Civilinė byla Nr. e2-1382-823/2017

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00684-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.8.2.; 3.4.3.5.6

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Tankūnai“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Būrai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-458-264/2017, kuria teismas nutraukė atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tankūnai“ bankroto bylą, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ginčas byloje kilęs dėl įmonės bankroto bylos nutraukimo pagrindų ir bankroto administratoriaus teisės į administravimo išlaidas bei administratoriaus atlyginimą.
2. Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 26 d. nutartimi UAB „Tankūnai“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Būrai“. 2016 m. sausio 20 d. nutartimi teismas patvirtino BUAB „Tankūnai“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, pagal kurį bendra trijų bendrovės kreditorių (V. S., R. J. S. ir A. S.) reikalavimų suma yra 1 724,37 Eur. Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutartimi UAB „Tankūnai“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
3. Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukti BUAB „Tankūnai“ akcininkai Rimtautas A. G. ir G. G..
4. Trečiasis asmuo R. A. G. kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti BUAB „Tankūnai“ bankroto bylą. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismui 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-871-192/2016 taikius restituciją ir UAB „Laksija“ reorganizavimo proceso metu perduotus žemės sklypus grąžinus BUAB „Tankūnai“, įmonė tapo moki. Be to, 2016 m. gruodžio 18 d. pašto perlaidomis yra padaryti mokėjimo pavedimai kreditoriams tiesiogiai, t. y. visiškai padengti jų kreditoriniai reikalavimai. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra sąlygos nutraukti BUAB „Tankūnai“ bankroto bylą.
5. BUAB „Tankūnai“ bankroto administratorė UAB „Būrai“ nesutiko su prašymu. Nurodė, kad pagal ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai atlyginamos bankroto administravimo išlaidos. BUAB „Tankūnai“ 2016 m. kovo 10 d. pirmojo kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtintas bankroto administratorės atlyginimas – 25 000,00 Eur plius PVM, ir bankroto administravimo išlaidos – 15 000,00 Eur plius PVM, o taip pat įtrauktos ir kitos galimos faktinės išlaidos. Kreditoriams neatsisakius turimų reikalavimų, bankroto byla gali būti nutraukta tik tuomet, kai pati BUAB „Tankūnai“ atsiskaitys su visais kreditoriais ir administratorė teismui pateiks tai įrodančius dokumentus. Šiuo metu įmonė dar nėra atsiskaičiusi su kreditoriais, todėl bankroto byla negali būti nutraukta.
6. Kreditoriai R. J. S., A. S. ir V. S. nesutiko su prašymu. Nurodė, kad kreditorių reikalavimai BUAB „Tankūnai“ bankroto byloje nėra padengti, jie neperleido tretiesiems asmenims turimų reikalavimų bei neatsisakė jų, todėl BUAB „Tankūnai“ bankroto byla negali būti nutraukta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 6 d. nutartimi nutraukė atsakovės UAB „Tankūnai“ bankroto bylą, įpareigojo UAB „Tankūnai“ sumokėti bankroto administratorei UAB „Būrai“ 4 000 Eur administratorės atlyginimą ir 5 843,50 Eur administravimo išlaidoms padengti, įpareigojo bankroto administratorę UAB „Būrai“, įsiteisėjus nutarčiai, UAB „Roberus“ grąžinti 9 000 Eur varžytynių dalyvio mokestį, priteisė iš BUAB „Tankūnai“ bankroto administratorės UAB „Būrai“ 700 Eur bylinėjimosi išlaidų R. A. G..
8. Atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-728-370/2017 pateiktus išaiškinimus bei į tai, kad ĮBĮ nenustatytas draudimas trečiajam asmeniui atsiskaityti su kreditoriais, kai toks atsiskaitymas nepadidina bankrutuojančios įmonės nemokumo, mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius, teismas sprendė, kad BUAB „Tankūnai“ akcininkas R. A. G. turi teisę už bendrovę atsiskaityti su bendrovės kreditoriais.
9. Teismas nustatė, kad BUAB „Tankūnai“ akcininkas  2016 m. spalio 31 d., 2016 m. gruodžio 17 d., 2017 m. sausio 27 d., 2017 m. vasario 15 d., 2017 m. gegužės 18 d. atliko pinigines perlaidas įmonės kreditoriams, taip pat mokėjimo nurodymais pervedė 1 724,37 Eur sumą į BUAB „Tankūnai“ banko sąskaitą. Teismo vertinimu, šie akcininko veiksmai rodo jo siekį atsiskaityti su įmonės kreditoriais ir tuo pagrindu nutraukti įmonės bankroto bylą. Gautos lėšos bendrovei nesukuria jokių turtinių įsipareigojimų ar kitokių  privalomų vykdyti teisinių prievolių, neapsunkina įmonės padėties, priešingai – palengvina įmonės padėtį ir sudaro prielaidas bankroto procedūrų tikslams pasiekti, t. y. atsiskaityti su kreditoriais. Nors teisės aktai konkrečiai neįpareigoja įmonės akcininko atsiskaityti su kreditoriais, tačiau ĮBĮ to nedraudžia. Šie BUAB „Tankūnai“ akcininko veiksmai, teismo vertinimu, atitinka geros moralės  nuostatas, teisingumo, protingumo principus, bei ĮBĮ įtvirtintus bankroto procedūros tikslus.
10. Teismas pažymėjo, kad susidariusi situacija, kai nuo 2016 m. spalio 31 d. įmonės akcininkas  sudaro visas galimybes atsiskaityti su kreditoriais akcininko pervestomis lėšomis, tačiau bankroto administratorė nepasinaudoja šia galimybe, o kreditoriai atsisako priimti akcininko atliktas tiesiogines pinigines perlaidas, kuriomis padengiami jų bankroto byloje patvirtinti finansiniai reikalavimai, negali būti  teisinga ir toleruotina. Esant galimybei ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu nutraukti bankroto bylą, tačiau to nedarant, nepagrįstai didinamos administravimo išlaidos, delsiama atsiskaityti su kreditoriais.
11. Teismas sprendė, kad BUAB „Tankūnai“ bankroto byla nutrauktina ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, įpareigojant bankroto administratorę iš akcininko R. A. G. 2017 m. gegužės 24 d. mokėjimo nurodymu į BUAB „Tankūnai“ banko sąskaitą pervestų 1 724,37 Eur lėšų atsiskaityti su kreditoriais V. S. – 1 524,37 Eur, A. S. – 100 Eur, R. J. S. – 100 Eur.
12. Teismas pažymėjo, kad, nors bankroto administratorė nurodė, jog iš akcininko pervestų lėšų, vadovaujantis ĮBĮ 36 straipsnio nuostatomis, ji turi pirmumo teisę į administravimo išlaidas, tai prieštarautų ĮBĮ įtvirtintai bankroto proceso paskirčiai ir jo esmei. Bankroto bylos nutraukimo atveju administravimo išlaidų bei bankroto administratorės atlyginimo klausimas spręstinas atsižvelgiant į bankroto administratorės atliktų veiksmų apimtį administruojant įmonę bei pateiktus įrodymus dėl patirtų administravimo išlaidų.
13. Teismas nustatė, kad BUAB „Tankūnai“ pirmojo kreditorių susirinkimo, įvykusio 2016 m. kovo 10 d., metu kreditoriai nusprendė patvirtinti BUAB „Tankūnai“ administravimo išlaidų sąmatą nuo teismo nutarties iškelti BUAB „Tankūnai“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2015 m. lapkričio 6 d.) iki BUAB „Tankūnai“ išregistravimo iš juridinių asmenų registro ir/arba bankroto bylos nutraukimo ĮBĮ 27 straipsnyje numatytais pagrindais: bankroto administratoriaus atlyginimą – 25 000,00 Eur plius PVM ir bankroto administravimo išlaidas – 15 000,00 Eur plius PVM, o taip pat kitas galimas išlaidas pagal faktą. 2016 m. kovo 10 d. tarp bankroto administratorės UAB „Būrai“ ir BUAB „Tankūnai“ sudaryta pavedimo sutartis, kurios 3.1 punkte nustatytas bankroto administratorės atlyginimo dydis – 25 000 Eur plius PVM.
14. Pareiškėjas (įmonės akcininkas) R. A. G. neneigia bankroto administratorės teisės gauti administravimo išlaidas bei bankroto administratorės atlyginimą, tačiau nesutinka su šių išlaidų dydžiais. 2017 m. gegužės 23 d. teismo posėdyje pareiškėjo atstovas nurodė, kad pareiškėjas sutinka su 6 000 Eur dydžio administravimo išlaidų atlyginimu. Tame pačiame teismo posėdyje pareiškėjas sutiko padengti ir dvigubas administravimo išlaidas, t. y. bendrai 12 000 Eur.
15. Teismas pažymėjo, kad nors 2016 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkime buvo patvirtintas 25 000 Eur plius PVM administratorės atlyginimas, tačiau, kadangi bankroto byla yra nutraukiama, administratorei nebereikės atlikti didelės dalies numatytų darbų, susijusių su įmonės likvidavimo ir išregistravimo procedūromis, todėl atitinkamai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į bankroto administratorės atliktų veiksmų apimtį bei elgesį vykdant bankroto procedūras, teismo vertinimu protinga, sąžiningai bankroto administratorės atlyginimo suma yra 4 000 Eur.
16. Teismas, atlikęs skaičiavimus pagal pateiktas sąskaitas faktūras, 2016 m. gruodžio 30 d. suderinimo aktą, nustatė, kad administravimo išlaidos sudaro 5 843,50 Eur. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, nors vykusių teismo posėdžių metu bankroto administratorei buvo ne kartą išaiškinta, kad ji patirtų administravimo išlaidų dydį pagrįsti rašytiniais įrodymais, tačiau bankroto administratorė nepateikė daugiau jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų didesnių išlaidų egzistavimą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad pagrįsta administravimo išlaidų suma yra 5 843,50 Eur.
17. Teismas taip pat nustatė, kad 2017 m. sausio 16 d. baigėsi BUAB „Tankūnai“ turto varžytynės Nr.131139. Paskelbtas laimėtojas – UAB „Roberus“ (į. k. 302937291). Bankroto administratorė neginčijo aplinkybės, kad buvo gautas 9 000 Eur varžytynių dalyvio mokestis. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad UAB „Roberus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti BUAB „Tankūnai“ bankroto administratorę UAB „Būrai“ atšaukti BUAB „Tankūnai“ turto varžytynes Nr. 131139 ir grąžinti ieškovei UAB „Roberus“ 9 000 Eur varžytynių dalyvio mokestį (civilinės bylos Nr.e2-2195-264/2017). Iš UAB „Roberus“ pateiktų priedų nustatyta, kad bankroto administratorė 2017 m. balandžio 28 d. raštu nurodė, jog, teismui bylą nutraukus, įsiteisėjus tokiai nutarčiai, varžytynių dalyvio mokestis ieškovei (UAB „Roberus“) bus grąžintas.   Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas įpareigojo bankroto administratorę UAB „Būrai“, įsiteisėjus nutarčiai nutraukti BUAB „Tankūnai“ bankroto bylą, grąžinti UAB „Roberus“ 9 000 Eur varžytynių dalyvio mokestį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. Atskiruoju skundu atsakovės BUAB „Tankūnai“ bankroto administratorė UAB „Būrai“  prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti trečiojo asmens R. A. G. prašymą dėl BUAB „Tankūnai“ bankroto bylos nutraukimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismas nutraukė bankroto bylą bendrovei, kurios mokumas nėra atkurtas. Tai, kad bankroto administratorei pavyko laimėti bylą ir sugrąžinti bendrovei turtą, jokiu būdu nereiškia, kad įmonės mokumas jau savaime yra atkurtas. Mokumas būtų atkurtas tik tuo atveju, jei turtas būtų parduotas ir būtų atsiskaityta su kreditoriais. Šiuo atveju neįvyko nei viena, nei kita. Tai, kad bendrovei sugrąžinto turto vertė, tikėtina, yra gerokai didesnė, nei patvirtintų kreditorių reikalavimų suma, jokiu būdu nereiškia, kad įmonė tapo moki. Niekas nežino, už kokią sumą realiai gali būti ir bus parduotas turtas, todėl tik gavus pirkimo kainą būtų galima kalbėti apie mokumo atkūrimą.
2. Nutraukdamas bankroto bylą teismas sukūrė tokią situaciją, kai bankroto administratorė ir kreditoriai dėl savo pinigų turės kreiptis į antstolius. Tai iš esmės prieštarauja ĮBĮ nuostatoms ir bankroto proceso esmei. Negali būti sukuriama situacija, kai prie nemokumo privedusiems asmenims dar kartą suteikiama teisė valdyti tą pačią bendrovę su tuo pačiu turtu, tikintis, kad šį kartą šie asmenys nepiktnaudžiaus ir atsiskaitys su kreditoriais. Būtent tokia situacija sukurta dabar, nes, trečiajam asmeniui vėl perėmus bendrovės valdymą, niekas nedraudžia tuoj pat bendrovės turtą perleisti kitiems asmenims. Tuomet bendrovė vėl taps nemoki ir administratorius su kreditoriais bus priversti savo teises ginti ir pinigus atgauti per teisminius procesus, inicijuodami tiek priverstinio išieškojimo bylas, tiek sandorių ginčijimus, tiek ir tokios pačios bankroto bylos iškėlimą bendrovei antrą kartą.
3. Bankroto proceso pabaiga reiškia, kad baigiasi visi ginčai, atstatomas įmonės mokumas ir bendrovė gali dirbti toliau. Šiuo atveju nieko panašaus nėra ir negalima tikėtis, kad bus. Bankroto procese turi būti ginami sąžiningi kreditoriai ir nenuskriaudžiamas bankroto administratorius, tačiau teismas sukūrė situaciją, kai kreditoriai savo pinigų turės laukti ir priverstinai išieškoti, nors bankroto administratorė patį bankroto procesą finansavo išimtinai savo lėšomis.
4. Teismo teiginys, kad ĮBĮ nenustatytas draudimas trečiajam asmeniui atsiskaityti su kreditoriais, kai toks atsiskaitymas nepadidina bankrutuojančios įmonės nemokumo, mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius, šiurkščiai pažeidžia ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatą ir visiškai paneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, pagal kurią minėtame straipsnyje nustatytas draudimas taikytinas ir trečiajam asmeniui, kuris ima vykdyti bankrutuojančios įmonės prievoles be kreditoriaus sutikimo po bankroto bylos iškėlimo.
5. ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalis leidžia perleisti kreditorių reikalavimus kitam asmeniui, tačiau tai turi būti padaryta atskiru susitarimu, esant kreditoriaus pritarimui ir nustatytomis sąlygomis, o ne vienašališkai bet kurio trečiojo asmens nuožiūra. Tik gavus kreditorių sutikimą, jų reikalavimai bankroto byloje būtų perleisti trečiajam asmeniui, kuris įstotų į kreditorių vietą. Kadangi byloje nėra įrodymų apie tai, kad kreditoriai būtų perleidę trečiajam asmeniui R. A. G. kreditorinius reikalavimus, pripažintina, kad trečiasis asmuo negalėjo už BUAB „Tankūnai“ įvykdyti jokių prievolių kreditoriams.
6. Trečiojo asmens atsiskaitymai su kreditoriais buvo atliekami pašto perlaidomis. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad šias pašto perlaidas kreditoriai būtų priėmę. Priešingai, kreditoriai teismui paaiškino, kad tokie trečiojo asmens pinigų perdavimai pašto perlaidomis negali reikšti jų turimų reikalavimų perleidimo ar atsisakymo nuo jų ir prašė teismo netenkinti trečiojo asmens prašymo nutraukti bankroto bylą.
7. Pats teismas nutartimi pripažino, kad su kreditoriais faktiškai nebuvo atsiskaityta, nes nutartimi įpareigojo bankroto administratorę iš akcininko R. A. G. 2017 m. gegužės 24 d. mokėjimo nurodymu pervestų lėšų į BUAB „Tankūnai“ sąskaitą atsiskaityti su kreditoriais. Atsižvelgiant į tokį teismo įpareigojimą, susidaro faktinė situacija, kuomet kreditoriai turėtų kreiptis į teismą ir reikalauti, kad bankroto administratorė atsiskaitytų su jais, jei pastaroji vengtų tai padaryti. Tuomet kreditoriai vėl taptų kreditoriais kitose bylose. Negalima tokia situacija, kai teismas nutraukia bankroto bylą, įpareigodamas bankroto administratorę atsiskaityti su kreditoriais.
8. Nutartimi pažeistos įstatymo nuostatos dėl prioritetinio administravimo išlaidų atlyginimo bankroto administratoriui. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalį pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų. Tai reiškia, kad administravimo išlaidos yra atlyginamos anksčiau, nei tenkinami kreditorių reikalavimai. Jeigu kreditorių reikalavimai galėtų būti tenkinami pirmiau, nei administravimo išlaidų sumokėjimas, susidarytų situacija, kai bankroto byla galėtų būti nutraukta faktiškai neatsiskaičius su bankroto administratoriumi. Aplinkybė, jog teismas nutartimi įpareigojo BUAB „Tankūnai“ sumokėti bankroto administratorei administravimo išlaidas ir atlyginimą, reiškia, kad bankroto administratorė taps BUAB „Tankūnai“ kreditore ir privalės kreiptis į teismą, kad UAB „Tankūnai“ su ja atsiskaitytų.
9. Jei ne BUAB „Tankūnai“ buvusių akcininkų veiksmai, dėl kurių buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir uždrausta vykdyti turto varžytynes, turtas jau būtų parduotas už laimėtojo pasiūlytą 130 500 Eur sumą, administravimo išlaidos būtų sumokėtos ir atsiskaityta su kreditoriais, o likusi suma būtų grąžinta buvusiems įmonės akcininkams. Pasitraukus varžytynių laimėtojui, turtas gali būti niekada nerealizuotas ir įmonė neturės lėšų atsiskaityti su kreditoriais.
10. Teismas neteisėtai sumažino BUAB „Tankūnai“ kreditorių susirinkimo patvirtintą bankroto administratorės atlyginimą ir administravimo išlaidas. Kreditoriai susirinkimo metu patvirtino ne mėnesinį, o vienkartinį atlyginimą administratorei. Be to, kreditorių susirinkime buvo numatyta, kad patvirtinta administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo suma mokama arba iki įmonės išregistravimo, arba iki bankroto bylos nutraukimo pagal ĮBĮ 27 straipsnį. Todėl teismas, nutraukdamas UAB „Tankūnai“ bankroto bylą, neturėjo pagrindo mažinti administravimo išlaidų sąmatoje patvirtintų sumų.
11. Bankroto administratorė pateikė teismus duomenis apie patirtas išlaidas ir sugaištą laiką. Bankroto administratorės dėka, teismo sprendimu panaikinus buvusių įmonės akcininkų neteisėtus sandorius, įmonei buvo sugrąžintas turtas. Bankroto administratorė yra juridinis asmuo, todėl atlyginimas jai turi būti mokamas didesnis, nes įmonės darbuotojams yra mokami atlyginimai.
12. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 „Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“. Šis nutarimas įsigaliojo 2016 m. gegužės 1 d., tai yra po bankroto bylos UAB „Tankūnai“ iškėlimo ir po bankroto administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo pirmajame kreditorių susirinkime.
13. Teismas neteisingai apskaičiavo administravimo išlaidų sumą. Teismas nurodė, kad įkainis pagal bankroto administratorės ir advokatų kontoros sudarytą 2015 m. gruodžio 30 d. teisinių paslaugų sutartį ir 2015 m. gruodžio 30 d. susitarimą yra 5 400 Eur plius PVM. Tačiau teismas neapskaičiavo šios sumos su PVM. Bendra administravimo išlaidų suma turėtų būti 6 977,53 Eur, o ne 5 843,50 Eur.
14. Teismas, įpareigodamas bankroto administratorę grąžinti varžytynių laimėtojui UAB „Roberus“ jo sumokėtą dalyvio mokestį, peržengė bankroto bylos nagrinėjimo ribas, nes dėl šio klausimo iškelta ir nagrinėjama kita civilinė byla.
19. Trečiasis asmuo R. A. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą nesutinka su skundu ir prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Šiuo metu UAB „Tankūnai“ yra moki, kadangi jos buvę pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės. Byloje yra įrodymai, kad BUAB „Tankūnai“ įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimui yra grąžinti 5 žemės sklypai, kurių vertė yra nuo 102 000 iki 122 000 Eur, t.y. beveik 80 kartų didesnė už kreditorinius reikalavimus.
2. Byloje yra įrodymai, kurie patvirtina, kad 2017 m. gegužės 24 d. mokėjimo pavedimu į BUAB „Tankūnai“ sąskaitą yra sumokėta 1 724,37 Eur, kurie atitinka šioje bankroto byloje patvirtintą kreditorinių reikalavimų sumą. Bankroto administratorei yra pateiktas prašymas iš šių lėšų skubiai atsiskaityti su įmonės kreditoriais, pervedant jiems pinigus proporcingai kiekvienam pagal atitinkamai patvirtintus kreditorinius reikalavimus ir iki 2017 m. gegužės 30 d. pateikti teismui tai įrodančius dokumentus bei kreiptis su prašymu dėl bankroto bylos nutraukimo. AB „Lietuvos paštas“ pažyma patvirtina, kad du kreditoriai – R. J. S. ir A. S., jau yra gavę pinigus ir jų kreditoriniai reikalavimai yra visiškai patenkinti.
3. Bankroto administratorė, turėdama įrodymus, kad su kreditoriais atsiskaityta, privalėjo pati kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo, o to nedarydama piktnaudžiauja teise. Teismo nutartimi nurodyta 9 843,50 Eur suma artimiausiu metu bus įmokėta į depozitinę sąskaitą ir iš karto išmokėta bankroto administratorei, įsiteisėjus ginčijamai nutarčiai.
4. Nagrinėjamoje byloje bankroto administratorės tikslas yra aiškiai prieštaraujantis bankroto procedūros tikslams – patenkinti kreditorių reikalavimus ir kiek įmanoma išsaugoti bankrutuojančios įmonės turtą, nes visomis priemonėmis siekiama, kad visas BUAB „Tankūnai“ turtas, kurio vertė yra apie 120 000 Eur, būtų parduotas. Teismas pagrįstai nurodė, kad ĮBĮ nenustatytas draudimas trečiajam asmeniui atsiskaityti su kreditoriais, kai toks atsiskaitymas nepadidina bankrutuojančios įmonės nemokumo.
5. Apeliantė netinkamai aiškina ĮBĮ 27 straipsnio nuostatas dėl bankroto bylos nutraukimo. Minėtame straipsnyje nėra sąlygos, kad bankroto byla negali būti nutraukta, neatsiskaičius su bankroto administratoriumi. Teismas nutartimi išsprendė bankroto administratorės atlyginimo klausimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad pažeistas administravimo išlaidų prioritetas.
6. Iš esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras, patenkinti kreditorių reikalavimus ir kiek įmanoma išsaugoti skolininko turtą. Visi administratoriaus veiksmai turi būti nukreipti šiems tikslams pasiekti ir tam trukdančioms kliūtims šalinti. Bankroto administratorė veikė priešingai nurodytiems tikslams ir siekė, kad bankroto procesas tęstųsi, dėl to jai būtų mokamas nepagrįstai didelis atlyginimas. Trečiasis asmuo 2016 m. spalio 31 d. mokėjimo nurodymu pervedė BUAB „Tankūnai“ 1 725,53 Eur sumą visų kreditorių finansinių reikalavimų padengimui ir prašė bankroto administratorės inicijuoti bankroto bylos nutraukimą. Tačiau būtent bankroto administratorė tai daryti atsisakė, t. y. nesiekė operatyviai užbaigti procesą, o inicijavo ginčus siekdama gauti naudos, t. y. atlyginimą.
7. Susiformavusi teismų praktika laikosi nuoseklios pozicijos, kad esant nepagrįstai didelėms atstovavimo išlaidoms, jos yra mažinamos. Tokia analogija turėtų būti taikoma ir bankroto administravimo išlaidų atžvilgiu. BUAB „Tankūnai“ bankroto byla yra nedidelės apimties, administratorė nereiškė ieškinių įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams, įmonė turi nedaug kreditorių, bankroto procedūrų neužbaigimą lėmė išskirtinai bankroto administratorės veiksmai (neveikimas).
8. Pagal bankroto administratorės ir advokatų profesinės bendrijos Viliušis ir Astromskis 2015 m. gruodžio 30 d. teisinių paslaugų sutartį honoraras advokatui nebuvo sumokėtas. Teismo sprendimas patvirtina, kad atsakovė UAB „Tankūnai“, atstovaujama advokato R. V., su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Todėl bankroto administratorės su advokatu nuopelnai, susigrąžinant sklypus, yra pervertinti. Kadangi bankroto byla yra susijusi su viešuoju interesu, šiuo aspektu vertintina, ar protinga ir atitinkanti rekomendacijas yra išlaidų advokato pagalbai suma. Akivaizdu, kad išlaidų advokato pagalbai suma yra neproporcingai didelė, todėl visais atvejais turėtų būti sumažinta.
9. Teismas visiškai pagrįstai išsprendė dalyvio mokesčio UAB „Roberus“ grąžinimo klausimą, nes priėmė sprendimą nutraukti bankroto bylą. Apeliantė nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio 2 dalimi, nes kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog bankroto procesas neabejotinai yra susijęs su viešuoju interesu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. CPK 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų.
21. Atskirajame skunde keliami bankrutuojančios bendrovės akcininko galimybės atsiskaityti su bendrovės kreditoriais už bankrutuojančią bendrovę, ĮBĮ 27 straipsnio, numatančio bankroto bylos nutraukimo pagrindus, aiškinimo ir taikymo, bankroto bylą nagrinėjančio teismo teisės spręsti dėl administravimo išlaidų dydžio klausimai. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis atskirojo skundo ribų, pasisakys dėl šių apeliantės argumentų.

Dėl bankrutuojančios bendrovės akcininko teisės atsiskaityti su bendrovės kreditoriais

22. Apeliantė teigia, kad, iškėlus UAB „Tankūnai“ bankroto bylą, trečiasis asmuo (bendrovės akcininkas) neturėjo teisės vykdyti prievolių bendrovės kreditoriams už bankrutuojančią bendrovę. Šį savo argumentą apeliantė grindžia ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostata ir kasacinio teismo išaiškinimais civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2005, pagal kuriuos ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas įvykdyti prievoles taikytinas ir trečiajam asmeniui, kai pastarasis ima vykdyti bankrutuojančios įmonės prievoles be kreditoriaus sutikimo po bankroto bylos iškėlimo.
23. Pasisakydamas dėl šių apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, jog kasacinio teismo ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto taikymo išaiškinimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2005 buvo suformuluotas konkrečiai bylai, jį lėmė specifinės tos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2008), besiskiriančios nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių.
24. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto norma aiškintina atsižvelgiant į šios normos tikslus. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas skirtas bankrutuojančios įmonės vykdytinoms prievolėms suspenduoti tam, kad būtų apsaugoti kreditorių interesai, įmonės turtas paskirstomas proporcingai kreditorių reikalavimų dydžiui, atsižvelgiant į kreditorių eiliškumą. Taigi šios normos paskirtis – užtikrinti, kad po bankroto bylos iškėlimo būtų išsaugotas įmonės turtas, kreditorių reikalavimai tenkinami tik atlikus įstatyme nustatytas bankroto procedūras, kad būtų apsaugota įstatyme įtvirtinta aukštesnės eilės kreditorių reikalavimų tenkinimo pirmenybės teisė. Kadangi bankrutuojančios įmonės turtas tampa visiems kreditoriams dalytinu turtu, tai bankrutuojanti įmonė, tenkindama bet kurio kreditoriaus reikalavimą įvykdyti prievolę, pažeistų kitų kreditorių teises ir teisėtus lūkesčius, kad skolininkas bent iš dalies įvykdys prievoles ir jiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2008). ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatoje įtvirtintų draudimų paskirtis – užtikrinti kreditorių lygiateisiškumą bankroto proceso metu ir apriboti kreditoriams galimybę varžytis dėl įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369-421/2015).
25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta (ir apeliantė to neginčija), kad trečiasis asmuo siekė įvykdyti prievoles ne kuriam nors vienam ar pasirinktinai keliems BUAB „Tankūnai“ kreditoriams, o visiems bendrovės kreditoriams, tokiu būdu siekdamas BUAB „Tankūnai“ bankroto proceso nutraukimo ir įmonės veiklos atkūrimo. Tokia situacija, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, nepažeidžia ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto normos tikslų, kadangi šiuo atveju nei vienam iš bendrovės kreditorių nėra suteikiama nepagrįsta pirmenybė, tokiu būdu pažeidžiant likusių bendrovės kreditorių interesus. Tai, kad ĮBĮ nenustatytas draudimas trečiajam asmeniui atsiskaityti su kreditoriais, jei toks atsiskaitymas nepadidina bankrutuojančios įmonės nemokumo, nepažeidžia kreditorių lygiateisiškumo principo ir mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius, pažymima ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-728-370/2017, 2016 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-921-823/2016).
26. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad akcininkas turi materialinį interesą, kai įmonei iškelta bankroto byla, nes įmonės likvidavimo atveju jis gali gauti dalį likviduojamos įmonės turto. Šis materialinis interesas leidžia akcininkui imtis teisinio veiksmo, kuriuo siekiama įmonės bankroto proceso metu išsaugoti jos turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2009). Pagal ĮBĮ nuostatas, bendrovės akcininkai nėra visiškai nušalinami nuo bankroto procedūrų, t. y. gali teikti pasiūlymą sudaryti taikos sutartį (ĮBĮ 28 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 9 dalis), likęs įmonės turtas, atsiskaičius su kreditoriais, grąžinamas savininkams (ĮBĮ 31 straipsnio 6 punktas, 2 straipsnio 9 dalis) ir kt. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad trečiasis asmuo R. A. G., būdamas BUAB „Tankūnai“ akcininku, turi teisėtą interesą atkurti bendrovės mokumą atsiskaitant su kreditoriais ir išvengiant bendrovės turto – žemės sklypų, pardavimo. Tuo tarpu apeliantės pozicija, kad su bendrovės kreditoriais gali būti atsiskaitoma tik vieninteliu būdu – realizavus bendrovei priklausantį turtą, kurio vertė gerokai didesnė nei BUAB „Tankūnai“ kreditorių reikalavimai, ir kuris, tikėtina, reikalingas bendrovės veiklai vykdyti, neatitinka bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, vengiant nereikalingų su bankroto procesu susijusių sąnaudų, kuo greičiau patenkinti kreditorių reikalavimus ir, esant galimybei, atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, suteikiant jai galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo.
27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių argumentų ir/ar įrodymų, pateisinančių BUAB „Tankūnai“ kreditorių atsisakymą priimti atsiskaitymus iš trečiojo asmens. Toks atsisakymas motyvuojamas tik formaliu, neva ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintu, draudimu, tuo tarpu jokių argumentų, kodėl tokiu atsiskaitymu galėtų būti pažeistos kreditorių teisės, teismui nepateikta ir apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė.
28. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog trečiasis asmuo R. A. G. nagrinėjamu atveju turėjo teisę įvykdyti BUAB „Tankūnai“ prievoles visiems šios bendrovės kreditoriams, yra pagrįsta.

Dėl ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje 2 punkte įtvirtinto bankroto bylos nutraukimo pagrindo

29. Pagal ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriuo remdamasis pirmosios instancijos teismas nutraukė BUAB „Tankūnai“ bankroto bylą, bankroto byla nutraukiama, kai bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais (kreditoriumi) ir administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus.
30. Nesutikdama su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantė nurodo, kad nagrinėjamu atveju nurodyta sąlyga nėra tenkinama, kadangi su BUAB „Tankūnai“ kreditoriais nėra faktiškai atsiskaityta. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
31. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo net keletą kartų bandė atsiskaityti tiesiogiai su bendrovės kreditoriais, tačiau pastarieji tokio atsiskaitymo nepriėmė. Trečiasis asmuo taip pat pervedė atitinkamą sumą į BUAB „Tankūnai“ banko sąskaitą, prašydamas apeliantės nurodytas sumas pervesti kreditoriams, tačiau apeliantė tai daryti taip pat atsisakė. Taigi, šiuo atveju faktinis atsiskaitymas su kreditoriais neįvyko ne dėl trečiojo asmens, o dėl pačių kreditorių ir apeliantės, kuri pagal ĮBĮ nuostatas yra atsakinga už atitinkamų sumų paskirstymą kreditoriams, veiksmų. Esant tokioms aplinkybėms, ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata negali būti taikoma formaliai, reikalaujant faktinio atsiskaitymo, kuris, kaip jau minėta, nėra įvykęs dėl nuo trečiojo asmens valios nepriklausančių priežasčių. Priešingas aiškinimas leistų susidaryti situacijai, kai, bankroto administratoriui be teisinio pagrindo nevykdant savo prievolės paskirstyti įmonės lėšas kreditoriams, būtų nepagrįstai tęsiamos bankroto procedūros ir didinami administravimo kaštai. Kadangi ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantė, be kita ko, yra įpareigota pervesti į BUAB „Tankūnai“ banko sąskaitą trečiojo asmens pervestą sumą BUAB „Tankūnai“ kreditoriams, atsiskaitymo su kreditoriais klausimas, priešingai nei teigia apeliantė, yra tinkamai išspręstas.
32. Apeliantės argumentai, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis sukūrė situaciją, kuomet kreditoriai turėtų kreiptis į teismą ir reikalauti, kad bankroto administratorė atsiskaitytų su jais, jei pastaroji vengtų tai padaryti, negali būti pripažinti pagrįstais, kadangi galimu neteisėtu apeliantės elgesiu (teismo įpareigojimo nevykdymu ir atsisakymu išmokėti lėšas kreditoriams) negali būti grindžiamas neva netinkamas trečiojo asmens elgesys, įvykdant bendrovės prievoles kreditoriams. Toks galimas neteisėtas apeliantės elgesys taip pat negali būti vertinamas kaip kliūtis įmonės mokumo atkūrimui, kuris, kaip minėta, yra vienas bankroto proceso tikslų.
33. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, kreditoriui vengiant  priimti prievolės įvykdymą, įstatymas numato galimybę įvykdyti prievolę kitu būdu, pavyzdžiui, sumokant reikiamą sumą į depozitinę sąskaitą (CK 6.56 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditoriams mokėtinos sumos įmokėjimas į BUAB „Tankūnai“ banko sąskaitą šiuo atveju laikytinas tinkamu prievolės kreditoriams įvykdymu, kadangi kreditorių sąskaitoje esančios lėšos gali būti naudojamos tik teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams ĮBĮ nustatyta tvarka tenkinti (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 5 punktas).
34. Pagrindo teigti, kad su BUAB „Tankūnai“ kreditoriais nėra atsiskaityta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nagrinėjamos bylos atveju nesudaro ir bankroto administratorės nurodyta aplinkybė, kad bet koks atsiskaitymas su bendrovės kreditoriais gali būti vykdomas tik prieš tai padengus administravimo išlaidas (iš bylos duomenų matyti, kad būtent ši aplinkybė lėmė apeliantės atsisakymą išmokėti iš trečiojo asmens gautas lėšas BUAB „Tankūnai“ kreditoriams). Iš bylos duomenų matyti, kad administravimo išlaidos trečiojo asmens nebuvo padengtos kilus ginčui dėl jų dydžio, kuris taip pat buvo išspręstas ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi. Kadangi tarp bankroto administratorės ir trečiojo asmens dėl bankroto administravimo išlaidų bei bankroto administratorės atlyginimo dydžio kilęs ginčas neleido operatyviai užbaigti įmonės bankroto proceso ir nutraukti bankroto bylos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį ginčą išsprendė, juolab, kad pagal ĮBĮ nuostatas bankroto bylą nagrinėjantis teismas, nagrinėdamas skundus dėl atitinkamų kreditorių susirinkimo nutarimų, atlieka administravimo išlaidų pagrįstumo ir pakankamumo kontrolę (ĮBĮ 36 straipsnis).
35. Pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktus duomenis visa ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi priteista administravimo išlaidų suma šiuo metu yra deponuota antstolės R. G. kontoros depozitinėje sąskaitoje ir, įsiteisėjus ginčijamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai, bus nedelsiant pervesta apeliantei. Taigi, teismo patvirtintos bankroto administratorei mokėtinos sumos sumokėjimas yra užtikrintas ir apeliantės teiginys apie galimus naujus teisminius ginčus yra nepagrįstas.

Dėl administravimo išlaidų

36. ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams). Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata.
37. Administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas kreditorių susirinkime nereiškia, kad administratorius yra laisvas disponuoti sumomis, skirtomis atskirų rūšių administravimo išlaidoms padengti, ir nevaržomas pareigos atsiskaityti. Siekdamas tokių išlaidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Taigi, visais atvejais (nepriklausomai nuo kreditorių patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos dydžio) yra atlyginamos tik faktiškai patirtos administravimo išlaidos, neviršijančios kreditorių patvirtintos sąmatos ribų. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). 
38. Atsižvelgdamas į nutarties 37 punkte nurodytą praktiką, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, ginčijama nutartimi nustatydamas apeliantei mokėtiną administravimo išlaidų (išskyrus administratorės atlyginimą) sumą nepagrįstai revizavo kreditorių susirinkimo patvirtintas administravimo išlaidas. Kadangi kreditorių patvirtinta administravimo išlaidų sąmata (kreditorių patvirtintos maksimalios tam tikrų išlaidų ribos) nesuteikia bankroto administratoriui teisės į sąmatoje numatytą sumą, jei tam tikros išlaidos realiai nebuvo patirtos, spręsdamas šį klausimą pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pareikalavo iš apeliantės pagrįsti, kokios administravimo išlaidos realiai buvo patirtos ir pagrįstai priteisė apeliantei tik tokio dydžio administravimo išlaidas, kurios buvo apeliantės įrodytos (CPK 178 straipsnis). 
39. Pasisakydama dėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi priteistų administravimo išlaidų nepagrįstumo apeliantė taip pat nurodo, kad, apskaičiuodamas administravimo išlaidas, teismas neįtraukė PVM sumos nuo teisinės pagalbos išlaidų. Šis apeliantės argumentas teismo pripažįstamas nepagrįstu, kadangi pagal Mokesčių mokėtojų registro duomenis apeliantė yra PVM mokėtoja, turinti teisę į PVM atskaitą.
40. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl administravimo išlaidų dydžio, nepagrįstai į jas neįtraukė įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartimi BUAB „Tankūnai“ bankroto byloje (patikslinta Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi, civilinė byla Nr. e2-729-823/2017) iš BUAB „Tankūnai“ administravimui skirtų lėšų kreditoriams A. S., R. J. S. ir V. S. priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų, viso 344,41 Eur. Nors apeliantė teismui nepateikė įrodymų, kad šios sumos kreditoriams realiai buvo išmokėtos, akivaizdu, kad, esant tokio turinio įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui, apeliantė turi teisinę pareigą šias sumas kreditoriams išmokėti iš BUAB „Tankūnai“ administravimo lėšų, t. y. šios išlaidos neišvengiamai bus apeliantės patirtos. Atsižvelgiant į tai, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama, įtraukiant į administravimo išlaidų sumą 344,41 Eur bylinėjimosi išlaidų.
41. Nors šios nutarties 40 punkte nurodytos sumos išmokėjimas apeliantei šiuo metu nėra užtikrintas (šios nutarties 35 punktas), apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl nurodytos sumos neįtraukimo į administravimo išlaidų sumą iš dalies yra kalta pati apeliantė, neįtraukdama šios sumos į pirmosios instancijos teismui teiktą administravimo išlaidų paskaičiavimą, į papildomai priteisiamos sumos dydį, bei BUAB „Tankūnai“ turimą turtą, sprendžia, kad ši aplinkybė nesudaro pagrindo kitaip vertinti BUAB „Tankūnai“ bankroto bylos nutraukimo galimybes, nei tai jau buvo padaryta šia nutartimi.

Dėl administratorės atlyginimo

42. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalį, pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Šio straipsnio 6 dalis numato, kad nutraukus bankroto bylą ar nutraukus su administratoriumi sudarytą pavedimo sutartį, atlyginimas už suteiktas administravimo paslaugas išmokamas proporcingai atliktų darbų apimčiai.
43. Esminis apeliantės argumentas, susijęs su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi priteistu administratorės atlyginimu, yra tai, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas BUAB „Tankūnai“ kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintą administratoriaus atlyginimą, peržengė savo kompetencijos ribas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės teiginiais nesutinka.
44. Pažymėtina, kad, nors pagal ĮBĮ nuostatas teisė nustatyti bankroto administratoriaus atlyginimą priskirta kreditorių susirinkimui, teismui suteikta teisė vertinti nustatyto atlyginimo atitiktį ĮBĮ nustatytiems kriterijams kilus ginčui dėl bankroto administratoriaus atlyginimo. Šiuo atveju BUAB „Tankūnai“ kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo nustatytas atlyginimas apeliantei, teismui nebuvo apskųstas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikšminga aplinkybė yra ta, jog trečiasis asmuo, kuris yra suinteresuotas BUAB „Tankūnai“ mokumo atkūrimu ir veiklos tęstinumu, nebūdamas BUAB „Tankūnai“ kreditoriumi pagal ĮBĮ nuostatas paduoti tokį skundą neturėjo teisės, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, pagrįstai vertino trečiojo asmens argumentus dėl apeliantės atlyginimo atitikties ĮBĮ nuostatoms.
45. Byloje nustatyta, kad BUAB „Tankūnai“ pirmojo kreditorių susirinkimo, įvykusio 2016 m. kovo 10 d., metu kreditoriai nusprendė patvirtinti BUAB „Tankūnai“ bankroto administratoriaus atlyginimą – 25 000,00 Eur plius PVM, už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti BUAB „Tankūnai“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2015 m. lapkričio 6 d.) iki BUAB „Tankūnai“ išregistravimo iš juridinių asmenų registro ir/arba bankroto bylos nutraukimo ĮBĮ 27 straipsnyje numatytais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ši kreditorių susirinkimo nutarimo formuluotė prieštarauja ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalies (redakcija, galiojusi kreditorių susirinkimo metu) nuostatai, kad nutraukus bankroto bylą ar nutraukus su administratoriumi sudarytą pavedimo sutartį, atlyginimas už suteiktas administravimo paslaugas išmokamas proporcingai atliktų darbų apimčiai, atsižvelgiant į pavedimo sutarties dalies įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisingumo ir protingumo kriterijų neatitiktų situacija, kai tokio pat dydžio administratoriaus atlyginimas administratoriui būtų mokamas tiek visiškai užbaigus įmonės bankroto procedūras ir išregistravus įmonę, tiek nutraukus bankroto bylą pačioje bankroto proceso pradžioje. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalimi ir dėl apeliantės atlyginimo dydžio sprendė laikydamasis proporcingumo kriterijų.
46. Nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauja ĮBĮ 36 straipsnio redakcija (2015 m. spalio 15 d. įstatymas Nr. XII-1962). Naujos redakcijos 36 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad administratoriaus atlyginimas nustatomas atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, kuriose nustatomi rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai. Pagal 2015 m. spalio 15 d. priimto ĮBĮ 4, 5, 8, 9, 10, 11, 23, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1962 10 straipsnio 5 dalį šio įstatymo nuostatos taikomos bankroto procedūroms, pradėtoms įsigaliojus šiam įstatymui.
47. Bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas laikomas viena iš bankroto procedūrų, kuri prasideda administravimo išlaidų sąmatą pirmą kartą tvirtinant kreditorių susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmasis BUAB „Tankūnai“ kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata, įvyko 2016 m. kovo 10 d., tai yra dar iki 2015 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XII-1962 įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai pagrįstu pripažintinas apeliantės argumentas, kad nagrinėjamoje byloje neturėjo būti tiesiogiai taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimas Nr. 415 „Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“.
48. Kita vertus, kaip matyti iš ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, teismas Taisyklėse nurodytus įkainius citavo kaip orientacinius kriterijus, tuo tarpu galutinės bankroto administratorei mokėtinos sumos nustatymą nulėmė detali byloje esančių dokumentų ir bankroto administratorės realiai atliktų veiksmų analizė. Pažymėtina, kad pagal iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusios ĮBĮ 36 straipsnio redakcijos nuostatas, taip pat jų pagrindu suformuotą teismų praktiką, administratoriaus atlyginimo dydis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumą. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą. Be to, atlyginimas turėjo būti pagrįstas ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodytais specialiaisiais kriterijais: ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, parduodamo įmonės turto rūšimi ir jo kiekiu, taip pat įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumu bei jų kiekiu.
49. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atlyginimo apeliantei dydžio, visiškai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad vieninteliame teisminiame ginče, kuriame dalyvavo bankrutavusi įmonė ir kuri buvo pradėta ne pagal bankroto administratorės, o pagal BUAB „Tankūnai“  kreditorių ieškinį (civilinė byla Nr.e2-871-192/2016), BUAB „Tankūnai“ interesus atstovavo advokatas, už kurio suteiktas paslaugas apmokėta iš įmonės administravimui skirtų lėšų. Teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė ir vertino tai, kad įmonės bankroto procesas, pradėtas 2015 m. lapkričio 6 d., nuo 2016 m. spalio 31 d. buvo tęsiamas iš esmės tik dėl kilusio ginčo tarp trečiojo asmens ir apeliantės dėl administravimo išlaidų. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad BUAB „Tankūnai“ po bankroto bylos iškėlimo veiklos nevykdė, bendrovės kreditorių skaičius yra nedidelis, o bendrovės turimą turtą sudaro tik Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr.e2-871-192/2016 bendrovei grąžinti žemės sklypai, t. y. turtas, nereikalaujantis specifinės priežiūros, kurio pardavimas, nutraukus bankroto bylą, nebeturės būti organizuojamas ir vykdomas. Taigi, pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi tinkamai įvertino šios nutarties 48 punkte  nurodytus kriterijus, o atskirojo skundo argumentai nurodytų pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia.

Dėl bankroto bylos nagrinėjimo ribų peržengimo

50. Pagal ĮBĮ 27 straipsnį nutraukus bankroto bylą kartu yra užbaigiamos ir visos ĮBĮ numatytos bankroto procedūros. Pagal ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktą turto pardavimo iš varžytynių organizavimas taip pat patenka į bankroto proceso reglamentuojamas procedūras, todėl, nutraukiant bankroto bylą, yra būtina išspręsti ir vykusių varžytynių metu atliktų veiksmų užbaigimo klausimą. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, ginčijama nutartimi įpareigodamas  apeliantę grąžinti UAB „Roberus“ 9 000 Eur varžytynių dalyvio mokestį, savo kompetencijos ribų neperžengė.
51. Nors apeliantė teigia, kad dėl varžytynių dalyvio mokesčio teisme pradėtas savarankiškas teisminis ginčas, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2195-264/2017 pagal UAB „Roberus“ ieškinį dėl BAUB „Tankūnai“ bankroto administratorės įpareigojimo atšaukti BUAB „Tankūnai“ turto varžytynes ir grąžinti UAB „Roberus“ 9 000 Eur varžytynių dalyvio mokestį yra sustabdyta Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartimi iki kol įsiteisės šioje byloje ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, teismui sprendus, kad, ginčijamai nutarčiai įsiteisėjus, civilinėje byloje Nr. e2-2195-264/2017 neliktų ginčo objekto. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad apeliantės argumentas dėl kito teisminio ginčo egzistavimo nėra pagrindas ginčijamai pirmosios instancijos nutarties daliai panaikinti.

      Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartį pakeisti nustatant, kad UAB „Tankūnai“ įpareigojama sumokėti bankroto administratorei UAB „Būrai“ (į. k. 121218882)  4 000 Eur administratorės atlyginimą ir 6 187,91 Eur administravimo išlaidoms padengti.

              Kitą Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                               Goda Ambrasaitė – Balynienė