Civilinė byla Nr. e2A-306-464/2023
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00146-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.11.1; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.1; 3.3.1.12
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Galinta ir partneriai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Galinta ir partneriai“ ieškinį atsakovui Diaspolis Sp. z. o. o. (buvęs pavadinimas – Grupa Diaspolis Sp. z. o. o.) dėl skolos priteisimo ir atsakovo Diaspolis Sp. z. o. o. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Galinta ir partneriai“ dėl sutarčių nutraukimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Galinta ir partneriai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovo Diaspolis Sp. z. o. o. 105 170 Eur skolą, 6 499,92 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pagal su atsakovu 2019 m. lapkričio 5 d., 2021 m. sausio 11 d. ir 2021 m. sausio 15 d. sudarytas sutartis atsakovas įsipareigojo, atitinkamai, nupirkti 48 mt grikių ir už 1 mt jų sumokėti 780 Eur, 48 mt ekologiškų grikių ir už 1 mt jų sumokėti 1 760 Eur, 12 mt ekologiškų grikių ir už 1 mt jų sumokėti 1 720 Eur. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir pateikė atsakovui sutartą kiekį ekologiškų negarintų grikių kruopų partiją iš aruodo Nr. Eko222, tačiau atsakovas tik už dalį jų yra sumokėjęs. Ieškovės teigimu, atsakovas nėra sumokėjęs 50 Eur pagal 2019 m. lapkričio 5 d. sutartį ir jos pagrindu 2019 m. lapkričio 20 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, 84 480 Eur pagal 2021 m. sausio 11 d. sutartį ir jos pagrindu 2021 m. sausio 28 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei 20 640 Eur pagal 2021 m. sausio 15 d. sutartį ir jos pagrindu 2021 m. vasario 5 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą.
3. Atsakovas Diaspolis Sp. z. o. o. pateikė priešieškinį, prašydamas nutraukti su ieškove sudarytas 2019 m. lapkričio 5 d. sutartį Nr. V16-324, 2021 m. sausio 11 d. sutartį Nr. V-16-386 ir 2021 m. sausio 15 d. sutartį Nr. V-390, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad 2021 m. sausio 11 d. ir 2021 m. sausio 15 d. sutartimis ieškovė įsipareigojo perduoti ekologiškus grikius, kurių specifikacijos atitinka Europos Sąjungos (toliau – ES) standartus. Galutinis gavėjas, patikrinęs ieškovės grikius, juose aptiko glitimo, glisofato, haloksifopo pesticidų. Ir nors ieškovė apie tai buvo informuota, jai buvo pasiūlyta atvykti patikrinti grikių kokybės, pakeisti netinkamos kokybės prekes tinkamomis, tačiau ieškovė atsisakė tai padaryti. Kadangi perduotos prekės neatitiko joms keliamų kokybės reikalavimų, o ši sąlyga yra esminė, atsakovas prašo sutartis nutraukti dėl esminio jų pažeidimo.
5. Atsakovas pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodė atsisakantis priešieškinio reikalavimo nutraukti 2019 m. lapkričio 5 d. sutartį Nr. V16-324.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apygardos teismas 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu (1) ieškovės UAB ,,Galinta ir partneriai“ ieškinį atmetė; (2) atsakovo Diaspolis Sp. z. o. o. priešieškinį patenkino: nutraukė ieškovės ir atsakovo 2021 m. sausio 11 d. sudarytą sutartį Nr. V-16-386 ir 2021 m. sausio 15 d. sudarytą sutartį Nr. V-390; (3) priėmė atsisakymą nuo priešieškinio dalies ir nutraukė bylą dėl 2019 m. lapkričio 5 d. sutarties Nr. V16-324 nutraukimo; (4) priteisė atsakovui iš ieškovės 13 223,50 Eur, o valstybei iš ieškovės – 14,62 Eur bylinėjimosi išlaidas; (4) grąžino atsakovui 112,50 Eur žyminį mokestį.
7. Teismas nurodė, kad nėra ginčo dėl tokių aplinkybių, jog ieškovė turėjo tiekti atsakovei ekologiškus (be glitimo) grikius ir kad šie grikiai buvo pagaminti 2021 m. sausio mėn. iš aruode Nr. Eko222, į kurį nepertraukiamai pilama grikių žaliava, esančios grikių žaliavos. Grikiai buvo tiekiami keliais vežimais (tam tikromis partijomis). Šalių ginčas yra kilęs dėl grikių kokybės, vienai sutarties šaliai reikalaujant atsiskaitymo už juos, o kitai – sutarčių nutraukimo dėl netinkamos jų kokybės.
8. Įvertinęs šalių sudarytų sutarčių nuostatas, teismas pažymėjo, kad ieškovė, be kita ko, garantavo grikių kokybę. Ieškovė įsipareigojo pateikti gamintojo išduotą svorio ir kokybės sertifikatą pristatytai prekių partijai su pilna kokybės specifikacija bei garantavo, kad aflatoksinų, sunkiųjų metalų ir pesticidų likučių kiekis neviršija Europos Sąjungos (toliau – ES) standartų. Teismo vertinimu, atsakovo į bylą pateiktų įrodymų visuma, t. y. akredituotų laboratorijų GBA Gesellschaft fur Bioanalytik mbH, JS Hamilton tyrimų protokolai, 2021 m. spalio 15 d. Lenkijos sertifikavimo centro sprendimas dėl tyrimo užbaigimo, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimų protokolai patvirtina, kad atsakovui perduoti grikiai negali būti tiekiami į rinką kaip ekologiška produkcija.
9. Kaip nepagrįstus teismas atmetė ieškovės argumentus dėl atsakovo pateiktų įrodymų nepatikimumo, ieškovei teigiant, kad nėra aišku, kas buvo tiriama. Ieškovė nepateikė tokią savo poziciją pagrindžiančių įrodymų, be to, atsakovės pateikti įrodymai – papildomi paaiškinimai su nuotraukomis apie grikių buvimą ieškovės užsakytuose ir atsakovui pristatytuose didmaišiuose, iš kurių grikiai nebuvo išpakuojami, duomenys iš atsakovo vidinės šių grikių apskaitos ir atsekamumo programos, iš kurios matyti grikių pardavimas tretiesiems asmenims bei jų sugrąžinimas, akredituotų laboratorijų tyrimų (tiek Vokietijos, tiek Lenkijos) protokoluose esantys duomenys – patvirtina, kad buvo ištirti būtent ieškovės pateikti grikiai. Tai, kad ištirti buvo būtent ieškovės grikiai, teismui papildomai leido įsitikinti ir atsakovo, kaip pelno siekiančio subjekto, statusas, kuriam, kaip pažymėjo teismas, nebūtų naudinga imtis kokių nors priemonių grąžinti ieškovei didelį kiekį kokybiškų grikių ir dėl to prarasti pelną.
10. Teismas nurodė, kad ieškovės pateikti į bylą įrodymai – Lenkijos sertifikavimo įstaigos raštas, 2022 m. rugsėjo mėn. ieškovei pateiktos kruopų žaliavos (ekologiškų grikių grūdų) mėginių ir kruopų mėginių laboratorinių tyrimų dėl pesticidų likučių išvados, nesudaro pagrindo spręsti, kad pateikta atsakovui produkcija atitiko sutartyse keliamus kokybės reikalavimus. Pirma, ieškovė, gavusi iš atsakovo informaciją apie grikių kokybės trūkumus, nesiėmė priemonių atlikti pakartotinių kokybės tyrimų. Antra, Lenkijos sertifikavimo įstaiga tyrė tik dvi pristatytas grikių partijas iš septynių. Trečia, ieškovės 2022 m. rugsėjo mėn. pateiktų kruopų žaliavos (ekologiškų grikių grūdų) mėginių ir kruopų mėginių laboratorinių tyrimų dėl pesticidų likučių išvados nepatvirtina pristatytų grikių kokybės.
11. Teismas akcentavo, kad, nustačius grikių kokybės trūkumų faktą, ieškovė atsakomybės dėl to galėjo išvengti tik įrodžiusi, jog šie trūkumai atsirado po daikto perdavimo atsakovui, jam pažeidus daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos, tačiau tokių jos atsakomybę šalinančių aplinkybių ieškovė neįrodė.
12. Nustatęs, kad ieškovės pristatyti grikiai, kurių partijos numeriai L210118/KR/GR/NE, L210119/KR/GR/NE, L210120/KR/GR/NE, L210121/KR/GR/NE, L210122/KR/GR/NE, L210124/KR/GR/NE ir L2101025/KR/GR/NE, turėjo kokybės trūkumų, teismas konstatavo, jog atsakovas turi teisę nutraukti 2021 m. sausio 11 d. sutartį Nr. V-16-386 ir 2021 m. sausio 15 d. sutartį Nr. V-390. Nekokybiškų grikių pateikimas yra esminis šių sutarčių pažeidimas, nes atsakovas jų negali naudoti (t. y. atsakovas negavo to, ko tikėjosi). Teismo vertinimu, atsakovo teisei nutraukti sutartis neturi reikšmės aplinkybė, ar nekokybiški grikiai buvo aptikti visose ieškovės pristatytose partijose, ar tik keliose, nes šie grikiai buvo pagaminti iš to paties aruodo Nr. Eko222 (iš tos pačios žaliavos). Atitinkamai, sutartis nutraukus, atsakovei nekyla ir pareiga pagal jas atlikti mokėjimus.
13. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas prievoles pagal 2019 m. lapkričio 5 d. sutartį Nr. V16-324 ir jo pagrindu 2019 m. lapkričio 20 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą yra visiškai įvykdęs, t. y. atsiskaitęs su ieškove. Atsiskaitymo pagal šią sutartį faktą patvirtina atsakovo atlikti mokėjimai – 2019 m. gruodžio 2 d. 4 560 Eur pavedimas, 2020 m. sausio 2 d. 13 760 Eur pavedimas, 400 Eur įskaitymas pagal atsakovės 2019 m. gruodžio 13 d. reikalavimus. Todėl ieškovės reikalavimą dėl 50 Eur skolos pagal šią sutartį priteisimo teismas pripažino neįrodytu ir nepagrįstu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovė UAB ,,Galinta ir partneriai“ apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Teismas neįvertino tokios faktinės aplinkybės, kad visi laboratoriniai tyrimai atlikti po produkcijos vežimo, kurį atliko pats atsakovas. Byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė atsakovui pakrovė tinkamos kokybės produkciją ir ji galėjo būti užteršta vežimo metu. Tai patvirtina tokios aplinkybės, kad 2021 m. sausio 26 d. pakraunant partijas buvo rasta haloksifopo, o 2021 m. vasario 5 d. pakrautoje tos pačios partijos kitoje dalyje jau rasta kitos medžiagos – glisofasto. Egzistuoja akivaizdus priežastinis ryšys tarp vykdytų partijų vežimų ir kruopų užkrėtimo konkrečiomis ekologinėje gamyboje nenaudojamomis medžiagomis.
14.2. Nepagrįsta yra teismo išvada, kad teisei nutraukti sutartis neturi reikšmės tai, ar nekokybiškos prekės buvo aptiktos visose partijose, ar tik keliose iš jų, nes grikiai buvo pagaminti iš tame pačiame aruode esančių žaliavų. Aruode žaliava nėra maišoma, todėl įmanoma identifikuoti tiek kiekvienos grikių partijos augintoją, tiek ir patikrinti jų kokybę.
14.3. Ieškovė bendradarbiavo su atsakovu ir ėmėsi priemonių pakartotiniams tyrimams atlikti. Sužinojusi, kad atsakovas jau ilgą laiką prekiavo kruopomis, ieškovė pareikalavo ištirti jų likučius, esančius pas atsakovą. Toks prašymas būtų leidęs nepatirti nereikalingų transportavimo kaštų kartu įsitikinant, kokie kiekiai yra pas atsakovą. Tačiau atsakovas duomenų apie prekių likučius nepateikė. Be to, net ir turėdamas įtarimų dėl netinkamos kruopų kokybės atsakovas toliau jomis prekiavo.
14.4. Teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo pateiktais įrodymais. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimų protokolo išvada dėl 2021 m. balandžio 21 d. paimto mėginio iš aruodo nėra aktuali, kadangi nei tyrimo metu, nei mėginio paėmimo metu aruode nebuvo žaliavos, iš kurios pagamintos ginčo kruopos, likučių. Todėl šis protokolas nėra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku. Apie Lenkijos Respublikoje vykstantį tyrimą ieškovė nebuvo informuota, todėl šios išvados nėra objektyvios.
14.5. Ieškovės į bylą pateikti įrodymai, kuriais teismas nepagrįstai nesivadovavo, patvirtina, kad atsakovui buvo perduota ir į jo transportą pakrauta tinkamos kokybės produkcija. Tai patvirtina ieškovės užsakymu atlikta ir teismui pateikta kruopų žaliavos (ekologiškų grikių grūdų) mėginių ir kruopų mėginių laboratorinių tyrimų išvada.
14.6. Teismui nepagrįstai atsisakius paskirti ekspertizę byloje, ieškovė, siekdama apginti savo teises ir paneigti atsakovo prieštaringus įrodymus, sunaudojo vienintelius turimus tiekėjų žaliavos mėginių vienetus. Sunaudojusi šiuos mėginius, ieškovė prarado bet kokią galimybę ginti savo teisėtus interesus apeliacinės instancijos teisme, pakartotinai prašant paskirti ekspertizę. Teismas, atsisakydamas skirti ekspertizę, o po to sprendime vertindamas, kad įrodymai – laboratorinių tyrimų analizės – į bylą pateikti per vėlai, pažeidė teisingumo bei sąžiningumo principus. Teismas prieštaringus atsakovo įrodymus vertino kaip patikimus, o ieškovės – kaip abejotinus.
14.7. Nors ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, kad ji pardavė kokybiškas kruopas, tačiau teismas nepagrįstai nurodė, kad ji dar turėjo įrodyti ir kruopų sugadinimo momentą. Priešingai, būtent atsakovas turėjo įrodyti, kad iki kruopų paėmimo vežti jos jau turėjo kokybės trūkumų. Ieškovė turėjo įrodinėti, kad pardavė tinkamos kokybės kruopas. Pareigos įrodyti, kada ar kaip konkrečiai kruopos buvo sugadintos po jų perdavimo, perkėlimas ieškovei yra nepagrįstas.
14.8. Kadangi ieškovės buhalterinėje apskaitoje panaikintas atsakovo 50 Eur įsiskolinimas, kuris buvo pridėtas prie bendros įsiskolinimo sumos pareiškiant ieškinį ir nuo šios sumos buvo apskaičiuoti 18 Eur delspinigiai, reikalavimas dėl skolos ir delspinigių mažinamas aptartomis sumomis.
15. Atsakovas Diaspolis Sp. z. o. o. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:
15.1. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė nuolat keitė savo poziciją. Iš pradžių ji įrodinėjo tai, kad kokybės reikalavimų neatitiko ne jos perduota, o kitų tiekėjų produkcija, o vėliau – kad perduota produkcija buvo pagaminta iš kokybiškos žaliavos. Apeliaciniame skunde nurodytos dar ir naujos aplinkybės, t. y. kad draudžiamos medžiagos galėjo atsirasti transportavimo metu. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas naujomis, pirmosios instancijos teisme nenagrinėtomis faktinėmis aplinkybėmis.
15.2. Teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad ieškovė sutarčių pagrindu pardavė nekokybiškus grikius, tą patvirtina byloje esančių rašytinių įrodymų visuma. Teismas teisingai įvertino GBA Gesellschaft fur Bioanalytik GmbH ir JS Hamilton tyrimų protokolus, 2021 m. balandžio 22 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau –VMVT) sprendimą dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo Nr. 22SV-14, 2021 m. balandžio 23 d. VMVT sprendimą dėl ūkio subjekto veiklos uždraudimo Nr. 22SV-15, 2021 m. spalio 15 d. Lenkijos sertifikavimo centro sprendimą dėl tyrimo užbaigimo.
15.3. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė neprašė skirti ekspertizės ginčo produkcijos kokybei nustatyti. Ieškovė prašė skirti teismo ekspertizę ne ginčo objektui (grikiams), o kruopoms, iš kurių tariamai galėjo būti gaminami grikiai.
15.4. Byloje esantys išrašai iš vidinės atsakovo prekių apskaitos ir atsekamumo programos (sistemos) patvirtina, kad grikiai, vos tik buvo atsiimti iš ieškovės, jau kitą dieną arba po kelių dienų buvo tiekiami atsakovo klientams. Tai paneigia ieškovės deklaratyvius teiginius, kad grikiai galėjo būti perpakuoti ar kaip nors apdoroti ir tai galėjo turėti įtakos jų kokybei.
15.5. Teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad sutarčių nutraukimui aplinkybė, jog galimai ne visose grikių partijose aptikti pesticidai, neturi teisinės reikšmės. Ginčo, kad visi grikiai paimti iš to paties aruodo Nr. Eko222, nėra.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų
16. Apeliantė UAB ,,Galinta ir partneriai“ 2023 m. balandžio 14 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė nesutinkanti su atsakovo Diaspolis Sp. z. o. o. atsiliepime į jos apeliacinį skundą dėstomais argumentais, susijusiais su jam perduotos produkcijos kokybe.
17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 302 straipsnyje nurodoma, kad apeliaciniam procesui taikomos bendrosios CPK normos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK III dalies XVI skyriuje nurodytoms taisyklėmis. Todėl sprendžiant dėl CPK 42 straipsnyje įtvirtintos proceso dalyviams teisės teikti rašytinius paaiškinimus, visų pirma būtina atsižvelgti į specialiose apeliaciniam procesui taikomose normose, t. y. CPK 306 straipsnio 2 dalyje, 312, 314 ir 323 straipsniuose, nustatytus ribojimus bei draudimus.
18. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia teisėjų kolegijos išvadą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, arba kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį apeliacinį skundą bei atsiliepimą į jį, ir kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti konkretūs procesiniai terminai.
19. Nagrinėjamu atveju savo rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė pateikė atsikirtimus į atsakovo atsiliepime į jos apeliacinį skundą nurodytus argumentus, t. y. pateikė atsiliepimą į atsiliepimą, nors tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdo civilinio proceso normos, nustatančios apeliacijos taisykles, nenumato (CPK 318 straipsnis). Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė, atsikirsdama į atsiliepimo argumentus, iš esmės siekia papildyti savo apeliacinį skundą naujais argumentais, todėl rašytiniai paaiškinimai į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami.
20. Dėl tos pačios priežasties nepriimami ir įrodymai, kuriais apeliantė grindė savo rašytinius paaiškinimus. Pagrindinis įrodinėjimo procesas, t. y. įrodymų rinkimas, jų teikimas į bylą bei jų vertinimas, vyksta būtent pirmosios instancijos teisme. Naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotos apeliacijos modelį. Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų savo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, ar nepadarė kitų įrodinėjimo proceso taisyklių taikymo klaidų. Duomenų, kad kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktos informacijos iš Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos apeliantė neturėjo galimybės gauti ir pateikti į bylą anksčiau, nėra (CPK 314 straipsnis). Taigi, nėra ir sąlygų išimties dėl įrodymų priėmimo draudimo apeliacinės instancijos teisme taikymui. Prie rašytinių paaiškinimų pridėtus naujus įrodymus teisėjų kolega taip pat atsisako priimti.
Dėl pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir pirkėjo teisių gynimo, įsigijus netinkamos kokybės daiktą
21. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).
22. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti vieno iš CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose numatyto jo, kaip netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio asmens, teisių gynimo būdo. Nagrinėjamu atveju aktuali CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta pirkėjo teisė reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nes būtent šį pirkėjo teisių gynimo būdą yra pasirinkęs atsakovas (CPK 5, 13 straipsniai).
23. Atsakovas, nesutikdamas su jam pareikštu ieškiniu dėl neatsiskaitymo ir neigdamas pareigos sumokėti už prekes buvimą, įrodinėjo perduotų jam prekių esminius kokybės trūkumus, priešieškiniu prašydamas nutraukti prekių pirkimo–pardavimo sutartis dėl jų esminio pažeidimo. Pirmosios instancijos teismo pozicija, kad kiekvienos šalies reikalavimų patenkinimo arba nepatenkinimo galimybę visų pirma lemia ginčo dėl prekių kokybės išsprendimas, yra teisinga. Įvertinęs ginčo sutarčių sąlygas, abiejų šalių į bylą pateikus įrodymus, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas negavo to, ką turėjo gauti pagal ginčo sutartis, todėl gali pasinaudoti pirkėjo teise nutraukti šias sutartis. Apeliacinio skundo argumentais tokia skundžiamame sprendime padaryta išvada yra nepaneigta.
24. Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į aktualią kasacinio teismo praktiką, kurioje pasisakyta dėl parduotų daiktų trūkumų įrodinėjimo. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019, 21 punktas).
25. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, teisingai paskirstė bylos šalims tenkančią įrodinėjimo naštą bei padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad atsakovas (pirkėjas) įrodė apeliantės (pardavėjos) jam perduotų prekių, dėl kurių pirkimo buvo sulygta ginčo sutartyse – ekologiškų lukštentų, neskrudintų grikių be glitimo – esminį kokybės trūkumą (juose buvo rasta pesticidų), o apeliantė įrodymų, kad pardavė sutartį atitinkančias prekes (ekologiškus grikius), nepateikė.
26. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys buvo sudariusios tris pirkimo–pardavimo sutartis (žr. ieškinio priedą Nr. 1). Sutartimi, sudaryta 2019 m. lapkričio 5 d., apeliantė įsipareigojo perduoti atsakovui 48 mt neskrudintų lukštentų grikių, supakuotų 25 kg popieriniuose maišuose ir (ar) 1 mt didmaišiuose, ant vienkartinių padėklų, o atsakovas – sumokėti 480 Eur už 1 mt. 2021 m. sausio 11 d. sutartimi apeliantė įsipareigojo parduoti atsakovui 48 mt ekologiškų lukštentų, neskrudintų grikių be glitimo, supakuotų 1 mt maišuose, ant vienkartinių padėklų, o atsakovas – sumokėti už 1 mt 1 760 Eur. 2021 m. sausio 15 d. sutartimi apeliantė įsipareigojo parduoti atsakovui 12 mt ekologiškų lukštentų, neskrudintų grikių be glitimo, supakuotų 1 mt maišuose, ant vienkartinių padėklų, o atsakovas – sumokėti už 1 mt 1 720 Eur. Taigi, pirmąja sutartimi buvo sulygta dėl bendruosius kokybės reikalavimus atitinkančių neskrudintų lukštentų grikių, o kitomis – dėl turinčių tam tikrą ypatybę prekių, t. y. būtent ekologiškų neskrudintų lukštentų grikių už daugiau nei 3,5 karto didesnę kainą, lyginant su pirmąja sutartimi, įsigijimo iš ieškovės.
27. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu išnyko šalių ginčas dėl 2019 m. lapkričio 5 d. sudarytos sutarties vykdymo. Apeliantė apeliaciniame skunde pripažįsta, kad 50 Eur skolą pagal šią sutartį, kurios priteisimo ji reikalavo ieškinyje, atsakovas yra sumokėjęs. Atsakovas dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsisakė reikalavimo dėl 2019 m. lapkričio 5 d. sutarties nutraukimo. Taigi, toliau pasisakytina tik dėl 2021 m. sausio 11 d. ir 2021 m. sausio 15 d. sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, kiek tai susiję su pagal šias sutartis perduotų prekių kokybe, vykdymo.
28. Abejose vertinamose sutartyse buvo nustatyti vienodi reikalavimai grikių produkcijos kokybei – ji turėjo atitikti visas specifikacijas pagal ES standartus, aflatoksinų, sunkiųjų metalų ir pesticidų likučių kiekis neturėjo viršyti ES standartų. Šalys taip pat susitarė, kad tuo atveju, jeigu prekių kokybė neatitinka sutartyje nurodytų prekėms taikomų reikalavimų, pirkėjas (atsakovas) turi teisę išsiųsti pardavėjai (apeliantei) pretenziją po trečiosios šalies laboratorijoje atliktos tinkamos analizės, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Jei šalys sutaria, kad prekės neatitinka sutartyje nurodytų kriterijų, pardavėja turi pakeisti prekes į šioje sutartyje nurodytos kokybės prekes. Tuo atveju, jei prekės atitinka kokybės kriterijus, pirkėjas turi apmokėti visas išlaidas, kurias pardavėja (apeliantė) patyrė įrodinėdama tinkamą prekių kokybę.
29. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2021 m. sausio 11 d. ir 2021 m. sausio 15 d. sutartimis sulygtas grikių kiekis laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 26 d. iki 2021 m. vasario 5 d. buvo pakrautas iš apeliantei priklausančio sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), ir, atitinkamai, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 28 d. iki 2021 m. vasario 8 d. pristatytas atsakovui į jo sandėlį Lenkijoje. Tokias faktines aplinkybes patvirtina apeliantės su ieškiniu pateikti CMR važtaraščiai (žr. ieškinio priedą Nr. 2). Visa ši produkcija iki jos pardavimo atsakovui buvo laikoma specialiame apeliantės aruode Nr. Eko222.
30. Visas pirkimo–pardavimo sutartimis sulygtas produkcijos kiekis buvo perduotas atsakovui penkiomis partijomis, kurių numeriai, atitinkamai, L210122/KR/GR/NE, L210125/KR/GR/NE, L210121/KR/GR/NE, L210124/KR/GR/NE, L210121/KR/GR/NE. Be to, kartu su šiomis grikių partijomis apeliantė atsakovui pateikė ir 2021 m. sausio 27 d. partijų Nr. L210122/KR/GR/NE bei Nr. L210125/KR/GR/NE kokybės sertifikatą Nr. 6, 2021 m. sausio 28 d. partijų Nr. L210121/KR/GR/NE ir Nr. L210124/KR/GR/NE kokybės sertifikatą Nr. 7, taip pat 2021 m. vasario 5 d. partijos Nr. L210121/KR/GR/NE kokybės sertifikatą Nr. 8 (2 t., b. l. 116–118). Šiuose sertifikatuose nurodoma, kad produkcija yra be gliuteno, o švino, kadmio, aflatoksino, metalo priemaišos neviršija leistinų normų. Taigi, šalių sutarties sąlygos bei, jas vykdant, pateikti kokybės sertifikatai patvirtina, kad atsakovas turėjo gauti ekologišką ir ES reikalavimus atitinkančią produkciją (prekes). Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad ši sutarčių sąlyga buvo esminė.
31. Atsakovas pateikė įrodymus, kad jam pristatytuose grikiuose buvo rasta gliuteno, pesticidų, o jų normos viršijo ES standartus, kitaip tariant, jam yra parduotos neekologiškos, neturinčios tų ypatybių, dėl kurių buvo sulygta sutartimis, prekės. Su tuo nesutikdama apeliantė kelia atsakovo nebendradarbiavimo klausimą, tvirtindama, kad dėl atsakovo kaltės neįmanoma patikrinti perduotos produkcijos kokybės (skirti ekspertizę). Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai aiškiai stokoja pagrįstumo. Kaip matyti iš byloje esančio apeliantės ir atsakovo elektroninio susirašinėjimo, vykusio 2021 m. vasario 8 d. – 2021 m. kovo 17 d. laikotarpiu, atsakovas ne tik iš karto informavo apeliantę apie iš klientų, kuriems jis perpardavė produkciją, gautą informaciją apie grikių kokybės trūkumus, pateikė tai patvirtinančius tyrimų protokolus, bet ir pasiūlė apeliantei pačiai atvykti ir įsitikinti jų kokybe, tačiau apeliantė tai padaryti atsisakė, nusprendusi kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo.
32. Pagal byloje esančius duomenis pirmą kartą atsakovas 2021 m. vasario 8 d. elektroniniu laišku (žr. atsiliepimo į ieškinį priedą Nr. 2) informavo apeliantę, kad partijoje Nr. L210122/KR/GR/NE aptikta grūdų, turinčių glitimo. 2021 m. kovo 12 d. elektroniniu laišku (žr. atsiliepimo į ieškinį priedą Nr. 3) apeliantė buvo informuota, kad partijose Nr. L210120/KR/GR/NE ir L210121/KR/GR/NE buvo rasta pesticidų, t. y. haloksifopo. Be kita ko, atsakovas pasiūlė apeliantei atlikti naują produkcijos tyrimą nepriklausomoje laboratorijoje. 2021 m. kovo 16 d. elektroniniu laišku (žr. atsiliepimo į ieškinį priedą Nr. 4) apeliantė buvo informuota, kad ir partijoje Nr. L210125/KR/GR/NE buvo rasta glifosato, tai nustatyta nepriklausomoje laboratorijoje.
33. Apeliantė 2021 m. kovo 10 d. elektroniniu laišku pasiūlė pačiam atsakovui nuvykti pas asmenis, kuriems jis perpardavė grikius, ir patikrinti jų kokybę, o 2021 m. kovo 12 d. elektroniniame laiške visgi nurodė, kad ketina atsiųsti savo ekspertus bei prašė atsakovo persivežti produkciją į savo sandėlius Lenkijoje (2 t., b. l. 121–140). Dar po kelių dienų apeliantė savo poziciją vėl pakeitė ir 2021 m. kovo 17 d. elektroniniu laišku (4 t., b. l. 69–73) informavo atsakovą, kad jokie klausimai, susiję su jam perduotomis prekėmis bei jų kokybe nebebus sprendžiami, kadangi apeliantė kreipėsi į advokatų kontorą dėl skolos už prekes iš atsakovo išieškojimo. Ieškinį dėl skolos priteisimo apeliantė teismui pateikė 2021 m. kovo 23 d.
34. Akivaizdu, kad pati apeliantė atsisakė ginčą dėl kokybės mėginti išspręsti taikiai, nepasinaudojo atsakovo pasiūlymu dėl grikių kokybės, o tuo pačiu ir jų, kaip sutarčių objekto, atitikties sutarties sąlygoms pakartotinės patikros, nesiuntė į prekių faktinio buvimo vietą atitinkamos srities specialistų, kurie galėtų įsitikinti, ar atsakovo pretenzijos dėl sutarčių dalyko yra pagrįstos, nesiėmė jokių priemonių ginčo produkcijai susigrąžinti. Pažymėtina, kad nors apeliantė apeliaciniame skunde tvirtina neturinti galimybės prašyti teismo paskirti ekspertizę, nes negali pateikti ginčo produkcijos mėginių (jų neturi), panaudojusi turėtus mėginius jos užsakymu atliktam tyrimui, atsakovas, kaip minėta, ne kartą jai siūlė atvykti į Lenkiją ir paimti grikių mėginius arba susigrąžinti jų nekokybiškas partijas į Lietuvą. Taigi, tik pačios apeliantės neveikimas ir pasyvumas lėmė tokių padarinių, kuriuos ji dabar akcentuoja savo apeliaciniame skunde, atsiradimą.
35. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad byloje esančių įrodymų pakako šalių ginčui išspręsti. Priešingai nei teigia apeliantė, jos į bylą pateiktos Vokietijos laboratorijos Hamilton 2021 m. sausio 26 d., 2021 m. sausio 28 d. analizės ataskaitos (1 t., b. l. 175–189), Lenkijos laboratorijos Eurofins Polska Sp. z. o. o. 2022 m. rugsėjo 27 d. – 2022 m. rugsėjo 30 d. – analizės ataskaitos (6 t., b. l. 5–229), kuriose nurodyta, kad tiek bendrame aruodo Nr. Eko222, tiek į jį kiekvieno tiekėjo teiktuose žaliavos mėginiuose nebuvo rasta jokių draudžiamų medžiagų, nesudaro pagrindo abejoti ar kitaip vertinti atsakovo į bylą pateiktų 2021 m. kovo 4 d. GBA Gesellschaft fur bioanalytik GmbH tyrimo protokolų (5 t., b. l. 96–99), Hamilton bandymų ataskaitų (žr. atsiliepimo į ieškinį priedą Nr. 1), kuriose pateikti būtent sutarčių objekto (atsakovui perduotos produkcijos) tyrimo rezultatai apie šiose prekėse rastus glitimą ir pesticidus. Atsakovo į bylą pateiktų įrodymų gavimo laikas, taip pat kitų juose esančias išvadas patvirtinančių įrodymų byloje buvimas sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovo pateikti įrodymai yra patikimesni, nei apeliantės pateikti įrodymai.
36. Būtent tokią teisėjų kolegijos išvadą visų pirma pagrindžia tai, kad ir pati apeliantė pripažino, jog į aruodą Nr. Eko222 patenka visų ekologišką produkciją auginančių tiekėjų žaliava. Iš byloje esančio apeliantės ekologiškų grikių grūdų laboratorinių analizių registravimo žurnalo Nr. 32 (3 t., b. l. 133–139) matyti, kad nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. į aruodą Nr. Eko222 pateko net 79 tiekėjų užauginta produkcija. Todėl Vokietijos laboratorijoje Hamilton pateiktame tirti bendrame aruodo Nr. Eko222 mėginyje galėjo būti ir ne visų 79 apeliantės tiekėjų produkcija, t. y. į tyrimams paimtus iš šio aruodo mėginius galėjo nepatekti reikalavimų neatitinkanti produkcija.
37. Antra, sprendžiant dėl Lenkijos laboratorijos atliktų tyrimų įrodomosios reikšmės aktualu tai, kad jie buvo atlikti pagal apeliantės surinktus ir pateiktus mėginius, gautus iš žaliavos tiekėjų. Jokių duomenų, kad buvo tiriama ir iš tų tiekėjų gauta žaliava, iš kurių buvo suformuotos atitinkamos produkcijos partijos atsakovui, byloje nėra. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantė yra pajėgi atsekti, kurio tiekėjo produkcija yra aruode Nr. Eko222, visgi byloje esantys įrodymai teikia pagrindą padaryti kitokią išvadą. Pavyzdžiui, VMVT Alytaus departamento 2021 m. balandžio 21 d. sprendime dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo (2 t., b. l. 147–149), be kita ko, yra nurodyta, kad pati apeliantė patvirtino, jog ji negali identifikuoti tiekėjų, nes Eko grikių grūdai (žaliava) į aruodą Nr. Eko222 yra pilama nepertraukiamai.
38. Trečia, atsakovo į bylą pateiktose ataskaitose nurodyti konkretūs tirtų partijų numeriai, kurie sutampa su CMR važtaraščiuose nurodytais numeriais. GBA Gesellschaft fur bioanalytik GmbH tyrimo protokole, kuris surašytas ištyrus partiją Nr. L210121/KR/GR/NE, nurodyta, kad pesticidų analizės rezultatas neatitinka Reglamento (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausio pesticidų likučių kiekio reikalavimo, haloksifopo koncentracija gerokai viršija didžiausią leistiną kiekį. Atitinkami neatitikimai užfiksuoti ir kitose partijose. Kaip minėta, šiuo atveju buvo tirtos konkrečios, sutarties dalyką sudariusios grikių produkcijos partijos. Apeliantei buvo suteikta galimybė šias partijas atsigabenti atgal į savo sandėlius arba nuvykti pas atsakovą ir atlikti jų tyrimus, tačiau šia galimybe ji nepasinaudojo. Todėl tokioje situacijoje pačiai apeliantei, savo srities profesionalei, ir tenka neveikimo rizika bei neigiami jos padariniai.
39. Faktą, kad ginčo produkcija neatitiko jai keliamo ekologiškumo reikalavimo, patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė, įvertino ir aptarė sprendime. Lenkijos mokslinių tyrimų ir sertifikavimo centro 2021 m. gegužės 15 d. tyrimo užbaigimo akte (3 t., b. l. 31–36) nurodyta, kad visose partijose buvo aptikta medžiagų, kurių neleidžiama naudoti ekologinės gamybos ūkiuose (glifosato, haloksifopo).
40. Be to, 2021 m. birželio 10 d. Lietuvos nacionalinio akreditacijos biuro tyrimo protokole (4 t., b. l. 23–24), kuris buvo atliktas pagal 2021 m. balandžio 22 d. gautą mėginį iš apeliantės aruodo Nr. Eko222, nurodyta, kad mėginiuose buvo rasta haloksifopo likutis, kuris nėra įtrauktas į ekologinėje gamyboje leidžiamų naudoti augalų apsaugos produktų sąrašą, todėl šios medžiagos ar jos likučių ekologiškame produkte neturi būti aptinkama. Ir nors teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliante, kad aruode Nr. Eko222 esančios žaliavos tyrimas buvo atliktas vėliau, nei ginčo produkcija pristatyta atsakovui, tokia faktinė aplinkybė visgi leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, jog ir atsakovui galėjo tekti nekokybiškos produkcijos dalis. Kitaip tariant, apeliantė negali užtikrinti, kad tokia nekokybiška žaliava į aruodą Nr. Eko222 iš viso nepatektų, juo labiau kad atsakovui pristatytoje partijoje buvo rastas toks pat pesticidas (haloksifopas). Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų, Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama ir administracinė byla Nr. eI2-902-596/2023 pagal apeliantės skundą dėl VMVT 2022 m. gegužės 14 d. nutarimo skirti apeliantei baudą už jos gaminamose grikių kruopose ,,Limor“ rastą padidinto pesticido glifosato likučio kiekį, kuris viršija ES nustatytas normas. Toje byloje 2023 m. balandžio 11 d. įsiteisėjusiu sprendimu apeliantės skundas buvo atmestas. Tokio teisminio ginčo buvimas taip pat leidžia teisėjų kolegijai įsitikinti, jog apeliantė nėra pajėgi užtikrinti, kad jos aruoduose esanti skirtingų tiekėjų produkcija viena su kita nesusimaišytų ar atsekti kiekvieną jų ir taip užtikrinti kokybę.
41. Apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantė perdavė tinkamos kokybės grikius, kurie galėjo būti užkrėsti juos gabenant iš Lietuvos į Lenkiją, nagrinėjamo ginčo kontekste nėra teisiškai reikšmingi. Viena vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyvą apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK įtvirtintą ribotos apeliacijos modelį pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, dėl kurių, be kita ko, turėjo galimybę pasisakyti abi ginčo šalys. Dėl šios priežasties apeliacinio skundo pagrindu gali būti tik tos faktinės aplinkybės bei argumentai, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teisme. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė savo reikalavimo ir (ar) atsikirtimų į atsakovo reikalavimus tokiais argumentais, kad prekės galėjo prarasti savo esmines (pagal sutartis privalomas) savybes jas gabenant, negrindė. Atitinkamai dėl to nepasisakė nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas.
42. Antra vertus, iš į bylą atsakovo pateiktų jam atgabentos produkcijos nuotraukų (5 t., b. l. 65–83), pakuočių, kuriose jie buvo gabenami, sertifikatų (5 t., b. l. 37–46) matyti, kad grikiai buvo atgabenti ir sandėliuojami sandariose pakuotėse, kurių pažeidimų nebuvo identifikuota. Todėl argumentai, kad aplinka galėjo paveikti prekių kokybę, stokoja pagrįstumo.
43. Apibendrindama tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių įrodymų visumą įvertino tinkamai ir šalių ginčą išsprendė teisingai. Aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai neleidžia sutikti su kitokia apeliantės pozicija dėl šio ginčo baigties.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
44. Apeliacinį skundą atmetus ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau tokią teisę įgijo atsakovas (CPK 93, 98 straipsniai).
45. Atsakovas nurodė patyręs 3 400 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.11 papunktis numato, kad maksimalus užmokesčio dydis už advokato teikiamas atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo paslaugas apskaičiuojamas 1,3 koeficientą padauginant iš Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsakovas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti patyrė 2023 m. I ketvirtį (2023 m. kovo 3 d.), todėl aktualus 2022 m. III ketvirtį galiojęs vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydis, kuris sudaro 1 799 Eur. Atsakovo išlaidos viršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytą užmokesčio dydį, o aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priteisiamas didesnis bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, nenustatyta, todėl atsakovui priteisiamas 2 338,70 Eur (1 799 Eur x 1,3) išlaidų atlyginimas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui Diaspolis Sp. z. o. o., juridinio asmens kodas 100932551, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Galinta ir partneriai“, juridinio asmens kodas 134958886, 2 338,70 Eur (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus ir 70 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Dalia Kačinskienė
Gintaras Pečiulis
Neringa Švedienė