Administracinė byla Nr. P-93-492/2022
Teisminio proceso 3-61-3-01988-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.10; 60.3.12
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. gruodžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-2377-575/2022 pagal pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus (toliau – ir Kontrolierius) 2019 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. P-33 (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti materialinę žalą, lygią sumai, sudarančiai 16 proc. pareiškėjo pareiginio atlyginimo, skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 17 d. iki padėties, buvusios iki Įsakymo priėmimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2019 m. gruodžio 31 d.; 3) priteisti 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas paaiškino, jog nuo 2017 m. lapkričio 16 d. ėjo Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo pareigas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje (toliau – ir Tarnyba). Kontrolieriaus 2018 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. P-26 „Dėl papildomų darbo užduočių projekte „#LGBT_LT: didinant visuomenės sąmoningumą ir bendruomenės matomumą Lietuvoje“ M. K. nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. P-26) pareiškėjui buvo nustatytos papildomos darbo užduotys ir skirtas 16 proc. priedas prie atlyginimo, tačiau skundžiamu Įsakymu nuo 2019 m. gegužės 17 d. papildomos užduotys atšauktos.
3. Kontrolierius, atsižvelgęs į Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo T. V. R. 2019 m. gegužės 14 d. tarnybinį pranešimą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 16 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nusprendė nuo 2019 m. gegužės 17 d. atšaukti Kontrolieriaus 2018 m. kovo 22 d. įsakymą Nr. P-26 „Dėl papildomų darbo užduočių projekte „#LGBT_LT: didinant visuomenės sąmoningumą ir bendruomenės matomumą Lietuvoje“ M. K. nustatymo“.
4. Pareiškėjo teigimu, Kontrolierius, priimdamas skundžiamą Įsakymą nesilaikė teisėtumo ir objektyvumo principų. Kontrolieriaus Įsakymu Nr. P-26 pareiškėjui buvo pavestos konkrečios funkcijos, o Kontrolieriaus rezoliucijoje ant T. V. R. 2019 m. gegužės 14 d. tarnybinio pranešimo Nr. BR-62 (toliau – ir Tarnybinis pranešimas Nr. BR-62), kuria nurodyta parengti skundžiamą Įsakymą, pareiškėjo pareigos įvardijamos kaip projekto „#LGBT_LT: didinant visuomenės sąmoningumą ir bendruomenės matomumą Lietuvoje“ (toliau – ir Projektas) vadovo.
5. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. gegužės 16 d. elektroniniame laiške Veiklos administravimo skyriaus vedėja nurodė, kad pareiškėjas niekada nebuvo paskirtas Projekto vadovu. Pareiškėjo funkcijos Projekte, darbo pasidalijimo principai nebuvo aiškūs nei Kontrolieriui, nei Lygių galimybių integravimo skyriaus ir Veiklos administravimo skyriaus vedėjams, nors 2019 m. sausio 25 d. metinio vertinimo metu pareiškėjui 2019 m. buvo suformuluota užduotis – „Tyrimo dėl Lietuvoje gyvenančių LGBT asmenų padėties visuomenėje ir privataus gyvenimo apsaugos srityje ir tyrimo rezultatų sklaidos koordinavimas“.
6. Pareiškėjo teigimu, skundžiamo Įsakymo turinys pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas. Kontrolierius pažeidė pareiškėjo teisę būti išklausytam ir informuotam bei teisę efektyviai ginti savo teises, t. y. jam nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo T. V. R. tarnybiniu pranešimu, kuriuo buvo remiamasi priimant skundžiamą Įsakymą, ir pateikti paaiškinimus. Skundžiamas Įsakymas parengtas tą pačią dieną, kai buvo gautas tarnybinis pranešimas, pareiškėjas prarado galimybę įrodinėti aplinkybes dėl šiame tarnybiniame pranešime pateiktų argumentų neatitikimo faktinėms aplinkybėms. Kontrolierius nesilaikė pareigos tinkamai motyvuoti priimtą aktą, o tarnybiniame pranešime remiamasi nepagrįstomis prielaidomis, iškreipiamos faktinės aplinkybės, prie jo nepridedami jokie dokumentai, patvirtinantys jame nurodytas aplinkybes. Skundžiamame Įsakyme nenurodoma jo apskundimo tvarka. Dėl nepagrįstai priimto Įsakymo pareiškėjas patyrė materialinę žalą, nes nuo 2019 m. gegužės 17 d. jam nebuvo mokamas 16 proc. pareiginės algos dydžio priedas.
7. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
8. Tarnyba patikino, kad pareiškėjo atleidimas nuo papildomų jo pareigybės aprašyme nenumatytų užduočių vykdymo skundžiamu Įsakymu nesukėlė jam jokių neigiamų pasekmių. Projekto veiklų vykdymo kokybė nebuvo vertinama pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo metu, jam nebuvo dėl to priekaištaujama, ar kitaip išreiškiama abejonė dėl jo, kaip valstybės tarnautojo, kvalifikacijos ir gebėjimų. Skundžiamas Įsakymas priimtas vykdant teisės aktais pavestas funkcijas, t. y. siekiant Tarnybos veiklos efektyvumo bei racionalaus ir taupaus lėšų panaudojimo užtikrinimo, atsižvelgiant į pareiškėjo tiesioginio vadovo tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes bei siūlymus. Atsakomybė dėl Projekto veiklų kokybės tenka būtent atsakovui ir jam atstovaujančiam Kontrolieriui, o ne pareiškėjui, todėl atsakovui nekyla pareiga su Projekto administravimu susijusius sprendimus derinti su pareiškėju.
9. Atsakovo teigimu, Tarnyba neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėtų atsirasti pareiga pareiškėjui atlyginti žalą, be to, pareiškėjas nepateikė jokių jo galbūt patirtą žalą patvirtinančių įrodymų. Atsakovo įsitikinimu, priimtas skundžiamas Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo jį panaikinti.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo M. K. skundą atmetė.
11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3301-629/2020 pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
III.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo M. K. skundą.
13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3234-1062/2021 pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
IV.
14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 15 d. sprendimu: pareiškėjo M. K. skundą atmetė; netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad Kontrolierius, priimdamas Įsakymą nepažeidė teisės aktų nuostatų. Iš byloje esančios medžiagos nustatė, jog pareiškėjas buvo paskirtas ir atsakingas už Projektą. Projektą koordinuojantis partneris buvo asociacija „Lietuvos gėjų lyga“, atsakomybė dėl netinkamo Projekto vykdymo prieš Projekto partnerius ir Europos Komisiją kilo Tarnybai. Projekto pabaiga buvo numatyta 2019 m. gruodžio 31 d., tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas tinkamai vykdė funkcijas (Projekto veiklas), numatytas Įsakyme Nr. P-26. Skundžiamu Įsakymu atšaukus papildomas užduotis pareiškėjui, jis toliau vykdė savo funkcijas, numatytas jo pareigybės aprašyme.
16. Teismas vertino, jog atsakovas, priimdamas skundžiamą Įsakymą, nepažeidė tuo metu galiojusio VAĮ 8 straipsnio nuostatų. Įsakymas neprieštarauja Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatoms, yra pagrįstas teisės normomis ir faktais, priimtas kompetentingo administravimo subjekto, nepažeidžiant procedūrų. Teismas nenustatė, kad Tarnyba būtų pažeidusi VAĮ 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintą objektyvumo principą, nes tiek Įsakymo priėmimas, tiek kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai buvo nešališki bei objektyvūs. Kontrolierius veikė išimtinai savo kompetencijos ribose, nepažeidė jam suteiktos diskrecijos vidaus administravimo srityje, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą Įsakymą.
17. Teismas išaiškino, jog reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą, atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, padarė išvadą, jog atsakovas jam pavestas funkcijas vykdė tinkamai, nenustatė pagrindų skundžiamą Įsakymą panaikinti, todėl pareiškėjo prašymą priteisti neturtinę žalą atmetė.
V.
18. Pareiškėjas M. K. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašė jam priteisti 18 Eur išlaidas, susijusias su rašytinių įrodymų vertimu, pagal pirmosios instancijos teismui pateiktus dokumentus.
19. Pareiškėjas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netyrė Kontrolieriaus veiksmų priimant sprendimą, nors tai buvo pareiškėjo kreipimosi į teismą pagrindas. Teismas nenustatė ir nesiėmė jokių veiksmų nustatyti, ar Kontrolierius iš viso atliko kokį nors tyrimą dėl gauto tarnybinio pranešimo, kokiu būdu buvo įvertinta tarnybiniame pranešime pateikta informacija ir joje esantys prieštaravimai, kodėl pareiškėjas nebuvo informuotas apie Tarnybinį pranešimą ir jam nebuvo sudaryta galimybė su juo susipažinti ir pateikti rašytinius paaiškinimus iki Įsakymo priėmimo.
20. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, jog teismas, nagrinėdamas bylą, nukrypo nuo pareiškėjo skundo esmės ir reikalavimų. Užuot tyręs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, Kontrolieriaus veiksmus, jų teisėtumą, teismas sprendime perrašė atsakovo argumentus, jų net neįvertinęs.
21. Pareiškėjas tvirtino, kad teismas netinkamai ir prieštaraudamas teismų praktikai aiškino VAĮ įtvirtinto objektyvumo principo turinį, teigdamas, kad Kontrolierius neprivalo objektyviai ištirti ir įvertinti argumentų, pateiktų tarnybiniame pranešime. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad Kontrolierius, priimdamas skundžiamą Įsakymą rėmėsi išimtinai tik T. V. R. tarnybiniame pranešime išdėstytais argumentais, nepatikrinęs jų teisingumo ir patikimumo.
22. Pareiškėjas akcentavo, kad teismas nesilaikė reikalavimų, nustatančių jam pareigą tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skunde ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, neišnagrinėjo Europos Komisijai pateiktos Nacionalinės apžvalgos apie translyčių asmenų padėtį Lietuvoje termino atidėjimo priežasčių. Taigi, teismas neatliko įrodymų tyrimo ir nepateikė jų vertinimo, be to, teismo sprendime yra fakto klaidų, neatitinkančių byloje surinktų duomenų. Teismas taip pat netyrė ir nevertino aplinkybių bei įrodymų, susijusių su Projekto veiklų vykdymo terminais, sprendime nepasisakė dėl esminių bylos aplinkybių bei pateikė bylos medžiagai prieštaraujančią informaciją, nenurodė, kurios aplinkybės byloje nustatytos, o kurios ne. Teismas visiškai neįvertino pareiškėjo ir atsakovo veiksmų sąsajos su Projekto vykdymo terminų laikymųsi. Nepagrindė, kokie konkretūs pareiškėjo veiksmai buvo susiję su Projekto įgyvendinimo veiklų vėlavimu ir terminų nesilaikymu. Teismo sprendime nepagrindė, kodėl pareiškėjo atostogos (2019 m. vasario 27 d. – 2019 m. kovo 19 d.) galėjo sutrukdyti Nacionalinės apžvalgos teksto pateikimui 2019 m. vasario 28 d. Nors teismas išsireikalavo pareiškėjo prašomus įrodymus dėl Nacionalinės apžvalgos parengimo termino ir video siužetų kiekio pakeitimo ir termino nukėlimo priežasčių, tačiau šių įrodymų nevertino priimdamas sprendimą.
23. Pareiškėjas pažymėjo, kad teismas, priimdamas sprendimą, nevertino įrodymų leistinumo ir patikimumo. Teismas, nagrinėdamas bylą veikė šališkai ir nesilaikė šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų, pažeidė pareiškėjo teisę į objektyvų ir nešališką bylos nagrinėjimą. Nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą pareiškėjui, nereikalavo iš atsakovo jokių įrodymų. Išsamiai netyrė nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, rėmėsi tik tarnybiniame pranešime pateikta ir jokiais įrodymais nepagrįsta subjektyvia ir jokio pagrindo Įsakymo teisėtumui konstatuoti nuomone. Taigi, teismas bylą išnagrinėjo formaliai ir ne iš esmės, nenustatė visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, pažeidė materialiąsias teisės normas.
24. Pareiškėjas nurodė, kad teismas bylos faktines aplinkybes tirdamas formaliai, šališkai, pažeisdamas šalių rungimosi principą, nepagrįstai ir prieštaraujant suformuotai teismų praktikai paskirstant įrodinėjimo naštą, netirdamas įrodymų visumos, nenustatydamas ir netirdamas bylai reikšmingų aplinkybių, neatsakydamas į dalį pareiškėjo prašymų, nenurodydamas jokių įrodymų atmetimo ir neištyrimo priežasčių, apsiribodamas atsakovo procesiniuose dokumentuose, skundžiamame Įsakyme ir tarnybiniame pranešime išdėstyta pozicija, perrašė šiuos argumentus, nesilaikydamas teisingumo principo. Todėl priimtas sprendimas neatitinka ABTĮ 86 straipsnyje nurodytų sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, sąžiningumo bei teisingumo kriterijų, ir turėtų būti panaikintas.
25. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
26. Tarnyba nurodė, kad pirmosios instancijos teismas iš Projektą koordinuojančio partnerio išsireikalavo visus būtinus ginčui išspręsti įrodymus, juos visapusiškai ištyrė ir įvertino. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra išsamiai išdėstyta įrodymų vertinimo argumentacija. Apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neobjektyvumo ir neatitikimo materialiosioms ir proceso teisės normoms yra sietini išimtinai su aplinkybe, jog teismas kitaip vertino pareiškėjo skundo argumentus.
27. Atsakovas teigė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas atlikdamas atsakovo papildomai jam paskirtas užduotis Projekte, neužtikrino Projekto veiklų koordinavimo pagal numatytus terminus bei pakankamos priežiūros, kad šių terminų laikytųsi paslaugų teikėjai, pasitelkti atskiroms veikloms įgyvendinti. Šios aplinkybės neneigė ir pats pareiškėjas.
V.
28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A-2377-575/2022) (toliau – ir Nutartis) pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimą paliko nepakeistą.
29. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjui M. K. 2018 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 26 buvo nustatytos papildomos darbo užduotys ir skirtas 16 proc. pareiginės algos dydžio priemoka. Skundžiamu Įsakymu nuo 2019 m. gegužės 17 d. papildomai skirtos užduotys buvo atšauktos. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad institucijos vadovė pasinaudojo jai suteikta diskrecijos teise priimti vidaus administravimo aktus. Pirmosios instancijos teismo nuomone, institucijos vadovė, priimdama vidaus administravimo aktą, nepažeidė teisės aktų nuostatų, skundžiamas Įsakymas yra pagrįstas teisės normomis ir faktais, priimtas kompetentingo administravimo subjekto, nepažeidžiant procedūrų.
30. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teigia, jog pavestą veiklą tinkamai vykdė. Bet iš bylos medžiagos matyti, kad sutartis dėl Nacionalinės apžvalgos apie translyčių asmenų padėtį Lietuvoje parengimo ir išleidimo Nr. 2018/12 buvo sudaryta 2018 m. rugsėjo 10 d. Pagal minėtą sutartį, perkamos paslaugos turėjo būti teikiamos palaipsniui, pagal šios sutarties III skyriuje numatytą paslaugų teikimo grafiką. Pirminę nacionalinės apžvalgos teksto lietuvių kalba versiją paslaugos teikėjai pateikė tik 2018 m. gruodžio 19 d., t. y. jau nesilaikydami sutartyje nustatyto termino (privalėjo pateikti iki 2018 m. gruodžio 10 d.). Dėl šių faktų atsakovas teigė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. sausio 24 d. apeliantas nesiėmė aktyvių veiksmų siekiant užtikrinti (kontroliuoti) tinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą, o 2019 m. sausio 24 d., sužinojęs apie pakartotinai nukeliamą paslaugos suteikimo terminą, apeliantas ne tik neinicijavo atitinkamo paslaugų sutarties pakeitimo, bet ir apie galimą vėlavimą neinformavo Europos Komisijos; ši informacija Europos Komisijai buvo pateikta tik 2019 m. vasario 19 d. Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo iniciatyva; apeliantas nevykdė savalaikės sutarties įvykdymo kontrolės ir nesilaikė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos viešųjų pirkimų organizavimo tvarkos aprašo 10.5 punkto reikalavimų, pagal kuriuos apeliantas (pirkimų iniciatorius) privalėjo koordinuoti (organizuoti) Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos sudarytose pirkimo sutartyse numatytų įsipareigojimų vykdymą ir prižiūrėti pristatymo (atlikimo, teikimo) terminų bei prekių, paslaugų ir darbų atitiktį pirkimo sutartyse numatytiems kokybiniams ir kitiems reikalavimams laikymąsi. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjas šių atsakovo teiginių nenuginčijo, pareiškėjas nepateikė duomenų ir įrodymų patvirtinančių, kad pavestas užduotis vykdė maksimaliai efektyviai, nepateikė detalių duomenų, kada ir ką jis atliko vykdydamas pavestas veiklas. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjas T. V. R. turėjo pagrindą nurodyti, kad pareiškėjas netinkamai vykdo pavestas su Projekto valdymu, administravimu ir įgyvendinimu susijusias užduotis ir funkcijas.
31. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovas Įsakymą grindė Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuris nustato, kad Lygių galimybių kontrolierius spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, priima įsakymus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi, pasirašo įgaliojimus, kitus vidaus administravimo dokumentus. Šią teisės normą teismas išaiškino kaip suteikiančią plačią diskreciją Lygių galimybių kontrolieriui paskirstyti darbo krūvį darbuotojams siekiant maksimaliai efektyviai vykdyti institucijos funkcijas, o vien Nutarties 29 punkte nurodyti faktai yra pakankami skundžiamam Įsakymui priimti.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė ir daugiau argumentų, kodėl nesutinka su T. V. R. tarnybiniu pranešimu, tačiau vertino, kad šis teismo procesas yra skirtas spręsti, ar pažeistos pareiškėjo teisės, o ne vykdyti abstraktaus pobūdžio vidaus dokumento patikrą. Konstatavęs, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo teisės pažeistos, teismas padarė išvadą, kad kiti pareiškėjo argumentai, kuriais ginčijamas Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo T. V. R. 2019 m. gegužės 14 d. tarnybinis pranešimas, nėra aktualūs.
33. Dėl pareiškėjo argumentų, kad teismas netyrė atsakovo veiksmų priimant sprendimą, atsakovas neatliko tyrimo, nesupažindino su tarnybiniu pranešimu, teismas nurodė, kad pareiškėjas privalo įrodyti atsakovo veiksmų neteisėtumą, o iš apeliacinio skundo nėra aišku, kas įpareigojo atsakovą priimant vidaus administravimo aktą, sprendžiant darbuotojų užduočių paskirstymo klausimus vykdyti specialius tyrimus, supažindinti su vidaus tarnybiniais pranešimais. Pareiškėjas jokių konkrečių teisinių argumentų nepateikė. Teismas vertino, kad pareiškėjo nuoroda į objektyvumo principą šiais aspektais nėra pagrįsta, pareiškėjas atskleidžia savo subjektyvų pažiūrį, kaip turi būti vykdomas vidaus administravimas, bet neįrodo, kad atsakovas pažeidė konkrečias procedūrines taisykles ir tai darė įtaką pareiškėjo subjektinėms teisėms.
VI.
34. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo M. K. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-2377-575/2022, kuris grindžiamas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
35. Pareiškėjas, grįsdamas proceso atnaujinimą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, argumentus formuluodamas pagal Išvadoje pateiktus išaiškinimus, nurodo, kad:
35.1. Nutartyje be jokio teisinio ir faktinio pagrindo ir motyvų nurodoma, kad institucijos vadovė, priimdama vidaus administravimo aktą, nepažeidė teisės aktų nuostatų, Įsakymas pagrįstas teisės normomis ir faktais, priimtas kompetentingo administravimo subjekto, nepažeidžiant procedūrų. Šis teismo teiginys nėra pagrįstas teisiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis, teisės aktų, reglamentuojančių susitarimus dėl papildomo (projektinio) darbo nuostatomis.
35.2. Nei pirmosios instancijos teismo sprendime, nei Nutartyje nenurodoma kokios teisės normos yra taikytinos ginčo dėl papildomų užduočių nustatymo ir panaikinimo sprendimui, nepagrindžiama kokiomis teisės normomis teismai vadovavosi priimdami sprendimą ir Nutartį, kokiu pagrindu netaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatų ir normų (kaip minėta Nutartyje ir Sprendime apie DK iš viso neužsimenama), nors pareiškėjas ne kartą nurodė, tiek nagrinėjant ginčą pirmos instancijos teismo posėdyje, tiek apeliaciniame skunde (apeliacinio skundo 4 punktas), kad ginčo sprendimui turi būti taikomos DK normos, kadangi nei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ), nei VAĮ, nei Įstatymas papildomų užduočių valstybės tarnautojui nustatymo nereglamentuoja ir susitarimus dėl papildomo darbo Lietuvos teisėje reglamentuoja Darbo kodekso normos. Teismas nemotyvavo, kuo remiantis šios normos turėtų būti netaikomos, iš viso nepasisako kokiu teisiniu pagrindu ir kokiomis teisės normomis vadovaudamasis išsprendė šią bylą.
35.3. Atsižvelgiant į tai, kad susitarimai dėl papildomo darbo ir papildomų užduočių nereglamentuojami VTĮ ir VAĮ ir reglamentuojami DK (35 ir 45 str.), bylos nagrinėjimui aktualios DK 35 straipsnio nuostatos (1 d. ir 5 d.).
35.4. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas neįspėjo pareiškėjo apie susitarimo dėl papildomo darbo nutraukimą, taip aiškiai pažeisdamas DK 35 straipsnio 5 dalies nuostatas ir pareiškėjui DK 35 straipsnio 5 dalyje garantuotą teisę būti įspėtu prieš penkias darbo dienas apie susitarimo dėl papildomo darbo nutraukimą. Tai turėjo esmines pasekmes, dėl ko pareiškėjas ir kreipėsi į teismą, nes dėl šios teisės pažeidimo pareiškėjas negalėjo pateikti paaiškinimų dėl Tarnybinio pranešimo Nr. BR-62, negavo atlyginimo priedo už 5 darbo dienas, kurį būtų gavęs jei būtų laikomasi DK įtvirtintos pareiškėjo teisės.
35.5. Susitarimo dėl papildomo darbo nutraukimui taip pat aktualios DK 45 straipsnio nuostatos. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas, priimdamas sprendimą dėl sutarties dėl papildomo darbo sąlygų pareiškėjui keitimo (nutraukimo) būtų iš viso prašęs ar gavęs pareiškėjo sutikimą, nustatęs terminą tokiam sutikimui gauti. Neinformuodamas pareiškėjo apie sutarties dėl papildomo darbo nutraukimą, negavęs darbuotojo sutikimo atsakovas pažeidė pareiškėjo teises ir nesilaikydama teisės aktų (DK) reikalavimų bei juose nustatytų procedūrų nutraukė susitarimą su pareiškėju dėl papildomo darbo.
35.6. Nesilaikydama DK 35 straipsnio 5 dalies nuostatų ir pažeisdama DK įtvirtintą pareiškėjo teisę į įspėjimą dėl papildomo darbo sutarties panaikinimo prieš 5 darbo dienas, nesilaikydama DK 45 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų dėl rašytinio pareiškėjo sutikimo gavimo lygių galimybių kontrolierė, priimdama Įsakymą, pažeidė teisės aktus ir procedūras. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl DK 35 straipsnio 5 dalies nuostatos, 45 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos ir jose nustatytos procedūros, kurias atsakovas pažeidė, teismo vertinimu yra nepažeistos. Jokių teisinių motyvų ar faktinių aplinkybių, kurie leistų teikti kitaip byloje nėra, jie nenurodomi ir pirmosios instancijos teismo sprendime bei Nutartyje.
35.7. Pirmosios instancijos teismo sprendimas ir Nutartis yra ydingi teisės taikymo nuoseklumo atžvilgiu, pažeidžia teisingumo ir teisėtų lūkesčių principus, kadangi be jokio pagrindo paneigia pareiškėjui jam įstatyme (DK 35 str. 5 d., 45 str. 1 ir 2 d.) garantuotas teises. Taip pat suformuojama teisminė teisės taikymo praktika, kuri be jokio pagrindimo paneigia įstatymo (DK) nuostatas.
35.8. Nei pirmosios instancijos teismas sprendime, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Nutartyje nepateikia motyvų kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjas turi įrodinėti tinkamą savo pareigų vykdymą, o ne atsakovas šių pareigų vykdymo netinkamumą. Susitarimo dėl papildomo projektinio darbo panaikinimui taikytina teisė yra DK 214 straipsnio nuostatos. Jose nurodyta, kad atleidimo teisėtumą (įskaitant ir susitarimo dėl papildomo darbo nutraukimą) privalo įrodyti darbdavys, o ne darbuotojas. Teismas nenurodo jokio teisės akto, kuriuo remiantis įrodymų našta turėtų būti perskirstyta kitaip ir kuriuo remdamasis teismas galėtų taikyti kitokias įrodinėjimo taisykles nei nustatyta DK 214 straipsnio 3 dalyje, todėl teismo teiginiai, kad pareiškėjas privalėjo pateikti įrodymus dėl tinkamo funkcijų vykdymo yra neturintys teisinio pagrindo ir nemotyvuoti, teismas Nutartyje nepateikia jokių teisinių motyvų. Pareiškėjas viso proceso metu ne kartą kėlė klausimą dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, nurodė, kad teismas be pagrindo nereikalauja jokių darbdavio teiginių įrodymų, be jokio teisinio pagrindo nesilaiko įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių, tačiau šie pareiškėjo argumentai buvo ignoruojami ir dėl jų nei Sprendime, nei Nutartyje nepasisakoma. Atsakovui tenkanti pareiga įrodyti netinkamą pareiškėjo pareigų atlikimą ir Tarnybiniame pranešime Nr. BR-62 pateiktus teiginius taip pat reiškia, kad abejonės turi būti traktuojamos pareiškėjo naudai ir vienareikšmiškai neįrodyti atsakovo teiginiai laikytini menamais.
35.9. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas nevertino byloje esančių įrodymų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2019 m. sausio 9 d. pareiškėjas pateikė pastabas pateiktai apžvalgai (Tarnybinio pranešimo Nr. BR-62 3 punktas). Pastabų patvirtinimą patvirtina pats pareiškėjas, o atsakovas neneigia, kad pastabos galėjo būti pateiktos, tačiau teigia, kad jis tokių duomenų neturi, nors duomenų apie projekto vykdymą atsekamumą privalo užtikrinti atsakovas.
35.10. Nutarties 29 punkte nurodyta, kad 2019 m. sausio 24 d. įvyko susitikimas su paslaugos tiekėju dėl pateiktos apžvalgos teksto pataisymo dėl objektyvių aplinkybių, kurį organizavo ir kuriame dalyvavo pareiškėjas. Tokio susitikimo buvimo neneigia nei viena bylos šalis. Byloje esantys duomenys, pateikti projekto koordinatoriaus Asociacijos „Lietuvos gėjų lyga“ patvirtina ir įrodo, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 8 d. laišku kreipėsi į projekto koordinatorių dėl Europos Komisijos informavimo. Nors byloje esančiuose rašytiniuose dokumentuose yra užfiksuota, kad pareiškėjas pateikė pastabas sutartyje dėl paslaugų suteikimo numatytu laiku ir atsakovas neįrodo kitaip, buvo organizuotas susitikimas su tiekėjais dėl teksto taisymo pagal paslaugos tiekimo sutarties 3.3 punktą, pareiškėjas pateikė tinkamus (vadovaujantis DK 25 straipsniu) įrodymus dėl kreipimosi į projekto koordinatorių vasario 9 d., tačiau teismas dėl nežinomų priežasčių ir be jokių motyvų Nutartyje teigė, kad jokių veiksmų, siekiant užtikrinti paslaugos suteikimą tarp 2018 m. gruodžio 19 d. ir 2019 m. vasario 19 d. pareiškėjas neatliko, nes taip be jokio pagrindimo ir įrodymų nurodo atsakovas.
35.11. Teismo pasvarstymai dėl veiksmų atlikimo terminų yra deklaratyvūs, kadangi teismas nenurodo kokiu teisiniu pagrindu remiantis ir kokiais kitais terminais pareiškėjas turėjo atlikti tam tikrus veiksmus ir kur šis terminas (dėl Europos Komisijos informavimo) buvo nustatytas, be jokio teisinio pagrindo ir priešingai DK 214 straipsnio 3 dalies nuostatoms nutartyje reikalauja iš pareiškėjo pateikti neįmanomus įrodymus, nors pareiškėjas ne kartą yra nurodęs, kad 2019 m. liepos 17 d. buvo fiktyviai atleistas iš Tarnybos patarėjo pareigų, Tarnyboje nedirba ir todėl neturi prieigos prie Tarnybos dokumentų, neturėjo pareigos kaupti dokumentus susijusius su projekto vykdymu ir šiais dokumentais disponuoja atsakovas, kuris viso proceso metu dokumentus teikė selektyviai, teigė, kad nežino apie egzistavusius ir kauptus dokumentus ir neva neegzistuojančius dokumentus pateikdavo tik pareiškėjui nurodant konkretų dokumentą. Atsakovas, vadovaujantis DK 214 straipsnio 3 dalimi, privalo įrodyti ir teisiškai pagrįsti, kad pareiškėjas atliko ar neatliko kokius nors veiksmus, kurie priežastiniu ryšiu su pareiškėjo veiksmais yra susiję su paslaugos teikimo ar kitų veiksmu atlikimo terminais.
35.12. 2018 m. gruodžio 31 d.–2019 m. sausio 18 d. buvo išėjęs kasmetinių atostogų, todėl neturėjo jokios prievolės vykdyti papildomų darbo funkcijų ir jas turėjo atlikti jį pavaduoti paskirti asmenys. Pareiškėjo kasmetinės atostogos buvo suderintos su darbdaviu, į jas pareiškėjas buvo išleistas įstaigos vadovės pasirašytu įsakymu, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjui buvo siūloma atšaukti atostogas. Teismas ir atsakovas savo argumentacijoje be jokio teisinio pagrindo kvestionuoja konstitucinę pareiškėjo teisę į kasmetines atostogas ir kelia reikalavimą pareiškėjui užtikrinti papildomų darbo funkcijų vykdymą pareiškėjo atostogų metu, nors projekte nuo 2019 m. sausio 2 d. dirbo ne tik pareiškėjas. Pareiškėjas 2019 m. sausio 8 d. gera valia pateikė pastabas apžvalgai atostogų metu, nes atsakovas neužtikrino pareiškėjo pavadavimo atostogų metu ir tokiu būdu netinkamai organizavo darbo procesą.
35.13. Teismui nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas ir turi būti aiškiai nurodyta, kokiu pagrindu įrodymai yra atmetami, kuo konkrečiai remiantis daromos vienokios ar kitokios teismo išvados. Šiuo atveju teismas nenurodė jokių įrodymų atmetimo priežasčių ir iškreipia faktines aplinkybes, kurios liudija, kad priešingai teismo nepagrįstiems ir nemotyvuotiems teiginiams pateiktiems Nutarties 29 punkte, pareiškėjas tarp 2018 m. gruodžio 19 d. ir 2019 m. vasario 19 d. veiksmus skirtus produkto koregavimui atliko.
35.14. Teismas Nutartyje pateikia argumentus iš kurių neseka teismo pateikiamos išvados. Teismas, teigdamas, kad vien Nutarties 29 punkte nurodyti faktai yra pakankami Įsakymui priimti, nepagrįstai daro išvadą, kad Įsakymas priimtas teisėtai ir laikantis procedūrų, nes „Lygių galimybių kontrolieriui suteikta didelė diskrecija vidaus administravimo srityje“ nereiškia, jog jis gali nepaisyti VAĮ 3 straipsnio 2 punkte (2006 m. birželio 27 d. Nr. X-736 redakcija, galiojusi nuo 2007 m. sausio 30 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.) įtvirtinto objektyvumo principo, reiškiančio, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, ar VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.) įtvirtinto reikalavimo, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje A-3301-629/2020).
35.15. Iš teismo išvados, kad Lygių galimybių kontrolierė turėjo teisę priimti Įsakymą niekaip neseka Nutarties 33 punkte daroma išvada, kad jį priimdama kontrolierė laikėsi teisės aktuose nustatytų procedūrų ar surinko objektyvius duomenis, tai yra, kad laikėsi VAĮ 3 straipsnio 2 punkte įtvirtinto objektyvumo principo ar 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo pagrįsti teisės akto priėmimą teisės aktų normomis ar 12 straipsnio nuostatos vykdyti vidaus administravimą vadovaujantis teisės normomis.
35.16. Darbdavį elgtis sąžiningai įpareigoja DK 24 straipsnio nuostatos, o įspėti apie susitarimo dėl papildomo darbo nutraukimą prieš penkias darbo dienas DK 35 straipsnio 3 dalis. Pažymėtina, kad teismas Nutartyje be jokių motyvų nepasisako dėl esminio pareiškėjo keliamo klausimo - informavimo apie papildomų darbo funkcijų panaikinimą pagal DK 35 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir todėl palieka bylą iš esmės neišspręstą. Teismas be jokių motyvų nutartyje nurodo, kad „pareiškėjas jokių konkrečių teisinių argumentų nepateikė“, nors pareiškėjas apeliaciniame skunde aiškiai nurodė kokius konkrečius DK straipsnius (24 straipsnį, 35 straipsnio 3 dalį) pažeidė atsakovas, priimdamas Įsakymą. Teismas Nutartyje niekaip nemotyvuoja kodėl pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikti konkretūs teisiniai pagrindai, nurodant konkrečius teisės aktus yra „jokie konkretūs teisiniai argumentai“ ir nenurodo, kodėl pareiškėjo argumentai nenagrinėti bei DK nuostatos netaikytinos.
35.17. Tinkamas pranešimo apie ketinimą panaikinti susitarimą su pareiškėju dėl papildomo darbo neįteikimas apribojo pareiškėjo teises pateikti paaiškinimus, efektyviai ginti savo teises, jis jų negalėjo apginti dėl teisės aktams (DK nuostatoms) prieštaraujančio atsakovo elgesio. Atsakovas nesiėmė veiksmų, kurių turėjo imtis, todėl objektyvumo principas buvo pažeistas, o Nutartyje nepateikia jokių teisinių argumentų ir motyvų, kodėl DK nuostatų pažeidimas nelaikytinas objektyvumo principų pažeidimu.
35.18. Teismas Nutartyje nepateikė motyvų, kuo remiantis teismas padarė Nutarties 33 punkte pateiktą išvadą.
36. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašo jo netenkinti.
37. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodo, kad visi pareiškėjo argumentai buvo įvertinti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme, todėl pareiškėjas iš esmės siekia pakartotinio bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti prašymo atnaujinti procesą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
VII.
38. Pareiškėjas M. K. siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. A-2377-575/2022 pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu.
39. Teisėjų kolegija, nagrinėdama prašymo atnaujinti procesą argumentus, pirmiausia pažymi, kad dėl proceso atnaujinimo instituto, kaip išimtinės procedūros, yra pasisakęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), kuris savo praktikoje yra pripažinęs, kad atnaujintas procesas ir naujas sprendimas buvo „užslėpta“ apeliacija (anglų kalba – appeal in disguise), pažeidusi teisinį tikrumą ir asmens teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 str. 1 d.). EŽTT išaiškino, kad teisinis tikrumas suponuoja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principo laikymąsi ir vykdymą. Šis principas sukuria draudimą ginčo šalims siekti peržiūrėti galutinį ir įsiteisėjusį sprendimą vien tik turint tikslą iš naujo nagrinėti bylą. Aukštesnės instancijos teismų galia peržiūrėti sprendimus turi būti siejama tik su tikslu ištaisyti teismo klaidas ir netinkamai vykdomą teisingumą, bet ne iš naujo nagrinėti bylą. Sprendimo peržiūrėjimo mechanizmas neturėtų būti naudojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, vien tik galimi keli požiūriai į vieną situaciją nėra sprendimo peržiūrėjimo pagrindas. Išimtys galimos tik tais atvejais, kai tai nulemia ypatingos ir įtikinamos aplinkybės (žr., pvz., EŽTT sprendimus bylose Varnienė prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42916/04; Ryabykh prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 52854/99).
40. Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tais atvejais, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Kot prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 20887/03; 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą byloje Solomun prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 679/11). Aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teisminius sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus (žr. EŽTT sprendimą byloje Protsenko prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 13151/04).
41. Iš EŽTT jurisprudencijos matyti, kad fundamentaliais trūkumais paprastai laikytini tokie ankstesnio proceso defektai, kaip jurisdikcijos klaidos, rimti teisminio proceso pažeidimai (pvz., asmens neįtraukimas į jam svarbų procesą ar pan.) ar piktnaudžiavimas valdžia (žr., pvz., 2008 m. liepos 31 d. sprendimą byloje Protsenko prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 13151/04; 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Esertas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 50208/06), retais atvejais – ir vidaus teisės taikymo klaidos (žr., pvz., 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą byloje Trapeznikov ir kiti prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 5623/09). Poreikis ginti aiškiai pažeistas Konvencijos garantijas taip pat gali būti svarus argumentas, teikiant prašymus dėl pasibaigusio proceso atnaujinimo (žr. EŽTT 2015 m. vasario 5 d. sprendimą byloje Bochan prieš Ukrainą (Nr. 2), pareiškimo Nr. 22251/08).
42. Akcentuotina, kad bet kuris proceso šalies nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar proceso šalies nurodytas (-i) proceso atnaujinimo pagrindas (-ai) leidžia protingai abejoti byloje priimto teismo procesinio sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, todėl ABTĮ nesuteikia teisės proceso šalims atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo.
43. Proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, o proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą.
44. Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011).
45. Vadovaudamasis ABTĮ 161 straipsnio 4 dalimi, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą pagrįstas įstatymų nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
46. Prašymas dėl proceso atnaujinimo yra grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su proceso atnaujinimo pagrindu, nustatytu ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kuriame numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų.
47. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, suformuotoje laikantis EŽTT jurisprudencijos, pagal kurią teismui tenkanti pareiga motyvuoti priimamą sprendimą nereiškia, kad teismas turi pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną šalies argumentą, nuosekliai pabrėžiama, kad aptariamu pagrindu administracinės bylos procesas gali būti atnaujinamas tik tada, jei teismo sprendimas ar nutartis apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš teismo sprendimo ar nutarties turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas priėjo prie išvadų, suformuluotų teismo sprendimo ar nutarties rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-11-415/2022 ir jos 48 p. nurodytą praktiką).
48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad vien tam tikrų proceso dalyvio argumentų neaptarimas teismo sprendime ar nutartyje savaime nereiškia teismo motyvų nebuvimo teismo sprendime ar nutartyje apskritai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1188-756/2022; 2019 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-62-520/2019).
49. EŽTT yra nurodęs, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją (pareiškimo Nr.34/1996/753/952)). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 16034/90).
50. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad, sprendžiant dėl teismo sprendimo ar nutarties motyvų nebuvimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto aspektu, turi būti vertinami teismo sprendime ar nutartyje išdėstyti argumentai, dėl kurių teismas sprendimo ar nutarties rezoliucinėje dalyje suformulavo atitinkamas išvadas. Tik visiškas motyvų nebuvimas, o ne nepakankamas motyvavimas, atitinka tokią sąlygą. Prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusio asmens netenkinantys, ar, jo manymu, neišsamūs ar netinkami teismo sprendimo ar nutarties motyvai ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme savaime nereiškia, kad teismo sprendimas ar nutartis yra be motyvų.
51. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš Nutarties turinio galima aiškiai suprasti, kuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas padarė savo išvadas. Nutarties turinys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino byloje kilusio ginčo esmę ir detaliai ją aptarė. Nutartyje iš esmės pasisakyta dėl visų reikšmingų bylai aplinkybių, kurios turi būti vertinamos sprendžiant, ar Įsakymas yra pagrįstas, o vien tam tikrų įrodymų ar argumentų neaptarimas teismo procesiniame dokumente savaime negali būti tapatinamas su motyvų nebuvimu teismo procesiniame sprendime apskritai.
52. Iš pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą matyti, kad pareiškėjas iš esmės siekia pakartotinio įrodymų vertinimo ir bylos išnagrinėjimo. Nagrinėjamu atveju Nutartyje yra išdėstyti motyvai, kurių pagrindu padaryta išvada, jog Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad „institucijos vadovė, priimdama vidaus administravimo aktą, nepažeidė teisės aktų nuostatų, skundžiamas Įsakymas yra pagrįstas teisės normomis ir faktais, priimtas kompetentingo administravimo subjekto, nepažeidžiant procedūrų.“, taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodė teisės normą, kuria grindė savo motyvus (Įstatymo 16 str. 1 d. 4 p.). Kaip minėta, tik visiškas motyvų nebuvimas, o ne nepakankamas motyvavimas, gali būti pagrindas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktą, todėl proceso atnaujinimas nagrinėjamu atveju iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui.
53. Teisėjų kolegija, įvertinusi Nutarties turinį, atmeta pareiškėjo teiginį, kad teismo sprendimas yra be motyvų. Iš Nutarties motyvuojamosios dalies galima aiškiai suprasti, kuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas padarė savo išvadas. Pareiškėjas neįrodė, kad egzistuoja ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas. Netenkinus pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą, netenkintinas ir pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. K. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-2377-575/2022 netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-2377-575/2022 pagal pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Jolanta Malijauskienė
Dainius Raižys
Virginija Volskienė