Byla Nr. 1N-79/2010

                 Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                                                                   2.12.4.                     

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš  kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Violetos Ražinskaitės,  

sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,

dalyvaujant prokurorui Rolandui Stankevičiui,

gynėjams advokatams Ingridai Botyrienei, Arūnui Marcinkevičiui,

kaltinamajam K. M. ,

vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo K. M. (K. M. ) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria netenkintas kaltinamojo K. M. prašymas suteikti jam pasimatymo teisę su V. G. .

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir skundu,

n u s t a t ė:

K. M. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 5 p., 10 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija),  padarymu.

K. M. 2010 m. spalio 27 d. Vilniaus apygardos teismo posėdyje pateikė prašymą leisti jam matytis su V. G. .

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 3 d. nutartimi kaltinamojo K. M. prašymo suteikti jam pasimatymo teisę su V. G. netenkino. Apygardos teismas nutartyje nurodė, kad kaltinamajam K. M. teismas yra suteikęs ilgalaikio pasimatymo teisę su jo sutuoktine, pasimatymų su sutuoktine metu kaltinamajam pilnai užtikrinama teisė spręsti jo šeimoje iškilusias problemas. Be to, kaltinamąjį šioje byloje gina gynėjai, su kuriais kaltinamasis gali susitikti, tokių susitikimų skaičius ir trukmė yra neribojami. Tokiu būdu, per kaltinamąjį ginančius  gynėjus gali būti išspręsti kaltinamojo prašyme nurodyti su kaltinamojo profesine veikla susiję klausimai. Apygardos teismo nutartyje pažymima, jog kaltinamasis dėl profesinių, šeiminių aplinkybių su giminaičiais ar kitais asmenimis gali bendrauti paštu.

Kaltinamasis K. M. skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti. Kaltinamasis skunde nurodo, kad jam būtina susitikti su V. G. , kadangi V. G. jį laikinai pavaduoja ir nuo V. G. darbo kokybės priklauso ne tik jų įmonės darbas, bet ir pajamos bei atitinkamai jo darbo užmokestis. Šiai dienai yra iškilusi būtinybė pakoreguoti ir aptarti su V. G. darbo reikalus. Kaltinamasis pažymi, kad iš jų įmonės gaunamų pajamų ir dividendų jo šeima ne tik vykdo įsipareigojimus bankams, bet ir gyvena iš to, todėl, neleidžiant jam pasimatyti su V. G. , iš jo atimama teisė spręsti gyvybiškai svarbius darbo klausimus, nuo kurių priklauso jo šeimos finansinis saugumas. Be to, anot kaltinamojo, V. G. yra jo sūnaus krikštatėvis ir kiek gali, tiek dalyvauja jo sūnaus auklėjime, šiuo metu jo sūnus turi psichologinių problemų, kurias reikia aptarti ir kvalifikuotai spręsti. K. M. pažymi, kad V. G. niekaip nėra susijęs su šiuo teismo procesu ir susitikimai su šiuo žmogumi nekelia jokios grėsmės šios bylos nagrinėjimo procesui.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti, kaltinamasis ir jo gynėjai prašė skundą tenkinti.

Kaltinamojo K. M. skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnyje įtvirtinta suimtųjų teisė pasimatyti. Šio straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnis suformuluotas taip, kad suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tik išimtiniais atvejais ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurioje žinioje yra byla, motyvuotu sprendimu gali nesutikti leisti suimtajam pasimatyti su giminaičiais ar kitais asmenimis. Nei Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas, nei Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas nereglamentuoja, kokiais atvejais suimtiesiems neleidžiama pasimatyti su giminaičiais ar kitais asmenimis, tačiau sisteminiu būdu aiškinant įstatymą, laikytina, jog pasimatymai su giminaičiais ar kitais asmenimis negalimi tais atvejais, kai tai gali trukdyti bylos procesui arba kitaip neleisti pasiekti kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės paskirties.

Vilniaus apygardos teismas, netenkindamas kaltinamojo K. M. prašymo leisti jam pasimatyti su V. G. , vieną iš motyvų nurodė tai, jog šiuo metu byloje tiriami įrodymai, t. y. vykdomos liudytojų apklausos. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, asmuo, su kuriuo kaltinamasis K. M. prašo teismo išduoti leidimą pasimatyti – V. G. , nėra proceso dalyvis šioje baudžiamojoje byloje, jis nebuvo apklaustas liudytoju, nėra įtrauktas į liudytojų sąrašą, šis asmuo su šia baudžiamąja byla nėra susijęs. Todėl, nėra pagrindo manyti, kad kaltinamojo K. M. susitikimas su V. G. gali kaip nors paveikti bylos nagrinėjimą teisme, turėti įtakos byloje atliekamam įrodymų tyrimui. Kaltinamojo K. M. skunde nurodyti prašymo pasimatyti su V. G. motyvai - dėl profesinės veiklos bei sūnaus auklėjimo, nėra paneigti byloje surinktais įrodymais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK  442 str. 1 d. 2 p., 

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti.

            Kaltinamojo K. M. prašymą tenkinti ir leisti jam pasimatyti su V. G. .  

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas                                                                                Viktoras Kažys

Teisėjai                                                                                                       Valdimaras Bavėjanas                           

       Violeta Ražinskaitė