Baudžiamoji byla Nr. 2K-88-976/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34006-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.5.2; 1.1.6.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Piesliako (kolegijos pirmininkas), Vytauto Masioko ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

dalyvaujant prokurorui S. B.,

asmeniui, kuriam nutraukta byla, D. S., jo gynėjui advokatui Mindaugui Martinaičiui, laiduotojui J. S.,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros l. e. vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas Mamerto Pauliko kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 20 d. nuosprendžio.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžiu D. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 2 dalį 7532 Eur (200 MGL) dydžio bauda, ją sumokant per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 20 d. nuosprendžiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – D. S., padaręs BK 201 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir byla jam nutraukta. D. S. perduotas laiduotojo tėvo J. S. atsakomybei pagal laidavimą be užstato vieneriems metams.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, D. S., jo gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio ir laiduotojo J. S., prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. D. S. buvo nuteistas už tai, kad 2015 m. birželio 8 d., apie 11.00 val., turėdamas tikslą realizuoti, t. y. atsiskaityti už paslaugas bei dovanoti kitiems asmenims, Kretingoje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 549 vnt. vieno litro talpos butelius „Kremliovskaja vodka“ su nedenatūruoto etilo alkoholio skiediniu, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 40,6–41 proc., ir neteisėtai laikė 540 butelius patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini)., o 9 vnt. – automobilyje „Volvo“, kol 2015 m. birželio 17 d. 14.50 val. kratos metu juos rado policijos pareigūnai.

2. Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros l. e. vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas M. Paulikas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

2.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 40 straipsnio nuostatas, išvados dėl šio baudžiamojo įstatymo taikymo nepagrįstos, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

2.2. Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos duomenis ir pagrįstai atsisakė atleisti D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, nes nenustatė vienos iš imperatyvių sąlygų, numatytų BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, t. y. visiško prisipažinimo ir gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog D. S. tik teisme, po liudytojo G. G. apklausos, visiškai pripažino kaltę ir patvirtino alkoholio realizavimą.

2.3. Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, atleisdamas D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduodamas pagal laidavimą tėvui, kruopščiai neįvertino jo asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, priimdamas tokį sprendimą, vadovavosi tik formaliai nustatytomis BK 40 straipsnio sąlygomis. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad D. S. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, kuriuo pasikėsino į verslo tvarką ir ekonomiką, nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jai ruoštasi iš anksto, veika padaryta turint tikslą pasipelnyti, sistemingais veiksmais. Be to, svarbu ir tai, kad D. S. įgijo ir laikė didelį kiekį (549 butelius) nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinių, kad jis yra 39 metų amžiaus, turi du vaikus. Todėl, kasatoriaus įsitikinimu, atleidus D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, nebuvo įgyvendinta baudžiamojo proceso paskirtis ir nesilaikyta teisingumo principo.

2.4. Kasatoriaus nuomone, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad J. S. darys pakankamą įtaką savo sūnui D. S., jį sulaikant nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nes apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino, kaip laiduotojas vertina savo sūnaus padarytą veiką, kaip ir kokią teigiamą įtaką darys, kad šis ateityje nepažeidinėtų įstatymų. Taigi apeliacinės instancijos teismas laidavimo klausimą ištyrė paviršutiniškai, atskirai nuo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių.

2.5. Prokuroras pažymi, kad pagal teismų praktiką, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, teismai įpareigoti apsvarstyti, ar iš tiesų kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-489/2016). Be to, kasatorius pažymi ir tai, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms, teismas gali, bet neprivalo taikyti BK 40 straipsnį ir asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad iš kasacinio teismo praktikos matyti, jog už BK 201 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą asmenims BK 40 straipsnio nuostatos nebuvo taikomos.

3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros l. e. vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas M. Pauliko kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

4. Kasaciniame skunde ginčijama apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nuteistasis D. S. visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, kurią teismas grindžia tuo, jog nuteistasis teisme aiškiai patvirtino nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, gailisi ir nėra jokio pagrindo teigti, kad jo prisipažinimas buvo nenuoširdus ir nesavanoriškas.

4.1. Pagal BK 40 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

4.2. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.). Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2017).

4.3. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teisėjų kolegija atidžiai tyrė ir vertino bylos duomenis, kurie leido konstatuoti, jog byloje nustatytos visos būtinos laidavimo taikymui sąlygos, tarp jų ir kasatoriaus ginčijamas BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas visiškas savo kaltės pripažinimas ir gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi D. S. paaiškinimais, duotais kratą darančiam pareigūnui G. G., kad rasti buteliai, kuriuose yra nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinių, yra jo ir jis juos panaudos, be kita ko, ir atsidėkoti už paslaugas; ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad įsigijo degtinę negalvodamas, ką su ja darys; teisme duotais parodymais, kuriuose D. S. nurodė, jog degtinė priklausė jam, įsigydamas degtinę nesvarstė, kur ją dėsiąs, apsirūpinęs ateičiai, savam vartojimui ir kaip padėką „geriems žmonėms“, nežadėjo užsiimti prekyba šia degtine, padarė pagrįstą išvadą dėl D. S. prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat motyvuotai nurodė, kad D. S. prisipažinimas yra savanoriškas, nes apie esmines padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes jis teisingus parodymus davė viso proceso metu, o ne po kratą dariusio pareigūno apklausos teisme, kaip buvo konstatavęs pirmosios instancijos teismas. D. S. teismui taip pat nurodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi.

4.4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptariama sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Todėl tai, kad D. S. nurodė, jog butelius su nedenatūruoto etilo alkoholio skiediniu panaudos kaip atsidėkojimo priemonę, dovaną (tokie veiksmai teismų praktikoje laikomi realizavimu), bet neigė ketinęs prekiauti jais, nereiškia, kad jis nepripažino esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, o konkrečiai – tikslo realizuoti nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinį.

4.5. Prokuroras kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, atleisdamas D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduodamas pagal laidavimą tėvui, kruopščiai neįvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir D. S. asmenybės.

4.6. Kasacinio skundo motyvas, susijęs su netinkamu nusikalstamos veikos pavojingumo vertinimu, nepagrįstas jokiais teisiniais argumentais: apsiribota tik bendrais pastebėjimais, kad laidavimas pritaikytas byloje dėl tyčinio apysunkio nusikaltimo, kuriuo pasikėsinta į verslo tvarką ir ekonomiką, t. y. nustačius, kad D. S. įgijo ir laikė didelį kiekį (549 butelius) nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinio. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos nusikalstamų veikų kategorijos, tarp jų ir apysunkiai nusikaltimai, dėl kurių baudžiamoji byla gali būti nutraukta nuosprendžiu, esant ir kitoms BK 40 straipsnyje numatytoms sąlygoms. Kita vertus, teismai, spręsdami dėl laidavimo, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios veikos pavojingumą. Nagrinėjamos bylos duomenys nepatvirtina kasaciniame skunde išdėstytų argumentų, kad nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jai ruoštasi iš anksto, veika padaryta turint tikslą pasipelnyti, sistemingais veiksmais. Teismų nuosprendžiais nustatytų D. S. veikos padarymo aplinkybių, t. y. 549 butelių ,,Kremliovskaja vodka“, kuriuose buvo nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinys, įgijimo turguje ir jų laikymo savo ūkinės paskirties pastate, ketinant šiais buteliais atsilyginti už paslaugas ir juos dovanoti, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nelaikė tokiomis, kurios užkirstų galimybę svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą.

4.7. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad D. S. yra 39 metų amžiaus ir turi du vaikus, kartu cituojama kasacinės instancijos teismo nutartis, kurioje nurodoma, jog taikant laidavimo institutą, būtina vertinti, kokį poveikį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui gali daryti laiduotojas ir ar iš viso toks poveikis yra galimas.

4.8. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokuroro skunde nurodyta kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-489/2016 priimta nagrinėjant bylą dėl nusikaltimo valstybės tarnybai. Iš tiesų teismai, taikydami BK 40 straipsnį nusikaltimų valstybės tarnybai bylose, yra įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas, ypač – statutinis valstybės tarnautojas, – kuriam inter alia taikomi ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto reikalavimai ir kuris be jokio papildomo auklėjamojo poveikio privalo laikytis įstatymų ir nedaryti nusikalstamų veikų, yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar yra nesusiformavę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, 2K-140/2015, 2K-120-489/2016, 2K-52-648/2017). Nes būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos teikia papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86-895/2015, 2K-52-648/2017). Tačiau šioje byloje nei asmuo, kuriam pritaikytas BK 40 straipsnis, nei nusikalstamos veikos aplinkybės nesiejamos su valstybės tarnyba. Pažymėtina, kad pats savaime asmens amžius (šioje byloje – 39 metai) ir vaikų turėjimas, kasaciniame skunde nesant kitų argumentų, pagrindžiančių netinkamą BK 40 straipsnio 1 ar 3 dalies taikymą, negali tapti pagrindas atsisakyti taikyti laidavimo institutą.

4.9. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas išsamiai aptarė D. S. asmenybę, tikėtiną teigiamą laiduotojo poveikį jo tolesniam elgesiui ir konstatavo, kad šioje byloje taikytinas BK 40 straipsnis.

4.10. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamoje byloje BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, taip pat 1 ir 3 dalyse nurodytos sąlygos buvo įvertintos pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs atleidimo nuo atsakomybės pagal laidavimą sąlygų visumą, tinkamai taikė BK 40 straipsnio nuostatas ir pagrįstai D. S. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės.

4.11. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nenustačius netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, tenkinti prokuroro kasacinį skundą nėra teisinio pagrindo.

5. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros l. e. vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas Mamerto Pauliko kasacinį skundą.

Teisėjai                                                                                                                Vytautas Piesliakas

                                                                                                                              Vytautas Masiokas

                                                                                                                                            Rima Ažubalytė