Administracinė byla Nr. I-105-320-2013
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00075-2012-4
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. lapkričio 22 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,
sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,
dalyvaujant pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) atstovei R. D.,
atsakovo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovėms L. J. ir K. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir
n u s t a t ė:
pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) teismui pateiktu skundu (b. l. 2-12, t.1) bei patikslintu skundu (b.l.83-91, t.4) prašo panaikinti Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Utenos RAAD) 2012-03-02 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl TIPK leidimo panaikinimo“ (toliau- ir Sprendimas). Šiuo Sprendimu buvo panaikintas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas (toliau – TIPK leidimas) Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-09-21 išduotas Bendrovės pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelei, esančiai (duomenys neskelbtini) k., Utenos r. Pareiškėja mano, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.
Pareiškėjos atstovė paaiškino, kad Bendrovė, vykdydama LR atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų įstatymas) 11 str. 3 d. ir LR aplinkos ministro 2003-09-25 įsakymu Nr. 469 patvirtintos Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 5 p. reikalavimą, pateikė Utenos RAAD įgytus praplėstus bendrosios civilinės atsakomybės draudimus, 2010-03-05 „If P&C Insurance AS” filialo, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2011-01-24 UADB „Seesam Lietuva“, serija Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Draudimo dokumentus), kurie yra lygiaverčiai Atliekų įstatymo 11 str. 3 d. nurodytai laidavimo draudimo sutarčiai ar banko garantijai. Tačiau atsakovas šių Draudimo dokumentų nepripažino kaip atitinkančių Atliekų įstatymo 11 str. 3 d. ir Tvarkos 5 p. nurodytiems dokumentams, todėl vienašališkai panaikino Bendrovei išduotą TIPK leidimą. Ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, jis nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, sankcija nemotyvuota, nenurodyta apskundimo tvarka, jis yra neišsamus ir neaiškus. Atstovė nurodė, kad minėti teisės aktai tiksliai neapibrėžia konkrečios dokumento rūšies ar dokumento pavadinimo, o tik įtvirtina įmonei pareigą sudaryti laidavimo draudimo sutartį. Pareiškėja atsakovui teikė civilinės atsakomybės draudimo polisus, tačiau atsakovas juos vis atmesdavo ir nepateikdavo jokių argumentų, kodėl pateiktieji dokumentai netinka. Todėl nesuprantama, kokio konkrečiai dokumento reikalauja Utenos RAAD ir kodėl atsakovui netinka Bendrovės pateikti Draudimo dokumentai, kuriuose aiškiai nurodyta, kad draudimo objektu laikoma žala, padaryta trečiųjų asmenų turtui dėl draudėjo (t. y. UAB (duomenys neskelbtini)) vykdomos veiklos – pavojingų atliekų surinkimo, saugojimo, eksporto, šalinimo ar naudojimo, jei įmonė neįgyvendins ar netinkamai įgyvendins atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytas priemones pagal Tvarką. Netgi 2006-06-14 Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010-05-12 Komisijos reglamentu (ES) Nr. 413/2010, vartojamas dar platesnis terminas – finansinė garantija arba lygiavertis draudimas. Atstovė taip pat nurodė, kad Utenos RAAD, panaikindamas TIPK leidimą, nepagrįstai apribojo Bendrovės veiklą, kiek tai susieta su nepavojingų atliekų tvarkymu, kadangi banko garantija ar laidavimo draudimo sutartis būtina tik įmonėms, užsiimančioms pavojingų atliekų tvarkymu ir nepavojingų atliekų (naudotų padangų) tvarkymu, kai tuo tarpu Bendrovė tvarkė ne tik aukščiau nurodytas pavojingas ir nepavojingas atliekas, bet ir kitas nepavojingas atliekas, kurių tvarkymui banko garantija ar laidavimo draudimo sutartis nebūtina, todėl TIPK leidimo panaikinimas visa apimtimi yra neteisėtas. Sprendimas grindžiamas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 64.6 punktu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-05-21 sprendimu pripažinta, kad LR aplinkos ministro 2002-02-27 įsakymu Nr. 80 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 64.6 punktas (2005-06-29 įsakymo Nr.D1-330 redakcija), kuriame nustatyta atsakomybė įmonei – TIPK leidimo panaikinimas už Tvarkos reikalavimų nesilaikymą, prieštaravo Atliekų įstatymo 35 straipsniui (2002-07-01 įstatymo Nr. IX-1044 redakcija) ir prieštarauja Atliekų įstatymo 35 straipsnio 1 daliai (2012-04-19 įstatymo Nr. XI-1981 redakcija). Pagal Vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai norminio akto teisėtumas revizuojamas ryšium su teisme nagrinėjama individualia byla, galioja ne tik į ateitį. Utenos RAAD sprendimas, ginčijamas šioje byloje, priimtas vadovaujantis teisės norma, pripažinta prieštaraujančia įstatymui, yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.
Pareiškėjos atstovai, teikdami paaiškinimus ankstesniuose teismo posėdžiuose dėl pareiškėjos pateikto patikslinto skundo argumentų, paaiškino, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas tendencingai, Utenos RAAD vadovui R.V. supainiojus viešuosius ir privačius interesus, proteguojant su pareiškėja konkuruojančią įmonę, kurioje dirba R.V. sūnus. Tai konstatuota 2012-09-12 Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendime.
Atsakovo Utenos RAAD atstovės su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Bendrovė, vykdydama veiklą, susijusią su pavojingų atliekų tvarkymu, privalo turėti Tvarkos 5 p. nurodytus dokumentus, tarp kurių –banko garantiją ar draudimo liudijimą (polisą), patvirtinantį galiojančią atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių įgyvendinimo laidavimo draudimo sutartį (toliau – Garantija). Tvarkos 14 p. detalizuoja Garantijos suteikimo aspektus, turinį, kas yra naudos gavėjas ir kt. Tuo tarpu Bendrovės pateikti Draudimo dokumentai neatitinka Garantijai taikomiems reikalavimams, jie išduoti dėl žalos atlyginimo tretiesiems asmenims ir jie išplaukia iš Atliekų įstatymo 4 str.11 d. Tuo tarpu iš pareiškėjos buvo reikalaujama banko garanto ar laidavimo draudimo sutarties pagal Atliekų įstatymo 11 str.3 d. Bendrovė nuo 2010-09-22 veiklą vykdė neturėdama tokios Garantijos, todėl Utenos RAAD pagrįstai panaikino Bendrovei išduotą TIPK leidimą. Atstovė pabrėžė, jog Bendrovei buvo nustatytas protingumo ir sąžiningumo principus atitinkantis terminas Garantijai gauti, Bendrovės atstovai buvo ne kartą raginami pateikti Garantiją, jiems pateiktas Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos agentūros išaiškinimas dėl dokumentų, atitinkančių Garantiją, tačiau UAB (duomenys neskelbtini), kaip pavojingų atliekų tvarkymo veiklą vykdantis ūkio subjektas, sąmoningai neįvykdė imperatyvių teisės aktuose nustatytų pareigų, todėl atsakovas pagrįstai taikė sankcijas Bendrovei už veiklos vykdymą, pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Utenos RAAD vadovas R.V. ginčijamo sprendimo neįtakojo, nes ne jis priėmė sprendimą. Pareiškėjai TIPK leidimas buvo panaikintas po kelis kartus duotų privalomųjų nurodymų įsigyti laidavimo draudimo sutartį arba banko garantiją. Net ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pripažinus prieštaraujančiu įstatymui Taisyklių 64.6 punktą, nėra pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą, nes jo priėmimo metu galiojo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (toliau- Kontrolės įstatymas), kurio 30 straipsnis numatė, jog TIPK leidimas gali būti panaikintas, jeigu įmonei duodami du ir daugiau privalomieji nurodymai ir jie nėra įvykdyti. Bendrovei nuo 2010 metų buvo duoti 4 privalomieji nurodymai (iki 2012-03-02- trys: 2010-08-19, 2010-12-07 ir 2011-05-25) ir visi jie iki šios dienos nėra įvykdyti. Bendrovė be garanto dirba jau trys metai, sunku įsivaizduoti, kaip reikėtų sutvarkyti Bendrovės sukauptas pavojingas atliekas įmonės bankroto atveju.
Trečiojo suinteresuoto asmens Aplinkos apsaugos agentūros atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Savo atsiliepimu teismui (b.l.50-52, t.3) su skundu nesutinka, nurodo, kad bendrosios civilinės atsakomybės draudimo polisas nėra lygiavertis Atliekų įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje numatytai laidavimo draudimo sutarčiai ar banko garantijai, kuri turi užtikrinti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto atveju ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų. Atliekų įstatymas nenumato galimybės pateikti lygiavertį dokumentą įstatyme numatytajam. Pareiškėjas neteisingai interpretuoja Aplinkos ministerijos 2011-05-11 raštą Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo siūlymas įmones drausti tik dėl faktiškai aplinkai padarytos žalos atlyginimo, t.y. civilinės atsakomybės draudimu yra nepriimtinas. Aplinkos apsaugos agentūra 2011-08-02 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) neišaiškino, kad Utenos RAAD turi pripažinti tinkamais ir besąlygiškai priimti draudikų „If P&C Insurance AS“ ir UAB ,,Seesam Lietuva“ išduotus praplėstus draudimo liudijimus (bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimus), tik išdėstė savo nuomonę ir nurodė, į ką turi atsižvelgti Utenos RAAD, spręsdamas pateikto dokumento tinkamumo klausimą.
Skundas tenkintinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdo pavojingų ir nepavojingų atliekų surinkimą iš įmonių, organizacijų ir fizinių asmenų. Bendrovei 2009-09-21 Utenos RAAD išdavė TIPK leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelei, esančiai (duomenys neskelbtini)k., Utenos r. Bendrovei 2010-11-09 buvo duotas privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 143-144), kuriuo nurodyta iki 2010-11-26 Utenos RAAD pateikti laidavimo draudimo sutartį (Garantiją). Bendrovei neįvykdžius minėto nurodymo, Utenos RAAD 2010-12-07 privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 146-147) nuo 2010 m. gruodžio 7 d. sustabdė pavojingų ir nepavojingų (panaudotų padangų, gumos) atliekų priėmimą į Bendrovei priklausančią aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) k., Utenos r. bei nurodė iki 2010 m. gruodžio 20 d. pristatyti paraišką dėl TIPK leidimo koregavimo. UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Utenos RAAD su prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 152-153) dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, šis terminas buvo pratęstas du kartus, galutinis nurodymo įvykdymo terminas nustatytas 2011-05-11. Utenos RAAD 2011-05-12 Bendrovės aikštelėje atliko planinį patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 180-183), kuriuo nustatė, kad Bendrovė vykdo veiklą, pažeisdama Tvarkos ir Atliekų įstatymo 11 str. 3 d. reikalavimus, t. y. neturi plane numatytų priemonių įgyvendinimui laidavimo draudimo sutarties (Garantijos). Utenos RAAD, atsižvelgdamas į šiuos pažeidimus, 2011-05-25 privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 6-7) nurodė Bendrovei nutraukti pavojingų ir nepavojingų (panaudotų padangų ir gumos) atliekų priėmimą bei pristatyti paraišką dėl TIPK leidimo koregavimo iki 2011-08-25. Utenos RAAD 2011-12-29 raštu nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 36) pranešė Bendrovei, kad tuo atveju, jei Bendrovė nepateiks Garantijos iki 2012-01-30, bus panaikintas Bendrovei išduotas TIPK leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrovė 2012-01-17 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 44-46) paprašė iki 2012-01-30 sustabdyti aukščiau nustatytą terminą dėl TIPK leidimo galiojimo. Tačiau Utenos RAAD, vadovaudamasis Taisyklių 64.6 p., 2012-03-02 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 47) panaikino UAB (duomenys neskelbtini) aikštelei, esančiai (duomenys neskelbtini)k., Utenos r., išduotą TIPK leidimą todėl, kad Bendrovė nepateikė naujos ar pratęstos banko garantijos, ar draudimo poliso. Nesutikdama su Sprendimu, pareiškėja ir ginčija jį teisme.
Ginčo santykius reguliuoja Atliekų įstatymas, LR aplinkos ministro 2003-09-25 įsakymu Nr. 469 patvirtinta Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarka, LR aplinkos ministro 2005-06-29 įsakymu Nr. D1-330 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės.
Atliekų įstatymo 6 straipsnyje (2004-04-29 įstatymo Nr. IX-2214 redakcija) nustatyta, kad įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingas- ilgiau kaip vienerius metus, turi gauti leidimus. Leidimai išduodami tik toms atliekas naudojančioms įmonėms, kurios turi atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, parengtus pagal šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Atliekų įstatymo 11 str. nustatytos atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo sąlygos, kur numatyta, kad: 1) atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip, kad jos nutraukimo metu ir po veiklos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai; 2) atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtą atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą (toliau – Planas); 3) pavojingas atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė bei įmonė, naudojanti ar šalinanti nepavojingas atliekas, kurių sąrašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, turi būti sudariusi laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, užtikrinančią Plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto atveju ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų. Šie dokumentai (Garantija) pateikiami kartu su Planu Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
Tvarkos 5 punkte numatyta, kad įmonė turi turėti Leidimo dalį, reglamentuojančią atliekų susidarymą ir tvarkymą, parengtą ir pagal šioje Tvarkoje nustatytus reikalavimus suderintą Planą, banko garantiją ar draudimo liudijimą (polisą), patvirtinantį galiojančią Plane numatytų priemonių įgyvendinimo laidavimo draudimo sutartį (toliau – Garantija). Tvarkos 14 punkte nustatyti reikalavimai, keliami Garantijai. Tvarkos 15 punktas nustato, kad Leidimas išduodamas, atnaujinamas ar koreguojamas pagal nustatytus reikalavimus, Įmonei pateikus Garantijos originalą ir suderintą Planą, o Tvarkos 16 punktas nustato, kad ne vėliau kaip prieš 6 savaites iki Garantijos galiojimo pabaigos Įmonė turi pateikti naują Garantiją ar pratęstą Garantiją.
TIPK leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo tvarką nustato Taisyklės. Jų 64 punkte numatyti atvejai, kuomet panaikinamas TIPK leidimas. Taisyklių 64.6 p. nustatyta, kad TIPK leidimas panaikinamas, kai pavojingas atliekas tvarkanti įmonė, vadovaujantis aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 469 patvirtinta Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarka, nepateikė naujos arba pratęstos banko garantijos arba draudimo liudijimo (poliso). Būtent šios Taisyklių nuostatos pagrindu Utenos RAAD Bendrovei panaikino TIPK leidimą.
Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, Bendrovė Utenos RAAD buvo pateikusi 2009-09-22 BTA draudimo Atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštą Nr. (duomenys neskelbtini) prie draudimo liudijimo (poliso) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.139, t.1), 2010-03-23 Atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) prie draudimo liudijimo (poliso) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.140, t.1), 2010-03-23 Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimą (duomenys neskelbtini) (b.l.141, t.1), kurie galiojo iki 2010-09-22. Šiuos dokumentus atsakovas laikė atitinkančiais Garantijai keliamiems reikalavimams. Po minėtų dokumentų galiojimo pabaigos atsakovas Bendrovei teikė privalomuosius nurodymus pateikti naują Garantiją. Bendrovė pateikė 2010-03-05 su „If P&C Insurance AS” draudimo bendrove sudarytą bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), bei priedus prie šios sutarties : 2010-04-08 (duomenys neskelbtini) ir 2011-01-19 (duomenys neskelbtini (b. l. 16-20, t.1), 2011-01-24 bendrosios civilinės atsakomybės sutartį su UADB „Seesam Lietuva“, serija (duomenys neskelbtini) (b.l.21, t.1), 2011-03-07 su „If P&C Insurance AS” draudimo bendrove sudarytą bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, serija (duomenys neskelbtini) ( b. l. 22-23, t.1). Utenos RAAD manė, kad šie Bendrovės pateikti Draudimo dokumentai neatitinka Tvarkos 14 p., Atliekų įstatymo 11 str. 3 d. ir Tvarkos 5 p. nustatytiems Garantijai keliamiems reikalavimams. Konstatavęs, kad Bendrovė nepateikė naujos ar pratęstos Garantijos, atsakovas laikė, kad yra tai yra pagrindas panaikinti išduotą TIPK leidimą Taisyklių 64.6 punkto pagrindu.
Nagrinėjant šią administracinę bylą, pareiškėja prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti Taisyklių 64.6 p. įtvirtintos nuostatos teisėtumą. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012-12-05 nutartimi šį prašymą patenkino, nutarė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 (2005 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. D1-330 redakcija) patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 64.6 punktas neprieštaravo Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 35 straipsniui (2002-07-01 įstatymo Nr. IX-1004 redakcija) ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 35 straipsnio 1 daliai (2012 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1981 redakcija), sustabdė administracinę bylą Nr. I-235-320-2012 iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės priims procesinį sprendimą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo prašymo ištirti norminio teisės akto teisėtumą (b.l.24-27, t.5). Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad TIPK leidimo panaikinimas laikytinas ne tik prevencine poveikio priemone, siekiant užtikrinti, kad nebūtų daroma žala teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms, bet ir teisine sankcija - ekonomine uždraudimo sankcija; reikalavimas pavojingas atliekas bei tam tikras nepavojingas atliekas naudojančiai ar šalinančiai įmonei būti sudariusiai laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, užtikrinančią atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų, įtvirtinta Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje; Atliekų tvarkymo įstatymo 35 straipsnis aiškintinas kaip, be kita ko, reikalaujantis, kad už Atliekų tvarkymo įstatymo pažeidimus taikytinas sankcijas nustatytų įstatymas, tuo tarpu atsakomybė (sankcijos taikymas) už Atliekų tvarkymo įstatymo 11 str.3 dalyje nustatytos prievolės neįvykdymą- TIPK leidimo panaikinimas- numatyta poįstatyminiu aktu, t.y. Aplinkos ministro įsakymu patvirtintomis taisyklėmis. Kadangi Atliekų tvarkymo įstatymas nenumato teisės Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyti atsakomybę už Atliekų tvarkymo įstatymo pažeidimus, todėl, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegijai kilo abejonių, ar šioje byloje taikytinas Aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 (2005 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. D1-330 redakcija) patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 64.6 punktas neprieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 35 straipsniui ( šiuo metu galiojančios redakcijos 35 straipsnio 1 daliai).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-662-11/2013 pagal Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012-12-05 nutartyje suformuluotą kreipimąsi ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą ir šioje byloje 2013-05-21 priėmė sprendimą, kuriuo pripažino, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 64.6 punktas (2005 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. D1-330 redakcija) prieštaravo Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 35 straipsniui (2002 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1004 redakcija) ir prieštarauja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 35 straipsnio 1 daliai (2012-04-19 įstatymo Nr. XI-1981 redakcija). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtame 2012-12-05 sprendime konstatavo, kad pavojingas atliekas naudojančiai ar šalinančiai įmonei reikalavimas būti sudarius laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją yra būtina TIPK leidimo, apimančio pavojingų atliekų naudojimą ar šalinimą, išdavimo ir leidimo galiojimo visa apimtimi sąlyga. Jei įmonė, kuri pagal išduotą TIPK leidimą turi teisę naudoti ar šalinti pavojingas atliekas, netenka įstatymo reikalaujamos laidavimo draudimo ar garantijos apsaugos, turėtų būti imamasi tam tikrų priemonių, kad būtų užtikrintas Atliekų įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos vykdymas, laikymasis, šia norma siekiamų tikslų įgyvendinimas. Tačiau Atliekų įstatymas nenustato, kad dėl minėtos priežasties gali būti panaikintas visas TIPK leidimas. Šiame sprendime Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat konstatavo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau- ir Aplinkos apsaugos įstatymas) 31 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nustatančiame valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių teisę sustabdyti ar apriboti juridinių ir fizinių asmenų veiklą, jeigu pažeidžiami aplinkos apsaugos įstatymai arba ši veikla neatitinka aplinkos apsaugos normatyvų, taisyklių, limitų ir kitų nustatytų sąlygų, nėra kalbama apie TIPK leidimo panaikinimą, be to, nenustatyti konkretūs būdai ir pagrindai, kaip ir kada gali būti sustabdyta ar apribota asmenų veikla. Atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, Kontrolės įstatymas detalizuoja, sukonkretina Aplinkos apsaugos įstatymo 31 straipsnį, inter alia tam tikra apimtimi nustato jame įtvirtintų teisių įgyvendinimo būdus, pagrindus, tačiau Kontrolės įstatymas nenumato TIPK leidimo panaikinimo vien tik dėl aptariamos garantijos ir draudimo netekimo. Atliekų įstatymo 35 straipsnis reikalavo ir reikalauja, kad asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsakytų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, t.y. už šio įstatymo pažeidimus taikomos ekonominio poveikio priemonės turėtų būti pagrįstos įstatymu. Išanalizavusi teisės aktus, reglamentuojančius atliekų tvarkymą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-05-21 sprendime konstatavo, kad Taisyklių 64.6 punkte įtvirtinta poveikio priemonė neturėjo ir neturi pakankamai aiškaus įstatyminio pagrindo, padarė išvadą, kad Taisyklių 64.6 punktas prieštaravo Atliekų įstatymo 35 straipsniui (2002-07-01 redakcija) ir prieštarauja Atliekų įstatymo 35 straipsnio 1 daliai (2012-04-19 redakcija).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 116 straipsnio 1 dalimi, norminis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tokia teisės nuostata reiškia, kad norminis administracinis aktas, kurį kompetentingas administracinis teismas pripažino neteisėtu, nuo oficialaus atitinkamo administracinio teismo sprendimo paskelbimo dienos pašalinamas iš teisės sistemos ir nebegali būti taikomas (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I(17)-11-07). Tokiu būdu, administracinio teismo sprendimo, kuriuo norminis administracinis aktas pripažintas neteisėtu, galia paprastai yra nukreipta į ateitį, t. y. jis paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-05-21 sprendimas yra oficialiai paskelbtas „Valstybės žiniose“ 2013-08-28 (Žin., 2013 Nr.55-2761). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas sąvoką ,,paprastai negali būti taikomas“, nurodė, kad tam tikrais atvejais ši bendro pobūdžio taisyklė yra netaikoma. Tokia išimtimi pripažintini tie atvejai, kai norminio teisės akto teisėtumas yra revizuojamas dėl teisme nagrinėjamos individualios bylos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad, priešingu atveju, toks konkretaus norminio akto teisėtumo revizavimas netektų prasmės, kadangi teisme nagrinėjamos individualios bylos baigčiai norminio akto panaikinimas neturėtų jokių teisinių pasekmių ir tektų laikyti, kad toks pripažintas neteisėtu norminis aktas buvo teisėtas ginčo, nagrinėjamo individualioje byloje, atsiradimo metu (LVAT 2013 m. balandžio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A575-1199/2013).
Ginčijamu Sprendimu Bendrovei išduotas TIPK leidimas panaikintas tik remiantis Taisyklių 64.6 punktu, nustatančiu, jog leidimas panaikinamas, kai pavojingas atliekas tvarkanti įmonė, vadovaujantis Aplinkos ministro 2003-09-25 įsakymu Nr.469 patvirtinta Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarka, nepateikė naujos arba pratęstos banko garantijos ar draudimo poliso, atsakovui konstatavus, kad Bendrovė nepateikė Garantijos. Jokiomis kitomis faktinėmis aplinkybėmis ar kitomis teisės normomis Sprendimas nebuvo grindžiamas.
Teismas, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisminę praktiką, aiškinant norminio akto, pripažinto prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktui, taikymą, mano, kad sprendžiant Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, Taisyklių 64.6 punktas negali būti taikomas.
Sprendimas, priimtas remiantis teisės norma, kuri yra pripažinta prieštaraujančia aukštesnės galios teisės aktui, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
skundą patenkinti.
Panaikinti Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2012-03-02 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl TIPK leidimo panaikinimo“.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.
Kolegijos pirmininkė Irena Varžinskienė
Teisėjos Nijolė Čekanauskienė
Dalytė Zlatkuvienė