Civilinė byla Nr. 3K-3-297/2010
Procesinio
sprendimo kategorijos:
128.11;
129.19.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 22 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės ir
Birutės Janavičiūtės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo
civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens
R. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 7 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės
Astos Rimaitės Žičkuvienės prašymą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto
patvirtinimo ir suinteresuoto asmens skolininko R. B. skundą dėl neteisėtų
antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė,
išieškotojas A. Š., R N.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėja antstolė Asta Rimaitė
Žičkuvienė kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti turto pardavimo iš
varžytynių aktą. Ji pardavė iš varžytynių skolininkui R. B. priklausantį
garažą.
Suinteresuotas asmuo R. B. skundžia antstolės
veiksmus ir prašo pripažinti įvykdytas turto varžytynes negaliojančiomis. Jo
nuomone, varžytynės yra neteisėtos, nes antstolė pardavė skolininko turtą
mažesne nei rinkos kaina, pažeisdama iš varžytynių parduodamo turto vertės
nustatymą reglamentuojančias teisės normas. Be to, skola išieškoma tik iš jo, o
garažas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir sutuoktinei N. B.,
todėl skolininko turto dalis turėjo būti atidalyta.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Klaipėdos miesto
apylinkės teismas 2009 m. spalio 12 d. nutartimi pareiškėjos antstolės A. R.
Žičkuvienės prašymą tenkino ir patvirtino 2009 m. gegužės 27 d. turto pardavimo
iš varžytynių aktą, o suinteresuoto asmens skolininko R. B. skundo
dėl antstolės veiksmų netenkino.
Teismas nurodė, kad
skolininkas pareiškė prieštaravimą dėl antstolės nustatytos jo turto kainos
turto arešto akte, tačiau tokiu atveju turėjo sumokėti už turto vertinimo
ekspertizę, o jis to nepadarė. Skolininkas nenurodė, kokia suma turėjo būti
įkainotas parduodamas garažas, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog
antstolės nustatyta garažo kaina yra per maža. Byloje nėra duomenų, jog
skolininkas būtų prašęs skirti ekspertizę ne visiems areštuotiems daiktams
įkainoti, bet tik tam tikriems objektams. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą,
kad antstolė pagrįstai nepaskyrė ekspertizės.
Pasisakydamas dėl
argumento, kad parduotas garažas priklausė ne tik skolininkui, bet ir jo
sutuoktinei, teismas pažymėjo, kad pagal CK
3.88 straipsnio 3 dalį turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių
nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai
turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip
bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji
jungtinė nuosavybė. Nekilnojamojo turto registre parduotas garažas nuosavybės
teise buvo registruotas tik R. B. vardu, įrašo apie
bendrąją jungtinę nuosavybę nėra, todėl šis turtas laikytinas asmenine jo
nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Šios asmeninės nuosavybės prezumpcijos
nenuginčijus teisme, visi, įskaitant antstolį, turi jos laikytis. Byloje nėra įrodymų,
patvirtinančių, kad skolininkas kreipėsi į teismą dėl nurodytos prezumpcijos nuginčijimo.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad antstolė
neprivalėjo pasiūlyti skolininkui ir jo sutuoktinei kreiptis į teismą dėl turto
atidalijimo.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
2010 m. sausio 7 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009
m. spalio 12 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios
instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu
skundu suinteresuotas asmuo R.
B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą ir atmesti
antstolės prašymą patvirtinti turto pardavimo iš
varžytynių aktą. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 682
straipsnio, reglamentuojančio turto vertės
nustatymą ir ekspertizės skyrimą, nuostatas. Teismai neatsižvelgė į tai,
kad skolininkas antstolei pateikė prieštaravimus dėl įvertinto turto kainos,
tačiau antstolė pati nesiėmė jokių veiksmų turtui dar kartą įvertinti, bet
pateikė reikalavimą sumokėti 12 700 Lt už ekspertizę. Kadangi tokios sumos
skolininkas nepajėgė sumokėti, tai buvo pažeistos jo teisės į teisingos kainos
nustatymą. Antstolė, neatsižvelgdama į parduodamo garažo rinkos vertę, nustatė
per mažą jo kainą ir pažeidė vykdymo proceso šalių turtinius interesus bei CPK
681 straipsnio 1 dalį.
2.
Iš varžytynių parduotas garažas įgytas 2002 m. spalio 14 d., skolininkui
gyvenant santuokoje. Pagal CK 3.88 straipsnį turtas, įgytas po santuokos
sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine
jų nuosavybe. Kadangi skola išieškoma tik iš kasatoriaus, tai antstolė
privalėjo vadovautis CPK 667 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais ir
pasiūlyti išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės
dalyviams kreiptis su prašymu į teismą
dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe,
nustatymo.
Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u
o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl parduodamo iš varžytynių turto įvertinimo
Teismo sprendimo vykdymo stadijoje
įgyvendinamos sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl
vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens,
kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų
apsaugai. Dėl to antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo
interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso
dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo (2002 m. gegužės
9 d. įstatymo Nr. IX-876 redakcija) 3 straipsnio 1 dalis).
Šie proporcingumo ir interesų derinimo
principai taikytini, atliekant visus vykdymo veiksmus, taip pat ir įkainojant
areštuotą turtą pagal CPK 681 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d.
nutartis civilinėje byloje A. G., V.
G. v. antstolė R. Stašenienė, M. K., O. P., trečiasis asmuo uždaroji akcinė
bendrovė „BTA draudimas“, ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009).
CPK
681 straipsnyje
nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad
skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto
nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones
apie turto vertę. Taigi pagal įstatymą
vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai
artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Pagal Turto ir
verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus
turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė –
apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo
dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir
norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi
sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių
bei interesų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje
teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto
įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija,
o teisingas, įstatymo reikalavimus
atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios
tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne
apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų
padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB
„Siccum“ v. antstolis L. Gudeika, M. M., D. G., V. V., ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007;
2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje D. B.,
R. B. v. antstolė B. Palavinskienė, J. V., J. K., A. K., AB Sampo
bankas, VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m.
balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. G., V. G. v. antstolė R. Stašenienė, M. K., O. P.,
trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „BTA draudimas“, ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009;
kt.).
Proporcingumo ir interesų derinimo principų
laikymąsi turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina ir galimybė išieškotojui
bei skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio
pareiga į ją atsižvelgti. Be to, skolininkui ir išieškotojui suteikta teisė
prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui. CPK 681 straipsnio
1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas
prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių
dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas
ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi
prieš skiriant ekspertizę įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas,
būtinas ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms apmokėti (CPK 682 straipsnio 3
dalis).
Byloje
nustatyta, kad kasatorius pateikė antstoliui prieštaravimą dėl visų antstolio
areštuotų turto objektų vertės, abstrakčiai nurodydamas, kad jų visų rinkos
vertė didesnė. Kasatoriui buvo pateiktas pasiūlymas įmokėti visų areštuotų ir
įkainotų turto objektų ekspertizei atlikti reikalingą sumą – 12 700 Lt. Kasatorius šios sumos nesumokėjo, neprašė nuo
jos sumokėjimo atleisti ar skirti ekspertizę tik tam tikriems turto objektams.
Tokiu atveju, kai prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės
pareiškęs skolininkas ar išieškotojas nurodytos sumos už ekspertinį turto
vertinimą nesumoka, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto
vertei nustatyti (CPK 682 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad antstolis pats
sprendžia dėl ekspertizės reikalingumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra
konstatavęs, kad antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio
subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne
įstatymo suteiktomis teisėmis, antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka
jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB
„Siccum“ v. antstolis L. Gudeika, M. M., D. G., V. V., ir kt., bylos
Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje UAB „JGK statyba“
v. AB „Lithun“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2008).
Antstolis skirti ekspertizę savo
iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio
1 dalis). Dėl to vienas iš pagrindų, kai antstolis savo iniciatyva turėtų
skirti ekspertizę to prašiusiam asmeniui nesumokėjus ekspertizės išlaidų – jei
to asmens pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto
įvertinimo. Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys
argumentai, juos patvirtinantys
įrodymai. Byloje nustatyta, kad įvertindamas turtą antstolis rėmėsi
Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie šio turto vertę, atsižvelgė į
objekto vietą, turto naudojimo apribojimus, išieškotojo nuomonę. Minėta, kad
kasatoriaus antstoliui pateiktas prieštaravimas dėl turto vertės buvo bendro
pobūdžio, nurodant, kad visų turto objektų vertė per maža, nepateikiant ne tik
kitokią turto rinkos vertę patvirtinančių įrodymų, bet ir nesutikimo su nustatyta
verte argumentų bei savo nuomonės dėl turto vertės (tokie duomenys nepateikti
ir teismui). Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui
keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai
naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis
bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu
ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 393
straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis byloje A. L. ir kt. v. antstolė D. Milevičienė,
bylos Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m.
kovo 5 d. nutartis byloje D. R.
v. A. D. ir antstolis D. Bliznikas, bylos Nr. 3K-3-79/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis
byloje antstolis A. Selezniovas v.
S. Mažeikienės turistinė įmonė „Vilnis“, bylos Nr. 3K-7-1/2007).
Kolegija konstatuoja, kad kasatorius, tiek pateikdamas nemotyvuotą
prieštaravimą dėl nustatytos turto objektų rinkos vertės, tiek nesumokėdamas už
ekspertizės atlikimą ir nesiekdamas šio klausimo sprendimo (atleidžiant nuo
mokesčio, atliekant tik tam tikrų turto
objektų ekspertizę ar pan.), bendradarbiavimo pareigos nevykdė. Dėl to kolegija
sprendžia, kad antstolis, šiuo atveju pats neturėdamas abejonių dėl turto
rinkos vertės ir kasatoriui nesumokėjus už ekspertizės atlikimą neskirdamas
turto vertei nustatyti ekspertizės, savo diskrecijos teise naudojosi tinkamai.
Kasatoriaus
argumentas, kad netinkamą garažo įkainojimą rodo ir tai, jog varžytynėse
garažas parduotas už gerokai didesnę kainą,
nei nustatyta jo rinkos vertė, taip pat atmestinas. Visų pirma, varžytynių esmė
lemia, kad varžytynėse
parduodamo turto pradinė kaina nebūtinai lygi turto pardavimo kainai (CPK 713 straipsnis). Be
to, didesnės pradinės parduodamo daikto kainos nustatymas savaime nereiškia, kad varžytynėse daiktas bus
parduotas už atitinkamai didesnę kainą nei tuo atveju, jei bus nurodyta mažesnė
pradinė kaina. Turto pardavimas už kainą, net ir gerokai didesnę už pradinę
varžytynių kainą, skolininko interesų nepažeidžia, nes turto pardavimas už kuo didesnę
kainą naudingas ne tik išieškotojui, bet ir skolininkui, nes tokiu atveju
padengiama didesnė skolos dalis, o padengus visą skolą, dalis už parduotą turtą
gautų pinigų grąžinama skolininkui. Kasatorius skundo negrindžia tuo, kad
kaina, už kurią turtas parduotas varžytynėse, yra neatitinkanti jo rinkos
vertės, o tik nurodo šį argumentą kaip patvirtinantį, jog turto vertei
nustatyti buvo reikalinga ekspertizė. Taigi net ir tuo atveju, jei pradinė
kaina būtų nustatyta per maža, varžytynėse turtą pardavus už kainą, tenkinančią
kasatorių, tai nebūtų pakankamas pagrindas netvirtinti varžytynių akto.
Dėl turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, teisinio statuso
Išieškojimo
nukreipimo į asmeninį vieno iš sutuoktinių turtą ar į bendrą sutuoktinių
turtą eiliškumas priklauso nuo prievolės
pobūdžio. Priklausomai nuo prievolės
pobūdžio jos gali būti vykdomos: iš bendro sutuoktinių turto - bendros
prievolės (CK 3.109 straipsnis); iš asmeninio sutuoktinių turto- asmeninės
prievolės (CK 3.112 straipsnis); bendros prievolės, kai abu
kreditoriai yra solidarieji skolininkai, o kreditorių reikalavimams patenkinti
bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 straipsnis); iš bendro turto
sutuoktinio dalies- asmeninės prievolės,
jei asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti
(CK 3.112 straipsnis). Prievolės pobūdžio, kartu turto, į kurį bus
galima nukreipti išieškojimą, teisinio statuso, nustatymas yra teismo
prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje pagal antstolė N. Šiugždaitė v. K. J., T. O., V. O.,
bylos Nr. 3K-7-242/2009).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20
d. nutarime civilinėje byloje R. A.
v. A. A., bylos Nr.
3K-P-186/2010, konstatavo, kad sandorį
su vienu iš sutuoktinių sudaręs kreditorius gali remtis prievolės uždarumu (tik
sandorį sudariusių šalių teisiniu ryšiu) reikalaudamas, kad ją asmeniškai
įvykdytų sandorį sudaręs sutuoktinis. Dėl to tais atvejais, kai sandoris
sudarytas tik su vienu sutuoktiniu, priklausomai nuo kreditoriaus valios,
prievolė gali būti pripažįstama asmenine sandorį sudariusio sutuoktinio
prievole ir išieškoma iš jo asmeninio turto, o tokio turto nepakankant – iš
bendro turto jam tenkančios dalies. Nagrinėjamoje byloje teismo įsakymu skola
priteista tik iš kasatoriaus, ginčo dėl prievolės pobūdžio nėra. Vadinasi, šiuo
atveju išieškojimas pirmiausia turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto,
ir tik tokio turto nepakankant – iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise
turimo turto jo dalies.
Po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu
įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokio turto savininkai yra abu
sutuoktiniai. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, kaip viešame
registre turi būti išviešinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės
savininkai – turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė,
savininkais viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, arba turi
būti įrašas, kad tai bendroji jungtinė nuosavybė. Tačiau viešame registre
pateikiant informaciją apie sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės
subjektus gali susidaryti situacija, kad santuokoje įgytas bendrosios jungtinės
sutuoktinių nuosavybės teise turtas išviešintas ne kaip bendroji jungtinė
sutuoktinių nuosavybė.
Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija pažymėjo, kad sutuoktinių turto
registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises
nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma
nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir
3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo
taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą (kai
nutraukiama santuoka ir dalijamas turtas) ar spręsdamas tarp jų kilusius
ginčus, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3
dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88
straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės
20 d. nutarimas civilinėje byloje R. A.
v. A. A., bylos Nr.
3K-P-186/2010).
Tačiau, vertinant
viešojo registro informaciją trečiųjų asmenų požiūriu svarbus ir kitas aspektas
– trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų lūkesčių apsauga. Būtent tokia yra esminė
viešojo registro funkcija, nes tretieji asmenys teisiniuose santykiuose su
sutuoktiniais be registro duomenų dažniausiai neturi daugiau informacijos apie
tai, ar konkretus turtas yra asmeninė, ar bendroji jungtinė sutuoktinių
nuosavybė.
Aukščiausiasis
Teismas yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai
turtas yra išviešintas viešame registre ir nesilaikyta įstatymo reikalavimų
bendrosios jungtinės nuosavybės išviešinimui (sutuoktinių nuosavybės teise
valdomo turto savininkais nenurodyti abu sutuoktiniai arba savininku nurodytas
vienas iš sutuoktinių, o turtas nepažymėtas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių
nuosavybė), tretieji asmenys, kurių interesais yra viešinama informacija, gali
remtis viešo registro duomenimis, kad tai asmeninis turtas to asmens, kurio
vardu jis išviešintas, arba per teismą reikalauti pripažinimo, kad turtas yra
bendroji jungtinė nuosavybė, ir taip pagrįsti nuosavybės teisės pripažinimo ar
(ir) kitokius reikalavimus (nustatyti skolininko turto dalį, atidalyti dalį,
priteisti turto dalį, spręsti dėl naudojimo tvarkos ir kt.) (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6
d. nutartis civilinėje byloje O. K.
ir kt. v. V. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-453/2008). Viešo registro informacija
paneigiama teismo sprendimu. Viešo registro duomenimis
besivadovaujantys asmenys be teismo sprendimo, kuriuo turtas būtų pripažintas
sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, negali nesivadovauti viešo registro
informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m. kovo 30 d. nutartis
civilinėje byloje V. S. v. notaras M. Stračkaitis, bylos Nr. 3K-3-522/2007).
Turtas, kurio
pardavimą iš varžytynių ginčija kasatorius, viešame registre neišviešintas kaip
bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jis įregistruotas tik kasatoriaus
vardu, įrašo apie bendrąją jungtinę nuosavybę nėra. Nei areštavus turtą, nei
paskelbus apie būsimas varžytynes kasatorius antstoliui neteikė informacijos
apie tai, kad turtas viešame registre išviešintas neteisingai. Tokių duomenų
neteikė ir kasatoriaus sutuoktinė, nors byloje nustatyta, kad ji buvo informuota
apie areštuotą turtą ir varžytynių paskelbimą. Tokiais veiksmais sutuoktiniai
patvirtino, kad nekelia ginčo dėl viešojo registro duomenų teisingumo, todėl
antstolis neturėjo pagrindo jais nesivadovauti.
Nagrinėjamu atveju kasatorius, pats būdamas atsakingas už teisingą nekilnojamojo
turto nuosavybės teisės išviešinimą ir po turto areštavimo neginčijęs turto
teisinio statuso, įvykus varžytynėms būtent netinkamu išviešinimu grindžia reikalavimą
netvirtinti varžytynių akto. Toks kasatoriaus elgesys vertintinas kaip
nesąžiningas, neatitinkantis bendradarbiavimo su antstoliu ir kitais vykdymo
proceso dalyviais standartų bei veikiantis prieš greitą teismo sprendimo
įvykdymą, tai reiškia ir proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principų,
kurie taikomi ir vykdymo procese, pažeidimą. Šiame kontekste pažymėtina ir
tokia svarbi aplinkybė, kad kasatoriaus
sutuoktinė, kurios turtinės teisės galėtų būtų pažeistos, jei būtų nustatyta,
kad parduotas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, antstolio veiksmų
neskundžia.
Teismas, prieš
tvirtindamas varžytynių aktą, patikrina,
ar buvo laikytasi teisės normų reikalavimų, susijusių su turto areštavimu bei
jo įkainojimu, vykdymo procese dalyvaujančių bei kitų suinteresuotų asmenų
teisių apsauga, varžytynių organizavimu ir vykdymu, bei netvirtina tokio akto,
jeigu nustatomi esminiai pažeidimai, dėl kurių turto pardavimo iš varžytynių
aktas vėliau galėtų būti pripažįstamas negaliojančiu (CPK 725 straipsnio
4 dalis). Kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju antstolio
veiksmai, turto teisinį statusą nustatant viešojo registro duomenų pagrindu ir nesiūlant
išieškotojui ar bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą dėl
sutuoktinių turto dalies nustatymo (CPK 667 straipsnis), nelaikytini
neteisėtais ir sudarančiais pagrindą
netvirtinti varžytynių akto.
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu kasacinės instancijos teisme
Rengiantis
bylos pagal kasatoriaus pateiktą skundą nagrinėjimui kasacine tvarka, buvo
patirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – 60,08 Lt (2010 m.
birželio 22 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų
įteikimu). Netenkinant kasacinio skundo, šios išlaidos iš kasatoriaus
priteisiamos valstybei (CPK 88, 93, 96 straipsniai).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 88, 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1
dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 7 d.
nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti
iš R. B. (a. k. duomenys neskelbtini) valstybei
60,08 Lt (šešiasdešimt litų 8 ct)
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja
nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Birutė Janavičiūtė
Egidijus
Laužikas