Civilinė byla Nr. e2-1688-592/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44159-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4.; 2.6.10.2.4.2.; 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas,

sekretoriaujant Vasarei Kašinskei,

dalyvaujant ieškovui M. A.,

atsakovo atstovei advokatei L. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. A. ieškinį atsakovui V. J. dėl garbės ir orumo pažeminimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas, patikslinęs ieškinį, prašo teismo: 1) įpareigoti atsakovą viešai pateikti tokio turinio tekstą socialiniame tinkle Facebook atsakovui priklausančioje paskyroje: „Aš, LR Seimo narys V. J., neteisingai apkaltinau M. A. melu ir sąmoningu šmeižtu  prieš mane. Taip pat patvirtinu, jog tuo metu, kai teigiau M. A. meluojant ir sąmoningai šmeižiant mane, jam dar nebuvau pateikęs prašytos informacijos apie viešosios informacijos rengėjus ir jiems sumokėtas sumas“; 2) priteisti ieškovui iš atsakovo 145 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2017 m. gruodžio 6 d. ieškovas elektroniniu paštu išsiuntė atsakovui paklausimą dėl parlamentinės veiklos išlaidų. 2017 m. gruodžio 7 d. ieškovas socialiniame tinkle Facebook jam priklausančioje paskyroje paviešino savo nuomonę apie atsakovo pareigą atsakyti į paklausimus. Atsakovas, atsiliepdamas į ieškovo viešą žinutę Facebook tinkle parašė tokio turinio komentarą: „konstatuoju, kad p. M. A., būdamas žurnalistu ir atstovaudamas savaitraščiui „Radviliškio kraštas“, ir vėl savo viešais pareiškimais klaidina visuomenę. Atkreipiu dėmesį, kad pilietis A., prisistatantis privačiu asmeniu, tačiau viešinantis savo žurnalistinės veiklos rezultatus, yra tas pats asmuo. Jo fantazijos ar sapnų vaisių nekomentuosiu, tačiau paskleistą melą apie mano neva nepateikiamą informaciją žurnalistui apie parlamentinės veiklos lėšas vertinu kaip sąmoningą šmeižtą: Vakar gavau „Radviliškio kraštas“ žurnalisto A. paklausimą, į kurį bus atsakyta LRS Statuto numatyta tvarka. Toks žurnalisto A., nepaisančio žurnalistinės etikos bei LR Įstatymų normų elgesys ir šį kartą bus įvertintas visuomenės informacijos etikos kodekso kontekste“.

Parašęs minėtą komentarą Facebook tinkle atsakovas į ieškovo paklausimą dėl parlamentinės veiklos išlaidų dar nebuvo pateikęs atsakymo. Ieškovo vertinimu, atsakovo komentare ieškovo atžvilgiu išsakytos formuluotės panaudojant žodžius „melas“ ir „sąmoningas šmeižtas“ žeidžia ieškovo garbę ir orumą, suformavo neigiama kitų asmenų nuomonę apie ieškovą ir sumenkino jo reputaciją, juo labiau, kad šį komentarą parašęs atsakovas yra profesorius ir turi didelį pripažinimą visuomenėje. Ieškovo manymu, atsakovo pavartoti išsireiškimai „melas“ ir „sąmoningas šmeižtas“ buvo naudojami kaip žinia apie tam tikrus faktus, bet ne kaip jo subjektyvi nuomonė į ieškovo pasisakymus ir vykdomą veiklą. Ieškovo teigimu, atsakovo komentarą, kuriuo pateikiama tiesos neatitinkanti informacija, matė daugiau žmonių nei tik ieškovas ir atsakovas. Nurodė, kad atsakovas į ieškovo paklausimą dėl parlamentinės veiklos išlaidų pateikė tik 2017 m. gruodžio 12 d., tai yra praėjus 5 dienoms po atsakovo Facebook tinkle parašyto komentaro ieškovo atžvilgiu.

Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. gruodžio 6 d. ieškovas elektroniniu laišku paklausė atsakovo, kokiems viešosios informacijos rengėjams atsakovas yra sumokėjęs ir kokios konkrečios pinigų sumos buvo išleistos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo klausimai reikalavo surinkti reikalingas sąskaitas ir kitą informaciją, atsakovo paėjėja, nepažeisdama nustatytų terminų, 2017 m. gruodžio 12 d. išsiuntė ieškovui atsakymą į užduotus klausimus.

Pažymėjo, kad nepaisydamas įstatymo nustatyto vienos savaitės termino, per kurį atsakovas turėjo pateikti atsakymą į ieškovo užduotą klausimą, ieškovas 2017 m. gruodžio 7 d., t. y. kitą dieną po užklausimo pateikimo, socialiniame tinkle Facebook jam pačiam priklausančioje ir valdomoje paskyroje paviešino įrašą: „Seimo narys V. J. įdomiai supranta savo pareigą atsakyti į rinkėjų (piliečių) klausimus. Bet pakalbėkime faktais <...> įdomu, kodėl pats Seimo narys V. J. NEBEATSAKO į klausimą, kokiems viešosios informacijos rengėjams yra sumokėjęs ir kiek konkrečiai yra sumokėjęs. Ar ir tas klausimas susijęs su pilnatimi, tad jau man kyla tokie pamąstymai, kad Seimo narys naudojasi padėtimi. Tik už kieno pinigus, ne toks jau ir gerb. Seimo nary??? Čia išdėstyta mano kaip piliečio pozicija ir niekaip nesusijusi su mano darbine veikla“. Prie šio ieškovo įrašo atsakovas, parašė ginčo komentarą, kuriuo išreiškė savo nuomonę apie paties ieškovo išsakytus teiginius ieškovo įraše ir apie jo elgesį, t. y. išreiškė savo vertinimą, kad nurodytais viešais pareiškimais ieškovas klaidina visuomenę – skleidžia žinią apie jo paties sukurtus faktus, kuriuose mini atsakovą ir atsakovo šeimos narius. Atsakovo manymu, įvertinus ieškovo įrašą ir aplinkybes, susijusias su ieškovo užklausimo pateikimo data ir sąmoningu situacijos iškraipymu, yra pagrindas teigti, kad ieškovo teiginiai apie negautą laiku atsakymą, apie atsakovo naudojimąsi padėtimi ir kt., yra melas. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo atveju ieškovas pareiškė ieškinį ne dėl duomenų, o dėl atsakovo nuomonės išsakymo, tačiau įstatymas gina nuomonių įvairovę, o CK 2.24 straipsnis netaikomas, jeigu apie asmenį buvo paskelbta nuomonė, o ne žinia.

Atsakovas akcentavo, kad ginčo tekstas buvo patalpintas ne bet kokioje visuomenės informavimo priemonėje, o būtent po ieškovo pateiktu tekstu ieškovui priklausančioje Facebook paskyroje, komentarams skirtoje skiltyje, kur pateikiama ieškovo tekstą skaičiusių asmenų nuomonė. Atsakovo manymu, atsakovo pateikta nuomonė buvo reiškiama sąžiningai ir etiškai, nevartojant necenzūrinių ar įžeidžiančių žodžių, nieko sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų, todėl laikytina, kad atsakovo nuomonė apie ieškovą ir jo veiksmus buvo išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant ieškovo ir nesiekiant jo žeminti ir menkinti.

Atsakovo vertinimu, ieškovas byloje nepagrindė prašomos priteisti žalos dydžio jokiais įrodymais, išskyrus savo samprotavimus. Pažymėjo, kad visi ieškovo teiginiai, susiję su ginčo įrašo sklaida ir matomumu yra nepagrįsti, nes ieškovas bet kurią akimirką galėjo panaikinti savo paties įrašą, tačiau to nedarė, o šį įrašą sąmoningai viešino. Atsakovo manymu, tokiai savo veiksmais ieškovas pats prisidėjo prie tariamų nuostolių atsiradimo, todėl egzistuoja pagrindas taikyti CK 6.253 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindą.

Atsakovo manymu, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas dar ir dėl to, kad atsakovas tik išreiškė nuomonę, o nuomonės paneigti negalima, be to, ieškovo suformuluotas paneigimo tekstas neatitinka teisės aktų ir teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų, kadangi yra perteklinis. Paneigimas yra skirtas paneigti teismo pripažintiems tiesos neatitinkantiems duomenims (žiniai), o ne atsakovo patvirtinimams paskelbti. Taip pat pažymėjo, kad paneigimo tekstas turi būti paskelbiamas ne bet kur ir ne bet kaip, kaip pageidauja ieškovas, o analogišku tiesos neatitinkančių duomenų paskelbimui būdu, tuo tarpu ieškovas reikalauja paneigimą paskelbti atsakovo Facebook paskyroje, kai ginčo įrašas buvo paskelbtas ne atsakovo paskyroje, o ieškovo paskyros komentarų skiltyje.

Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus, pagrįsdami juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 6 d. ieškovas elektroniniu laišku paklausė atsakovo, kokiems viešosios informacijos rengėjams atsakovas yra sumokėjęs ir kokios konkrečios pinigų sumos buvo išleistos (e. b. l. 20).

2017 m. gruodžio 7 d. ieškovas socialiniame tinkle Facebook jam priklausančioje paskyroje paskelbė tokio turinio įrašą: „Seimo narys V. J. įdomiai supranta savo pareigą atsakyti į rinkėjų (piliečių) klausimus. Bet pakalbėkime faktais <...> įdomu, kodėl pats Seimo narys V. J. NEBEATSAKO į klausimą, kokiems viešosios informacijos rengėjams yra sumokėjęs ir kiek konkrečiai yra sumokėjęs. Ar ir tas klausimas susijęs su pilnatimi, tad jau man kyla tokie pamąstymai, kad Seimo narys naudojasi padėtimi. Tik už kieno pinigus, ne toks jau ir gerb. Seimo nary??? Čia išdėstyta mano kaip piliečio pozicija ir niekaip nesusijusi su mano darbine veikla“ (e. b. l. 56).

Tą pačią dieną, t. y. 2017 m. gruodžio 7 d., atsakovas po minėtu ieškovo Facebook paskyroje esančiu įrašu komentarų skiltyje parašė komentarą: „konstatuoju, kad p. M. A., būdamas žurnalistu ir atstovaudamas savaitraščiui „Radviliškio kraštas“, ir vėl savo viešais pareiškimais klaidina visuomenę. Atkreipiu dėmesį, kad pilietis A. , prisistatantis privačiu asmeniu, tačiau viešinantis savo žurnalistinės veiklos rezultatus, yra tas pats asmuo. Jo fantazijos ar sapnų vaisių nekomentuosiu, tačiau paskleistą melą apie mano neva nepateikiamą informaciją žurnalistui apie parlamentinės veiklos lėšas vertinu kaip sąmoningą šmeižtą: Vakar gavau „Radviliškio kraštas“ žurnalisto A. paklausimą, į kurį bus atsakyta LRS Statuto numatyta tvarka. Toks žurnalisto A. , nepaisančio žurnalistinės etikos bei LR Įstatymų normų elgesys ir šį kartą bus įvertintas visuomenės informacijos etikos kodekso kontekste“ (e. b. l. 3, 58).

2017 m. gruodžio 12 d. atsakovo padėjėja elektroniniu paštu pateikė ieškovui atsakymą į jo 2017 m. gruodžio 6 d. paklausimą dėl parlamentinės veiklos išlaidų (e. b. l. 17-18).

Ginčo dėl aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių byloje nėra.

Byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl atsakovo įrašo (komentaro) ieškovo Facebook paskyroje teisinio vertinimo. Ieškovo teigimu, atsakovas, parašydamas ginčo komentarą, paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius ieškovo garbę ir orumą. Jo manymu, atsakovo ginčo komentare pavartoti išsireiškimai „melas“ ir „sąmoningas šmeižtas“ buvo naudojami kaip žinia apie tam tikrus faktus, bet ne kaip jo subjektyvi nuomonė į ieškovo pasisakymus. Atsakovas su tokiu vertinimu nesutinka, teigdamas, kad ginčo komentaru išreiškė tik savo nuomonę apie paties ieškovo išsakytus teiginius ieškovo įraše ir apie jo elgesį, todėl šiuo atveju  Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio nuostatos netaikytinos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis). CK 2.24 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018). Taigi sprendžiant bylas dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas informacijos paskleidimo faktas, t. y. reikia nustatyti, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, jog darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015)

Vertinant kontekstą, kuriame buvo paskelbtas atsakovo įrašas, svarbu pažymėti, kad ginčo komentaras buvo paskelbtas ne kaip savarankiškas įrašas atsakovo Facebook paskyroje, bet kaip atsakymas į paties ieškovo įrašą jo asmeninėje Facebook paskyroje, komentarams skirtoje skiltyje po ieškovo įrašu. Iš ieškovo įrašo turinio matyti, kad juo iš esmės reiškiamas ieškovo nepasitenkinimas tuo, kad atsakovas neatsako į užduotus klausimus, susijusius su atsakovo parlamentinės veiklos lėšų panaudojimu. Tačiau teismas pažymi, kad ginčo įrašą ieškovas savo Facebook paskyroje paskelbė 2017 m. gruodžio 7 d., t. y. jau sekančią dieną po kreipimosi į atsakovą dėl informacijos suteikimo, todėl toks ieškovo elgesys, atsižvelgiant į paties įrašo provokacinį pobūdį ir nedviprasmiškai reiškiamą nepagarba atsakovui („ne toks jau ir gerb. Seimo nary???“, „Seimo narys naudojasi padėtimi“), nelaikytinas sąžiningu. Priešingai nei nurodo ieškovas, atsakovas ginčo komentare neteigia, kad komentaro rašymo metu yra pateikęs ieškovo prašomo informaciją apie viešosios informacijos rengėjus ir jiems sumokėtas sumas. Tai yra akivaizdu ir iš paties komentaro turinio, atsakovui nurodžius, kad jis į ieškovo paklausimą atsakys Lietuvos Respublikos Seimo statuto numatyta tvarka. Atsiliepime į ieškinį, taip pat posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad atsakovas melu įvardijo situacijos iškraipymą ir ieškovo siekį sudaryti įspūdį, kad atsakovas, kaip Seimo narys, slepia informaciją apie panaudotas lėšas ir naudojasi padėtimi, o pavartodamas išsireiškimą „šmeižtas“ atsakovas išreiškė subjektyvų situacijos vertinimą, neturėdamas omenyje, kad ieškovas daro nusikalstamą veiką.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs ne tik ginčo komentaro tekstą, jo formuluotes, bet ir paties komentaro pateikimo aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovas, parašydamas ginčo komentarą, išreiškė ieškovo įrašo ir juo pristatomos situacijos vertinimą, t. y. subjektyvią nuomonę, o ne neginčytiną faktą ar žinią. Ar šios informacijos pateikimas pažeidė ieškovo garbę ir orumą, turi būti vertinama ne pagal tiesos kriterijų, o pagal nuomonės pareiškimo tikslą, būdą, formą ir jos patikimumą.

Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, kuri yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau ši teisė nėra absoliuti.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-30/2014). Taigi neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė gali būti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą.

Nagrinėjamos bylos atveju matyti, kad atsakovas ginčo komentarą parašė kaip atsaką į ieškovo viešai reiškiamą kaltinimą dėl prašomų duomenų nepateikimo. Ieškovas, paskelbtame įraše nurodydamas, kad „Seimo narys V. J. NEBEATSAKO į klausimą, kokiems viešosios informacijos rengėjams yra sumokėjęs ir kiek konkrečiai yra sumokėjęs“, įrašo skaitytojams neatskleidė, kad dėl šios informacijos gavimo į atsakovą kreipėsi tik praėjusią dieną ir įrašo paskelbimo metu atsakovas dar neturėjo pareigos pateikti prašytos informacijos. Taigi atsakovas ginčo komentaru iš esmės siekė apsiginti nuo jam pareikštų kaltinimų ir atskleisti ieškovo įrašo kontekstą. Komentare atsakovas paaiškino, kad tik vakar gavo ieškovo paklausimą ir į jį atsakys Seimo statuto numatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad atsakovas į ieškovo pakausimą atsakė per 6 dienas, t. y. laikydamasis teisės aktų nustatyto termino. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nekilo. Teismo vertinimu, nepaisant ieškovo įrašo provokatyvumo, atsakovas ginčo komentaru nuomonę išreiškė sąžiningai, neįžeidė ieškovo ir nepažemino jo garbės ir orumo (CPK 178, 185 straipsniai).

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovas, manydamas, jog atsakovo komentaras yra įžeidžiantis, žeminantis jo garbę ir orumą, kaip savo Facebook paskyros valdytojas turėjo galimybę bet kuriuo metu pašalinti tiek savo paties įrašą, tiek ir atsakovo komentarą, tačiau to nepadarė (CK 1.5 straipsnis).

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovas ginčo komentaru paskelbė ne neginčytiną faktą ar žinią, bet subjektyvų ieškovo įrašo Facebook paskyroje ir juo pristatomos situacijos vertinimą. Ginčo atveju atsakovas savo nuomonę išreiškė neperžengdamas saviraiškos laisvės ribų, todėl ieškovo ieškinys dėl garbės ir orumo pažeminimo bei neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Atmetus ieškinio reikalavimą dėl informacijos paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo, netenkintinas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo (CPK 6.37, 6.210 straipsniai).

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir įrodymai esminės reikšmės neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Pažymėtina, kad pradiniu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau bylos nagrinėjimo metu šį reikalavimą sumažino iki 145 Eur. Tokiu atveju laikytina, kad likusios reikalavimo dalies dėl 1855 Eur neturtinės žalos ieškovas atsisakė. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bylos dalis dėl 1855 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo nutrauktina, ieškovui grąžintina 42 Eur (1855 Eur x 3 proc. x 75 proc.) už šią ieškinio reikalavimo dalį sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju dėl dalies ieškinio reikalavimų byla nutraukta, o likusi ieškinio dalis atmesta, laikytina, kad sprendimas priimtas atsakovo naudai, todėl iš ieškovo atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 810 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (e. b. l. 124-128).

Vykdydamas 2018 m. sausio 11 d. nutartį, ieškovas 2018 m. sausio 25 d. į teismo specialiąją sąskaitą įmokėjo 850,72 Eur užstato sumą, skirtą galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti (e. b. l. 35-36, 42). Atsižvelgiant į tai, atsakovui iš ieškovo priteista 810 Eur bylinėjimosi išlaidų suma mokėtina iš ieškovo į teismo specialiąją sąskaitą įmokėtos 850,72 Eur užstato sumos. Užstato likutis, išskaičius iš jo bankinių pavedimų išlaidas, grąžintinas ieškovui.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 1855 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiasdešimt penkių eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Grąžinti ieškovui M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 42 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2017 m. gruodžio 7 d., ir išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi.

Atmesti likusią ieškinio dalį.

Priteisti atsakovui V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 810 Eur (aštuonis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, šią sumą sumokant iš ieškovo į teismo specialiąją sąskaitą 2018 m. sausio 25 d. įmokėtos 850,72 Eur užstato sumos. Užstato likutį, išskaičius iš jo bankinio pavedimo išlaidas, grąžinti ieškovui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                           Igoris Kasimovas