Civilinė byla Nr. 2T-55-381/2017

Teismo proceso Nr.: 2-60-3-00040-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.6.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos Baltarusijos Respublikos atviros akcinės bendrovės „NAFTAN“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities Ekonominio teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. 120-15/2015, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „LIUDVINAVAS“.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, išnagrinėjęs prašymą,

n u s t a t ė :

1. Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities Ekonominis teismas 2016 m. spalio 28 d. sprendimu, priimtu byloje Nr. 120-15/2015, nusprendė išieškoti Baltarusijos Respublikos atvirai akcinei bendrovei „NAFTAN“ (toliau – pareiškėja) iš uždarosios akcinės bendrovės „LIUDVINAVAS“ (toliau – UAB „LIUDVINAVAS“) 197 800 Eur nepagrįsto praturtėjimo, 5 760 rublių valstybinės rinkliavos išlaidų, 452,11 rublių išlaidų už vertimo paslaugas (ekvivalentas 2 764,71 Eur ir 217 Eur), viso 200 781,71 Eur. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 21 d.
2. Pareiškėja Baltarusijos Respublikos atvira akcinė bendrovė „NAFTAN“, tarpininkaujant Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities Ekonominio teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimą.
3. Lietuvos apeliacinis teismas, rengdamasis šios civilinės bylos nagrinėjimui, nustatė, kad suinteresuotam asmeniui UAB „LIUDVINAVAS“ Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartimi iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas G. Č., kuris teismo 2017 m. gegužės 30 d. pranešimu informuotas apie gautą pareiškėjos prašymą, bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, taip pat informuotas apie teisę pateikti atsiliepimą bei įrodymus, pagrindžiančius atsiliepime nurodytas aplinkybes.
4. Suinteresuoto asmens UAB „LIUDVINAVAS“ bankroto administratorius G. Č. pateiktame atsiliepime su pareiškėjos prašymu nesutiko, prašo jį atmesti.
5. Suinteresuoto asmens UAB „LIUDVINAVAS“ bankroto administratorius nesutikimas su pareiškėjos prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities Ekonominio teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos kompetentingo teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Buvusio įmonės direktoriaus A. K. (A. K.) pateiktais duomenimis 2013 m. birželio mėnesį UAB „LIUDVINAVAS“ laimėjo konkursą dėl metalo konstrukcijų dvejiems angarams gamybos ir montavimo priežiūros darbų, kurių užsakovas buvo pareiškėja Baltarusijos Respublikos įmonė „NAFTAN“. Atitinkamos didelio kiekio ir masto metalo konstrukcijos buvo gaminamos Lietuvos Respublikoje ir pristatomos į užsakovo Baltarusijos Respublikos įmonės „NAFTAN“ nurodytą objektą Baltarusijos Respublikoje. Visi darbai buvo vykdomi ir atlikti pagal grafiką, užbaigti laiku, po darbų užbaigimo užsakovui buvo pateikta visa reikalinga dokumentacija. Užsakovas jokių pretenzijų ar pastabų dėl atliktų darbų kokybės nepareiškė, pervedė UAB „LIUDVINAVAS“ likusią sutarties kainą, t. y. beveik pilnai atsiskaitė su rangovu (liko skolingas tik apie 450,00 Eur). 2014 m. vasarą dėl nežinomų priežasčių buvo areštuoti trys Baltarusijos Respublikos įmonės „NAFTAN“ aukšto rango pareigūnai, kuriuos pakeitę vadovai pradėjo tikrinti pastarųjų sudarytus sandorius. Atlikus patikrinimą buvo pareikštos pretenzijos UAB „LIUDVINAVAS“ atžvilgiu, teigiant, kad įmonė neturėjo teisės gauti paskutinio apmokėjimo pagal sutartį, kadangi nebuvo tinkamai įforminti visi sutartinių įsipareigojimų pabaigą patvirtinantys dokumentai. Su tokiomis pretenzijomis įmonė nesutiko, nes ne tik pilnai ir tinkamai atliko visus darbus, bet ir pateikė bei įformino užsakovui visus reikiamus dokumentus taip, kaip to reikalavo pats užsakovas. Tai, kad vėliau paaiškėjo, jog trūksta kažkokių dokumentų (net neaišku, kokių), nereiškia, kad dėl to kalta UAB „LIUDVINAVAS“, atlikusi visus darbus pagal sutartį ir turėjusi tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą gauti pilną sutartinį atsiskaitymą. 2016 m. sausio mėnesį UAB „LIUDVINAVAS“ vadovas A. K. buvo iškviestas į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ąjį skyrių, kur buvo informuotas, kad Baltarusijos Respublikoje vyksta ikiteisminis tyrimas ir atitinkamos užsienio valstybės institucijos yra pateikusios prašymą paimti visus su ginčo sandoriu susijusių dokumentų originalus ir perduoti kompetentingoms Baltarusijos Respublikos institucijoms, kas ir buvo padaryta. Šiai dienai nei BUAB „LIUDVINAVAS“ buvęs direktorius, nei įmonės bankroto administratorius nedisponuoja su ginčo sandoriu susijusiais dokumentais. Kadangi užsakovas Baltarusijos Respublikos įmonė „NAFTAN“ neginčija fakto, kad darbai pagal konkretų sandorį buvo atlikti tinkamai ir savalaikiai, UAB „LIUDVINAVAS“ turėjo faktinį ir teisinį pagrindą gauti sutartinį atlygį, todėl Baltarusijos Respublikos kompetentingo teismo priimtas sprendimas laikytinas nepagrįstu, neteisėtu bei nevykdytinu Lietuvos Respublikoje.
2. Baltarusijos Respublikos kompetentingo teismo priimtas sprendimas neturėtų būti pripažintas ir leistinas vykdyti Lietuvos Respublikoje, kadangi nėra objektyvių duomenų apie tai, kokie konkretūs dokumentai buvo įteikti UAB „LIUDVINAVAS“, koks jų turinys, taip pat nėra jokio oficialaus patvirtinimo apie tai, kad UAB „LIUDVINAVAS“, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą.
3. Suinteresuotas asmuo BUAB „LIUDVINAVAS“ yra bankrutuojanti įmonė, todėl pastarosios kreditorių, įskaitant ir pareiškėjo Baltarusijos Respublikos įmonės „NAFTAN“, reikalavimai negali būti vykdomi įprastinio išieškojimo per antstolį būdu (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas), o turi būti tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka. Dėl minėtos priežasties tenkinti pareiškėjos prašymo leisti vykdyti Baltarusijos Respublikos teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo.

Prašymas tenkinamas

6. Užsienio valstybių teismų sprendimai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal tarptautinių sutarčių nuostatas. Sudarydamos tarptautines sutartis, valstybės savanoriškai apriboja savo suverenitetą, prisiima viena kitos atžvilgiu tam tikrus įsipareigojimus ir išreikia pasitikėjimą viena kitos viešąja tvarka ir institucijomis, šis principinis aspektas turi būti įvertinamas aiškinant ir taikant tarptautinių sutarčių nuostatas, be to, tarptautinių sutarčių nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos jų visumos kontekste, atsižvelgiant į tikslus, kurių siekė valstybės, sudarydamos sutartį.
7. Užsienio valstybių sprendimų pripažinimo institutas yra grindžiamas principine nuostata, pagal kurią užsienio teismų sprendimai pripažįstami neperžiūrint jų esmės, t. y. teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 810 straipsnio 4 dalis). Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 5 dalis), šiomis sąlygomis valstybės iš esmės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų; jų tikslas – pamatinių pripažįstančios valstybės vidaus tvarkos nuostatų apsauga. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia ne ką kitą, kaip patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2002, 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-375/2009). Prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo diskrecijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti.
8. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992 m. spalio 20 d. sutarties Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Dvišalė sutartis) 52 straipsnyje įtvirtintas susitariančiųjų šalių teisingumo įstaigų priimtų sprendimų abipusio pripažinimo principas, o 55 straipsnyje nurodyti susitariančiosios šalies kompetentingam teismui su prašymu dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo pateikiami dokumentai. Prie minėto prašymo būtina pridėti: 1) teismo patvirtintą sprendimo nuorašą, oficialų dokumentą apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtintus vertimus.
9. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė: 1) prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities Ekonominio teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimą ir jo vertimą į lietuvių kalbą (b. l. 2, 5); 2) Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities Ekonominio teismo patvirtintą 2016 m. spalio 28 d. sprendimo nuorašą ir jo vertimą į lietuvių kalbą (b. l. 9-11, 12-17); 3) Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities Ekonominio teismo pažymą apie prašomo pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje sprendimo įsiteisėjimą ir vykdymą, pažymos vertimą į lietuvių kalbą (b. l. 18, 19); 4) Vilniaus miesto apylinkės teismo patvirtinimą apie Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities Ekonominio teismo dokumentų įteikimą suinteresuotam asmeniui UAB „LIUDVINAVAS“ (b. l. 21).
10. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus dokumentus, konstatuoja, kad formaliai pareiškėja pateikė visus procedūros dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti pagal Dvišalę sutartį inicijavimui reikalingus dokumentus.
11. Teismas, pasisakydamas dėl suinteresuoto asmens bankroto administratoriaus argumentų, susijusių su prašomo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimo teisėtumu, dar kartą pažymi, kad neturi diskrecijos tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas nustatė faktines bylos aplinkybes, pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, o gali tik patikrinti, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti. Be to, pats bankroto administratorius nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad nedisponuoja su ginčo sandoriu susijusiais dokumentais, nes visi dokumentai pateikti atitinkamai teisėsaugos institucijai, todėl vien bankroto administratoriaus prielaidos apie galimai neteisėtai priimtą prašomą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimą, nesudaro pagrindo teismui vertinti šio sprendimo teisėtumo bei viršyti jam suteiktus įgaliojimus nagrinėjant tokio pobūdžio prašymus.
12. Dvišalės sutarties 19 straipsnyje nustatyti atsisakymo suteikti teisinę pagalbą pagrindai. Šiame Dvišalės sutarties straipsnyje įtvirtinta, kad teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui, piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams. Šios sutarties 59 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti kitoje susitariančioje valstybėje priimtus teismų sprendimus: 1) jeigu pagal susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje priimtas sprendimas, įstatymus šis sprendimas nėra įsiteisėjęs arba neturi būti vykdomas, išskyrus atvejus, kai sprendimas turi būti vykdomas iki jo įsiteisėjimo; 2) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jiems arba jų įgaliotiniams (atstovams) nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą, arba dėl to, kad šaukimas buvo įvykdytas tik viešai paskelbiant arba būdu, neatitinkančiu šios sutarties nuostatų; 3) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių susitariančiosios šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos susitariančiosios šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 4) jeigu pagal sutartį, o sutartyje nenumatytais atvejais - pagal įstatymus susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai; 5) pasibaigė sprendimo vykdymo senaties terminas.
13. Byloje pakankamai oficialių duomenų, patvirtinančių, kad prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities Ekonominio teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimas įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 21 d. ir turi būti vykdomas, teismo sprendimu priteista skola nėra išieškota (b. l. 18, 19). Dvišalės sutarties 13 straipsnyje numatyta, kad dokumentai, kuriuos vienos susitariančiosios šalies teritorijoje surašė arba paliudijo pagal savo kompetenciją nustatyta tvarka, patvirtinant herbiniu antspaudu, teismas ar oficialus asmuo (nuolatinis vertėjas, ekspertas ir pan.), kitos susitariančiosios šalies teritorijoje priimami be jokio kito patvirtinimo; dokumentai, kurie vienos susitariančiosios šalies teritorijoje laikomi oficialiais, turi ir kitos susitariančiosios šalies teritorijoje oficialių dokumentų įrodomąją galią. Nagrinėjamu atveju anksčiau išvardinti Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities Ekonominio teismo dokumentai dėl prašomo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje teismo sprendimo įsiteisėjimo ir vykdymo surašyti bylą nagrinėjusio teisėjo, patvirtinti herbiniu antspaudu, todėl abejoti šiuose dokumentuose nurodytų duomenų autentiškumu nėra jokio pagrindo. Nurodyti dokumentai Baltarusijos Respublikoje laikomi oficialiais, todėl remiantis Dvišalės sutarties 13 straipsniu turi oficialių dokumentų įrodomąją galią ir Lietuvos Respublikoje. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo atsisakyti pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą Dvišalės sutarties 59 straipsnio 1 ir 5 punktuose numatytais pagrindais.
14. Išnagrinėjus šioje civilinėje byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis, nenustatyta, kad Lietuvos Respublikoje dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių ankščiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities Ekonominio teismo sprendimu, kurį prašoma pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje, buvo išspręstas ginčas tarp privačių subjektų dėl sutartinių prievolių vykdymo. Taigi, byla nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai (CPK 784-786 straipsniai). Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo atsisakyti pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą Dvišalės sutarties 59 straipsnio 3 ir 4 punktuose numatytais pagrindais.
15. Suinteresuoto asmens BUAB „LIUDVINAVAS“ bankroto administratorius konkrečių Dvišalės sutarties 59 straipsnyje numatytų pagrindų atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities ekonominio teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimą nenurodo, tačiau iš atsiliepime pateiktų argumentų akivaizdu, jog nesutikimas su pareiškėjos prašymu grindžiamas Dvišalės sutarties 59 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu, dėl kurio toliau plačiau pasisakoma.
16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Dvišalės sutarties 59 straipsnio 2 punkte numatytas pagrindas atsisakyti pripažinti arba leisti vykdyti kitoje susitariančioje valstybėje priimtą teismo sprendimą turi būti aiškinamas kitų sutarties normų, inter alia (be kita ko), sutarties 55 straipsnio, nustatančio prašymo leisti vykdyti sprendimą nagrinėjimo būtinąsias prielaidas, kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009). Vienas būtinųjų prašymo priedų, nurodytas Dvišalės sutarties 55 straipsnyje, apibrėžiamas kaip dokumentas, patvirtinantis, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą. Tokia formuluotė duoda pagrindą išvadai, kad teismo šaukimo įteikimo sąlyga yra svarbi ne tuo aspektu, kad asmuo informuojamas apie kiekvieną posėdį, o tuo, kad jam pranešama apie vykstantį prieš jį teisminį procesą, todėl taikant šį atsisakymo pripažinti užsienio teismo sprendimą pagrindą būtina išsiaiškinti, ar asmuo žinojo apie prieš jį vykstantį teismo procesą ir ar nepranešimas arba netinkamas pranešimas užkirto kelią jam dalyvauti byloje ir iš esmės pažeidė jo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–410/2000). Tuo atveju, jeigu sprendžiant užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo klausimą nustatoma, kad minėtas tikslas pasiektas, t. y. asmuo, prieš kurį užsienio valstybėje buvo inicijuotas teismo procesas, bent vieną kartą laiku bei tokiu būdu, kuris jam leido suprasti teismo procesą inicijavusio asmens reikalavimo esmę, buvo informuotas apie procesą, laikoma, jog jis turėjo realią galimybę šiame procese dalyvauti ir jame gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2000; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartis, priimta byloje Nr.2T-34/2013 ir kt.). Dvišalės sutarties 51 straipsnyje nurodytas teismo šaukimas, kaip civilinio proceso įstatymų numatomas informavimo dokumentas, yra išvestinis iš kitų tiesioginių teismo dokumentų, todėl tikrinant šio pagrindo buvimą galima remtis ir kitais, lygiaverčiais teismo šaukimams, dokumentais, kuriuose buvo duomenys apie pradėtą prieš atsakovą procesą, jo esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2000).
17. Kaip jau buvo minėta, pareiškėja kartu su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos kompetentingo teismo sprendimą pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo patvirtinimą apie Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities Ekonominio teismo dokumentų įteikimą suinteresuotam asmeniui UAB „LIUDVINAVAS“. Suinteresuoto asmens bankroto administratorius pateiktame atsiliepime iš esmės neginčija fakto, kad Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities Ekonominio teismo dokumentai suinteresuotam asmeniui buvo įteikti, tačiau tvirtina, kad nėra aišku, kokie konkrečiai teismo dokumentai įmonei buvo įteikti, ar bent vieną kartą įmonei buvo įteiktas teismo šaukimas į teismą. Teismas tokius suinteresuoto asmens bankroto administratoriaus argumentus laiko nepakankamais Dvišalės sutarties 59 straipsnio 2 punkte numatyto pagrindo taikymui. Iš pateikto Vilniaus miesto apylinkės teismo patvirtinimo ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų aiškiai matosi, kad 2016 m. balandžio 26 d. suinteresuoto asmens UAB „LIUDVINAVAS“ direktoriui A. K. buvo įteikti Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities Ekonominio teismo dokumentai, tarp jų teismo nutartis. Nors iš patvirtinime nurodytų duomenų ir neįmanoma identifikuoti, kokie konkrečiai dokumentai buvo įteikti suinteresuotam asmeniui, tačiau tai nepaneigia nagrinėjamu atveju svarbiausio fakto, kad suinteresuotas asmuo buvo tinkamai informuotas apie prieš jį užsienio valstybėje vykstantį teismo procesą, todėl turėjo realias galimybes domėtis teisminiu procesu, dalyvauti teisminiame procese ir gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Pats suinteresuoto asmens bankroto administratorius nepateikia jokių duomenų ir paaiškinimų, kokie konkrečiai dokumentai buvo įteikti bankrutavusios įmonės buvusiam vadovui, nors pateiktame atsiliepime ir patvirtina faktą, jog su buvusiu įmonės vadovu šiuo klausimu aiškinosi. Toks suinteresuoto asmens bankroto administratoriaus elgesys nesuderinamas su jam keliama bendradarbiavimo pareiga. Kaip minėta, taikant Dvišalės sutarties 59 straipsnio 2 punkte numatytą atsisakymo pripažinti užsienio teismo sprendimą pagrindą būtina išsiaiškinti, ar asmuo žinojo apie prieš jį vykstantį teismo procesą ir ar nepranešimas arba netinkamas pranešimas užkirto kelią jam dalyvauti byloje ir iš esmės pažeidė jo teises. Taigi, šis pagrindas, priešingai nei tvirtina bankroto administratorius, negali būti tiesiogiai siejamas vien su teismo šaukimo suinteresuotam asmeniui įteikimu.
18. Teismo vertinimu, nurodyti duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo UAB „LIUDVINAVAS“ buvo tinkamai informuotas apie prieš jį užsienio valstybėje vykstantį teismo procesą. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo, žinodamas apie prieš jį užsienio valstybėje vykstantį teismo procesą bei turėdamas galimybę pasinaudoti tos valstybės procesiniuose įstatymuose įtvirtintomis teisių gynybos priemonėmis, tarp jų – apskųsti teismo sprendimą, priimtą jam nedalyvaujant teismo posėdyje, ir taip siekti jo peržiūrėjimo, pasinaudojo šiomis priemonėmis. Prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos jį atmesti vien dėl to, kad atsakovas nedalyvavo viename iš teismo posėdžių; pasitikėjimo kitos susitariančiosios valstybės teismų institucijomis principas šiuo atveju pasireiškia tuo, kad jų priimti sprendimai dėl bylos nagrinėjimo į teismo posėdį neatvykus asmeniui yra teisėti, kadangi užsienio valstybės sprendimo pripažinimas neapima jo teisėtumo kontrolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-375/2009). Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad pats suinteresuoto asmens bankroto administratorius iš esmės neginčija aplinkybių, kad UAB „LIUDVINAVAS“ žinojo apie užsienio valstybėje vykstantį teismo procesą bei turėjo galimybę jame dalyvauti, sprendžia, jog aptariamu pagrindu atsisakyti Lietuvos Respublikoje pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą taip pat negalima.
19. Suinteresuoto asmens bankroto administratoriaus argumentai, kad prašomas pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimas negali būti vykdomas Lietuvos Respublikoje, kadangi suinteresuotas asmuo UAB „LIUDVINAVAS“ yra bankrutuojanti įmonė ir pastarosios kreditorių reikalavimai negali būti vykdomi įprastinio išieškojimo per antstolį būdu (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas), o turi būti tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka, taip pat nesudaro pagrindo nepripažinti prašomo Baltarusijos Respublikos kompetentingo teismo sprendimo.
20. Pažymėtina, kad pagal bendrą taisyklę, kreditorius siekdamas Lietuvos Respublikoje pripažinto ir leisto vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimo priverstinio vykdymo, gavęs teismo nutarties, kuria pripažintas ir leistas vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimas, patvirtintą kopiją ir vykdomąjį raštą privalo kreiptis į antstolį. Praktikoje procesiniai dokumentai, tarp jų ir teismo nutartis dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, užsienio subjektams, dažniausiai yra įteikiami tarptautinių dvišalių ar daugiašalių sutarčių numatyta tvarka, galinčia užimti itin daug laiko. Dėl šios priežasties įprastas vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti mechanizmas, susiklosčius skolininko nemokumo situacijai, yra netaikytinas, kadangi užsienio valstybės subjektas galėtų netekti galimybės gauti finansinio reikalavimo patenkinimą skolininko bankroto byloje vien dėl ilgai užtrunkančių procesinių dokumentų įteikimo procedūrų. Dėl to, atsižvelgiant į kreditorių lygiateisiškumo principą, aplinkybę, kad visų kreditorių reikalavimai įmonės bankroto byloje tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka, šioje situacijoje mutatis mutandis taikytinos Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios kreditorių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei pareiškimą ir tenkinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 2T-40-381/2015, 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-69-381/2016).
21. Teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas (ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis). Pagal ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalį visos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Kai proceso įstatymo nustatytais atvejais byla nėra perduodama bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, apie šioje byloje priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą teismas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą. ĮBĮ 18 straipsnis reglamentuoja inter alia vykdomųjų dokumentų perdavimą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Pagal šio straipsnio nuostatas antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda bankroto bylą nagrinėjančiam teismui įmonės turto, kuris iki įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šios įmonės, išskyrus ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, ir praneša apie minėtų dokumentų perdavimą arba apie turto pardavimą ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju turto saugotojui ir ieškovui. Kreditoriaus reikalavimai įmonei, kurių nepatenkino antstolis, yra tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka.
22. Taigi proceso įstatymas nenumato pareigos teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti, ją perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau numato galimybę tokio pobūdžio bylą išnagrinėjusį teismą informuoti bankroto bylą nagrinėjantį teismą apie byloje dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą. Be to, kaip minėta, ĮBĮ įtvirtinta pareiga antstoliui perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui vykdomuosius dokumentus. CPK 626 straipsnio 3 punktas numato, kad iškėlus skolininkui bankroto bylą, antstolis sustabdo vykdomąją bylą ir persiunčia vykdomuosius dokumentus bankroto bylą iškėlusiam teismui.
23. Sistemiškai aiškindamas šias nuostatas ir atsižvelgdamas į faktą, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos bylose dėl užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo, įsiteisėja nuo priėmimo momento, teismas daro išvadą, kad nors ĮBĮ eksplicitiškai nenumatyta vykdomųjų dokumentų perdavimo tiesiogiai iš bylą išnagrinėjusio teismo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui tvarka, atsižvelgiant į bylų dėl užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo specifiką, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą (CPK 7 straipsnis) bei bankroto bylose egzistuojantį viešąjį interesą, reikalaujantį inter alia kuo skubesnio bylų nagrinėjimo ir operatyvaus procedūrų vykdymo, vykdomieji dokumentai pagal pripažintus ir leistus vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybių teismų sprendimus turėtų būti perduodami skolininko bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Šios išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bankroto bylose. Aiškindamas ĮBĮ bei CPK normas dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu, nereikalauja papildomo tvirtinimo bankroto byloje. Bankroto bylą nagrinėjančiam teismui šiuo atveju perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011). Šios taisyklės, priešingai nei teigia suinteresuoto asmens bankroto administratorius, taikomos ir dėl teismo sprendimų, kuriais Lietuvos Respublikoje yra pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybių teismų ir arbitražų sprendimai (CPK 773 straipsnio 2 dalis).
24. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažinus ir leidus vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities ekonominio teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. 120-15/2015, ši nutartis ir jos pagrindu išduotas vykdomasis raštas, taip pat pats Lietuvos Respublikos Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities ekonominio teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimas perduodami UAB „LIUDVINAVAS“ bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui. Minėtų dokumentų pagrindu šis teismas turėtų spręsti klausimą dėl pareiškėjos įtraukimo į UAB „LIUDVINAVAS“ kreditorių bankroto byloje sąrašą su užsienio valstybės įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pripažintu ir leistu vykdyti Lietuvos Respublikoje, patvirtinto dydžio finansiniais reikalavimais.
25. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta Dvišalės sutarties 19 straipsnyje nustatytų atsisakymo suteikti teisinę pagalbą pagrindų, taip pat 59 straipsnyje nustatytų kitos susitariančiosios valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, todėl konstatuotina, jog yra teisinis pagrindas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities ekonominio teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. 120-15/2015.

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809 – 812 straipsniais,

n u t a r i a :

              Pareiškėjos Baltarusijos Respublikos atviros akcinės bendrovės „NAFTAN“ prašymą tenkinti.

              Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities ekonominio teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. 120-15/2015, kuriuo nuspręsta išieškoti Baltarusijos Respublikos atvirai akcinei bendrovei „NAFTAN“ (Novopolotsko m., Vitebsko sritis, Baltarusijos Respublika) iš uždarosios akcinės bendrovės „LIUDVINAVAS“ (juridinio asmens kodas 121972658) 197 800 Eur nepagrįsto praturtėjimo, 5 760 rublių valstybinės rinkliavos išlaidų, 452,11 rublių išlaidų už vertimo paslaugas (ekvivalentas 2 764,71 Eur ir 217 Eur), viso 200 781,71 Eur (du šimtai tūkstančių septyni šimtai aštuoniasdešimt vienas euras 71 ct).

              Patvirtintą šios nutarties kopiją, vykdomąjį raštą, Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities ekonominio teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimą ir minėto teismo sprendimo patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą perduoti Vilniaus apygardos teismui į civilinę bylą Nr. B2-3399-781/2017.

              Šios nutarties ir vykdomojo rašto kopijas išsiųsti pareiškėjai.

              Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjas                                                                           Artūras Driukas