Civilinė byla Nr. e2-741-910/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00030-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 3.2.4.8.3; 3.2.4.11; 3.1.7.6

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė,

sekretoriaujant Rūtai Miltinytei,  

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intelekto logistika“ atstovui advokatui V. N., ieškovui S. Š., jo atstovui advokatui V. R., atsakovui S. T. (S. T.), jo atstovui advokatui E. M.,  

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Intelekto logistika“ ir S. Š. ieškinius atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Invetrus“ ir S. T. (S. T.) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Intelekto logistika“ (toliau – ieškovė, UAB „Intelekto logistika“) 2020 m. sausio 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį galutinai sutikslinusi prašo: pripažinti negaliojančiomis atsakovų BUAB „Invetrus“ ir S. T. (S. T.) sudarytą 2018 m. gegužės 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2018/05/15 dėl vikšrinio buldozerio Komatsu D 51PX-22 (pagaminimo metai – 2011, (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo už 6 000 Eur ir 2018 m. gegužės 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2018/05/15 dėl vikšrinio ekskavatoriaus Komatsu PC 210LC-8 (pagaminimo metai – 2011, (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo už 6 000 Eur bei taikyti restituciją pinigais: priteisti iš atsakovo S. T. (S. T.) atsakovės BUAB „Invetrus“ naudai už vikšrinį buldozerį – 52 514 Eur (49 400 Eur – 6 000 Eur) x 21 proc. PVM), už vikšrinį ekskavatorių – 40 777 Eur (39 700 Eur – 6 000 Eur) x 21 proc. PVM), iš viso – 93 291 Eur.

2.       Ieškovas S. Š. 2020 m. liepos 30 d. pateikė prašymą įtraukti jį bendraieškiu.

3.       Ieškovai nurodė, kad jie yra bankrutuojančios atsakovės UAB „Invetrus“ kreditoriai ir ieškinį reiškia siekdami apginti šios bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Ieškovai prašo pripažinti negaliojančiomis dvi atsakovų sudarytas sutartis: 1) 2018 m. gegužės 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2018/05/15, kuria atsakovė UAB „Invetrus“ (toliau – Atsakovė 1) atsakovui S. T. (S. T.) (toliau – Atsakovas 2) pardavė vikšrinį buldozerį Komatsu D 51PX-22 (toliau – Buldozeris) už 6 000 Eur, ir 2018 m. gegužės 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2018/05/15-1, kuria Atsakovė 1 Atsakovui 2 pardavė vikšrinį ekskavatorių Komatsu PC 210LC-8 (toliau – Ekskavatorius) taip pat už 6 000 Eur. Ieškovų teigimu, nurodyta technika parduota pažeidžiant Atsakovės I kreditorių interesus, nes vienintelis įmonės turtas, į kurį galėjo būti nukreipti kreditorių reikalavimai, perleistas už akivaizdžiai per mažą kainą. Pasak ieškovų, tokios technikos (analogiškų pagaminimo metų) kaina rinkoje yra nuo 28 000 Eur, t. y. beveik 5 kartus didesnė, nei nurodyta ginčijamuose sandoriuose. Ieškovai, remdamiesi tuo, kad yra visos būtinos sąlygos ginti pažeistas BUAB „Invetrus“ kreditorių teises, taikant actio Pauliana institutą (CK 6.66 straipsnis), prašo ginčo technikos 2018 m. gegužės 15 d. pirkimo-pardavimo sutartis pripažinti negaliojančiomis ir taikyti restituciją; atsižvelgiant į tai, kad Atsakovas II ginčo traktorius yra perleidęs tretiesiems asmenims, restituciją taikyti ne natūra, bet piniginiu ekvivalentu, įpareigojant šį atsakovą sumokėti Atsakovei I ginčo traktorių rinkos kainą, buvusią 2018 m. gegužės 15 d. pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu (CK 6.147 straipsnio 1 dalis); pagal pateiktas konsultacines išvadas Buldozerio vidutinė rinkos kaina – 81 100 Eur, Ekskavatoriaus – 70 800 Eur, todėl, iš bendros šių traktorių rinkos kainos 151 900 Eur atėmus atsakovo pagal ginčijamas pirkimo-pardavimo sutartis sumokėtą už ginčo traktorius 12 000 Eur sumą, iš Atsakovo II Atsakovei I priteistina 139 900 Eur.

4.       Atsakovė 1 (BUAB „Invetrus“) atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Edris“, nesutikdama su ieškiniu remiasi tuo, kad ginčo traktoriai 2018 m. gegužės 15 d. buvo parduoti už realią jų kainą, sulygtą šalių susitarimu, atsižvelgus į šių traktorių techninę būklę ir galimų išlaidų, būtinų jiems suremontuoti, dydį. Ieškovų pateiktuose skelbimuose nurodyta technikos pardavimo kaina atspindi pardavėjų lūkestį už parduodamą techniką gauti skelbime nurodytą kainą, tuo tarpu galutinė kaina nustatoma šalių susitarimu, pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, įvertinus visas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, inter alia – parduodamos technikos techninę būklę. Iš ieškovės UAB „Intelekto logistika“ kartu su ieškiniu pateiktų skelbimų neįmanoma nustatyti parduodamos technikos tikrosios techninės būklės, kitų svarbių duomenų, pavyzdžiui, komplektacijos, tikrojo gamintojo ir (ar) modelio. Ieškovės pateikti duomenys neįrodo, kad ginčo traktoriai pardavimo metu galėjo būti gerokai didesnės vertės, negu atsakovų sulygta kaina. Pasak atsakovės, ginčo traktoriai jų perleidimo Atsakovui 2 metu turėjo trūkumų (gedimų), atsakovas buvo supažindintas su serviso dokumentais, pagal kuriuos Buldozerio techninio aptarnavimo sąmata sudarė 34 394,20 Eur (Aptarnavimo pasiūlymas Nr. SQ080548), o Ekskavatoriaus – 64 628,58 Eur (Aptarnavimo pasiūlymas Nr. SQ080546), taigi ginčo technikos gedimams pašalinti būtinos išlaidos sudarė ir viso – 99 022,78 Eur. Įmonės turto balanse nurodytos technikos likutinė vertė buvo 0,00 Eur. Būtent ginčo traktorių techninė būklė turėjo esminę įtaką atsakovų sulygtai šio turto pardavimo kainai. Atsiliepime pabrėžta, kad ginčijamų sutarčių sudarymas buvo pagrįstas ekonominėmis prielaidomis ir, atsižvelgiant į tai, jog ginčo traktoriai perleisti už realią jų rinkos vertę, nelaikytinas pažeidusiu atsakovės BUAB „Invetrus“ kreditorių interesus. Atsakovai nėra susiję asmenys, ginčo turtui nebuvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis perleistas už realią rinkos vertę, kuri šalių nustatyta atsižvelgus į objektyvias aplinkybes, susijusias su ginčo traktorių techninėmis savybėmis, gedimais ir jiems pašalinti būtinomis išlaidomis, taigi atsakovų elgesys atitiko teisingumo ir protingumo reikalavimus, todėl jie negali būti laikomi nesąžiningais. Atsakovės 1 teigimu, ieškovė neįrodė visų actio Pauliana taikymo sąlygų, todėl reikalavimas pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu negali būti tenkinamas.

5.       Atsakovas 2 atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ginčo traktoriai buvo labai blogos techninės būklės, netinkami darbui, jų ne tik nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, bet jie net negalėjo pajudėti sava eiga; preliminari remonto kaina buvo atitinkamai 34 394,20 Eur (Aptarnavimo pasiūlymas Nr. SQ080548) ir 64 628,58 Eur (Aptarnavimo pasiūlymas Nr. SQ080546). Ieškovų teiginiai, kad ginčo technika perleista už gerokai mažesnę nei rinkos kainą, yra nepagrįsti, nes negalima lyginti veikiančios ir remontuotinos technikos kainų. Atsakovas nurodė, kad ginčijamos 2018 m. gegužės 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigytas Buldozeris buvo netinkamas darbui: važiuoklė buvo visiškai susidėvėjusi, vikšrai – trūkę, nebuvo akumuliatorių; tam, kad jį būtų galima transportuoti autovežiu, reikėjo suvirinti grandines; taip pat neveikė kondicionavimo sistema, buvo sudaužytos kondicionieriaus ventiliatoriaus apsauginės grotelės; ventiliavimo sistema veikė tik iš dalies, t. y. tiekė tik šiltą orą, nebuvo galima reguliuoti šalto ir šilto oro tiekimo, todėl buvo neįmanoma dirbti šiltuoju metų laiku; variklio aušinimo sistemoje neveikė atbulinio ventiliavimo sistema; neveikė stiklų valytuvai; tinkamai neveikė stumdymo peilio valdymo siurblys, todėl atsakovas jį pakeitė kitu naudotu siurbliu; buvo pilnai suremontuota važiuoklė, keičiant grandines ir žvaigždutes naujomis, 18 ritinėlių pakeisti mažai naudotais; visi stumdymo aparato peiliai buvo nusidėvėję, stumdymo peilio valdyme neveikė plaukiojanti peilio padėtis; pamatavus variklio kompresiją, paaiškėjo dar vienas defektas, dėl kurio atsakovui teko demontuoti variklį ir remontuoti visą stūmoklinę grupę, nes vienas stūmoklis ir vožtuvai buvo sudegę. Atsakovas taip pat nurodė, kad ginčijamos 2018 m. gegužės 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigytas Ekskavatorius turėjo daug trūkumų ir buvo netinkamas darbui: nebuvo akumuliatorių; starteris – sudegęs; važiuoklė – visiškai susidėvėjusi; grandinės – maksimaliai išsitempusios, todėl nebuvo galima įtempti vikšrų; reikėjo keisti visą važiuoklę; neveikė pagrindinis siurblys, valdantis visą hidraulinę sistemą, tad reikėjo jį keisti (atsakovas Lenkijoje įsigijo naudotą siurblį ir jį pakeitė); neveikė eigos palėtintojas; kaušas buvo suplėšytas neremontuotinai (atsakovas pakeitė jį naudotu kaušu už 2 300 Eur); buvo nusidėvėjusios visos ekskavatoriaus strėlių įvorės ir pirštai, apatinis strėlės cilindras leido tepalą, o viršutinis buvo apdegęs nuo elektros iškrovos – strėlė buvo prisilietusi prie elektros laidų ir gavus elektros iškrovą nepataisomai sudegė cilindro štokas; be to, strėlė buvo sulaužyta ir suvirinta; Komatsu atstovybės ekspertai ekskavatoriaus bazėje, kurioje laikosi strėlė, aptiko įtrūkimus, su kuriais buvo pavojinga dirbti, todėl buvo iš naujo suvirintos pažeistos vietos. Atsakovo 2 nuomone, akivaizdu, kad atsakovė UAB „Invetrus“, įvertinusi ginčo traktorių būklę, pardavė juos už adekvačią techninei būklei kainą. Ieškovė nepagrįstai lygina tvarkingos ir veikiančios technikos pardavimo kainas su ginčo technikos, kuri buvo iš esmės neveikianti, blogos techninės būklės. Lyginant rinkos kainas, turi būti ne tik tokie patys lyginamųjų objektų modeliai, bet ir sutapti pagaminimo metai, būti panašus darbo valandų skaičius, panaši techninė būklė.

6.       Ieškovė dublike pažymėjo, kad atsakovai, be ginčijamų sutarčių priedų (Aptarnavimo pasiūlymų), kurie nepagrindžia atsakovų pozicijos dėl ginčo traktorių tikrosios vertės, nepateikė jokių įrodymų apie perleistų traktorių techninę būklę ir jų realią kainą. Be to, atsakovas S. T. prie atsiliepimo pridėjo dokumentus, niekaip nesusijusius su ginčo dalyku (pvz., dėl žymėto dyzelinio kuro įsigijimo, remonto įrangos pirkimo, kt.). Ieškovės teigimu, ji pateikė į bylą analogiškos technikos (to paties modelio, tų pačių pagaminimo metų) pardavimo skelbimus, iš kurių matyti, kad tokios technikos kaina yra dešimt ir daugiau kartų didesnė už ginčijamose sutartyse nurodytą traktorių kainą. Ieškovės nuomone, ginčijamų sandorių sudarymo metu perleistų traktorių kaina turėjo būti dar didesnė, nes ieškovė teismui pateikė duomenis apie analogiškos technikos kainą ieškinio padavimo metu, o ne ginčijamų sandorių sudarymo dieną. Dublike taip pat pažymėta, kad prie ginčijamų sutarčių pridėti Aptarnavimo pasiūlymai Nr. SQ080548 ir Nr. SQ080546 nepatvirtina, jog buvo būtina remontuoti ginčo techniką ir mazgus keisti naujais už pasiūlymuose nurodytą kainą. Be to, šiuose pasiūlymuose pateiktos naujų mazgų ir detalių kainos, neskaitant jų nusidėvėjimo. Ieškovė pažymėjo, kad prie dubliko pridėjo duomenis apie vidutines analogiškos technikos kainas iš EMPREKIS sistemos, kurios duomenų baze remiasi valstybės institucijos, nustatydamos vidutines transporto priemonių kainas, ir iš šių duomenų matyti, kad buldozerio vidutinė kaina yra apie 26 470 Eur, o ekskavatoriaus – 50 800 Eur.

7.       Triplike Atsakovas 2 pabrėžė, kad ginčo traktorių techninę būklę pardavimo metu įrodo prie ginčijamų pirkimo-pardavimo sutarčių pridėti Aptarnavimo pasiūlymai Nr. SQ080548 ir Nr. SQ080546, kurie yra sudėtinė nurodytų sutarčių dalis. Aptarnavimo pasiūlymus parengęs AS Baltem Vilniaus filialas yra ginčo traktorių gamintojo Komatsu oficialus atstovas Lietuvoje, todėl nėra jokio pagrindo abejoti gamintojo atstovo techninio aptarnavimo specialistų žiniomis, įvertinant šių traktorių techninę būklę, nurodant remontui reikalingų detalių sąrašą. Be to, į bylą pateikta AS Baltem 2020 m. sausio 28 d. pažyma apie tai, kad ginčo Ekskavatoriaus strėlės tvirtinimo zonoje buvo rastas įtrūkimas, kuris suvirintas iš naujo, laikantis gamintojo reikalavimų. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad ji pateikė teismui analogiškos technikos skelbimus, kuriuose nurodyta kaina yra dešimt ir daugiau kartų didesnė už ginčijamose pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytą ginčo traktorių kainą. Ieškovės pateiktuose skelbimuose ir EMPREKIS duomenų išrašuose nurodyta technika yra analogiška tik pagal gamintoją, modelį, pagaminimo metus, tačiau ne pagal techninę būklę, nors akivaizdu, kad ginčo traktorių techninė būklė buvo bloga, ir būtent tai lėmė šalių sulygtą šių traktorių pardavimo kainą. Pasak atsakovo, Aptarnavimo pasiūlymuose Nr. SQ080548 ir Nr. SQ080546 nurodytos keistinos detalės yra esminės (pavyzdžiui, strėlė, hidraulinis siurblys, siurblys, grandinė, vedantysis ratas, viršutinis ir apatinis ritinėliai ir pan.), todėl nesutiktina su ieškove, kad Aptarnavimo pasiūlymuose nurodytų detalių nebuvo būtina keisti. Ginčo traktorių gamintojo oficialaus atstovo specialistams įvertinus šių traktorių būklę, buvo surašytos visos detalės, kurias pakeisti būtina.

8.       Atsakovė 1 tripliko nepateikė. Atsakovės 1 nemokumo administratorė pareiškė prašymą bylą nagrinėti bankrutuojančios įmonės atstovams nedalyvaujant.   

9.       Teismo posėdžio metu ieškovų atstovai advokatai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas ginčo aplinkybes ir išdėstytus argumentus bei prašė ieškinį tenkinti.

10.       Teismo posėdžio metu atsakovas, jo atstovas advokatas, remdamiesi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais, prašė ieškinį atmesti dėl paleisto vienerių metų ieškinio senaties termino, taip pat nesant būtinų sąlygų pripažinti ginčijamas sutartis negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu Atsakovės 1, kuri yra bankrutuojanti įmonė, du kreditoriai prašo pripažinti negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis Atsakovė 1 iki bankroto bylos iškėlimo pardavė Atsakovui 2 įmonės nuosavybės teise turėtą techniką – Buldozerį už 6 000 Eur ir Ekskavatorių – taip pat už 6 000 Eur. Ieškovai teigia, kad iš esmės vienintelis Atsakovės 1 turtas (ginčo traktoriai) parduotas už akivaizdžiai per mažą kainą, pažeidžiant įmonės kreditorių interesus patenkinti reikalavimus, pardavus Atsakovės 1 turtą už rinkos kainą.            

12.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Atsakovei 1 nuosavybės teise priklausė vikšrinis buldozeris Komatsu D 51PX-22 ((duomenys neskelbtini)) (toliau – Buldozeris) ir vikšrinis ekskavatorius Komatsu PC 210LC-8 ((duomenys neskelbtini)) (toliau – Ekskavatorius).

13.       Atsakovė UAB „Invetrus“ 2018 m. vasario mėnesį kreipėsi į Komatsu technikos oficialaus atstovo Lietuvoje – AS Baltem Vilniaus filialo – servisą, prašydama ginčo traktorius apžiūrėti ir nustatyti jų remonto karštus. Šio serviso specialistai parengė techninio aptarnavimo pasiūlymus. Pagal Aptarnavimo pasiūlymą Nr. SQ080548 Buldozerio techninio aptarnavimo (keistinų detalių ir darbų) kaina – 34 394,20 Eur, o pagal Aptaranavimo pasiūlymą Nr. SQ080546 Ekskavatoriaus techninio aptarnavimo (keistinų detalių ir darbų) kaina – 64 628,58 Eur.

14.       Ginčijamomis 2018 m. gegužės 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimis atsakovė UAB „Invetrus“ jai nuosavybės teise priklausiusius tiek Buldozerį, tiek Ekskavatorių pardavė už tokio paties dydžio kainą – po 6 000 Eur, gaudama iš Atsakovo 2 iš viso 12 000 Eur. Sutarčių 4.1.2 punktuose nurodyta, kad pirkėjas yra pilnai susipažinęs su prekės technine būkle ir žino apie jos gedimus, taip pat susipažinęs su techninių gedimų aptarnavimo pasiūlymais Nr. SQ080548 ir Nr. SQ080546, kurie yra kiekvienos iš šių sutarčių neatskiriama dalis, priedas Nr. 1.

15.       Atsakovas S. T. 2019 m. balandžio 2 d. sudarytomis pirkimo-pardavimo sutartimis Ekskavatorių ir Buldozerį pardavė R. U. už tą pačią kainą, kuria jie Atsakovo 2 buvo įsigyti – kiekvieną iš jų po 6 000 Eur.

16.       Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2019 m. liepos 1 d., atsakovei UAB „Invetrus“ iškelta bankroto byla.

17.       Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi patvirtinti BUAB „Invetrus“ kreditorių finansiniai reikalavimai: antros eilės kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos – 38,71 Eur dydžio, trečios eilės kreditorių ieškovės UAB „Intelekto logistika“ – 6 839,08 Eur, ieškovo S. Š. – 15 253,18 Eur dydžio. Bankroto byloje patvirtintų visų kreditorių finansinių reikalavimų bendra suma – 22 130,97 Eur (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-626-910/2021) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

18.       Ieškovė UAB „Intelekto logistika“ reikalavimo teisę į atsakovę įgijo pagal 2018 m. spalio 2 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą su APB Tailors (dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimu priteistos 544 Eur skolos, 49 Eur delspinigių ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo), ir 2019 m. sausio 18 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą su A. Š. (dėl 4 436,98 Eur skolos pagal 2012 m. gegužės 1 d. paskolos sutartį).

19.       Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-5395-341/2019, patenkinus ieškovo S. Š. ieškinį, jam iš atsakovės BUAB „Invetrus“ priteista 11 412,29 Eur negrąžintos paskolos pagal 2012 m. gegužės 1 d. paskolos sutartį, 3 421,92 Eur palūkanų ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. galutiniu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-5395-341/2019, preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas.

Dėl pagrindo, kuriuo sandorius prašoma pripažinti negaliojančiais 

20.       Ieškovai teismui pateiktuose ieškiniuose prašė ginčijamas pirkimo-pardavimo sutartis pripažinti niekinėmis dėl prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), taip pat negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis). Teismui 2021 m. kovo 9 d. teismo posėdyje pasiūlius patikslinti, nurodytus sandorius ieškovai laiko niekiniais ar nuginčijamais, ieškovai, atstovaujami advokatų, nurodė, kad šiuos sandorius prašo pripažinti negaliojančiais kaip pažeidžiančius Atsakovės 1 kreditorių interesus actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis).  

Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų  

21.       Pagal CK 6.66 straipsnio nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorius nuo nesąžiningų skolininkų, vengiančių vykdyti jų atžvilgiu turimas prievoles. CK 6.66, 6.67 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia kreditoriui teisę nuginčyti jo teises pažeidžiančius skolininko sandorius ir apginti savo teisėtą interesą gauti prievolės įvykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, kt.).

22.       Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019 37 punktą, kt.).

23.       Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama proporcingumo principo ir teisingo civilinių santykių subjektų priešingų interesų derinimo svarba sprendžiant su CK 6.66 straipsnio taikymu susijusius ginčus, nurodant, kad actio Pauliana suteikia teisę ne sandorio šaliai – kreditoriui – ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius, todėl, taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorio negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio asmens interesų pusiausvyrą. Taikant šį civilinės teisės institutą kreditoriaus teisės neturi būti suabsoliutinamos, t. y. kreditoriams neturi būti suteikiamos privilegijos skolininko ir trečiojo asmens atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020 40 punktas). 

Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

24.       Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbus yra prievolės tarp kreditoriaus ir skolininko atsiradimo momentas. Naudoti actio Pauliana kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai jis tampa kreditoriumi, iki visiško įvykdymo. Taigi tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo momento, gali pažeisti kreditoriaus teises ir interesus, nes skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004, kt.). Tačiau, sprendžiant dėl to, kada atsirado skolininko prievolė kreditoriui, taip pat būtina įvertinti tai, kad pagal CK įtvirtintą actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).  

25.       Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Intelekto logistika“ į atsakovę BUAB „Invetrus“ reikalavimo teisę įgijo 2018 m. spalio 2 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta su APB Tailors, ir 2019 m. sausio 18 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta su A. Š.. Iš byloje esančių duomenų aišku, kad atsakovės BUAB „Invetrus“ piniginės prievolės pradiniams kreditoriams atsirado iki ginčijamų 2018 m. gegužės 15 d. sandorių sudarymo. Atsakovės 1 piniginė prievolė ieškovui S. Š. atsirado 2012 m. gegužės 2 d. suteiktos paskolos pagrindu, taigi taip pat iki ginčo technikos 2018 m. gegužės 15 d. pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo.

26.       Jau nurodyta, kad actio Pauliana institutui taikyti nereikalaujama, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu kreditorius turėtų ne tik galiojančią, bet jau vykdytiną reikalavimo teisę. Dėl to Atsakovo 2 nurodyta aplinkybė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu dar nebuvo suėjęs paskolos ieškovui S. Š. grąžinimo terminas, neturi teisinės reikšmės aptariamai actio Pauliana taikymo sąlygai nustatyti.                 

27.       Darytina išvada, kad nustatyta pirmoji actio Pauliana taikymo sąlyga – abu ieškovai yra Atsakovės 1 kreditoriai, turintys neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises, atsiradusias iki ginčijamų 2018 m. gegužės 15 d. sandorių sudarymo.      

Dėl kreditorių teisių pažeidimo

28.       Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo, kaip actio Pauliana sąlygos, kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tam, jog būtų konstatuotas kreditorių teisių pažeidimas, turi būti nustatyta, kad turtas buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kainą, ir kreditorius dėl to negali išsiieškoti skolos arba galimybės ją išsiieškoti reikšmingai pasunkėjo. Tačiau nustačius, kad turtas parduotas už rinkos vertę atitinkančią kainą, o gautos lėšos panaudotos atsiskaityti su kreditoriais, nebūtų pagrindo konstatuoti kreditorių teisių pažeidimo, kadangi skolininko turto struktūros pasikeitimas nesudaro pagrindo teigti, kad sumažėjo skolininko turto vertė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-611/2017).

29.       Nagrinėjamoje byloje ieškovai įrodinėja, kad ginčo traktoriai 2018 m. gegužės 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimis parduoti už akivaizdžiai per mažą kainą. Tokiai savo pozicijai pagrįsti ieškovai pateikė: 1) to paties gamintojo analogiškų modelių ir tų pačių pagaminimo metų pardavimo skelbimus, tačiau skelbimai – vėlesnio laikotarpio (2019 m. lapkričio, gruodžio, 2020 m. sausio) (pridėti prie ieškovės UAB „Intelekto logistika“ ieškinio); 2) EMPREKIS duomenų bazės informaciją apie analogiškos technikos vidutines pardavimo kainas Lietuvoje (2011 m. gamybos buldozerio Komatsu – 26 470 Eur, 2011 m. ekskavatoriaus Komatsu – 50 800 Eur); 3) UAB „Marleksa“ parengtas 2020 m. liepos 15 d. konsultacines išvadas dėl objektų rinkos kainos (2011 m. gamybos buldozerio Komatsu – 81 100 Eur, 2011 m. ekskavatoriaus Komatsu – 70 800 Eur); 4) taip pat remiasi Teismo ekspertizės aktu Nr. ASTEA-21-021, kuriame nustatyta, kad 2018 m. gegužės 15 d. ginčo Buldozerio rinkos vertė buvo 49 400 Eur (be PVM), o Ekskavatoriaus – 39 700 Eur (be PVM).

30.       Atsakovai (tiek BUAB „Invetrus“, tiek S. T.), nesutikdami su ieškovų pozicija, ginasi tuo, kad ginčo traktoriai parduoti už realią jų rinkos kainą, kurią lėmė itin prasta šių traktorių techninė būklė ir galimi remonto kaštai. Atsakovai nurodo, kad pagal Komatsu technikos gamintojo oficialaus atstovo Lietuvoje – AS Baltem Vilniaus filialo – serviso 2018 m. vasario mėnesį parengtus techninio aptarnavimo pasiūlymus Buldozerio remonto kaštai (keistinų detalių ir darbų kaina) – 34 394,20 Eur, o Ekskavatoriaus – 64 628,58 Eur. Atsakovų teigimu, UAB „Invetrus“ neturėjo lėšų šios technikos remontui, todėl ją pardavė už kainą, kurią šalys suderėjo, įvertinusios galimas remonto išlaidas.

31.       Teismas pažymi, kad neabejotina, jog kiekvienu atveju technikos rinkos vertę ir pardavimo kainą lemia tos konkrečios technikos faktinė būklė jos pardavimo metu. Nagrinėjamu atveju ginčo šalių pozicijos dėl ginčo traktorių tikrosios techninės būklės 2018 m. gegužės mėnesį labai skiriasi.

32.       Ieškovas S. Š., kuris Atsakovei 1 teikė konsultavimo paslaugas, gaunant Europos Sąjungos finansavimą veiklai, kurioje buvo naudojami ginčo traktoriai, tvirtina, kad abu traktoriai buvo veikiantys, geros būklės, nes nuolat dirbo (2020 m. gruodžio 18 d. rašytiniai paaiškinimai; 2021 m. kovo 9 d. teismo posėdžio garso įrašas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo proceso metu ieškovo išdėstyta pozicija apie gerą ginčo traktorių techninę būklę prieštarauja jo paties dar 2017 m. spalio 25 d. el. laiške tuomečiam UAB „Invetrus“ vadovui D. K. nurodytoms aplinkybėms, kad ieškovas domėjosi traktorių remonto kaštais, buldozerio remontui reikėtų apie 6 000 Eur (be PVM) su darbais, ekskavatoriaus (ilgastrėlio) vien siurblys kainuotų 19 500 Eur (be PVM), be to, be darbų.

33.       Atsakovės BUAB „Invetrus“ bankroto administratorė nurodė, kad įmonės dokumentuose nerasta jokių duomenų apie ginčo traktorių techninį aptaranavimą jų eksploatavimo laikotarpiu; AS Baltem Vilniaus filialo 2018 m. vasario mėnesio techninio aptarnavimo pasiūlymai patvirtina, kad traktoriai turėjo trūkumų (gedimų), jų pašalinimo dideli kaštai ir lėmė traktorių pardavimo kainą. Atsakovas S. T. tiek procesiniuose dokumentuose, tiek duodamas paaiškinimus 2021 m. kovo 9 d. teismo posėdyje detaliai apibūdino kiekvieno iš traktorių techninę būklę, įvardydamas konkrečius jų trūkumus, kurių nepašalinus šie traktoriai negalėjo būti naudojami pagal paskirtį. 

34.       Išanalizavęs byloje esančių duomenų, susijusių su ginčo traktorių technine būkle, visumą, teismas daro išvadą, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu (2018 m. gegužės 15 d.) Atsakovei 1 priklausiusiems traktoriams buvo būtinas remontas, kurio kaštai esmingai lėmė šios technikos rinkos vertę ir, atitinkamai, pardavimo kainą (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Patikimais įrodymais, patvirtinančiais objektyvius remonto kaštus, teismas pripažįsta Komatsu technikos oficialaus atstovo Lietuvoje – AS Baltem Vilniaus filialo – 2018 m. vasario mėnesį po ginčo traktorių apžiūros parengtus Aptarnavimo pasiūlymus. Teismo proceso metu nenustatyta pagrindo abejoti, kad Aptarnavimo pasiūlymuose yra nurodytų nebūtinų keisti detalių, nereikalingų atlikti remonto darbų. Ieškovai nepateikė įrodymų, kurie teiktų pagrindą vertinti, kad šiuose aptarnavimo pasiūlymuose nurodyti aukštesni už vidutines rinkos kainas detalių ir (ar) remonto darbų įkainiai (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovų argumentai, kad ginčo traktoriai galėjo būti suremontuoti patiriant gerokai mažesnes išlaidas, naudojant nenaujas detales, už mažesnius remonto darbų įkainius, atmestini kaip neįrodyti. Teismo proceso metu į bylą nepateikta konkrečių duomenų, kurie pagrįstų deklaratyvius ieškovų teiginius apie galimybę suremontuoti ginčo traktorius mažesnėmis išlaidomis (CPK 12, 178 straipsniai). Teismo vertinimu, ginčo technikos remontas Komatsu oficialaus atstovo servise gali užtikrinti tinkamą šios technikos sutvarkymą. Atsižvelgiant į tai, kad Buldozeris ir Ekskavatorius – specifinės paskirties traktoriai, nėra pagrindo manyti, jog jų remontas gali būti tinkamai atliktas bet kuriame servise. Ieškovų nurodytas S. Š. 2017 m. spalio 25 d. el. laiškas tuomečiam UAB „Invetrus“ vadovui D. K. patvirtina, kad ginčo traktoriams buvo būtinas remontas, tačiau šiame laiške įvardyti galimos remonto išlaidos (Buldozerio – apie 6 000 Eur (be PVM), Ekskavatoriaus vien siurblys – 19 500 Eur (be PVM, be darbų) nėra pakankamas įrodymas tikriesiems šių traktorių remonto kaštams pagrįsti, nes laiške įvardytų remonto kainų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

35.       Įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas prieina prie išvados, kad ginčo traktoriams buvo būtinas remontas, kurio objektyvūs kaštai nurodyti Komatsu technikos oficialaus atstovo Lietuvoje – AS Baltem Vilniaus filialo – serviso Aptarnavimo pasiūlymuose Nr. SQ080548 ir  Nr. SQ080546: Buldozerio – 34 394,20 Eur, Ekskavatoriaus – 64 628,58 Eur (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

36.       Ieškovų pateikti duomenys apie ginčijamų sandorių sudarymo metu buvusias analogiškos technikos rinkos kainas yra itin skirtingi: 1) pagal EMPREKIS duomenis 2011 m. gamybos buldozerio Komatsu vidutinė kaina Lietuvoje – 26 470 Eur, tuo tarpu pagal UAB „Marleksa“ konsultacinę išvadą tokio buldozerio rinkos kaina – 81 100 Eur, taigi net 54 630 Eur didesnė; 2) pagal EMPREKIS duomenis 2011 m. gamybos ekskavatoriaus Komatsu vidutinė kaina Lietuvoje – 50 800 Eur, tuo tarpu pagal UAB „Marleksa“ konsultacinę išvadą tokio ekskavatoriaus rinkos kaina – 70 800 Eur, taigi 20 000 Eur didesnė. Esant tokiems skirtingiems duomenims, teismas jų pagrindu negali nustatyti analogiškų ginčo traktoriams rinkos kainos.

37.       Nagrinėjamoje byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, pavedant atsakyti, kokia buvo Buldozerio ir Ekskavatoriaus rinkos vertė 2018 m. gegužės 15 d., atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie šių konkrečių traktorių techninę būklę. Teismo ekspertizės akte Nr. ASTEA-21-021 pateiktos išvados, kad ginčo Buldozerio rinkos vertė buvo 49 400 Eur, o Ekskavatoriaus – 39 700 Eur (teismo eksperto pastaba – turto rinkos vertės nurodytos be PVM). Atsižvelgiant į tai, kad, parduodant ginčo traktorius, būtų skaičiuojamas PVM, jų pardavimo kaina būtų: Buldozerio – 59 774 Eur (49 400 Eur + 21 proc. PVM), Ekskavatoriaus – 48 037 Eur (39 700 Eur + 21 proc. PVM).  

38.       Teismas pažymi, kad teismo ekspertizei buvo suformuluoti klausimai dėl individualios tiek Buldozerio, tiek Ekskavatoriaus rinkos vertės, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie šių konkrečių traktorių techninę būklę, tačiau, apklausiant teismo ekspertizę atlikusį ekspertą A. S. 2021 m. kovo 9 d. teismo posėdyje, jis paaiškino, jog ginčo traktorių rinkos vertę skaičiavo nevertindamas bylos duomenų apie šių traktorių techninę būklę, neanalizuodamas prie 2018 m. gegužės 15 d. pirkimo-pardavimo sutarčių pridėtuose Komatsu technikos oficialaus atstovo Lietuvoje – AS Baltem Vilniaus filialo – serviso Aptarnavimo pasiūlymuose Nr. SQ080548 ir Nr. SQ080546 nurodytų šiems traktoriams reikalingų atlikti remonto darbų. Iš Teismo ekspertizės akto Nr. ASTEA-21-021 tiriamosios dalies matyti, kad ginčo traktorių rinkos vertė buvo nustatinėjama lyginamuoju metodu, laikant, jog vertinamos transporto priemonės atitinka kategoriją „tvarkinga“, ir papildomų atstatymo kaštų skaičiavimų atlikti nereikia. Skaičiuojant ginčo traktorių vidutinę rinkos vertę, netaikyta korekcijų, įvertinančių nepataisytus defektus, nenustatyta kitų faktorių, įtakojančių individualią transporto priemonės vertę.

39.       Išanalizavus Teismo ekspertizės akto Nr. ASTEA-21-021 turinį, darytina išvada, kad, nustatinėjant ginčo traktorių rinkos vertę, neatsižvelgta į byloje esančius duomenis apie vertinamų traktorių techninę būklę, taigi nustatyta ne individuali Buldozerio ir Ekskavatoriaus rinkos vertė, bet to paties gamintojo analogiškų modelių, tų pačių gamybos metų traktorių rinkos vertė ginčijamų sandorių sudarymo dieną (2018 m. gegužės 15 d.).

40.       Teismo nuomone, siekiant įvertinti, ar ginčo traktoriai 2018 m. gegužės 15 d. buvo parduoti už gerokai mažesnę nei jų rinkos vertė kainą, šiuo konkrečiu atveju galima remtis Teismo ekspertizės akte Nr. ASTEA-21-021 nustatyta to paties gamintojo analogiškų modelių, tų pačių gamybos metų traktorių rinkos verte, kuri, minėta, nėra individuali, kartu atsižvelgiant į Komatsu technikos oficialaus atstovo Lietuvoje – AS Baltem Vilniaus filialo – serviso Aptarnavimo pasiūlymuose Nr. SQ080548 ir Nr. SQ080546 nurodytus ginčo traktorių remonto kaštus. Vertinant tokiu principu, tvarkingos būklės analogiško buldozerio rinkos vertė – 59 774 Eur (49 400 Eur rinkos vertė + 21 proc. PVM), o ginčo Buldozerio remonto karštai – 34 394,20 Eur, taigi, atėmus reikalingo remonto kaštus, galima Buldozerio rinkos vertė – 25 379,80 Eur (59 774 Eur – 34 394,20 Eur). Ginčijamu sandoriu šis traktorius parduotas už 6 000 Eur, t. y. už maždaug 19 000 Eur mažesnę kainą. Tvarkingos būklės analogiško ekskavatoriaus rinkos vertė – 48 037 Eur (39 700 Eur rinkos vertė + 21 proc. PVM), o ginčo Ekskavatoriaus remonto karštai – 64 628,58 Eur, taigi Ekskavatoriaus remonto kaštai 16 591,58 Eur viršytų šio traktoriaus rinkos vertę. Ginčijamu sandoriu šis traktorius parduotas taip pat už 6 000 Eur. Vadinasi, Ekskavatorių Atsakovas 2 įsigijo su 22 591,58 Eur nuostoliu (16 591,58 Eur remonto kaštai, viršijantys šio traktoriaus rinkos vertę, + 6 000 Eur už nelikvidų traktorių sumokėta kaina).

41.       Atsižvelgiant į aptartus duomenis vertintina, kad Atsakovė 1, parduodama tik Buldozerį, galėjo gauti apie 19 000 Eur daugiau (apie 25 000 Eur), negu gavo (6 000 Eur). Tokie bylos duomenys teikia pagrindą daryti išvadą, kad vienas iš ginčo traktorių (Buldozeris) parduotas už gerokai mažesnę nei rinkos kainą, ir tai pažeidė Atsakovės 1 kreditorių, kurių reikalavimams patenkinti nėra kito įmonės turto, interesus.

42.       Tuo tarpu iš esmės nelikvidaus Ekskavatoriaus, kurio remonto kaštai (64 628,58 Eur) daugiau kaip 16 000 Eur viršijo šio traktoriaus rinkos kainą (48 037 Eur), pardavimas už 6 000 Eur kainą atitiko Atsakovės 1 kreditorių interesus.

43.       Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovui 2 kartu su Buldozeriu, kuris galbūt galėjo būti parduotas už 25 000 Eur, parduotas ir iš esmės vertės netekęs Ekskavatorius, darytina išvada, jog Atsakovė 1, gavusi už ginčo traktorius 12 000 Eur, iš esmės vienintelį vertingą įmonės turtą perleido už apie 13 000 Eur mažesnę nei rinkos kainą (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad Atsakovės 1 kreditorių teisės buvo pažeistos tuo aspektu, jog ginčo turtas parduotas už 13 000 Eur mažesnę nei jo rinkos vertė kainą, nes kito turto, kurį pardavus būtų galima atsiskaityti su kreditoriais, įmonė neturi.                           

44.       Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad kreditorių teisėms gali turėti reikšmės tai, kaip skolininkas nusprendžia disponuoti gautais pinigais. Nustačius aplinkybę, kad skolininkas neturi pagal sandorį gautų lėšų ir (ar) kito turto, svarbu nustatyti, kokius sandorius skolininkas sudarė disponuodamas šiomis lėšomis ir (ar) kokį turtą įgijo pagal šiuos sandorius. Tik tikslūs duomenys apie skolininko sudarytus sandorius, disponuojant pagal ginčijamą sandorį gautomis lėšomis, sudarytų galimybę kreditoriams įvertinti jų teisėtumą, o esant reikalui – juos ginčyti. Vien abstraktus aiškinimas, kad pinigai panaudoti kitiems reikalavimams įvykdyti, nesant galimybės įvertinti, ar jie atlikti, jei taip – ar atlikti pagal įstatyme nustatytą mokėjimų eiliškumo tvarką, savaime nepatvirtina, kad tokiais sandoriais nebuvo pažeistos ieškovų teisės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-372-969/2017).

45.       Nagrinėjamu atveju Atsakovė 1, pardavusi ginčo traktorius Atsakovui 2, gavo 12 000 Eur sumą. Iš nurodytų pinigų su ieškovais nebuvo atsiskaityta nė iš dalies. Ieškovai, atstovaujami kvalifikuotų teisininkų, bylos nagrinėjimo metu neprašė iš Atsakovės 1 nemokumo administratorės duomenų, kaip buvo disponuojama pagal ginčijamus sandorius gauta 12 000 Eur suma, tik rėmėsi tuo, jog ginčo technika parduota už gerokai mažesnę nei rinkos kainą.

46.       Teismas, apklausdamas kaip liudytoją buvusį Atsakovės 1 vadovą D. K., uždavė klausimą dėl pagal ginčijamus sandorius gautos 12 000 Eur sumos panaudojimo. Liudytojas nurodė, kad už parduotus ginčo traktorius gautais pinigais buvo atsiskaityta su SODR‘a, darbuotojais; 12 000 Eur nepakako atsiskaityti su pirmosios eilės kreditoriais (2021 m. kovo 29 d. teismo posėdžio garso įrašas).

47.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Atsakovės 1 bankroto byloje nėra nė vieno pirmos eilės kreditoriaus; antros eilės kreditorius yra tik vienas – Valstybinė mokesčių inspekcija, kurios finansinis reikalavimas nedidelis, t. y. tik 38,71 Eur. Trečios eilės kreditoriai yra du – abu ieškovai, kurių finansiniai reikalavimai kilęs tuo pačiu pagrindu – iš ieškovo S. Š. ir jo sutuoktinės Atsakovei 1 2012 m. gegužės mėnesį suteiktų paskolų.

48.       Vadovaujantis pirmiau aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, atsižvelgus į tai, kad ginčijamais sandoriais buvo parduotas iš esmės vienintelis Atsakovės 1 turtas, nesant duomenų, jog gautos lėšos buvo panaudotos atsiskaityti su visais kreditoriais pagal įstatymo nustatytą mokėjimų eiliškumo tvarką, yra pagrindas pripažinti Atsakovės 1 kreditorių, kurių reikalavimai pardavus ginčo techniką už 12 000 Eur nebuvo patenkinti nė iš dalies, teisių pažeidimą.

Dėl skolininko (ne)privalėjimo sudaryti sandorį

49.       Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Ši sąlyga paprastai suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai – ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad proporcingumo principą bei verslo subjektų interesų derinimo poreikį atspindi nuostata, pagal kurią pripažįstama, jog privalėjimą sudaryti ginčijamą sandorį gali suponuoti ir sandorio sudarymo metu buvusi verslo situacija, faktinės sandorio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

50.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad actio Pauliana nesudaro teisinių prielaidų ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas, ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens elgesio standartą tomis aplinkybėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016).

51.       Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Atsakovė 1 2018 m. gegužės mėnesį būtų turėjusi teisinę prievolę sudaryti ginčijamus sandorius.

52.       Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, liudytojo D. K. parodymų, rašytinių įrodymų (tarp jų – ieškovo S. Š. ir atsakovės UAB „Invetrus“ tuomečio vadovo D. K. elektroninio susirašinėjimo) analizė suponuoja išvadą, kad sprendimą parduoti ginčo techniką lėmė Atsakovės 1 įmonėje susiklosčiusi verslo situacija: 2017 metais pasibaigus įmonės vykdyto Europos Sąjungos projekto priežiūrai, ginčo traktoriams buvo būtinas remontas, kuriam UAB „Invetrus“ neturėjo lėšų; pats ieškovas S. Š. domėjosi šios technikos remonto kaštais, buvo suradęs pirkėją, bet 2017 m. spalio 30 d. el. laiške parašė, jog, kai šis pasidarė sąmatą, tai rankas nuleido; 2018 m. gegužės mėnesį tuometis UAB „Invetrus“ vadovas pardavė abu ginčo traktorius Atsakovui 2 už 12 000 Eur, prašytos didesnės kainos (15 000 ar 18 000 Eur) pirkėjas nesutiko mokėti. 

53.       Kartu pažymėtina tai, kad, byloje surinkti duomenys leidžia teigti, kad vienas iš ginčo traktorių – Buldozeris – parduotas už mažesnę nei jo rinkos vertė kainą. Teismo vertinimu, nepaisant to, kad ginčo Buldozeriui buvo būtinas remontas, kuriam lėšų įmonė neturėjo, susiklosčiusi verslo situacija nesuponavo Atsakovei 1 būtinybės sudaryti Buldozerio pardavimo sandorį, perleidžiant šį įmonės turtą už gerokai mažesnę nei jo rinkos vertė kainą.

54.       Darytina išvada, kad Atsakovė 1 neprivalėjo sudaryti ginčijamos 2018 m. gegužės 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kuria Atsakovui 2 pardavė Buldozerį, taigi dėl šios sutarties yra nustatyta actio Pauliana taikymo sąlyga – Atsakovės 1 (skolininkės) neprivalėjimas sudaryti ginčijamą sandorį.

55.       Tuo tarpu Atsakovui 2 sutikus sumokėti 6 000 Eur už iš esmės nelikvidų Ekskavatorių, vertintina, kad toks sutikimas suponavo verslo situaciją, kurioje Atsakovė 1 turėjo sudaryti 2018 m. gegužės 15 d. šio traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartį.   

     Dėl ginčijamų sandorių šalių sąžiningumo

56.       Actio Pauliana institutui taikyti turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek asmens, sudariusio su skolininku ginčijamą sandorį, nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015; kt.).

57.       Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu – nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys skolininko nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti ne galimomis prielaidomis, bet konkrečiais faktais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).??? ???

58.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, remiantis doktrinos nuostatomis, pažymima, kad komerciniuose santykiuose asmens elgesio sąžiningumas negali būti vertinamas atsietai nuo įprastos verslo praktikos, komercinių papročių ir paprasčiausios verslo logikos (be abejo, tiek, kiek jie nepažeidžia imperatyvių teisės aktų reikalavimų (V. B., Teisminės komercinių sutarčių turinio kontrolės ribos: daktaro disertacija. 2016, p. 78–81). Komerciniuose santykiuose esminiais sąžiningumo principo elementais, t. y. pagrindiniais sąžiningo elgesio vertinimo kriterijais, turi būti laikomi protingumas bei pareiga veikti nuosekliai – laikytis to, kas pažadėta, nenukrypti nuo susiformavusios sutarties vykdymo praktikos ir tinkamai bei laiku informuoti kitą sutarties šalį apie visas reikšmingas aplinkybes. Tuo tarpu pareiga atsižvelgti į kitos šalies interesus savo interesų sąskaita (mažinant savo naudą) turi būti taikoma ribotai – vengiant plečiamojo aiškinimo ir nekeliant komerciniams sutartiniams santykiams nebūdingų tikslų (V. B., Teisminės komercinių sutarčių turinio kontrolės ribos: daktaro disertacija. 2016, p. 208–211). Verslo santykių specifikos reikšmė pripažįstama ir sprendžiant dėl actio Pauliana sąlygų viseto – kasacinio teismo konstatuota, kad actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

59.       Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Tačiau CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusioms šalims nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013).

60.       Kai nenustatoma pagrindo remtis viena iš CK 6.67 straipsnyje įtvirtintų nesąžiningumo prezumpcijų, pareiga įrodyti sandorių šalių nesąžiningumą tenka sandorį ginčijančiam kreditoriui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 64 punktą).

61.       Pagal CK 6.67 straipsnio 1 dalies 4 punktą ginčijamą sandorį sudariusių šalių nesąžiningumas preziumuojamas įrodžius, kad įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija). Ši prezumpcija taikoma, kai skolininko turtas parduodamas už daug mažesnę kainą nei nustatyta jo rinkos vertė.

62.       Nagrinėjamu atveju ieškovai (kreditoriai) teigia, kad atsakovų atžvilgiu yra pagrindas taikyti CK 6.67 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą nesąžiningumo prezumpciją, nes ginčijamomis sutartimis skolininkei UAB „Invetrus“ priklausę traktoriai Atsakovui 2 parduoti už akivaizdžiai mažesnę kainą nei šių traktorių rinkos vertė.

63.       Nagrinėjamo ginčo ypatumas yra tas, kad ginčo traktoriai Atsakovui 2 buvo parduoti 2018 m. gegužės 15 d., ieškinys dėl jų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pareikštas 2020 m. sausio 8 d.; Atsakovas 2, įsigijęs ginčo traktorius 2018 m. gegužės 15 d., juos remontavo ir, praėjus beveik metams, 2019 m. balandžio 2 d. pardavė trečiajam asmeniui. Šiame teismo sprendime jau pasisakyta, kad transporto priemonės techninė būklė turi esminę reikšmę tos konkrečios priemonės rinkos vertei ir pardavimo kainai. Nagrinėjamu atveju, kilus ginčui dėl Buldozerio ir Ekskavatoriaus pardavimo kainos atitikties jų rinkos vertei, nėra galimybės išsamiai ir objektyviai išsiaiškinti visus šių traktorių gedimus ir trūkumus, buvusius 2018 m. gegužės 15 d. Dėl to neįmanoma tiksliai nustatyti, kokia buvo reali ginčo traktorių rinkos vertė ginčijamų sandorių sudarymo metu. Apie galimą Buldozerio ir Ekskavatoriaus rinkos vertę ginčijamu sandorių sudarymo metu teismas sprendžia tirdamas ir vertindamas byloje surinktų duomenų visumą (CPK 185 straipsnis).

64.       Šiame teismo sprendime jau nurodyta, kad, remiantis Teismo ekspertizės akte nurodyta tvarkingos būklės analogiško buldozerio rinkos verte (59 774 Eur su PVM) ir atsižvelgus į Baltem AS Vilniaus filialo aptarnavimo pasiūlyme nurodytus ginčo Buldozerio remonto kaštus (34 394,20 Eur), šio konkretaus Buldozerio rinkos vertė 2018 m. gegužės 15 d. galėjo būti 25 379,80 Eur, t. y. apie 25 000 Eur. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ieškovų pateiktus EMPREKIS duomenis 2011 m. gamybos buldozerio Komatsu vidutinė kaina Lietuvoje – 26 470 Eur, taigi itin artima pagal Teismo ekspertizės aktą ir Aptarnavimo pasiūlyme nurodytus Buldozerio remonto kaštus apskaičiuotai galimai šio traktoriaus rinkos vertei. Ginčijamu sandoriu Buldozeris parduotas už 6 000 Eur, t. y. už apie 19 000 Eur mažesnę nei galima jo rinkos vertė kainą. 

65.       Remiantis Teismo ekspertizės akte nustatyta tvarkingos būklės analogiško ekskavatoriaus rinkos verte (48 037 Eur su PVM) ir atsižvelgus į Baltem AS Vilniaus filialo aptarnavimo pasiūlyme nurodytus ginčo Ekskavatoriaus remonto karštus (64 628,58 Eur), šio konkretaus Ekskavatoriaus remonto kaštai 16 591,58 Eur viršytų jo rinkos vertę. Ginčijamu sandoriu šis traktorius parduotas taip pat už 6 000 Eur. Vadinasi, už iš esmės vertės neturintį ginčo Ekskavatorių Atsakovė 1 gavo 6 000 Eur, o Atsakovas 2 šį traktorių įsigijo su 22 591,58 Eur nuostoliu (16 591,58 Eur remonto kaštai, viršijantys šio traktoriaus rinkos vertę, + 6 000 Eur už nelikvidų traktorių sumokėta kaina).

66.       Aptarti bylos duomenys teikia pagrindą daryti išvadą, kad Buldozeris parduotas už gerokai mažesnę nei jo rinkos vertė kainą. Tuo tarpu dėl ginčo Ekskavatoriaus, kurio remonto kaštai daugiau kaip 16 000 Eur viršijo šio traktoriaus rinkos vertę, nėra pagrindo daryti tokios išvados.

67.       Dėl nurodytų motyvų, sprendžiant dėl Buldozerio pirkimo-pardavimo sutarties, atsakovų atžvilgiu taikytina CK 6.67 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija, tuo tarpu atsakovų nesąžiningumą, sudarant Ekskavatoriaus pirkimo-pardavimo sutartį, turi įrodyti ieškovai.

Dėl Atsakovės 1 sąžiningumo

68.       Atsakovė 1, siekdama paneigti savo nesąžiningumo prezumpciją, tvirtino, kad Buldozerio pardavimo žemą kainą (6 000 Eur) lėmė šio traktoriaus bloga techninė būklė, kurią pagrindžia AS Vilniaus filialo Aptarnavimo pasiūlyme nurodyti Buldozerio remonto kaštai – 34 394,20 Eur.

69.       Jau nurodyta, kad, atlikus byloje Teismo ekspertizę, nustatyta, jog tvarkingos būklės analogiško buldozerio rinkos vertė 2018 m. gegužės 15 d. buvo 49 400 Eur arba 59 774 Eur su PVM. Atėmus Aptarnavimo pasiūlyme nurodytus ginčo Buldozerio remonto kaštus – 34 394,20 Eur, kaina, už kurią parduotas šis Buldozeris, t. y. 6 000 Eur, yra gerokai mažesnė nei galima ginčo traktoriaus rinkos vertė, atsižvelgus į jo gedimus.

70.       Bylos duomenų analizė teikia pagrindą pripažinti, kad Atsakovei 1 turėjo būti žinoma, jog ginčo Buldozerio rinkos vertė yra didesnė negu 6 000 Eur (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Tokią išvadą, be kita ko, patvirtina ir Atsakovės 1 tuomečio vadovo 2017 m. spalio 25 d. laiškas ieškovui (kreditoriui) S. Š., kuriame siūloma parduoti Buldozerį ir susigrąžinti paskolas. Atsakovės 1 negrąžintų paskolų suma tuo metu buvo apie 23 000 Eur. 

71.       Nagrinėjamu atveju būtent Atsakovė 1, siekdama paneigti nesąžiningumo prezumpciją, turėjo pateikti įrodymus, kad nebuvo galimybių ginčo Buldozerį parduoti už kainą, kuri būtų artima 25 000 Eur sumai, gautai iš Teismo ekspertizės akte nustatytos analogiško buldozerio rinkos vertės atėmus Aptarnavimo pasiūlyme nurodytus šio Buldozerio remonto kaštus, arba EMPREKIS duomenų bazėje nurodytai 2011 m. gamybos analogiško modelio buldozerio Komatsu vidutinei kainai Lietuvoje – 26 470 Eur (CPK 12, 178 straipsniai). Tokių įrodymų Atsakovei 1 nepateikus, jos nesąžiningumo prezumpcija nepaneigta (CK 6.67 straipsnio 1 dalies 4 punktas; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

72.       Nustačius, kad Ekskavatoriaus remonto kaštai daugiau kaip 16 000 Eur viršijo jo vertę, o šis traktorius parduotas už 6 000 Eur, dėl 2018 m. gegužės 15 d. Ekskavatoriaus pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo būtent ieškovams teko pareiga įrodyti atsakovų nesąžiningumą, pagrindžiant, kad Ekskavatorius parduotas už daug mažesnę nei jo rinkos vertė kainą (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovai nepateikė įrodymų, kurie paneigtų byloje esančius duomenis, kad ginčo Ekskavatorius turėjo didelių trūkumų, kurių šalinimo kaštai lėmė šio traktoriaus rinkos vertę (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Darytina išvada, kad 2018 m. gegužės 15 d. Ekskavatoriaus pirkimo-pardavimo sutarčiai pripažinti negaliojančia nenustatyta viena iš būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų – Atsakovės 1, t. y. skolininkės, nesąžiningumas.               

73.       Atsakovės 1 nesąžiningumą ieškovai grindžia ir tuo, kad ginčijamas 2018 m. gegužės 15 d. pirkimo-pardavimo sutartis Atsakovė 1 sudarė iš karto po to, kai byloje pagal ieškovo S. Š. ieškinį atsakovei UAB „Invetrus“ buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės – ginčo traktorių areštas.

74.       Nagrinėjamos bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovui S. Š. inicijavus civilinę bylą dėl paskolos iš UAB „Invetrus“ priteisimo, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-3235-723/2018 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas atsakovės UAB „Invetrus“ turtas 28 215,52 Eur sumai; 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių mastas sumažintas iki 16 649,94 Eur paaiškėjus, kad ieškovas reikalavimo dalį dėl 11 300 Eur perleido kitam asmeniui. Atsakovei pareiškus, kad ieškovo reikalavimas prima facie nepagrįstas, nes dar nesuėjęs paskolos grąžinimo terminas, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6183-723/2018 laikinosios apsaugos priemonės panaikintos. Ši nutartis palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2055-340/2018. Atsakovė 1 2018 m. gegužės 15 d. sudarė ginčijamas sutartis, kuriomis Buldozerį ir Ekskavatorių perleido Atsakovui 2 už bendrą 12 000 Eur kainą.

75.       Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad Atsakovė 1 ginčijamas sutartis sudarė netrukus po to, kai buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, savaime nereiškia Atsakovės 1 nesąžiningumo. Teismui panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, Atsakovei 1 turėjo teisę disponuoti įmonės turtu, parduodama jį už rinkos kainą.              

Dėl Atsakovo 2 sąžiningumo

76.       Atsakovas 2, įrodinėdamas, kad, įsigydamas ginčo traktorius jis veikė sąžiningai, remiasi tuo, jog jis niekaip nebuvo susijęs su Atsakove 1, nebuvo pažįstamas su UAB „Invetrus“ atstovais, neturėjo su šia įmone jokių bendrų reikalų; apie ginčo traktorius sužinojo 2018 m. pavasarį iš Komatsu atstovybės darbuotojo, kuris pranešė apie parduodamą neveikiančią techniką; atsakovas užsiima individualia veikla (statybvietės paruošimo darbais), taip pat turi ūkininko ūkį, jam reikalinga įvairi technika; kadangi pats atsakovas remontuoja techniką, jis ryžosi įsigyti blogos būklės, tačiau pigią techniką ir ją susiremontuoti; kadangi traktorių techninė būklė buvo itin bloga, jis nesutiko mokėti iš pradžių Atsakovės 1 paprašytos 15 000 Eur kainos (už abu traktorius), nurodė, kad daugiau kaip 12 000 Eur nemokės; po savaitės paskambino Atsakovės 1 tuometis vadovas D. K. ir sutiko parduoti už 12 000 Eur abu traktorius. Atsakovo 2 teigimu, sulygta 12 000 Eur kaina jam nekėlė jokių abejonių, nes ji buvo visiškai adekvati ginčo traktorių techninei būklei (labai neprižiūrėti, nevažiuojantys savo eiga, be akumuliatorių, pateiktuose Komatsu oficialaus atstovo Aptarnavimo pasiūlymuose nurodyti remonto kaštai viršijo šių traktorių rinkos vertę).      

77.       Teismo proceso metu nenustatyta aplinkybių, negauta duomenų, kad iki ginčijamų sandorių sudarymo (2018 m. gegužės 15 d.) Atsakovas 2 būtų turėjęs kokių nors sąsajų su Atsakove 1, jos tuomečiais atstovais. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžiuose Atsakovo 2 išdėstyta pozicija, kaip sužinojo apie ginčo traktorius, kokia buvo jų techninė būklė, yra nuosekli, be prieštaravimų.

78.       Duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, Atsakovas 2 itin detaliai aptarė kiekvieno iš ginčo traktorių techninę būklę prieš sudarant ginčijamus sandorius, įvardijo konkrečius kiekvieno iš šių traktorių trūkumus.

79.       Atsakovas nurodė, kad Buldozeris buvo be akumuliatoriaus; vikšrai – visiškai sudėvėti, kad galėtų dirbti buvo suvirinti; iš posūkių cilindrų varvėjo tepalas, juos reikėjo keisti; stūmimo peiliai – visiškai sudėvėti; važiuoklės žvaigždės – visiškai sudėvėtos, reikėjo keisti ne tik žvaigždes, bet visą komplektą; grandinės, smagračiai – visiškai sudėvėti; išdaužtas priekinis stiklas buvo pakeistas paprastu, nors tai neleistina, nes gali sužaloti operatorių; nebuvo veidrodžių – tik jų korpusai; kuro bakas – sulankstytas; grotelės – įvažiuota į medį, pažeistos, neveikė kondicionierius, o be jo neįmanoma dirbti; kai traktorius įšildavo, blogai veikdavo siurblys, kuris valdo peilį, dėl to agregatas veikdavo gal 50 proc.; nedirbo purkštukas, nedirbo atbulinio ventiliatoriaus sistema; hidrostatinėse pavarose buvo mažiau nei pusė tepalo – vadinasi, variklis siurbdavo tepalą į vidų. Ekskavatorius taip pat buvo itin neprižiūrėtas; jis buvo be akumuliatorių; starteris – sudegęs; reikėjo perdarinėti strėlę, buvo nusidėvėjusios visos strėlių įvorės ir pirštai; apatinis strėlės cilindras leido tepalą, o viršutinis – buvo apdegęs nuo elektros srovės iškrovos, nes Ekskavatoriaus strėle buvo prisiliesta prie elektros laidų, dėl elektros iškrovos nepataisomai sudegė cilindro štokas; bazėje, kur laikosi strėlės, buvo įtrūkimų, buvo matyti, kad juos mėginta remontuoti, tai daryta ne specialistų ir padaryta labai pavojingai; kaušas – suplėšytas, netinkamas remontuoti, jį reikėjo keisti; variklis – perkaitintas, tokiu rimtai dirbti buvo neįmanoma; neveikė eigos sulėtintojas; reikėjo keisti visą važiuoklę, grandinės buvo maksimaliai įsitempusios, todėl nebuvo galima įtempti vikšrų; neveikė pagrindinis siurblys, valdantis visą hidraulinę sistemą, jį reikėjo keisti. Atsakovo teigimu, AS Baltem Vilniaus filialo serviso defektavimo aktuose buvo pažymėti ne visi trūkumai; ėmus remontuoti šiuos traktorius, paaiškėjo papildomos bėdos, su traktoriais buvo neįmanomas normalus darbas, jie tiko tik nedideliems darbams, tik savo reikmėms. Pasak atsakovo, paaiškėjusi tikroji traktorių būklė lėmė jo sprendimą šiuos traktorius parduoti; pirkėją surado, kai vienas žmogus pasakė, kad norėtų savo prūdus išvalyti; kadangi atsakovas nematė prasmės daugiau investuoti į šių traktorių remontą, pasiūlė tam žmogui pirkti (2021 m. kovo 9 d. teismo posėdžio garso įrašas).

80.       Atsakovo 2 paaiškinimai dėl individualių kiekvieno iš ginčo traktorių gedimų trūkumų, visiškai atitinka procesiniuose dokumentuose įvardytus šių traktorių defektus. Atsakovas 2 paaiškinimus teikė nesinaudodamas užrašais, akivaizdu, kad jam ginčo traktorių būklė – puikiai žinoma. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti Atsakovo 2 paaiškinimais, kurie yra nuoseklūs ir kurių pagrįstumą patvirtina kitų byloje esančių duomenų visumos analizė (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

81.       Pažymėtina tai, kad, apklausiamas kaip liudytojas tuometis UAB „Invetrus“ vadovas D. K. pripažino, jog ginčo technika buvo labai nudėvėta, nes ja buvo intensyviai dirbama ir vis nepavykdavo sukaupti lėšų remontui. Liudytojo teigimu, ginčo traktoriai nedirbo nuo 2017 m., kadangi nebuvo lėšų remontui, bandė šiuos traktorius parduoti, iniciatyvos ėmėsi ir ieškovas S. Š., tačiau 2017 m. spalio 30 d. el. laiške parašė, kad, kai jo surastas pirkėjas pasidarė sąmatą, tai rankas nuleido (2021 m. kovo 29 d. teismo posėdžio garso įrašas). Pateiktas į bylą ieškovo S. Š. ir Atsakovės 1 tuomečio vadovo D. K. elektroninis susirašinėjimas 2017 m. spalio mėnesį patvirtina liudytojo nurodytas aplinkybes.        

82.       Liudytojas D. K., be kita ko, parodė, kad ginčo traktorius apžiūrėję specialistai nurodė, jog maksimali kaina, kurią būtų galima gauti už tokios techninės būklės traktorius, galėtų būti 15 000-20 000 Eur; kai dėl ginčo traktorių paskambino Atsakovas 2, jam iš pradžių nebuvo įvardyta kaina, iš pradžių siūlė Atsakovui 2 apžiūrėti traktorius; Atsakovė 1 pasiūlė 15 000 Eur pirminę kainą, bet Atsakovas 2 nesutiko tiek mokėti, nurodė, kad mokėtų ne daugiau kaip 12 000 Eur; po derybų, trukusių apie porą savaičių, Atsakovė 1 pardavė ginčo traktorius už Atsakovo 2 pasiūlytą 12 000 Eur kainą (2021 m. kovo 29 d. teismo posėdžio garso įrašas).

83.       Ieškovas S. Š. 2020 m. gruodžio 18 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2018 m. pradžioje, kai jam UAB „Invetrus“ vadovas D. K. pranešė, jog paskola nebus grąžinama, nes įmonė neturi finansinių išteklių, buvo vedamos derybos dėl ginčo technikos perleidimo ieškovui už skolą, ir šių derybų metu ieškovui buvo siūloma techniką perimti už 60 000 Eur, vėliau suderinta 40 000 Eur kaina, tačiau už šią sumą ieškovui technika nebuvo perleista, o 2018 m. gegužės 15 d. sudaryti ginčijami sandoriai, kuriais ginčo technika parduota Atsakovui 2 už neadekvačiai mažą 12 000 Eur kainą. Ieškovo teigimu, jo nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad už ginčo traktorius galėjo būti gauta ne mažesnė kaip 40 000 Eur suma.

84.       Pažymėtina tai, kad ieškovas S. Š. nepaaiškino, kokios aplinkybės sukliudė jam perimti ginčo techniką už jo įvardytą 40 000 Eur kainą. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad Atsakovė 1 būtų nesutikusi ginčo traktorius perleisti ieškovui, jeigu jis būtų pasiūlęs už juos 40 000 Eur sumą. Tokiu atveju Atsakovė 1 ne tik būtų tinkamai įvykdžiusi prievolę grąžinti ieškovui paskolą, tačiau įmonei dar būtų likusi daugiau kaip 10 000 Eur suma. Akivaizdu, kad toks sandoris naudingas Atsakovei 1, byloje nėra jokių duomenų, jog šitokio sandorio Atsakovė 1 būtų atsisakiusi ir pasirinkusi sudaryti ginčijamus sandorius su Atsakovu 2. Dėl išdėstytų motyvų ieškovo S. Š. argumentai, kad ginčo traktoriai galėjo būti perleisti už 40 000 Eur kainą atmestini kaip nepagrįsti (CPK 176 straipsnio 1 dalis).   

85.       Sprendžiant dėl Atsakovo 2 sąžiningumo, nurodytina ir tai, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu (2018 m. gegužės 15 d.) viešuosiuose registruose Atsakovei 1 nebuvo įregistruotų draudimų disponuoti įmonės turtu, nebuvo išviešintų didelių skolų SODR‘ai, kitiems kreditoriams. Atsakovas 2 sudarė atlygintinius technikos įsigijimo sandorius, sumokėdamas atsakovei 12 000 Eur sumą. Pažymėtina tai, kad konkretaus ginčo pardavimo kaina yra sandorio šalių derybų objektas, ji gali skirtis nuo to turto rinkos vertės. Nagrinėjamu atveju nustatytos ginčo technikos perleidimo Atsakovui 2 aplinkybės suponuoja išvadą, kad Atsakovas 2, pats išmanydamas technikos sritį, apžiūrėjęs ginčo traktorius, nesutiko mokėti iš pradžių Atsakovės 1 prašytos 15 000 Eur kainos ir atsisakė pirkti techniką už tokią kainą, nurodydamas, jog didžiausia kaina, kurią jis sutiktų mokėti – 12 000 Eur. Sprendimą parduoti ginčo techniką už 12 000 Eur priėmė šios technikos savininkė – Atsakovė 1, pasvarsčiusi tam tikrą laiką ir sutikusi su Atsakovo 2 pasiūlyta kaina.

86.       Išanalizavus šios konkrečios ginčo situacijos aplinkybes, teismo vertinimu, Atsakovas 2 paneigė jo nesąžiningumo prezumpciją dėl ginčo Buldozerio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, papildomai pagrindė sąžiningumą, sudarant ginčo Ekskavatoriaus pirkimo-pardavimo sutartį – byloje esančių įrodymų visumos analizė nesuponuoja išvados, kad Atsakovas 2, sudarydamas ginčijamus sandorius, veikė nesąžiningai, kad žinojo ar turėjo žinoti, jog šiais sandoriais, pagal kuriuos jis ginčo traktorius įsigijo už bendrą 12 000 Eur kainą, pažeidžiami Atsakovės 1 kreditorių interesai (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).             

87.       Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana institutui taikyti turi būti nustatytas ne tik skolininko, bet ir asmens, sudariusio su skolininku ginčijamą sandorį, nesąžiningumas, Atsakovui 2 paneigus jo nesąžiningumo dėl gerokai per mažos ginčo Buldozerio įsigijimo kainos prezumpciją, ieškovams nepaneigus Atsakovo 2 sąžiningumo įsigyjant už 6 000 Eur iš esmės nelikvidų Ekskavatorių, pripažintina, kad neįrodyta būtina actio Pauliana taikymo sąlyga, todėl nėra pagrindo ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais pagal CK 6.66 straipsnį.  

88.       Aplinkybė, kad Atsakovas 2, praėjus metams po ginčo technikos įsigijimo iš Atsakovės 1, pardavė traktorius trečiajam asmeniui, nesudaro pagrindo konstatuoti Atsakovo 2, kaip nagrinėjamoje byloje ginčijamų sandorių sandorio šalies, nesąžiningumo. Atsakovo 2 sąžiningumas vertintinas pagal ginčijamų sandorių sudarymo metu (2018 m. gegužės 15 d.) buvusią faktinę ir teisinę situaciją. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Atsakovas 2 ginčo traktorius pardavė ne skubotai, o praėjus beveik metams po jų įsigijimo ginčijamais sandoriais.

Dėl ieškinio senaties

89.       Atsakovas 2, gindamasis nuo ieškinio, be kita ko, nurodė, kad ieškovės UAB „Intelekto logistika“ ieškinys paduotas praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris skaičiuotinas nuo 2018 m. spalio 2 d., t. y. nuo momento, kai ieškovė iš pradinio kreditoriaus APB Tailors įgijo į Atsakovę 1 reikalavimo teisę; ieškovui S. Š. senaties terminas skaičiuotina nuo 2019 m. sausio 18 d., kai jo sutuoktinė ir ieškovė UAB „Intelekto logistika“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, taigi šis ieškovas, pareiškęs ieškinį 2020 m. liepos 30 d., taip pat praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą.  

90.       CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

91.       Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana senaties termino eigos pradžia siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus veiksmus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį.

92.       Ieškovė UAB „Intelekto logistika“ teigia, kad apie ginčijamus 2018 m. gegužės 15 d. sandorius ji sužinojo 2019 m. vasario mėnesį iš priverstinį skolos išieškojimą vykdžiusio antstolio, todėl su ieškiniu į teismą 2020 m. sausio 8 d. kreipėsi nepraleidusi ieškinio senaties termino.

93.       Ieškovo S. Š. teigimu, jis apie ginčijamus sandorius sužinojo tik po šios bylos iškėlimo, 2020 m. birželį, todėl, paduodamas 2020 m. liepos 30 d. ieškinį, nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino.

94.       Pažymėtina tai, kad ieškinio senaties termino ieškovei UAB „Intelekto logistika“ eigos pradžia sietina ne su reikalavimo teisės sutarčių, kuriomis ieškovė iš pradinių kreditorių nusipirko reikalavimo teises į Atsakovę 1, sudarymo momentu, bet su aplinkybėmis, kada pradiniai kreditoriai, perleidę reikalavimo teises ieškovei UAB „Intelekto logistika“, sužinojo ar, būdami atidūs ir rūpestingi, turėjo sužinoti apie ginčijamų sandorių sudarymą, nes prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 straipsnis).

95.       Jau nurodyta, kad 2018 m. spalio 2 d. reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė įgijo į Atsakovę 1 reikalavimo teisę dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimu priteistos skolos ir netesybų; šis sprendimas įsiteisėjo 2018 m. liepos 11 d., vykdomąjį raštą ieškovės atstovas gavo 2018 m. lapkričio 30 d. (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-17170-592/2018) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). 2019 m. sausio 18 d. reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė įgijo į Atsakovę 1 reikalavimo teisę dėl 2012 m. gegužės 1 d. paskolos sutartimi suteiktos paskolos grąžinimo.

96.       Ieškovas S. Š. 2020 m. gruodžio 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose, be kita ko, nurodė, kad jau 2018 metų pradžioje jam tuometis UAB „Invetrus“ vadovas D. K. pranešė, jog ieškovo suteikta paskola jam nebus grąžinama, nes įmonė neturi finansinių išteklių; buvo vedamos derybos dėl ginčo technikos perleidimo ieškovui už skolą. Taigi ieškovas pats nurodė, kad jau nuo 2018 metų pradžios jis žinojo, jog paskola jam nebus grąžinta pinigais, tvirtino, kad sutarė dėl ginčo technikos perėmimo už paskolą. Paskolos grąžinimo terminas suėjo 2018 m. gruodžio 1 d. Vertinant pagal atidžiai ir atsakingai savo teisėmis besirūpinančio kreditoriaus elgesio kriterijus, ieškovas, nuo 2018 m. pradžios žinojęs, kad paskola jam nebus grąžinta pinigais, 2018 m. gruodžio 1 d. suėjus paskolos grąžinimo terminui, turėjo nedelsdamas pasidomėti ginčo technika, kurią, pasak jo, buvo sutarta jam perleisti. 

97.       Aptarti bylos duomenys, teismo vertinimu, suponuoja išvadą, kad abu ieškovai, veikdami kaip atidžiai ir atsakingai savo teisėmis besirūpinantys kreditoriai, apie Atsakovės 1 turtinę padėtį, turimą turtą, taigi ir ginčijamus sandorius, galėjo ir turėjo sužinoti dar 2018 m. gruodžio mėnesį: ieškovė UAB „Intelekto logistika“ 2018 m. lapkričio 30 d. gavusi teismo vykdomąjį raštą dėl skolos iš Atsakovės 1 išieškojimo,  o ieškovas S. Š., nuo 2018 m. pradžios žinojęs, kad paskolai grąžinti Atsakovė 1 neturi lėšų, 2018 m. gruodžio 1 suėjus paskolos grąžinimo terminui, galėjo ir turėjo imtis veiksmų. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu 2020 m. sausio 8 d. pareikštas praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą ir nenustatyta tokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos kaip svarbios priežastys, teikiančios pagrindą praleistą terminą atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

98.       Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad, nenustačius būtinosios actio Pauliana tenkinimo sąlygos – Atsakovo 2 nesąžiningumo, be to, konstatavus, jog be svarbių priežasčių praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 6.66 straipsnio 3 dalis), nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys dėl Buldozerio ir Ekskavatoriaus pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis negali būti tenkinamas. Teismo vertinimu, ginčijamų sandorių pripažinimas negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu tokiomis aplinkybėmis, kokios nustatytos šioje konkrečioje ginčo situacijoje, be kita ko, neatitiktų ir bendrųjų teisingumo, protingumo, teisinio apibrėžtumo principų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

99.       Pagal bendrąją bylinėjimosi išlaidų priteisimo taisyklę, atmetus ieškinį, ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos jiems neatlyginamos, tuo tarpu ieškovai turi pareigą atlyginti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

100.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

101.       Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

102.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

103.       Spręsdamas nagrinėjamos bylos dalyvių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į pagal Rekomendacijas apskaičiuotus rekomenduojamus atlyginti maksimalius išlaidų už atitinkamus procesinius dokumentus ar procesinius veiksmus dydžius.

104.       Atsakovė 1 pateikė įrodymus, kad turėjo 1 500 Eur už susipažinimą su bylos medžiaga ir atsiliepimo į ieškovo S. Š. ieškinį parengimą.

105.       Pažymėtina tai, kad Atsakovės 1 pateiktas atsiliepimas į ieškinį yra nedidelės apimties, jame išdėstyti argumentai iš esmės identiški atsiliepimo į ieškovės UAB „Intelekto logistika“ ieškinį argumentams. Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, galimas Atsakovės 1 atstovės darbo ir laiko sąnaudas rengiant šį procesinį dokumentą, įvertinęs tai, jog susipažinimas su bylos medžiaga yra sudėtinė atsiliepimo į ieškinį rengimo darbų dalis, teismas pagrįsta ir atlygintina pripažįsta 500 Eur Atsakovės 1 patirtų teisinės pagalbos išlaidų sumą (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 2 punktas).

106.       Atsakovas 2 pateikė įrodymus, kad turėjo 1 210 Eur advokato pagalbos, rengiant atsiliepimą į ieškovo S. Š. ieškinį, išlaidų.

107.       Įvertinus atsakovo advokato parengto procesinio dokumento turinį, apimtį, galimas darbo ir laiko sąnaudas šiam procesiniam dokumentui parengti, Atsakovo 2 patirtos teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos pagrįstomis visa apimtimi. Dėl to iš ieškovo S. Š. Atsakovui 2 priteistina 1 210 Eur atsiliepimo į ieškinį parengimo išlaidoms atlyginti (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 2 punktas).

108.       Atsakovas 2 taip pat sumokėjo 1 500 Eur užstatą už teismo ekspertizę, taip pat 200 Eur užstatą už teismo eksperto dalyvavimą teismo posėdyje.

109.       Atsakovo 2 turėtos išlaidos užstatui už teismo ekspertizę, taip pat už teismo eksperto apklausą teismo posėdyje pripažintinos atitinkančiomis būtinumo ir pagrįstumo kriterijus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šias išlaidas Atsakovui 2 turėtų atlyginti abu ieškovai lygiomis dalimis, t. y. kiekvienas – po 850 Eur.

110.       Dėl ieškovų inicijuoto teismo proceso valstybė patyrė 15,34 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš abiejų ieškovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno – po 7,67 Eur.

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atmesti.

Priteisti atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Invetrus“ (juridinio asmens kodas 302493203) iš ieškovo S. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) atsiliepimo į ieškinį parengimo išlaidoms atlyginti.

Priteisi atsakovui S. T. (S. T.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo S. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) atsiliepimo į ieškinį parengimo išlaidoms atlyginti.

Priteisti atsakovui S. T. (S. T.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intelekto logistika“ (juridinio asmens kodas 303132896) ir ieškovo S. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 850 Eur (po aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) teismo ekspertizės išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intelekto logistika“ (juridinio asmens kodas 303132896) ir ieškovo S. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą po 7,67 Eur (po septynis eurus 67 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms atlyginti. Nurodytas sumas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus būtina pateikti Vilniaus apygardos teismui.  

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.

      Teisėja                          Laima Ribokaitė