Civilinė byla Nr. e2-2083-1099/2024

(buvęs bylos Nr. e2-21280-1099/2023)

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15926-2023-9

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.2.2; 2.6.29.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.10

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 31 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,

dalyvaujant ieškovės užsienio bendrovės AS Finora Group atstovui advokatui Tomui Vagnoriui,

atsakovui A. Š. (A. Š.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės užsienio bendrovės AS Finora Group ieškinį atsakovui A. Š. (A. Š.) dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Kristalo projektai“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Savetim“.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       Byloje kilo ginčas dėl atsakovo (laiduotojo) prievolės atsiskaityti su ieškove (paskolos davėja), kai ieškovė nereiškė reikalavimo (ieškinio) dėl skolos priteisimo paskolos gavėjai, taip pat dėl prašomų priteisti delspinigių dydžio.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

1.       Ieškovė užsienio bendrovė AS Finora Group kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo priteisti iš atsakovo A. Š. (A. Š.) 7 935,13 Eur skolą, 791,67 Eur palūkanas, 2 155,56 Eur delspinigius, 5 proc. metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ji ir trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kristalo projektai“ 2021 m. rugsėjo 14 d. sudarė mikropaskolos sutartį Nr. L00214287, kurios pagrindu trečiajam asmeniui buvo paskolinta 10 000 Eur suma. Ieškovė paaiškina, kad sutartyje buvo numatyta, jog įmokos mokamos kas mėnesį, sutarties terminas – 24 mėnesiai, palūkanų norma – 12 proc., sutarties mokestis – 100 Eur, delspinigiai – 0,15 proc. už pavėluotą mokėti dieną. Anot ieškovės, trečiasis asmuo sutarties tinkamai nevykdė, nuolat vėlavo mokėti įmokas, paskutinį mokėjimą pagal sutartį atliko 2022 m. kovo 15 d. Ieškovė teigia, kad suėjus paskolos grąžinimo terminui (2023 m. rugsėjo 15 d.), paskola ir priskaičiuotos palūkanos nebuvo sumokėtos. Pasak ieškovės, ieškinio pateikimo dieną negrąžintos paskolos dalis siekė 7 935,13 Eur, delspinigiai – 2 155,56 Eur, nesumokėtos palūkanos – 791,67 Eur.

3.       Ieškovė taip pat nurodo, kad paskolos sutarties įvykdymui užtikrinti ieškovė ir atsakovas A. Š. (A. Š.) 2021 m. rugsėjo 14 d. sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo užtikrinti sutartyje numatytų paskolos gavėjo įsipareigojimų tinkamą ir visišką įvykdymą. Taip pat ieškovė nurodo, kad trečiajam asmeniui 2023 m. liepos 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla. Anot ieškovės, minėta nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 4 d., o ieškinio pateikimo metu trečiasis asmuo nėra išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, todėl jo prievolė ieškovei nėra pasibaigusi. Ieškovės teigimu, tai reiškia, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį atsakovui, pareikalavo, jog nepasibaigusią pagrindinės skolininkės prievolę įvykdytų solidarus skolininkas.

4.       Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, iš esmės rėmėsi ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Ieškovės atstovas pakartotinai paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 14 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu trečiajam asmeniui buvo suteikta 10 000 Eur paskola, kurią trečiasis asmuo turėjo grąžinti daliniais mokėjimais iki 2023 m. rugsėjo 15 d., tačiau pasibaigus sutarties terminui, įsipareigojimai pagal sutartį nebuvo tinkamai įvykdyti, todėl susidarė ieškiniu prašoma priteisti suma. Ieškovės atstovas paaiškino, kad teikiant ieškinį jau buvo žinoma, jog trečiajam asmeniui yra iškelta bankroto byla, todėl ieškovė rėmėsi laidavimo sutarties nuostatomis ir kreipėsi į atsakovą su reikalavimu įvykdyti trečiojo asmens prievoles. Teigė kritiškai vertinantis atsakovo poziciją, esą atsakovas nėra tinkamai susipažinęs su laidavimo sutarties turiniu; anot ieškovės atstovo, laidavimo sutartis buvo pasirašyta tą pačią dieną, kaip ir ginčo paskolos sutartis, o atsakovas, būdamas trečiojo asmens vadovas, negalėjo nesuprasti laidavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimties. Akcentavo, kad atsakovas yra solidarus ieškovės skolininkas, todėl ieškovė gali reikšti reikalavimą tiek trečiajam asmeniui, tiek atsakovui; paaiškino, kad šiuo atveju ieškovė įvertino, jog efektyvesnis būdas yra teikti ieškinį atsakovui, nes trečiajam asmeniui yra iškelta bankroto byla; pažymėjo, jog trečiojo asmens bankroto byloje ieškovei nebuvo sumokėta jokių lėšų. Komentuodamas reikalavimą priteisti iš atsakovo delspinigius, ieškovės atstovas paaiškino, kad delspinigiai buvo numatyti paskolos sutartyje, jie yra paskaičiuoti už šešių mėnesių laikotarpį, nors iš tikrųjų vėlavimo atsiskaityti laikotarpis yra daug ilgesnis; paaiškino, kad kartu su ieškiniu yra pateikta detali delspinigių paskaičiavimo lentelė; nurodė, kad delspinigių dydžio klausimas buvo individualiai aptartas su trečiuoju asmeniu sutarties sudarymo metu. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad ieškovė pasirinko neskaičiuoti kompensacinių palūkanų (prašo tik nesumokėtų pelno palūkanų) ir tokiu būdu sudarė palankesnes sąlygas atsakovui bent iš dalies atsiskaityti su ieškove.

5.       Atsakovas A. Š. (A. Š.) atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka; nesutikimo motyvų nenurodo.

6.       Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad prievolė ieškovei nebuvo įvykdyta dėl trečiojo asmens sunkios finansinės padėties, kuri galiausiai nulėmė, jog trečiajam asmeniui buvo iškelta bankroto byla. Atsakovo nuomone, ieškovė per anksti pareiškė ieškinį atsakovui, nes dar nėra baigta trečiojo asmens bankroto byla; paaiškino, kad atsakovas nėra įtrauktas į trečiojo asmens kreditorių sąrašą, todėl atsakovui sumokėjus skolą ieškovei, atsakovas negalės išreikalauti sumokėtos sumos iš trečiojo asmens. Atsakovas pripažino faktą, kad ieškovė suteikė trečiajam asmeniui 10 000 Eur paskolą, o trečiasis asmuo visos paskolos sumos negrąžino. Taip pat atsakovas pripažino faktą, kad tarp jo ir ieškovės buvo sudaryta laidavimo sutartis. Atsakovas paaiškino, kad paskolos sutarties pasirašymo metu jis, kaip trečiojo asmens vadovas, manė, jog gautos lėšos padės pagerinti trečiojo asmens finansinę padėtį; sudarydamas laidavimo sutartį atsakovas manė, kad tai tėra formalus veiksmas ir kad pinigus pagal sutartį grąžins trečiasis asmuo. Atsakovas teigė, kad laidavimo sutarties pasirašymo metu jis nesuprato, jog jis prisiima atsakomybę už tinkamą trečiojo asmens prievolių įvykdymą, t. y. nesuprato, kad jam gali tekti sumokėti ieškovei už trečiąjį asmenį. Atsakovas neginčijo prašomų priteisti pagrindinės skolos ir palūkanų sumų, tačiau nesutiko su paskaičiuotų delspinigių suma, kėlė abejones ar prašomi priteisti delspinigiai atitinka teisės aktų reikalavimus.

7.       Trečiasis asmuo BUAB „Kristalo projektai“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Savetim“, pateiktame atsiliepime prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

8.       Trečiasis asmuo nurodo, kad 2023 m. liepos 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas iškėlė jam bankroto bylą. Trečiasis asmuo paaiškina, kad vadovaujantis 2023 m. rugpjūčio 9 d. valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis, nuo 2018 m. spalio 11 d. UAB „Kristalo projektai“ direktoriaus pareigas ėjo atsakovas, kuris, be to, nuo 2018 m. spalio 11 d. yra/buvo ir vienintelis bendrovės akcininkas.

9.       Trečiasis asmuo teigia, kad 2023 m. spalio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, įsiteisėjusia 2023 m. spalio 24 d., buvo patvirtintas BUAB „Kristalo projektai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, į kurį yra įtraukta ieškovė, kaip antros eilės kreditorė, su 11 530,40 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, kurį sudaro 7 935,13 Eur skola, 791,67 Eur priskaičiuotos bei nesumokėtos palūkanos ir 2 803,60 Eur delspinigiai. Trečiasis asmuo nurodo, kad iš viso BUAB „Kristalo projektai“ bankroto byloje patvirtinta 91 989,11 Eur bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų suma.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

10.       Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Kristalo projektai“ ir ieškovė užsienio bendrovė AS Finora Group (ankstesnis pavadinimas – AS Finora Capital) 2021 m. rugsėjo 14 d. sudarė mikropaskolos sutartį Nr. L00214287, kurios pagrindu ieškovė suteikė trečiajam asmeniui 10 000 Eur paskolos sumą, o trečiasis asmuo įsipareigojo grąžinti šią sumą 24 (dvidešimt keturiomis) mėnesinėmis įmokomis pagal ieškovės pateiktą mokėjimo grafiką, taip pat mokėti ieškovei 12 proc. metines palūkanas ir sumokėti vienkartinį 100 Eur sutarties sudarymo mokestį. Sutartyje buvo nustatyta, kad paskutinis mokėjimas pagal sutartį turi būti atliktas 2023 m. rugsėjo 15 d. Šią sutartį atsakovės vardu elektroniniu parašu pasirašė atsakovas, kuris, vadovaujantis byloje esančiu Juridinių asmenų registro išrašu, sutarties sudarymo metu buvo trečiojo asmens vadovas (ginčo dėl šių aplinkybių byloje nekilo).

11.       Taip pat nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 14 d. ieškovė ir atsakovas pasirašė laidavimo sutartį. Laidavimo sutarties 1 punkte šalys susitarė, kad pagal šią laidavimo sutartį laiduotojas (atsakovas) įsipareigoja užtikrinti paskolos gavėjos UAB „Kristalo projektai“ tinkamą ir visišką įsipareigojimų ieškovei vykdymą pagal paskolos sutartį; šalys taip pat susitarė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo pagal anksčiau nurodytą paskolos sutartį atsako kaip solidarūs skolininkai, o atsakovas atsako už trečiojo asmens nesumokėtas paskolos sumas, palūkanas, delspinigius, o taip pat ir su skolos išieškojimu iš trečiojo asmens susijusių išlaidų bei nuostolių kompensavimą ir visas kitas su tuo susijusias prievoles. Šią sutartį atsakovas taip pat pasirašė elektroniniu parašu.

12.       Nustatyta, kad pasibaigus paskolos sutarties terminui, trečiasis asmuo tinkamai neatsiskaitė su ieškove pagal paskolos sutartį ir liko skolingas 7 935,13 Eur negrąžinto kredito ir 791,67 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 straipsnio 1 dalis).

13.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad trečiajam asmeniui Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2262-565/2023 (dabartinis bylos Nr. eB2-804-565/2024), iškelta bankroto byla. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 4 d., o 2023 m. spalio 13 d. nutartimi bankroto byloje patvirtinti trečiojo asmens kreditoriai ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, tarp jų, ir ieškovės 11 530,40 Eur finansinis reikalavimas.

Ieškinys tenkintinas.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl ieškovės teisės reikšti reikalavimą tiesiogiai laiduotojui; negrąžintos paskolos ir palūkanų sumos pagrįstumo

14.       Atsakovas, ginčydamas ieškinio pagrįstumą, teigia, kad ieškovė, visų pirma, turėjo sulaukti trečiojo asmens bankroto proceso pabaigos ir tik tada reikšti reikalavimus atsakovui, laidavusiam už trečiojo asmens prievolių pagal paskolos sutartį tinkamą įvykdymą. Teismo vertinimu, šie atsakovo teiginiai nėra teisiškai pagrįsti.

15.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.76 straipsnio 1 dalimi, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Pagal CK 6.81 straipsnio 1-3 dalis, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. CK 6.6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.

16.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laiduotojo solidarioji atsakomybė (CK 6.81 straipsnio 1 dalis) lemia, jog kreditorius gali iš karto reikšti savo reikalavimą laiduotojui ir savaime neturi pareigos jo reikšti pagrindinio skolininko bankroto byloje. Bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis) išplaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

17.       Nagrinėjamu atveju laidavimo sutartyje atsakovas įsipareigojo atsakyti ieškovei už trečiojo asmens įsipareigojimų pagal paskolos sutartį tinkamą įvykdymą kaip solidarus skolininkas, todėl ieškovė gali reikšti reikalavimą dėl prievolės įvykdymo tiek trečiajam asmeniui, tiek atsakovui, tiek jiems kartu, ir neprivalo laukti trečiojo asmens bankroto proceso pabaigos. Teismas kritiškai vertina atsakovo paaiškinimus esą jis nesuprato, kad laidavimo sutartimi jis prisiėmė atsakomybę už trečiojo asmens įsipareigojimų tinkamą įvykdymą. Tokią teismo išvadą sąlygoja byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas ilgą laiką buvo trečiojo asmens vadovas, trečiojo asmens vardu pasirašė paskolos sutartį, todėl jis galėjo ir turėjo suprasti, jog įsipareigoja atsakyti ieškovei, jei trečiasis asmuo netinkamai vykdys savo finansinius įsipareigojimus kreditorei.

18.       CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis nustato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

19.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė suteikė trečiajam asmeniui 10 000 Eur paskolą, o trečiasis asmuo tinkamai nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir liko skolingas ieškovei 7 935,13 Eur paskolos likučio ir 791,67 Eur mokėjimo palūkanų (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis, 268 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir teismui konstatavus, kad atsakovas, kaip solidarus skolininkas, turi pareigą atsakyti ieškovei už trečiojo asmens prievolių neįvykdymą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 7 935,13 Eur negrąžintos paskolos ir 791,67 Eur palūkanų tenkintinas.

Dėl prašomų priteisti 2 155,56 Eur delspinigių dydžio pagrįstumo

20.       Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovės paskaičiuotų delspinigių dydžiu ir nurodo, kad prašomi priteisti delspinigiai galimai neatitinka teisės aktų reikalavimų (nors konkrečių prieštaravimų dėl jų taip ir nenurodė). Su tokia atsakovo pozicija taip pat nėra pagrindo sutikti.

21.       Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos.

22.       Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad neprotingai didelės netesybos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jeigu jos reikštų lupikavimo įteisinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2011). Nustatant netesybas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles netesybas. Susitarimų dėl netesybų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešojo intereso gynimu, nes nekontroliuojamas netesybų dydis gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarauja viešajai tvarkai. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

23.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021). Spręsdamas, iki kokio dydžio sumažinti neprotingai dideles netesybas, teismas kiekvienu atveju vertina konkrečios bylos aplinkybes, šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d., priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

24.       Nagrinėjamu atveju ieškovė ir trečiasis asmuo paskolos sutarties 5.1 punkte susitarė, kad jei paskolos gavėjas pagal sutarties sąlygas negrąžina paskolos ar bet kurios jos dalies, nesumoka įmokų, paskolos gavėjas turi mokėti paskolos gavėjui 0,15 proc. delspinigių nuo mokėtinos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2 155,56 Eur delspinigių. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė detalią delspinigių paskaičiavimo lentelę, iš kurios duomenų matyti, kad prašoma priteisti delspinigių suma apskaičiuota nuo nesumokėtų įmokų pagal paskolos sutartį, taikant paskolos sutartyje nustatytą delspinigių normą, taip pat matyti, kad delspinigiai apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 15 d. iki 2023 m. spalio 19 d.

25.       Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovės apskaičiuoti delspinigiai yra per dideli ir turėtų būti mažinami. Nagrinėjamu atveju paskolos sutartis buvo sudaryta tarp dviejų privačių verslo subjektų, turinčių tikslą gauti pelną iš savo veiklos, suteikta paskolos suma (10 000 Eur) yra pakankamai nemaža, trečiasis asmuo grąžino tik nedidelę dalį suteiktos paskolos, o įsipareigojimai pagal paskolos sutartį nevykdomi jau ilgą laiką (paskutinis mokėjimas pagal sutartį atliktas 2022 m. kovo 15 d.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prašomi priteisti delspinigiai sudaro mažiau nei 20 proc. nuo visos prašomos priteisti sumos. Visos šios teismo nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad šiuo atveju prašoma priteisti delspinigių suma nėra nepagrįstai didelė, atitinkamai nėra pagrindo jos mažinti.

26.       Taigi, nustatyta, kad atsakovas ir trečiasis asmuo neįvykdė prievolės laiku atsiskaityti su ieškove pagal paskolos sutartį, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti, jog atsakovas sumokėtų paskolos sutartyje nustatyto dydžio delspinigius. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 2 155,56 Eur delspinigių tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

27.       Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

28.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (10 882,36 Eur (7 935,13 Eur + 791,67 Eur + 2 155,56 Eur)) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

29.       Ieškinį tenkinus ir vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 805 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 245 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis ir 560 Eur išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas – ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pažymėtina, kad prašomos priteisti išlaidos už advokato teisines paslaugas neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), patvirtintų 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (nauja redakcija galioja nuo 2015 m. kovo 20 d., TAR, 2015, Nr. 2015-03968), 7, 8.1, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių. Trečiasis asmuo ir atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo ir/ar įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos jiems nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

30.       Byloje iš viso patirta 23,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės užsienio bendrovės AS Finora Group ieškinį atsakovui A. Š. (A. Š.) dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Kristalo projektai“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Savetim“, tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. Š. (A. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei užsienio bendrovei AS Finora Group, j. a. k. 12324050, 7 935,13 Eur (septynis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt penkis eurus 13 ct) skolos, 791,67 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 67 ct) palūkanų, 2 155,56 Eur (du tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus 56 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (10 882,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 805 Eur (aštuonis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. Š. (A. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 23,21 Eur (dvidešimt tris eurus 21 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                       Pavel Liubkevič