Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-09-13][nuasmeninta nutartis byloje][eP-50-556-2023].docx
Bylos nr.: eP-50-556/2023
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus rajono savivaldybės administracija 188708224 atsakovas
UAB ,,Veiklos būdas“ 300648234 prašymą paduodantis asmuo
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 288600210 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Proceso atnaujinimo pagrindai
Pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį
Teritorijų planavimas
Proceso atnaujinimas administracinėje byloje



Administracinė byla Nr. eP-50-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01393-2022-5 

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.10

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Veiklos būdas“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-896-624/2023 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Veiklos būdas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Veiklos būdas“ skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Veiklos būdas“ (toliau – ir Bendrovė, ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti 2022 m. kovo 3 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, ir atsakovas) sprendimą Nr. A33(1)-1900 (toliau – ir 2022 m. kovo 3 d. sprendimas) ir 2022 m. kovo 28 d. Administracijos sprendimą Nr. A33(1)-2899 (toliau – ir 2022 m. kovo 28 d. sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo iš nagrinėti pareiškėjo 2021 m. gruodžio 21 d. prašymą Nr. A34(1)-9591, 2022 m. vasario 11 d. prašymą Nr. A34(1)-1250, 2022 m. kovo 14 d. prašymą Nr. A349(1)-2120.

2.       Pareiškėjas paaiškino, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. vasario 8 d. pateikė atsakymą Nr. 2D-2451 į Administracijos 2022 m. sausio 7 d. raštą Nr. A33(1)-218, kurio 6 pastraipoje išaiškino, kad „norint pakeisti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdą, turi būti rengiamas detaliojo plano keitimas ar koregavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 28 straipsnio nuostatomis“. 2022 m. kovo 3 d. sprendimu Administracijos buvo pasiūlyta pareiškėjui, o 2022 m. kovo 28 d. Administracijos sprendimu pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad Administracijos direktorius negali priimti sprendimo dėl detaliojo plano keitimo inicijavimo, kadangi detaliojo plano keitimo tikslai prieštarauja bendrojo plano sprendiniams.

3.       Pareiškėjas nurodė, kad Bendrovei nuosavybės teisė priklauso 0,3331 ha ploto žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono savivaldybėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono savivaldybė) (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypas suformuotas 2007 m. kovo 21 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 2.3-2548-41 ,,Dėl (duomenys neskelbtini) privačių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo“ 1.1 punkto pagrindu, kuris buvo patikslintas 2007 m. kovo 28 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-2902-41 ,,Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. 2.3-2548-41 patikslinimo Vilniaus rajone“, kurie buvo priimti vadovaujantis 2004 m. sausio 27 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27-81 ,,Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas, detalaus plano patvirtinimo“ (toliau – ir Detalusis planas). Atitinkami pakeitimai buvo padaryti Nekilnojamojo turto registre.

4.       Pareiškėjas pastebėjo, jog 1996 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymu Nr. 171 patvirtintų ,,Dėl Miestų, miestelių ir kaimų bendrojo planavimo laikinųjų taisyklių ir Rajono savivaldybės teritorijos bendrojo planavimo laikinųjų taisyklių patvirtinimo“ taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 8.4 punkte įtvirtintas, naudojimo būdo išaiškinimas, pagal kurį infrastruktūros teritorijos skiriamos: 1) gatvių tinklui įrengti ir eksploatuoti. Šių teritorijų planavimą reglamentuoja RSN – Miestų, miestelių ir kaimų užstatymo normų dalis „Susisiekimo sistema“; 2) geležinkeliams įrengti ir eksploatuoti; 3) susisiekimo sistemą aptarnaujantiems objektams (degalinėms, depams, uostams, aerouostams, parkingams, garažų kompleksams ir kt.) įrengti, statyti ir eksploatuoti; 4) inžinerinės infrastruktūros (vandentiekio, nuotekų, dujotiekio, elektros tinklai) tinklams, objektams ir jų apsaugos zonoms įrengti ir eksploatuoti; 5) nuotekų valymo įrenginiams ir jų sanitarinės apsaugos zonoms įrengti ir eksploatuoti;6) inžinerinės infrastruktūros aptarnavimo įmonėms statyti ir eksploatuoti.

5.       Pareiškėjas nurodė, kad Detaliojo plano priėmimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 pavirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (įsigaliojo 1999 m. birželio 1 d. ir negalioja nuo 2015 m. sausio 1 d.) pagal kurio VI skyriaus ,,Automobilių aptarnavimo infostruktūra“ 1.4. punkto reikalavimus automobiliams aptarnauti turėjo būti planuojamos degalinės. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 buvo patvirtinta STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d.)  7.3 punktą, degalinių operatorinės su prekybos sale buvo priskirtos prie prekybos paskirties pastatų, o pagal teisinį reglamentavimą galiojusį Detaliojo plano priėmimo metu degalinių operatorinės su prekybos sale buvo priskirtos prie teritorijos, skirtos susisiekimo, ryšių ir kitoms komunikacijoms bei jų objektams statyti ir eksploatuoti (infrastruktūros teritorijos). Taigi Detaliojo plano priėmimo dienai buvo ir dabar ginčo žemės sklypas yra toje pačioje zonoje (inžinerinės infrastruktūros teritorijos (I3), t. y. niekas nesikeitė ir nesikeičia išskyrus teisinį reglamentavimą. Pagal Žemės sklypų žemės naudojimo būdų ir žemės naudojimo pobūdžių, įrašytų Nekilnojamojo turto kadastre, įrašų keitimo aprašo patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-909/D1-990 (toliau – ir Aprašas): Nekilnojamojo turto kadastre įrašytas žemės sklypo naudojimo būdas Nekilnojamojo turto kadastre įrašytas žemės sklypo naudojimo pobūdis Žemės sklypų naudojimo būdas, į kurį keičiamas Nekilnojamojo turto kadastre esantis įrašas apie žemės naudojimo būdą ir pobūdį: 1. Inžinerinės infrastruktūros teritorijos 1.1. Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos 1.2. Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 3D-830/D1- 920 redakcija) – 3.2. įrašai Nekilnojamojo turto kadastre keičiami nekeičiant žemės sklype vykdomos veiklos, t. y. Apraše ir šio įsakymo 3.1. punkte nurodytų įrašų keitimas nėra kadastro duomenų keitimas.

6.       Pareiškėjo nuomone, visi skunde nurodyti argumentai patvirtina, kad teisme nagrinėjama teisinė situaciją susiklostė tik dėl teisės aktų pasikeitimų, bet tai negali paneigti Įstatymo 50 straipsnio nuostatos, jeigu galiojančio žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka pagal šį įstatymą parengto naujo aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendinių, galiojantis žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas neprivalo būti keičiamas ar koreguojamas ir galioja neterminuotai. Taigi, pagal Detalųjį planą pareiškėjas įgijo teisę ir teisėtą lūkestį naudoti žemės sklypą  susisiekimo sistemą aptarnaujantiems objektams (degalinėms, depams, uostams, aerouostams, parkingams, garažų kompleksams ir kt.) įrengti, statyti ir eksploatuoti.

7.       Atsakovas Administracija atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

8.       Administracija paaiškino, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių Administracijos 2022 m. kovo 3 d. sprendimo, 2022 m. kovo 28 d. sprendimo panaikinimo pagrindų – neaišku, ar pasak pareiškėjo minėti sprendimai yra nemotyvuoti, ar yra neteisėti. Pareiškėjas nenurodė, kokius teisės aktų reikalavimus galimai pažeidė Administracija. Neaišku, koks yra faktinis ir teisinis skundo pagrindas, todėl Administracijai yra sudėtinga netgi suformuluoti atsikirtimus į skundo reikalavimus.

9.       Administracija teigė, jog pagal Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 (toliau – ir Reglamentas) Administracijos direktorius (jo įgaliotas asmuo) gali pritarti projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai tik tuomet, kai statinio ar jo dalies statyba (nauja statyba, statinio rekonstravimas ir (ar) naudojimo paskirties keitimas) pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju yra galima (Reglamento 13 priedo 14 punktas). Pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, įregistruota Nekilnojamojo turto registre – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Pareiškėjas prašymuose dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties tvirtinimo objekto yra nurodęs, kad planuojama projektuoti degalinę su kavinės patalpomis ir automobilių plovyklą.

10.       Administracija pastebėjo, kad pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas degalinių operatorinės su prekybos sale priskiriamos prekybos paskirties pastatams (7.3 p.), o automobilių plovyklos priskirtos paslaugų paskirties pastatams (7.4 p.). Tokiu būdu šie pastatai turi būti planuojami komercinės paskirties objektų teritorijoje (kaip tai numato Aprašo V skyriaus 20 punktas), o pareiškėjo Žemės sklypui toks naudojimo būdas nėra nustatytas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktas numato, jog žemės savininkas privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Atitinkamai vadovaudamasis šiais teisės aktais Administracijos direktorius skundžiamu 2022 m. kovo 3 d. sprendimu informavo pareiškėją, kad negali pritarti pateiktai užduočiai, kadangi tai prieštarautų nurodytoms statybos techninių reglamentų nuostatoms ir patvirtinto detaliojo plano sprendiniams.

11.       Administracija tvirtino, jog Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, juos detalizuojant. To paties lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti tarpusavyje suderinti, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus. Todėl tai reiškia, kad bet koks Detaliojo plano keitimas (koregavimas) negali prieštarauti aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentui ir turi būti suderintas su to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentais. Atitinkamai Administracija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2022 m. kovo 14 d. prašymą nustatė, kad negali jo tenkinti, nes pagal U zonos bendrojo plano sprendinius Žemės sklypas patenka į urbanizuotą ir urbanizuojamą teritorijų (neužstatoma) naudojimo TK (inžinierinės infrastruktūros koridorius) tipo zoną, kurioje yra galima kita paskirtis ir būdas: susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (linijinė neužstatyta teritorija skirta susisiekimo komunikacijoms ir inžinieriniams tinklams). Dėl nurodytų priežasčių Administracijos direktorius priėmė 2022 m. kovo 28 d. sprendimą, kad pareiškėjo pasiūlymas keisti Detalųjį planą yra atmetamas. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo skunde nėra pakankamai motyvuoto pagrindo, norint pripažinti Administracijos 2022 m. kovo 28 d. sprendimą neteisėtu.

12.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime nurodė pareiškėjo skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

13.       Inspekcija paaiškino, jog pagal Teritorijų planavimo dokumentų registro duomenis pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas yra teritorijoje, kurioje galioja Detalusis planas, kurio sprendiniais žemės sklypui buvo nustatyta kita žemės naudojimo paskirtis ir konkretus naudojimo būdas – infrastruktūros teritorija (I3).

14.       Inspekcija pastebėjo, kad pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477 sprendinius (toliau – ir Bendrasis planas), pareiškėjo Žemės sklypas patenka į urbanizuotą ir urbanizuojamą teritorijų (neužstatoma) naudojimo TK (inžinierinės infrastruktūros koridorius) tipo zoną, kurioje yra galima kita paskirtis ir Susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijų būdas, todėl, Inspekcijos vertinimu, naudojimo būdo keitimas į komercinės paskirties objektų teritorijų naudojimo būdą prieštarautų Bendrajam planui. Be to, pareiškėjui priklausančiame Žemės sklype pagal Detaliojo plano sprendinius konkrečios galimų statyti statinių paskirtys nenurodytos, skystojo kuro degalinei teisės aktais taikoma apsaugos zona Detaliojo plano sprendiniuose nenustatyta, minimalūs atstumai iki pastatų, jų teritorijų, gatvių, automobilių kelių ir kitų objektų nebuvo vertinti, todėl darytina išvada, kad skystojo kuro degalinės statyba Detaliojo plano sprendiniuose nenumatyta.

15.       Inspekcija teigė, jog pagal Įstatymo 28 straipsnio nuostatas, numatant degalinės statybą pareiškėjui priklausančiame Žemės sklype, Detalusis planas turėtų būti keičiamas ar koreguojamas teisės aktų nustatyta tvarka, jei toks keitimas ar koregavimas būtų galimas pagal Bendrojo plano sprendinius.

 

II.

 

16.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Veiklos būdas skundą atmetė kaip nepagrįstą.

17.       Teismas, nustatęs ginčui aktualias faktines aplinkybes, įvertinęs teisinį reguliavimą nagrinėjamos bylos kontekste, darė išvadą, kad keisdama Žemės sklypo naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, Administracija turi laikytis žemės sklypo naudojimo ir (ar) būdo keitimo tvarkos, nustatytos Vyriausybės, tokį keitimą įforminti savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu ir užtikrinti, kad toks keitimas būtų suderinamas su savivaldybės lygmens bendruoju planu (jeigu yra parengtas – sudedamąja bendrojo plano dalimi – specialiuoju planu) ir (ar) vietovės lygmens bendruoju planu. Vadinasi, vienas esminių žemės naudojimo paskirties keitimo reikalavimų yra atitikimas teritorijos bendrajam planui. Taip aptartas teisės normas aiškina ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-155-492/2018).

18.       Teismas nustatė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2021 m. gruodžio 21 d. ir 2022 m. vasario 11 d. pateikė prašymą projektinių pasiūlymų rengimo užduoties tvirtinimo objektui – (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (degalinė su kavinės patalpomis ir automobilių plovykla). Iš byloje pateiktų valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenų (2007 m. balandžio 24 d. pažymėjimas) matyti, jog pareiškėjo Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Administracija, vertindama pareiškėjo prašymus, rėmėsi Aprašu, kuris, numato, kokie žemės sklypų naudojimo būdai yra galimi atitinkamoje žemės naudojimo paskirtyje ir koks yra kiekvieno iš žemės naudojimo būdų turinys. Aprašo V skyriaus 21 punkte nurodyta, jog pareiškėjo Žemės sklypas yra skirtas transporto paskirties pastatams ir garažų paskirties pastatams, nuotekų valyklų statiniams, elektroninių ryšių infrastruktūros (perdavimo bokštams, radijo ryšio statiniams, ryšio retransliatoriams ir kitiems inžineriniams statiniams), inžinerinių tinklų maitinimo šaltinių (įvairių tipų elektrinėms, katilinėms, transformatorių pastotėms, skirstykloms, naftos perdirbimo ir kitiems pastatams, skirtiems energijos ar energijos išteklių gavybai, gamybai, perdirbimui, išskyrus atominę elektrinę ir branduolinį reaktorių) statiniams ir įrenginiams, vandenvietėms. Pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas degalinių operatorinės su prekybos sale priskiriamos prekybos paskirties pastatams, o automobilių plovyklos priskirtos paslaugų paskirties pastatams.

19.       Teismo vertinimu, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir susiklosčiusias faktines aplinkybes, nėra pagrindo vertinti, jog Administracijos 2022 m. kovo 3 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas nurodė, kad kaip matyti, Administracija išaiškino, jog pareiškėjo planuojami pastatai (degalinė su kavinės patalpomis ir automobilių plovykla) negali būti planuojami susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijoje, t. y. būtent pareiškėjo Žemės sklype. Pareiškėjo nurodyti pastatai galėtų būti planuojami komercinės paskirties objektų teritorijoje (Aprašo V skyriaus 20 punktas), tačiau šiuo atveju pareiškėjo Žemės sklypui toks naudojimo būdas nėra numatytas. Be to, tiek Administracija 2022 m. kovo 3 d. sprendime, tiek Inspekcija 2022 m. vasario 2 d. raštu ,,Dėl Jūsų paklausimo“ Nr. 9.12-2D-2461 (pateiktas atsakymas į Administracijos 2022 m. sausio 7 d. užklausą) nurodė, jog pareiškėjo Žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27-81 patvirtintą Detalųjį planą buvo nustatyta kita žemės naudojimo paskirtis ir konkretus naudojimo būdas – infrastruktūros teritorija (I3). Tokiu būdu Administracija atsižvelgdama į Inspekcijos rekomendacijas ir vadovaudamasi Įstatymo 28 straipsnio nuostatomis, 2022 m. kovo 3 d. sprendime taip pat paaiškino, jog norint pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą, turi būti rengiamas Detaliojo plano koregavimas/keitimas. Teismas nurodė, kad iš to seka, jog pagal Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, žemės naudojimo paskirtis ir/ar būdas keičiami pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą tik tuo atveju, jei nagrinėjamoje teritorijoje neparengtas detalusis planas. Ginčo Žemės sklypas yra teritorijoje, kuriai galioja Detalusis planas, todėl ginčo žemės sklypo naudojimo būdas turi ir/ar gali būti keičiamas keičiant/koreguojant Detaliojo plano sprendinius.

20.       Teismas pažymėjo, kad byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2022 m. kovo 14 d. kreipėsi į Administraciją, prašydamas inicijuoti Detaliojo plano koregavimą jam priklausančiame Žemės sklype, numatant Žemės sklypo naudojimo būdo keitimą – iš inžinerinės infrastruktūros teritorijos (I3) į komercinės paskirties teritoriją (K1). Kaip matyti, Administracija ginčijamu 2022 m. kovo 28 d. sprendimu nesutiko su pareiškėjo pasiūlymu dėl Detaliojo plano koregavimo, nes jo siūlomi Detaliojo plano keitimo tikslai prieštarauja aukštesniems teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems teritorijų planavimo dokumento sprendiniams, t. y. bendrajam planui.

21.       Teismas atkreipė dėmesį, kad Administracija, nagrinėdama pareiškėjo 2022 m. kovo 14 d. prašymą, turėjo nustatyti, ar numatomas Žemės sklypo naudojimo būdo keitimas atitinka savivaldybės lygmens bendrojo plano ir vietovės lygmens bendrojo plano (jei parengtas) sprendinius. Administracija, išnagrinėjusi šį prašymą nustatė, kad negali jo tenkinti, nes pagal U zonos bendrojo plano sprendinius Žemės sklypas patenka į urbanizuotą ir urbanizuojamą teritorijų (neužstatoma) naudojimo TK (inžinierinės infrastruktūros koridorius) tipo zoną, kurioje yra galima kita paskirtis ir būdas: susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (linijinė neužstatyta teritorija skirta susisiekimo komunikacijoms ir inžinieriniams tinklams). Minėto plano Aiškinamajame rašte, t. y. Aiškinamojo rašto 2.5 skyriuje, yra detalizuojami urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų naudojimo tipai, šiuo konkrečiu atveju aktuali inžinerinės infrastruktūros koridoriaus (kitos paskirties žemė) sąvoka, kuri reiškia, jog tokia teritorija, skirta susisiekimo ir inžinerinių komunikacijoms ir inžineriniams tinklams.

22.       Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą matyti, jog keičiant žemės sklypo naudojimo būdą, lemiamą reikšmę turi teritorijų planavimo dokumentų sprendinių turinys, nes keisti žemės naudojimo būdą galima tik tokiomis sąlygomis ir būdais, kuriuos nustato teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. Keisdama Žemės sklypo naudojimo būdą, Administracija turi laikytis nustatytos tvarkos, t. y. užtikrinti, kad keitimas būtų suderintas su bendruoju planu. Taigi tuo atveju, jei pareiškėjo 2022 m. kovo 14 d. pašymas būtų patenkintas ir Žemės sklypo naudojimo būdas būtų pakeistas iš susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos į komercinės paskirties objektų teritorijų naudojimo būdą, toks keitimas prieštarautų U zonos bendrojo plano sprendiniams. Atitinkamai todėl teismas vertino, jog atsakovas turėjo teisinį pagrindą atsisakyti pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą, todėl Administracijos direktoriaus 2022 m. kovo 28 d. sprendimas taip pat laikytinas teisingu ir pagrįstu.

23.       Teismas nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovas turėjo atsiliepime nurodyti naudojimo būdą ir pobūdį pagal anksčiau galiojusį 1996 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos statybos urbanistikos ministerijos įsakymą Nr. 171 „Dėl Miestų, miestelių ir kaimų bendrojo planavimo laikinųjų taisyklių ir rajono savivaldybės teritorijos bendrojo planavimo laikinųjų taisyklių patvirtinimo“, kadangi pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas yra teritorijoje, kurioje šiuo metu galioja Detalusis planas, kurio sprendiniais žemės sklypui buvo nustatyta kita žemės naudojimo paskirtis ir konkretus naudojimo būdas – infrastruktūros teritorija (I3).

24.       Teismas pažymėjo, jog Įstatymo 50 straipsnyje įtvirtina, kad pagal šio įstatymo reikalavimus rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai turi neprieštarauti galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Jeigu galiojančio žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka pagal šį įstatymą parengto naujo aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendinių, galiojantis žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas neprivalo būti keičiamas ar koreguojamas ir galioja neterminuotai, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas yra teritorijoje, kurioje galioja Detalusis planas, kurio sprendiniais žemės sklypui buvo nustatyta kita žemės naudojimo paskirtis ir konkretus naudojimo būdas – infrastruktūros teritorija (I3). Tuo tarpu anksčiau galiojęs 1996 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos statybos urbanistikos ministerijos įsakymas Nr. 171 „Dėl Miestų, miestelių ir kaimų bendrojo planavimo laikinųjų taisyklių ir rajono savivaldybės teritorijos bendrojo planavimo laikinųjų taisyklių patvirtinimo“ nuo 2004 m. gegužės 23 d. neteko galios. Vilniaus rajono savivaldybės bendrasis planas buvo patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477, t. y. kai pareiškėjo minimas 1996 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos statybos urbanistikos ministerijos įsakymas Nr. 171 „Dėl Miestų, miestelių ir kaimų bendrojo planavimo laikinųjų taisyklių ir rajono savivaldybės teritorijos bendrojo planavimo laikinųjų taisyklių patvirtinimo“ jau nebegaliojo (nuo 2004 m. gegužės 23 d. neteko galios). Todėl Įstatymo 50 straipsnio nuostata, numatanti, kad jeigu galiojančio žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka pagal šį įstatymą parengto naujo aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendinių, galiojantis žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas neprivalo būti keičiamas ar koreguojamas ir galioja neterminuotai, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus, nagrinėjamu atveju yra neaktuali ir negali būti taikoma.

25.       Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Detaliojo plano rengimo metu, taip pat galiojo Aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 pavirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, kurio 5.3. papunktyje nustatyti minimalūs atstumai nuo skystojo kuro degalinių kolonėlių ir požeminių rezervuarų iki tam tikrų pastatų, gatvių važiuojamosios dalies ir kitų statinių bei Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintos Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygos, kurių 31 punkte nustatyta, kad „kuro tiekimo bazių ir kietojo kuro cechų apsaugos zoną sudaro ne siauresnė kaip 10 metrų žemės juosta aplink šių objektų tvorą (už teritorijos ribos). Skystojo kuro degalinių apsaugos zoną sudaro 2 metrų žemės juosta aplink degalinės sklypo ribas. Kuro tiekimo bazių, kietojo kuro cechų ir skystojo kuro degalinių apsaugos zonoje esančiuose žemės sklypuose draudžiama statyti statinius, sandėliuoti degiąsias medžiagas“, o vadovaujantis 33 punktu, „atstumai nuo skystojo kuro degalinių kolonėlių ir požeminių rezervuarų iki pastatų, jų teritorijų, gatvių, automobilių kelių, orinių elektros tiekimo linijų, geležinkelių, dujotiekių, miško (daugiau kaip 3 hektarų ploto) ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose. Nustatant šiuos atstumus, turi būti įvertinta planuojamos teritorijos geografinė padėtis ir ypatumai, poveikis aplinkai, gretimų pastatų paskirtis ir jų atsparumas ugniai, degalinėje naudojamos įrangos patikimumas sprogimo, gaisro, oro ir grunto saugos požiūriu. Nustatyta tvarka suderintuose ir patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose nurodyti atstumai yra privalomi. Šie atstumai negali būti mažesni už nustatytus minimaliuosius“. Kadangi pareiškėjui priklausančiame Žemės sklype pagal Detaliojo plano sprendinius konkrečios galimų statyti statinių paskirtys nenurodytos, skystojo kuro degalinei teisės aktais taikoma apsaugos zona Detaliojo plano sprendiniuose nenustatyta, minimalūs atstumai iki pastatų, jų teritorijų, gatvių, automobilių kelių ir kitų objektų nebuvo vertinti, todėl teismas sutiko su trečiojo suinteresuotojo asmens atsiliepime nurodytais papildomais argumentais, kad skystojo kuro degalinės statyba Detaliojo plano sprendiniuose nenumatyta.

26.       Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų argumentų, jog jis pakliuvo į aklavietę veikdamas pagal atsakovo nurodymus, t. y. pareiškėjui buvo nurodyta atlikti veiksmus (2022 m. kovo 3 d. sprendimu kreiptis dėl Detaliojo plano koregavimo ir/ar keitimo), tačiau vykdant 2022 m. kovo 3 d. sprendimą buvo atsisakyta koreguoti/keisti Detalųjį planą, nes pareiškėjo pateikti keitimo tikslai prieštaravo bendrojo plano sprendiniams, pažymi, jog šiuo atveju pareiškėjas nebuvo įpareigotas atlikti tokių veiksmų. Kaip matyti iš ginčijamo Administracijos 2022 m. kovo 3 d. sprendimo, pareiškėjas tik buvo informuotas, jog Administracijos direktorius negali priimti sprendimo dėl Detaliojo plano keitimo inicijavimo, kadangi Detaliojo plano keitimo tikslai prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams. Atitinkamai tokia informacija pareiškėjui buvo siekiama išaiškinti, jog Detaliojo plano koregavimas/keitimas yra įmanomas, tačiau jis neturi prieštarauti bendrajam planui, todėl šiuo atveju būtent pareiškėjui kilo pareiga pateikti tinkamą (atitinkantį teisės aktų reikalavimus) prašymą dėl Detaliojo plano koregavimo jam priklausančiame Žemės sklype.

27.       Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas ginčijamus 2022 m. kovo 3 d. sprendimą ir 2022 m. kovo 28 d. sprendimą priėmė teisėtai ir pagrįstai, juose rėmėsi objektyviais duomenimis, sprendimai grindžiami aktualiomis teisės aktų nuostatomis, juose aiškiai išdėstyti ir suformuluoti argumentai, kurių pagrindu pareiškėjo prašymai buvo netenkinti. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo ir šiuos sprendimus panaikinti. Konstatavus, kad ginčijami Administracijos 2022 m. kovo 3 d. sprendimas ir 2022 m. kovo 28 d. sprendimas yra pagrįsti ir teisėti, teismas sprendė, kad išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti iš naujo iš nagrinėti pareiškėjo 2021 m. gruodžio 21 d., 2022 m. vasario 11 d. bei 2022 m. kovo 14 d. prašymus taip pat negali būti tenkinamas.

 

III.

 

28.       Pareiškėjas UAB „Veiklos būdas“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

29.       Pareiškėjas nurodė faktines aplinkybes ir pakartojo argumentus teikiant skundą pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas pažymėjo, kad įgijo teisę ir teisėtą lūkestį naudoti žemės sklypą pagal Detaliojo plano priėmimo dienai galiojusį reglamentavimą. Pareiškėjo nuomone, galiojantis teisinis reguliavimas Administracijai nesuteikia teisės vertinti Detaliojo plano atitiktį Bendrojo plano sprendiniams, kurie buvo patvirtinti vėliau. Pareiškėjo įsitikinimu, Administracija privalėjo perkelti galiojančio teritorijos planavimo dokumento sprendinius į naujai rengiamą Bendrąjį planą.

30.       Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad visiškai nepasisakoma ir neatsižvelgiama į galiojantį Detalųjį planą ir planuojamų statyti statinių techninius ir paskirties rodiklius, t. y. projektinių pasiūlymų įgyvendinimą.

31.       Pareiškėjas pateikė į bylą 2020 m. projektinių pasiūlymų rengimo užduotį 0,5173 ha ploto žemės sklypui (komercinės paskirties teritorija), kuriai buvo pritarta atsakovo 2020 m. balandžio mėn. 22d. Pareiškėjo nuomone, tai patvirtina, kad atsakovas selektyviai taiko Įstatymo 50 straipsnį.

32.       Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti.

33.       Atsakovas tvirtino, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie teisėtų ir pagrįstų išvadų, o pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, kurie būtų pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. 

34.       Atsakovas pažymėjo, kad 2022 m. kovo 3 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes pareiškėjas prašymuose dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties tvirtinimo yra nurodęs, kad planuoja projektuoti degalinę su kavinės patalpomis ir automobilių plovyklą, kurie pagal galiojančius teisės aktus turi būti planuojami komercinės paskirties objektų teritorijoje, o pareiškėjo Žemės sklypui toks naudojimo būdas nėra nustatytas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Todėl Administracija pagrįstai skundžiamu raštu informavo pareiškėją, kad negali pritarti pateiktai užduočiai.

35.       Atsakovas atkreipė dėmesį, jog 2022 m. kovo 28 d. sprendimu Administracija teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą keisti Detalųjį planą ir informavo pareiškėją, kad negali tenkinti jo prašymo, nes prašyme nurodyti Detaliojo plano keitimo tikslai prieštarauja U zonos Bendrojo plano sprendiniams.

36.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė teismo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti savo nuožiūra.

37.       Inspekcija pakartojo argumentus, nurodytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, ir pastebėjo, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo, kokias, jo vertinimu, netinkamas ar nepagrįstas išvadas padarė pirmosios instancijos teismas, taip pat nenurodo ar priimant sprendimą buvo pažeistos procesinės ar materialinės teisės normos.

 

IV.

 

38.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-896-624/2023 pareiškėjo UAB „Veiklos būdas“ apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.

39.       Teismas, nustatęs ginčui aktualias faktines aplinkybes, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti. Nurodė, kad nagrinėjimo ginčo kontekste, visų pirma primintina, kad ginčijami sprendimai priimti dėl pareiškėjo prašymų, kurių dalykas yra skirtingas: Administracijos 2022 m. kovo 3 d. sprendimas Nr. A33(1)-1900 – dėl 2021 m. gruodžio 21 d. prašymo Nr. A34(1)-9591 ir 2022 m. vasario 11 d. prašymo Nr. A34(1)-1250, kuriais buvo prašoma patvirtinti pateiktą projektinių pasiūlymų rengimo užduotį; 2022 m. kovo 28 d. sprendimas Nr. A33(1)-2899 – dėl 2022 m. kovo 14 d. prašymo Nr. A349(1)-2120 inicijuoti Detaliojo plano koregavimą jam priklausančiame Žemės sklype, numatant Žemės sklypo naudojimo būdo keitimą iš inžinerinės infrastruktūros teritorijos (I3) į komercinės paskirties teritoriją (K1).

40.       Teismas nurodė, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis, be kita ko, teritorijų planavimo dokumentais, projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais) (esminiai statinio projekto sprendiniai turi atitikti projektinius pasiūlymus), galiojančiais teisės aktai (Statybos įstatymo (Statybos įstatymo 24 str. 3 d.). Projektiniai pasiūlymai rengiami – išreikšti numatomo projektuoti visuomenei svarbaus statinio ar statinio dalies, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nurodytais atvejais (išskyrus, kai numatoma statyti naujus, rekonstruoti vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatus ir (ar) jų priklausinius, nenurodytus šio reglamento 4 priede, jeigu teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) kituose teisės aktuose nustatyti šiai teritorijai taikomi leidžiami pastatų aukštis, užstatymo tankis (arba didžiausias pastatais užstatytas plotas) ir (ar) užstatymo intensyvumas), numatomo projektuoti statinio ar statinio dalies architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją. Projektinių pasiūlymų sudėtį kiekvienu konkrečiu atveju nustato statytojas atsižvelgdamas į reglamento 13 priedo nuostatas (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau - STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“) 7.2. p. (2021 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 redakcija). Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, įvertina projektinių pasiūlymų sudėtį ir ar statinio ar jo dalies statyba (nauja statyba, statinio rekonstravimas ir (ar) naudojimo paskirties keitimas) pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju galima (STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priedo 12 p. (2020 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. D1-179 Nr. D1-637 redakcija)). Jeigu statyba galima, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), vadovaudamasis Statybos įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų nustatytais reikalavimais, įvertina projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, jei reikia, nustato statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą ir kita), projektinių pasiūlymų sudėtį ir per 5 darbo dienas jai pritaria (žyma „pritariu“, parašu ir data ant pirmojo lapo) arba per 5 darbo dienas raštu praneša statytojui motyvus, kodėl nepritaria (STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priedo 12 p. (2020 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. D1-179 Nr. D1-637 redakcija)).

41.       Teismas pažymėjo, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 str. 1 p. (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-411 redakcija). Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (2015 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. 3D-275/D1-308 redakcija, galiojusi iki 2022 m. kovo 26 d.) 20-21 punktai nustato, kad: kitos paskirties žemės, sklypų, kurių naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, jų (žemės sklypų) naudojimo būdo turinys - žemės sklypai, skirti viešbučių paskirties pastatams; administracinės paskirties (išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų administraciniams pastatams) pastatams; prekybos paskirties pastatams; paslaugų paskirties pastatams; maitinimo paskirties pastatams ir sporto paskirties pastatams; kitos paskirties žemės, sklypų, kurių naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, žemės sklypų naudojimo būdo turinys – žemės sklypai, skirti transporto paskirties pastatams ir garažų paskirties pastatams, elektroninių ryšių infrastruktūros (perdavimo bokštams, radijo ryšio statiniams, ryšio retransliatoriams ir kitiems inžineriniams statiniams), inžinerinių tinklų maitinimo šaltinių (įvairių tipų elektrinėms, katilinėms, transformatorių pastotėms, skirstykloms, naftos perdirbimo ir kitiems pastatams, skirtiems energijos ar energijos išteklių gavybai, gamybai, perdirbimui, išskyrus atominę elektrinę ir branduolinį reaktorių) statiniams ir įrenginiams. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninį reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.3 ir 7.4 punktai nustato, kad degalinių operatorinės su prekybos sale priskiriami prekybos paskirties pastatams, plovyklos – paslaugų paskirties pastatams.

42.       Teismas akcentavo, kad pagal galiojančio Detaliojo plano sprendinius pareiškėjo Žemės sklypas priskirtas inžinerinės infrastruktūros teritorijai (nutarties 40 p.), Nekilnojamojo turto registro registruotais duomenimis šio sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos, kuris, pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašo nuostatas (nutarties 49 p.), nėra skirtas prekybos paskirties pastatams ir paslaugų paskirties pastatams, kuriems priskiriama degalinių operatorinės su prekybos sale ir plovyklos (nutarties 49 p.), todėl Administracijos 2022 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. A33(1)-1900 nepritarti pareiškėjo projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai nėra pagrindo laikyti esant neteisėtu, jo motyvacija pareiškėjui, kaip matyti iš jo kreipimųsi į Administraciją ir procesinių dokumentų turinio, buvo žinoma ir suprantama.

43.       Teismas vertino, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjas įgijo teisę ir teisėtą lūkestį naudoti žemės sklypą pagal Detaliojo plano priėmimo dienai galiojusį teisinį reglamentavimą, nėra pagrįsti: detalusis planas – urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 2 d.), t. y. vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose nustatyta teritorijos naudojimo ir apsaugos nuostatų, veiklos teritorijoje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 2 d.). Galiojančio Detaliojo plano sprendiniai nesuponuoja jokio konkretaus statinio, nagrinėjamu atveju – degalinių operatorinės su prekybos sale ir plovyklos – statybos žemės sklype, todėl tokio pobūdžio klausimas sprendžiamas ne tik pagal Detaliojo plano sprendinius, bet, ir kaip minėta (nutarties 48 p.), pagal galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių statybos procesą, reikalavimus.

44.       Tiek, kiek tai susiję su apeliacinio skundo reikalavimu panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesta pareiškėjo skundo dalis panaikinti Administracijos 2022 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. A33(1)-2899, kuriuo netenkintas 2022 m. kovo 14 d. prašymo Nr. A349(1)-2120 inicijuoti Detaliojo plano koregavimą jam priklausančiame Žemės sklype, numatant Žemės sklypo naudojimo būdo keitimą iš inžinerinės infrastruktūros teritorijos (I3) į komercinės paskirties teritoriją (K1), teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, be iš esmės deklaratyvaus teiginio, kad atsakovas privalėjo perkelti galiojančio Detaliojo plano sprendinius į naujai rengiamą bendrąjį planą, kitų argumentų nenurodė: pagal nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai turi neprieštarauti galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir privalo įvertinti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius (Teritorijų planavimo įstatymo 50 str.). Tačiau pareiškėjas nei teigė, nei nurodė įrodymus, kad dalyvavo bendrojo plano teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikė skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki administracinio sprendimo dėl bendrojo plano patvirtinimo priėmimo; pagal Teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsnio nuostatą (Jeigu galiojančio žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka pagal šį įstatymą parengto naujo aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendinių, galiojantis žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas neprivalo būti keičiamas ar koreguojamas ir galioja neterminuotai, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus) Detalusis planas yra galiojantis, Administracija neginčija pareiškėjo teisės jį realizuoti galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka (byloje tokių duomenų nėra), todėl nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjo teisės ar teisėti lūkesčiai yra pažeisti.

45.       Teismas priėjo prie išvados, kad nebuvus pagrindo naikinti ginčijamus Administracijos sprendimus, nebuvo pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimus nagrinėti jo prašymus iš naujo.

 

V.

 

46.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. birželio 14 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo UAB „Veiklos būdas“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-896-624/2023, kuris grindžiamas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu.

47.       Pareiškėjas teigia, kad teismai padarė esminį materialiosios teisės normos pažeidimą aiškinant Teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsnio nuostatas, t. y. jeigu galiojančio žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka pagal šį įstatymą parengto naujo aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendinių, galiojantis žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas neprivalo būti keičiamas ar koreguojamas ir galioja neterminuotai.

48.       Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos statybos urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymui Nr. 171 „Dėl Miestų, miestelių ir kaimų bendrojo planavimo laikinųjų taisyklių ir rajono savivaldybės teritorijos bendrojo planavimo laikinųjų taisyklių patvirtinimo“ netekus galios 2004 m. gegužės 23 d., jo pagrindu patvirtinti detaliojo plano sprendiniai liko galioti teritorijai ir Vilniaus rajono savivaldybės bendrasis planas, kuris buvo patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477, negali turėti nagrinėjamoje byloje įtakos ankščiau patvirtintiems 2004 metais detaliojo plano sprendiniams.

49.       Pareiškėjas įsitikinęs, kad teismai pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsnio nuostatas aiškinant, kad 2019 metais patvirtinto Bendrajo plano sprendiniai turi įtakos 2004 metais patvirtintiems Detaliojo plano sprendiniams, dėl ko jis tampa negaliojančiu, t. y. jo negalima įgyvendinti. Kita vertus, pats atsakovas pripažino, kad rengiant Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą nebuvo įvertinta galimybė numatyti šio sklypo aplinkoje degalinės statybą, nes pažymėtos buvo tik esamos degalinės arba tos, kurioms jau buvo išduotos planavimo sąlygos (Vilniaus rajono savivaldybės 2022 m. sausio 7 d. raštas Nr. A33(1)-218). Taigi atsakovas pripažįsta, kad privalėjo perkelti galiojančio teritorijos planavimo dokumento sprendinius į naujai rengiamą Bendrąjį planą, bet to nepadarė. Atsakovas pripažino, kad šioje teritorijoje yra galimybė planuoti ir aptarnaujančių objektų komercinių paslaugų teritoriją (Vilniaus rajono savivaldybės raštas Nr. A33(1)-218). Taigi atsakovas pripažįsta, kad nesant konkretaus viešojo poreikio, nėra įstatyminio pagrindo organizuoti galiojančių̨ Detaliojo plano sprendinių keitimą̨, t. y. 2004 metais patvirtinti Detaliojo plano sprendiniai galioja.

50.       Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas laikosi nuomonės, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius; toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą.

51.       Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašo prašymą atmesti.

52.       Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas prašymą grindžia tuo, kad teismai padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą aiškindami Teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsnį, tačiau analogiški pareiškėjo argumentai ir tie patys įrodymai buvo ne kartą nagrinėti tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme.

53.       Atsakovo teigimu, pareiškėjas iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, kad nesutinka su teismų atliktu bylos faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimu ir priimtais procesiniais sprendimais. Tačiau administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių ir teisinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui. Pareiškėjas nepateikia nė vieno įrodymo, kad administracinėje byloje buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą.

54.       Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose pabrėžia, kad atsakovo atsiliepimas į jo prašymą yra formalus ir iš esmės pakartoja prašymo dėl proceso atnaujinimo motyvus.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

VI.

 

55.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-896-624/2023 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu.

56.       Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y., draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų bei tvarkos (ABTĮ 156 str. 1 d.). Proceso atnaujinimas negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-55-552/2018).

57.       Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo, taip pat yra pažymėjęs, kad bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (žr., pvz., EŽTT 2002 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 48553/99), 2007 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Sypchenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 38368/04), 2007 m. kovo 15 d. sprendimą byloje Volkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 8564/02)).

58.       Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-896-624/2023, byla buvo užbaigta, paminėtas procesinis sprendimas įgijo res judicata galią, t. y. šalių ginčas buvo išspręstas visiškai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Procesas šioje užbaigtoje byloje gali būti atnaujintas tik išimtiniu atveju, laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos ir proceso atnaujinimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje.

59.       Pareiškėjas atnaujinti procesą administracinėje byloje prašo vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad numatytu pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį (ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktas). Siekiant atnaujinti procesą nurodytu pagrindu, būtina nustatyti akivaizdų materialiosios teisės normų pažeidimą, t. y., kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502 -119/2009, 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-143/2010).

60.       Vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti apeliacine tvarka išnagrinėtą administracinę bylą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu, suinteresuotas asmuo, prašydamas atnaujinti procesą aptariamu pagindu, turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo jas taikant, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y., galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-13-143/2016).

61.       Pareiškėjas teismo padarytą esminį materialiosios teisės normų pažeidimą grindžia argumentu, kad teismai neteisingai aiškino Teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsnio nuostatas.

62.       Nustatyta, kad pareiškėjas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, be kita ko, laikėsi pozicijos, kad atsakovas Administracija selektyviai taiko ginčui aktualų Teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsnį. Pareiškėjas teigė, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsnį, jeigu galiojančio žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka pagal šį įstatymą parengto naujo aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendinių, galiojantis žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas neprivalo būti keičiamas ar koreguojamas ir galioja neterminuotai. Pareiškėjas tvirtino, kad pagal 2004 metais Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą Detalųjį planą jis įgijo teisę ir teisėtą lūkestį naudoti ginčo Žemės sklypą. Atsakovas privalėjo perkelti galiojančio 2004 metais patvirtinto Detaliojo plano sprendinius į 2019 metais rengiamą Bendrąjį planą.

63.       Pirmosiosios instancijos teismas, atlikęs ginčo situacijos teisinį vertinimą priėjo prie išvados, kad Teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsnio nuostata, numatanti, kad jeigu galiojančio žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka pagal šį įstatymą parengto naujo aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendinių, galiojantis žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas neprivalo būti keičiamas ar koreguojamas ir galioja neterminuotai, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus, nagrinėjamu atveju yra neaktuali ir negali būti taikoma.

64.       Apeliacinės instancijos teismas aptariamu aspektu pateikė išaiškinimą, kad pagal nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai turi neprieštarauti galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir privalo įvertinti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius (Teritorijų planavimo įstatymo 50 str.). Tačiau pareiškėjas nei teigė, nei nurodė įrodymus, kad dalyvavo Bendrojo plano teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikė skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki administracinio sprendimo dėl bendrojo plano patvirtinimo priėmimo; pagal Teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsnio nuostatą Detalusis planas yra galiojantis, Administracija neginčija pareiškėjo teisės jį realizuoti galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka (byloje tokių duomenų nėra), todėl nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjo teisės ar teisėti lūkesčiai yra pažeisti.

65.       pareiškėjo teismui pateikto prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su teismų atliktu vertinimu, kuris nagrinėjamu atveju nėra palankus pareiškėjui. Pareiškėjas prašyme išdėstė savo subjektyvų vertinimą dėl byloje susiklosčiusios situacijos ir taikyto teisinio reguliavimo, nepagrįsdamas šio prašymo objektyviais įrodymais ir neįrodęs klaidingų materialiosios teisės normų taikymo / netaikymo faktų, kaip to reikalaujama pagal ankščiau aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, t. y., pareiškėjas savo prašymu iš esmės siekia, kad administracinė byla, kurioje priimtas galutinis ir neskundžiamas procesinis sprendimas, būtų pakartotinai išnagrinėta teisme. Proceso atnaujinimo paskirtis yra ABTĮ 152 straipsnio 2 dalyje išvardytų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas, kurių nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-16-520/2020, 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-54-552/2018 ir kt.).

66.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą, atsiliepimą į pareiškėjo prašymą ir kitą bylos medžiagą, neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjant administracinę bylą buvo padaryti esminiai materialiosios teisės normų pažeidimai jas taikant, galėję turėti įtakos neteisėto procesinio sprendimo priėmimui. Pareiškėjo prašymas grindžiamas subjektyviu teismų padarytų išvadų traktavimu, jame pateiktas alternatyvus materialiosios teisės normos aiškinimas negali būti pakankamu pagrindu atnaujinti procesą.

67.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu yra nepagrįstas, todėl atmetamas, atsisakant atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-896-624/2023.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Veiklos būdas“ prašymo dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-896-624/2023 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-896-624/2023 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Veiklos būdas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Veiklos būdas“ skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai        Ramūnas Gadliauskas

 

 

                Arūnas Sutkevičius

 

 

                Skirgailė Žalimienė