Civilinė byla Nr. e2A-415-933/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09361-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.5.1; 2.6.2.1

                                                (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Jet Maintenance Solutions“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1059-294/ 2021 pagal ieškovės mažosios bendrijos Projektų koordinavimo centro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Jet Maintenance Solutions“ dėl skolos priteisimo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „KlasJet“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės 8 000 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą 8 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki preliminaraus teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė su atsakove sudarė terminuotą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria išnuomojo negyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), su joje esančiais baldais ir įranga. Nuomos sutarties 9.9. punkte šalys susitarė, kad išnuomojamose patalpose nuomos terminui paliekamas nuomotojui nuosavybės teise priklausantis nestandartinis stalas, užfiksuotas prie sutarties pridedamoje nuotraukoje (nuotraukose). Nuomininkas sutarties galiojimo metu turi teisę naudotis šiuo stalu bei privalo užtikrinti jo saugumą ir vientisumą. Šalys patvirtina, jog stalo vertė yra 8 000 Eur. Nuomininkas bet kuriuo atveju (įskaitant atsitiktinio žuvimo ar sugadinimo atvejus) yra atsakingas už stalo praradimą ar sugadinimą ir visais atvejais privalo atlyginti nuomotojui stalo remonto/atkūrimo išlaidas (stalo sugadinimo atveju) arba stalo vertę (stalo praradimo atveju). Kadangi už nuomotojo pasisavintus šviestuvus ieškovei kompensavo draudimo bendrovė, ieškinys reiškiamas tik dėl atsakovės nuomos sutarties galiojimo metu pasisavinto recepcijos stalo, kurį šalys nuomos sutarties 9.9. punkte įvertino 8 000 Eur suma.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-04-08 preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai – priteisė iš atsakovės UAB „Jet Maintenance Solutions“ 8 000 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą 8 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-08) iki preliminaraus teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 898,20 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB Projektų koordinavimo centro naudai.

3.       Atsakovė UAB „Jet Maintenance Solutions“ pateikė prieštaravimus. Nurodė, kad 2018-06-18 ieškovė su atsakove sudarė terminuotą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Išnuomotose patalpose, be kito turto, buvo nestandartinis plieno spalvos stilizuotas priimamojo stalas ir 10 vienetų stilizuotų šviestuvų. Ieškovė neturi reikalavimo teisės, nes niekada nebuvo tariamai pasisavinto turto savininke. 2014-01-14 tarp trečiojo asmens ir UAB „Litectus“ buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis 36 mėnesiams. Trečiasis asmuo savo lėšomis sumontavo stalą bei šviestuvus. Tą patvirtina pridėta sąskaita faktūra bei rangos sutartis dėl šviestuvų gamybos. Ilgalaikio turto apskaitos pažymoje turtas apskaitytas kaip trečiojo asmens nuosavybė. Pasibaigus sutarties terminui su pradiniu nuomotoju buvo sutarta, jog trečiasis asmuo išmontuos ir pasiims savo turtą. Tuo pačiu sutarta, kad UAB „Litectus“ neatlygintinai pasaugos trečiojo asmens turtą, kol suras tinkamas patalpas jo perkėlimui ir(arba) sandėliavimui. UAB „Litectus“ patalpas perleido ieškovei, tačiau apie tai neinformavo trečiojo asmens. Trečiasis asmuo kreipėsi į nuomotoją dėl galimybės pasiimti savo turtą, tačiau atsakymo negavo. Kadangi ieškovė netapo trečiojo asmens turto savininke, turtą išmontavo ir išsivežė. Sutarties su atsakove sudarymo metu atsakovei nebuvo žinoma, jog stalas bei šviestuvai nėra ieškovės nuosavybė, sąlygas dėl stalo vertės rengė ieškovė.

4.       Ieškovė atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo yra susijusios įmonės. Trečiasis asmuo bei atsakovė nepateikė įrodymų dėl neva trečiajam asmeniui priklausiusio turto pasaugos. Prieš sudarant sutartį su atsakove vyko derybos dėl sutarties sąlygų, buvo siunčiamos turto nuotraukos, tačiau atsakovė prieštaravimų dėl stalo nuosavybės ar kt. sutarties sudarymo metu nereiškė. Trečiasis asmuo bei atsakovė neįrodė, jog stalas nebuvo perleistas pradiniam nuomotojui UAB „Litectus“ ir dėl turto pasaugos. Turto pardavimo projekto sutartyje numatyta, kad turte yra kilnojamieji daiktai: priešgaisrinė ir apsauginė signalizacijos, patalpų kondicionavimo sistema, vertikalios žaliuzės, virtuvės baldai ir įranga, taip pat nuomininkų paliktos sieninės spintos, priimamojo stalas, kurie parduodami už bendrą kainą, nurodytą sutartyje. Kadangi trečiojo asmens nuomos sutartis pasibaigė 2017 m. kovo mėn., o preliminari turto pardavimo sutartis sudaryta 2017 m. spalio mėn., 6 mėnesiai buvo pakankamas laikas pasiimti likusius trečiojo asmens daiktus. Ieškovė kelia abejones dėl trečiojo asmens laiškų siuntimo pradiniam nuomotojui, nes nepateikta forma ir įrodymai, kaip šie pranešimai buvo siųsti. Trečiasis asmuo nesikreipė į ieškovę kaip patalpų savininkę.

5.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „KlasJet“ paaiškinimuose nurodė, kad jos lėšomis ir užsakymu pagamintas vienetinis priimamojo stalas iš nestandartinių medžiagų, panaudojant netinkamo eksploatuoti orlaivio variklio detales. Taip pat trečiojo asmens užsakymu pagaminti vienetiniai šviestuvai. Pasibaigus nuomos sutarties terminui 2017-03-31 išsikraustė iš patalpų, tačiau laikinai neturėjo galimybės pasiimti stalo bei šviestuvų. Su UAB „Litectus“ žodžiu buvo sutarta dėl neatlygintino turto pasaugojimo. Ji taip pat įsipareigojo pranešti trečiajam asmeniui, jei bus nutarta patalpas perleisti kitiems asmenims, sudarant galimybes trečiajam asmeniui savo turtą pasiimti. UAB „Litectus“ nutarta likviduoti, todėl susisiekti su darbuotojais nepavyko. Ieškovei nebuvo perleista nuosavybė į stalą bei šviestuvus, todėl ji neturėjo teisės į nuomos sutartį su atsakove įtraukti sąlygų dėl šio turto.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-11-03 galutiniu  sprendimu nusprendė: i) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-08 preliminarų sprendimą, kuriuo nuspręsta „ieškinį tenkinti visiškai – priteisti iš atsakovės UAB „Jet Maintenance Solutions“ 8 000 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą 8 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-08) iki preliminaraus teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 898,20 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės MB Projektų koordinavimo centro naudai“ palikti nepakeistą; ii) papildomai priteisti ieškovės MB Projektų koordinavimo centro naudai iš atsakovės UAB „Jet Maintenance Solutions“ 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6.1.                      Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl priimamojo vienetinio stalo nuosavybės. Ieškovės teigimu, nuosavybę į stalą ji įgijo įsigydama patalpas kartu su esančiais kilnojamaisiais daiktais iš pradinio patalpų savininko UAB „Litectus“. Atsakovės ir trečiojo asmens teigimu, stalą pagamino pagal trečiojo asmens užsakymą rangovas, o neatlygintina žodine pasaugos sutartimi nuosavybė UAB „Litectus“ nebuvo perleista.

6.2.                      Teismas vertino, kad byloje ieškovė reikalavimu neprašė pripažinti ją stalo savininke, negynė savo kaip galimai stalo savininkės teisių, tačiau, vadovaudamasi nuomos sutarties 9.9 punktu, prašė iš atsakovės priteisti netesybas už stalo praradimą. Dėl šios priežasties teismas, neišeidamas už ieškinio reikalavimo ribų, nenustatinėjo stalo savininko, o tik pasisakė dėl atsakovės pareigos atlyginti nuostolius ieškovei.

6.3.                      Teismas nustatė, kad 2018-06-28 ieškovė su atsakove sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Sutarties 9.9 punkte numatyta, kad patalpose nuomos terminui paliekamas nuomotojui nuosavybės teise priklausantis nestandartinis stalas. Nuomininkas sutarties galiojimo metu turi teisę naudotis šiuo stalu bei privalo užtikrinti jo saugumą ir vientisumą. Šalys patvirtina, kad stalo vertė yra 8 000 Eur. Nuomininkas yra atsakingas už stalo praradimą ar sugadinimą. Atsakovė su ieškove sutarė dėl konkretaus netesybų dydžio, jeigu stalas bus prarastas (nuomos sutartyje neaptariamos „teisėtos“ stalo praradimo priežastys, pavyzdžiui, trečiojo asmens reikalavimu stalas išvežamas ar pan.).

6.4.                      Atsakovė byloje neteikė priešieškinio, kuriame ginčytų nuomos sutarties 9.9 nuostatą ar pačią nuomos sutartį. Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovei galioja pareiga, o ieškovė turi reikalavimo teisę į stalo vertės netesybas – 8 000 Eur nuostolius. Ieškovė su atsakove nuomos sutarties 9.9 punktu aiškiai sutarė dėl vienetinio daikto (stalo) vertės atlyginimo ieškovei, jei daiktas bus prarastas ar dėl vertės atlyginimo, jei daiktas bus sugadintas. Byloje dalyvaujantys asmenys sutinka ir faktas neginčijamas, jog bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo išmontavo stalą bei jį pasiėmė iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų ir šią dieną ieškovės patalpose priimamojo stalo (kuris buvo nuomos sutarties sudarymo metu) nėra. Teismas sprendė, kad nuomos sutartyje ieškovė bei atsakovė aiškiai sutarė dėl netesybų praradus stalą dydžio, šio netesybų dydžio atsakovei neginčijant (ginčijus dėl ieškovės reikalavimo teisės kaip trečiojo asmens buvimo galimu stalo savininku), teismas padarė išvadą, kad galiojant sutartyje nenuginčytai pareigai atsakovei sumokėti 8 000 Eur vertę ieškovei, jos ieškinio reikalavimas tenkintas visiškai.

6.5.                      Atskirai paminėta, kad ieškovė nereiškia reikalavimo trečiajam asmeniui grąžinti stalą, todėl šalių paaiškinimai dėl galimo stalo savininko nelaikyti turinčiais reikšmę netesybų priteisimui ir dėl stalo savininko byloje nesprendžiama. Ieškovei neužkertamas kelias reikšti naują ieškinį teisme trečiajam asmeniui dėl daikto grąžinimo, jei būtų nuspręsta ginti savo, kaip galimo savininko, teises, taip pat atsakovei neužkertamas kelias naujoje civilinėje byloje ginčyti 2018 m. birželio 28 d. su ieškove sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nuostatų galiojimo ir teisėtumo. Teismas sprendė, kad preliminarus sprendimas paliktinas galioti visiškai.

III.  Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7.       Atsakovė UAB „Jet Maintenance Solutions“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-03 sprendimą ir ieškovės MB Projektų koordinavimo centro ieškinį atmesti visa apimtimi. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:

7.1.                      Esminė klaida priimant sprendimą ta, kad sprendime teismas nurodė, jog siekiant neišeiti iš ieškinio ribų, teismas nesprendė ir nenustatinėjo stalo nuosavybės (savininko) klausimo. Nenustačius stalo savininko (nuosavybės turėtojo), objektyviai neįmanoma išnagrinėti ir įvertinti ieškovės prašomų priteisti netesybų klausimo pagrįstumo (pagrindinio ieškinio reikalavimo).

7.2.                      Siekiant pritaikyti sutartinę civilinę atsakomybę turi būti nustatytos visos būtinosios atsakomybės taikymo sąlygos. Neturint turto nuosavybės teisės asmuo neturi pagrindo deklaruoti žalos dėl tokio turto netekimo fakto ir reikalauti atlyginti nuostolius dėl šio turto sugadinimo ir/ar praradimo, kadangi tą daryti gali tik teisėtas turto savininkas. Išimtis galėtų būti tais atvejais, jei asmuo praranda jam patikėtą svetimą turtą ir dėl to jam kyla pareiga atlyginti nuostolius tikrajam savininkui (ar kitais panašiais atvejais). Visgi tokios galimos teorinės žalos atsiradimo aplinkybės byloje nebuvo nagrinėtos, kadangi ieškovė jų nenurodė ir neįrodinėjo. Sutarties 9.9 punkto nuostata prasideda patvirtinimu apie tai, kad ieškovė tariamai yra stalo savininkė – „Patalpose nuomos terminui yra paliekamas Nuomotojui nuosavybės teise priklausantis nestandartinis stalas <...>. Nuomininkas yra atsakingas už stalo praradimą <...> ir visais atvejais privalo atlyginti Nuomotojui <...> stalo vertę.“ Likusi sutarties 9.9 punkto nuostatos dalis apie įsipareigojimą sumokėti netesybas kildinama iš tikrovės neatitinkančio patvirtinimo apie tariamai turimą stalo nuosavybę. Ieškovei deklaravus tariamas nuosavybės teises į stalą, ji jas gynė kaip tariama turto savininkė, o ne pvz. valdytoja ar saugotoja (kokia ji apskritai niekada nebuvo, o net jeigu ir būtų buvusi, tai stalo atitekimas jo teisėtam savininkui vis tiek nesukėlė žalos ieškovei). Ieškovė teigė, jog yra stalo savininkė, tačiau nagrinėjant bylą buvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys faktą, kad tokie ieškovės teiginiai neatitinka tikrovės. Taigi, nebūdama stalo savininke, ieškovė negalėjo patirti ir nepatyrė nuostolių (žalos) dėl to, kad stalas atiteko tikrajam jo savininkui. Ieškovė dėl tariamo stalo praradimo nepatyrė žalos (nesusijusios su tariamai turėtomis nuosavybės teisėmis), kadangi trečiasis asmuo (teisėtas stalo savininkas) bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad dėl stalo šiuo metu niekam nereiškia pretenzijų.

7.3.                      Atsakovė ir trečiasis asmuo į bylą teikė rašytinius įrodymus bei paaiškinimus, kurie įrodo, kad Sutarties 9.9 punkte aprašytas stalas visada priklausė ir priklauso trečiajam asmeniui, kuris stalą iš patalpų ir pasiėmė, teisėtai įgyvendindamas savo, kaip stalo savininko, teises. Teismas privalėjo spręsti ir analizuoti stalo nuosavybės klausimą, kadangi tik tokiu būdu galima nustatyti ir įsitikinti ar ieškovė galėjo patirti žalą dėl tariamo stalo praradimo. Į bylą pateikus įrodymus, jog stalas nepriklausė ieškovei, sutarties 9.9 punkto sąlyga, kurioje buvo pateiktas tikrovės neatitinkantis patvirtinimas apie ieškovės tariamai turimą stalo nuosavybę, negalėjo sukelti teisinių pasekmių atsakovei, kadangi ieškovė dėl tariamo stalo praradimo negalėjo patirti net teorinės žalos. Stalą pasiėmė teisėtas jo savininkas (trečiasis asmuo). 

7.4.                      Net jei sutikti su ieškovės pozicija, kad ji neturėjo pareigos įrodinėti žalos fakto, tai nereiškia, jog teismas neturi pareigos šio klausimo analizuoti. Byloje buvo įrodyta, kad stalas nepriklausė ieškovei: a) stalą 2014-01-14 sutarties galiojimo laikotarpiu pasigamino ir patalpose įsirengė trečiasis asmuo. Į bylą buvo pateikta trečiojo asmens vardu išrašyta sąskaita faktūra už stalo medžiagas ir stalo gamybą. Trečiasis asmuo taip pat paaiškino, kad stalas buvo gamintas pagal individualų užsakymą, panaudojant eksploatacijai nebetinkamas orlaivio detales, siekiant atspindėti trečiojo asmens veiklą (užsakomuosius verslo skrydžius) reprezentuojantį interjerą; b) stalo patalpinimas patalpose buvo suderintas su tuometiniu patalpų savininku – UAB „Litectus“. 2014-01-14 Sutarties priede Nr. 6 suprojektuota vieta stalui, atitinkanti stalo kontūrus ir mastelį; c) pagaminęs stalą ir sumontavęs jį patalpose, trečiasis asmuo tinkamai apskaitė stalą kaip ilgalaikį turtą savo finansinėje atskaitomybėje; d) trečiasis asmuo taip pat patvirtino, jog stalo nuosavybės nebuvo perleidęs, o ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, galinčių rodyti priešingai ir nepaneigė šio fakto. 

7.5.                      Ieškovės teiktoje patalpų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytas patvirtinimas apie tariamą stalo nuosavybės perleidimą iš UAB „Litectus“ ieškovei yra negaliojantis ab initio, kadangi trečiasis asmuo stalo nuosavybės nebuvo perleidęs UAB „Litectus“, todėl ji negalėjo nurodyta sutartimi stalo nuosavybės perleisti ieškovei. Trečiasis asmuo paaiškino, kad pasibaigus 2014-01-14 sutarties galiojimo laikotarpiui su UAB „Litectus“ buvo sutarta, jog stalas bus paliktas patalpose tol kol trečiasis asmuo ras kitą vietą stalui padėti. Trečiasis asmuo ir UAB „Litectus“ buvo sutarę, kad tuo atveju jei stalas trukdys ar patalpas bus ketinama perleisti kitiems asmenims apie tai bus informuotas trečiasis asmuo ir pasiims paliktą stalą. Trečiojo asmens paaiškinimus patvirtino į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – trečiojo asmens registruotu paštu 2018-02-28 ir 2018-05-14 siųsti pranešimai, kuriais trečiasis asmuo prašė UAB „Litectus“ laikantis jų susitarimo sąlygų sudaryti sąlygas pasiimti laikinai patalpose paliktą stalą.

7.6.                      Remiantis 2014-01-14 sutarties sąlygomis UAB „Litectus“ neturėjo teisinio pagrindo įgyti stalo nuosavybę. Sutarties sąlyga dėl galimo stalo realizavimo nustatė pareigą UAB „Litectus“ prieš 30 dienų registruotu paštu įspėti trečiąjį asmenį apie priimtą sprendimą stalą parduoti aukciono būdu arba sunaikinti, tačiau įspėjimas trečiajam asmeniui pateiktas nebuvo. Net jei UAB „Litectus“, pažeisdama UAB „Litectus“ ir trečiojo asmens žodinį susitarimą dėl laikino stalo pasaugojimo patalpose, norėjo perleisti stalo nuosavybę, tai tą privalėjo padaryti aukciono tvarka, kadangi sutarties 3.5 punktas numatė, jog stalas trečiojo asmens vardu gali būti perleidžiamas tik aukciono būdu, trečiam asmeniui, nesusijusiam su UAB „Litectus“.

7.7.                      Nuspręsdamas tenkinti ieškinį teismas iš esmės pripažino, kad: a) atsakovė turėjo pripažinti ir laikytis tikrovės neatitinkančio patvirtinimo apie tariamai ieškovės turimą stalo nuosavybės teisę. Atsakovė taip pat turėjo neperduoti stalo teisėtam jo savininkui (ar net trukdyti jam tą atlikti); b) remiantis netesybų institutu atsakovė turi atlyginti žalą, kuri objektyviai neegzistuoja ir kurios ieškovė nepatyrė. Iš atsakovės buvo priteistos baudinės netesybos už veiksmus/neveikimą, kuris ieškovei nesukėlė ir negalėjo sukelti žalos. Tokia teismo pozicija prieštarauja ne tik imperatyvioms įstatymų nuostatoms, bet ir pamatiniams teisės principams. Pasirašius 2018-06-18 sutartį paaiškėjo, jog tikrasis stalo savininkas yra trečiasis asmuo, kuris pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jo nuosavybės teises į šį turtą. Trečiasis asmuo įgyvendino savo teisę į stalo valdymą – stalą pasiėmė iš patalpų. Teismas nevertino fakto, jog 2018-06-18 sutarties 9.9 punkto nuostata įpareigojo atsakovę veikti neteisėtai, suvaržant ir pažeidžiant teisėto stalo savininko interesus, įpareigojant sukelti šiam asmeniui žalą. Byloje ieškovė teigė, kad atsakovė tariamai veikė neteisėtai, nes neva neišsaugojo stalo ir negrąžino jo ieškovei, tačiau atsakovė stalo negalėjo išsaugoti, bandydama užkirsti kelią teisėtam jo savininkui pasiimti stalą, taip suvaržydama trečiojo asmens nuosavybės teises ir sukeldama tiesioginę ir realią žalą. Kadangi trečiojo asmens teisės į stalą nebuvo apribotos nei įstatymu, nei teismo sprendimu, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo trukdyti trečiajam asmeniui įgyvendinti savo teises.

7.8.                      Esminė netesybų paskirtis yra kompensuoti realius nukentėjusios šalies nuostolius. Jeigu realūs nuostoliai neegzistuoja, tai netesybos nėra priteisiamos, nes tokiu atveju jos atliktų ne kompensuojamąją, o baudinę funkcinę. Sprendimu iš atsakovės ieškovei buvo priteista 8 000 Eur netesybos, kurių paskirtis yra kitokia nei kompensuoti realią ieškovės patirtą žalą dėl tariamo stalo praradimo. Teismas sudarė sąlygas ieškovei iš neteisėtos bei negaliojančios sutarties sąlygos neteisėtai praturtėti atsakovės sąskaita. 

7.9.                      Teismas turi pareigą ne tik analizuoti aplinkybes, kurios gali turėti įtakos susitarimui dėl netesybų galiojimo, tačiau ir patikrinti, ar susitarimas dėl netesybų ir/arba prievolė, kurios užtikrinimui buvo susitarta dėl netesybų nėra niekinis. Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo nurodė, kad atitinkama patalpų pirkimo–pardavimo sutarties nuostata negali patvirtinti stalo perleidimo, kadangi UAB „Litectus“ šios sutarties sudarymo metu neturėjo stalo nuosavybės teisių ir negalėjo jų asmeniškai įgyti. Teismas turėjo ex officio vertinti tiek 2018-06-18 sutarties 9.9 punkto galiojimo, tiek patalpų pirkimo–pardavimo sutarties 6.2.9 punkto sąlygos galiojimo klausimą ir dėl jo spręsti priimant sprendimą byloje. Pasirašant patalpų pirkimo–pardavimo sutartį UAB „Litectus“ objektyviai negalėjo stalo nuosavybės perleisti ieškovei, kadangi neturėjo nuosavybės teisių į stalą. Todėl, sudarydama patalpų pirkimo– pardavimo sutartį ir į ją įtraukdama 6.2.9 punkto nuostatą, kad ieškovei kartu su patalpomis yra perleidžiamas „buvusių nuomininkų“ paliktas stalas, pažeidė: imperatyvią CK 4.48 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo; imperatyvią CK 6.317 straipsnio nuostatą, daikto pardavėjui numatančią pareigą patvirtinti apie tai, kad jis tikrai turi perleidžiamo daikto nuosavybės teises. Pripažinus patalpų pirkimo–pardavimo sutarties 6.2.9 punktą niekiniu ir negaliojančiu, taip pat niekiniais ir negaliojančiais pripažintini ir visi kiti sandoriai kurie: yra tiesiogiai susiję su šia patalpų pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga; taip pat sandoriai kuriuose ieškovė savo teises kildina iš tariamai turimos nuosavybės teisės į stalą, įskaitant ir sutarties 9.9 punktą.

7.10.                      Atsakovės atstovas 2021-10-12 posėdžio metu pateikė prašymą, kad tuo atveju jei teismas spręstų, jog netesybos ieškovei yra priteistinos, prašė netesybas mažinti, kadangi sutarties 9.9 punkte nustatytas netesybų dydis yra neproporcingai didelis. Trečiasis asmuo į bylą teikė stalo pagaminimo išlaidas pagrindžiančias sąskaitas, iš kurių yra matoma, kad stalas buvo pagamintas už 1 427 Eur sumą. Ieškovės prašoma netesybų suma daugiau nei penkis kartus viršija faktinę stalo vertę. Esant atsakovės prašymui mažinti priteistinas netesybas, teismas turėjo ne tik spręsti šį klausimą, bet ir įpareigoti ieškovę pagrįsti prašomų priteisti netesybų dydį, siekiant nustatyti galimą protingą netesybų dydį. Teismas to nepadarė.

8.       Ieškovė MB Projektų koordinavimo centras atsiliepime prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeista. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė tuo, kad:

8.1.                      Vienintelis UAB ,,KlasJet“ akcininkas nuo 2017-09-15 (t. y. dar prieš 2018-06-28 sutarties sudarymą) buvo UAB ,,Jet Maintenance Solutions“. Prieš tai abiejų įmonių akcininkas buvo AB ,,Avia Solutions Group“. Trečiasis asmuo, kuriam atsakovė nurodė atidavusi jai nuomos sutarties pagrindu ieškovės patikėtą stalą, buvo atsakovės kontroliuojama ir valdoma įmonė. Kadangi jau nuomos sutarties sudarymo metu atsakovė kontroliavo UAB ,,KlasJet“, tai reiškia, kad aplinkybės, kurias atsakovė byloje nurodė kaip stalo pasisavinimo pagrindą, atsakovei jau buvo žinomos nuomos sutarties sudarymo metu. Žinodama, kad jos kontroliuojama bendrovė neva turi pretenzijų į nuomos sutarties 9.9. punkte minimą stalą atsakovė sudarė su ieškove nuomos sutartį ir įsipareigojo saugoti jai patikėtą stalą bei sumokėti ieškovei 8 000 Eur stalo praradimo atveju. Atsakovė,  kontroliuodama UAB ,,KlasJet“, 2018-06-18 sudarė su ieškove terminuotą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, prisiėmė 9.9. punkte nustatytus įsipareigojimus, o sutarties nutraukimo metu sąmoningai ir neinformavusi ieškovės tą įsipareigojimą pažeidė, perduodama ieškovės jai perduotą daiktą savo įmonei, t. y. iš esmės sau pačiai. Atsakovė nepateikė paaiškinimo, kodėl ji, žinodama, kad stalas neva nepriklauso ieškovei ir ji neva neturi teisės reikalauti iš atsakovės saugoti tą stalą ir grąžinti jį ieškovei nuomos sutarčiai pasibaigus, sutiko su nuomos sutarties 9.9. punkto sąlyga. Atsakovė byloje nereiškė reikalavimo dėl minėtos sąlygos nuginčijimo CK nustatytais pagrindais, įskaitant nesąžiningumą, suklydimą ar apgaulę. Atsakovei byloje nereiškiant reikalavimų dėl minėtos sutarties sąlygos panaikinimo ir nesant ginčo dėl šios sutarties sąlygos pažeidimo, teismas privalėjo ginčą nagrinėti vadovautis šalių sudarytos sutarties sąlyga.

8.2.                      Atsakovė nenurodo imperatyvios įstatymo normos, kuriai neva prieštarauja nuomos sutarties 9.9 punkto sąlyga. Ieškovė nurodė, kad šį stalą nusipirko iš UAB ,,Litectus”. Ieškovės su minėta bendrove sudarytos preliminarios sutarties 7.2.8. punkte buvo užfiksuota aplinkybė, kad parduodamose patalpose yra buvusio patalpų nuomininko ,,paliktos dvi sieninės spintos bei priimamojo stalas“ bei UAB ,,Litectus” valia dėl šių daiktų teisinio likimo ,,bus parduodami kartu su Daiktais už bendrą Kainą, nurodytą Sutarties 4.1 punkte“. Pardavimo sutarties 6.2.9. punkte nurodyta, kad priešgaisrinė ir apsauginė signalizacijos, patalpų kondicionavimo sistema, vertikalios žaliuzės, virtuvės baldai ir įranga, taip pat buvusių daikto2 nuomininkų paliktos dvi sieninės spintos bei priimamojo stalas, kurie perleidžiami kartu su daiktais už bendrą kainą, nurodytą sutarties 4.1. punkte.

8.3.                      Ieškovė sutartinių santykių su UAB ,,KlasJet“ neturėjo. Iki šio teisminio ginčo ieškovei nebuvo žinomas UAB „Litectus“ ir UAB ,,KlasJet“ santykių turinys. Ieškovė žinojo tik tai, kad stalą jos perkamose patalpose paliko kažkoks buvęs UAB „Litectus“ patalpų nuomininkas ir, jog UAB „Litectus“ turėjo teisę parduoti kartu su patalpomis. Derėdamasi su atsakove dėl nuomos sutarties sudarymo ir sudarydama sutartį ieškovė buvo sąžininga, neturėjo kitai šaliai neatskleistų interesų. To negalima pasakyti apie atsakovę, kuri, jau sudarydama sutartį, neketino vykdyti sutarties 9.9. punkto sąlygos, bet neinformavo ieškovės nei apie tokius savo tikslus, nei apie savo kontroliuojamo asmens UAB ,,KlasJet“ pretenzijas į minėtą stalą. 

8.4.                      Teismas priteisė tokią sumą, kokią šalys įvardijo sudarydamos nuomos sutartį. Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu pripažino, kad jie teismui pateikė tik dalį stalo gamybos išlaidų patvirtinančių dokumentų. Stalo vertę sudaro medžiagos, iš kurių jis pagamintas, t. y. orlaivių detalės, kurių įsigijimo išlaidų atsakovas teismui nepateikė, ir nurodė, kad nežino kiek tos detalės kainavo. Atsakovė teismui pateikė tik tų detalių sumontavimo į stalą patvirtinančias išlaidas. Taip pat nėra garantijų, kad atsakovė teismui pateikė visas išlaidas, nes to patikrinti neįmanoma.

8.5.                      Atsakovė įrodinėja, kad UAB „Litectus“ neva neturėjo teisės parduoti stalo ieškovei, tačiau minėtų sutarčių neginčija. UAB „Litectus“ jau yra išregistruotas asmuo, todėl įtraukti jo į bylą ir išklausyti šio asmens pozicijos nebuvo galimybės. Ieškovė prašė teismo apklausti byloje liudytojais buvusius UAB „Litectus“ atstovus, tačiau teismas šį prašymą atmetė. UAB „Litectus“ ir UAB ,,KlasJet“ 2014-01-14 sudarytos nuomos sutarties 3.3 punkte nustatyta, kad ne vėliau kaip paskutiniąją sutarties galiojimo dieną nuomininkas įsipareigoja grąžinti nuomotojui patalpas (taip pat ir raktų komplektus) ne blogesnės būklės negu sutarties pasirašymo dieną (atsižvelgiant į įprastinį nusidėvėjimą ir amortizaciją), bei užtikrinti, kad patalpos būtų visiškai atlaisvintos, jose nebūtų daiktų, būtų išsikraustę visi jų naudotojai ir padengti visi įsiskolinimai. UAB „Litectus“ ir UAB ,,KlasJet“ sudarytoje nuomos sutartyje buvo susitarta dėl UAB „Litectus“ teisės parduoti arba sunaikinti visus UAB ,,KlasJet“ nuomojamose patalpose paliktus daiktus. Atsakovė ir trečiasis asmuo neneigia, kad pasibaigus UAB „Litectus“ ir UAB ,,KlasJet“ sudarytai nuomos sutarčiai, UAB ,,KlasJet“ paliko patalpose recepcijos stalą. Vadinasi, UAB ,,Litectus” ir UAB ,,KlasJet“ 2014-01-14 sudarytos nuomos sutarties 3.5 punkte nustatyta sąlyga, kuriai esant UAB „Litectus“ turėjo teisę parduoti tą stalą ir pardavė jį ieškovei egzistavo. Nei UAB „Litectus“, nei UAB ,,KlasJet“ neginčijo UAB „Litectus“ ir UAB ,,KlasJet“ 2014-01-14 sudarytos nuomos sutarties 3.5 punkto sąlygos, kuri suteikė UAB ,,Litectus” teisę parduoti tą stalą ieškovei. Nei  UAB „Litectus“, nei UAB ,,KlasJet“ net kelis metus nesikreipė nei į UAB „Litectus“, nei į patalpas kartu su stalu nupirkusią ieškovę su atitinkamomis pretenzijomis, nors tam turėjo laiko. UAB ,,KlasJet“, palikdama stalą nuomos santykiams su UAB „Litectus“ pasibaigus, atsisakė savo turėtų teisių į šį objektą.  

8.6.                      Kadangi pasibaigus nuomos sutarčiai paliktų daiktų tolesnio naudojimo ir disponavimo santykiai buvo sureglamentuoti rašytinėje nuomos sutartyje, norint juos pakeisti buvo būtinas rašytinis susitarimas. Trečiasis asmuo ir jo atstovas savo rašytiniuose ir žodiniuose paaiškinimuose nenurodė kas konkrečiai sudarė tariamą žodinį pasaugos sandorį, nors įrodinėjant žodinį sandorį tarp juridinių asmenų reikėtų apklausti liudytojais konkrečius fizinius asmenis, kurie, veikdami juridinių asmenų vardu, tokį sandorį sudarė. Kaip matyti iš nuomos sutarties ir Juridinių asmenų registro duomenų, tokį susitarimą iš UAB „Litectus“ pusės galėjo sudaryti tik direktorius G. G., kuris yra Latvijos Respublikos pilietis ir gyventojas arba jo įgaliotas asmuo. Iš UAB ,,KlasJet“ pusės tariamą pasaugos sutartį turėjo sudaryti V. K., kuris vadovavo bendrovei nuo 2013-09-30 iki 2017-09-06, tačiau atsakovė ir trečiasis asmuo neteikė prašymo apklausti minėtus asmenis liudytojais šioje byloje, nors ketina įrodinėti minėtų asmenų vadovaujamų įmonių neva sudarytą žodinį sandorį. Byloje nebuvo apklaustas nei vienas liudytojas, kuris būtų patvirtinęs žodinio sandorio sudarymo faktą, o atsakovo ir trečiojo asmens UAB ,,KlasJet“ atstovai byloje patvirtino, kad jie patys tos tariamos žodinės sutarties nesudarinėjo, o jos sudarymo faktas jiems neva yra žinomas iš kitų įmonių darbuotojų, kurių apklausti byloje liudytojais jie neprašė.

8.7.                      Pagal UAB „Litectus“ ir UAB ,,KlasJet“ 2014-01-14 sudarytos nuomos sutarties 9.5. punktą ,,Visi pranešimai (informacija) siunčiami pagal šią sutartį turi būti rašytiniai ir laikomi tinkamai įteiktais: jeigu siunčiama registruotu laišku (laikoma, kad adresatas gauna pranešimą per 3 darbo dienas po išsiuntimo dienos) arba, jeigu siunčiama faksimilinio ryšio priemonėmis (gavus išsiuntimo patvirtinimą) arba išsiuntus šalies buveinės (gyvenamosios vietos) adresu ir įteikus šalies atstovui pasirašytinai, arba kitomis priemonėmis užregistravus išsiunčiamą pranešimą“. Abiejuose raštuose adresatu nurodytas UAB „Litectus“ direktorius, bet jis nėra įvardintas, nenurodytas jo adresas, kuriuo pranešimas siunčiamas. UAB „Litectus“ direktoriumi buvo G. G., t. y. Latvijoje gyvenantis ir dirbantis asmuo, kuris vadovavo įmonei iki 2018-06-14, kuomet buvo paskirtas bendrovės likvidatorius. Abu pranešimai datuojami prieš 2018-06-28 nuomos sutarties sudarymą, o antrojo tariamo pranešimo išsiuntimą ir derybas dėl nuomos sutarties sudarymo skiria tik vienas mėnuo. UAB ,,KlasJet“ 2020-02-18 raštas įrodo, kad UAB ,,KlasJet“ surašydama šį raštą kažkokiu būdu sugebėjo netgi faktiškai patikrinti patalpų vidų, kurios 2020-02-18 jau priklausė ieškovei ir buvo išnuomotos kitam asmeniui, atitinkamai turėjo žinoti ir apie patalpų savininko pasikeitimą, nes tai buvo nurodyta viešame Nekilnojamojo turto registre.

9.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „KlasJet“ atsiliepime prašė atsakovės apeliacinį skundą tenkinti – pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė tuo, kad:

9.1.                      Bylos nagrinėjimo metu rašytiniais įrodymais buvo pagrįsta bei įrodyta, kad nuomos sutarties 9.9 punkte išdėstytas tikrovės neatitinkantis ieškovės patvirtinimas, kuriuo ieškovė siekė sukurti įspūdį neva stalas yra jos nuosavybė, tačiau taip nėra ir niekada nebuvo. Vienintelis teisėtas stalo savininkas yra trečiasis asmuo.

9.2.                      Ieškovė siekia suklaidinti teismą ir nutyli atsakovės apeliaciniame skunde paaiškintą faktą, jog, remiantis sutarties 3.5 punkto nuostatomis, UAB „Litectus“ stalą galėjo parduoti tik prieš trisdešimt dienų registruotu paštu apie tokį ketinimą įspėjusi trečiąjį asmenį ir tik aukciono būdu. UAB „Litectus“ tokio įspėjimo trečiajam asmeniui nepateikė. Jau vien todėl toks tariamas stalo perleidimo iš UAB „Litectus“ ieškovei sandoris yra negaliojantis ir neteisėtas. Teismas negalėjo stalo nuosavybės klausimo nevertinti ir neanalizuoti, kadangi tai svarbi aplinkybė sprendžiant netesybų (sutartinės atsakomybės taikymo) klausimą.

9.3.                      Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo nurodė, kad neturi turtinių pretenzijų nei ieškovei, nei atsakovei, kadangi atsiėmė jai priklausantį turtą, kuris nebuvo sugadintas. Šioje situacijoje neegzistuoja galimybė, kad ieškovė galėjo patirti kokių nors nuostolių.

9.4.                      Sutinka su atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad sprendimu atsakovės atžvilgiu buvo pritaikytos baudinės netesybos. Teismas sudarė sąlygas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, nes priteisė netesybas už daikto, kuris ieškovei nepriklausė ir kurį pasiėmė teisėtas jo savininkas, tariamą praradimą. Nuomos sutarties 9.9 punkto sąlyga nuo jos pasirašymo momento buvo neįgyvendinama ir neįvykdoma, nes atsakovė negalėjo saugoti neegzistuojančios ieškovės turtinės teisės ir atsisakyti stalą perduoti teisėtam jo savininkui (kuris nuosavybę įrodė rašytiniais dokumentais). Nuomos sutarties sąlyga prieštarauja CK 6.3 straipsnio 1 ir 4 dalims, todėl, priimdamas sprendimą, teismas ja remtis byloje neturėjo pagrindo.

9.5.                      Ieškovė į nuomos sutartį įtraukdama 9.9 punktą veikė nesąžiningai. Ieškovė neįrodinėjo privalomų sutartinės atsakomybės sąlygų. Teismas, priimdamas sprendimą, padarė tą pačią klaidą. Teismas nepagrįstai nevertino esminės aplinkybės – stalo nuosavybės, kadangi jos nenustačius nėra įmanoma tinkamai spręsti ir dėl netesybų.

9.6.                      Trečiasis asmuo ir atsakovė yra savarankiški juridiniai asmenys, vykdantys visiškai skirtingas veiklas. Kiekviena iš šių įmonių turėjo ir turi savo savarankišką valdymo struktūrą, o trečiojo asmens vadovybė, kaip ir atsakovės, savarankiškai priima visus sprendimus dėl klausimų, kurie nepriskirti akcininkų kompetencijai. Trečiasis asmuo nurodė, kad du kartus 2018-02-28 ir 2018-05-14 raštu kreipėsi į UAB „Litectus“ prašydama laikytis susitarimo sąlygų ir sudaryti sąlygas pasiimti trečiajam asmeniui priklausantį turtą. Pridėti registruotos siuntos duomenys ir dokumentai, rodantys, kad abu raštai buvo adresuoti ir išsiųsti UAB „Litectus“ sutartyje nurodytais adresais.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai

 argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

12.       Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-03 galutinio sprendimo, kuriuo 2020-04-08 preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas.

Dėl esminių bylos aplinkybių

13.       2014-01-14 UAB „Litectus“ (nuomotojas) ir UAB „VERSLO SKRYDŽIAI“ (šiuo metu pavadinimas UAB „KlasJet“) (nuomininkas) sudarė nuomos sutartį Nr. SMO-2014/01-01 dėl patalpų esančių (duomenys neskelbtini). Nuomos sutarties terminas 36 mėnesiai (4 punktas). Šalys susitarė, kad Bendrųjų sąlygų 3.5 punktas yra keičiamas taip: „3.5 <...> Nuomininko turtas, kuris neiškraustytas iš patalpų, jų grąžinimo momentu arba nuomotojui perimant patalpų valdymą, gali būti perduotas saugoti nuomininko sąskaita ir/arba ne anksčiau kaip po 30 dienų nuo nuomotojo įspėjimo Nuomininkui pateikimo dienos nuomininko vardu gali būti parduodamas aukciono būdu ir/arba sunaikinamas (8.8 punktas) (dokumento registracijos Nr. DOK-95309).

14.       2017-02-10 susitarimu nuomos sutarties terminas pratęstas iki 2017-03-31 (dokumento registracijos Nr. DOK-95309).

15.       2017-10-20 preliminariąja sutartimi, kuri sudaryta tarp UAB „Litectus“ (būsimas pardavėjas) ir MB Projektų koordinavimo centro (būsimas pirkėjas), sutarta, kad:

15.1.                      Būsimas pardavėjas įsipareigoja sudaryti pagrindinę sutartį ir pagrindine sutartimi parduoti būsimam pirkėjui, o būsimas pirkėjas įsipareigoja sudaryti pagrindinę sutartį ir pagrindine sutartimi nupirkti iš būsimo pardavėjo: negyvenamąją patalpą – prekybos patalpą, esančią (duomenys neskelbtini) (toliau vadinama – Daiktas1) ir 6/275 dalis negyvenamosios patalpos – parkingo, (duomenys neskelbtini) (toliau vadinama – Daiktas 2) (2.1 punktas)

15.2.                      Preliminariosios sutarties 7.2.8 punkte nurodyta, kad <...> pagrindinės sutarties sudarymo metu <...> Daikte 1 yra kilnojamieji daiktai: priešgaisrinė ir apsauginė signalizacijos, patalpų kondicionavimo sistema, vertikalios žaliuzės, virtuvės baldai ir įranga, taip pat buvusių Daikto2 nuomininkų paliktos dvi sieninės spintos bei priimamojo stalas, kurie bus parduodami kartu su daiktais už bendrą kainą, nurodytą sutarties 4.1 punkte (dokumento registracijos Nr. DOK-74199).

16.       2017-11-28 pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Litectus“ pardavė, o MB Projektų koordinavimo centras įgijo anksčiau preliminariojoje sutartyje nurodytą turtą.

16.1.                      Sutarties 6.2.2 punkte nurodyta, kad daiktai yra teisėtai įgyti ir už juos yra pilnai atsiskaityta, jie nepadovanoti ir kitaip neperleisti tretiesiems asmenims, neįnešti į jungtinę veiklą, neįkeisti, neišnuomoti, nesuteikti panaudai, teisė naudotis, valdyti ir disponuoti daiktais neatimta ir neapribota. Pardavėjo žiniomis nėra jokių trečiųjų asmenų, kurie galėtų reikšti savo teises ir/ar pretenzijas į daiktus (6.2.3 punktas).

16.2.                      Sutarties 6.2.9 punktas numato, kad pardavėjo atstovas pareiškė, patvirtina ir garantuoja, kad <...> daikte1 yra kilnojamieji daiktai: priešgaisrinė ir apsauginė signalizacijos, patalpų kondicionavimo sistema, vertikalios žaliuzės, virtuvės baldai ir įranga, taip pat buvusių Daikto2 nuomininkų paliktos dvi sieninės spintos bei priimamojo stalas, kurie perleidžiami kartu su daiktais už bendrą kainą, nurodytą Sutarties 4.1 punkte (e. b. 1 t. 104-127 b. l.).

17.       UAB „KlasJet“ 2018-02-28 raštu Nr. KJ-SD-2018/30 ir 2018-05-14 raštu Nr. KJ-SD-2018/50, adresuotu UAB „Litectus“, prašė sugrąžinti įmonei nuosavybės teise priklausantį turtą – recepcijos stalą ir šviestuvus (dokumento registracijos Nr. DOK-95309 9-10 priedai; dokumento registracijos Nr. DOK-87146).

18.       Ieškovė (nuomotojas) ir atsakovė (nuomininkas) 2018-06-28 sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį pagal kurią:

18.1.                      Nuomotojas įsipareigoja suteikti nuomininkui sutarties 1.2 straipsnyje nurodytas negyvenamąsias patalpas laikinai valdyti ir naudotis jomis už užmokestį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį ir kitus mokėjimus bei vykdyti kitus įsipareigojimus žemiau nurodytomis sąlygomis, tvarka ir terminais (1.1 punktas);

18.2.                      Patalpos yra išnuomojamos kaip nuomininko biuras ir su tuo susijusioms reikmėms (1.3 punktas).

18.3.                      Patalpose nuomos terminui paliekamas nuomotojui nuosavybės teise priklausantis nestandartinis stalas, užfiksuotas prie šios sutarties pridedamoje nuotraukoje (nuotraukose). Nuomininkas šios sutarties galiojimo metu turi teisę naudotis šiuo stalu bei privalo užtikrinti jo saugumą ir vientisumą. Šalys patvirtina, jog stalo vertė 8 000 Eur. Šalys aiškiai susitaria, jog nuomininkas bet kuriuo atveju (įskaitant atsitiktinio žuvimo ar sugadinimo atvejus) yra atsakingas už stalo praradimą ar sugadinimą ir visais atvejais privalo atlyginti nuomotojui stalo remonto/atkūrimo išlaidas (stalo sugadinimo atveju) arba stalo vertę (stalo praradimo atveju) (9.9 punktas).

18.4.                      Šalys patvirtina, jog visos sutarties sąlygos šalių buvo pilnai aptartos ir suderintos individualiai, t. y. atskirai buvo aptarta ir suderinta kiekviena sutarties sąlyga (9.10 punktas).

19.       Į bylą teiktas susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad šalys derino sutarties sąlygas. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovei grąžinus išsinuomotas patalpas ieškovei, jose nebuvo ginčo stalo.

20.       Teikti įrodymai apie UAB „KlasJet“ išlaidas, susijusias su stalo gaminimu. Ginčo stalas įtrauktas į UAB „KlasJet“ ilgalaikio turto balansą (dokumento registracijos Nr. DOK-95309 4-6, 8 priedai).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

21.       Kaip minėta, atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti.

22.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime sprendė, kad: i) ieškovė neprašo pripažinti ją stalo savininke, negina savo, kaip galimo daikto savininko teisių; ii) ieškovė, vadovaudamasi nuomos sutarties 9.9 punktu, prašo iš atsakovės priteisti netesybas už stalo praradimą; iii) teismas, neišeidamas už ieškinio reikalavimų ribų, nenustatinėja stalo savininko, o tik pasisako dėl atsakovės pareigos atlyginti nuostolius ieškovei; iv) atsakovė byloje neteikė priešieškinio, kuriame ginčytų nuomos sutarties 9.9 punkto nuostatą ar pačią nuomos sutartį; v) ieškovė nereiškia reikalavimo trečiajam asmeniui grąžinti stalą, todėl šalių paaiškinimai dėl galimo stalo savininko nelaikomi turinčiais reikšmę netesybų priteisimui ir dėl stalo savininko byloje nesprendžiama.

23.       Ieškovas turi teisę pasirinkti bei pareigą tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-701/2020 24 punktą).

24.       Teisinis ginčo santykių kvalifikavimas turi būti atliekamas pagal nustatytas faktines aplinkybes dėl visų pareikštų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-701/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismo pareiga teisiškai kvalifikuoti ginčo šalių santykius nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020, 21 punktas).

25.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007; 2012 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; kt.).

26.       Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai pagal faktinį ieškinio pagrindą sprendė dėl atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės (ne)taikymo pagal ginčo šalių sudarytos sutarties 9.9 punkto nuostatas.

27.       Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

28.       CK

29.       Byloje buvo pareikštas tik ieškovės turtinis reikalavimas priteisti iš atsakovės 8 000 Eur pagal šalių sudarytą sutartį. Vertinant ieškinio faktinį pagrindą ir sudarytą sutartinę 9.9 punkto nuostatą, pažymėtina, kad: i) pirmosios instancijos teismas nesprendė stalo nuosavybės klausimų; ii) bylos medžiaga patvirtina, kad stalas sutarties sudarymo metu buvo, tačiau grąžinus ieškovei patalpose stalo jau nebuvo; iii) nuomininkė (atsakovė) turėjo teisę naudotis šiuo stalu bei užtikrinti jo saugumą ir vientisumą; iv) šalys susitarė dėl stalo vertės – 8 000 Eur bei numatė nuomininko atsakomybę už stalo praradimą ar sugadinimą (atlyginti stalo vertę).

30.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal ieškovės ieškinio reikalavimo dalyką dėl atsakovės (nuomininkės) sutartinės civilinės atsakomybės (ne)taikymo galima pasisakyta ir nesprendžiant klausimo dėl stalo savininko, nors pripažintina, kad tarp ginčo šalių kyla ir ginčas dėl stalo nuosavybės, tačiau materialių reikalavimų, siejamų su savininko teisių gynimu ar stalo nuosavybės nustatymu, byloje nebuvo pareikšta.

31.       Taigi vertinant ieškovės reikalavimo pagrindą ir dalyką darytina išvada, kad aplinkybė, kas yra stalo savininkas (dar kartą pažymėtina, kad tokio klausimo pirmosios instancijos teismas nesprendė ir dėl to nebuvo pareikšta reikalavimą), neturi esminės įtakos pasisakant dėl sutartinės atsakomybės atsakovės atžvilgiu (ne)taikymo pagal sutarties 9.9 punkto nuostatas, o dėl civilinės atsakomybės (ne)taikymo galima pasisakyti ir neišsprendus klausimo dėl daikto savininko. Šiuo atveju reikia skirti du civilinės teisės institutus – daiktinę teisę, kuri aktuali sprendžiant klausimą dėl daikto savininko, ir sutarčių teisę, kuri aptariamu atveju aktuali vertinant civilinės atsakomybės nuostatas. Tuo pačiu pažymėtina, kad byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvavo ir atsakovės įvardijamas tikrasis daikto savininkas UAB „KlasJet“, tačiau šis subjektas savarankiškų reikalavimų byloje taip pat nepareiškė.

32.       Apeliaciniame skunde teigiama esą teismas turėjo ex officio įvertinti sutarties 9.9 punkto sąlygą bei jos galiojimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovės (apeliantės) teiginiais nesutinka.

32.1.                      Pagal CK 6.224 straipsnį sutartis ar jos sąlyga gali būti pripažinti negaliojančia CK pirmosios knygos nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014).

32.2.                      Sutartis gali būti pripažinta niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu tuomet, kai ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015; kt.).

32.3.                      Sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, privatinėje teisėje dominuoja dispozityvus, bet ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, todėl, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamuoju pagrindu, būtina nustatyti, ar yra toks visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija. Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014).

32.4.                      Sandorių negaliojimo institutas taikytinas tuo atveju, kai sprendžiama, ar sutartis sudaryta teisėtai. Atitinkamai, taikant CK 1.80 straipsnio 1 dalį, sprendžiama, ar sutarties sudarymas joje šalių sutartomis sąlygomis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Teisėtai sudarytos sutarties vykdymas (neįvykdymas, netinkamas vykdymas) iš principo negali prieštarauti imperatyviosioms įstatymo normoms. Tai, kad sutartis vykdoma nesilaikant jos teisėtų sąlygų, reiškia sutarties pažeidimą, bet ne sandorio negaliojimą. Taigi sandorių negaliojimo institutas negali būti taikomas sutarties pažeidimo atveju, nes tai neatitiktų sandorių negaliojimo paskirties.

32.5.                      CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutarties privalomumo principas – teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šis principas nusako sutarties reikšmę ir jos svarbą sutarties šalims. Tai reiškia, kad, skirtingai nei įstatymas, kuris nustato privalomas elgesio taisykles neapibrėžtam asmenų ratui, sutartimi pagal suderintą šalių valią nustatomos tik šalims privalomos elgesio taisyklės ir bendru šalių sutarimu prisiimti įsipareigojimai dėl jos sąlygų vykdymo prilygsta įstatymui. Sutartis, net kaip įstatymo galią turintis susitarimas ją sudariusioms šalims, negali prieštarauti imperatyviosioms teisės normoms, tačiau pati sutartis negali būti laikoma imperatyviąja teisės norma. CK 6.189 straipsnio 1 dalies normoje sutarties ir įstatymo sutapatinimu siekiama sureikšminti sutarties vykdytinumą, tačiau šiuo principu negali būti remiamasi tuomet, kai sprendžiama dėl sutarties negaliojimo, nes sutarties vykdymo pažeidimas negali lemti sutarties negaliojimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-19 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-684/2019).

33.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad: i) nei atsakovė, nei trečiasis asmuo savarankiškų reikalavimų byloje nereiškė; ii) byla pagal jos faktinį pagrindą ir pareikštą reikalavimą taip pat yra dispozityvaus pobūdžio; iii) ginčas kyla tarp juridinių asmenų; iv) spręstas sutartinės civilinės atsakomybės pagal šalių sudarytą sutartį klausimas; iv) byloje apskritai nebuvo spręstas nuosavybės klausimas, todėl aptariamu atveju sprendžiant klausimą dėl atitinkamos šalių sudarytos sutarties sąlygos (ne)tinkamo vykdymo nebuvo pagrindo ex officio vertinti šalių sudarytos sutarties 9.9 punkto sąlygą ir ją pripažinti negaliojančia. Toks pats aiškinimas taikytinas ir dėl 2017-11-28 pirkimo–pardavimo sutarties, kuri sudaryta tarp UAB „Litectus“ ir MB Projektų koordinavimo centro, 6.2.9 punkto nuostatos (e. b. 1 t. 104-127 b. l.).

34.       Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo sprendimui galėjo taikyti šalių sudarytos sutarties 9.9 punkto nuostatą bei sprendė dėl civilinės atsakomybės. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai, taip pat tarp šių sąlygų egzistuojantis priežastinis ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

35.       CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.205 straipsnyje nurodyta, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).

35.1.                      CK 6.256 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pasisakant dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, pažymėtina, kad nuomininkė (atsakovė), kaip sudarytos sutarties šalis, įsipareigojo: a) naudotis paliktu stalu, b) užtikrinti jo saugumą ir vientisumą; c) būti atsakinga už stalo praradimą ar sugadinimą. Į bylą teikti įrodymai patvirtina, kad pasibaigus nuomos sutarčiai stalo patalpose nebuvo. Tokios aplinkybės leidžia konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus pagal sudarytos sutarties sąlygas (CK 6.246 straipsnis).

35.2.                      CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

35.2.1.                      Šalys pačios sutartyje patvirtino stalo vertę 8 000 Eur ir susitarė, kad  nuomininkas (atsakovė) bet kuriuo atveju (įskaitant atsitiktinio žuvimo ar sugadinimo atvejus) yra atsakingas už stalo praradimą ar sugadinimą ir visais atvejais privalo atlyginti nuomotojui stalo remonto/atkūrimo išlaidas (stalo sugadinimo atveju) arba stalo vertę (stalo praradimo atveju) (9.9 punktas). Aptariamu atveju atsakovei neįvykdžius sutartinės pareigos išsaugoti stalą darytina išvada, kad jai kilo pareiga už prievolės netinkamą įvykdymą sumokėti netesybas.

35.2.2.                      Dėl konkretaus netesybų dydžio teismas pasisakys žemiau.

35.3.                      Būtent tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir sutartyje numatytų netesybų yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014 ir joje nurodytą praktiką).

35.4.                      CK 6.248 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo yra kaltas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 4 dalis nustato, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo arba netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodė, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita.

35.4.1.                      Tuo pačiu pasisakant dėl nurodytos sąlygos pažymėtina, kad: i) UAB „Jet Maintenance Solutions“ ir UAB „KlasJet“ yra susijusios įmonės; ii) atsakovė, žinodama savo sutartinį įsipareigojimą, taip pat aplinkybę, kad ginčo stalą pasiėmė UAB „KlasJet“ apie tokias aplinkybes apskritai neinformavo ieškovės.

36.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos medžiaga bei nustatytos aplinkybės patvirtina visų sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų nustatymą.

37.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad: i) ieškovė ir atsakovė aiškiai sutarė dėl netesybų praradus stalą dydžio, šio netesybų dydžio atsakovei neginčijant, teismas sprendė galiojant sutartyje nenuginčytai pareigai atsakovei sumokėti 8 000 Eur vertę; ii) ieškovė ir atsakovė aiškiai susitarė dėl netesybų praradus stalą, todėl šalių paaiškinimai dėl galimo stalo savininko nelaikytini turinčiais reikšmę netesybų priteisimui.

38.       Iš 2021-10-12 teismo posėdžio garso įrašo girdėti, kad atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė mažinti priteistinų nuostolių dydį iki faktiškai patirtų (stalo pagaminimo išlaidos) (garso įrašo laikas 30:33 iki 31:50), todėl sutiktina su atsakove ta apimtimi, kad teismo posėdžio metu buvo pareikštas prašymas dėl nuostolių (netesybų) mažinimo.

39.       Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalies nuostatas netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos yra vienas iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų bei sutartinės civilinės atsakomybės forma. CK 6.189 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Tai reiškia, kad šalims laisva valia sudarius sutartį, jos sąlygos, įskaitant ir įsipareigojimus sumokėti savo kontrahentui atitinkamas netesybas sutarties pažeidimo atveju, tampa joms privalomomis ir turi būti vykdomos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.

40.       Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).

41.       CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti netesybas, kai jos yra neprotingai didelės arba kai prievolė yra iš dalies įvykdyta. Aptariamuose straipsniuose yra nustatyta ir netesybų mažinimo riba – teismas gali sumažinti netesybas tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tačiau kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK nustatyta žemutinė netesybų mažinimo riba nereiškia, jog netesybos turi sutapti su minimaliais ar įrodytais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009), nes teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, neįvykdytos prievolės terminą, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-145/2012).

42.       Pasisakant dėl šių aplinkybių taip pat pažymėtina, kad: i) į bylą teikti įrodymai patvirtina, kad šalys derėjosi dėl tam tikrų sutarties sąlygų; ii) šalių sutartyje numatyta suma yra aiškiai įvardinta, kas leidžia daryti išvadą, kad ji yra individualiai aptarta; iii) sutarties sąlyga sieja juridinius asmenis; iv) atsakovei turtas buvo perduotas, ji nurodytos stalo vertės neginčijo, o klausimą dėl turto vertės ir netesybų dydžio iškėlė tik tada, kai pati pažeidė atitinkamas sutarties sąlygas; v) atsakovė į bylą teikė išlaidas dėl stalo gaminimo, tačiau stalo gaminimo išlaidos bei pati stalo, kaip atitinkamo objekto,  vertė yra skirtingas sąvokos. Šiuo atveju pats stalas yra unikalus kūrinys, pagamintas panaudojus orlaivio detales, todėl nėra pagrindo mažinti priteistinos sumos ieškovei, ją susiejant tik su stalo pagaminimo išlaidomis; vi) šalys sudarytos sutarties 9.10 punkte patvirtinimo, kad visos sutarties sąlygos šalių buvo pilnai aptartos ir suderintos individualiai, t. y. atskirai buvo aptarta ir suderinta kiekviena sutarties sąlyga; vii) pirmosios instancijos teismas priteisė tą sumą, kuri buvo nurodyta sutartyje, pagal sudarytos sutarties sąlygas stalas buvo prarastas, todėl privaloma atlyginti nuomotojui stalo vertę (stalo praradimo atveju) (9.9 punktas). CK 6.147 straipsnio nuostata taip pat numato, kad piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti (1 dalis). 

43.       Dėl išdėstytų aplinkybių sutartyje numatytų bei ieškovei priteistų netesybų nėra pagrindo vertinti kaip baudinių bei atitinkamai jas mažinti iki atsakovės nurodomo dydžio (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvados, kad sutartyje numatytų (netesybų) sumokėjimas, nustačius sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, būtų nesąžiningas šalių atžvilgiu.

44.       Kiti proceso dalyvių dėstomi argumentai (dėl pasaugos sutarties žodinio susitarimo ir pan.) vertinant byloje pareikštus reikalavimus neturi esminės įtakos teisingam procesinio sprendimo priėmimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

45.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

46.       Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

47.       CPK

48.       Atsižvelgiant į priimamą teismo procesinį sprendimą, atsakovei nėra pagrindo priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) apeliacinėje instancijoje (CPK 93 straipsnis).

49.       Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas iš apelianto (atsakovės). Ieškovė teikė įrodymus apie patirtas 931,70 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Įvertinant priimamą teismo sprendimą, Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, ieškovei priteistina iš atsakovės 931,70 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje (CPK 93 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei MB Projektų koordinavimo centrui, j. a. k. 304673869, 931,70 Eur (devynis šimtus trisdešimt vieną eurą 70 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje iš atsakovės UAB „Jet Maintenance Solutions“, j. a. k. 300869952.

Teisėjai                                                                                            Irmantas Šulcas

                                                                                                         Žilvinas Terebeiza

                                                                                                         Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė