LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. vasario 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2022 m. sausio 19 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo bei prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones,
n u s t a t ė :
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2022 m. sausio 3 d. nutartimi Nr. DOK-6560 atsisakė priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo, nustačiusi, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.
Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.
Ieškovė antrą kartą paduotame kasaciniame skunde nurodo, kad teismo išvados dėl to, kad dovanojimo sutartis sudaryta pinigų perdavimo metu, o ne tuo metu, kai buvo sudaryta dovanojimo sutartis, neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.181 straipsnio 4 dalies aiškinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2012 yra nurodęs, jog pagal CK 6.181 straipsnio 4 dalį sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų reikalaujama forma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra patvirtinta bendroji taisyklė: sutartis, kurios formai keliami teisės aktų reikalavimai, laikoma sudaryta nuo to momento, kai ji sudaroma teisės aktų nustatyta tvarka. Šios taisyklės išimtis galima tik tada, kad teismai pagal suinteresuotos šalies ieškinį teisme nustato juridinę reikšmę turinčias aplinkybes (sandorio sudarymo faktą) pagal sandorio šalies pateiktą ieškinį. Šiuo atveju reikalavimai (ieškinys ar priešieškinis) dėl CK 1.93 straipsnio 4 dalies taikymo teismui pateikti nebuvo, Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad byloje CK 1.93 straipsnio 4 dalies nuostatos apskritai netaikomos. Esant tokioms aplinkybėms, teismai neturėjo pagrindo nukrypti nuo kasacinio teismo suformuotos CK 6.184 straipsnio 4 dalies taikymo praktikos. Ieškovės teigimu, dovanojimo sandoris dėl didesnės kaip 14 500 Eur sumos dovanojimo turi būti patvirtintas notaro. Teismų sprendimų išvados, kad realinis dovanojimo sandoris buvo sudarytas iki dovanojimo sutarties sudarymo, prieštarauja CK 6.649 straipsnio 2 daliai, 1.93 straipsnio 3 daliai, 6.181 straipsnio 4 daliai.
Atrankos kolegijos vertinimu, ieškovės antrą kartą paduoto skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų buvimas. Dėl to, atrankos kolegija neturi pagrindo dėl jo priimtinumo daryti kitokią išvadą, nei padarė ankstesnė atrankos kolegija.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Žyminio mokesčio grąžinimo klausimas išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2022 m. sausio 3 d. nutartimi Nr. DOK-6560, todėl papildomai nespręstinas. Atsisakius priimti kasacinį skundą, taip pat nespręstinas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Gediminas Sagatys
Donatas Šernas