Civilinė byla Nr. 2A-252-912/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33106-2020-6

 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.13; 3.3.1.20; 3.4.1.7

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. M. B. E. (K. M. B. E.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. M. B. E. ieškinį UAB „Western Union Processing Lithuania“ dėl darbo ginčo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovą į darbą, perkelti jį į aukštesnes pareigas ir priteisti 55 500 000 Eur neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo. Ieškovas nuo 2016 m. spalio 14 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. dirbo UAB „Western Union Processing Lithuania“ Pinigų plovimo ir mokėjimų departamente vyr. specialistu skaitmeninės peržiūros komandos analitiku (italų k.). Ieškovas teigė, kad jo tiesioginė vadovė V. K., neteisėtai išsiuntė direktoriaus pasirašytą 2019 m. gruodžio 3 d. elektroninį laišką visiems Pinigų plovimo ir mokėjimų departamento darbuotojams, kuriame nurodė, jog įmonė turėjo nutraukti ieškovo darbo sutartį dėl nepakankamų migracijos dokumentų. Šis laiškas pažeidė ieškovo asmeninę informaciją, kurios jis nenorėtų viešinti. Ieškovas, susitvarkęs migracijos dokumentus, nebuvo priimtas į tą pačią darbo vietą. Žmogiškųjų išteklių skyrius atmesdavo ieškovo paraiškas, priimdavo kitų darbuotojų pažįstamus asmenis ar jų šeimos narius, nepaaiškindavo, kodėl ieškovas nepriimtas į darbą. Ieškovas mano, kad tai rasistinė diskriminacija. Žmogiškųjų išteklių skyrius, gavęs ieškovo gyvenimo aprašymą, jį informavo, kad su juo susisieks, kai atsiras tinkama darbo vieta, atitinkanti jo patirtį bei žinias. Ieškovas nurodė esąs musulmonas, gimęs ir užaugęs Libijoje, Šiaurės Afrikoje, yra tamsios odos, turi ilgus plaukus. Dėl to mano, kad jis diskriminuojamas dėl kilmės ir tautybės. Ieškovas apie tai informavo Žmogiškųjų išteklių departamentą bei darbuotoją, atsakingą už oficialų kasdienių bei mėnesinių ataskaitų pateikimą. Vykstant ieškovo ir atsakovės deryboms, Migracijos departamento darbuotojai nurodė, kad atsakovė atsiųstu tam tikrus dokumentus, kurie išspręstų problemas. Atsakovė nebendradarbiavo, nepateikė dokumentų, todėl Migracijos departamentas neišdavė ieškovui leidimo gyventi Lietuvoje. Paskutiniame susitikime atsakovės Žmogiškųjų išteklių skyrius primigtinai reikalavo nutraukti darbo sutartį. Ieškovas nurodė, kad patirtas psichologinis spaudimas derybose su darbdaviu, darbo netekimas, baimė bei nuogąstavimai dėl neaiškios ateities, galimi finansiniai sunkumai toliau kuriant šeimą, abejotinas ieškovo, kaip vyro, gebėjimas susitvarkyti su pagrindinėmis atsakomybėmis nulėmė ieškovo buvusios merginos sprendimą nutraukti nėštumą. Dėl to ieškovas prarado būsimą kūdikį. Ieškovas, kaip darbuotojas ir žmogus, prarado savo įvaizdį ir prestižą. Darbdavys išstūmė ieškovą iš darbo rinkos, todėl jo finansinė būklė sunki. Sutriko ieškovo fizinė bei psichinė sveikata. Ieškovo pažįstami analitikai taip pat patyrė neetišką spaudimą, nes jiems buvo nurodyta, kad ieškovas negalės dirbti šioje įmonėje.

2.       Atsakovė nesutiko su ieškiniu, nurodė, kad šalys 2016 m. spalio 14 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas nuo 2016 m. spalio 24 d. ėjo analitiko pareigas. Pagal ieškovo pareigybės aprašymą, pagrindinė ieškovo, kaip analitiko, pareiga – stebėti ir analizuoti skaitmeninių operacijų veiklą, kad būtų nustatyti galimi sukčiavimo modeliai. Atsakovė 2019 m. lapkričio 19 d. sužinojo, kad ieškovas pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties. Ieškovą įdarbinant, su ieškovu buvo sudaryta darbo sutartis ir prieš vieną darbo dieną buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ieškovas pateikė leidimą gyventi Italijos Respublikoje patvirtinančius dokumentus bei Italijos Respublikoje išduotą užsieniečių tapatybės kortelę, bet ieškovas nesikreipė, kad gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir nepateikė tai patvirtinančių duomenų. Atsakovė 2019 m. gruodžio 3 d. susitiko su ieškovu ir paaiškino jam susiklosčiusią situaciją, pasiūlė nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu papildomai išmokant šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Ieškovas raštu patvirtino pasiūlymo gavimą. Susitikimo metu ieškovui taip pat buvo pateikti sutikimo ir susitarimo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimo projektai, kad jis galėtų juos peržiūrėti ir apmąstyti pasiūlymą. Atsakovė paprašė ieškovo nevykdyti darbo funkcijų iki 2019 m. gruodžio 10 d. Šiuo laikotarpiu atsakovė mokėjo ieškovui darbo sutartyje nustatytą darbo užmokestį. Ieškovas negalėjo vykdyti darbo pareigų dėl objektyvių priežasčių, todėl jis turėjo pasiimti asmeninius daiktus ir palikti bendrovės patalpas. Ieškovo vadovė, siekdama, kad ieškovo kolegos nesuprastų situacijos netinkamai, informavo kitus komandos narius, kad bendrovė turėjo atsisveikinti su darbuotoju dėl priežasčių, nesusijusių su jo darbo rezultatais ar kitu elgesio pažeidimu. Antrą kartą šalys susitiko 2019 m. gruodžio 4 d. Atsakovė pateikė daugiau informacijos ieškovui, patarė, kaip susitvarkyti migracijos klausimą, nurodė, kad jį parems, sprendžiant klausimą Migracijos departamente, ir įdarbins, kai bus sutvarkyti visi dokumentai. Ieškovas su atsakovė bendradarbiavimo. Atsakovė bandė paaiškinti, kad būtina nedelsiant nutraukti darbo sutartį, nepasiekus šalių susitarimo, ieškovo darbo sutartis bus nutraukta kitu pagrindu (darbdavio valia), pasiūlymas jį įdarbinti negalios. Ieškovas neatvyko susitikti su atsakove 2019 m. gruodžio 10 d. Ieškovas 2019 m. gruodžio 11 d. nurodė, kad nepasirašys jokių dokumentų, nesutiko nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Ieškovas susitikime siekė padaryti įtaką kolegoms, kad nebūtų nutraukta jo darbo sutartis, grasino atsakovei, kad, nutraukus darbo sutartį, jis kreipsis į žiniasklaidą, paskleis neigiamą informaciją. Atsakovė 2019 m. gruodžio 11 d. įteikė ieškovui įsakymą, kuriuo ieškovo darbo sutartis nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 59 straipsnį (darbdavio valia). Ieškovas atsisakė pasirašyti, kad gavo įsakymą nutraukti darbo sutartį, todėl šią aplinkybę patvirtino pakviesti atsakovė darbuotojai. Atsakovė nurodė ieškovui, kad jis galės pretenduoti į atviras pozicijas bendrovėje, kai bendrovė vykdys įprastą įdarbinimo procesą, bendrovė neįsipareigojo jo įdarbinti. Po susitikimo ieškovas pareiškė atsakovės darbuotojams L. Č. ir V. C., jog jis yra iš Libijos, jie pamatys, ką tai reiškia (leido suprasti, kad kalba apie Libijoje vykstančius sprogimus ir įvairius išpuolius). Atsakovė suprato šį ieškovo pareiškimą kaip grasinimą. Ieškovas apie darbo sutarties nutraukimą buvo įspėtas 2019 m. gruodžio 11 d., t. y. prieš tris darbo dienas, kai įteikė įsakymą susitikimo metu, kurio gavimo ieškovas atsisakė patvirtinti. Šie dokumentai vežti ieškovui du kartus: 2019 m. gruodžio 13 ir 16 d., bet nesėkmingai, nes kurjeris neįeiti į pastatą, ieškovas neatsiliepė telefonu. Atsakovė išsiuntė dokumentus ieškovo elektroniniu paštu, bet ieškovas nepatvirtino jų gavimo. Ieškovas dirbo atsakovės bendrovėje trejus metus, nepateikė skundų dėl tariamos diskriminacijos. Atsakovė – tarptautinė bendrovė, kurioje dirba asmenys iš įvairių pasaulio šalių. Atsakovė vienodai gerbia visų tautybių asmenis, jai svarbiausia darbuotojų kompetencija, išsilavinimas, dalykinės savybės. Bendrovė nediskriminuoja kandidatų pretenduojančių dirbti įmonėje ir jau dirbančių darbuotojų. Bendrovė vadovaujasi lygybės, nediskriminavimo principais, kurie įtvirtinti bendrovės darbuotojų vadove. Atsakovė 2019 m. gruodžio 10 d. elektroniniame laiške ieškovui nurodė, kad, kai jis susitvarkys migracijos klausimus, bendrovė galėtų vėl jį įdarbinti. Šis laiškas nėra besąlyginis atsakovės įsipareigojimas įdarbinti ieškovą į konkrečias pareigas, nes atsakovė, sudarydamas darbo sutartis, laikosi bendrovės bendrųjų darbuotojų įdarbinimo gairių. Be to, atsakovė 2019 m. gruodžio 11 d. susitikime nurodė, kad pasiūlymas nebegalioja, nes ieškovas nebendradarbiavo su atsakove. Ieškovas yra ne kartą pažeidė bendrovėje nustatytą darbo tvarką (nustatytą bendrovės taksi politiką, vėluodavo į darbą, neatliko privalomo sveikatos patikrinimo ir pan.). Ieškovas nebuvo diskriminuojamas. Ieškovas neįdarbintas dėl jo būdo savybių, netinkamo elgesio, taip pat dėl to, kad bendrovė nebegali pasitikėti tokiu asmeniu. Ieškovas nepagrindė prašomo priteisti žalos dydžio, neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 19 d. sprendimu atmetė ieškinį. Teismas taip pat nurodė, kad, įsiteisėjus teismo sprendimo daliai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo ginčų komisijos sprendimo ši dalis netenka galios.

4.       Teismas nustatė, kad ieškovas, dirbamas atsakovės įmonėje, neturėjo leidimo gyventi ir dirbti Lietuvoje. Ieškovas, 2016 m. sudarydamas darbo sutartį, pateikė atsakovei ne Europos Sąjungos (Libijos) piliečio pasą bei Italijoje išduotą dokumentą, leidžiantį mokytis.

5.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovė, išsiaiškinusi visas reikšmingas aplinkybes, nutraukė ieškovo darbo sutartį. Atsakovė, nustačiusi, kad ieškovas neturėjo leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje, ėmėsi racionalių ir pagrįstų priemonių situacijai išsiaiškinti, skyrė ieškovui pakankamai laiko, kad šis pateiktų argumentus, galimus sprendimo būdus.

6.       Teismas įvertino, kad aplinkybė, kad atsakovės darbuotoja V. K. 2019 m. gruodžio 3 d. išsiuntė kitiems skyriaus darbuotojams elektroninį laišką, kuriame nurodė, jog darbo sutarti su ieškovu nutraukiama dėl migracijos dokumentų trūkumų ir padėkojo ieškovui už jo darbą, nediskriminavo, neįžeidė ieškovo, laiške nurodyta minimali bendro pobūdžio informacija. Šio laiško išsiuntimo tikslas – tinkama priemonė, siekiant išvengti papildomo sąmyšio.

7.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovė paneigė ieškovo nurodytas aplinkybes, jog jis atleistas dėl diskriminacinių priežasčių. Ieškovas atleistas iš pareigų, nes neturėjo leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje, t. y. jo darbo sutartis neteisėta. Dėl to darbdavys pagrįstai taikė DK 59 straipsnį. Nuo aplinkybės, kad ieškovas neturi teisės dirbti Lietuvos Respublikoje, paaiškėjimo iki jo atleidimo praėjo 2–3 mėnesiai. Atsakovė dėjo pastangas, kad problema būtų išspręsta, pasiūlė ieškovui palankiomis sąlygomis nutraukti darbo sutartį, išmokėjo darbuotojui šešių vidutinių dydžių išeitinę išmoką. Teismas nenustatė darbdavio veiksmų, patvirtinančių, kad ieškovas atleistas pagal DK 59 straipsnį neteisėtai ir nepagrįstai.

8.       Teismas nurodė, kad darbo užmokestis – tai objektyvus kriterijus, kuriuo darbdavys įvertina darbuotoją. Šalys 2016 m. spalio 14 d. darbo sutartyje susitarė, kad ieškovo darbo užmokestis – 850 Eur (bruto) ir priedai. Atsakovė nuo 2016 m. spalio 24 d. įsipareigojo mokėti ieškovui 150 Eur priedą prie mėnesinio darbo užmokesčio už užsienio kalbos (italų) vartojimą tiesioginėms pareigos vykdyti, nuo 2017 m. liepos 1 d. – 250 Eur. Nuo 2018 m. kovo 1 d. padidintas ieškovo bazinis darbo užmokestis iki 892,50 Eur, nuo 2019 m. sausio 1 d. – iki 1 150, 43 Eur, nuo 2019 m. kovo 1 d. – iki 1 184, 95 Eur. Atsakovė padidino ieškovo darbo užmokestį keturis kartus per trejus metus, mokėjo priedą. Atsakovė paneigė ieškovo nurodytą aplinkybę, kad jis, kaip darbuotojas, neįvertintas, ar kad jį diskriminavo. Tai, kad ieškovui nepasiūlytos kitos pareigos, nepagrindžia jo diskriminavimo. Atsakovė padidino ieškovo darbo užmokestį, neatsižvelgdama į jo darbo pareigų pažeidimus.

9.       Ieškovas neįrodė, jog buvo diskriminuojamas, nes jis kilęs iš Libijos. Atsakovė – tarptautinė įmonė, kurioje dirba 207 užsieniečiai, taip pat ir trečiųjų šalių piliečiai. Įmonės vidaus tvarkoje nustatytos vertybės, darbuotojų elgesio standartai patvirtina, kad darbdavys vertina ne tik darbo rezultatus, bet emocinę darbuotojų būklę, tarpusavio atmosferą.

10.       Teismas įvertino, kad atsakovės pažadas priimti ieškovą į darbą išsakytas derybų su ieškovu pradžioje, kai atsakovė pasiūlė ieškovui nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu. Ieškovas su šiuo siūlymu nesutiko, šalys bendro susitarimo nepasiekė. Darbo sutartis nutraukta kitu pagrindu. Dėl to derybose atsakovės išsakyti siūlymai ar svarstymai neįpareigoja jų vykdyti. Atsakovė privatus juridinis asmuo, kuris sprendžia kokie darbuotojai reikalingi, kuriuos kandidatus kviesti į darbo pokalbį. Ieškovo siunčiami atsakovei pranešimai nėra pagrindas sudaryti darbo sutartį.

11.       Teismas nenustatė darbdavio neteisėtų veiksmų, būtinų civilinės atsakomybės sąlygų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Tai, kad atleidimas iš darbo sukelia neigiamus išgyvenimus, nepagrindžia darbdavio atsakomybės dėl darbuotojo patirtos žalos.  

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Ieškovas apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą; 2) užtikrinti pareiškėjui galimybę dalyvauti teismo posėdyje; 3) atsakyti raštu, kodėl jo paraiškos atmestos, raštu paaiškinti, kodėl negali vėl dirbti atsakovės įmonėje; 4) priteisti iš atsakovės neturtinę kompensaciją, įpareigoti buvusią ieškovo vadovę V. K. viešai atsiprašyti už tai, kad 2019 m. gruodžio 3 d. elektroniniu laišku atskleidė visiems departamento darbuotojams, kad ieškovo darbo sutartis bus skubiai nutraukta; 5) atlikti atsakovės įmonėje nepriklausomą tyrimą dėl korupcijos, diskriminacijos ir rasizmo priimant bei perkeliant darbuotojus į aukštesnes pareigas; 6) įpareigoti atsakovę priimti ieškovą į darbą ir suteikti jam aukštesnes pareigas; 7) priteisti ieškovui 55 500 000 Eur neturtinę kompensaciją. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1.                      Bylos numeris pakeistas iš 2-39129-631/2020 į 2-2857-1125/2021, nesant ieškovo sutikimo. Be to, keitėsi bylą nagrinėjantis teisėjas. Teismas netenkino ieškovo skundų, dėl jų, tai pat dėl korupcijos tarėsi su Valstybine darbo inspekcija (toliau – VDI). Pirmame teismo posėdyje leido įeiti į teismo posėdžių salę asmeniui, kuris nenurodė savo duomenų.

12.2.                      Teismas sprendime nurodė ne visus faktus ir aplinkybes. Ieškovas informavo VDI apie atsakovės padarytus pažeidimus bendrovės ataskaitose, bet teismas neatliko tarnybinio tyrimo dėl korupcijos.

12.3.                      Teismas neįvertino, kad liudytojų parodymai prieštaringi. V. K. teismui paaiškino, kad žmogiškųjų išteklių vadybininkė – vienas svarbiausių asmenų, sprendžiant darbo užmokesčio padidinimo klausimus, bet vadybininkė tai paneigė. Ieškovas kreipėsi žodžiu į V. K., žmogiškųjų išteklių vadovę L. Č., E. Z., B. T. dėl korupcijos, diskriminacijos ir rasizmo. Buvusi vadovė pasiūlė ieškovui paskaityti knygą „Šimpanzių paradoksas“. Ši aplinkybė patvirtina rasistinį ir diskriminacinį elgesį. V. C. nurodė, kad V. K. neperdavė ieškovo skundų, atsakovė nežadėjo įdarbinti ieškovo, nes ieškovas būtų įdarbintas, jeigu būtų laisvų darbo vietų.

12.4.                      Ieškovas 2019 m. rugsėjo mėnesį informavo vadovę apie leidimą gyventi Lietuvoje, bet ji apie tai neinformavo direktoriaus. Ieškovas visą laiką tarėsi su savo vadovę, kokie reikia jam dokumentų. Ji žadėjo padėti ieškovui. Vėliau buvusi vadovė užblokavo ieškovo prieigą prie „Messenger“ programos, neatsakė į ieškovo elektroninį laišką. V. K. savo veiksmus aptarė su direktore L. Č. ir V. C.. Ieškovo prašymai nepriimti. Atsakovė savo veiksmais siekia sugriauti ieškovo įvaizdį, sunaikinti jo, kaip darbuotojo, asmenybę. Atsakovė neleidžia ieškovui kalbėti apie korupciją, manipuliavimą darbuotojais, kad jie nesužinotų, pinigų pervedimų priežasčių.

12.5.                      Liudytoja R. V. nurodė, kad darbdavė galėjo pasirinkti kitą variantą, t. y. stabdyti sutartį, kol bus išduotas leidimas dirbti.

12.6.                      Premija už kalbą nevertintina kaip darbuotojo paaukštinimas, nes tai darbuotojo gebėjimas kalbėti kita kalba. Ieškovas teigia, kad jo darbo užmokestis pirmaisiais metais padidėjo 5 proc., antraisiais sumažėjo apie 3 proc. Ieškovas teigia, kad visada dirbo gerai, todėl ši aplinkybė patvirtina, kad jis buvo diskriminuojamas.

12.7.                      Ieškovas per visus darbo metus neperkeltas į aukštesnes pareigas, nors buvo vienas geriausių įmonės darbuotojų. L. Č., V. C., R. V. dalyvavo susitikime, kuriame nutraukta ieškovo darbo sutartis. Visi dėkojo ieškovui už gerą darbą, prašė grįžti, pažadėjo, kad ieškovas vėl bus priimtas. L. Č. ir V. C. pasiūlė ieškovui nutraukti darbo sutartį ir nurodė, kad, jeigu jis nepasirašys, ieškovas negalės dirbti įmonėje. Darbo sutartis nutraukta ne dėl ieškovo kaltės. Ieškovas, susitvarkęs migracijos dokumentus, nesėkmingai siekė įsidarbinti atsakovės įmonėje. Atsakovė atmesdavo jo prašymus ir priimdavo naujus darbuotojus (atsakovės darbuotojų šeimos narius, draugus).

12.8.                      V. K. 2019 m. gruodžio 3 d. elektroninis laiškas – išankstinis ketinimas atleisti ieškovą iš darbo. Juo paviešinta asmeninė informacija, kurios ieškovas nenorėjo paviešinti. Be to, derybos dar nebuvo prasidėję.

12.9.                      Atsakovė Žmogiškųjų išteklių skyrius informavo ieškovą, kad su juo susisieks, kai bus tinkama darbo vieta, atitinkanti ieškovo patirtį ir žinias. Atsakovė nesusiekė su ieškovu, todėl pažeidė atsakovės elgesio kodeksą, kitus teisės aktus.

12.10.                      Ieškovas nurodė esąs musulmonas, gimė ir užaugo Libijoje, Šiaurės Afrikoje. Ieškovo oda tamsi, plaukai ilgi. Ieškovas mano, kad atsakovė toleruoja rasizmą, atrinkdama darbuotojus. Atsakovė netenkino ieškovo prašymo išduoti jo darbo apžvalgą. Atsakovė pažeidžia darbuotojų privatumą, iš anksto nustatydama daromų apklausų laiką.

12.11.                      Ieškovas teigia, kad prarado būsimą kūdikį, nes jo buvusi mergina nutraukė nėštumą. Ji priėmė tokį sprendimą dėl neaiškios ateities, tikėtinų finansinių sunkumų.

12.12.                      Ieškovas teigia, kad atsakovė jį išspyrė iš darbo rinkos. Ieškovo finansinė būklė sunki, turi skolų, negali savęs išlaikyti, sumokėti nuomos už butą. Atsakovė kitiems savo darbuotojams nurodė, kad ieškovui „užvertos visos durys“ grįžti į įmonę.

12.13.                      Ieškovas teigia, kad neužtikrinta jo galimybė patekti į darbo rinką Ieškovo laisvė pasirinkti profesiją ir teisė dirbti įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Jungtinių Tautų Ekonominių socialinių ir kultūrinių teisių pakte užtikrina, kad valstybės narės užtikrina kiekvieno asmens teisę turėti galimybę užsidirbti pragyvenimui, laisvai pasirinkti darbą. Teismas pažeidė 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 15 straipsnį, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 11 punktą.

13.       Atsakovė atsiliepime prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.                      Teismas tinkamai nustatė civilinės bylos aplinkybes, ištyrė ir įvertino pateiktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas.

13.2.                      Atsakovė pagrįstai nutraukė darbo sutartį su apeliantu, tinkamai ir laiku sumokėjo išeitinę kompensaciją ir kitas sumas. Ieškovo darbo sutartis nutraukta dėl objektyvios priežasties, t. y. kad nebūtų toliau pažeidžiamos įstatymo nuostatos. Ieškovas nebendradarbiavo su atsakove, todėl šalims nepavyko susitarti taikiai.

13.3.                      Ieškovo argumentai dėl diskriminacijos nepagrįsti, neatitinka tikrovės. Ieškovas dirbo atsakovės įmonėje trejus metus, bet nepateikė nei vieno skundo dėl diskriminacijos. Atsakovė – tarptautinė bendrovė, kurioje dirba apie 207 asmenys iš įvairių pasaulio valstybių. Atsakovė nediskriminuoja kandidatų, pretenduojančių dirbti bendrovėje, ir savo darbuotojų. Visiems darbuotojams ir kandidatams sudarytos vienodos sąlygos, neatsižvelgiant į rasę ar nacionalinę kilmę. Bendrovės darbuotojų vadove atsakovė įsipareigojo užtikrinti darbo aplinką, kurioje nebūtų diskriminacijos, bauginimo ir priekabiavimų.

13.4.                      Ieškovo vadovė informavo kolegas apie jo darbo sutarties nutraukimą, kad jie nesuprastų situacijos netinkamai ir apsaugotų ieškovo reputaciją.

13.5.                      Ieškovas nesutiko su atsakovės pasiūlytomis sąlygomis, todėl jos 2019 m. gruodžio 10 d. elektroninis laiškas nėra besąlyginis įsipareigojimas priimti ieškovą į konkrečias pareigas. Atsakovė įdarbino kitus asmenis, kurie, jos manymu, buvo tinkamesni negu ieškovas. Tai nėra diskriminacija. Darbdavys neįpareigotas paaiškinti neatrinktiems kandidatams, kodėl jie neįdarbinti. Tai, kad ieškovas – prieglobsčio prašytojas, neįpareigoja atsakovė priimti jį į darbą.

13.6.                      Ieškovas neapgrindė, kad jam padaryta 55 500 000 Eur žala, atsakovės neteisėtų veiksmų, neįrodinėja atsakovės kaltės. Ieškovo nurodytos aplinkybės (vaiko, pajamų praradimas, išstūmimas iš darbo rinkos, sveikatos sutrikimas) nesusiję su ieškovo darbo sutarties nutraukimu ir neįdarbinimu. Kai asmuo nepriimamas į darbą nereiškia, kad jis išstumtas iš darbo rinkos.

13.7.                      Atsakovė ketino įdarbinti ieškovą, kai šis susitvarkys dokumentus, gaus leidimą gyventi ir dirbti Lietuvoje. Ieškovo neadekvatus elgesys, grasinimai, nebendradarbiavimas pakeitė atsakovės nuomonę, todėl ji pasirinko kitus asmenis, atsižvelgdama į jų kompetenciją, sugebėjimus, dalykines savybes.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

14.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiami darbuotojo atleidimo iš darbo pagal DK 59 straipsnio 1 dalį pagrįstumo, darbuotojo (ne)diskriminacijos klausimai.

15.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

16.       Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis).

17.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

18.       Apeliantas prašo užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdyje, bet nenurodo argumentų, dėl kurių byla nagrinėtina bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai ir aplinkybės nepatvirtina būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovė nesutinka su apelianto prašymu. Pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, teismo posėdžiuose ieškovas ir jo atstovas advokatas dalyvavo, jiems buvo suteikta teisė pasisakyti. Šalys pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kuriais grindžia procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas taip pat išklausė liudytojus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 321 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, todėl apelianto prašymas netenkinamas. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra atliekama rašytinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų

19.       Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

20.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

21.       Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas). Taigi apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021, 6, 61 punktai).

22.       Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus – teismo sprendimo, užsieniečio registracijos pažymėjimo, straipsnio, mokėjimo už leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, susirašinėjimo su atsakove, prašymų pateikti pasiaiškinimus ir paaiškinimų, ieškovo prašymų ieškovei, su leidimu dirbti susijusių dokumentų, darbo sutarties, medicininių dokumentų kopijas. Atsakovė prašo nepriimti ieškovo pateiktų naujų įrodymų. Ieškovas nepagrindė, dėl kokių priežasčių jis negalėjo pateikti šių duomenų pirmosios instancijos teismui ir būtinybės pateikti šiuos įrodymus vėliau. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šių įrodymų yra byloje, todėl nėra būtinybės teikti juos dar kartą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti rašytiniai įrodymai neturės esminės reikšmės, sprendžiant šalių ginčą, todėl atsisako juos priimti.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

23.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas gimė ir užaugo Libijoje. Ieškovas ir atsakovė 2016 m. spalio 14 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas nuo 2016 m. spalio 24 d. ėjo analitiko pareigas. Atsakovė 2019 m. lapkričio 19 d. sužinojo, kad ieškovas pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties. Ieškovas, įsidarbindamas atsakovės įmonėje, pateikė leidimą gyventi Italijos Respublikoje patvirtinančius dokumentus bei Italijos Respublikoje išduotą užsieniečių tapatybės kortelę, bet nepateikė dokumentų, leidžiančių laikinai gyventi ir dirbti Lietuvoje

24.       Atsakovė 2019 m. gruodžio 3 d. suorganizavo susitikimą. Susitikime atsakovė paaiškino ieškovui susiklosčiusią situaciją, pasiūlė ieškovui nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, papildomai išmokant šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Atsakovė taip pat paprašė ieškovo nevykdyti darbo funkcijų iki 2019 m. gruodžio 10 d. Darbo funkcijų nevykdymo laikotarpiu atsakovė mokėjo ieškovui darbo sutartyje nustatytą darbo užmokestį.

25.       Ieškovo vadovė V. K. 2019 m. gruodžio 3 d. elektroniniu laišku informavo atsakovės darbuotojus (apie 70 asmenų), kuriame nurodė, kad turi pradėti vieno iš komandos nario – ieškovo – darbo sutarties nutraukimo procedūrą. Priežastis – trūkstami migracijos dokumentai, todėl jis šiuo metu negali gyventi ir dirbti Lietuvoje. Dėl šio reikalo reikia imtis neatidėliotinų priemonių. Laiške taip pat nurodyta, kad atsakovė vertina ieškovą ir dėkinga už jo indėlį.

26.       Šalys 2019 m. gruodžio 4 d. susitiko antrą kartą. Atsakovė pateikė ieškovui daugiau informacijos apie jo padėtį. Atsakovė nurodė, kad bendrovė pasirengusi įdarbinti ieškovą, kai šis susitvarkys dokumentus Migracijos tarnyboje. Atsakovė paaiškino ieškovui, kad būtina nedelsiant nutraukti jo darbo sutartį, šalimis nepasiekus bendro susitarimo, ieškovo darbo sutartis bus nutraukta darbdavio valia, pasiūlymas įdarbinti negalios.

27.       Atsakovas 2019 m. gruodžio 10 d. neatvyko susitikti su atsakove. Atsakovė 2019 m. gruodžio 10 d. elektroniniame laiške ieškovui nurodė, kad, kai jis susitvarkys migracijos klausimus, bendrovė galėtų vėl jį įdarbinti. Šalys susitiko 2019 m. gruodžio 11 d. ieškovas nurodė, kad nepasirašys jokių dokumentų, nesutiko nutraukti darbo sutarties šalių susitarimu. Atsakovė įteikė ieškovui įsakymą, kuriuo nutraukė darbo sutartį su ieškovu pagal DK 59 straipsnį. Ieškovas atsisakė patvirtinti, kad gavo šį įsakymą, todėl patvirtino papildomai pakviesti du darbuotojai. Atsakovė 2019 m. gruodžio 11 d. įsakymu nurodė ieškovui nevykti į darbą nuo 2019 m. gruodžio 11 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. Šiuo laikotarpiu atsakovė mokėjo ieškovui darbo užmokestį.

28.       Atsakovė 2019 m. gruodžio 16 d. sumokėjo ieškovui šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją ir kitas išmokas, susijusias su darbo sutarties nutraukimu. 2019 m. gruodžio 16 d. su ieškovu nutraukė darbo sutartį DK 59 straipsnio pagrindu ir nurodė visas faktines aplinkybes.

29.       Atsakovė 2019 m. gruodžio 17 d. informavo VDI, kad 2019 m. lapkričio 19 d. paaiškėjo, kad, įdarbinusi ieškovą, pažeista užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimo tvarka. Atsakovė, siekdama nebetęsti pažeidimo, nutraukė ieškovo darbo sutartį.

30.       Vidaus reikalų ministerija 2021 m. liepos 3 d. išdavė ieškovui užsieniečio registracijos pažymėjimą, suteikiantį prieglobsčio prašytojui teisę dirbti (bylos pradžia 2019 m. gruodžio 18 d.)

Dėl darbuotojo atleidimo iš darbo pagal DK 59 straipsnį

31.       Pagal DK 59 straipsnio 1 dalį, darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banką, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų DK 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Darbo sutartis šio straipsnio pagrindu negali būti nutraukta dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais, taip pat dėl kreipimosi į administracinius organus dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, amžiaus ar kitų diskriminacinių motyvų (DK59 straipsnio 2 dalis).

32.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytu darbo sutarties nutraukimo pagrindu darbo sutartis gali būti nutraukta, kai inter alia yra teisėta, pakankama priežastis (viena ar kelios), lemianti konkretaus darbdavio poreikį nutraukti darbo sutartį; priežastis nutraukti darbo sutartį DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu gali būti susijusi su darbuotojo asmeniu, jo elgesiu darbe, kvalifikacija, darbdavio padėtimi ir kt., jos pasirinkimas konkrečiu atveju yra darbdavio diskrecija, bet, ji turi iš tikrųjų būti (t. y. ne tariama ar išgalvota), teisėta, pakankama, kad pagrįstų darbo sutarties nutraukimą, ir nepatenkanti į nurodytų DK 57 straipsnio 1 dalyje, 59 straipsnio 2 dalyje priežasčių sąrašą; darbdaviui tenka taip pat ir pareiga įrodyti priežastį, kuria jis grindė darbo sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020).

33.       Ieškovas, sudarydamas darbo sutartį, pateikė atsakovei Libijos piliečio pasą bei Italijoje išduotą dokumentą, kuriuo leista mokytis. Ieškovas įdarbinimo metu ir atleidimo iš darbo metu neturėjo leidimo gyventi ir dirbti Lietuvoje. Atsakovė, sužinojo, kad ieškovas įdarbintas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. kovo 27 d. įsakymu patvirtintą Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašą. Užsienietis, norėdamas dirbti Lietuvoje, privalo turėti užsieniečio registracijos pažymėjimą ir gauti leidimą dirbti iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos arba numatyto darbo Lietuvos Respublikoje pradžios (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnio 30 punktas; socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. kovo 27 d. įsakymu patvirtinto Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo 2 punktas). Ieškovas neturėjo tokio leidimo darbo sutarties galiojimo metu ir neatskleidė atsakovei šių aplinkybių.

34.       Akcentuotina tai, kad atsakovė, sužinojusi, kad ieškovas dirba, neturėdamas leidimo gyventi ir dirbti Lietuvoje, siekė išsiaiškinti ir išspręsti šį klausimą. Atsakovė bendravo su Užimtumo tarnybos, Migracijos departamento darbuotojais, aiškinosi, kokius dokumentus ieškovas turi pateikti, kad gautų nurodytą leidimą. Atsakovė ieškojo būdų, kaip padėti ieškovui, kad šis galėtų toliau dirbti. Pirmiau nustatyta, kad darbdavys organizavo susitikimus su darbuotoju, kad šis teisėtai gyventų ir dirbtų Lietuvoje.

35.       Atsakovė, sužinojo, kad dokumentams sutvarkyti gali prireikti šešių mėnesių, be to, Užimtumo tarnyba nebūtų priėmusi dokumentų. Tai patvirtino liudytojos atsakovės darbuotojos L. Č. ir R. V. pirmosios instancijos teisme. Dėl to pirmame susitikime atsakovė pasiūlė ieškovui nutraukti darbo sutartį bendru sutikimu. Atsakovė nurodė, kad tokiu atveju ji sumokės ieškovui 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją ir įsipareigojo priimti ieškovą į darbą, kai tik jis gaus leidimą gyventi ir dirbti Lietuvoje. Ieškovas pateikė į bylą atsakovės elektroninį laišką, kuriame ji patvirtino, kad priims jį į darbą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šis atsakovės pasiūlymas pateiktas šalių derybų pradžioje. Atsakovė pasiūlė nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, suteikė ieškovui galimybę jį įvertinti. Ieškovas nesutiko su šiuo atsakovės pasiūlymu. Ji įspėjo ieškovą, kad pasiūlymas vėl įdarbinti nebegalios. Ieškovas turės dalyvauti atrankoje kartu su kitais kandidatais, norinčiais dirbti atsakovės įmonėje. Ieškovas, neatsižvelgdamas į tai, kokioms aplinkybėms esant, galiojo atsakovės pažadas vėl jį įdarbinti, nepagrįstai manė, kad toks sutikimas galioja neterminuotą laiką. Atsakovė paaiškino, kad pasiūlymas galiojo tol, kol galiojo pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu. Ieškovas nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad jis bendradarbiavo su atsakove. Ieškovas, žinodamas, kad neturi teisės dirbti Lietuvoje, nepaaiškino, dėl kokių priežasčių jis atsisakė nutraukti darbo sutartį. Tai, kad jis ketino gauti dokumentus, kad galėtų gyventi ir dirbti Lietuvoje, nepatvirtina, kad atsakovė, žinodama apie įstatymo pažeidimą, neturėjo imtis veiksmų tokiam pažeidimui ištaisyti.

36.       Tai, kad atsakovė vertino ieškovą, kaip darbuotoją, jo kvalifikaciją, patvirtina aplinkybė, jog ji, sužinojusi, kad ieškovas negali dirbti Lietuvoje, jo iš karto neatleido, bet siekė išsiaiškinti visas aplinkybes jam likti darbe ir toliau dirbti. Šias aplinkybes patvirtino pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai R. V., V. C., L. Č.. Darbdavys pasiūlė ieškovui palankų variantą nutraukti darbo sutartį, bet darbuotojas nesutiko. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų pasiūlęs kitą būdą, kaip nedelsiant pašalinti teisės aktų pažeidimą. Ieškovas atsisakė pasiūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, todėl atsakovė nusprendė nutraukti darbo sutartį pagal DK 59 straipsnį, įspėjo ieškovą prieš tris dienas.

37.       Ieškovas teigia, kad yra pranešėjas, todėl negalėjo būti atleistas pagal nurodytą straipsnį. Pagal Pranešėjų apsaugos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, pažeidimas – įstaigoje galbūt rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas, tarnybinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas, taip pat šiurkštus privalomų profesinės etikos normų pažeidimas ar kitas grėsmę viešajam interesui keliantis arba jį pažeidžiantis teisės pažeidimas, apie kuriuos pranešėjas sužino iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo santykių arba sutartinių santykių su šia įstaiga. Ieškovas nepateikė teismui duomenų, kad Pranešėjų apsaugos įstatyme nustatyta tvarka kompetentinga institucija (Lietuvos Respublikos prokuratūra) suteikė jam pranešėjo statusą. Dėl to DK 59 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas nutraukti darbo sutartį netaikytinas.

38.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovė įrodė svarbią priežastį ir pagrįstai atleido ieškovą iš darbo pagal DK 59 straipsnio 1 dalį, nes jis atleidimo dieną neturėjo leidimo dirbti Lietuvoje.

Dėl darbuotojo diskriminacijos

39.       DK 26 straipsnyje reglamentuota darbuotojų lyčių lygybė ir nediskriminavimas kitais pagrindais. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalį, darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Tai reiškia, kad, esant bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais, tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, seksualinis priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, sveikatos būklės, etninės priklausomybės, narystės politinėje partijoje ar asociacijoje, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, išskyrus atvejus dėl asmens išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų dirbantiems religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas, ketinimo turėti vaiką pagrindu, dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais yra draudžiami.

40.       DK 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, įgyvendindamas lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus, darbdavys, neatsižvelgdamas į lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, amžių, lytinę orientaciją, negalią, sveikatos būklę, etninę priklausomybę, religiją, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras, išskyrus atvejus dėl asmens išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų dirbantiems religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas, ketinimą turėti vaiką ar kitus įstatymuose numatytus pagrindus, privalo: 1) priimdamas į darbą, taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas; 2) sudaryti vienodas darbo sąlygas, galimybes tobulinti kvalifikaciją, siekti profesinio tobulėjimo, persikvalifikuoti, įgyti praktinės darbo patirties, taip pat teikti vienodas lengvatas; 3) taikyti vienodus darbo vertinimo ir atleidimo iš darbo kriterijus; 4) už tokį patį ir vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį; 5) imtis priemonių, kad darbuotojas darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti, taip pat nebūtų persekiojamas ir būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių, jeigu pateikia skundą dėl diskriminacijos ar dalyvauja byloje dėl diskriminacijos; 6) imtis tinkamų priemonių, kad neįgaliesiems būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą patalpų pritaikymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos.

41.       Pagal DK 26 straipsnio 6 dalį, darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, privalo priimti ir įprastais darbovietėje būdais paskelbti lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemones.

42.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė – tarptautinė bendrovė, kurioje dirba asmenys iš įvairių pasaulio šalių. Atsakovės įmonėje patvirtintas Bendrovės darbuotojų vadovas, kurio 2.14 skyriuje įmonėje draudžiama tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, seksualinis priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, amžiaus, seksualinės orientacijos, negalios, etninės kilmės, kitos rūšies netinkamas elgesys dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojo darbo gebėjimais. Laikydamasi diskriminacijos draudimo, įmonė įsipareigojo taikyti vienodus atrankos kriterijus ir įdarbinimo sąlygas. Bendrovės darbuotojų vadovo 2.15 skyriuje tikimasi, kad visi darbuotojai savo darbą atliks mandagiai ir profesionaliai, prisidėdami prie bendradarbiaujančios ir našios darbo aplinkos. Įmonė įsipareigojo išlaikyti darbo aplinką, kurioje nebūtų diskriminacijos, bauginimo ir priekabiavimo. Priekabiavimas yra griežtai draudžiamas ir laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, nes jis gali pakenkti asmens darbo rezultatams ar sukurti bauginančią, priešišką ar užgaulią darbo aplinką. Kiekvienas darbuotojas turi gerbti savo kolegų teises. Atsakovė taip pat nurodė, kad bendrovėje nustatytos bendrosios darbuotojų įdarbinimo gairės, pagal kurias, bendrovė visiems darbuotojams ir kandidatams dirbti bendrovėje sudaro vienodas įsidarbinimo galimybes nepriklausomai nuo rasės, nacionalinės kilmės ir kitų aplinkybių.

43.       Ieškovas nurodė esąs musulmonas, gimė ir užaugo Libijoje. Ieškovo oda tamsi, plaukai ilgi. Ieškovas mano, kad atsakovė toleruoja rasizmą, atrinkdama darbuotojus. Ieškovas teigia, kad kreipėsi žodžiu į V. K., L. Č., E. Z., B. T. dėl korupcijos, diskriminacijos ir rasizmo. Buvusi vadovė pasiūlė ieškovui paskaityti knygą „Šimpanzių paradoksas“. Ši aplinkybė patvirtina rasistinį ir diskriminacinį elgesį. V. C. nurodė, kad V. K. neperdavė ieškovo skundų, atsakovė nežadėjo įdarbinti ieškovo, nes ieškovas būtų įdarbintas, jeigu būtų laisvų darbo vietų.

44.       Atsakovės įmonėje šiuo metu dirba apie 207 asmenys iš įvairių pasaulio valstybių. Tai patvirtina, kad bendrovė vienodai gerbia įvairių tautybių asmenis. Tai, kad ieškovas – musulmonas, gimė ir užaugo Libijoje, jo oda tamsi, plaukai ilgi, nepakanka daryti išvadą, kad atsakovė diskriminavo ieškovą. Ieškovas teigė, kad žodžiu skundėsi, jog buvo diskriminuojamas, bet nenurodė išsamiau šių aplinkybių.

45.       Ieškovas buvusios vadovės pasiūlymą paskaityti knygą „Proto valdymas arba Šimpanzės paradoksas“ vertino kaip rasistinį ar diskriminacinį elgesį. Viešai skelbiamame šios knygos aprašyme nurodyta, kad kiekvieno asmens galvoje gyvena dvi esybės: Žmogus ir Šimpanzė. Šimpanzė – tai emocijų mašina, kurią turi visi. Pagrindinis šios knygos tikslas yra – padėti suvaldyti savo Šimpanzę, pažaboti jos galią, kai ji dirba jums, ir neutralizuoti ją, kai veikia prieš jus. Dėl to pasiūlymas paskaityti nurodytą knygą nėra diskriminacinio ar rasistinio pobūdžio.

46.       Ieškovas visus atsakovės veiksmus, kuriais ji netenkino jo prašymų, prašė pasiaiškinti dėl padarytų darbo pareigų pažeidimų, nepriėmė ieškovo į darbą ar nepakvietė į darbo pokalbį, vertina kaip diskriminacinį ar rasistinį elgesį. Teismas pažymi, kad darbdavys turi teisę nustatytai, kada, kokiu laiku ir kokias apklausas turi užpildyti jos darbuotojai. Tai, kad darbdavys nustatė konkretų apklausų laiką, nepažeidžia darbuotojų privatumo.

47.       Kiekvienas darbdavys, įvertinęs kandidatų pateiktas anketas, sprendžia, kuriuos darbuotojus jis pasikvies pokalbiui, kad galėtų preliminariai įvertinti jų galimybę dirbti įmonėje. Ieškovas nurodė, kad anksčiau atsakovė buvo patenkinta jo darbu, jį gyrė, bet jis daugybę kartų nesėkmingai siekė įsidarbinti jos įmonėje. Pirmiau nustatyta, kad darbdavio įsipareigojimas vėl įdarbinti ieškovą baigė galioti tuo metu, kai atsakovas atsisakė nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu. Ieškovas žinojo, kad galės įsidarbinti atsakovės įmonėje bendra tvarka, dalyvaudamas atrankose kartu su kitais kandidatais. Tai, kad darbdavys nepasiūlė ieškovui darbo vietos, įdarbino kitus asmenis, nepatvirtina, kad darbdavys diskriminuoja ieškovą. Darbdavys siekiantiems įsidarbinti asmenims neprivalo atskleisti kriterijų, pagal kuriuos atrenka būsimus darbuotojus ir juos įdarbina.

48.       Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino ieškovo darbo užmokestį ir priedus, kuriuos atsakovė sumokėjo ieškovui. Jo darbo sutartyje nustatyta, kad darbdavys gali mokėtis darbuotojui premijas ir priedus atskiru savo sprendimu. Akcentuotina tai, kad darbdavio prerogatyva spręsti, kiek ir kokius priedus jis mokės atsakovui. Ieškovas pagrįstai teigia, kad priedas už italų kalbą nevertintinas kaip darbuotojo paaukštinimas, bet tai patvirtina, kad darbdavys įvertino darbuotojo žinias ir gebėjimą jas panaudoti. Ieškovas teigia, kad jo darbo užmokestis pirmaisiais metais padidėjo 5 proc., antraisiais sumažėjo apie 3 proc., bet nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytos aplinkybės, kad ieškovo bazinis darbo užmokestis padidėjo 28 proc., t. y. nuo 850 Eur iki 1 184,95 Eur. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad darbuotojas dirbo gerai ir darbdavys tai vertino.

49.       Ieškovas teigia, kad jo buvusios vadovės V. K. elektroninis laiškas – tai išankstinis ketinimas atleisti ieškovą iš darbo, nes derybos dar nebuvo prasidėję. Juo paviešinta asmeninė informacija, kurios ieškovas nenorėjo paviešinti.

50.       Į bylą pateikta nurodyto laiško kopija, iš kurios nustatyta, kad laiškas išsiųstas 2019 m. gruodžio 3 d. 16.15 val., t. y. darbo dienos pabaigoje. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. rugsėjo mėn. informavo darbdavį apie migracijos dokumentų trūkumus. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apklausti liudytojai (L. Č., R. V.) patvirtino, kad atsakovė siekė išspręsti susidariusią situaciją. Atsakovė iki 2019 m. gruodžio 3 d. neinformavo kitų darbuotojų apie šią situaciją. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmas šalių susitikimas įvyko tą pačią dieną. Taigi darbdavys neturėjo išankstinio nusiteikimo iš anksto atleisti ieškovą.

51.       Ieškovas teigia, kad laiške paviešinta informacija, kurios jis nenorėjo paviešinti. Atsakovo buvusi vadovė paaiškino, kad laišką parašė, norėdama išvengti sąmyšio atvirame biure, kuriame dirbo. Teisėjų kolegija, įvertinusi laiško turinį, daro išvadą, kad juo ieškovas nediskriminuojamas, bet laiškas yra informacinio pobūdžio. Laiške nurodyta objektyvi informacija, kuria neįžeidžiamas ieškovas.

52.       Teisėjų kolegija įvertinusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, daro išvadą, kad jie nėra pagrindas konstatuoti, kad darbuotojas patyrė diskriminaciją. Atsakovė įrodė, kad nebuvo diskriminacijos fakto (DK 26 straipsnio 5 dalis). Dėl to su diskriminacija susiję apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl žalos atlyginimo

53.       Ieškovas nurodė, kad patyrė 55 500 000 Eur neturtinę žalą, nes atsakovė eliminavo jį iš darbo rinkos, pablogėjo jo finansinė būklė, jo mergina nutraukė nėštumą.

54.       Kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą (DK 151 straipsnis).

55.       Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

56.       Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas turi teisę į darbą ir užsiimti laisvai pasirinkta profesija ar veikla. Kiekvienas Sąjungos pilietis turi laisvę ieškoti darbo, dirbti, pasinaudoti įsisteigimo teise ir teikti paslaugas bet kurioje valstybėje narėje (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 15 straipsnio 2 dalis). Trečiųjų šalių piliečiai, kuriems leista dirbti valstybių narių teritorijose, turi teisę į tokias pačias darbo sąlygas kaip ir Sąjungos piliečiai (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 15 straipsnio 3 dalis).

57.       Jungtinių Tautų Ekonominių socialinių ir kultūrinių teisių pakto 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybės, šio Pakto šalys, pripažįsta teisę į darbą, apimančią kiekvieno žmogaus teisę gauti galimybę užsidirbti pragyvenimui darbu, kurį jis laisvai pasirenka arba kurį dirbti jis laisvai sutinka, ir imasi reikiamų priemonių šiai teisei apsaugoti.

58.       Pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 15 straipsnį, valstybės narės užtikrina, kad prašytojai turėtų galimybę patekti į darbo rinką ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo datos, jei pirmojoje instancijoje kompetentinga institucija nepriėmė sprendimo ir prašytojas nekaltas dėl delsimo. Valstybės narės nustato sąlygas, kuriomis prašytojui suteikiama galimybė patekti į darbo rinką, pagal nacionalinę teisę ir užtikrinant, kad prašytojai turėtų veiksmingas galimybes patekti į darbo rinką. Valstybės narės darbo rinkos politikos sumetimais gali teikti pirmenybę Sąjungos piliečiams arba valstybių, kurios yra Susitarimo dėl Europos ekonominės erdvės šalys, piliečiams, ir šalyje teisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams. Galimybė patekti į darbo rinką neatimama sprendimo apskundimo procedūros metu, jei pagal nustatytą procedūrą neigiamo sprendimo apskundimas turi sustabdomąjį poveikį, iki to laiko, kol nebus pranešta apie neigiamą sprendimą.

59.       Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje turi teisę naudotis kitomis priėmimo sąlygomis ir teisėmis, kurios jam garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.

60.       Šioje byloje nustatyta, kad ieškovas atleistas iš darbo atsakovės įmonėje pagal DK 59 straipsnio 1 dalį, nes neturėjo leidimo gyventi ir dirbti Lietuvoje. Ieškovui išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas patvirtina, kad jis, kaip prieglobsčio prašytojas turi teisę dirbti Lietuvoje. Pirmiau nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad ieškovas turi teisę dirbti ir užsidirbti pragyvenimui laisvai pasirinkdamas darbą. Vis dėlto dėl to neatsiranda prievolės atsakovei įdarbinti ieškovą, todėl jis nepagrįstai teigia, kad atsakovė pašalino jį iš darbo rinkos. Tai, kad ieškovas nesėkmingai bando įsidarbinti pas atsakovę, neužkerta kelio jam įsidarbinti kitose įmonėse, pasirinkti kitą darbą ir gauti darbo užmokestį. Ieškovas nepateikė duomenų, kad negali įsidarbinti kitose įmonėse dėl atsakovės veiksmų.

61.       Ieškovas, įsidarbindamas atsakovės įmonėje, žinojo, kad neturi leidimo dirbti Lietuvoje, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus. Atsakovė siekė išspręsti susidariusią situaciją, bet ieškovas nesutiko su jos siūlymu. Taigi ieškovas turėjo įvertinti tikėtinus padarinius, t. y., kad, netekus darbo, jo finansinė būklė pablogės. Byloje nėra duomenų patvirtinančių darbdavio neteisėtus veiksmus. Dėl to ieškovas nepagrįstai teigia, kad darbdavys atsakingas dėl jo finansinės būklės pablogėjimo ir kitų praradimų.

     Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

62.       Kiekvienas teisme gautas dokumentas užregistruojamas ir jam suteikiamas numeris pagal Teisėjų tarybos nutarimais patvirtintas Lietuvos Respublikos teismuose nagrinėjamų bylų numeravimo taisykles, Numerių suteikimo teisminio proceso byloms Lietuvos Respublikos teismuose taisykles, Teismų kodų sąrašą. Kiekvienai gautai bylai suteikiami du numeriai: 1) bylos numeris, 2) teisminio proceso numeris. Jeigu byla neišnagrinėjama tais kalendoriniais metais, kai ji užvesta ir jai suteiktas numeris, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO) visos bylos perkeliamos į kitus metus. Dėl to keičiasi bylos eilės numeris ir numeris, žymintis metus. Kai keičiamas bylą nagrinėjantis teisėjas, atitinkamai keičiamas teisėjo indeksą žymintis numeris. Teisėjo pakeitimo klausimas sprendžiamas teismo bylų skirstymo taisyklėse nustatyta tvarka. Akcentuotina tai, kad bylos numeris suteikiamas įregistravus pareiškimą LITEKO sistemoje. Bylą nagrinėjantis teisėjas parenkamas automatizuotu būdu. Visi teisėjo paskyrimo protokolai skelbiami viešai interneto svetainėje „http://liteko.teismai.lt/protokolai/“. Teisminio proceso numeris išlieka nepasikeitęs visą bylos nagrinėjimo laikotarpį.

63.       Iš bylos duomenų matyti, kad bylos numeris pakeistas iš Nr. 2-39129-631/2020 į 2-2857-1125/2021. Pirmas numeris suteiktas bylai 2020 metais. 2021 metais pasikeitė bylos eilės numeris iš Nr. 39129 į 2857 ir bylą nagrinėjančio teisėjo indeksas iš 631 į 1125. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylą nagrinėjusi teisėja G. B., kurios indeksas – 631, paskirta dirbti į kitą teismą. Bylos, kurių ji nespėjo išnagrinėti, paskirstytos kitiems teisėjams. Dėl to pasikeitė bylą nagrinėjančio teisėjo indeksas. Taigi bylos numeris pakeistas dėl objektyvių priežasčių. Be to, nė vienose taisyklėse neįtvirtinta, kad bylos numeris gali būti keičiamas tik esant byloje dalyvaujančių asmenų sutikimams. Dėl to šis ieškovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

64.       CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ieškovas nepateikė duomenų, teikiančių pagrindą abejoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis ar atliko priešingus teisei veiksmus. Ta aplinkybė, kad ieškovo ieškinys atmestas, nepatvirtina teismo veiksmų neteisėtumo, institucijų korupcinių veikų. Akcentuotina tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo darbo ginčą, pagrįstai ieškovas atleistas iš darbo ir nepriimtas į darbą ar ne. Darbo ginčą nagrinėjantis teismas neatlieka tyrimų, padaryta nusikalstama veika ar ne, netiria privataus juridinio asmens veiklos. Dėl šie ieškovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Ieškovas, turėdamas duomenų apie padarytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, turėjo kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Tai, kad darbdavys 2019 m. gruodžio 17 d. pranešimu informavo VDI apie tai, kad 2019 m. lapkričio 19 d. paaiškėjo, jog ieškovas dirba įmonėje, pažeidžiant užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimo tvarką, neįrodo atsakovės ir VDI korupcinių ryšių, bet patvirtina, kad atsakovė siekia pašalinti įstatymo pažeidimus.

65.       Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai (CPK 9 straipsnio 1 dalis). Pagal nurodyto straipsnio 4 dalį, teismo posėdį gali stebėti visi asmenys, kurie ne jaunesni kaip šešiolikos metų. Taigi teismas privalo užtikrinti, kad teismo posėdžių salėje nebūtų jaunesnių negu šešiolikos metų asmenų, bet neturi pareigos nustatyti bylos nagrinėjimą stebinčių asmenų tapatybes, kai bylos nagrinėjamos viešai. Ieškovas, manydamas, kad bylos nagrinėjimo metu bus atskleisti nevieši duomenys, privataus gyvenimo aplinkybės, galėjo prašyti teismo bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje.

66.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus ir proceso dalyvių paaiškinimus, tinkamai pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 26 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

67.       Apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodytas apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Apeliaciniame skunde suformuluoti prašymai atsakyti raštu, kodėl ieškovo paraiškos atmestos, raštu paaiškinti, kodėl negali vėl dirbti atsakovės įmonėje; atlikti atsakovės įmonėje nepriklausomą tyrimą dėl korupcijos, diskriminacijos ir rasizmo priimant bei perkeliant darbuotojus į aukštesnes pareigas; įpareigoti atsakovę priimti ieškovą į darbą ir suteikti jam aukštesnes pareigas nelaikytini apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas šių reikalavimų nevertina ir dėl jų nepasisako. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti ieškovo K. M. B. E. (K. M. B. E.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą.