. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.256 str. 2 d.). Šiuo atveju nustatyta, kad atsakovą ir trečiąjį asmenį siejo sutartiniai pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, o žala ieškovui kilo dėl to, kad atsakovas už įsigytas prekes neatsiskaitė trečiajam asmeniui, kuriam ieškovas išmokėjo sumą, todėl sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą, taikytina sutartinė civilinė atsakomybė.
13. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Atsakovas neginčija skolos pagal PVM sąskaitas faktūras: Nr. 39189116079, Nr. 3207744470, Nr. 39330306450, Nr. 39342000611, Nr. 39184708432, Nr. 39184708460, Nr. 39331804738, Nr. 39330504543, Nr. 39189215405, Nr. 39184810092, Nr. 39330504817, kurių bendra suma yra 9569,94 Eur. Nurodo, jog turėjo finansinių sunkumų, todėl skolos nebuvo sumokėtos laiku. Šią atsakovo aplinkybę pagrindžia Šiaulių apygardos teismo 2020-01-24 nutartis, iš kurios matyti, jog atsakovei iškelta restruktūrizavimo byla. Iš UAB ,,Kesko Senukai Lithuania“ 2019-06-13 ataskaitos bei 2019-06-13 prašymo draudimo išmokai gauti matyti, kad pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 39189116079 yra iš dalies sumokėta. Ieškovas trečiajam asmeniui sumokėjo 11446,26 Eur, kuriuos prašo priteisti iš atsakovo.
14. Atsakovas teigia, kad nėra gavęs prekių, todėl neprivalo už jas atsiskaityti pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 0515557820, Nr. 39197021550, Nr. 39189215755, teigia, kad jos yra suklastotos, nes pasirašytos kito asmens. Atsakovo atstovas I. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad prekes iš UAB ,,Kesko Senukai Lithuania“ visada paimdavo pats, PVM sąskaitas faktūras gali pasirašyti tik jis, kaip vienintelis įgaliotas asmuo, įgaliojimo kitiems asmenims nėra davęs, o ginčo sąskaitose parašas yra ne jo. Su šiais atsakovo teiginiais teismas sutinka. Sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad prekės išduodamos pirkėjui (šiuo atveju atsakovei) pagal šio punkto lentelėje nurodytą pirkėjo įgaliotų asmenų sąrašą, turinčių teisę paimti prekes iš pardavėjo, pateikus asmens tapatybę įrodantį dokumentą. Sutarties 3.1 punkto lentelėje, kaip įgaliotas asmuo paimti prekes, nurodytas I. B.. Sutarties 3.1 punkte numatyta, jog pardavėjas (šiuo atveju trečiasis asmuo) turi teisę pareikalauti, kad pirkėjo įgaliotas asmuo, nenurodytas 3.1 p. lentelėje, paimdamas prekes iš pardavėjo, pateiktų asmens tapatybę įrodantį dokumentą ir nustatytos formos įgaliojimą (originalą), išduotą šiam asmeniui. Byloje nėra duomenų, kad I. B. būtų išdavęs įgaliojimą paimti prekes kitam asmeniui, o ieškovas ir trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kad prekes pagal ginčo sąskaitas, išdavė atsakovės kitam įgaliotam asmeniui, ne I. B.. Tokiu atveju prie pirkimo – pardavimo dokumentų trečiajam asmeniui turėjo likti įgaliojimo, suteikto kitam atsakovo asmeniui ir jo asmens dokumento kopijos. PVM sąskaitos faktūros Nr. 39197021550 grafoje „Pirkėjas“ yra ranka padarytas įrašas: „I. B.“ bei parašas, PVM sąskaitos faktūros Nr. 39189215755 grafoje „Pirkėjas“ yra tik asmens parašas, PVM sąskaitos faktūros Nr. 0515557820 grafa „Pirkėjas“ yra tuščia, korinio važtaraščio Nr. TR0490049221 grafoje „Pirkėjas“ yra ranka padarytas įrašas: „I. B.“ bei parašas. Pažymėtina, kad atsakovas dar parengiamojo proceso stadijoje prašė teismo dėl ginčo sąskaitų skirti rašysenos ekspertizę, tačiau teismas atmetė prašymą, motyvuodamas tuo, kad iš pateiktų sąskaitų vizualiai matyti, jog yra kitų asmenų rašysena ir parašai, nebandyta atkartoti I. B. parašų, tik šalia parašyta I. B. vardas ir pavardė, o parašai yra kitokie, t. y. sprendė, jog iš įrodymų visumos rašysenos ekspertizė netikslinga, todėl jos neskyrė (CPK 185 str.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis. Ji vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas, todėl pirkėjas, neakceptavęs pardavėjo vienašališkai sąskaitoje nustatytų sąlygų, neprivalo jų laikytis (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008).
15. Trečiasis asmuo teigia, jog atsakovas pagal ginčo sąskaitas prekes gavo, skolą pripažino ir tai grindžia skolos suderinimo aktu, buhalterinės apskaitos dokumentais bei duomenimis iš VMĮ. Skolos suma pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 0515557820, Nr. 39197021550, Nr. 39189215755 sudaro 3941,08 Eur. Iš 2019-01-18 skolos suderinimo akto matyti, kad atsakovas su 13273,62 Eur skola sutiko, tačiau buvo pateikta buhalterinė pažyma, jog trys sąskaitos faktūros: Nr. 39189215755, Nr. 0515557820, Nr. 39197021550 įtrauktos į gaunamų PVM sąskaitų – faktūrų registrą, tačiau UAB ,,Sigera“, teikianti buhalterines paslaugas, dokumentų pagrįstumo netikrina, o, atlikus inventorizaciją 2018-12-31, prekės nėra nurašytos. Atsakovo atstovas paaiškino, jog aplinkybę apie tai, kad ginčo sąskaitos pasirašytos ne jo, sužinojo tik gavęs ieškinį, o prekių nėra gavęs. Pagal teismų praktiką skolų suderinimo aktas nelaikomas sandoriu. Aktai dėl tarpusavio skolų yra išvestiniai dokumentai, nes surašomi pirminių duomenų pagrindu. Tik byloje nesant įrodymų, paneigiančių tokio pobūdžio akte nurodytas aplinkybes, jis gali patvirtinti šalių susitarimą dėl įsipareigojimų dydžio. Jei skolų suderinimo aktas fiksuoja tikrovės neatitinkančią skolą, toks suderinimo aktas negali sukelti šalims teisinių pasekmių (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008). UAB „Sigera“, teikianti atsakovui buhalterines paslaugas, nurodė, jog dokumentų pagrįstumo netikrina. Iš elektroninių kasos aparato kvitų kopijų matyti, kad jose nurodytos prekės bei mokėtinos sumos (1181,64 Eur, 1115,14 Eur) sutampa su ginčo sąskaitose nurodytomis prekėmis bei mokėtinomis sumomis, tačiau iš kvitų nėra galimybės nustatyti, kas yra pirkėjas (CPK 178 str.).
16. Iš transporto paraiškos bei pardavimo rezervavimo matyti, kad pirkėjas yra UAB „Aiba“ bei nurodyta mokėtina suma (1644,30 Eur) sutampa su ginčo sąskaitoje nurodyta mokėtina suma, tačiau įgalioto asmens I. B. nepasirašyta. Tačiau svarbi aplinkybė yra ta, kad rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas ir trečiasis asmuo nurodo, jog, perkant prekes, atsakovą aptarnavo trečiojo asmens UAB ,,Kesko Senukai Lithuania“ realizacijos projektų vadovas (vadybininkas) M. J., tai matyti iš dalies ginčijamų dokumentų ir iš trečiojo asmens rašytinių paaiškinimų, pateiktų teismui 2020-02-13. Teismo posėdžio metu paklaustas atsakovo atstovas patvirtino, jog tokio darbuotojo nepažįsta, pas juos nedirba. Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis suteikia teismui teisę naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2020-02-18 nuosprendžiu M. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, teismui konstatavus, jog jis, dirbdamas (dirbo nuo 2017-07-03) UAB ,,Kesko Senukai Lithuania“ Šiaulių filiale realizacijos projektų vadovu ir būdamas materialiai atsakingas už jo žinioje buvusias UAB „Kesko Senukai Lithuania“ materialines vertybes, parengė kaltinime nurodytus prekių pardavimo dokumentus, kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie pirkėją, prekes pardavė šiuose dokumentuose nenurodytiems asmenims, taip suklastojo kaltinime nurodytus dokumentus ir juos panaudojo, pateikdamas įtraukti į UAB ,,Kesko Senukai Lithuania“ buhalterinę apskaitą, gautus už parduotas prekes pinigus pasisavino ir taip padarė UAB ,,Kesko Senukai Lithuania“ 14 118,27 eurų žalą. Taip pat nuosprendyje nurodyta, jog jis kaltu prisipažino ir parodė, kad tie asmenys, kurių vardu jis išrašė sąskaitas, prekių nepirko, jų negavo, jiems jų nereikėjo, o UAB ,,Kesko Senukai Lithuania“ siųsdavo tiems asmenims sąskaitas ir jie turėjo jas apmokėti. LITEKO duomenimis apeliacinis skundas šioje baudžiamojoje byloje nėra paduotas, paskutinė apskundimo diena buvo 2020-03-09 (CPK 182 str.). Atkreiptinas dėmesys, jog trečiajam asmeniui šios bylos nagrinėjimo metu buvo žinoma apie jo buvusio darbuotojo baudžiamąją bylą, tačiau tą aplinkybę nutylėjo.
17. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2019-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019 ir kt.). Ištyrus įrodymų visumą, susipažinus su LITEKO duomenimis baudžiamojoje byloje, nors joje ir nėra pasisakoma dėl ginčijamų sąskaitų, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog atsakovas PVM sąskaitų faktūrų Nr. 0515557820, Nr. 39197021550, Nr. 39189215755 nepriėmė ir ant jų nepasirašė, jose nurodytų prekių neužsakė, jų nepirko ir negavo, todėl neturi pareigos už jas atsiskaityti. Atsižvelgiant į tai, ieškinio dalis dėl 3941,08 Eur skolos priteisimo pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 0515557820, Nr. 39197021550, Nr. 39189215755 atmestina kaip nepagrįsta, o kita dalis tenkintina ir iš atsakovo ieškovei priteistina 7505,18 Eur skola (CK 6.256 str. 2 d., 6.305 str. 1 d., 6.1015 str., CPK 178, 185 str.).
18. Ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už 7505,18 Eur priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-09-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).
19. Ieškovė patyrė 439,50 Eur (258 Eur ir 181,50 Eur) bylinėjimosi išlaidas, atsakovas prašo priteisti 302,50 Eur, kurias pagrindžia įrodymais. Trečiasis asmuo prašyme nurodo ir prašo priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį tenkinus iš dalies ir atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovui iš atsakovo priteistinos 187 Eur bylinėjimosi išlaidos, trečiajam asmeniui iš atsakovo priteistinos 198 Eur. Kadangi trečiasis asmuo yra ieškovo pusėje, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo trečiajam asmeniui nepriteistinos (CPK 47 str. 2 d., 80, 93 str. 2 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270, straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aiba“ ieškovui COMPAGNIE FRANCAISE DASSURANCE POUR LE COMERCE EXTERIEUR, veikiančiam per COMPAGNIE FRANCAISE DASSURANCE POUR LE COMERCE EXTERIEUR Baltics filialą 7505,18 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų penkių eurų 18 centų) skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 7505,18 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-09-05) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 187 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo UAB „Aiba“ trečiajam asmeniui UAB ,,Kesko Senukai Lithuania“ 198 Eur (vieno šimto devyniasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.
Teisėja Edita Kavaliauskienė